[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.11.2007

KOM(2007) 699 galutinis

2007/0249 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos įsteigimo

(pateikta Komisijos){SEK(2007) 1472}{SEK(2007) 1473}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO PAGRINDAS IR TIKSLAI, BENDROSIOS APLINKYBėS

Plėtoti veiksmingą bendrą telekomunikacijų rinką – vienas svarbiausių politinių ES prioritetų. Informacijos ir ryšių technologijų, o kartu ir telekomunikacijų sektorius, sudaro ketvirtadalį Europos bendro augimo. Technologijų pažangos, tarpvalstybinės verslo veiklos ir didėjančio vartotojų elektroninių ryšių paslaugų poreikio nepriklausomai nuo geografinės vietos amžiuje, Europos konkurencingumui nepaprastai svarbiu tampa tikros telekomunikacijų vidaus rinkos sukūrimas. Konkurencinga ir veiksminga telekomunikacijų infrastruktūra − būtina sąlyga plėtoti europines paslaugas.

Visiškas valstybių narių telekomunikacijų rinkų atvėrimas konkurencijai 1998 m. paskatino ir naujų dalyvių, ir istorinių operatorių investicijas ir inovacijas, o tai davė apčiuopiamos naudos Europos piliečiams, nes padaugėjo pasirinkimo galimybių, sumažėjo kainos, pagerėjo kokybė, padidėjo naujų fiksuotojo ir judriojo ryšio paslaugų asortimentas.

Ši nauda buvo gauta dėl ES reguliavimo sistemos, kuria buvo siekiama trijų tikslų – skatinti konkurenciją, stiprinti elektroninių ryšių vidaus rinką ir suteikti naudos vartotojams bei paslaugų gavėjams. Reguliavimo sistemą sudaro penkios direktyvos, įsigaliojusios 2003 m. liepos mėn.

Laikantis geresnio reguliavimo principo, dabartinėje reguliavimo sistemoje reikalaujama, kad Komisija reguliariai teiktų ataskaitas, kaip ši reguliavimo sistema veikia. Pirmoje 2006 m. birželio mėn. parengtoje ataskaitoje[1] buvo pateikti pasiūlymai keisti reguliavimo sistemą ir kartu pradėtos viešosios keturių mėnesių konsultacijos. Šio plataus ir išsamaus persvarstymo proceso metu buvo iškelta nemažai svarbių problemų, kurias dar reikia išspręsti, visų pirma – nenuoseklus ES taisyklių taikymas ir vidaus rinkos reguliavimo susiskaidymas. Iš tikrųjų, nepaisant reikšmingos pažangos, pasiektos derinant elektroninių ryšių reguliavimą, 27 nacionalinių reguliavimo institucijų taikomi nenuoseklūs reguliavimo būdai, kurie labai skiriasi kompetencijos, nepriklausomumo ir finansinių bei žmogiškųjų išteklių požiūriu, trukdo technologijų plėtrai, o verslo įmonės vis dažniau jas laiko kliūtimis teikiant tarptautines arba europines paslaugas. Be to, Europos piliečiai neturėtų mokėti pernelyg didelių kainų dėl to, kad keliose valstybėse narėse veikiančių įmonių sąnaudos tebėra dirbtinai didelės.

Kad padėtų įveikti šias kliūtis, Komisija siūlo naują nepriklausomą instituciją, kuri veiktų glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis (NRI) ir Komisija. Europos Parlamentui atskaitinga naujoji institucija turės Reguliavimo valdybą, sudarytą iš visų ES valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų vadovų, ir pakeis Europos reguliuotojų grupę (ERG)[2]. Naujoji institucija teiks ekspertų konsultacijas Komisijai, ypač rengiant reguliavimo sprendimus pagal vadinamąją „7 straipsnio“ procedūrą ir vykdant veiksmus, kuriais skatinamas vidaus rinkos veikimas gerinant ES taisyklių taikymo nuoseklumą, ir veiks kaip elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų ES lygmeniu kompetencijos centras. Naujoji institucija taip pat perimtų Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) funkcijas, ir taip būtų išspręsta daug problemų, kurios buvo nustatytos ENISA veikloje[3].

Šiuo pasiūlymu papildomi du kiti pasiūlymai iš dalies pakeisti direktyvas, kurios sudaro dabartinę elektroninių ryšių reguliavimo sistemą[4]. Su šiais trimis pasiūlymais pateikiamas poveikio vertinimas[5].

- Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

Šiuo reglamentu papildomos penkios direktyvos, sudarančios ES elektroninių ryšių reguliavimo paketą. Siūlomais Pagrindų direktyvos pakeitimais supaprastinama rinkos tyrimų procedūra, bet šį supaprastinimą reikia papildyti ir įsteigti specializuotą ir nepriklausomą ekspertų instituciją, kuri padėtų Komisijai vertinti ateities rinkų sudėtingas technologijas. Siūlomuose Leidimų direktyvos pakeitimuose nustatomos naujos naudojimo teisių sąlygų suderinimo ES lygmeniu ir, kai taikytina, tarpvalstybinių paslaugų teikėjų atrankos procedūros. Naujoji institucija bus atsakinga už šių procedūrų įgyvendinimą. Universaliųjų paslaugų direktyvos pakeitimais bus palengvintos neįgalių paslaugų gavėjų galimybės gauti ir naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant skubios pagalbos iškvietimo paslaugas. Institucijai teks pagrindinis vaidmuo nagrinėjant šiuos klausimus ES lygmeniu.

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siūlomo reglamento tikslai atitinka atnaujintą Lisabonos strategiją augimui ir užimtumui skatinti didinant konkurencingumą, susijusią Komisijos i2010 iniciatyvą ir jos tikslą sukurti bendrą Europos informacijos erdvę bei Komisijos vidaus rinkos stiprinimo strategiją. Šiuo pasiūlymu siekiama pagerinti elektroninių ryšių vidaus rinkos veikimą.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Komisijos tarnybos 2005 m. pabaigoje pradėjo dviejų etapų konsultacijas dėl reguliavimo sistemos persvarstymo. Paskelbus komunikatą, 2006 m. birželio mėn. buvo pradėtos antrosios viešosios konsultacijos, kurios truko keturis mėnesius ir baigėsi 2006 m. spalio 27 d. Iš įvairių suinteresuotųjų šalių ES ir už jos ribų buvo gauti 224 atsakymai.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, pareikšti viešųjų konsultacijų metu, buvo tokie: i) nacionaliniu lygmeniu reguliavimo sistema įgyvendinama labai skirtingai. Vidaus rinkos susiskaidymas į įvairias teisines sistemas stabdo investicijas, kurioms būtų labai naudingas bendras visoje ES ir nuspėjamas reguliavimas. Daug šalių nurodė, kad labai skirtingas taisyklių taikymas neleidžia gauti visapusiškos vidaus rinkos teikiamos naudos. ii) Dabartinis kai kurių rūšių tarpvalstybines paslaugas teikiančių operatorių atrankos ir leidimų jiems suteikimo būdas yra nesuderinamas su pasinaudojimu masto ekonomijos privalumais, kurių reikia naujoms paslaugoms plėtoti. Tikroms Bendrijos masto paslaugoms pirmiausia reikia sukurti koordinuotesnę radijo dažnių ir numerių naudojimo teisių suteikimo sistemą. ERG atsakyme Komisijos narei V. Reding taip pat buvo pabrėžta, kad svarbu didinti ES konkurencingumą ir siekti masto ekonomijos teikiant paslaugas visoje Bendrijoje. iii) Reikėtų geriau panaudoti kompetenciją, kurią turi ERG. Tačiau, kad būtų išvengta „mažiausio bendro vardiklio“ metodo, manoma, jog nepaprastai svarbu įvykdyti institucinę ERG reformą, leidžiančią ERG geriau skatinti nuoseklumą ir prireikus suderinimą.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengdama šį ir susijusius pasiūlymus, Komisija rėmėsi įvairių tyrimų, kuriuos parengė išorės rangovai, rezultatais.

Šie tyrimai yra apibūdinti susijusiame poveikio vertinime ir aprėpia ekonominį modeliavimą bei suinteresuotųjų šalių nuomonių tyrimą.

Tyrimus galima rasti:

http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/library/ext_studies/index_en.htm

- Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime nagrinėjami įvairūs būdai, kurie padėtų rasti siekiamą geriausią reguliavimo modelį, kurį taikant, remiantis nuosekliu ir veiksmingu reguliavimu ir laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, būtų įgyvendinta bendra elektroninių ryšių rinka.

