[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.1.2007

SEK(2007)15

KOMISIJOS PERSONALO DARBINIS DOKUMENTAS pridedamas prie šio dokumento:

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI DĖL DIREKTYVOS 2000/53/EB 7 STRAIPSNIO 2 DALIES B PUNKTE NUMATYTŲ TIKSLŲ DĖL EKSPLOATUOTI NETINKAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ

Poveikio vertinimo santrauka {COM(2007)5 galutinis} {SEC(2007)14}

Įvadas

Šio amžiaus pradžioje apie 75 % eksploatuoti netinkamų transporto priemonių buvo perdirbamos, o likusi dalis dažniausiai buvo šalinama sąvartynuose.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių[1] siekiama, inter alia , padidinti minėtos likusios dalies perdirbimą ir naudojimą. Pirmieji tikslai, kad naudojimas ir perdirbimas vienam automobiliui per metus sudarytų 85 % ir 80 % , yra nustatyti 2006 metams, bet informacijos apie jų įgyvendinimą yra mažai ir ji bus patvirtinta tik valstybių narių įgyvendinimo ataskaitose, kurios bus pateiktos 2008 m. birželio mėn. Direktyvos dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 7 straipsnyje taip pat yra numatyti perdirbimo ir naudojimo tikslai, kurie turėtų būti pasiekti iki 2015 m., t. y. kad naudojimas ir perdirbimas vienam automobiliui per metus sudarytų atitinkamai 95 % ir 85 % (toliau – 2015 m. tikslai).

Šioje direktyvoje nustatyta, kad Komisija, atsižvelgusi į naują transporto priemonių medžiagų sudėtį ir visus kitus su transporto priemonėmis susijusius aplinkosaugos aspektus, turėtų įvertinti poreikį keisti 2015 m. tikslus ir savo išvadas pateikti ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiame dokumente pateikiama įvairių tikslų įgyvendinimo atliekų apdorojimo srityje nuo 2015 m. poveikio vertinimo santrauka. Ji buvo parengta vadovaujantis Komisijos gairėmis (SEC 791/2).

Dabartinė padėtis ir taikoma praktika

Minėtoje direktyvoje nustatyta, kad nuo surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių yra pašalinamos pavojingos medžiagos ir jos iš dalies išmontuojamos perdirbimo tikslais. Tuomet jos susmulkinamos kartu su elektros ir elektroninių prietaisų atliekomis (EEPA). 75 % susmulkintų atliekų sudaro metalai, kurie yra perdirbami, o 25 % smulkintuvo likučių šiuo metu dažniausiai yra šalinami sąvartynuose, jų sudeginama nedaug. Pastaruoju metu dėl naujų atliekų apdorojimo technologijų vis daugiau likučių yra naudojama.

Tikslai, nustatyti 2015 m. direktyvoje dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, reiškia, kad nuo 2006 m. 5 % padidės eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimo ir 10 % – jų naudojimo lygis, o dėl to daugiau negu dukart sumažės likučių sąvartynuose (daugiausia – plastikų).

Kadangi vidutinė transporto priemonės eksploatacijos trukmė yra 12–15 metų, transporto priemonės, susidėvėsiančios apie 2015 m., keliuose naudojamos nuo 2002 m. Taigi jų techninės specifikacijos, pvz., svoris ir medžiagų sudėtis, jau yra žinomos. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios 2015 m. tikslai, nustatyti direktyvoje dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, neturės poveikio automobilių projektavimui. Šios transporto priemonės nuo 2015 m. sudarys apie 14 mln. tonų atliekų kasmet (šiuo metu – 10 mln. tonų), dauguma jų sudarys vertingos antrinės žaliavos[2].

2015 m. susmulkintų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų likučių kiekis padidės apytiksliai iki 3,5 mln. tonų per metus. Jei ir toliau bus laikomasi dabartinės praktikos, dauguma tokių atliekų pateks į sąvartynus, dėl jų kils aplinkosaugos problemų, o ES ekonomika per metus neteks maždaug 2,5 mln. tonų perdirbamų atliekų, kurios galėtų pakeisti importuojamą energiją ir žaliavas. Todėl tokių atliekų perdirbimu ir naudojimu būtų prisidėta prie neigiamo poveikio aplinkai, daromo naudojant išteklius, mažinimo.

