[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 23.1.2007

SEK(2007) 70 galutinis

Rekomendacija

TARYBOS NUOMONĖ

pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalį dėl atnaujintos 2006–2010 m. Kipro konvergencijos programos

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Bendrosios aplinkybės

1998 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir tvirtam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas. 2005 m. Pakto reforma pripažįstamas jo naudingumas įtvirtinant fiskalinę drausmę, taip pat siekiama stiprinti jo efektyvumą, ekonominius pagrindus ir užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], kuris yra Stabilumo ir augimo pakto dalis, nustatyta, kad valstybės narės turi pateikti Tarybai ir Komisijai stabilumo arba konvergencijos programas ir kasmetinius atnaujintus programų variantus (bendrą valiutą įvedusios valstybės narės pateikia (atnaujintas) stabilumo programas, o bendros valiutos neįvedusios valstybės narės pateikia (atnaujintas) konvergencijos programas). Pirmoji Kipro konvergencijos programa buvo pateikta 2004 m. gegužės mėn. Remdamasi reglamentu, atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Taryba 2004 m. liepos 5 d. pareiškė nuomonę dėl programos. Pagal tą pačią procedūrą atnaujintas stabilumo ir konvergencijos programas vertina Komisija ir nagrinėja minėtasis komitetas; jas taip pat gali nagrinėti Taryba.

Atnaujintos programos vertinimo aplinkybės

Komisija išnagrinėjo naujausią 2006 m. gruodžio 6 d. pateiktą atnaujintą Kipro konvergencijos programą ir priėmė rekomendaciją dėl Tarybos nuomonės apie ją (žr. apibrauktą tekstą, kuriame pateikti pagrindiniai vertinimo aspektai).

Siekiant apibūdinti aplinkybes, kurioms esant yra vertinama atnaujintoje konvergencijos programoje pateikta biudžeto strategija, tolesniuose punktuose pateikiama apibendrinta informacija:

1. ekonominės veiklos ir biudžeto rezultatai per pastaruosius dešimt metų,

2. naujausias šalies padėties pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę funkciją įvertinimas (Tarybos nuomonės dėl ankstesnės atnaujintos konvergencijos programos santrauka) bei

3. Komisijos atliktas 2006 m. spalio mėn. nacionalinės reformų programos įvertinimas.

Naujausi ekonominės veiklos ir biudžeto rezultatai

Kipras yra maža, atvirą ekonomiką turinti valstybė, todėl labai neapsaugota nuo išorės sukrėtimų. Joje sėkmingai vyksta nominaliosios ir realiosios konvergencijos su ES procesas. Per pastaruosius dešimt metų BVP tvirtai augo, kasmet pasiekdamas maždaug 3,5 %, o infliacija buvo nedidelė. SVKI infliacija išliko mažesnė negu 3 % beveik visą dešimtmetį. Kipro ekonomikai būdingas beveik visiškas užimtumas: ilgalaikis nedarbas yra labai nedidelis, o našumo augimas, palyginti su tarptautiniais standartais, yra aukštas. Tačiau nominalaus darbo užmokesčio augimas ir vieneto darbo sąnaudos turi tendenciją didėti santykinai greičiau, palyginti su šalies prekybos partneriais. Nepaisant to, į eksportą orientuotų paslaugų sektorių, kurie sudaro didžiąją viso eksporto dalį, rezultatai yra geri, nors prekybos paslaugomis perteklius nevisiškai padengia prekybos prekėmis deficitą. Todėl per pastaruosius dešimt metų Kipro einamosios sąskaitos balansas buvo neigiamas. Vis dėlto jis nepatyrė finansavimo sunkumų dėl netiesioginių ir tiesioginių investicijų srautų bei nerezidentų indėlių šalies finansų institucijose. Dėl šiuo metu įgyvendinamos fiskalinio konsolidavimo programos 2006 m. deficitas sumažintas iki 2 % BVP, o valdžios sektoriaus skola tebemažėja.

Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės programos pateiktas įvertinimas

2006 m. kovo 14 d. Taryba priėmė nuomonę dėl ankstesnės atnaujintos konvergencijos programos, apimančios 2005–2009 metus. Taryba palankiai vertina „programos laikotarpiu numatytą struktūrinį patikslinimą 2005 m. deficitą sumažinus iki mažiau negu 3 % BVP“. Taryba paragino Kiprą „nuolatinėmis priemonėmis užtikrinti, kad ištaisius perviršinį deficitą ir siekiant programos vidutinės trukmės tikslo biudžeto konsolidavimas išliktų tvarus“. Taryba taip pat paragino Kiprą „kontroliuoti viešąsias išlaidas pensijoms ir įgyvendinti kitas pensijų ir sveikatos priežiūros sektorių reformas, siekiant padidinti viešųjų finansų ilgalaikį tvarumą“.

Komisijos atliktas 2006 m. spalio mėn. nacionalinės reformų programos įvertinimas

2006 m. spalio 17 d. Kipras pateikė nacionalinės reformų programos įgyvendinimo ataskaitą, numatytą atnaujintoje Lisabonos strategijoje ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Kipro nacionalinėje reformų programoje yra nurodyti šie pagrindiniai uždaviniai ir prioritetai: fiskalinis tvarumas; valstybės finansų kokybė; moksliniai tyrimai ir plėtra, inovacijos ir IRT; ūkinės veiklos įvairinimo skatinimas; konkurencija ir verslo aplinka; ekologinis tvarumas; infrastruktūra; žmogiškasis kapitalas; socialinė sanglauda.

Komisijos atliktas šios programos įvertinimas (priimtas kaip 2006 m. gruodžio mėn. metinės pažangos ataskaitos [2] dalis) parodė, kad įgyvendindamas nacionalinę reformų programą Kipras daro tinkamą pažangą. Apskritai panašu, kad daugelis priemonių yra įgyvendinamos taip, kaip planuota.

Atsižvelgus į nustatytas stipriąsias ir silpnąsias vietas, Kiprui rekomenduota imtis priemonių siekiant įvykdyti reformas pensijų ir sveikatos priežiūros sistemų srityse bei padidinti jaunų žmonių įsidarbinimo ir išsilavinimo galimybes.

