[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.11.2007

SEC(2007) 1509

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Lydimasis dokumentas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas) POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA {COM(2007) 723 galutinis}{SEC(2007) 1508}{SEC(2007) 1510}{SEC(2007) 1511}

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

Poveikio vertinimo santraukaEuropos strateginis energetikos technologijų planas

Įžanga

Europos Vadovų Taryba pažymėjo poreikį ilgiau nelaukus pertvarkyti Europos ekonomiką, kad energija būtų vartojama ypač taupiai bei būtų išmetama kuo mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl, ruošdama pagrindus Europos energetikos politikai, 2007 m. kovo 9 d. priėmė Energetikos veiksmų planą. Pripažįstant, kad būtina laikytis integruoto požiūrio į politiką klimato kaitos ir energetikos srityse, Veiksmų planu siekiama trejopo tikslo: kovoti su klimato kaita, mažinti ES išorinį pažeidžiamumą dėl importuojamo iškastinio kuro ir skatinti ekonomikos augimą.

Kad pirmiau minėti tikslai būtų pasiekti, ypač svarbūs moksliniai tyrimai ir inovacijos energetikos technologijų srityje. Europoje turi būti sukurtas pasaulio lygmens nebrangių, konkurencingų, švarių, našių ir mažo taršumo energetikos technologijų rinkinys ir sudarytos stabilios bei nuspėjamos sąlygos pramonei, ypač MVĮ, kad šias technologijas būtų galima plačiai taikyti visuose ekonomikos sektoriuose.

Atsižvelgdama į Energetikos veiksmų planą, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo mėn. pasiūlyti Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planas), kad būtų pagyvintos inovacijos energetikos technologijų srityje. Pagrindiniai būsimo Komisijos pasiūlymo elementai yra valdymo struktūra, skirta vadovauti pastangoms Europoje diegti inovacijas energetikos technologijų srityje, ir Europos plataus masto iniciatyvų paketas, kuriuo siekiama pagreitinti pagrindinių energetikos technologijų plėtrą ir įdiegimą.

Šiame dokumente apibendrinamas įvairių politikos galimybių valdyti SET planą įvertinimas.

ES priemonų pagrindas

Kad būtų pasiekti Tarybos nustatyti 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir veiksmingo energijos vartojimo rodikliai, būtina piginti esamas ypač našias technologijas, kurias naudojant į aplinką išmetama žymiai mažiau anglies dvideginio, ir iš esmės pakeisti tų technologijų patekimą į rinką. Ilgainiui, pasiekus laimėjimų atliekant mokslinius tyrimus, būtina sukurti naujas technologijų kartas, kad iki 2050 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėtų 60–80 %.

Tačiau dabartinės tendencijos Europos energetikos sistemoje ir šios sistemos ateities perspektyvos vilčių teikia nedaug – jei Europoje šiuo keliu bus einama ir toliau, tikslai pasiekti nebus. Kadangi ištisus dešimtmečius išteklių netrūko, apribojimų išmesti anglies dvideginį buvo mažai, o dėl rinkos jėgų buvo ypač orientuojamasi į savikainą, Europa tapo ne tik priklausoma nuo iškastinio kuro, bet dar ir prislopo poreikis diegti inovacijas ir investuoti į energetikos technologijas, būtinas siekiant užtikrinti energetikos sistemos tvarumą.

Po devintojo dešimtmečio, kuomet lėšų moksliniams tyrimams energetikos srityje skirta daugiausiai, Europos Sąjungoje lėšų (valstybės ir privačiojo sektoriaus) šiems tyrimams skiriama žymiai mažiau. Todėl investicijų į energetikos mokslinių tyrimų pajėgumus ir infrastruktūrą trūkumas nuolat augo. Dabar investicijų lygmuo ir inovacijų pastangos visai neatitinka spręstinos problemos masto.

Inovacijų procesas energetikos technologijų srityje turi ir struktūrinių trūkumų, kaip antai: ilgas laikotarpis, kol naujos technologijos patenka į masinę rinką, „įšaldytos“ investicijos į infrastruktūrą, įvairios rinkos paskatos, tinklų sujungimo problemos ir t. t. Be to, naujų energetikos technologijų įdiegimą rinkoje apsunkina ir pačių tų technologijų pobūdis. Paprastai tos technologijos yra brangesnės už technologijas, kurias jos pakeičia. Trumpiau tariant, rinkoje tokios technologijos tiesiog nepaklausios.

