Corrigendum: Pasiūlymas Tarybos reglamentas nustatantis direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų, susijusių su draudimo ir finansinių paslaugų apmokestinimu, įgyvendinimo priemones /* KOM/2007/0746 galutinis/2 */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 20.2.2008 COM(2007) 746 galutinis/2 Klaidų ištaisymas. Panaikinamas ir pakeičiamas Tarybos reglamento pasiūlymas COM(2007) 746 galutinis, 2007 11 28. Pakeista aiškinamojo memorandumo dalis „Subsidiarumo principas“. Klaidų ištaisymas taikomas tekstui visomis kalbomis. Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS nustatantis Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų, susijusių su draudimo ir finansinių paslaugų apmokestinimu, įgyvendinimo priemones (pateikta Komisijos) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIūLYMO APLINKYBėS - Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šiame reglamento pasiūlyme išdėstomos nuostatos, kuriomis įgyvendinami 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 1 dalies a–g punktai, 1a dalis ir 135a straipsnis. Šiais straipsniais tikslinamos draudimo ir finansinių paslaugų neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) taisyklės siekiant vienodesnio jų taikymo, didesnio teisinio tikrumo ir mažesnės administracinės naštos, kuri tenka ūkio subjektams ir administratoriams. Šiuo pasiūlymu: - – sąlygos dėl neapmokestinimo PVM grindžiamos objektyviais ekonominiais kriterijais; - – patikslinama, kad neapmokestinama jokia teikiamos draudimo ar finansinės paslaugos dalis, kuri sudaro atskirą visumą ir kuriai būdingos specifinės ir esminės susijusios neapmokestinamos paslaugos savybės; - – nustatoma bendra suderinta draudimo ir finansinių paslaugų tarpininkavimo samprata. Šiuo pasiūlymu siekiama išsamiau apibrėžti minėtą sampratą ir aspektus ir taip dar labiau padidinti teisinį tikrumą ir sumažinti ūkio subjektų ir mokesčių administratorių patiriamą administracinę naštą. Šio tikslo siekiama Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, 1a dalyje ir 135a straipsnyje nustatytą koncepciją ir sąlygas išskaitant pagal specialius ekonominius scenarijus. Rezultatas – nebaigtinis atvejų, kuriais, remiantis reglamentu, draudimo ir finansinės paslaugos apmokestinamos arba neapmokestinamos PVM, sąrašas. Pavyzdžiui: reglamento 2 straipsnyje nustatyta, kad į „draudimo ir perdraudimo“ sąvoką įeina gyvybės draudimas (individualus arba grupinis), taip pat apdraustos pensijos ir anuitetai, kai tas draudimas, pensijos ar anuitetai apima mirties ir ilgaamžiškumo riziką. Taigi reglamentu pašalinama bylinėjimosi galimybė, nes daugeliu atveju galima rasti aiškų sprendimą. Taip užtikrinamas didesnis teisinis tikrumas. Be to, reglamentas bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse ir padės gerokai sumažinti ūkio subjektams ir mokesčių administratoriams tenkančią administracinę naštą. Tiesą sakant, daugeliu atvejų ūkio subjektai turėjo kreiptis patarimo į nepriklausomus mokesčių konsultantus ir neretai dalyvauti sudėtingose bei ilgose derybose su nacionalinėmis finansų ministerijomis norėdami išsiaiškinti, ar konkreti teikiama paslauga apmokestinama PVM, ar ne. Vietos mokesčių administracijos taip pat patyrė didelę administracinę naštą, nes turėjo kreiptis į nacionalines finansų ministerijas, kad šios patikslintų, kokį sprendimą reikėtų priimti konkrečiais atvejais. Tais atvejais, kai reglamentu sudaroma aiškaus sprendimo galimybė, ūkio subjektai ir administracijos galės teisingai taikyti draudimo ir finansinių paslaugų neapmokestinimo PVM nuostatas ir nepatirs minėtos naštos. Dėl tarpininkavimo teikiant draudimo ir finansines paslaugas: pasiūlymu sudaroma aiškaus sprendimo galimybė tik keliais atvejais. Taip yra dėl to, kad tarpininkavimo samprata ir pobūdis vis dar labai įsišakniję nacionalinėje civilinėje teisėje ir todėl labai skiriasi. Siekiant padidinti teisinį tikrumą ir tokių paslaugų atveju, reglamente taip pat nustatomi objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar paslaugą galima laikyti atskiru tarpininkavimo veiksmu. Į reglamentą įtraukta susijusi Europos Teisingumo Teisimo praktika ir tokiu būdu išlaikomi gerai įsisavinti reikiamų draudimo ir finansinių paslaugų ypatumų nustatymo principai. - Bendrosios aplinkybės Neapmokestinamų draudimo ir finansinių paslaugų apibrėžtys paseno, todėl valstybės narės ėmė nevienodai aiškinti ir taikyti neapmokestinimo nuostatas. Suinteresuotosios šalys susiduria su skirtinga ir teisiniu požiūriu gerokai sudėtinga administravimo praktika, dėl kurios ūkio subjektams ir mokesčių