Pagrindiniai vertinimo aspektai Kaip reikalaujama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje (stabilumo programų atveju) ir 9 straipsnio 1 dalyje (konvergencijos programų atveju), vertinimas apima šiuos aspektus: ar ekonominės prielaidos, kuriomis yra grindžiama programa, yra patikimos; valstybės narės pateiktas vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir tai, ar koregavimo planas siekiant to tikslo yra tinkamas; ar priemonės, kurių buvo imtasi ir (arba) kurios buvo pasiūlytos siekiant laikytis koregavimo plano, yra pakankamos, kad per visą ciklą būtų pasiektas vidutinės trukmės tikslas; vertinant vidutinės trukmės tikslui pasiekti skirtą koregavimo planą, – ar daugiau koregavimo pastangų dedama ekonomikos pakilimo laikotarpiais, o esant ekonomikos nuosmukiui jų gali būti dedama mažiau. Euro zonos ir VKM II valstybių narių atveju, – ar valstybė narė užtikrina metinį pagal ciklą pakoreguoto balanso gerėjimą, neskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių, t. y. 0,5 % BVP, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės tikslas; nustatant vidutinės trukmės tikslui pasiekti skirtą koregavimo planą (jo dar nepasiekusioms valstybėms narėms) arba leidžiant laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės tikslo (jį pasiekusioms valstybėms narėms) – kaip įgyvendinimos svarbiausios struktūrinės reformos, turinčios tiesioginį ilgalaikį išlaidų mažinimo poveikį (įskaitant potencialaus augimo skatinimą), ir todėl darančios išmatuojamą poveikį valstybės finansų tvarumui (su sąlyga, kad būtų išlaikyta pakankamai patikima riba 3 % BVP pamatinės vertės atžvilgiu ir kad programos laikotarpiu biudžeto būklė vėl priartėtų prie vidutinės trukmės tikslo), ypatingą dėmesį skiriant pensijų reformoms, kuriomis įvedama kelių pakopų sistema, kurioje yra privalomojo pensijų kaupimo pakopa; ar valstybės narės ekonominės politikos kryptys atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires. Programoje pateiktų makroekonominių prielaidų patikimumas įvertintas atsižvelgus į Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozę ir pasinaudojus bendrai sutarta potencialios gamybos apimties ir pagal ciklą pakoreguoto balanso apskaičiavimo metodika. Programos atitikties bendrosioms ekonominės politikos gairėms įvertinime atsižvelgiama į bendrąsias ekonominės politikos gaires valstybės finansų srityje, kurios įtrauktos į integruotas 2005–2008 m. gaires. Vertinime taip pat nagrinėjami šie klausimai: skolos santykio pokyčiai ir ilgalaikio valstybės finansų tvarumo perspektyvos, kuriems reikėtų skirti pakankamą dėmesį vykdant biudžeto būklės priežiūrą, kaip pažymėta 2005 m. kovo 20 d. Tarybos pranešime, pavadintame „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“. 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikate nustatytas ilgalaikio tvarumo vertinimo metodas[3]; valstybių narių pagal Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui pateiktų nacionalinių reformų programų integracijos laipsnį. 2005 m. birželio 7 d. ECOFIN tarybos apibendrinamosiose pastabose Europos Vadovų Tarybai dėl bendrosios ekonominės politikos gairių nurodyta, kad nacionalinės reformų programos turėtų būti suderintos su stabilumo ir konvergencijos programomis; atitiktis elgesio kodeksui[4], kuriame inter alia reikalaujama, kad stabilumo ir konvergencijos programų struktūra ir visos duomenų lentelės būtų vienodos. |

- Rekomendacija

TARYBOS NUOMONĖ

pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalį dėl atnaujintos 2006–2010 m. Kipro konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[5], ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

4. [2007 m. vasario 27 d.] Taryba išnagrinėjo atnaujintą Kipro konvergencijos programą, kuri apima 2006–2010 m.

5. Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realusis BVP išaugs nuo 3,7 % 2006 m. iki vidutiniškai 4,1 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis dabar turima informacija, scenarijus pagrįstas patikimomis augimo prielaidomis. Programoje pateiktos infliacijos prognozės taip pat atrodo realistiškos.

6. Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus deficitas bus kiek žemiau 2 % BVP ribos, kaip ir užsibrėžta ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje. Kadangi realiojo BVP augimas yra mažesnis nei prognozuotas ankstesnėje atnaujintoje programoje (3,7 %, vietoj 4,2 %), numatoma, kad bendros išlaidos bus didesnės nei planuota, bet tikimasi, jog jas atsvers didesnės bendros įplaukos.

7. 2005 m. ištaisius perviršinį deficitą, programoje keliamas tikslas toliau konsoliduoti valstybės finansus. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus balansas gerės nuo 1,9 % BVP deficito 2006 m. iki subalansuoto biudžeto 2010 m. vien tik dėl išlaidų sumažinimo, nes įplaukų santykis liks pastovus per visą programos laikotarpį. Nors prognozuojama, kad programos laikotarpiu bendros išlaidos sumažės 1,75 procentinio punkto BVP, iš kurių 1 procentinį punktą sudarys mažėjantys palūkanų mokėjimai, numatoma, kad socialiniai pervedimai padidės 1,25 procentinio punkto. Prognozuojama, kad pirminis perteklius padidės nuo 1,5 % BVP 2006–2007 m. iki kiek aukštesnės nei 2 % BVP ribos 2008 m., o vėliau išliks pastovus. Planuojamas kiek spartesnis konsolidavimo tempas, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nurodytu tempu, remiantis labai panašiu makroekonominiu scenarijumi.