Be to, galimybę pateikti į rinką naujas technologijas jau pastebėjo pasaulio mastu veiklą vykdančios bendrovės už Europos ribų, todėl jos telkia pastangas plėtoti technologijas, kurias naudojant išmetama mažai anglies dvideginio. Būtų nepageidautina, jei dėl to Europos rinka, kurioje taikomi anglies dvideginio išmetimo apribojimai, taptų priklausoma nuo atvežtinių technologijų, nors tų technologijų paklausą lemia vidaus rinka.

Atskirai dirbančioms valstybėms narėms sunku sudaryti sąlygas pramonei sukurti būtinas technologijas ir konkuruoti pasaulio rinkose. Dabar ES mokslinių tyrimų bazei būdingas susiskaidymas, nederinamos mokslinių tyrimų strategijos ir nepakankami pajėgumai. Kad būtų pasiekta būtina „kritinė masė“, atskiros pastangos diegti inovacijas turi būti geriau koordinuojamos iš esmės.

Be to, Europos Sąjungoje dar neišnaudojamos visos vidaus rinkos teikiamos galimybės diegti inovacijas, kad kuriant ir diegiant naujas energetikos technologijas būtų naudojamasi valstybių narių sinergija. Dėl nacionalinių teisės aktų ir techninių specifikacijų įvairovės rinka yra suskaidyta ir trukdomos pramonės investicijos į technologijas, kurių naudingumas dar neaiškus.

Gaišti negalima. Praeis dešimtmečiai, kol energetikos sistema bus nuosekliai pertvarkyta, todėl nedelsiant būtinos Europos lygmens strateginės priemonės, išankstinis planavimas ir platus politinis pagrindas.

SET plano tikslai

Strateginiu SET planu siekiama užtikrinti, jog, kuriant ir rinkoje diegiant technologijas, kurias naudojant išmetama mažai anglies dvideginio, ES pramonė ir mokslinių tyrimų bazė būtų pažangiausios pasaulyje, kad Europos Sąjungai būtų suteiktos politikos tikslams pasiekti būtinos technologijos ir būtų pasinaudota šių naujų rinkų galimybėmis pasaulyje.

Energetikos technologijų plėtrai būtina suteikti ilgalaikį ES pagrindą, t. y. ES turi būti sukurta politika, įgyvendinama energetikos technologijų srityje. Tokio pagrindo ypatybės būtų stipresnis valstybių narių ir Bendrijos priemonių koordinavimas, įskaitant bendras pastangas kuriant perspektyvias technologijas, didesnės valstybės ir privačiojo sektoriaus investicijos, geresnis žmogiškųjų išteklių parengimas, naudojimasis vidaus rinkos ir Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros teikiamais privalumais. Valstybėms narėms, Bendrijai, pramonės sektoriui ir mokslinių tyrimų bendruomenei tenka skirtingi vaidmenys.

Taigi SET planu siekiama: i) pertvarkyti energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos valdymą, kad nuoseklios programos pagrindu būtų integruotos ir įtrauktos visos suinteresuotosios šalys; ii) strategiškai planuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas, kad būtų orientuojamasi į technologijas ir priemones, suteikiančias daugiausiai galimybių pasiekti Europos energetikos politikos tikslus; iii) veiksmingiau įgyvendinti, vykdyti ir valdyti visą inovacijų proceso veiklą; ir iv) vis didesnes lėšas skirti tikslingai ir orientuotis į rezultatus.

Politikos pasirinkimo galimybės

Apsvarstytos keturios politikos pasirinkimo galimybės.

Viena iš galimybių – energetikos technologijų srityje toliau laikytis esamo inovacijų proceso. Taikant šį principą Europos energetikos sistema veiksmingai plėtota iki šiol. Kelios valstybės narės jau laikosi plataus masto strategijų, susijusių su naujos kartos energetikos technologijomis, tai rodo, kad investicijos šioje srityje svarbios jau dabar. Šis procesas paremtas atskiromis programomis, kurios turi savo prioritetų nustatymo mechanizmus, valdymą, finansavimą ir yra įgyvendinamos skirtingais lygmenimis: ES, valstybių narių, bendrovių ir t. t. Šios programos skiriasi apimtimis ir skirtų išteklių dydžiu, nuo kurio priklauso konkrečioms technologijoms telkiamos pastangos. Gerinant programų koordinavimą, kad būtų pasiekta optimali „kritinė masė“ ir būtų sutelktos reikiamos papildomos finansinės priemonės, kurių reikia sprendžiant energetikos sektoriaus problemas, tam tikra veikla dabar vykdoma tarpvalstybinių susitarimų pagrindu (ERA, dvišaliai susitarimai) arba sudarant susitarimo memorandumus (pavyzdžiui, COST, EUREKA, ES bendrosios programos) ir t. t.