Ataskaitoje pateikiamas trijų politikos galimybių, kurioms reikia skirtingų institucinių priemonių su skirtinga nacionalinių institucijų ir ES įgaliojimų pusiausvyra, pagrindinio poveikio vertinimas.

Iš siūlomos institucijos ekonominės naudos analizės matyti, jog konservatyvaus scenarijaus atveju galima įvertinti, kad tose politikos srityse, kuriose institucija veiktų, ji galėtų duoti bendros ekonominės naudos, maždaug 10–30 kartų viršijančios jos biudžeto išlaidas (t. y. naudos dydis būtų maždaug 250–800 mln. EUR). Nauda gali siekti nuo 550 iki 1400 mln. EUR, jei būtų įgyvendinti optimistiškesni europinių rinkų augimo scenarijai.

Pagrindinis tokios naudos šaltinis – reguliavimo rizikos sumažinimas, kurio būtų pasiekta dalyvaujant institucijai. Net ir nedidelis reguliavimo rizikos sumažinimas (maždaug 10 %) visoje Europoje atsispindės mažesnėse pramonės kapitalo sąnaudose. Be to, dalyvaujant institucijai radijo dažniai europinėms paslaugoms bus skiriami greičiau; jei didelių šio tipo projektų įgyvendinimas būtų paankstintas tik vieneriais metais, ekonominė nauda galėtų būti keli šimtai milijonų eurų.

Poveikio vertinimo ataskaitą galima rasti: http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/library/public_consult/index_en.htm#communication_review .

3. NACIONALINIų REGULIUOTOJų BENDRADARBIAVIMUI IR SPRENDIMų PRIėMIMUI SKIRTAS NEPRIKLAUSOMAS MECHANIZMAS: EUROPOS ELEKTRONINIų RYšIų RINKOS INSTITUCIJA

3.1. ERG darbo patirtis turi tapti oficialia bendradarbiavimo struktūra

Nors pastaraisiais metais elektroninių ryšių vidaus rinka vystėsi, i) tebelieka nemažai nenuoseklumo įgyvendinant Europos reguliavimo sistemą nacionaliniu lygmeniu, kuris lemia Europos rinkų susiskaidymą ir trukdo investicijoms; ii) vis dar nėra veiksmingų tarpvalstybinio pobūdžio paslaugų, tokių kaip judriojo ryšio paslaugos ir IP grindžiamos paslaugos, atrankos ir leidimų jas teikti koordinavimo mechanizmų.

2004 m. Komisija įsteigė nepriklausomą patariamąją grupę − „Europos reguliuotojų grupę“ (ERG), kuri turėjo palengvinti nacionalinių reguliavimo institucijų tarpusavio ir šių institucijų bei Komisijos konsultavimąsi, koordinavimą ir bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais ERG pateikė Komisijai nuomones dėl funkcinio atskyrimo ir kitos kartos prieigos reguliavimo principų ir surengė kelias viešąsias konsultacijas dėl ERG pasiūlytų bendrųjų pozicijų (pvz., dėl didmeninės atsietosios prieigos, balso perdavimo internetu ir duomenų srauto suteikimo). Tačiau iš esmės visos ERG bendros pozicijos pagrįstos bendru sutarimu, todėl dėl jų susitarti sunku ir tai ilgai trunka. Dėl jų neįmanoma susitarti, kai labai skiriasi įvairių reguliuotojų nuomonės ir interesai. Dėl tokio neglaudaus bendradarbiavimo ERG teapsiribojo gana bendro pobūdžio pareiškimais keliais svarbiais ir prieštaringais klausimais.

Dabartinį ERG veiklos būdą, pagal kurį praktiškai reikia pasiekti visų 27 reguliuotojų susitarimą, dar sudėtingesniu daro lygiagrečiai veikiančios įstaigos − Nepriklausomos reguliuotojų grupės (IRG), − kurios veikla iš dalies sutampa su ERG veikla, buvimas. IRG sudaro 27 ES valstybių narių ir septynių kitų Europos valstybių atstovai; nors ji ir turi įtakos Bendrijos reguliavimo formavimui, ji neturi įpareigojimų įgyvendinti Bendrijos teisės nei pareigos atsiskaityti Komisijai[6]. Todėl dabartinė struktūra neduoda pakankamų rezultatų, nes organizacija yra neveiksminga spartumo bei efektyvumo siekiant darnaus ES požiūrio ir atskaitomybės bei skaidrumo atžvilgiu.

Komisija įvertino skirtingas reikiamų užduočių organizavimo alternatyvas, taip pat ir tai, ar Komisija pati galėtų pasiekti šiuo tikslus. Derinimui centriniu lygmeniu reikėtų kiekvienos iš 27 nacionalinių rinkų specialistų žinių. Praktiškai tik nacionaliniais reguliuotojais grindžiamoje įstaigoje būtų išsamių vietinių žinių, kurios būtinos siekiant sėkmės šiais klausimais. Be to, pačios NRI daugeliu atveju jau yra didelės įstaigos; todėl neįtikima, kad Komisija galėtų turėti tiek išteklių ir kompetencijos, kiek reikia nacionaliniams reguliuotojams pakeisti.

Taip pat buvo nagrinėjama galimybė sustiprinti ERG, kurios nariai turėtų balsavimo teisę, ir ji galėtų priimti sprendimus balsų dauguma. Nežiūrint į sunkumus, kurie kiltų įgyvendinant bendrai priimtiną balsavimo sistemą, tokia įstaiga negalėtų priimti jos nariams privalomų sprendimų. Pagal dabartinę Sutartį, tokio vaidmens gali imtis tik Komisija. Be to, esama rimtų institucinių ERG išplėtimo suvaržymų siekiant kompetencijos lygmens, kurio reikia tokiam sustiprintam vaidmeniui atlikti. Išplečiant ERG reikėtų gerokai padidinti jos dabartinius išteklius, kad ji galėtų vykdyti savo veiklą, nes dabartinio rotacijos tvarka pagrįsto pirmininkavimo ERG nepakaktų (vykdomojo direktoriaus įsteigimas, jos sekretoriato sustiprinimas, oficialios sprendimų priėmimo tvarkos taisyklės ir t. t.). Tokių ERG vaidmens sustiprinimui reikiamų išteklių negalima pritraukti iš išorinių šaltinių, nes Komisija privalo būti įsitikinusi, kad jos nuomonės ir konsultacijos yra skaidrios, atsakingos ir nepriklausomos. Pavyzdžiui, sustiprinta ERG negalėtų būti Komisijos teisėta patariamoji įstaiga, jei jos veikla būtų pagrįsta ištekliais, jai teikiamais per IRG. Iš tiesų ERG gali tinkamai sustiprinti savo patariamąjį vaidmenį Komisijai tik tuo atveju, jei ji taptų Bendrijos įstaiga, kuriai taikomos tokios pačios administravimo ir biudžeto taisyklės kaip ir visoms Bendrijos įstaigoms (Tarnybos nuostatai, Finansinis reglamentas, ataskaitų Parlamentui teikimo reikalavimai ir kt.).

Todėl Komisija padarė išvadą, kad reikalaujamas užduotis geriausiai įvykdytų atskiras subjektas, kuris būtų nepriklausomas ir nesusijęs su Komisija ir kuris sustiprintų NRI galias perimdamas ERG funkcijas ir suteikdamas joms tvirtą ir skaidrų pagrindą Bendrijos teisėje. Ši įstaiga teiktų nuomones ir konsultacijas Komisijai dėl įvairių esminių Europos intereso sprendimų, be to, ji priimtų savarankiškus sprendimus dėl Europos telefonijos numeracijos erdvės administravimo.

Siūlomomis užduotimis Europiniu lygmeniu būtų papildomos, bet nedubliuojamos nacionalinių reguliuotojų vykdomos reguliavimo užduotys. Institucija suteiktų priemones veiksmingai Komisijos ir nacionalinių reguliuotojų partnerystei įsteigti tokiais klausimais, kuriais reikia nuoseklumo visoje Europoje, tai yra: rinkos apibrėžimai, tyrimai ir teisių gynimo priemonės, radijo dažnių spektro naudojimo suderinimas, tarpvalstybinių rinkų apibrėžimas, paslaugos kokybė. Tuo pat metu ji taptų ekonomiškai efektyvi platforma europiniams klausimams, kurie nepriklausytų net sustiprintos ERG kompetencijai, nagrinėti, tokiems kaip tinklų ir informacijos saugumas, skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio „112“ diegimas ir Europos telefonijos numeracijos erdvės administravimas.

