[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.5.2007

SEK(2007) 619 galutinis

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

panaikinantis Sprendimą 2003/89/EB dėl perviršinio deficito Vokietijoje

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. APLINKYBėS

Sutarties 104 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turėtų vengti perviršinio deficito, ir nustatyta tokio deficito nustatymo bei ištaisymo tvarka. Perviršinio deficito procedūra (PDP) išsamiau aprašyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[1], kuris yra Stabilumo ir augimo pakto dalis. Pagal Sutarties 104 straipsnio 2 dalį Komisija tikrina, kaip laikomasi biudžetinės drausmės pagal šiuos du kriterijus: a) ar planuojamo arba faktinio valdžios sektoriaus deficito santykis su bendruoju vidaus produktu viršija 3 % BVP pamatinę vertę (išskyrus atvejus, kai deficito santykis smarkiai ir nuolat mažėjo ir pasiekė lygį, artimą pamatinei vertei, arba antraip – pamatinės vertės perviršis yra tik išimtinis ir laikinas, ir tas santykis išlieka artimas pamatinei vertei) ir b) ar valdžios sektoriaus skolos santykis viršija 60 % BVP pamatinę vertę (išskyrus atvejus, kai skolos santykis pakankamai mažėja ir patenkinamai sparčiai artėja prie pamatinės vertės).

Pagal prie Sutarties pridėtą Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros Komisija teikia PDP vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį protokolą, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93[2] 4 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir iki spalio 1 d., privalo pateikti duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą, valdžios sektoriaus skolą ir kitus susijusius rodiklius[3].

Komisija, remdamasi tuo, kad 2002 m. planuojamas bendras Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,8 % BVP, o valdžios sektoriaus skola – 60,9 % BVP, patvirtinusi pranešimą pagal 104 straipsnio 3 dalį, 2002 m. lapkričio 19 d. pradėjo taikyti Vokietijai perviršinio deficito procedūrą[4]. 2003 m. sausio 21 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, nusprendė, kad Vokietijos deficitas yra perviršinis (Sutarties 104 straipsnio 6 dalis)[5]. Tuo pačiu metu, taip pat remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė Vokietijai rekomendacijas, kaip ne vėliau kaip iki 2004 m. ištaisyti valdžios sektoriaus perviršinio deficito padėtį[6].

2003 m. lapkričio 18 d. Komisija išreiškė nuomonę, kad priemonės, kurių ėmėsi Vokietija, nebuvo pakankamos, ir priėmė Tarybai skirtą rekomendaciją, kad ši priimtų atitinkamą sprendimą ir praneštų Vokietijai apie tai, kad jai būtina imtis priemonių ištaisyti perviršinį deficitą (atitinkamai pagal 104 straipsnio 8 dalį ir 104 straipsnio 9 dalį). Šioje rekomendacijoje Komisija pasiūlė pratęsti perviršinio deficito ištaisymui nustatytą terminą iki 2005 m. 2003 m. lapkričio 25 d. Taryba nusprendė nepatvirtinti Komisijos rekomendacijų, o vietoj to priėmė išvadas, kuriomis Vokietijai skiriamos rekomendacijos dėl perviršinio deficito ištaisymo iki 2005 m. ir kuriose teigiama, kad, atsižvelgiant į Vokietijos prisiimtus įsipareigojimus, perviršinio deficito procedūros (PDP) taikymas yra sustabdytas. 2004 m. liepos 13 d. Europos Teisingumo Teismas panaikino šias išvadas[7].

2004 m. gruodžio 14 d. Komisija priėmė komunikatą Tarybai, kuriame padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į dėl 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadų ir 2004 m. liepos 13 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimo atsiradusias unikalias aplinkybes, tinkama data biudžeto būklei pataisyti turėtų būti 2005 m. Tuo metu Komisija laikėsi nuomonės, kad Vokietija jau ėmėsi priemonių ištaisyti savo perviršinį deficitą iki 2005 m. ir kad todėl pagal PDP nebuvo būtina imtis tolesnių priemonių, nors jos biudžeto būklė išlieka pažeidžiama[8]. Savo 2005 m. sausio 18 d. išvadose Taryba sutiko su Komisijos išvadomis ir patvirtino, kad, bendradarbiaudama su Komisija, ji yra „pasirengusi prireikus imtis veiksmų pagal PDP“.

