[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2007 11 6

SEK(2007) 1425

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

Prie pasiūlymo pridedamas dokumentas Pasiūlymas dėl Tarybos pamatinio sprendimo, iš dalies keičiančio Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA {KOM(2007) 650 galutinis}{SEK(2007) 1424}

Poveikio vertinimo santrauka

1 DALIS. PROCEDūRINIAI KLAUSIMAI IR KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS

2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programoje pateiktas pasiūlymas persvarstyti 2002 m. birželio 13 d. Pamatinį sprendimą dėl kovos su terorizmu (toliau – pamatinis sprendimas), siekiant veiksmingai kovoti su įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis skleidžiama terorizmo propaganda ir riboti teroristiniams tikslams tinkamų žinių, visų pirma susijusių su sprogmenų naudojimu ir bombų gamyba, sklaidą.

2006 m. birželio mėn. buvo pradėtas išsamus padėties vertinimas. 2006 m. Komisija paskelbė tris skirtingus klausimynus: 2006 m. birželio 26 d. – skirtą valstybėms narėms, 2006 m. lapkričio 20 d. – žiniasklaidai, svarbiausiems pramonės sektoriams ir pilietinei visuomenei, o 2006 m. gruodžio 11 d. – Europolui ir Eurojustui. Atsakymai į šiuos klausimynus apibendrinti poveikio vertinimo ataskaitos I, II ir III prieduose. Be to, buvo organizuojami pokalbiai ir susitikimai su Europos žiniasklaidos atstovais ir interneto paslaugų teikėjais. 2007 m. kovo 20 d. buvo surengta konferencija, į kurią susirinko valstybės narės, Europolas, Eurojustas ir Europos policijos koledžas (Cepol), kad supažindintų su klausimyno rezultatais ir aptartų galimus kovos su interneto naudojimu teroristiniams tikslams būdus.

2 DALIS. PROBLEMOS ESMė

Pažangios informacinės ir ryšių technologijos vaidina reikšmingą vaidmenį grėsmės, kurią šiuo metu kelia terorizmas, sklaidai. Visų pirma, internetas yra pigi, greita ir lengvai prieinama priemonė, aprėpianti praktiškai visą pasaulį. Deja, visais šiais privalumais, kuriuos ypač vertina įstatymus gerbiantys piliečiai, kasdieniame gyvenime besinaudojantys interneto teikiama nauda, piktnaudžiauja teroristai, kurie puikiai suvokė, kad internetas yra ideali priemonė skleisti propagandą teroristų mobilizavimo ir verbavimo tikslais bei minimalia rizika ir sąnaudomis skelbti teroristų rengimo ir išpuolių planavimo instrukcijas bei vadovus.

Tad internetas yra vienas iš pagrindinių radikalėjimo ir verbavimo stimuliatorių: juo naudojamasi siekiant Europoje įkvėpti ir sutelkti vietos tinklus ir pavienius asmenis, jis taip pat yra informacijos apie teroristines priemones ir metodus šaltinis, t. y. atlieka „virtualios teroristų rengimo stovyklos“ funkciją. Todėl terorizmo propagandos ir žinių apie terorizmą skleidimas internetu sustiprino teroristus ir taip padidino terorizmo grėsmę. Be to, atsižvelgiant į sparčiai augantį interneto vartotojų skaičių, dėl ko internetas taps dar svarbesne šiuolaikinės visuomenės dalimi, labai tikėtina, kad tokio turinio informacijos sklaida bus vis reikšmingesnė.

Šiuo metu teisėsaugos institucijoms sunkiai sekasi įveikti smurtinio radikalėjimo ir teroristinių išpuolių, kylančių iš terorizmo propagandos ir terorizmui tinkamų žinių sklaidos, visų pirma internetu, spiralę. Sunkumai kyla dėl nepatenkinamo teisinio reglamentavimo, trūkstamų gebėjimų ir nepakankamų žinių, reikalingų susiduriant su didele kalbų, kuriomis skleidžiama terorizmo propaganda ir terorizmui tinkamos žinios, įvairove, taip pat dėl paties interneto pobūdžio: jo ekstrateritorialumas ir anonimiškumas yra rimta kliūtis teisėsaugos institucijoms imtis reikiamų priemonių ir apsunkina tokio turinio informacijos pašalinimą iš interneto, taip pat asmenų, atsakingų už tokias svetaines ir jų turinį, nustatymą bei baudžiamąjį persekiojimą.