Siūloma institucija būtų kertiniu tvirtos ir vieningos sistemos akmeniu, kurioje nacionaliniai reguliuotojai galėtų bendradarbiauti būdu, derančiu su Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos reguliavimo agentūrų sistemos projekte[7] apibrėžtais principais.

3.2 Pagrindinės naujosios institucijos užduotys

Institucija Europos lygmeniu papildytų reguliavimo institucijų nacionaliniu lygmeniu vykdomas užduotis:

- Būdama pagrindu nacionalinių reguliuotojų bendradarbiavimui. Siūloma pagerinti elektroninių ryšių rinkos reguliavimo ir tinklų vientisumo tarpvalstybinių aspektų nagrinėjimą. Institucija pateiks procedūras nacionalinių reguliuotojų bendradarbiavimui, visų pirma informacijos mainų, konsultacijų teikimo ir techninės paramos srityse. Institucija turėtų įgaliojimus tarpininkauti ir spręsti tarpvalstybinius NRI tarpusavio ginčus. Remiantis šiuo pagrindu taip pat būtų skatinamas ES nacionalinių reguliuotojų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimas.

- Rinkos apibrėžimo, tyrimų ir teisių gynimo priemonių įgyvendinimo reguliuojamoji priežiūra. Institucija apskritai patartų Komisijai rinkos reguliavimo klausimais ir galėtų skelbti neprivalomąsias gaires, kad skatintų gerąją praktiką tarp nacionalinių reguliuotojų. Ji pateiktų nuomones dėl NRI priemonių projektų, kuriose būtų nagrinėjamas galimas priemonių poveikis vienai bendrai rinkai ir suderinamumas su Bendrijos teise ir prireikus patiekiami pakeitimų pasiūlymai. Šios nuomonės bus priimamos paprastąja jos narių balsų dauguma ir nedelsiant pateikiamos Komisijai.

- Tarpvalstybinių rinkų apibrėžimas. Institucija suteikia veiksmingą ir proporcingą mechanizmą, kuriuo galima reaguoti į augančių tarpvalstybinių rinkų keliamus klausimus, susijusius su didėjančiu judumu, didesne internetu grindžiamų paslaugų (pvz., balso perdavimo internetu (VoIP)) skvarba, per palydovus teikiamomis paslaugomis ir fiksuotojo ir judriojo ryšio paslaugų konvergencija. Institucija taip pat bus atsakinga už tarptinklinio ryšio paslaugų (ir balso, ir duomenų) plėtros stebėjimą.

- Konsultacijos dėl radijo dažnių suderinimo. Institucija padėtų greičiau ir veiksmingiau įgyvendinti radijo spektro politiką nuolat atlikdama analizes ir teikdama ataskaitas, nustatydama naujų paslaugų kūrimo galimybes ir įgyvendinimo būdus, prižiūrėdama radijo spektro naudojimo visoje ES registrą, konsultuodama dėl leidimų suteikimo bendrų procedūrų, teikdama techninę paramą atrenkant paraiškas radijo spektro licencijoms gauti, konsultuodama dėl naudojimo teisių panaikinimo licencijų sąlygų nesilaikymo atvejais.

- Su numeracijos administravimu susiję sprendimų priėmimo įgaliojimai ir konsultavimas dėl numerių perkeliamumo. Institucija būtų atsakinga už Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNS), t. y. už numerių, kuriems naudojamas vienas visoje ES kodas (3883) ir kurie gali būti skiriami organizacijoms, norinčioms įsteigti „vieno langelio“ visos Europos skambučių centrus, administravimą ir plėtrą. Be to, institucija kartu su NRI ir valstybėmis narėmis nagrinėtų numeracijos ir numerių perkeliamumo aspektus, inter alia teikdama ataskaitas apie Europos skubios pagalbos iškvietimo numerį 112, numeracijos intervalų nustatymą tarpvalstybinėms paslaugoms, naujų paslaugų kūrimo galimybių ir įgyvendinimo priemonių nustatymą bei teikdama konsultacijas dėl leidimų suteikimo bendrų procedūrų.

- Tinklų ir informacijos saugumas. Institucija perims veikiančios Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros užduotis. Tokiu būdu ji geriau suderins įpareigojimus užtikrinti tinklų vientisumą, kurie šiandien tenka NRI, ir atsakomybę sukurti tinklų ir informacijos saugumo kultūrą, kuri šiandien priklauso ENISA kompetencijai.

- Bendros informavimo ir patariamosios funkcijos. Institucija turės teikti metinę elektroninių ryšių sektoriaus raidos ataskaitą (naujų paslaugų pasiūla ir skverbtis, konkurencijos raida, nacionalinės reguliavimo padėties apžvalga, taikomos teisių gynimo priemonės, informavimas apie skundų teikimo procedūras ir t. t.). Be to, ji stebės sąveikumą ir e. prieinamumą Europoje ir teiks apie tai ataskaitas. Ji galės teikti rekomendacijas dėl priemonių, kurių turi būti imamasi nacionaliniu lygmeniu, kad būtų geriau tenkinami visų pirma neįgaliųjų arba vyresnio amžiaus piliečių poreikiai.

3.3 Teisiniai pasiūlymo aspektai

- Teisinis pagrindas

EB sutarties 95 straipsnis.

- Subsidiarumo principas

Siūlomos veiklos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti vienos.

- Dabartinėje reguliavimo sistemoje leidimai teikti paslaugas tvarkomi valstybių narių lygmeniu ir 27 NRI yra suteikta didelė veiksmų laisvė, o Komisijos priežiūros ir koordinavimo vaidmuo yra ribotas. Tai reiškia, kad vidaus rinka yra 27 skirtingų reguliavimo sistemų visuma. Tai trukdo tarpvalstybinių paslaugų plėtrai, o operatoriai susiduria su skirtingomis veiklos sąlygomis esant panašioms aplinkybėms. Praktikoje daug nacionalinių reguliavimo institucijų sprendžiamų klausimų yra bendri visoje ES (pvz., naujų paslaugų reguliavimas, reguliuojamojo pobūdžio apskaitos aspektai, numeracijos klausimai, įrenginių ir paslaugų veikimas ES keliaujančių neįgalių paslaugų gavėjų atžvilgiu ir kt.)[8]. Siekiant skatinti masto ekonomiją ir konkurencinę vidaus rinką, šiose srityse ypač svarbu sukurti bendrą ES praktiką ir žinias, kad būtų didinamas nuoseklumas ir, kai taikytina, derinimas. Šis reikalavimas gali būti veiksmingai įvykdytas tik patobulinus dabartinį institucinį modelį ir valstybėms narėms, NRI bei Komisijai tenkančios atsakomybės pusiausvyrą. Tai gali būti pasiekta tik veikiant Bendrijos lygmeniu.

- Tarpvalstybinių paslaugų teikimo Bendrijoje plėtra yra vienas iš svarbiausių persvarstymo, numatyto Leidimų direktyvoje[9], tikslų. Plačios viešosios konsultacijos parodė, kad būtina skubiai operatoriams palengvinti paslaugų teikimą visoje Bendrijoje panaikinant kai kurias svarbias kliūtis, būdingas dabartinei sistemai[10]. Nemažai tarpvalstybinių paslaugų negali būti nuosekliai reguliuojamos atskirų valstybių narių arba jų atveju atskirų valstybių narių veiksmai nesudaro galimybių pasiekti masto ekonomijos.

Didinant reguliavimo nuoseklumą vidaus rinkoje ir mažinant daugelyje valstybių veikiančių įmonių sąnaudas, veiksmai Bendrijos lygmeniu būtų tikrai naudingi dėl savo masto ir turėtų teigiamą poveikį, palyginti su veiksmais, kurių imamasi valstybių narių lygmeniu. Taigi siūlomos veiklos tikslų būtų geriau pasiekta Bendrijos lygmeniu.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes institucijos vaidmuo bus patariamasis, ir ji padės Komisijai įgyvendinti politiką elektroninių ryšių srityje.