institucijoms kyla teisinio neapibrėžtumo problemų. Dėl šio teisinio neapibrėžtumo didėja bylų skaičius teismuose ir ūkio subjektų bei administracijų administravimo išlaidos, susijusios su atleidimo nuo mokesčių nuostatų taikymu. Dėl to būtina patikslinti draudimo ir finansinių paslaugų neapmokestinimo PVM taisykles, siekiant didinti teisinį tikrumą ir mažinti ūkio subjektų bei administracijų administravimo išlaidas. Ši išvada patvirtinta 2006 m. surengtose viešosiose konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis ir Komisijos užsakymu atliktame nepriklausomame tyrime dėl supratimo apie ekonominį finansinių ir draudimo paslaugų neapmokestinimo PVM poveikį didinimo. - Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Tarybos direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies a–g punktai, 1a dalis ir 135a straipsnis, tačiau šiame 397 straipsniu pagrįstame reglamento pasiūlymo projekte pirmą kartą nustatomos įgyvendinimo nuostatos, kuriomis reglamentuojamas draudimo ir finansinių paslaugų neapmokestinimas PVM. - Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Tais atvejais, kai buvo įmanoma, naujosiomis apibrėžtimis užtikrinamas didesnis derėjimas su vidaus rinkos taisyklėmis (pvz., dėl investicinių fondų, kredito reitingo, išvestinių priemonių). Pasiūlymas yra Komisijos reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategijos dalis (COM(2006) 690 66 skirsnis). Šis supaprastinimas bus naudingas tiek ūkio subjektams, tiek valstybių narių mokesčių administracijoms. Tačiau šios naudos neįmanoma įvertinti kiekybiškai. Pasiūlymu bus padidintas teisinis tikrumas ir sumažinta ūkio subjektų bei nacionalinių mokesčių administracijų administracinė našta. Kadangi pasiūlymas turės teigiamo poveikio išlaidoms, jis neturėtų turėti neigiamo poveikio mažmeninių draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų kainai. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas - Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas 2004 m. gruodžio mėn. Dubline „Fiscalis“ seminare nagrinėtos įvairios ūkio subjektams svarbios probleminės sritys, visų pirma užsakomųjų paslaugų reiškinys, ir tiek ūkio subjektai, tiek valstybės narės nusprendė, kad Komisijos tarnybos turi inicijuoti atitinkamus teisės aktus. Po seminaro Komisija užsakė nepriklausomo eksperto tyrimą dėl supratimo apie ekonominį finansinių ir draudimo paslaugų neapmokestinimo PVM poveikį didinimo bei surengė dvišales konsultacijas su valstybėmis narėmis ir pačioje Komisijoje, po kurių parengta pagrindinių nustatytų problemų bei galimų jų techninių sprendimų apžvalga. Minėtos problemos aptartos su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis 2006 m. gegužės mėn. Briuselyje surengtoje konferencijoje mokesčių klausimais. Antrasis „Fiscalis“ seminaras surengtas 2007 m. kovo mėn., siekiant susijusius nacionalinių mokesčių administracijų pareigūnus supažindinti su politiniais reglamentavimo sistemos pokyčių veiksniais ir ekonominiais tarpvalstybinės finansinės integracijos veiksniais. Seminare taip pat aptarti praktiniai galiojančių teisės aktų įgyvendinimo klausimai. Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta Visuose atsakymuose patvirtinta, kad pagrindinė ir pirmiausia spręstina problema yra teisinis neapibrėžtumas ir dėl to kylanti administracinė našta. Reglamento pasiūlymu šis prioritetinis klausimas sprendžiamas. 9 gegužės 2006 – 9 birželio 2006 internete vyko viešos konsultacijos. Komisija gavo 82 atsakymų. Rezultatai pateikti adresuhttp://ec.europa.eu/taxation_customs/common/databases/quota/index_en.htm. - Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys Tyrimas dėl supratimo apie ekonominį finansinių ir draudimo paslaugų neapmokestinimo PVM poveikį didinimo (Konkurso pasiūlymo Nr. taxud/2005/AO-006). Taikyti metodai Nepriklausomas išorinis tyrimas Pagrindinės organizacijos ir ekspertai, su kuriais konsultuotasi Price Waterhouse Coopers Gautų ir panaudotų patarimų santrauka Nebuvo užsiminta apie galimus rimtus pavojus, kurių pasekmės būtų nepataisomos. Komisijos užsakymu atlikto tyrimo, pačios Komisijos atlikto tyrimo ir suinteresuotųjų šalių per viešąsias konsultacijas išsakytos išvados daugiausia sutapo, todėl Komisija galėjo nustatyti reikiamus prioritetus ir sutelkti dėmesį į tinkamiausius sprendimus. Reglamento pasiūlymas yra suderintas su šiais prioritetais. Ekspertų nuomonės paskelbimas http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/publications/studies/index_en.htm - Poveikio vertinimas Svarstytos galimybės išsamiai aprašytos poveikio vertinime. Nulinio