Po Vokietijos 2006 m. vasario mėn. tarpinio pranešimo Komisijos (Eurostato) pateikti faktiniai duomenys rodė, kad 2005 m. bendrasis valdžios sektoriaus deficitas vis dar viršijo 3 % BVP. 2006 m. kovo 14 d. Taryba pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 10 straipsnio 3 dalį nedelsdama nusprendė, remdamasi Komisijos rekomendacija, pateikti Vokietijai pranešimą pagal Sutarties 104 straipsnio 9 dalį[9] imtis deficito mažinimo priemonių, kurios buvo pripažintos būtinomis, siekiant pašalinti perviršinį deficitą „kuo greičiau, vėliausiai iki 2007 m.“ . Konkrečiai Taryba rekomendavo, kad „2006 ir 2007 m. Vokietija užtikrina bendrą pagal ciklą pakoreguoto balanso, neįskaitant vienkartinių ir laikinų priemonių, pagerėjimą mažiausiai vienu procentiniu punktu“ . Taryba paprašė Vokietijos pateikti ataskaitą, kurioje būtų apibūdintos priemonės, kurių buvo imtasi jos sprendimui įvykdyti iki 2006 m. liepos 14 d. ir toliau teikti reguliarias pažangos ataskaitas. Ji taip pat paragino Vokietiją „imtis būtinų priemonių, skirtų užtikrinti, kad biudžeto konsolidavimas, siekiant vidutinės trukmės struktūrine prasme subalansuoto biudžeto tikslo, būtų išlaikytas mažinant struktūrinį deficitą bent 0,5 % BVP per metus tol, kol perviršinis deficitas bus ištaisytas“.

1 lentelė. Tarybos 2006 m. kovo 14 d. patvirtinta korekcija

% BVP, nebent nurodyta kitaip | 2005 | 2006 | 2007 |

Bendrasis valdžios sektoriaus balansas | -3,3 | deficitas šiek tiek > 3 | deficitas aiškiai < 3 |

struktūrinio balanso pokytis | Bendras pagerėjimas bent vienu procentiniu punktu |

p.m.: realiojo BVP augimas (%) | 0,9 | 1,5 | arti 1 |

Pastaba . Struktūrinis balansas = pagal ciklą pakoreguotas balansas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių

Šaltinis . Tarybos pranešimas Vokietijai pagal 104 straipsnio 9 dalį, kuriame remiamasi Komisijos tarnybų 2005 m. rudens prognoze ir pateikiami vėlesni vertinimai (pvz., Komisijos tarnybų 2006 m. vasario 21 d. tarpinė prognozė).

Vokietijai 2006 m. liepos 5 d. pateikus įgyvendinimo ataskaitą, Komisija 2006 m. liepos 19 d. priėmė Komunikatą, kuriuo informavo Tarybą, kad Vokietija ėmėsi veiksmų, kurie vertintini kaip tinkama pažanga, ištaisant perviršinį deficitą per Tarybos nustatytą terminą ir kad tuo klausimu nėra būtina imtis tolesnių veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą[10]. Savo 2006 m. spalio 10 d. posėdyje Taryba pritarė šiai nuomonei.

Pagal 104 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito panaikinamas pagal Komisijos rekomendaciją, jeigu perviršinis deficitas tam tikroje valstybėje narėje, Tarybos manymu, buvo ištaisytas.

