[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 3.10.2007

SEK(2007) 1267

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Lydraštis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos komunikacinė partnerystė POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

{KOM(2007) 568 galutinis}{KOM(2007) 569 galutinis}{SEK(2007) 1265}

Santrauka

Komisijos siūloma Europos komunikacijos politika siekiama: įtvirtinti pagal veiksmų planą[1] pradėtas vykdyti jos vidaus komunikacijos struktūrų reformas, tęsti D planu[2] užmegztą dialogą su piliečiais ir paversti veiksmais konsultacijose dėl baltosios knygos išsakytus lūkesčius[3].

Remiantis pirmiau minėtų iniciatyvų rezultatais, komunikatu „Europos komunikacinė partnerystė” siekiama suderinti vykdomą veiklą ir parengti konkrečių pasiūlymų rinkinį, kuris sudarytų stipresnės Europos komunikacijos politikos pagrindą. Jame nustatyti integruotos ir toliaregiškos ES komunikacijos politikos, grindžiamos artumu piliečiams juos išklausant ir vykdant viešąsias konsultacijas bei partnerystės su kitomis ES institucijomis, organais ir valstybėmis narėmis stiprinimu ir jų įtraukimu į informavimo apie Europos veiklą procesą, tikslai ir pagrindinės veiklos kryptys.

Todėl Komisija siūlo veikti trimis tarpusavyje susijusiais būdais:

- gerinti komunikaciją teikiant aiškią informaciją, atitinkančią nacionalines, regionų ar vietos aplinkybes ir skatinti aktyvų Europos pilietiškumą;

- plėtoti Europos viešąją erdvę stiprinant tarpvalstybinę komunikaciją Europos politikos klausimais ir remiant struktūras, galinčias skatinti Europos politinius debatus ir užtikrinti jų apžvalgą žiniasklaidoje;

- stiprinti ES institucijų, organų ir valstybių narių partnerystę ir koordinuotumą.

Komunikate taip pat pateikiami preliminarūs pasiūlymai dėl institucinės sistemos šiai politikai nuosekliai plėtoti ir siūloma sudaryti institucijų susitarimą (IS).

1 SKIRSNIS

Procedūriniai klausimai ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Nuo baltosios knygos paskelbimo iki 2007 m. sausio mėn. (2006 m. rugsėjo 30 d. konsultacijoms internete) privatūs asmenys ir institucijos galėjo teikti pastabas apie knygą ir aptarti pagrindines penkiuose baltosios knygos skyriuose išdėstytas mintis. Dauguma pastebėjimų, išsakytų tiek per konsultacijas internete, tiek per suinteresuotųjų šalių konferencijas, virto praktiniais patarimais, kuriuos Komisija galės įtraukti į naująją komunikacijos strategiją. Be to, baltojoje knygoje pateikiama keletas viešosios nuomonės tyrimų, taip siekiant papildyti per viešąsias konsultacijas pareikštas nuomones ir palyginti jas su apklausų rezultatais.

1.1. Institucinė procedūra

Buvo suburta tarnybų grupė, kuri daug kartų nuodugniai svarstė komunikato projektą ir jo priedus. Keletą kartų taip pat buvo diskutuota su susijusiomis tarnybomis dvišaliuose susitikimuose ir Komisijos išorės komunikacijos tinkle (IKT).

1.2. Poveikio vertinimo valdybos nuomonė

2007 m. balandžio 17 d. poveikio vertinimo projektas buvo pateiktas svarstyti Poveikio vertinimo valdybai. Komunikacijos GD susipažino su Poveikio vertinimo valdybos pastabomis ir į jas atsižvelgė. 2007 m. gegužės 15 d. Poveikio vertinimo valdyba pateikė galutinę nuomonę.

1.3. Naudoti duomenys

Poveikio vertinime naudoti duomenys gauti 2006 m. lapkričio mėn. surengus dvi greitąsias Eurobarometro apklausas, viešąsias konsultacijas internete ir keturias suinteresuotųjų šalių konferencijas.

2 SKIRSNIS

Problemos apibrėžimas

Pagrindinė problema – nepakankamas Europos Sąjungos išmanymas, dažnai atsirandantis dėl nepakankamai dėmesio komunikacijai skiriančių ES institucijų ir valstybių narių. Tai aiškiai prieštarauja vis didėjančiam informacijos poreikiui, piliečiai informuojami nepakankamai ir netiksliai.