- Institucijos įsteigimu NRI bendradarbiavimas bus integruotas į Bendrijos sistemą (šiuo metu tai vyksta Europos reguliuotojų grupėje (ERG)). Akivaizdu, kad reikia tobulinti priemones, kad šiuo metu ERG (kuri yra iš esmės konsultacinis nacionalinių reguliuotojų forumas, neturintis institucinių galimybių priimti bendrų sprendimų) vykdomas tam tikras užduotis ES lygmeniu vykdytų viena specializuota įstaiga, veikianti Bendrijos institucinėje struktūroje. Vykdydama savo užduotis institucija teiks Komisijai techninių žinių ir padės rengti reguliuojamojo pobūdžio sprendimus, skirtus skatinti vidaus rinką, o jos veiklą sustiprins pasiūlytas ENISA veiklos tinklų ir informacijos saugumo srityje įtraukimas.

- Institucijos Reguliavimo valdybą sudarys NRI vadovai, o ji dirbs siekdama Bendrijos interesų. Siūloma sistema leis Komisijai pasinaudoti jungtinėmis nacionalinių reguliuotojų, kurie geriau išmano nacionalines rinkas ir aplinkybes, kompetencija ir sustiprins Komisijos ir nacionalinių reguliuotojų bendradarbiavimą. Sistema papildo NRI įgaliojimus įgyvendinti reguliavimo sistemą nacionaliniu lygmeniu.

- Radijo dažnių ir numerių, naudojamų teikiant Bendrijos masto paslaugas, naudojimo teisės ir toliau bus suteikiamos nacionaliniu lygmeniu pagal bendrai sutartą metodą, kuris bus taikomas tik tam tikroms paslaugoms, turinčioms Bendrijos masto ypatybių (pvz., palydovinio ryšio paslaugoms). Bendrijos masto paslaugoms leidimai ir toliau būtų suteikiami nacionaliniu lygmeniu taikant bendrai sutartą metodą. Tačiau šis pasiūlymas netaikomas radijo dažnių ir numerių naudojimo teisių suteikimui nacionaliniu pagrindu teikiamoms paslaugoms ir už tai ir toliau liks atsakingos NRI.

Tai reiškia, kad gerinant kai kurių esminių Bendrijos masto sričių koordinavimą, institucijos vaidmuo bus tik toks, koks yra būtinas nustatytam tikslui pasiekti.

Kadangi siūloma priemonė bus tiesiogiai taikoma Bendrijoje, nes turės reglamento statusą, Bendrijai, nacionalinėms vyriausybėms ir ūkio subjektams tenkanti finansinė ir administracinė našta bus sumažinta ir bus proporcinga pasiūlymo tikslui.

- Pasirinkta priemonė

Siūlomos priemonės: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

Tiesiogiai taikomas reglamentas yra tinkama priemonė siūlomo pobūdžio institucijai įsteigti.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Įvertinta, kad visu pajėgumu veikiančios institucijos nuolatinių darbuotojų visos darbo dienos ekvivalentas bus 134. Į šį skaičių įtrauktas ENISA užduočių ir išteklių perėmimas 2011 m. Numatyta, kad metinis biudžetas pirmaisiais metais bus 10 mln. EUR, o nuo trečiųjų metų padidės iki 28 mln. EUR. Be Bendrijos įnašo, institucija gali rinkti mokesčius už tam tikras paslaugas. Institucijos gautos pajamos už suteiktas paslaugas bus pridedamos prie jos veiklos finansavimo[11].

Greta šių sąnaudų reikėtų nurodyti sutaupytas sumas, gautas įtraukus ENISA į siūlomą instituciją. Dabartinis metinis ENISA biudžetas yra maždaug 8 mln. EUR.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

- Supaprastinimas

Pasiūlymas sudaro dalį naujos sistemos, kuria siekiama ir administracijoms, ir rinkos dalyviams supaprastinti ir padaryti veiksmingesnį reguliavimo procesą. Institucija pagerins sprendimų priėmimo procesą ir palengvins Komisijos bei NRI bendradarbiavimą, nes bus siekiama bendrų tikslų ir taikomos bendros procedūros. Įsteigus instituciją taps lengvesnė dabartinė savaiminio pranešimo pagal „7 straipsnį“ procedūra, o tai leis gerokai sumažinti procedūrinę naštą pramonei, NRI ir Komisijai, nes Komisija įsikiš tik rimtais atvejais. Institucija vaidins svarbų vaidmenį vertindama sudėtingas technines tokių atvejų ypatybes ir užtikrindama sprendimus bei nuoseklius rezultatus vidaus rinkoje.

Dabartinė radijo dažnių arba numerių naudojimo teisių suteikimo sistema, kai kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje teikiamos paslaugos, galioja skirtingi teisiniai ir procedūriniai reikalavimai, gali būti labai sudėtinga ir sunki įmonėms, norinčioms teikti paslaugas visoje Bendrijoje. Reikalavimų, kurie kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingi (pvz., naudojimo teisių trukmė ir taikomos sąlygos), laikymasis apsunkina teikiamų europinių paslaugų planavimą, investicijas į jas ir galiausiai jų diegimą. Tokia didelė procedūrų, taikomų norint gauti naudojimo teises, įvairovė trukdo patekti į rinką ir stabdo vidaus rinkos veikimą. Tai yra argumentas, paremiantis labiau koordinuotą įmonių atrankos išduodant nacionalines radijo dažnių ir numerių naudojimo teises metodą.

Pasiūlymas įtrauktas į Komisijos tęstinę acquis communautaire atnaujinimo ir supaprastinimo programą.

- Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga

Į pasiūlymą įtraukta persvarstymo sąlyga.

- Europos ekonominė erdvė (EEE)

Siūlomas teisės aktas yra susijęs su EEE, todėl jis turėtų būti taikomas ir EEE.

6. IšSAMUS PASIūLYMO PAAIšKINIMAS

I skyrius (Dalykas, taikymo sritis, apibrėžtys ir užduotys)

1 ir 2 straipsniuose numatyta reglamento taikymo sritis – pagerinti elektroninių ryšių vidaus rinkos veikimą įsteigiant Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją ir įsteigti šią instituciją.

3 straipsnyje nurodomos institucijos funkcijos: savo iniciatyva arba Komisijos prašymu pareikšti nuomonę, padėti Komisijai techninėmis konsultacijomis, įmonių tyrimais, informacijos rinkimu, ataskaitomis ir kt.

II skyrius. Su vidaus rinkos stiprinimu susijusios institucijos užduotys

4 straipsnyje numatyti klausimai, kuriuos institucija turės spręsti, kad skatintų suderintą reguliavimo sistemos taikymą.

5 straipsnyje reglamentuojamos institucijos konsultacijos, susijusios su nacionalinių rinkų ir teisių gynimo priemonių apibrėžimu ir analize. Institucija turės pateikti nuomonę per nustatytą laiką tais atvejais, kai Komisija „rimtai suabejos“ priemonės projektu, apie kurį bus pranešta pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnį.

6 straipsnis. Jei NRI neišanalizuoja rinkos per nustatytą laiką, Komisija gali prašyti institucijos pakonsultuoti ir suteikti pagalbą, susijusią su konkrečia nacionaline rinka.

7 straipsnis. Institucija imsis analizuoti tarpvalstybines rinkas po to, kai Komisija nustatys tarpvalstybinę rinką pagal Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 4 dalį.

8 straipsnyje nagrinėjamos institucijos užduotys numeracijos srityje, kurios apima ETNS administravimą ir plėtrą, suderintų numerių intervalų valdymą (pvz., prašymų rezervuoti „116“ numerius tvarkymą pagal Komisijos sprendimą 2007/116/EB), paprašius nuomonės apie numerių perkėlimo įpareigojimus pateikimą.

9 straipsnis. Institucija padės Komisijai kasmet apžvelgdama priemones, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, kad kuo daugiau būtų žinoma apie vieną Europos skubios pagalbos iškvietimo numerį „112“. Komisijos prašymu institucija pateiks nuomonę techniniais klausimais, susijusiais su numerio „112“ diegimu.

10 straipsnis. Institucija padės Komisijai klausimais, susijusiais su techniniais ir ekonominiais radijo dažnių, naudojamų teikiant elektroninių ryšių paslaugas, aspektais.

11 straipsnis. Institucija padės nustatyti Bendrijos masto paslaugas, kurių atveju būtų naudinga bendra atrankos procedūra. Kad paslauga būtų laikoma Bendrijos masto paslauga, ji turės atitikti tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, paslaugos turėtų būti paklausios daugiau nei vienoje valstybėje narėje; o pačios paslaugos dėl savo savybių teikiamos ir už valstybės narės sienų ir todėl joms taikomas ne valstybės narės, bet ES arba regioninio lygmens reguliavimas.