2. DEFICITO POKYčIAI IKI 2006 M.

Taryba savo sprendimą dėl perviršinio deficito Vokietijoje grindė atnaujinta 2002 m. gruodžio mėn. Stabilumo programa, pagal kurią bendrasis valdžios sektoriaus deficitas 2002 m. sudarė 3,7 % BVP. Atlikusi ekonominį įvertinimą, Taryba padarė išvadą, kad dešimtojo dešimtmečio metus, kai Vokietijos ekonomika augo palyginti sparčiai, pažanga fiskalinio konsolidavimo srityje buvo nedidelė, paliekanti mažai biudžetinės veikimo laisvės prisiderinti prie ciklinio sulėtėjimo. Buvo numatyta, kad valdžios sektoriaus skola iki 2002 m. išaugs iki 60,9 % BVP, taigi šiek tiek viršys 60 % BVP pamatinę vertę.

Deficitas nuo 3,7 % BVP 2002 m. išaugo net iki 4,0 % BVP 2003 m., o vėliau, t. y. 2005 m., sumažėjo iki 3,2 %. Per tą laikotarpį nebuvo pakankamos biudžetinės veikimo laisvės, kad būtų galima sudaryti sąlygas vidutiniam realiojo BVP augimui po 0,5 % kasmet. Be to, 1999–2000 m. patvirtintas ir iki 2005 m. vykdytas kai kurių mokesčių mažinimas lėmė papildomą naštą biudžetui. Pajamų ir BVP santykis nuo 44,4 % 2002 m. sumažėjo iki 43,5 % 2005 m. Kompensacinės priemonės išlaidų srityje buvo įgyvendintos tik šiek tiek pavėluotai. Priemonės, per tą patį laikotarpį ypač sumažinusios išlaidų ir BVP santykį nuo 48,1 iki 46,8 %, buvo susijusios su valstybės sektoriaus atlyginimų apribojimais, darbuotojų skaičiaus sumažinimu, visuomenės sveikatos sistemos reforma 2004 m., subsidijų ir investicijų sumažinimu, taip pat su tuo, kad lėtas darbo užmokesčio augimas privačiame sektoriuje sulaikė pensijų išlaidų augimą. Vokietija beveik nepasinaudojo vienkartinėmis priemonėmis[11]. Nors pagal ciklą pakoreguotas balansas nuo 3½ % BVP 2002 m. sumažėjo iki 2¼ % 2005 m., nominalusis biudžeto deficitas 2005 m. ir toliau sudarė daugiau kaip 3 % BVP (žr. 2 lentelę).

Palyginti su 2006 m. 1,4 % realiojo BVP augimo prognoze, 2006 m. vasario mėn. pateiktoje atnaujintoje stabilumo programoje 2006 m. buvo siekiama 3,3 % BVP deficito. Nors Vokietijos valdžios institucijos 2006 m. lapkričio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje numatė 2,1 % BVP deficitą, Komisijos (Eurostato) po Vokietijos ataskaitos iki 2007 m. balandžio 1 d. pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3605/93 pateikti duomenys rodo, kad deficitas 2006 m. faktiškai sudarė 1,7 % BVP, t. y. buvo daug mažesnis už pamatinę vertę[12],[13].

Apytikriai pusę šio netikėto valdžios sektoriaus balanso pagerėjimo nulėmė cikliniai veiksniai (realusis BVP iš tiesų augo 2,7 %). Taip pat pagerėjo ir struktūrinis deficitas nuo 2½ % BVP 2005 m. iki 1½ % BVP 2006 m. Prie geresnio struktūrinio rezultato taip pat daug prisidėjo pajamos. Tiesioginiai mokesčiai, visų pirma susiję su pelnu, davė daug didesnes pajamas, nei buvo galima tikėtis vykstant ekonomikos pokyčiams. Todėl mokesčiai, kaip BVP procentinė dalis, 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo daugiau kaip ½ procentinio punkto. Todėl didesnį mokesčių santykį nulėmė ne neseniai taikytos diskrecinės mokesčių politikos priemonės. Tokį mokesčių santykį iš dalies paskatino mokestinių įsiskolinimų ir tiesioginių mokesčių mokėjimas laiku, o tai tam tikru mastu atspindi gana mažą tiesioginių mokesčių santykį praeityje.