Poveikio vertinimo metodas

Atliekant šį poveikio vertinimą buvo atsižvelgta į toliau nurodytų tikslų, kokie jie dabar yra nustatyti 2015 m., įgyvendinimo poveikį:

Galimybės keisti politikos nuostatas | Pavyzdys |

Perdirbimas | Naudojimas |

Jokių politikos pokyčių (atskaitos taškas) | 85 % | 95 % |

Perdirbimo tikslo sumažinimas | 80 % | 95 % |

Naudojimo tikslo sumažinimas | 85 % | 90 %* |

Bendras perdirbimo ir naudojimo tikslų sumažinimas | 80 %* | 85 %* |

* Galimo tikslo pavyzdys.

Atliekant šį vertinimą buvo atsižvelgta į tai, kad esama praktika, rinkos ir taikomos technologijos iki 2015 m. pasikeis ir kad galimybių pasirinkimas turės įtakos šiems pokyčiams. 2006 m. sąlygos ir taikoma praktika yra prognozių atskaitos taškai, o nustatant 2015 m. tikslus reikia atsižvelgti ne į šiandieninę padėtį pasaulyje, o 2015 m.

Kadangi technologijų plėtra priklauso nuo šiuo metu nustatytų tikslų, pagrindinis politikos nuostatų poveikis yra jų įtaka technologijų pažangai atliekų apdorojimo srityje iki ir po 2015 m. Būtent šis technologijų lygis bus vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių naudą ir sąnaudas įgyvendinant tikslus. Todėl prognozuoti ateitį būtina, bet tokios prognozės yra susijusios su tam tikru netikrumu. Poveikio vertinimo ataskaitoje toks netikrumas apibūdinamas atsižvelgiant tiek į didelę, tiek ir į menką naujovių diegimo spartą įgyvendinant politikos tikslus.

Pagrindinius dabartinio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo metodo pokyčius turėtų lemti naujų technologijų, taikomų po atliekų susmulkinimo etapo ir padedančių atskirti metalus nuo kitų smulkintuvo likučių, kuriuos vėl galima apdoroti, plėtra. Tai reiškia, kad tam tikros medžiagos nepatektų į sąvartynus, o būtų naudojamos ir perdirbamos.

Pastaruoju metu buvo išplėtotos pažangiosios susmulkintų atliekų rūšiavimo technologijos, kurias taikant atskiriamos medžiagos, esančios smulkintuvo likučiuose. Pagrindinė problema tvarkant eksploatuoti netinkamas transporto priemones yra ta, kad šios technologijos šiuo metu netobulinamos komerciniu požiūriu ir neskleidžiamos rinkoje, nes yra keletas tokiai sklaidai trukdančių kliūčių.

Pagrindinės poveikio vertinimo išvados

Technologijų plėtra

Šiuo metu keletas rinkos kliūčių, kurioms neigiamos įtakos turi ir tebesantis netikrumas dėl būsimų tikslų, susijusių su eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis, stabdo pažangiųjų susmulkintų atliekų apdorojimo technologijų plėtrą ir sklaidą ES. Nekeičiant dabartinių 2015 m. numatytų tikslų, šios kliūtys gali būti pašalintos sukuriant rinkas tokioms technologijoms ir taip padedant skleisti jau esamus ir naujus metodus. Tai padidintų išteklių naudojimo veiksmingumą sudarius sąlygas perdirbti didesnį plastikų, gaunamų iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir elektros prietaisų atliekų, kiekį, gaminti geresnės kokybės antrines žaliavas ir tiekti tokias žaliavas mažesnėmis kainomis, palyginti su kainomis tų medžiagų, kurias jos pakeistų. Net jeigu technologijų plėtra vyktų lėtai, geriausių šiuo metu žinomų technologijų taikymas teiktų didesnę ekonominę naudą, palyginti su dabartine praktika. Tikėtina, kad ateityje jos bus dar pranašesnės, kadangi naujų technologijų sąnaudos paprastai mažėja.

Technologijų plėtros sparta priklausys nuo tikslų lygio. Skyrus septynerius metus rinkodarai bei tolesniems moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, o dvejus metus – komerciniam technologijų diegimui, galima pasiekti 2015 m. tikslus.

Skatinant mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą smulkintuvo likučių apdorojimo srityje ES gali tapti pasaulio technologijų rinkos lydere, turinčia didelį potencialą, ir gali sustiprėti jos, kaip technologijų eksportuotojos , pozicijos.