Dėl to piliečiai Europos reikalais aktyviai nesidomi, o per praėjusius metus parama Europos Sąjungai nuolat mažėjo. Pavyzdžiui, 2004 m. Europos Parlamento rinkimuose faktiškai dalyvavo 45,6 % rinkėjų. Silpnas dalyvavimas bet kokios srities politikoje apskritai yra būdingas, bet tikroji pasyvumo ES lygmenyje problema greičiausiai atsirado dėl jos sudėtingos struktūros. Europos piliečiai neišmano ES struktūros ir nežino, į ką turėtų kreiptis iškilus problemai ar esant reikalui. Jie nežino, kas priima sprendimus. Du trečdaliai europiečių nežino, kas jiems atstovauja Europos Parlamente. Tačiau daugiau nei aštuoni europiečiai iš dešimties mano, kad būti informuotam apie Europos reikalus – svarbu. Dauguma 25 valstybių narių piliečių mano, kad už informavimą apie ES veiklą ir šios veiklos poveikį jų kasdieniam gyvenimui yra atsakinga nacionalinė vyriausybė. Trys ketvirtadaliai ES piliečių mano, kad vyriausybė turėtų teikti daugiau ir tikslesnės informacijos apie ES.

Tas pats pasakytina ir apie žiniasklaidą. Beveik du trečdaliai europiečių pritaria nuomonei, kad nacionalinėje žiniasklaidoje pateikiama informacija apie ES nepakankama. Tik ketvirtadalis Europos piliečių mano, kad gauna užtektinai informacijos. Maža dalis ES valstybių narių gyventojų teigia, kad informacijos apie ES jie gauna per daug.

3 SKIRSNIS

Tikslai

Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas geriau informuoti piliečius apie Europos Sąjungą ir išgirsti jų nuomonę Europos klausimais. Todėl Komisija stiprins komunikaciją teikdama informaciją, atitinkančią nacionalines, regionų ir vietos aplinkybes, skatins aktyvų Europos pilietiškumą ir prisidės prie Europos viešosios erdvės plėtotės.

Komisijos viduje siekiama veiksmingų ir integruotų visų jos tarnybų veiksmų ir nuoseklaus turimų išteklių naudojimo geriausiems rezultatams pasiekti.

Už Komisijos ribų, išsaugodama savo institucines prerogatyvas, numatytus metinius komunikacijos prioritetus Komisija ketina vykdyti glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir visomis suinteresuotosiomis šalimis ir informacijos skleidėjais.

4 SKIRSNIS

Politinės galimybės

Šiuo metu Komisijos komunikacijos veikla grindžiama Komisijos institucinėmis prerogatyvomis – „teisiniu pagrindu“ biudžetui vykdyti. Baltojoje knygoje buvo pasiūlytos dvi priemonės, kaip vykdyti informavimą apie ES ir komunikaciją bei kaip padrąsinti visus veikėjus veikti išvien: Europos komunikacijos chartija arba Europos veiklos komunikacijos srityje kodeksas. Valstybės narės, Europos Parlamentas ir pilietinė visuomenė pasisakė už tai, kad būsima komunikacijos veikla būtų įtvirtinta tvirtesniuose struktūriniuose metmenyse. Berlyno konferencijoje „Drauge informuokime apie Europą“ pasiūlytos šios galimybės:

- ir toliau naudotis Komisijos prerogatyvų galia;

- parengti institucijų susitarimą (pagrįstą suteiktomis prerogatyvomis);

- parengti teisinį pagrindą turinčią Bendrijos programą.

5 SKIRSNIS

5.1. Pasirinkta galimybė: parengti institucijų susitarimą (IS)

Siekiant pagerinti susiklosčiusią padėtį (kai įvairūs veikėjai nekoordinuotai informuoja apie ES), nuspręsta, kad institucijų susitarimas (IS) būtų tinkama institucine sistema glaudžiau bendradarbiauti ES komunikacijos procese, nepažeidžiant ES institucijų, organų ir valstybių narių autonomijos. IS būtų įtvirtinta ES institucijų, organų ir valstybių narių prisiimta politinė atsakomybė už piliečių informavimą apie ES reikalus ir komunikaciją. Tokiame politiniame susitarime būtų nustatyti pagrindiniai informavimo apie Europą principai ir teisės, užtikrinta dalyvaujančių partnerių sąveika ir jos tvarka, užtikrinant tinkamą priežiūrą ir politinę atskaitomybę.