8. Planuojama pagerinti struktūrinį balansą (t. y. pagal ciklą pakoreguotą balansą, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių), apskaičiuotą remiantis bendrai sutarta metodika, maždaug nuo 1,5 % BVP deficito 2006 m. iki apytiksliai 0,25 % BVP pertekliaus programos laikotarpio pabaigoje. Kaip ir ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje, šioje programoje pateiktas biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas – 0,5 % BVP struktūrinis deficitas, kurį programoje užsibrėžta pasiekti 2008 m., t. y. vieneriais metais anksčiau nei numatyta ankstesnėje atnaujintoje programoje. Kadangi vidutinės trukmės tikslas yra didesnis nei mažiausia vertė (nustatyta deficitui esant maždaug 1,75 % BVP), pasiekus šį tikslą susidaro pakankamai patikima riba, neleidžianti susidaryti perviršiniam deficitui. Vidutinės trukmės tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakte bei elgesio kodekse euro zonos ir VKM II valstybėms narėms nustatytas ribas ir tinkamai atspindi skolos santykį ir ilgalaikį vidutinį potencialų gamybos apimties augimą.

9. Biudžeto prognozių rizika programoje atrodo iš esmės subalansuota. 2007 m. keliamas tikslas atrodo patikimas, palyginti su Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognoze, ir programoje pateikta gana išsamios informacijos apie koregavimą skatinančias priemones 2008 m., kuriais planuojama, kad pirminis perteklius padidės. Tačiau esama rizikos nukrypti nuo planuojamų išlaidų atsižvelgiant į tai, kad numatyta labai smarkiai apriboti išlaidas ir į tai, jog trūksta informacijos apie didžiausias išlaidų ribas ir jų taikymą. Kita vertus, rezultatai, pasiekti įgyvendinant biudžeto tikslus, atrodo patikimi.

10. Atsižvelgiant į šį rizikos vertinimą, programoje pateiktos biudžeto kryptys atrodo pakankamos norint užtikrinti, kad programos vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas 2008 m., kaip numatyta programoje. Taip pat panašu, kad jomis užtikrinama pakankamai patikima riba, kad esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba per visą programos laikotarpį. Programoje numatytas koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo visiškai atitinka Stabilumo ir augimo paktą, pagal kurį metinis struktūrinio balanso pagerėjimas euro zonos ir VKM II valstybėse narėse turėtų atitikti 0,5 % BVP vertę ir turėtų būti dedama daugiau koregavimo pastangų ekonomikos pakilimo laikotarpiu, o nuosmukio laikotarpiu jų gali būti mažiau. Po to, kai bus pasiekus vidutinės trukmės tikslas, fiskalinė politikos pozicija atitiks Pakto nuostatas.

11. Apskaičiuota, kad bendroji valstybės skola 2006 m. siekė 64,75 % BVP ir yra didesnė nei Sutartyje nustatyta 60 % BVP pamatinė vertė. Programoje numatoma, kad 2008 m. skolos santykis nukris žemiau 60 % BVP pamatinės vertės ir programos laikotarpio pabaigoje sieks kiek daugiau nei 46 % BVP. Numatyta skolos santykio pokyčio rizika iš esmės atrodo subalansuota. Atsižvelgiant į šį rizikos vertinimą, programos pradžioje skolos santykis turėtų gerokai sumažėti ir 2007 m. priartėti prie pamatinės vertės.

12. Ilgalaikis senėjančios visuomenės poveikis biudžetui Kipre yra vienas iš didžiausių ES, kuriam pirmiausia įtakos turi labai padidėjusios pensijų išlaidos kaip BVP dalis. Pradinė biudžeto būklė padeda iš dalies sušvelninti šį ilgalaikį senėjančios visuomenės poveikį biudžetui (kuris, kaip planuojama, bus pakankamai didelis), bet to nepakaks. Be to, dabartinis bendrosios skolos lygis viršija Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Toliau konsoliduojant valstybės finansus ir tuo pačiu metu priimant pensijų reformos priemones, kurių tikslas – pažaboti su senėjančia visuomene susijusių išlaidų reikšmingą padidėjimą, būtų prisidėta, kaip pripažino valdžios institucijos, prie valstybės finansų tvarumui gresiančios rizikos sumažinimo. Apskritai panašu, kad Kipras susiduria su didele rizika valstybės finansų tvarumui.