2015 m. tikslų įgyvendinimo poveikis aplinkai

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų apdorojimo poveikio aplinkai skirtumai priklauso nuo to, kaip yra apdorojami automobilių gamybai panaudoti plastikai, kadangi perdirbimo ir naudojimo poveikis aplinkai yra skirtingas. Todėl norint nustatyti tikslų įgyvendinimo poveikį būtina atsižvelgti į skirtingus apdorojimo būdus. Plastikų perdirbimas aplinkosaugos požiūriu yra naudingas tik tuomet, kai susmulkintų atliekų rūšiavimo ir perdirbimo procesas turi mažesnį neigiamą poveikį aplinkai negu plastikų gamybos procesas naudojant žaliavas. Atitinkamas plastikų naudojimo poveikis aplinkai priklauso nuo naudojimo metodo, plastikų rūšies ir išteklių, kurie yra jais pakeičiami. Visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių plastikinių dalių poveikis aplinkai skiriasi pagal dervos rūšis. Vertinant poveikį aplinkai buvo naudojamas polipropilenas (PP/EPDM buferio pavyzdys), nes tikėtina, kad jis bus labiausiai perdirbamas ir daugiausia atspindi kitų polimerų poveikį aplinkai.

Pagrindinė nauda aplinkosaugos požiūriu bus gaunama iš atskirtų plastikinių dalių, sudarančių 2–7 % eksploatuoti netinkamos transporto priemonės svorio, perdirbimo. Perdirbamų plastikų kiekis priklauso nuo pasirinktų tikslų: kuo didesni tikslai, tuo labiau tikėtina, kad bus perdirbta daugiau plastikų ir bus gauta didesnė nauda aplinkosaugos požiūriu. ES mastu tai sudarytų maždaug 980 000 tonų neišmestų į aplinką CO2 dujų per metus. Dėl padidėjusio plastikų kiekio perdirbimo sumažėtų ir fotocheminių oksidantų kiekis, oro rūgštėjimo ir eutrofikacijos lygis bei susidariusių atliekų kiekis. Tuo pačiu metu dėl didesnio naudojimo lygio išmetamųjų CO2 dujų kiekis galėtų sumažėti daugiau nei 200 000 tonų per metus, daugiausia pakeitus kitus degalus plastikais. 85 % perdirbimo lygis padidins ir visų metalų perdirbimo lygį, o dėl to bus gauta akivaizdi nauda aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu.

Iš valstybių narių patirties sprendžiama, kad 80 % perdirbimo tikslą netaikant naujų technologijų galima pasiekti tik išmontuojant daugiau didelių plastikinių, stiklinių dalių ar padangų. Mažesnis perdirbimo tikslas sudarytų sąlygas didesniam naudojimo ir deginimo, o ne perdirbimo, kuris turi įtakos naudai aplinkosaugos požiūriu, lygiui. Be to, 85 % tikslo sumažinimas labai sutrukdytų plėtoti naujas ekologines technologijas, nebūtų skatinama technologijų plėtra ir įmonėms, planuojančioms investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, padidėtų rizika.

Nustačius mažesnį naudojimo tikslą (pvz., 90 %) ir nekeičiant 85 % perdirbimo tikslo, plastikų, šalinamų sąvartynuose, kiekis padidėtų, o į aplinką būtų išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vietoj tikslų nustatymo įvedus sąvartynų uždraudimą, panašiai labai sumažėtų dėl padidėjusio perdirbimo lygio ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu gaunama nauda. 85 proc. perdirbimo ir 95 proc. naudojimo tikslų išlaikymas aplinkosaugos požiūriu duotų daugiau grynosios naudos negu kokios nors kitos galimybės taikymas.

2015 m. tikslų įgyvendinimo ekonominis poveikis

Sąnaudos ir nauda įgyvendinant skirtingus tikslus priklauso nuo technologijų plėtros lygio 2015 m. Todėl apskaičiuotas ekonominis poveikis esant skirtingoms galimybėms turi būti nurodytas apytikriai. Pagal esminių naujovių scenarijų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo grynoji pridėtinė vertė gali būti 90–120 eurų. Todėl bendra didžiausia eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo proceso vertė, apskaičiuota 2015 m. padidėjusiam tokių transporto priemonių kiekiui, sudarytų vidutiniškai 1,6 mlrd. eurų kasmet. Jeigu nevyktų technologijų plėtra, vienai eksploatuoti netinkamai transporto priemonei ji sudarytų 55–80 eurų.

Kai perdirbimo tikslas yra 80 %, atsižvelgiant į technologijų plėtros scenarijų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo grandinėje grynosios vertės nuostolis būtų iki 1,1 mlrd. eurų per metus.