12 straipsnyje numatytos įmonių nustatymo nuostatos, kai turi būti suteikta naudojimo teisė, leidžianti teikti Bendrijos masto paslaugas. Institucija vykdys atranką ir teiks nuomonę, kurioje bus siūlomos įmonės, kurioms gali būti suteiktos naudojimo teisės.

13 straipsnis. Institucija dalyvaus panaikinant naudojimo teises, išduotas laikantis bendros atrankos procedūros.

14 straipsnis. Institucija prisidės prie tinklų ir informacijos saugumo kultūros plėtros vykdydama tam tikrą veiklą, kurią anksčiau vykdė ENISA.

15 straipsnyje išvardyti atvejai, kuriais institucija gali veikti savo iniciatyva.

III skyrius. Papildomos institucijos užduotys

16 ir 17 straipsniai. Institucija už kai kurias teikiamas paslaugas rinks administracinius mokesčius, kad padengtų administracines sąnaudas. Bendros atrankos procedūros atveju ji taip pat rinks administracinius mokesčius ir naudojimo mokesčius už radijo dažnių naudojimo teises valstybių narių vardu, vėliau institucija surinktus mokesčius paskirstys valstybėms narėms.

18 straipsnis. NRI prašymu institucija pateiks rekomendacijas NRI dėl priemonių, kurių turi imtis NRI tarpvalstybinių klausimų atvejais.

19–21 straipsniai. Institucijos vaidmuo bus skleisti informaciją ir keistis ja su valstybėmis narėmis, NRI ir Komisija. Institucija galės dalyvauti tiriant techninę raidą Bendrijoje. Ji skelbs metinę ataskaitą apie pokyčius elektroninių ryšių sektoriuje, kurioje nurodys likusias kliūtis bendrai rinkai įgyvendinti. Institucija dalyvaus renkant informaciją, taip pat valdant ir skelbiant radijo dažnių informacijos registrą (priede nustatyta, kokia informacija turi būti įtraukta į registrą) ir judriojo tarptinklinio ryšio duomenų bazę.

22 straipsnis. Institucija padės Komisijai e. prieinamumo klausimais ir skelbs metinę priemonių, kurių turi būti imtasi, kad būtų pagerinta neįgalių galutinių paslaugų gavėjų prieiga prie elektroninių ryšių tinklų ir įrenginių, ataskaitą.

IV skyrius. Institucijos struktūra

24 straipsnis. Institucijos organizacinę struktūrą sudarys šeši organai: Administracinė valdyba, Reguliavimo valdyba, direktorius, vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas, Nuolatinė suinteresuotųjų šalių grupė ir Apeliacinė taryba.

25 ir 26 straipsniai. Administracinė valdyba bus atsakinga už direktoriaus ir vyriausiojo tinklų apsaugos pareigūno skyrimą, institucijos metinės darbo programos ir biudžeto priėmimą, bendrosios institucijos veiklos ataskaitos patvirtinimą ir institucijai taikomų finansinių taisyklių priėmimą. Už savo veiklą institucija reguliariai atsiskaitys Europos Parlamentui.

27 ir 28 straipsniai. Reguliavimo valdybą sudarys po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės, kuris bus nepriklausomos nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už kasdienį reguliavimo sistemos taikymą valstybėje narėje, vadovas ir direktorius. Komisija gali dalyvauti Reguliavimo valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės. Reguliavimo valdyba bus atsakinga už institucijos techninių sprendimų priėmimą tokiose srityse kaip galimų teisių turėtojų nustatymas, nuomonės 7 straipsnį atitinkančiais atvejais ir kt. Nuomonės ir sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma.

29 ir 30 straipsniai. Direktorius bus visiškai atsakingas už institucijai paskirtas užduotis ir bus institucijos teisėtas atstovas. Direktorius taip pat bus atsakingas už biudžeto rengimą ir įgyvendinimą, darbo programos projekto rengimą ir su darbuotojais susijusius klausimus[12].

31 straipsnis. Vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas bus atsakingas už institucijos užduočių koordinavimą ir metinės darbo programos rengimą tinklų ir informacijos saugumo srityje. Jis atsiskaitys direktoriui, o jo veiklą rems Nuolatinė suinteresuotųjų šalių grupė (32 straipsnis).

33 ir 34 straipsniuose numatyta Apeliacinė taryba, siekiant užtikrinti, kad šalys, kurioms turės įtakos institucijos sprendimai numeracijos srityje, galėtų naudotis būtinomis teisių gynimo priemonėmis.

36–53 straipsniuose aprėpiami standartiniai veiklos ir administraciniai klausimai, įskaitant biudžetą, galimybę gauti dokumentus, skaidrumą, institucijos teisinį statusą, darbuotojus, trečiųjų šalių dalyvavimą ir kt.

55 straipsnyje kalbama apie kas penkerius metus, pradedant nuo institucijos faktinės veiklos pradžios, Komisijos pateikiamą institucijos rezultatų, susijusių su jos įgaliojimais ir tikslu, vertinimą. Ataskaita ir bet koks kartu pateikiamas pasiūlymas bus perduodami Tarybai ir Europos Parlamentui.

2007/0249 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos įsteigimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[13],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[15],

veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka[16],

kadangi:

(1) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)[17], 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva)[18], 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva)[19], 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)[20], ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)[21] (toliau visos kartu vadinamos Pagrindų direktyva ir specialiosiomis direktyvomis) siekiama sukurti Bendrijoje elektroninių ryšių vidaus rinką ir per didesnę konkurenciją užtikrinti aukšto lygio investicijas, inovacijas ir vartotojų apsaugą.

(2) 2002 m. elektorinių ryšių reguliavimo sistemoje sukurta nacionalinių reguliavimo institucijų vykdomo reguliavimo pagrindas ir numatyta, kad tos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų užtikrintas nuoseklios reguliavimo praktikos kūrimas ir nuoseklus reguliavimo sistemos taikymas visoje Bendrijoje.

(3) 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 460/2004, įsteigiančiame Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą[22] (toliau − ENISA reglamentas), 2004 m. penkeriems metams buvo įsteigta Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), kurios tikslas − užtikrinti aukštą ir veiksmingą Bendrijos tinklų ir informacijos saugumo lygį, siekiant Europos Sąjungos piliečių, vartotojų, įmonių ir valstybinio sektoriaus organizacijų labui formuoti tinklų ir informacijos saugumo kultūrą, tuo prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo.

(4) Nacionalinės reguliavimo institucijos, kvalifikuotai išmanydamos vietos rinkos sąlygas, turi nemažą veiksmų laisvę įgyvendindamos reguliavimo sistemą, bet ta veiksmų laisvė turi būti suderinta su poreikiu užtikrinti darnios reguliavimo praktikos kūrimą ir nuoseklų reguliavimo sistemos taikymą, kad būtų veiksmingai prisidedama prie vidaus rinkos plėtros ir įgyvendinimo.

(5) Atsižvelgdama į poreikį visose valstybėse narėse nuosekliai taikyti susijusias taisykles, Komisijos sprendimu 2002/627/EB[23] Komisija įsteigė Europos reguliuotojų grupę (ERG) Komisijai patarti ir padėti stiprinant vidaus rinką ir apskritai būti nacionalines reguliavimo institucijas ir Komisiją siejančiu subjektu.

(6) ERG teigiamai prisidėjo padėdama siekti nuoseklios reguliavimo praktikos, kiek tai buvo įmanoma. Tačiau pagal savo pobūdį ERG yra laisva grupė, priklausanti nuo savanoriško bendradarbiavimo, o jos dabartinis institucinis statusas neatspindi svarbios atsakomybės, kuri, įgyvendinant reguliavimo sistemą, tenka nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

(7) Todėl reikia parengti tvirtesnį institucinį pagrindą tokio subjekto steigimui, kuriame būtų sutelktos nacionalinių reguliavimo institucijų žinios ir patirtis ir kurio kompetencija būtų aiškiai apibrėžta, atsižvelgiant į tai, kad toks subjektas turi turėti realų autoritetą, pagrįstą jo veiklos rezultatų kokybe, savo narių ir reguliuojamo sektoriaus akyse.