tarifo taikymas (p. 31); neapmokestinamų paslaugų aprėpties išplėtimas (p. 32); vienodai ribojama pirkimo PVM atskaita (p. 33); galimybė apmokestinti (p. 34); tarpvalstybiniai PVM subjektai (p. 37); atskiri juridiniai asmenys ir tarpvalstybiniai sandoriai (p. 37); PVM mokėtojų grupės sudarymas (p. 38); susitarimai dėl išlaidų paskirstymo (p. 41); lengvatinis PVM tarifas, taikomas perkamai paslaugai (p. 44); ir kitos galimybės (p. 44). Komisija atliko darbo programoje numatytą poveikio vertinimą (ataskaita dokumente Taxud 15570). Teisiniai pasiūlymo aspektai - Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlymą sudaro dvi priemonės: - – išvardijami atvejai, kuriais draudimo ir finansinėms paslaugoms taikomas arba netaikomas neapmokestinimas PVM. - – nustatomi objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar paslaugą galima laikyti atskiru tarpininkavimo veiksmu. - Teisinis pagrindas Tarybos direktyvos 2006/112/EB 397 straipsnis. - Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas, nes pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Valstybės narės vienos negali deramai pasiekti pasiūlyme numatytų tikslų dėl šių priežasčių. Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą dėl šių priežasčių. Tarybos Direktyvos 2006/112/EEB 135 straipsnyje jau nustatytos draudimo ir finansinių paslaugų neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) Bendrijos taisyklės. Pagal tos direktyvos 397 straipsnį įgyvendinimo nuostatoms nustatyti būtini Bendrijos teisės aktų leidėjo veiksmai. Valstybės narės negali pačios priimti naujų nacionalinių taisyklių, neatitinkančių galiojančių Bendrijos teisės aktų. Vien tik valstybių narių veiksmais negalima pasiekti nustatyto tikslo – vienodai aiškinti ir taikyti neapmokestinamų draudimo ir finansinių paslaugų apibrėžtis. Ūkio subjektai susiduria su problemomis dėl to, kad minėtas apibrėžtis valstybės narės taiko skirtingai. Pačios valstybės narės negali pakeisti Bendrijos teisės; dėl didėjančio bylų tarp valstybių narių mokesčių institucijų ir ekonominių operacijų vykdytojų skaičiaus gerokai padidėjo šių mokesčių institucijų administracinės išlaidos ir iš dalies kilo pavojus jų biudžeto saugumui. Tokiomis aplinkybėmis, jei valstybės narės imtųsi nacionalinių priemonių, gali atsitikti taip, kad padėtis pablogėtų ir būtų kuriamos palankios sąlygos nesąžiningai konkurencijai mokesčių srityje. Bendrijos veiksmai leis geriau pasiekti pasiūlymo tikslus dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Pasiūlymai pateikti reglamento projekte; gali būti tik vienas teisingas visoje Bendrijoje taikomos neapmokestinamų draudimo ir finansinių paslaugų apibrėžties aiškinimo būdas; šį tikslą galima pasiekti tik nustačius naujo pasiūlymo dėl Direktyvos 135 ir 135a straipsnių įgyvendinimo nuostatas ir tuo pačiu metu iš dalies pakeitus senąsias Direktyvos 2006/112/EB apibrėžtis. Komisijos tarnybos, suinteresuotosios šalys, valstybės narės ir nepriklausomi ekspertai laikosi vieningos nuomonės, kad tik Bendrijos teisės aktu galima pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pirmiau pateiktų priežasčių nereikia aiškinti; akivaizdu, kad pasiūlymo taikymo sritis apsiriboja tuo, ko valstybės narės negali pačios pakankamai pasiekti ir ką gali geriau pasiekti Bendrijos teisės aktų leidėjas. Pasiūlymai pateikti reglamento projekte; gali būti tik vienas teisingas visoje Bendrijoje taikomas neapmokestinamų draudimo ir finansinių paslaugų apibrėžties aiškinimas; šį tikslą galima pasiekti tik iš dalies pakeitus senąsias Direktyvos 2006/112/EB apibrėžtis ir tuo pačiu metu nustačius pakankamai tikslias įgyvendinimo nuostatas. Aiškios apibrėžtys ir ekonominiai kriterijai suteikia mažiau pagrindo kreiptis į teismą, todėl sukuriama teisiškai apibrėžta aplinka, kurioje labai sumažėja administracinės išlaidos, kai kelios valstybės narės gali susitarti dėl apibrėžčių aiškinimo ir taikymo. - Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Sudėtingoje draudimo ir finansinių paslaugų apmokestinimo aplinkoje gali būti tik vienas teisingas visoje Bendrijoje galiojantis tokių paslaugų neapmokestinimo aiškinimas. Pasiekti šį tikslą galima tik priėmus siūlomas įgyvendinimo nuostatas, nes jomis aiškiai apibrėžiami atvejai, kuriais draudimo ir finansinės paslaugos neapmokestinamos, o kuriais apmokestinamos PVM. Pastarąjį dešimtmetį labai padidėjo bylų skaičius teismuose, ypač parengtinio bylų nagrinėjimo Europos Teisingumo Teisime atvejų. Į teismą daugiausia kreiptasi dėl skirtingo neapmokestinamų draudimo ir finansinių paslaugų apibrėžčių taikymo. Aiškios apibrėžtys ir ekonominiai kriterijai suteikia mažiau pagrindo kreiptis į teismą, todėl sukuriama teisiškai apibrėžta aplinka, kurioje labai sumažėja administracinės išlaidos, kai kelios valstybės narės gali susitarti dėl taisyklių taikymo. - Pasirinkta priemonė Pasirinkta priemonė – reglamentas. Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Reglamentas taikomas tiesiogiai, todėl ūkio subjektams nebereikės kreiptis į įvairių valstybių narių finansų ministerijas, kad šios pasitikslintų teisinius atleidimo nuo mokesčio klausimus; į reglamento taikymo sritį patenkančiais atvejais vietos mokesčių inspekcijos galės tiesiogiai taikyti reikiamą PVM tvarką. Poveikis biudžetui Pasiūlymas neturi jokio poveikio Bendrijos biudžetui. Papildoma informacija - Paprastinimas Pasiūlymu paprastinami teisės aktai, taip pat valdžios institucijų (ES arba nacionalinių) ir privačių šalių atliekamos administracinės procedūros. Be to, reglamentas bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, juo mažinamas draudimo ir finansinių paslaugų neapmokestinimo PVM taikymo sudėtingumas, nes išvardijami atvejai, kuriems toks neapmokestinimas taikomas arba ne. Vietos mokesčių administracijos patiria didelę administracinę naštą, nes turi kreiptis į nacionalines finansų ministerijas, kad šios patikslintų, kokį sprendimą reikėtų priimti konkrečiais atvejais. Finansų ministerijos tokiam koordinavimui taip pat skiria didelius išteklius. Daugeliu atvejų reglamentu sudaroma aiškaus sprendimo galimybė, todėl administracijos galės teisingai taikyti draudimo ir finansinių paslaugų neapmokestinimo PVM nuostatas ir nepatirs minėtos naštos. Daugeliu atvejų ūkio subjektai turėjo kreiptis į nepriklausomus mokesčių konsultantus jų nuomonės ir neretai dalyvauti sudėtingose bei ilgose derybose su nacionalinėmis finansų ministerijomis norėdami išsiaiškinti, ar konkreti teikiama paslauga apmokestinama PVM, ar ne. Daugeliu atvejų reglamentu sudaroma aiškaus sprendimo galimybė, todėl ūkio subjektai galės teisingai taikyti draudimo ir finansinių paslaugų neapmokestinimo PVM nuostatas ir nepatirs minėtos naštos. Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS nustatantis Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų, susijusių su draudimo ir finansinių paslaugų apmokestinimu, įgyvendinimo priemones EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos[1], ypač į jos 397 straipsnį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[2], kadangi: 1. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos[3] nustatytos ir šiuo metu galiojančios finansinių bei draudimo paslaugų atleidimo nuo PVM taisyklės yra pasenusios, todėl ne vienodai aiškinamos ir taikomos. Dėl minėtų taisyklių sudėtingumo ir administracinės tvarkos skirtumų ūkio subjektams ir mokesčių administravimo institucijoms kyla teisinis neapibrėžtumas. Dėl šio neapibrėžtumo buvo ne vienas bylinėjimosi atvejis ir padidėjo administracinė našta. Todėl būtina patikslinti, kurios draudimo ir finansinės paslaugos neapmokestinamos, ir taip sukurti didesnį teisinį tikrumą bei sumažinti ūkio subjektų ir institucijų administracinę naštą. 2. Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su draudimo ir finansinių paslaugų apmokestinimu, buvo iš dalies pakeistos Direktyva 20XX/XXX/EB siekiant jas priderinti prie pokyčių finansinių paslaugų rinkoje. Siekiant užtikrinti vienodą Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies a–g punktų ir 135a straipsnio taikymą ir sutarti, kad, remiantis tomis nuostatomis, tam tikra teikiama paslauga yra neapmokestinama, reikėtų aiškiai nustatyti, kurias paslaugas galima priskirti tos direktyvos 135 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytoms kategorijoms, o kurių – ne. 3. Sprendžiant specifinius taikymo klausimus tikslinga nustatyti taisykles, kad visoje Bendrijoje jie būtų sprendžiami nuosekliai. Reikėtų patikslinti nuostatas, susijusias su paslaugomis, kurioms taikomi Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies a–g punktai ir 1a dalis. Finansinių paslaugų rinkos yra labai sudėtingos, nuolat sukuriami nauji produktai, todėl neapmokestinimo arba apmokestinimo atvejų sąrašas neturėtų būti baigtinis. 4. Esama neapibrėžtumo dėl tam tikrų paslaugų, kurios sudaro atskirą visumą, tačiau yra sudėtinė draudimo arba finansinės paslaugos dalis, apmokestinimo PVM. Todėl tikslinga apibrėžti tam tikras paslaugas, kurioms būdingos specifinės ir esminės neapmokestinamų paslaugų savybės, ir paslaugas, kurioms tokios savybės nebūdingos. Atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Europos Bendrijų Teisingumo Teisimo precedentų teisėje, reikėtų įvertinti, ar nagrinėjamosios paslaugos keičia finansinę ar teisinę neapmokestinamo sandorio šalių padėtį, ar – priešingai – yra tik materialiojo ar techninio turto tiekimas. 