Išnagrinėjus nacionalinės teisės aktus paaiškėja, kad valstybių narių baudžiamoji teisė ne visada tinkamai reglamentuoja atsakomybę už terorizmo propagandos ir terorizmui tinkamų žinių sklaidą. Nepakankamas visų pirma informacijos apie bombų gamybą ir kitų terorizmui tinkamų žinių sklaidos teisinis reglamentavimas bei reikšmingi nacionalinių teisės priemonių, ypač susijusių su terorizmo propagandos sklaida, skirtumai atspindi saugumo spragas, kurias reikia panaikinti, ir būtinybę derinti teisės aktus.

ES teisės aktai aiškiai nereglamentuoja viešo kurstymo vykdyti teroristinius nusikaltimus, teroristų verbavimo ir rengimo. Be to, kyla abejonių, ar Pamatiniame sprendime dėl kovos su terorizmu valstybėms narėms yra numatytas reikalavimas užtikrinti, kad būdų baudžiama už didžiąją dalį internetu skleidžiamos informacijos, kuria raginama vykdyti teroristinius nusikaltimus arba kurią sudaro terorizmui tinkamos žinios ir kuri yra prieinama visiems (t. y. interneto svetainėse), yra riboto naudojimo (t. y. pokalbių forumuose) arba skirta verbuoti atrinktus kandidatus.

Vis dėlto Europos Tarybos konvencijoje dėl terorizmo prevencijos aptariami interneto naudojimo viešam kurstymui vykdyti teroristinius nusikaltimus, taip pat teroristų verbavimui ir rengimui klausimai. Be to, joje numatomos sąlygos ir garantijos, užtikrinančios pagarbą žmogaus teisėms, visų pirma teisei į saviraiškos laisvę. Jeigu visos valstybės narės pasirašys ir ratifikuos konvenciją, tai padės suderinti šios srities valstybių narių teisės aktus.

Bet kuris šios srities teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su neapibrėžta riba tarp teisėto naudojimosi laisvėmis (pavyzdžiui, saviraiškos laisve, laisve jungtis į asociacijas ar religijos laisve) ir nusikalstamos veikos, neišvengiamai turi tiesioginio poveikio pagrindinėms teisėms. Nustatant, įgyvendinant ir taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti laikomasi pagrindinių teisių įpareigojimų. Tai taip pat reiškia, kad nustatant, įgyvendinant ir taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti laikomasi proporcingumo principo, atsižvelgiant į siekiamus teisėtus tikslus ir jų reikalingumą demokratinei visuomenei, ir turi būti užkertamas kelias bet kokiai savivalės, diskriminacijos arba rasizmo formai[1].

3 DALIS. TIKSLAI

Priėmus veiksmingas priemones, skirtas kovoti su visų pirma internetu skleidžiamu viešu kurstymu vykdyti teroristinius nusikaltimus, teroristų verbavimu ir rengimu, būtų galima užkirsti kelią tvirtesnės ir platesnės teroristų ir jų šalininkų platformos plėtrai. Tokias priemones turėtų sudaryti teisės normos, kuriomis būtų keičiamas minėtas nepakankamas teisinis reglamentavimas, ir praktinės priemonės teisėsaugos institucijų gebėjimams ir žinioms gerinti. Tokie veiksmai galėtų padėti sumažinti teroristinių išpuolių pavojų ir radikalėjimo bei teroristų verbavimo galimybes.

Teisės normose turėtų būti įtvirtinamas aiškus leidimas teisėsaugos institucijoms tirti terorizmo propagandos ir terorizmui tinkamų žinių skleidimo, be kita ko internetu, atvejus ir už tokios informacijos sklaidą visoje Europoje baudžiamąja tvarka persekioti teroristus ir jų šalininkus. Be to, teisėsaugos institucijoms turėtų būti leista pasinaudoti kovos su terorizmu srityje atlikto teisės aktų derinimo teikiama nauda, o naujos formos nusikaltimų tyrimui pasitelkti turimas bendradarbiavimo priemones, kaip antai, Europos arešto orderį.