(8) Poreikis sustiprinti mechanizmus, kuriais užtikrinama nuosekli reguliavimo praktika, siekiant įgyvendinti elektroninių ryšių ir paslaugų vidaus rinką, buvo pabrėžtas Komisijos ataskaitose dėl 2002 m. reguliavimo sistemos įgyvendinimo[24] ir viešosiose konsultacijose dėl 2006 m. birželio 29 d. Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo[25]. Juose buvo nurodyta, kad nuolatinis elektroninių ryšių vidaus rinkos neįgyvendinamumas yra svarbiausias klausimas, kurį reikia spręsti reguliavimo sistemos reforma. Reguliavimo susiskaidymas ir nenuoseklumas, atsirandantys dėl silpnai koordinuojamos nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos, kelia pavojų sektoriaus konkurencingumui ir gerokai sumažina naudą vartotojams, kurią jiems galėtų suteikti tarpvalstybinė konkurencija ir tarpvalstybinės paslaugos arba net Bendrijos masto paslaugos.

(9) Visų pirma vėluojantys rinkos tyrimai pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva), skirtingas nacionalinių reguliavimo institucijų požiūris į įpareigojimų, skirtų ištaisyti rinkos tyrimo metu nustatytą veiksmingos konkurencijos stoką, nustatymą, nevienodos naudojimo teisėms taikomos sąlygos, skirtingos Bendros masto paslaugų atrankos procedūros, skirtingi Bendrijos masto paslaugų numeriai Bendrijoje ir problemos, su kuriomis susiduria nacionalinės reguliavimo institucijos spręsdamos tarpvalstybinius ginčus, neleidžia priimti veiksmingų sprendimų ir sukuria kliūtis vidaus rinkoje.

(10) 2007 m. birželio 1 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vertinimo[26] buvo pateiktas išorės ekspertų ataskaitos vertinimas[27], kuriame įvertinami agentūros veiklos rezultatai nuo jos įsteigimo, ENISA vykdomosios valdybos rekomendacijos dėl ENISA reglamento ir pradedamos viešosios konsultacijos. Pagrindinėse tos ekspertų ataskaitos išvadose buvo patvirtintas politikos, kuria buvo grindžiamas ENISA įsteigimas, pagrįstumas ir ENISA pirminiai tikslai, visų pirma jos įnašas siekiant tikros elektroninių ryšių vidaus rinkos.

(11) Tuo pat metu buvo nurodytos kelios problemos, visų pirma su jos organizacine struktūra, įvairiais įgūdžiais ir darbuotojų skaičiumi bei logistikos sunkumais susiję klausimai. Pagrindinės ENISA funkcijos turėtų kisti, kad sudarytų esminę institucijos dalį. Tai, remiantis aiškiau apibrėžtais tikslais ir užduotimis, turėtų užtikrinti, kad tuos tikslus ir užduotis veiksmingiau, sutelkčiau ir ekonomiškiau, laikantis geresnio reguliavimo principų galėtų įvykdyti viena institucija, turinti kompetenciją ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos klausimų srityje.

(12) Todėl reikia įsteigti naują Bendrijos įstaigą – Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją (toliau – institucija). Institucija veiksmingai skatintų vidaus rinkos įgyvendinimą teikdama pagalbą Komisijai ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Ja būtų galima remtis ir ji įkvėptų pasitikėjimą dėl savo nepriklausomumo, teikiamų konsultacijų ir skleidžiamos informacijos kokybės, savo procedūrų ir veiklos būdų skaidrumo bei uolumo atliekant jai paskirtas užduotis.

(13) Institucija turėtų sustiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų pajėgumus, nes būtų sutelkta patirtis, bet nepanaikintų jau esamų jų funkcijų ir nedubliuotų darbo, kuris jau vykdomas, ir turėtų padėti Komisijai vykdyti jos įsipareigojimus.

(14) Institucija turėtų pakeisti ERG ir veikti kaip išskirtinis nacionalinių reguliavimo institucijų, vykdančių įvairius įpareigojimus pagal reguliavimo sistemą, bendradarbiavimo forumas.

(15) Institucija turėtų būti įsteigta esančioje Bendrijos institucinėje struktūroje ir išlaikant įgaliojimų pusiausvyrą. Ji turėtų būti nepriklausoma techniniais klausimais ir turėti teisinį, administracinį ir finansinį savarankiškumą. Todėl būtina ir tikslinga, kad ji būtų Bendrijos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir vykdanti šiuo reglamentu jai nustatytas užduotis.

(16) Institucija turėtų būti pagrįsta valstybių narių ir Bendrijos veiksmais ir todėl vykdyti savo užduotis visapusiškai bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Komisija; be to, ji turėtų būti pasirengusi užmegzti ryšius su pramone, vartotojų grupėmis ir kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis.

(17) Šis reglamentas ir juo įsteigiama institucija turėtų būti sudedamoji Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos dalis. Šiuo atžvilgiu institucijos vaidmuo yra svarbus ypač įgyvendinant mechanizmus, kuriais numatyta stiprinti elektroninių ryšių vidaus rinką ir tam tikromis aplinkybėmis atlikti rinkos tyrimus.

(18) Institucija turėtų atitinkamai konsultuoti Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas pagal Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą ir taip padėti reguliavimo sistemą veiksmingai įgyvendinti.

(19) Institucija turėtų padėti Komisijai visais su numerių perkeliamumu susijusių Bendrijos įsipareigojimų išplėtimo klausimais. Toks išplėtimas galėtų visų pirma būti susijęs su perkeltinos informacijos aprėptimi arba tinklų rūšimis (t. y., fiksuotojo arba judriojo ryšio tinklas), tarp kurių turi būti perkeliami numeriai ir informacija. Keičiant šį įpareigojimą reikėtų atsižvelgti į kainas paslaugų gavėjams, į įmonėms tenkančias keitimo išlaidas ir į valstybių narių patirtį.

(20) Institucija turėtų padėti Komisijai atlikdama metinę priemonių, kurių imasi valstybės narės, informuodamos piliečius apie vieno Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio „112“ egzistavimą ir naudojimą, apžvalgą. Institucijos atliktoje metinėje apžvalgoje būtų nurodyta geriausia praktika ir tebeliekančios kliūtys, apžvalga būtų prisidėta prie Europos Sąjungoje keliaujančių piliečių apsaugos ir saugumo lygio didinimo.

(21) Siekdama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro)[28] tikslų, Komisija gali prašyti institucijos suteikti nepriklausomų ekspertų konsultaciją dėl radijo dažnių naudojimo Bendrijoje. Tokia konsultacija galėtų apimti specialius techninius tyrimus, ekonominio arba socialinio poveikio vertinimą ir tyrimą, susijusį su radijo dažnių politikos priemonėmis. Į konsultaciją taip pat galėtų būti įtraukti klausimai, susiję su Sprendimo 676/2002/EB 4 straipsnio įgyvendinimu, kai institucijos gali būti paprašyta patarti Komisijai dėl rezultatų, gautų remiantis Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) Komisijos suteiktais įgaliojimais.

(22) Nors technologiniai ir rinkos pokyčiai padidino galimybes diegti elektroninių ryšių paslaugas už geografinių atskirų valstybių narių ribų, kyla pavojus, kad skirtingos teisinės ir reguliavimo sąlygos, taikomos tokių paslaugų diegimui pagal nacionalinius įstatymus, vis labiau stabdys tokių tarpvalstybinių paslaugų teikimą. Todėl institucijai turėtų tekti esminis vaidmuo sukuriant suderintas sąlygas leisti teikti tokias paslaugas − bendrųjų leidimų, radijo dažnių naudojimo teisių ar numerių naudojimo teisių atveju, − ir konsultuojant Komisiją dėl priemonių, kurių turi būti imtasi pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva), kad būtų pasiektos tokios suderintos sąlygos, aspektų.

(23) Institucija visų pirma turėtų įvertinti, ar Bendrijos lygmeniu reikia bendros atrankos procedūros tokioms naudojimo teisėms, kurioms taikomos suderintos sąlygos, konsultuoti Komisiją dėl sąlygų ir kriterijų, taikytinų tokioje atrankos procedūroje, ir priimti bei vertinti įmonių prašymus dėl tokių naudojimo teisių. Institucijos užduotis taip pat būtų prireikus konsultuoti Komisiją dėl tokių naudojimo teisių panaikinimo.

(24) Institucija turėtų būti Europos lygmens kompetencijos centras tinklų ir informacijos saugumo klausimais ir teikti gaires bei konsultacijas Europos Parlamentui, Komisijai arba valstybių narių paskirtoms kompetentingoms įstaigoms. Ryšių tinklų ir informacijos sistemų saugumas ir atsparumas lieka vienas iš svarbiausių visuomenės rūpesčių ir pagrindinis ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos elementas. Sklandžiam vidaus rinkos veikimui kelia grėsmę nevienodai taikomos Pagrindų direktyvoje ir specialiosiose direktyvose numatytos su saugumu susijusios nuostatos. Komisijos ir valstybių narių prašymu institucija teikia technines konsultacijas; jos nuomonė turėtų palengvinti nuoseklų tų direktyvų taikymą nacionaliniu lygmeniu.