5. Laikantis proporcingumo principo būtina ir tikslinga nustatyti Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies a–g punktų, 1a dalies bei 135a straipsnio įgyvendinimo taisykles ir taip užtikrinti vienodesnį dabartinės pridėtinės vertės mokesčio sistemos taikymą. Laikantis Sutarties 5 straipsnio trečiosios pastraipos, šiame reglamente nenumatyta nieko, kas nėra būtina siekiant užsibrėžtų tikslų. 6. Tikslinga ir būtina, kad Direktyva 20XX/XXX/EB ir šis reglamentas būtų pradėti taikyti tą pačią dieną, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I skyrius Dalykas 1 straipsnis Šiuo reglamentu nustatomos Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies a–g punktų, 1a dalies ir 135a straipsnio įgyvendinimo priemonės. II skyrius Neapmokestinamos draudimo ir finansinės paslaugos 2 straipsnis Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 1 punkte pateikta „draudimo ir perdraudimo“ sąvokos apibrėžtis taikoma bent šiais atvejais: 1) gyvybės draudimas (individualus arba grupinis), taip pat apdraustos pensijos ir anuitetai, kai tas draudimas, pensijos ar anuitetai apima mirties ir ilgaamžiškumo riziką, įskaitant mirtinos ligos diagnozę, kritinės ligos diagnozę, neįgalumą dėl blogos sveikatos, nuolatinį neįgalumą, atsitiktinę mirtį ir ilgalaikės slaugos poreikį. 2) neįgalumo dėl ligos ir nedarbo draudimas; 3) sveikatos draudimas; 4) rizikos draudimas, įskaitant draudimą nuo gaisro, potvynių, stichinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų, mechaninių įrengimų gedimo, nusikaltimų ir terorizmo; 5) atsakomybės draudimas; 6) finansinių nuostolių draudimas; 7) perdraudimo persidraudimas, bendras draudimas ir draudimo arba perdraudimo sujungimas. 3 straipsnis 1. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 2 punkte pateikta „paskolos suteikimo“ sąvokos apibrėžtis taikoma bent toliau išvardytais atvejais: a) sindikuotos arba nesindikuotos paskolos, įskaitant paskolas, teikiamas kaip finansavimo elementas tiekiant prekes arba teikiant paslaugas, su sąlyga, jeigu finansavimo elementas nėra neatskiriama atsiskaitymo dalis; b) nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos, įskaitant hipotekos paskolas; c) kilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos, įskaitant lombardų; d) kreditų susitarimai, pagal kuriuos asmuo turi teisę disponuoti nustatyto dydžio lėšų suma. 2. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 2 punkte pateikta „paskolos suteikimo“ sąvokos apibrėžtis netaikoma šiais atvejais: a) susitarimai, pagal kuriuos numatyta, kad už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas bus atsiskaitoma dalimis arba per ilgesnį mokėjimo laikotarpį; b) kredito suteikimas, susijęs su išsimokėtinio pirkimo arba išperkamosios nuomos susitarimais, kuomet atlyginimas už tą kreditą yra neatskiriama atlygio už išsimokėtinį pirkimą ir išperkamąją nuomą dalis; c) debeto ir išankstinio mokėjimo kortelių paslaugų teikimas. 4 straipsnis 1. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 3 punkte pateikta „skolų laidavimo“ sąvokos apibrėžtis taikoma bent šiais atvejais: a) kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai; b) muitinės garantijos. 2. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 3 punkte pateikta „skolų laidavimo“ sąvokos apibrėžtis netaikoma šiais atvejais: a) teikiant garantijas dėl nekokybiškų prekių remonto arba pakeitimo; b) perduodant turtą, kuris bus naudojamas kaip skolos, kuri atsiranda ne dėl suteikto kredito, užstatas; c) teikiant garantijas kaip užstatą dėl bet kokio neatlikto nuomos mokėjimo arba mokėjimo, susijusio su nuomos mokėjimų nevykdymu. d) teikiant eksporto kredito garantijas; e) prisiimant nepiniginio pobūdžio įsipareigojimus. 5 straipsnis 1. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 4 punkte pateikta „finansinio indėlio“ sąvokos apibrėžtis taikoma bent šiais atvejais: a) neterminuoti indėliai (indėliai iki pareikalavimo); b) taupomieji indėliai; c) terminuotieji indėliai; d) indėliai taupomųjų sertifikatų pavidalu; e) taupymo lakštai; f) indėliai už garantuotą anuitetą arba sukauptus grynuosius pinigus išėjus į pensiją, įskaitant indėlius pagal pensijų taupymo planą; g) kapitalo išpirkimo garantiniai raštai; h) apdraustos pensijos ir anuitetai, kai mirties ar ilgaamžiškumo rizika draudžiama tik papildomai. 2. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 4 punkte pateikta „finansinio indėlio“ sąvokos apibrėžtis netaikoma šiais atvejais: a) indėliai už kolekcionavimo objektų arba už teises, reikalavimus arba nuosavybės teises įrodančių dokumentų saugojimą; b) seifų ir saugomų plotų bei vietų nuoma. 6 straipsnis Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 5 punkte pateikta „sąskaitos operacijos“ sąvokos apibrėžtis taikoma bent šiais atvejais: 1) indėlių sąskaitų operacijos; 2) einamųjų sąskaitų operacijos; 3) pinigų į banko sąskaitą padėjimas, pervedimas ir išėmimas iš banko sąskaitos, elektroniniu būdu arba ne; 4) čekių paslaugos, susijusios su konkrečia sąskaita; 5) nuolatiniai pavedimai; 6) tiesioginis debetas; 7) galimybė naudotis ir naudojimasis internetine ir telefonine bankininkyste; 8) debetinių ir lustinių kortelių, susijusių su konkrečia sąskaita, paslaugos; 9) finansinių operacijų vykdytojų lėšų tarpuskaita ir pervedimas; 10) lėšų iš specifinių sąskaitų pervedimas į kitas pinigų laikymo priemones, pvz., telefonų kortelės, mobiliųjų telefonų kreditai ir kitos priemonės, kuriomis galima mokėti už prekes bei paslaugas; 11) su konkrečia sąskaita susijusių pinigų rūšiavimas ir skaičiavimas; 12) kredito priemonių kūrimas. 7 straipsnis Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 6 punkte pateikta „valiutos keitimo“ sąvokos apibrėžtis netaikoma šiais atvejais: 1) su kolekcionuojamais objektais (pvz., auksinėmis, sidabrinėmis ar kitų metalų monetomis arba banknotais, paprastai nenaudojamais kaip teisėta atsiskaitymo priemonė, arba numizmatinėmis monetomis) susiję sandoriai; 2) valiutų, kurios nenaudojamos kaip teisėta atsiskaitymo priemonė, keitimas. 8 straipsnis 1. Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas „grynųjų pinigų tiekimas“ taikomas bent šiais atvejais: a) grynųjų pinigų išdavimas rankiniu arba automatizuotu būdu; b) kelionės čekių paslaugos; c) čekių paslaugos, nesusijusios su konkrečia sąskaita; d) akredityvai; e) tos pačios valiutos banknotų ir monetų keitimas. 2. Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas „grynųjų pinigų tiekimas“ netaikomas toliau išvardytais atvejais: a) su kolekcionuojamais objektais (pvz., auksinėmis, sidabrinėmis ar kitų metalų monetomis arba banknotais, paprastai nenaudojamais kaip teisėta atsiskaitymo priemonė, arba numizmatinėmis monetomis) susiję sandoriai; b) valiutų, kurios nenaudojamos kaip teisėta atsiskaitymo priemonė, išdavimas. 9 straipsnis Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 8 punkte pateikta „vertybinių popierių siūlymo“ sąvokos apibrėžtis taikoma bent šiais atvejais: 1) nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant akcijas; 2) priemonės, kuriose užfiksuotas pažadas grąžinti skolą, įskaitant akcinių bendrovių obligacijas, obligacijas ir įmonių obligacijas, skolinius įsipareigojimus, skolos (eurais) vertybinius popierius ir kitus komercinius popierius, kuriais prekiaujama; 3) mišrūs vertybiniai popieriai, įskaitant privilegijuotąsias akcijas, nuosavo kapitalo garantijas, konvertuojamas priemones obligacijų arba privilegijuotų akcijų pavidalu, kurias galima konvertuoti į paprastąsias bendrovės emitentės akcijas; 4) priemonės, kuriose įrašyta dalyvavimas kolektyvinio investavimo subjektų (pvz., atviro tipo arba uždaro tipo fondų, į biržos prekybos sąrašus įtrauktų fondų, investicinių fondų ir pensijų fondų, rizikos draudimo fondų ir nekilnojamojo turto investicinių fondų) veikloje. III skyrius Neapmokestinamos tarpininkavimo ir valdymo paslaugos 10 straipsnis 1. Taikant Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 9 punktą, veikla laikoma atskiru tarpininkavimo veiksmu, kai įvykdoma vienos arba kelios toliau išvardytos sąlygos: a) tarpininkas gali įpareigoti neapmokestinamų draudimo arba finansinių paslaugų teikėją arba klientą; b) dėl šios veiklos gali atsirasti, tęstis, keistis arba išnykti šalių teisės ir prievolės, susijusios su neapmokestinama draudimo arba finansine paslauga; c) verčiantis šia veikla teikiamos konsultacijos, kurioms reikia specialių žinių apie neapmokestinamas draudimo arba finansines paslaugas. 2. Jeigu 1 dalyje nenurodytais atvejais paslauga yra standartizuojama taip, kad ją gali teikti asmuo, vadovaudamasis išankstiniais nurodymais, ji nėra atskiras tarpininkavimo veiksmas pagal Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 9 punktą. 11 straipsnis 1. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 9 punkte pateikta „tarpininkavimo sudarant draudimo ir finansinius sandorius“ apibrėžtis taikoma bent šiais atvejais: a) paslaugų teikimas, kai yra deramasi dėl produkto sąlygų; b) tarpininkavimas prekiaujant akcijomis ir įkeičiant nekilnojamąjį turtą. 2. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 9 punkte pateikiama „tarpininkavimo atliekant draudimo ir finansinius sandorius“ apibrėžtis netaikoma šiais atvejais: a) skambučių centrų teikiamos standartizuotos paslaugos; b) paslaugų priegloba ( angl. brand hosting), žiniatinklio svetainių priegloba, kitos žiniatinklio paslaugos arba prieglobos paslauga; c) reklamos ir kitos informavimo paslaugos. 12 straipsnis 1. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 11 punkte pateikta „investicinių fondų valdymo“ apibrėžtis taikoma bent šiais atvejais: a) strateginis bei taktinis turto valdymas ir turto paskirstymas, įskaitant valiutų ir rizikos valdymą; b) veiklos turto valdymas, įskaitant vertybinių popierių atranką, sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, sprendimus pirkti bei parduoti investicijas, sandorių užskaitas, santykius su tarpininku iki sandorio sudarymo, sandorių administravimą bei kontrolę ir santykius su tarpininkais ir turto saugotoju po sandorio sudarymo; c) garantijų teikimas, įskaitant rizikos draudimo portfelio valdymą; d) akcijų arba vienetų administravimas, įskaitant platinimą bei santykius su patikėtiniu; e) akcijų ir obligacijų paskolų tvarkymas ir apdorojimas; f) lėšų užsakymų apdorojimas, įskaitant automatinį apdorojimą; g) rinkos ir bendrovių analizė; h) veiklos rezultatų vertinimas, įskaitant investicinės veiklos rezultatų ataskaitų teikimą ir investicijų grąžos analizę; i) vertinimų, prašymų grąžinti mokesčius ir valdymo informacijos teikimas ir grynojo turto vertės skaičiavimas; j) saugojimas saugyklose, vertybinių popierių saugojimas ir kontrolė; k) depozitoriumo atliekama fondo priežiūra; l) pajamų mokėjimas klientams ir balsavimas pagal įgaliojimą. 2. Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 11 punkte pateikta „investicinių fondų valdymo“ apibrėžtis netaikoma šiais atvejais: a) fondo išorės auditas, fondo pridėtinių išlaidų rinkodara ir valdymas; b) sistemų, pvz., naujų technologijų planavimo ir įgyvendinimo, kūrimas, esamų sistemų esminiai patobulinimai ir sistemų priežiūra; c) su reikalavimų laikymusi susijusios paslaugos. IV skyrius Paslaugos, turinčios specifinių ir esminių neapmokestinamų paslaugų savybių 13 straipsnis 1. Taikant Direktyvos 2006/112/EEB 135 straipsnio 1a dalį, bent toliau išvardyti atvejai laikomi paslaugomis, kurioms būdinga specifinė ir esminė neapmokestinamų paslaugų savybė: a) portfelio valdymas; b) sutarčių ir sertifikatų, paliudijančių neapmokestinamos draudimo arba finansinės paslaugos kliento nuosavybės teisę, išdavimas; c) su neapmokestinama draudimo arba finansine paslauga susijusių sutarčių perleidimas, atnaujinimas, keitimas ir nutraukimas; d) kredito reitingo paslaugos, įskaitant draudimo arba finansinių paslaugų teikėjo arba kliento pajėgumo grąžinti kreditą vertinimą; e) finansinio užstato vertinimas. 2. Taikant Direktyvos 2006/112/EEB 135 straipsnio 1a dalį, toliau išvardyti atvejai nelaikomi paslaugomis, kurioms būdinga specifinė ir esminė neapmokestinamų paslaugų savybė: a) saugojimas; b) administracinės užduotys; c) skolų surinkimas arba išieškojimas; d) teisinės paslaugos, apskaita, auditas ir buhalterija; e) su reikalavimų laikymusi susijusios paslaugos; f) su tapatybės tikrinimu, pinigų plovimu ir kova su sukčiavimu susiję patikrinimai; g) duomenų rinkimo paslaugos, susijusios su banknotų ir monetų antriniu panaudojimu; h) naujų produktų ir galimybių rinkodara, tyrimas, nustatymas ir plėtojimas; i) programinės įrangos tiekimas ir projektavimas; j) seifų ir kitų saugomų plotų nuoma; k) paslaugos, kuriomis suteikiama teisė arba pasirinkimo galimybė gauti prekes arba paslaugas. 14 straipsnis 1. Toliau išvardyti atvejai laikomi paslaugomis, kurioms būdingos Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 1 punkte apibrėžto „draudimo ir perdraudimo“ specifinė ir esminė savybė: a) rizikos draudimas; b) rizikos ir investicijų valdymas; c) pretenzijų nagrinėjimo tvarka; d) draudimo išvestinių priemonių, kuriomis nėra prekiaujama, išleidimas. 2. Žalos vertinimas nelaikomas paslauga, kuriai būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 1 punkte apibrėžto „draudimo ir perdraudimo“ specifinė ir esminė savybė: 15 straipsnis Toliau išvardyti atvejai laikomi paslaugomis, kurioms būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 2 punkte apibrėžto „paskolos suteikimo“ specifinė ir esminė savybė: 1) kredito rizikos ir dėl kredito rizikos atsirandančių nuostolių vertinimas, prognozavimas ir kontrolė, įskaitant kredito strategiją; 2) kreditų garantija; 3) kredito įmokų apskaita, tvarkymas ir priežiūra; 4) kredito išvestinių priemonių išleidimas; 5) nefinansinio užstato vertinimas. 