Be to, 2006 m. bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos buvo griežtai kontroliuojamos ir padidėjo tik 0,6 %, taigi šiek tiek mažiau, nei planuota. 2006 m. išlaidos buvo apribotos dėl minėtų nuo 2002 m. patvirtintų priemonių, visų pirma atsižvelgiant į viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir subsidijas, ir tai toliau turėjo poveikį 2006 m. Be to, gerokai atsigavus ekonomikai, sumažėjo darbo rinkos išlaidos. Kadangi dauguma išlaidų apribojimų buvo įtraukti į apytikriai 46 % BVP išlaidų santykį, kaip suplanuota atnaujintoje 2006 m. vasario mėn. stabilumo programoje, tolesnis mažėjimas, kuris sudarė 45,7 %, daugiausia vyko dėl didesnio, nei tikėtasi, BVP.

Apskritai nominalusis deficitas sumažėjo ir tapo gerokai mažesnis už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę, likus metams iki Tarybos nustatyto termino. Be to, Taryba paprašė 2006 ir 2007 m. struktūrinį balansą bendrai pagerinti bent vienu procentiniu punktu. Jau 2006 m. struktūrinis balansas pagerėjo apytikriai vienu procentiniu punktu.

3. 2007 M. IR KITų METų DEFICITO PROGNOZėS

Palyginti su laukiamu sparčiu 2,5 % realiojo BVP augimu 2007 m., Komisijos tarnybos 2007 m. pavasario prognozėje numato, kad deficitas ir toliau mažės iki 0,6 % BVP vykdant dabartinę politiką. Vokietijos valdžios institucijos savo atnaujintoje 2006 m. lapkričio mėn. stabilumo programoje numatė, kad deficitas sudarys 1,6 % BVP. Atsižvelgiant į gerėjančią makroekonominę situaciją ir mažesnį, nei tikėtasi, 2006 m. deficitą, deficito prognozės buvo pakeistos ir 2007 m. balandžio mėn. pranešime buvo nurodyta 1,2 % BVP prognozė.

Kaip ir praėjusiais metais, pagal Komisijos tarnybų skaičiavimus, apie pusę valdžios sektoriaus balanso pagerėjimo yra struktūrinio pobūdžio. Keletu priemonių, iš kurių daugelis buvo patvirtintos dar 2006 m. pradžioje, prisidedama prie konsolidavimo. Standartinės PVM normos padidėjimas nuo 16 % iki 19 % turėtų padidinti pajamas apytikriai 1 % BVP. Pensijų įmokų norma nuo 19,5 % pakilo iki 19,9 %, ir prognozuojama, kad valstybinio sveikatos draudimo subjektai padidins įmokų normas vidutiniškai ½ procentinio punkto. Kita vertus, nedarbo draudimo įmokų norma buvo sumažinta nuo 6,5 % iki 4,2 %, kad sumažėtų bendra socialinių įmokų našta. Atrodo, kad 2006 m. pelno mokesčiai ir toliau intensyviai kito. Tačiau, nepaisant teigiamos ekonominės aplinkos, pajamomis pagrįstos mokesčio bazės, pavyzdžiui, darbo užmokestis ir atlyginimai, didėja ne taip dinamiškai, kaip nominalusis BVP, todėl, nepaisant padidėjusios PVM normos, tikimasi, jog mokesčių našta sumažės. Išlaidų santykis turėtų sumažėti daugiau kaip vienu procentiniu punktu, taip dar kartą būtų atspindėtas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio apribojimas ir sumažintos su darbo rinka susijusios išlaidos, kurias lėmė jau įgyvendintos priemonės, pvz., sutrumpintas išmokų laikotarpis vyresnio amžiaus gavėjams ir palankūs pokyčiai darbo rinkoje. Tačiau prognozuojama, kad padidės valstybės investicijos, atsižvelgiant į geresnę fiskalinę būklę visuose valdžios lygmenyse. Kadangi nebus imtasi vienkartinių priemonių, prognozuojama, kad struktūrinis deficitas sumažės ¾ procentinio punkto, palyginti su praėjusiais metais.