Praktinėmis priemonėmis teisėsaugos institucijoms turėtų būti užtikrinamas tinkamas jų parengimas, pakankama įranga ir kvalifikuota kalbos bei IT specialistų pagalba, kad internete būtų galima aptikti ir išanalizuoti smurtą ir radikalias pažiūras skleidžiančią informaciją, taip pat susekti ir nustatyti asmenis, skleidžiančius terorizmo propagandą ir terorizmui tinkamas žinias.

4 DALIS. POLITIKOS GALIMYBėS

Šiems tikslams pasiekti numatomos tokios galimybės:

1. Nekeisti politikos. Atsižvelgiant į tai, kad galioja Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos ir šiuo metu vyksta pasirašymo bei ratifikavimo procesas, diskutuotina galimybė išlaikyti status quo .

2. Uždrausti interneto paslaugų teikėjams teikti prieigą prie informacijos, kuria siekiama viešai kurstyti vykdyti teroristinius nusikaltimus, verbuoti ar rengti teroristus. Numatydama naują pareigą, kuri bendrai taikoma paslaugų teikėjams, ši galimybė iš esmės keičia Elektroninės komercijos direktyvos nustatytą tvarką.

3. Gerinti teisėsaugos institucijų gebėjimus ir žinias kovojant su interneto naudojimu teroristiniams tikslams. Šia galimybe numatomas tinkamo parengimo, veiksmingos įrangos ir specialistų dalyvavimo finansavimas, kad teisėsaugos institucijos galėtų lengviau aptikti ir išanalizuoti informaciją, kuria siekiama viešai kurstyti vykdyti teroristinius nusikaltimus, taip pat verbuoti arba rengti teroristus ir kuria remiantis galima susekti už šios informacijos skleidimą atsakingus teroristus bei jų šalininkus.

4. Raginti valstybes nares pasirašyti ir (arba) ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos. Ši galimybė – tai politinis pareiškimas, kuriuo siekiama paspartinti konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo procesą.

5. Persvarstyti Pamatinį sprendimą dėl kovos su terorizmu, siekiant nusikaltimų sąrašą papildyti nusikaltimais, numatytais Europos Tarybos konvencijoje dėl terorizmo prevencijos, ir numatyti baudžiamąją atsakomybę už, be kita ko, internetu skleidžiamą viešą kurstymą vykdyti teroristinius nusikaltimus, taip pat teroristų verbavimą ir rengimą.

5 ir 6 dalys. Galimybių poveikis ir palyginimas

Buvo nuodugniai įvertintas politikos galimybių poveikis saugumui, ekonomikai ir žmogaus teisėms. Poveikis saugumui susijęs su teisėsaugos institucijų stiprinimu teisės arba operatyvinės veiklos požiūriu. Poveikį ekonomikai sudaro išlaidos valdžios institucijoms ir privačiam sektoriui ir jis yra skirstomas į tiesioginį bei netiesioginį poveikį. Poveikis žmogaus teisėms – tai tiesioginis poveikis saviraiškos laisvei ir netiesioginis poveikis teisei į gyvybę ir teisei į fizinį bei dvasinį neliečiamumą. Nuodugniai išanalizavus kiekvienos galimybės poveikį saugumui, ekonomikai ir žmogaus teisėms, buvo nustatyti jų pagrindiniai privalumai bei trūkumai.

Dėl 1-osios galimybės pažymėtina, kad Konvencija dėl terorizmo prevencijos turės tam tikro teigiamo poveikio, nes padės spręsti interneto naudojimo teroristiniams tikslams klausimą. Remiantis šia galimybe, stiprinami teisėsaugos institucijų gebėjimai kovoti su naujais teroristų veiklos metodais, įskaitant nusikaltimus, įvykdytus internetu, kartu visapusiškai laikantis žmogaus teisių, ir konstatuojama, kad nėra būtinybės ES lygmeniu numatyti papildomą teisinį reglamentavimą. Vis dėlto visapusis teisės suderinimas galimas tik visoms valstybėms narėms pasirašius ir ratifikavus konvenciją, o tai gali užtrukti ne vienerius metus.