16 straipsnis 1. Toliau išvardyti atvejai laikomi paslaugomis, kurioms būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 3 punkte apibrėžto „skolų laidavimo“ specifinė ir esminė savybė: a) skolos laidavimo priemonių rengimas ir priežiūra ; b) kreditų laidavimo išvestinės priemonės. 2. Įkeisto turto pardavimas negrąžinus hipotekinės paskolos nelaikomas paslauga, kuriai būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 3 punkte apibrėžto „skolų laidavimo“ specifinė ir esminė savybė. 17 straipsnis Toliau išvardyti atvejai laikomi paslaugomis, kurioms būdinga su Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 4 punkte apibrėžtu „finansiniu indėliu“ susijusio sandorio specifinė ir esminė savybė: 1) pinigų rūšiavimas ir skaičiavimas siekiant padėti indėlį; 2) ataskaitų apie indėlių likučius teikimas ir palūkanų skaičiavimas, sąskaitų ataskaitų rengimas ir įsipareigojimų apžvalga; 3) su pensijų taupymo planų nutraukimu susijusių mokesčių ir rinkliavų skaičiavimas; 4) sąskaitų biudžeto sudarymas, įskaitant ekonominio pagrįstumo analizes klientų poreikiams įvertinti; 5) indėlių sertifikatų saugojimas; 6) automatizuotas indėlių pinigų priėmimas; 7) indėlių išvestinių priemonių išleidimas; 18 straipsnis 1. Toliau išvardyti atvejai laikomi paslaugomis, kurioms būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 5 punkte apibrėžtos „sąskaitos operacijos“ specifinė ir esminė savybė: a) ūkio subjektų tarpusavio paslaugos, kurios skirtos pervesti lėšas iš vienos piniginės sąskaitos į kitą ir atlikti pervedimo tarpuskaitą; b) su sąskaita susijusių mokėjimo kortelių arba sistemų narystės, prisijungimo arba užsakymo paslaugos; c) kontrolės paslaugos, kurias teikiant numatyti saugumo užtikrinimo elementai, siekiant užtikrinti tinkamą iš vienos piniginės sąskaitos į kitą pervedamų lėšų tvarkymą; d) prekybininkų ir klientų sąskaitų išrašų išdavimas; e) mokėjimų tikrinimas; f) konkrečių sąskaitų čekių knygelių išdavimas. 2. Toliau išvardyti atvejai nelaikomi paslaugomis, kurioms būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 5 punkte apibrėžtos „sąskaitos operacijos“ specifinė ir esminė savybė: a) čekių knygelių spausdinimas; b) neužpildytų kortelių tiekimas; c) interneto svetainių priegloba; d) terminalų ir kitos įrangos, skirtos apdoroti mokėjimus kortelėmis, nuoma. 19 straipsnis 1. Toliau išvardyti atvejai laikomi paslaugomis, kurioms būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto „valiutos keitimo“ arba „grynųjų pinigų tiekimo“ specifinė ir esminė savybė: a) prekybininkų ir klientų sąskaitų išrašų išdavimas banknotų ir monetų keitimui ir skirstymui; b) finansinių įstaigų tarpusavyje teikiamos bankomatų paslaugos; c) neatidėliotinų, išankstinių sandorių, sandorių ateičiai, valiutų apsikeitimo sandorių, užsienio valiutų pasirinkimo sandorių ir užsienio valiutų apsikeitimo sandorių paslaugos; d) valiutų išvestinių priemonių išleidimas. 2. Toliau išvardyti atvejai nelaikomi paslaugomis, kurioms būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto „valiutos keitimo“ arba „grynųjų pinigų tiekimo“ specifinė ir esminė savybė: a) pinigų laikymas seifuose ir saugojimas; b) kurjerių ir saugomo gabenimo paslaugos; c) valiutų kursų informacijos skelbimas; d) bankomatų įrengimas. 20 straipsnis Toliau išvardyti atvejai laikomi paslaugomis, kurioms būdinga Direktyvos 2006/112/EB 135a straipsnio 8 punkte apibrėžto „vertybinių popierių tiekimo“ specifinė ir esminė savybė: 1) vertybinių popierių pasirinkimo sandorių, būsimųjų sandorių ir išankstinių sandorių išleidimas; 2) vertybinių popierių apsikeitimo nuosavybės vertybiniais popieriais sandorių ir apsikeitimo grąžomis sandorių išleidimas; 3) skolos išvestinių priemonių, kuriomis prekiaujama, tarp jų palūkanų normų apsikeitimo sandorių, išleidimas; 4) vertybinių popierių rezultatų vertinimas, reitingavimas, prognozės ir kontrolė; 5) sandorių pagal garantinį susitarimą, įskaitant galimas balsavimo teises, organizavimas ir priežiūra. V skyrius Baigiamosios nuostatos 21 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo … [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data + 1] Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas […] [1] OL L 347, 2006 12 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 20XX/XXX/EB (OL XXX). [2] OL C, p. [3] OL L 347, 2006 12 11, p. 1.