Laikantis nesikeičiančios politikos prielaidos, Komisijos tarnybos prognozuoja, kad bendrasis valdžios sektoriaus deficitas 2008 m. toliau mažės iki 0,3 % BVP, nors taip bus daugiausia dėl pastovių palankių ciklinių sąlygų. Besitęsiantį jau galiojančių priemonių konsolidavimo poveikį daugiau nei kompensuos planuojamos bendrovių apmokestinimo reformos poveikis biudžetui; šios reformos įstatymo projektą vyriausybė pateikė 2007 m. kovo mėn., ir pirmaisiais metais šis poveikis sudarys daugiau kaip 0,3 % BVP.

Apskritai atrodytų, kad perviršinis deficitas buvo ilgam laikui ištaisytas iki 2006 m. Prognozuojama, kad struktūrinio balanso pagerėjimas BVP procentine dalimi 2007 m. sudarys ¾ procentinio punkto, o tai lems ½ procentinio punkto bendrą pagerėjimą 2006 ir 2007 m. Taigi atrodo, kad Vokietija įvykdė Tarybos prašymą 2006 ir 2007 m. bendrai pagerinti struktūrinį balansą bent vienu procentiniu punktu.

Remiantis Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognoze, nepasikeitus Vokietijos valdžios institucijų politikai, struktūrinio balanso tolesnio gerėjimo nebus, tuo tarpu savo pranešime pagal 104 straipsnio 9 dalį Taryba paragino Vokietiją užtikrinti, kad biudžeto konsolidavimas, siekiant jo struktūrine prasme subalansuoto biudžeto vidutinės trukmės tikslo (VTT), būtų išlaikytas mažinant struktūrinį deficitą bent 0,5 % BVP kasmet tol, kol perviršinis deficitas bus ištaisytas. Savo 2007 m. vasario 27 d. nuomonėje dėl 2006 m. lapkričio mėn. atnaujintos stabilumo programos[14] Taryba pažymėjo, kad programa nebuvo planuojama pasiekti VTT per programos laikotarpį (kuris baigiasi 2010 m.). Ji paragino Vokietiją: „Pasinaudojant „geraisiais ekonomikos laikais“, intensyvinti struktūrinę korekciją 2008 m., taip pat panaudojant papildomas pajamas deficitui mažinti, toliau tęsti fiskalinį konsolidavimą, siekiant vidutinės trukmės tikslo, vis dar griežtai kontroliuojant išlaidas ir kartu užtikrinant, kad paskelbta įmonių mokesčio reformos sistema nepakenktų fiskaliniam konsolidavimui.“

4. SKOLOS POKYčIAI IR PROGNOZėS

Valdžios sektoriaus skola nuo 60,3 % BVP 2002 m. padidėjo iki 67,9 % BVP 2005 m., tačiau 2006 m. stabilizavosi. Skolos santykis sparčiai padidėjo 2002 m. pradėjus perviršinio deficito procedūrą daugiausia dėl nepalankaus „sniego gniūžtės“ efekto. Taip savaime padidėjo skolos ir BVP santykis, nes palūkanų normos viršijo nominaliojo BVP augimo normą. Tik 2006 m., intensyviai augant BVP, išaugęs pirminis perteklius gerokai kompensavo „sniego gniūžtės“ efektą. 2002–2006 m. skolos padidėjimas buvo sustabdytas sumažinus finansinius aktyvus, visų pirma nuosavą kapitalą ir valdžios sektoriaus kitam sektoriui teikiamas paskolas, ir tai vidutiniškai lėmė neigiamą atsargų ir srautų koregavimą.

Tikintis, kad BVP ir toliau intensyviai augs, Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozėje numatyta, kad skolos santykis 2007 m. sumažės iki 65,4 % BVP. Kartu su deficito mažėjimu skolos santykis iki 2008 m. toliau mažės iki 63,6 % BVP. Šis sumažėjimas yra staigesnis, nei numatyta atnaujintoje 2006 m. lapkričio mėn. stabilumo programoje, kurioje 2008 m. numatytas 66½ % skolos santykis.