2-oji galimybė yra pati kraštutiniausia iš visų nagrinėtų galimybių. Jos privalumas tas, kad ja tiesiogiai ribojamas atitinkamos informacijos skleidimas internetu. Tačiau ji taip pat turi didelių trūkumų visų pirma dėl to, kad nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokius veiksmus, kaip terorizmo propagandos ir terorizmui tinkamų žinių kūrimas, ir nevisiškai užtikrina derėjimą su žmogaus teisių standartais.

3-iąja galimybe numatomi praktiniai sprendimai, kaip įveikti ribotas teisėsaugos institucijų galimybes aptikti ir analizuoti informaciją, kuria internete skleidžiama terorizmo propaganda ir terorizmui tinkamos žinios. Ja taip pat padedama šioms institucijoms nustatyti tokios informacijos autorius. Remiantis tokiu būdu gauta informacija, galima perprasti terorizmo tendencijas, numatyti teroristinius nusikaltimus ir užkirsti kelią išpuoliams. Tačiau, kol teisės aktai nėra priimti, ji nenumato nei galimybės tirti terorizmo propagandos ir terorizmui tinkamų žinių sklaidos, nei galimybės baudžiamąja tvarka persekioti teroristus ar jų šalininkus. Taigi, kadangi nėra teisinio aspekto, 3-iąja galimybe tik iš dalies sustiprinamos teisėsaugos institucijos.

4-osios galimybės privalumai ir trūkumai iš esmės nesiskiria nuo 1-osios galimybės privalumų ir trūkumų.

Poveikio žmogaus teisėms požiūriu 5-oji galimybė panaši į 1-ąją galimybę, nes ji numato Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos sąlygas ir garantijas, kuriomis siekiama užtikrinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą. Tačiau ji turi didelių privalumų, pavyzdžiui, leidžia pamatiniame sprendime nustatytas bausmių skyrimo ir jurisdikcijos taisykles taikyti naujiems Pamatiniame sprendime dėl kovos su terorizmu nurodytiems nusikaltimams. Be to, remiantis šia galimybe, būtų užtikrinamas Europos arešto orderio taikymas, o naujiems nusikaltimams būtų taikomos specialios ES bendradarbiavimo priemonės, susijusios su Pamatiniu sprendimu dėl kovos su terorizmu. Jai taip pat būdingi visi ES teisės aktų privalumai, palyginti su tarptautinėmis konvencijomis ir sutartimis.

Remiantis šia analize, 5-osios ir 3-iosios galimybių derinys užtikrintų veiksmingiausią strategiją, skirtą kovoti su naujais teroristų veiklos metodais, visų pirma interneto naudojimu viešam kurstymui vykdyti teroristinius nusikaltimus, taip pat teroristų verbavimui ir rengimui, kartu visapusiškai laikantis žmogaus teisių.

7 DALIS. STEBėSENA IR VERTINIMAS

Kalbant apie Pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu persvarstymą, pažymėtina, kad 5-ąja galimybe numatyta teisinių priemonių stebėsena ir vertinimas būtų užtikrinti atliekant nacionalinėje teisėje įgyvendintų teisės aktų vertinimą, kuriuo paprastai tikrinama, kaip buvo perkelti pamatiniai sprendimai, kaip numatyta šio dokumento 11 straipsnyje.

Dėl neįstatyminių 3-iosios galimybės priemonių pasakytina, kad specialiosios programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ 13 ir 15 straipsniais užtikrinama jų stebėsena ir vertinimas. 13 straipsnyje detaliai apibrėžiama kiekvienos pagal šią programą finansuojamos priemonės stebėsena, o 15 straipsnyje nustatytos pačios programos vertinimo taisyklės.

[1] Žr. Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos aiškinamąjį pranešimą, p. 143–151.