Šią galimybę tvirtai rėmė Europos Parlamentas (Herrero pranešimas) ir Komisijos tarnybos, o susitarimas parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su SG, SJ ir DG BUDG.

5.2. IS papildoma nauda

IS papildoma nauda išryškės šiais aspektais:

- užmezgant Komisijos, Parlamento ir valstybių narių struktūrinį dialogą apie komunikaciją ir jos prioritetus;

- valdant komunikacijos procesą daugiametėje perspektyvoje;

- stiprinant visų suinteresuotųjų valstybių narių ir institucijų įsipareigojimą;

- didinant visų veikėjų komunikacinės veiklos matomumą.

5.3. Stiprinti piliečių vaidmenį

Neginčijamas visuotinis piliečių noras atviriau diskutuoti, teisė pareikšti savo nuomonę ir būti išklausytiems. Savo ruožtu Europos Sąjunga turi sukurti atitinkamas struktūras, nustatyti priemones ir lavinti įgūdžius, kad įgyvendintų įsipareigojimą teikti visiems prieinamą adekvačią informaciją.

Įgyvendinant veiksmų planą ir D planą įgyta patirtis rodo, kad „bendravimas vietos lygmeniu“ yra būtinas, norint teikti tinkamą informaciją ir paskatinti piliečius diskutuoti apie Europą. Bandomasis projektas, kuriuo vienuolikoje Komisijos atstovybių valstybėse narėse ir keturiose jų regioniniuose skyriuose buvo padidintas darbuotojų skaičius, leido padidinti veiksmų skaičių ir jų kokybę, sustiprino debatus, diskusijas ir domėjimąsi Europos reikalais nacionaliniuose politiniuose sluoksniuose. Tas pats pasakytina ir apie Europos viešąsias erdves, kuriamas bendrose Komisijos ir Europos Parlamento patalpose.

Atsižvelgiant į Berlyno konferencijoje padarytas išvadas, komunikate bus nagrinėjamas ir tinklų klausimas. Koordinuotesni veiksmai tinkluose sudarys Komisijai sąlygas vertikalų (iš viršaus žemyn) informacijos srautą papildyti naudinga horizontalia komunikacija, t. y. leis įvairioms socialinėms grupėms, profesijų atstovams, sektorių, regionų ir vietos veikėjams tarpusavyje keistis nuomonėmis ir patirtimi.

5.3.1. Aktyvus Europos pilietiškumas

Žinios, reikalingos Europos mastu vykdomai politikai suprasti ir joje dalyvauti, skiriasi nuo žinių, reikalingų dalyvauti vietos ar nacionalinėje politikoje. Viešosiose konsultacijose, ypač suinteresuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės konferencijoje Bergame, įsitikinta, kad sprendžiant šią problemą svarbiausia sudominti piliečius ir viešąsias institucijas gyvesne, atviresne ir suprantamesne ES.

Švietimas aktyvaus pilietiškumo klausimais – valstybių narių atsakomybė. Dešimtyje valstybių narių į mokyklos mokymo programas įtrauktos asmenų, kaip Europos piliečių, teisės ir pareigos, o dvidešimties valstybių narių mokyklose mokoma Europos integracijos istorijos. Aktyvų Europos pilietiškumą Komisija remia vykdydama pilietines programas „Piliečių Europa“, „Pagrindinės teisės ir pilietybė“ ir kitas, kuriomis stiprinamas Europos pilietiškumas ir skatinama aktyviau dalyvauti demokratiniame ES gyvenime.

5.4. Europos viešosios erdvės plėtotė

Komunikacija ir debatai turi nepaisyti nacionalinių sienų. Tai buvo pripažinta Lakeno deklaracijoje, kuria Europos valstybių vadovai pradėjo Konstitucijos Europai rengimo procesą ir kuria jie pabrėžė poreikį „plėtoti Europos viešąją erdvę“, kad Sąjunga taptų demokratiškesne, skaidresne ir veiksmingesne.

Tačiau plėtoti Europos viešąją erdvę trukdo įvairios kliūtis, paprastai kultūrinės, kalbinės ir istorinės. Todėl privalu tarpvalstybiniais komunikacijos kanalais skatinti debatus ir dialogus visuotinį susirūpinimą keliančiais klausimais, išdėstytais Europos darbotvarkėje remiantis Komisijos, Parlamento ir Tarybos veikla.