5. IšVADOS

Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas iš didžiausio 4,0 % BVP deficito 2003 m. sumažėjo iki 1,7 % 2006 m., taigi buvo gerokai mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę. Pagrindinės deficito mažinimo priemonės daugiausia yra ilgalaikio pobūdžio, tuo tarpu ciklinis kilimas prisidėjo prie biudžeto konsolidavimo. Struktūrinis balansas (pagal ciklą pakoreguotas balansas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių), kaip BVP procentinė dalis, 2006 m. pagerėjo apytikriai vienu procentiniu punktu. Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozę, nominalus deficitas 2007 m. turėtų sumažėti iki 0,6 % BVP, ir kartu planuojama, kad struktūrinis balansas 2007 m. pagerės ¾ procentinio punkto. Todėl planuojamas struktūrinis pagerėjimas 2006 ir 2007 m. atitiktų bent vieno procentinio punkto fiskalines pastangas, kaip rekomendavo Komisija. Darant nesikeičiančios politikos prielaidą, prognozuojama, kad nominalus deficitas 2008 m. bus 0,3 %. Tai rodo, kad deficitas yra patikimai ir tvariai sumažintas ir nesiekia 3 % BVP pamatinės vertės.

Bendroji valdžios sektoriaus skola nuo 60,3 % BVP 2002 m. padidėjo iki didžiausios 67,9 % vertės 2005 m., tačiau 2006 m. stabilizavosi. Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozę, tikimasi, kad 2007 m. skolos santykis sumažės iki 65,4 % BVP, tada iki 2008 m. deficitas atitinkamai sumažės apytikriai iki 63½ % BVP (remiantis nesikeičiančios politikos prielaida) ir taip priartės prie pamatinės vertės greičiau, nei planuota pagal vėliausiai atnaujintą stabilumo programą.

Apskritai darytina išvada, kad perviršinis deficitas Vokietijoje yra ištaisytas. Todėl Komisija rekomenduoja Tarybai panaikinti šios sprendimą dėl perviršinio deficito Vokietijoje.

2 lentelė. Biudžeto pokyčiai 2002–2008 m.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

panaikinantis Sprendimą 2003/89/EB dėl perviršinio deficito Vokietijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1) Tarybos sprendimu 2003/89/EB[15], priimtu Komisijai pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį pateikus rekomendaciją, nuspręsta, kad Vokietijoje susidarė perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad bendrasis valdžios sektoriaus deficitas 2002 m. sudarė 3,7 % BVP, taigi daug viršijo Sutartyje nustatytą 3 % pamatinę vertę, o bendroji valdžios sektoriaus skola sudarė 60,9 % BVP, taigi šiek tiek viršijo Sutartyje nustatytą pamatinę 60 % BVP vertę.

(2) 2003 m. sausio 21 d. Taryba, vadovaudamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros (PDP) įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[16] 3 straipsnio 4 dalimi, remdamasi Komisijos rekomendacija, pateikė Vokietijai skirtą rekomendaciją, kuria siekiama, kad kuo greičiau ir vėliausiai iki 2004 m. būtų panaikintas deficito perviršis. Rekomendacija buvo paskelbta viešai. Kaip nurodyta 2004 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikate[17], atsižvelgiant į dėl 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadų ir 2004 m. liepos 13 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimo[18] atsiradusias unikalias aplinkybes, tinkamas galutinis terminas biudžeto būklei pataisyti turėtų būti 2005 m. 2005 m. sausio 18 d. Taryba sutiko su šiuo pareiškimu.

(3) Pagal prie Sutarties pridėtą Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros Komisija teikia procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį protokolą, pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo[19] 4 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir spalio 1 d., privalo pateikti duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą bei kitus susijusius rodiklius.