13. Konvergencijos programoje yra nurodytas 2006 m. spalio mėn. pateiktos nacionalinės reformų programos įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas, susijęs su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, joje pateikta susistemintos informacijos apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba sutaupytas lėšas, atsirandančias dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, ir atrodo, kad biudžeto prognozėse atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį valstybės finansams. Panašu, kad konvergencijos programoje numatytos priemonės valstybės finansų srityje yra suderintos su priemonėmis, numatytomis nacionalinėje reformų programoje. Pažymėtina, kad abiejose programose numatoma laipsniškai įgyvendinti pensijų ir sveikatos priežiūros reformas siekiant sušvelninti senėjančios visuomenės poveikį, bet nėra aiškiai pateiktas išsamios viso gyvenimo strategijos turinys ir jos užbaigimo terminai bei visiškas įgyvendinimas.

14. Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į integruotas 2005–2008 m. gaires.

15. Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų[6].

Daroma bendra išvada, kad 2005 m. ištaisius perviršinį deficitą dėl apribotų išlaidų ir spartaus augimo perspektyvų programoje yra numatyta pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo programos laikotarpiu. Numatoma, kad bendroji valstybės skola 2007 m. priartės prie 60 % BVP pamatinės vertės, o vėlesniais metais toliau mažės.

Atsižvelgiant į pateiktą vertinimą, visų pirma į skolos lygį ir prognozuojamą su senėjančia visuomene susijusių išlaidų padidėjimą, Kipras raginamas kontroliuoti valstybės išlaidas pensijoms bei įgyvendinti kitas pensijų ir sveikatos priežiūros reformas siekiant padidinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

Pagrindinių makroekonominių ir biudžeto prognozių palyginimas

2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 |

Realusis BVP (pokytis, %) | 2006 m. gruodžio mėn. KP | 3,9 | 3,7 | 3,9 | 4,1 | 4,1 | 4,1 |

2006 m. lapkričio mėn. KOM | 3,8 | 3,8 | 3,8 | 3,9 | nėra duomenų | nėra duomenų |

2005 m. gruodžio mėn. KP | 4,1 | 4,2 | 4,2 | 4,2 | 4,3 | nėra duomenų |

SVKI infliacija (%) | 2006 m. gruodžio mėn. KP | 2,0 | 2,4 | 2,5 | 2,4 | 2,0 | 2,0 |

2006 m. lapkričio mėn. KOM | 2,0 | 2,4 | 2,0 | 2,4 | nėra duomenų | nėra duomenų |

2005 m. gruodžio mėn. KP | 2,1 | 2,0 | 2,0 | 2,0 | 2,0 | nėra duomenų |

Gamybos apimties atotrūkis (potencialusis BVP, %) | 2006 m. gruodžio mėn. KP1 | -0,9 | -1,0 | -1,1 | -1,1 | -1,1 | -1,1 |

2006 m. lapkričio mėn. KOM5 | -1,3 | -1,3 | -1,3 | -1,3 | nėra duomenų | nėra duomenų |

2005 m. gruodžio mėn. KP1 | -0,8 | -0,3 | 0,1 | 0,0 | 0,1 | nėra duomenų |

Valdžios sektoriaus balansas (% BVP) | 2006 m. gruodžio mėn. KP | -2,3 | -1,9 | -1,6 | -0,7 | -0,4 | -0,1 |

2006 m. lapkričio mėn. KOM | -2,3 | -1,9 | -1,7 | -1,7 | nėra duomenų | nėra duomenų |