Prie šių kanalų plėtotės Komisija gali prisidėti teikdama pasiūlymus plėsti Europos politinių partijų veiklą ir į Europos reikalus įtraukdama nacionalinius parlamentus, dirbdama su įvairiais žiniasklaidos atstovais ir gerindama savo gebėjimą išklausyti ir reaguoti į tarpvalstybinę viešąją nuomonę.

5.5. Stiprinti partnerystę

Nacionalinė vyriausybė privalo informuoti piliečius apie vykdomą politiką. Apklausos rezultatai rodo, kad piliečiai iš nacionalinių vyriausybių tikisi būti informuojami apie ES veiklą ir šios veiklos poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Taip pat manoma, kad vyriausybės pirmiausia atsakingos už tai, kad būtų atsižvelgta į gyventojų nuomonę apie ES. Tačiau Komisija irgi gali ir turi prie to prisidėti.

Konsultacijose dėl baltosios knygos buvo aiškiai remiama glaudesnė ES institucijų ir valstybių narių partnerystė nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu. Todėl Komisija sieks sustiprinti partnerystę su visų lygių veikėjais. Bendroms ES ir valstybių narių iniciatyvoms įgyvendinti bus pasitelkta „valdymo partnerystė“. Taip bus sustiprintas informavimo apie ES koordinavimas, kuriama sąveika telkiant žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir išvengta dvigubo darbo. Tai taip pat padės informuoti atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir informaciją susieti su nacionalinės politikos darbotvarkėmis.

6 SKIRSNIS

Poveikio analizė

Naujas metodas – tai kokybinis pasikeitimas decentralizuojant ES komunikacijos veiklą, stiprinant dialogą su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir piliečių informavimas, siekiant sustiprinti visuomenės dalyvavimą Europos mastu. Todėl numatyti veiksmai turėtų paveikti daug ES piliečių.

Šiuo aspektu iniciatyva turės didelės įtakos piliečių informuotumui apie ES ir jos supratimui bei pilietiniam dalyvavimui ES darbe. Gerinant sprendimų priėmimo procedūrą bus skatinamas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas politinėse konsultacijose. Turi būti stiprinami svarbiausių visų lygmenų veikėjų – ES institucijų, organų, valstybių narių, pilietinės visuomenės organizacijų, žiniasklaidos ir tinklų, – partnerystė ir koordinavimas. Bus deramai atsižvelgta į visų veikėjų ir suinteresuotųjų šalių įvairovę ir autonomiją.

Siūlomų priemonių įgyvendinimas teigiamai paveiks visuomenines institucijas ir administracijas. Taip bus sustiprintos asmenų teisės ir jų ryšiai su valstybinėmis administracijomis. „Bendravimo vietos lygmeniu“ metodas taip pat turėtų sutvirtinti viešuosius ryšius su ES institucijomis regionų ir vietos lygiu, nes taikant šį metodą ir Komisija galės geriau prisitaikyti prie kalbinės ES įvairovės. Galiausiai visuomenė bus geriau informuojama apie ES veiklą ir jai bus lengviau gauti informaciją.

6.1. Veiksmų ir jų finansinio poveikio trukmė

Veiksmai planuojami 2007–2013 m. Šiuo laikotarpiu dėl veiksmų finansinio poveikio nereikės persvarstyti finansinės perspektyvos 16 antraštinės dalies 3b išlaidų kategorijos biudžeto programų, nes tai numatyta 2008 m. preliminariame biudžeto projekte.

6.2 Išteklių apžvalga

Ir toliau bus naudojami daugiametėje finansinėje programoje numatyti ištekliai, kaip nustatyta dokumentuose SEK(2007) 500 ir SEK(2007) 530.

7 SKIRSNIS

Priežiūra ir vertinimas

Naujiems veiksmams bus pritaikyta šiuo metu naudojama vidaus operacinė ataskaitų teikimo sistema. Ataskaitas ketinama teikti Komisijos nariams, debatus rengti Parlamente ir IIG. Institucijų susitarimo taikymas bus prižiūrimas laikantis pačiame susitarime nustatytų procedūrų.

[1] Žr. I priedą.

[2] Žr. II priedą.

[3] Žr. III priedą.