(4) Komisijos (Eurostato) po 2006 m. vasario mėn. Vokietijos ataskaitos pateikti duomenys rodė, kad iki 2005 m. perviršinis deficitas nebuvo ištaisytas. Remdamasi Reglamento (EB) 1467/97 10 straipsnio 3 dalimi ir Komisijos rekomendacija, Taryba 2006 m. kovo 14 d. nedelsdama priėmė sprendimą pagal Sutarties 104 straipsnio 9 dalį, pranešdama Vokietijai apie tai, kad ši turi imtis deficito mažinimo priemonių, kurios buvo pripažintos būtinomis siekiant kuo greičiau ir vėliausiai iki 2007 m. pašalinti perviršinį deficitą. Konkrečiai Taryba paprašė, kad 2006 ir 2007 m. Vokietija užtikrintų bendrą pagal ciklą pakoreguoto balanso, neįskaitant vienkartinių ir laikinų priemonių, pagerėjimą mažiausiai vienu procentiniu punktu.

(5) Pagal Sutarties 104 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito turi būti panaikintas, jeigu perviršinis deficitas tam tikroje valstybėje narėje, Tarybos manymu, buvo ištaisytas.

(6) Remiantis Komisijos (Eurostato) pagal Reglamento (EB) Nr. 3605/93 8g straipsnio 1 dalį po Vokietijos ataskaitos iki 2007 m. balandžio 1 d. pateiktais duomenimis ir Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognoze, daromos šios pagrįstos išvados:

- bendrasis valdžios sektoriaus deficitas, nuo 3,7 % BVP 2002 m. padidėjęs iki 4,0 % BVP 2003 m., 2004 m. buvo sumažintas iki 3,7 % BVP, 2005 m. – iki 3,2 % BVP ir galiausiai 2006 m. iki 1,7 % BVP. Tai yra mažiau nei tikslinis 3,3 % BVP rodiklis, nustatytas 2006 m. vasario mėn. atnaujintoje stabilumo programoje ir gerokai mažiau nei 3 % BVP pamatinė vertė likus vieneriems metams iki Tarybos nustatyto termino;

- ankstesniais palankių ciklinių sąlygų metais Vokietija nesudarė pakankamai biudžeto veikimo laisvės, kad galėtų per užsitęsusį 2002–2005 m. lėto augimo laikotarpį pasiekti vidutinį 0,5 % BVP augimą kasmet. Iki 2005 m. vykdytas kai kurių mokesčių sumažinimas lėmė papildomą naštą biudžetui, o kompensacinės išlaidų srities priemonės buvo įgyvendintos tik šiek tiek pavėluotai. Imtasi tokių konsolidavimo priemonių, kaip antai viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ribojimas ir darbuotojų skaičiaus mažinimas, viešojo sveikatos sektoriaus reforma 2004 m., subsidijų ir valstybės investicijų mažinimas; lėtas darbo užmokesčio augimas privačiame sektoriuje taip pat sulaikė pensijų išlaidų augimą. Be to, 2006 m. tiesioginiai mokesčiai, visų pirma susiję su pelnu, davė didesnes pajamas, nei buvo galima tikėtis vykstant ekonomikos pokyčiams. Pagal ciklą pakoreguotas balansas nuo 2002 m. pagerėjo ir toliau gerėjo, nesiimant esminių vienkartinių priemonių. 2006 m. numatytas struktūrinis balansas (t. y. neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių), kaip BVP procentinė dalis, pagerėjo apytikriai vienu procentiniu punktu;

- 2007 m. Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozės skelbia, kad deficitas toliau mažės iki 0,6 % BVP ir tam turės įtakos besitęsiantis didelis BVP augimas, visų pirma standartinės PVM normos padidėjimas nuo 16 % iki 19 % 2007 m. sausio mėn. (nenumatyta jokių vienkartinių priemonių). 2007 m. pavasario pranešime Vokietijos valdžios institucijos 2007 m. prognozavo 1,2 % BVP deficitą. Be to, Komisijos tarnybos prognozuoja struktūrinio balanso pagerėjimą BVP procentine dalimi, 2007 m. sudarysiančia ¾ procentinio punkto. Taigi galima teigti, kad Vokietija įvykdė rekomendaciją 2006 ir 2007 m. bendrai pagerinti struktūrinį balansą bent vienu procentiniu punktu. 2008 m. pagal pavasario prognozę, laikantis nesikeičiančios politikos prielaidos, deficitas toliau mažės iki 0,3 % BVP. Tai rodo, kad deficitas yra patikimai ir tvariai sumažintas ir nesiekia 3 % BVP pamatinės vertės. Laikantis nesikeičiančios politikos prielaidos, manoma, kad struktūrinis deficitas 2008 m. sumažės labai nedaug. Tai reikia vertinti atsižvelgiant į poreikį daryti pažangą siekiant biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslo (VTT), kuris Vokietijos atveju yra struktūrine prasme subalansuotas biudžetas;