(25) Elektroninių ryšių teikėjams už leidimų sistemos valdymą ir naudojimo teisių suteikimą gali būti nustatomi administraciniai mokesčiai. Be administracinių mokesčių, už radijo dažnių ir numerių naudojimą galėtų būti imami naudojimo mokesčiai. Siekiant sumažinti administracinę naštą įmonėms, bendros atrankos procedūros atveju institucija turėtų surinkti administracinius ir naudojimo mokesčius ir paskirstyti juos valstybėms narėms.

(26) Tarp įmonių kilus tarpvalstybinio pobūdžio ginčams dėl teisių ar įpareigojimų pagal elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, institucija turėtų galėti ištirti ginčo aplinkybes ir patarti atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms dėl priemonių, kurios jai atrodytų tinkamiausios ginčui išspręsti pagal reguliavimo sistemos nuostatas.

(27) Institucija, skatindama informacijos mainus tarp nacionalinių institucijų ir pateikdama atitinkamą informaciją visuomenei lengvai prieinamu būdu, turėtų prisidėti prie geriausios reguliavimo praktikos kūrimo ir nuoseklaus reguliavimo taikymo elektroninių ryšių sektoriuje. Institucija turėtų turėti galimybę spręsti ekonominius ir techninius klausimus ir gauti naujausią turimą informaciją, kad galėtų reaguoti į besivystančios informacinės visuomenės keliamus ekonominius ir techninius uždavinius, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip tinklų ir informacijos saugumas ir radijo dažninio atpažinimo įrenginiai.

(28) Kad galėtų atlikti šiame reglamente nustatytas savo užduotis ir geriau suprasti uždavinius elektroninių ryšių srityje, taip pat ir esamus bei atsirandančius pavojus tinklų ir informacijos saugumo srityje, institucija turi galėti analizuoti esamus ir atsirandančius pokyčius. Tuo tikslu institucija gali rinkti atitinkamą informaciją, ypač apie saugumo ir vientisumo pažeidimus, kurie turėjo didelio poveikio tinklų arba paslaugų veikimui. Ta informacija gali būti nacionalinių reguliavimo institucijų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 13a straipsnio 3 dalį pateikiama informacija arba surinkta remiantis klausimynais.

(29) Būdama su elektroninių ryšių paslaugų reguliavimu visoje Bendrijoje susijusios informacijos mainų ir dalijimosi centras ir siekdama skatinti skaidrumą bei mažinti administracinę naštą tų paslaugų teikėjams ir gavėjams, institucija turėtų turėti prieinamą registrą, kuriame būtų informacija apie radijo dažnių naudojimą Bendrijoje; tokio registro pagrindas būtų visų valstybių narių reguliariai teikiama standartizuota informacija. Kad Bendrijoje naudojantis tarptinkliniu ryšiu siunčiamų ir gaunamų reguliuojamų skambučių mažmeninės kainos būtų skaidresnės ir kad būtų sudarytos sąlygos tarptinklinio ryšio vartotojams apsispręsti dėl naudojimosi savo judriojo ryšio telefonais būnant užsienyje, institucija turėtų užtikrinti, kad naujausia informacija apie 2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiančio Direktyvą 2002/21/EB[29], taikymą būtų prieinama suinteresuotosioms šalims, ir kasmet skelbti tokios stebėsenos rezultatus.

(30) Institucija taip pat turėtų turėti galimybę pavesti atlikti tyrimus, būtinus jos užduotims vykdyti, ir užtikrinti, kad jai palaikant ryšius su Komisija ir valstybėmis narėmis, nebūtų dubliuojama veikla.

(31) Komisija turėtų turėti galimybę prašyti institucijos imtis bet kokių papildomų specialių užduočių pagal savo bendrąją kompetenciją, jei laikoma, kad tokiomis užduotimis prisidedama prie elektroninių ryšių Bendrijos reguliavimo sistemos tikslų siekimo.

(32) Institucijos struktūra turėtų būti tinkama jos vykdytinoms užduotims atlikti. Patirtis su panašiomis Bendrijos institucijomis suteikia šiek tiek gairių šiuo atžvilgiu, bet struktūra turėtų būti pritaikyta specialiems Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos poreikiams. Pirmiausia reikia visapusiškai atsižvelgti į specialų nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmenį ir jų nepriklausomą pobūdį.

(33) Institucija turėtų turėti būtinus įgaliojimus reguliavimo funkcijoms veiksmingai ir visiškai savarankiškai vykdyti. Todėl Reguliavimo valdyba, kaip ir nacionaliniu lygmeniu, turėtų veikti nepriklausomai nuo jokių rinkos interesų, neprašyti ir nepriimti jokių vyriausybės arba kito viešojo arba privačiojo subjekto nurodymų.

(34) Institucijos sklandžiam darbui užtikrinti reikia, kad jos direktorius būtų skiriamas atsižvelgiant į nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei valdymo įgūdžius, taip pat į kompetenciją ir patirtį elektroninių ryšių tinklų, paslaugų ir rinkų srityje, kad jis savo pareigas atliktų visiškai nepriklausomai ir galėtų lanksčiai organizuoti vidinį institucijos darbą. Direktorius turėtų užtikrinti, kad institucija veiksmingai atliktų savo užduotis išlaikydama savo nepriklausomumą.

(35) Kad institucija galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis, jos direktoriui turėtų būti suteikti būtini įgaliojimai visoms nuomonėms priimti gavus Reguliavimo valdybos pritarimą ir užtikrinti, kad institucija dirbtų pagal tuo tikslu nustatytus bendruosius principus.

(36) Būtina užtikrinti, kad šalys, kurioms turi poveikio institucijos sprendimai, galėtų pasinaudoti būtinomis teisių gynimo priemonėmis. Turėtų būti nustatytas atitinkamas skundų pateikimo mechanizmas, kad institucijos sprendimus būtų galima apskųsti specializuotai Apeliacinei tarybai, kurios sprendimus savo ruožtu galima apskųsti Teisingumo Teismui.

(37) Institucija turėtų ne tik laikytis nepriklausomumu ir skaidrumu pagrįstų veiklos principų, bet ir būti atvira organizacija ryšiams su pramone, vartotojais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Institucija turėtų stiprinti įvairių tinklų ir informacijos saugumo srityje veikiančiųjų dalyvių bendradarbiavimą, inter alia , rengdama reguliarias konsultacijas su pramone, mokslinių tyrimų centrais ir kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis bei sukurdama bendradarbiavimo tinklą Bendrijos įstaigoms, valstybių narių paskirtoms viešojo sektoriaus įstaigoms, privačiajam sektoriui ir vartotojų įstaigoms.

(38) Todėl institucijos procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad ji galėtų naudotis specialistų kompetencija ir patirtimi elektroninių ryšių sektoriuje, ypač srityse, kurios techniškai sudėtingos ir kuriose pokyčiai spartūs, tokiose kaip tinklų ir informacijos saugumas.

(39) Kad būtų užtikrinta, jog institucijai atliekant užduotis, susijusias su tinklo ir informacijos saugumu, būtų pasinaudojama būtinomis žiniomis ir patirtimi, turėtų būti paskirtas vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas. Turėtų būti įsteigta Nuolatinė suinteresuotųjų šalių grupė, konsultuojanti vyriausiąjį tinklų apsaugos pareigūną, skatinanti dalytis patirtimi ir geriausia praktika šiais klausimais ir palaikanti nuolatinį dialogą su privačiuoju sektoriumi, vartotojų organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

(40) Kad būtų užtikrintas visiškas institucijos savarankiškumas ir nepriklausomumas, ji turėtų turėti savarankišką biudžetą. Bendrijos biudžeto procedūra taikoma ir toliau tais atvejais, kai subsidijos mokamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Be to, Audito Rūmai turėtų vykdyti sąskaitų auditą pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje[30], 91 straipsnį.

(41) Institucija, kai taikytina, turėtų konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis ir suteikti joms galimybę per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabas apie priemonių projektus.

(42) Komisija turėtų turėti galimybę skirti finansines baudas įmonėms, neteikiančioms informacijos, kuri būtina institucijai jos užduotims veiksmingai vykdyti. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jose taikoma tinkama veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių baudų skyrimo įmonėms, nesilaikančioms šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, sistema.