Dar viena galimybė – nustatyti naują ES lygmens inovacijų struktūrą ir procesą, kurie būtų įtraukti į bendrą, nuoseklią ir lanksčią strateginio koordinavimo sistemą ir būtų susieti su bendra ateities vizija ir dinamiška energetikos technologijų strategija bei tuo pat metu leistų geriausiai išnaudoti ir plėsti esamą Europos energetikos technologijų bazę. Galiausiai laikantis naujojo principo siekiama veiksmingai naudoti išteklius (nuo idėjų iki rinkai paruoštų sprendimų) ir tuo pat metu skatinti, didinti ir veiksmingiau naudojanti valstybės ir privačiojo sektoriaus investicijas. Tiksliau tariant, įkuriamas Mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo energetikos srityje koordinavimo komitetas, kurį sudaro biudžeto įgaliojimus turintys valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Europos Komisija. Šis komitetas formuoja ir prižiūri daugiametę strategiją energetikos technologijų inovacijoms skatinti bei vadovauja įgyvendinant į rezultatus orientuotą veiksmų planą. Siekiant paremti komiteto darbą formuojant strategijas ir jas įgyvendinant, sukuriamos atviros prieigos informacijos ir žinių valdymo sistemos, įskaitant technologijų stebėsenos (angl. technology watch ) ir pajėgumų registravimo (angl. capacities mapping ) sistemas. Šis veiksmų planas įgyvendinamas keliomis Europos lygmens priemonėmis, kurioms priskiriamos kelios Europos iniciatyvos. Ištekliai skiriami ir apjungiami priemonių lygmeniu, o plano vykdymas reguliariai stebimas remiantis bendra vertinimo sistema. Kiekvienai priemonei taikyti būtinus išteklius (finansus, žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą) suteikia kiekviena prie tos priemonės prisidedanti šalis pagal konkrečias bendram vykdymui taikomas nuostatas, kaip antai, 169 straipsnis, 171 straipsnis, dvišaliai arba daugiašaliai susitarimai ir t. t. Galiausiai visos inovacijų sistemos suinteresuotosios šalys susitinka kasmetinėje ES energetikos technologijų konferencijoje.

Alternatyvi politikos galimybė – sukurti centrinę tarnybą, kuri būtų įpareigota pagal ES politikos tikslus suformuoti ir įgyvendinti ES lygmens inovacijų strategiją energetikos srityje. Ši tarnyba įsteigiama reglamentu ir turi savo valdybą. Valdyba nustato, patvirtina ir persvarsto daugiametę strategiją bei išsamią darbo programą, kurią valdo ir prižiūri speciali tarnybos valdymo struktūra. Tarnybą finansuoja valstybės narės, Europos Komisija ir pramonės sektorius arba kiekvienu konkrečiu atveju, arba nustatytais asignavimais; valdyba paskirsto finansus veiklos planu. Priemonės finansavimui atrenkamos kviečiant visas suinteresuotąsias Europos šalis teikti paraiškas. Palyginti su pirmiau minėta galimybe, pagrindiniai skirtumai yra: i) kuriama speciali Europos tarnyba, kuri yra įgaliota formuoti daugiametę inovacijų strategiją bei Europos lygmeniu valdyti Bendrijos ir valstybių narių priemones, tačiau tam būtinas valstybių narių ir Bendrijos lygmens finansavimas; ii) sprendimų priėmimo sistema paremta hierarchiniu principu ir iii) moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai reikalingas finansavimas suteikiamas per tarnybą konkurencijos pagrindu.

Galiausiai apsvarstyta rinkos principais paremta galimybė. Šiai galimybei būdingi skirtingi valstybės ir privačiojo sektoriaus dalyvių vaidmenys. Valstybės institucijos nustato privalomus anglies dvideginio išmetimo rodiklius, sukuria būtinus įgalinamuosius rinkos instrumentus ir suteikia gerą pagrindą įsisavinti technologijas. Atitinkamai technologijų plėtrą lemia tik rinkos jėgos. ES lygmeniu priimamas įpareigojamųjų anglies dvideginio išmetimo rodiklių paketas, kuris yra paremtas efektyviu mechanizmu apmokestinti išmetamo anglies dvideginio kiekius (pavyzdžiui, sistema prekiauti teršalų išmetimo leidimais (angl. Emissions Trading System , ETS). Ši galimybė nuo pirmiau minėtų dviejų galimybių skiriasi tuo, kad šiuo atveju: i) trūksta ES lygmens technologinių inovacijų koordinavimo ir planavimo bei ii) bendros valstybės ir privačiojo sektoriaus priemonės inovacijoms skatinti iš anksto nenustatomos, o formuojamos pagal poreikį.