Už dabartinį (95 %) naudojimo tikslą mažesnio tikslo įgyvendinimas turėtų įtakos ekonominėms sąnaudoms tik tuomet, jeigu atliekų šalinimo sąvartynuose kainos būtų mažos. Esant didelėms kainoms, kaip sprendžiama iš dabartinių tendencijų, sumažinus naudojimo tikslą nebūtų didelio skirtumo ekonominiu požiūriu. Apskritai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimas įgyvendinant mažesnius negu 85 % perdirbimo ir 95 % naudojimo tikslus turi labai didelę grynąją ekonominę naudą.

Kitas poveikis

Nesvarbu, kokie tikslai būtų nustatyti, reikalavimų pateikti informaciją administravimo išlaidų našta , tikėtina, liktų nepakitusi, kadangi reikalavimai dėl informacijos pateikimo, susiję su 2006 m. tikslais, būtų labai panašūs į reikalavimus, susijusius su skirtingais 2015 m. tikslais.

Pakeitus tikslus greičiausiai nebūtų pastebėta jokio didelio poveikio visuomenei .

Suinteresuotųjų šalių siūlomų pakaitinių galimybių įgyvendinimo poveikis

Suinteresuotosios šalys pasiūlė vietoj minėtų tikslų įgyvendinimo apsvarstyti sąvartynų uždraudimo įvedimą arba bent jau panaikinti vieną sudedamųjų perdirbimo tikslo dalių.

Tačiau įgyvendinant bet kokius už šiuo metu nustatytus 2015 m. tikslus mažesnius tikslus sumažėtų galima nauda aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu. Tikslai sąvartynus uždrausti ir jų sumažinti turi panašų poveikį kaip ir naudojimo tikslai, nukreipiant atliekų srautus iš sąvartynų. Tačiau jie turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, koks atliekų tvarkymo būdas galėtų būtų taikomas, kad būtų gaunama aplinkosaugos požiūriu didžiausia nauda.

Suinteresuotosios šalys, kurioms bus padarytas poveikis

Suinteresuotosios šalys, kurioms skirtingi atliekų tvarkymo būdai turės tiesioginį poveikį, yra ES atliekų tvarkymo pramonė, atliekų tvarkymo technologijų tiekėjai ir – galimai – vartotojai. Atrodo, kad automobilių pramonei poveikis būtų mažesnis, bet ne mažiausias, nes transporto priemonių projektavimui poveikio nebūtų. Didesni tikslai turės didesnį poveikį valstybėse narėse, kuriose susidaro dauguma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų.

Išvados

Esant dabartiniams 2015 m. tikslams, būtų pasiekti direktyvoje dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių nustatyti tikslai, įskaitant sumažėjusio tokių transporto priemonių atliekų kiekio šalinimą, sumažėjusį neigiamą jų apdorojimo poveikį aplinkai ir aukštesnį naujovių lygį atliekų tvarkymo technologijų srityje. Galimas bet kurio tikslo sumažinimas padidintų sąnaudas tiek ekonominiu, tiek aplinkosaugos požiūriu.

Visi būsimo devynerių metų laikotarpio poveikio skaičiavimai yra susiję su tam tikru netikrumu ir prielaidomis, tačiau Komisija daro išvadą, kad 85 % pakartotinio naudojimo ir perdirbimo bei 95 % pakartotinio naudojimo ir naudojimo tikslai šiuo metu yra optimalūs tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu požiūriu ir turėtų išlikti tokie patys siekiant užtikrinti investicijų į ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu veiksmingesnes atliekų apdorojimo technologijas saugumą.

[1] Direktyva 2000/53/EB, OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

[2] Vidutinė transporto priemonių, kurioms taikoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva, masė didėja ir duomenys apie ją skiriasi nuo faktinių netinkamų eksploatuoti transporto priemonių duomenų. Šioje ataskaitoje nurodoma 2015 m. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių vidutinė masė siekia 1,025 kg. Tačiau iš nustatytų visų automobilių gamintojų svertinių masės vidurkių sprendžiama, kad netinkamų eksploatuoti transporto priemonių masė iki 2019 m. bus didesnė ir sieks maždaug 1,280 kg. Jei būtų taikytas ši didesnis masės rodiklis, poveikio kryptis nesikeistų, bet pats poveikis būtų stipresnis. Skirtumas, kuris atsirastų, jei būtų taikoma masės vertės prielaida, išsamiai aprašytas „Poveikio įvertinime“ ir jo prieduose