- skolos santykis, kuris nuo 2002 m. 60,3 % BVP 2005 m. padidėjo iki maksimalaus 67,9 % BVP dydžio, 2006 m. stabilizavosi ir pagal Komisijos tarnybų pavasario prognozę numatoma, kad 2007 m. jis sumažės iki 65,4 % BVP, o iki 2008 m. – iki 63½ % (remiantis nesikeičiančios politikos prielaida), vadinasi, priartės iki pamatinės vertės daug greičiau, nei prognozuota vėliausioje atnaujintoje stabilumo programoje.

(7) Tarybos manymu, perviršinis deficitas Vokietijoje yra ištaisytas, todėl Sprendimas 2003/89/EB turėtų būti panaikintas.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą, darytina išvada, kad perviršinis deficitas Vokietijoje yra ištaisytas.

2 straipsnis

Sprendimas 2003/89/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Priimta [], [].

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L 209, 1997 8 2, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 5).

[2] OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2103/2005 (OL L 337, 2005 12 22, p. 1).

[3] Paskutinis Vokietijos pranešimas pateiktas tinklavietėje:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=2373,58110711&_dad=portal&_schema=portal.

[4] SEK(2002) 1245.

[5] OL L 34, 2003 2 11, p. 16.

[6] Visi su perviršinio deficito procedūra susiję Vokietijai skirti dokumentai pateikti šioje tinklavietėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/about/activities/sgp/edp/edpde_en.htm.

[7] Byla C-27/04 Komisija prieš Tarybą, [2004] Rink. I-6649 (OL C 228, 2004 9 11, p.16).

[8] Komisijos komunikatas Tarybai „Padėtis Vokietijoje ir Prancūzijoje atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal perviršinio deficito procedūrą po Teisingumo Teismo sprendimo“, 2004 m. gruodžio 14 d., KOM (2004) 813.

[9] OL L 126, 2006 5 13, p. 20.

[10] SEK(2006) 990.

[11] 2004 m. buvo suteikta mokesčių amnestija, dėl kurios pajamos vis dėl to padidėjo nedaug. 2004 ir 2005 m. po Komisijos sprendimų Landesbanken buvo nurodyta grąžinti subsidijas.

[12] 2007 m. balandžio 23 d. Eurostato naujienų leidinys Nr. 55.

[13] Prieš jas pripažįstant galutinėmis, valstybės ataskaitos paprastai peržiūrimos 4 metus. Remiantis patirtimi, Vokietijos valdžios sektoriaus deficito statistika yra labai patikima. Todėl tikėtina, kad visi būsimi deficito duomenų pakeitimai (sumažinimas arba padidinimas) nebus dideli.

[14] OL L 70 , 2007 3 27, p. 5.

[15] OL L 34, 2003 2 11, p. 16.

[16] OL L 209, 1997 8 2, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 5).

[17] Komisijos komunikatas Tarybai „Padėtis Vokietijoje ir Prancūzijoje atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal perviršinio deficito procedūrą po Teisingumo Teismo sprendimo“, 2004 m. gruodžio 14 d., KOM (2004) 813.

[18] Byla C-27/04 Komisija prieš Tarybą, [2004] Rink. I-6649 (OL C 228, 2004 9 11, p.16).

[19] OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2103/2005 (OL L 337, 2005 12 22, p. 1).