Pagrindinės išvados apie politikos pasirinkimo galimybių vertinimą

Politikos pasirinkimo galimybės įvertintos remiantis trimis kriterijais, t. y. vadovavimu, įgyvendinimu ir ištekliais. Pagrindines poveikio vertinimo išvadas galima apibendrinti taip:

- Vadovavimas. Strateginiu koordinavimu užtikrinamas aukščiausias vadovavimo lygmuo sukuriant bendrą pagrindą inovacijoms ir koordinavimo komitetą, įgaliotą priimti sprendimus. Inovacijoms paspartinti tinkamas ir alternatyvus valdymo modelis – centrinė tarnyba. Tačiau kad toks modelis būtų veiksmingas, valstybės narės turi perduoti tam tikrą kompetenciją, dėl to kylą klausimų apie subsidiarumą. Galiausiai laikantis rinkos dėsniais pagrįsto principo, oficiali vadovavimo struktūra, kurios reikia siekiant subalansuoti artimiausios ateities rinkos viziją ir Europos perspektyvius nuolatinius tikslus, nebūtina.

- Įgyvendinimas. Pagrindinis strateginio koordinavimo privalumas yra tas, kad įgyvendinant priemones laikomasi bendros administracinėmis priemonėmis sustiprintos sistemos, pagrįstos plačiu energetikos technologijų rinkiniu, kuri palengvina bendro programavimo ir įgyvendinimo instrumentų naudojimą. Nors centrinės tarnybos vykdomos veiklos efektyvumą garantuoja oficialiai nustatyta struktūra, kurios pagrindas yra organizacija su savo biudžetu ir valdymu, tokiai centrinei tarnybai kyla biurokratizmo grėsmė, ir, dar blogiau, ji gali tapti tiesiog dar viena organizacine struktūra, kuri neturi esminio poveikio inovacijoms. Galiausiai rinkos dėsniais paremtas principas yra susijęs su rizika, kad politikos tikslai gali būti pasiekti naudojant ne Europoje sukurtas technologijas arba užsienyje europiečių sukurtas technologijas.

- Ištekliai. Esant strateginiam koordinavimui, lengviau sistemingai naudoti konkrečius instrumentus, kaip antai, Bendros technologijų iniciatyvos, dėl to pagyvėja valstybės ir privačiojo sektoriaus investicijos, ir užtikrinama, kad finansiniai ištekliai yra paskiriami ir naudojami tikslingiau bei labiau orientuojantis į rezultatus. Centrinės tarnybos nustatytas oficialus biudžetas užtikrina žemiausią stabilumo lygmenį ir finansinį saugumą, būtinus paremti subalansuotą artimiausiai ateičiai skirtų ir perspektyvių technologijų rinkinį. Vis dėlto finansinės priemonės, kurių reikia tarnybai vykdyti darbo planą, gali būti ribotos dėl konkurencijos dėl išteklių su esamomis programomis. Galiausiai laikantis rinkos dėsniais paremto principo užtikrinamas efektyvus išteklių naudojimas, taip pat sutelkiamos būtinos privačiojo sektoriaus investicijos, todėl taupomi valstybės ištekliai. Tačiau pažymima, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir fundamentaliuosius mokslinius tyrimus gali būti neoptimalios.

Rekomendacija

Įvertinus keturias politikos pasirinkimo galimybes, pirmenybė turėtų būti teikiama strateginiam koordinavimui, kadangi jis yra susijęs su didžiausiais vadovavimo, įgyvendinimo ir išteklių pranašumais. Siekiant įgyvendinti tvirtesnę energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą, kuri pagreitintų plėtrą, vertėtų rinktis strateginio koordinavimo galimybę. Ilgainiui, sėkmingai sukūrus sistemą, atsirastų daugiau paskatų integruotis, todėl centralizuotas Europos lygmens inovacijų procesas palaipsniui taps patrauklesnis nei dabar.