2005 m. gruodžio mėn. KP | -2,5 | -1,9 | -1,8 | -1,2 | -0,6 | nėra duomenų |

Pirminis balansas (% BVP) | 2006 m. gruodžio mėn. KP | 1,1 | 1,4 | 1,4 | 2,1 | 2,1 | 2,2 |

2006 m. lapkričio mėn. KOM | 1,1 | 1,4 | 1,4 | 1,4 | nėra duomenų | nėra duomenų |

2005 m. gruodžio mėn. KP | 0,7 | 1,2 | 1,2 | 1,4 | 1,7 | nėra duomenų |

Pagal ciklą pakoreguotas balansas (% BVP) | 2006 m. gruodžio mėn. KP1 | -2,0 | -1,5 | -1,2 | -0,3 | 0,0 | 0,3 |

2006 m. lapkričio mėn. KOM | -1,8 | -1,4 | -1,2 | -1,2 | nėra duomenų | nėra duomenų |

2005 m. gruodžio mėn. KP1 | -2,2 | -1,8 | -1,8 | -1,2 | -0,6 | nėra duomenų |

Struktūrinis balansas2 (% BVP) | 2006 m. gruodžio mėn. KP3 | -3,3 | -1,9 | -1,0 | -0,3 | -0,1 | -0,1 |

2006 m. lapkričio mėn. KOM4 | -2,7 | -1,4 | -1,2 | -1,2 | nėra duomenų | nėra duomenų |

2005 m. gruodžio mėn. KP | -3,1 | -2,1 | -2,1 | -1,5 | -0,6 | nėra duomenų |

Bendroji valstybės skola (% BVP) | 2006 m. gruodžio mėn. KP | 69,2 | 64,7 | 60,5 | 52,5 | 49,0 | 46,1 |

2006 m. lapkričio mėn. KOM | 69,2 | 64,8 | 62,2 | 59,6 | nėra duomenų | nėra duomenų |

2005 m. gruodžio mėn. KP | 70,5 | 67,0 | 64,0 | 56,9 | 53,5 | nėra duomenų |

Pastabos: 1Komisijos tarnybų skaičiavimai remiantis programoje pateikta informacija. 2Pagal ciklą pakoreguotas balansas (kaip ir pirmesnėse eilutėse), neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių. 3Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės pagal programą (1,3 % BVP 2005 m. ir 0,4 % BVP 2006 m. – dėl kurių deficitas mažėja), įskaitant 0,4 % BVP 2005 ir 2006 m., susijusio su ES sandorių lėšomis. 4Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės pagal Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozę (0,9 % BVP 2005 m. – dėl kurių deficitas mažėja), palyginti su programa (žr. 3 pastabą). ES sandorių lėšų Komisijos tarnybos nelaiko vienkartinėmis priemonėmis. 5Remiantis numatomu 3,9 %, 3,7 %, 3,9 % ir 4,0 % potencialiu augimu atitinkamai 2005–2008 m. Šaltinis: Konvergencijos programa (KP); Komisijos tarnybų 2006 m. rudens ekonominė prognozė (KOM); Komisijos tarnybų apskaičiavimai. |

[1] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 1). Visus šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šioje tinklavietėje

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

[2] Komisijos komunikatas pavasario Europos Vadovų Tarybai „Atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas. Rezultatų pateikimo metai“, 2006 12 12, COM(2006)816.

[3] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ilgalaikis valstybės finansų tvarumas ES“, 2006 10 12, COM (2006) 574 galutinis ir 2006 m. Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato dokumentas „Ilgalaikis valstybės finansų tvarumas Europos Sąjungoje“, leidinys European Economy , Nr. 4/2006.

[4] „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygos bei stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gairės“, kurias 2005 m. spalio 11 d. priėmė ECOFIN taryba.

[5] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 1). Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šioje tinklavietėje

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

[6] Visų pirma nepateikti ciklo pokyčių (5 lentelė) ir įtaką potencialiojo BVP augimui darančių veiksnių (4 punktas) duomenys.