(43) Savo veiklos ribose bei siekdama savo tikslų ir įgyvendindama savo užduotis, institucija visų pirma turėtų laikytis Bendrijos institucijoms taikomų nuostatų dėl slaptų pobūdžio dokumentų tvarkymo. Kai tinkama, tikslinga užtikrinti nuoseklų ir saugų keitimąsi informacija pagal šį reglamentą.

(44) Institucija turėtų taikyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[31], asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis, kaip nustatyta 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[32].

(45) Trečiosios šalys galėtų dalyvauti institucijos darbe pagal atitinkamus su Bendrija sudarytus susitarimus.

(46) Reikėtų užtikrinti sklandų ENISA tebevykdomos veiklos, priklausančios institucijos kompetencijai, perdavimą.

(47) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[33].

(48) Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai suderinti šio reglamento priede nurodytą informaciją su techniniais arba rinkos pokyčiais. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti, jos turi būti priimtos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(49) Kadangi valstybės narės negali vienos deramai pasiekti siūlomos veiklos tikslų, būtent geresnio elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkos veikimo ir visos Bendrijos elektroninių ryšių plėtros, nes šio reglamento taikymo sritis aprėpia visą Europą, ir kadangi Bendrijos lygmeniu šiuos tikslus galima geriau pasiekti, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neapima daugiau, nei yra būtina šiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS, APIBRėžTYS IR UžDUOTYS

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1. Įsteigiama Europos elektroninių ryšių rinkos institucija, kurios atsakomybė nustatyta šiame reglamente.

2. Institucija veikia Pagrindų direktyvos ir specialiųjų direktyvų taikymo srityje ir remiasi nacionalinių reguliavimo institucijų žiniomis. Vykdydama II ir III skyriuose išvardytas užduotis, ji prisideda prie geresnio elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkos veikimo, įskaitant visų pirma visos Bendrijos elektroninių ryšių plėtrą ir aukštą bei veiksmingą tinklų ir informacijos saugumą.

3. Institucija vykdo savo užduotis bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Komisija Europos elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje.

4. Visoje savo veikloje, o ypač parengdama savo nuomones, institucija siekia tų pačių tikslų kaip ir nacionalinės reguliavimo institucijos pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnį.

5. Institucijos tikslai ir užduotys neturi pažeisti valstybių narių kompetencijos tinklų ir informacijos saugumo srityje, kuri nepatenka į EB sutarties taikymo sritį, visų pirma kompetencijos, kuri patenka į Europos Sąjungos sutarties V ir VI antraštinių dalių taikymo sritį. Jokiais atvejais institucijos tikslai ir užduotys neturi pažeisti veiklos, susijusios su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje ir valstybės saugumu, įskaitant valstybės ekonominę gerovę, kai klausimai yra susiję su valstybės saugumo reikalais.

2 straipsnisApibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 2002/19/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 2002/20/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 2002/22/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 2002/58/EB 2 straipsnyje ir Sprendimo Nr. 676/2002/EB (Sprendimas dėl radijo spektro) 2 straipsnyje nustatytos apibrėžtys.

3 straipsnisInstitucijos funkcijos

Atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą, institucija:

1. Komisijos prašymu arba savo iniciatyva pateikia nuomonę ir padeda Komisijai suteikdama jai papildomą techninę paramą visais su elektroniniais ryšiais susijusiais klausimais;

2. padeda Bendrijai, jos valstybėms narėms ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms palaikyti ryšius, rengti diskusijas ir mainus su trečiosiomis šalimis;

3. suteikia konsultacijas rinkos dalyviams ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms reguliavimo klausimais;

4. keičiasi informacija, platina ir renka ją, atlieka su savo veikla susijusių sričių tyrimus;

5. teikia konsultacijas ir pagalbą Komisijai ir bet kuriai valstybės narės paskirtai kompetentingai įstaigai dėl bet kokio tinklų ir informacijos saugumo klausimo, patenkančio į institucijos kompetencijos sritį;

6. priima individualius sprendimus dėl Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNS) numerių naudojimo teisių suteikimo;

7. padeda Komisijai atrinkti įmones, kurioms suteikiamos radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės;

8. renka ir paskirsto mokesčius už radijo dažnių ir numerių naudojimo teises;

9. teikia rekomendacijas nacionalinėms reguliavimo institucijoms dėl tarpvalstybinių ginčų ir e. prieinamumo klausimais.

II SKYRIUS

SU VIDAUS RINKOS STIPRINIMU SUSIJUSIOS INSTITUCIJOS UžDUOTYS

4 straipsnis Institucijos vaidmuo taikant reguliavimo sistemą

1. Komisijos prašymu institucija teikia nuomones visais su elektroniniais ryšiais susijusiais klausimais.

2. Institucija visų pirma prisideda prie suderinto Pagrindų direktyvos ir specialiųjų direktyvų nuostatų taikymo, padėdama Komisijai rengti rekomendacijas arba sprendimus, kuriuos Komisija turi priimti pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 19 straipsnį.

3. 1 dalyje nurodyti klausimai apima:

10. nacionalinių reguliavimo institucijų priemonių projektus, susijusius su rinkos apibrėžimu, didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių nustatymu, teisių gynimo priemonių taikymu, pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnį;

11. viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų saugumą ir vientisumą, įskaitant su saugumo ir (arba) vientisumo pažeidimais susijusius klausimus, pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 13a straipsnį ir Direktyvos 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 4 straipsnį;

12. tarpvalstybinių rinkų nustatymą pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 15 straipsnį;

13. standartizacijos klausimus pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 straipsnį;

14. tam tikrų nacionalinių rinkų tyrimus pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį;

15. skaidrumą ir informaciją galutiniams paslaugų gavėjams pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 21 straipsnį;

16. paslaugos kokybę pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 22 straipsnį;

17. veiksmingą vieno skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio „112“ diegimą pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 26 straipsnį;

18. numeracijos klausimus pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 10 straipsnį ir prieigą prie numerių ir paslaugų Bendrijoje pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 28 straipsnį;

19. numerių perkeliamumą pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 30 straipsnį;

20. neįgalių galutinių paslaugų gavėjų prieigos prie elektroninių ryšių paslaugų ir įrangos gerinimą pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 33 straipsnį;

21. priemones, kurių imasi nacionalinės reguliavimo institucijos pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 5 straipsnį ir 8 straipsnio 3 dalį;

22. atsietos prieigos prie vietinės linijos įgyvendinimo skaidrumo priemones pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 9 straipsnį;

23. prieigos prie skaitmeninių televizijos ir radijo paslaugų sąlygas pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 6 straipsnį ir skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugų sąveiką pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 18 straipsnį;

24. priemones, susijusias su radijo dažnio klausimais, pagal Sprendimo 676/2002/EB (Sprendimas dėl radijo spektro) 4 ir 6 straipsnius;

25. pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6a ir 6b straipsnius:

(i) suderintas sąlygas, susijusias su radijo dažnių arba numerių naudojimo teisėmis;

(ii) koordinuotai arba suderintai suteikiamų naudojimo teisių pakeitimą arba panaikinimą;

(iii) įmonių, kurioms galėtų būti suteiktos individualios radijo dažnių arba numerių naudojimo teisės, leidžiančios teikti paslaugas keliose valstybėse, atranką.

4. Be to, institucija vykdo specialias 5–23 straipsniuose nustatytas užduotis.

5 straipsnisInstitucijos teikiamos konsultacijos nacionalinių rinkų apibrėžimo ir tyrimų bei teisių gynimo priemonių klausimais

1. Komisija informuoja instituciją, kai Komisija veikia pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnio 4 ir 8 dalis.

2. Institucija pateikia Komisijai nuomonę apie atitinkamą priemonės projektą per 4 savaites nuo tos dienos, kai buvo informuota apie tai. Nuomonėje pateikiama išsami ir objektyvi analizė, ar priemonės projektas yra kliūtis vienai bendrai rinkai ir ar ji suderinama su Bendrijos teise, pirmiausia su Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje minimais tikslais. Prireikus institucija nurodo, ką reikia pakeisti priemonės projekte siekiant užtikrinti, kad šie tikslai būtų kuo veiksmingiau pasiekti.

3. Paprašius institucija Komisijai pateikia visą turimą informaciją 2 dalyje nurodytoms užduotims atlikti.

6 straipsnis Institucijos atliekama nacionalinių rinkų apžvalga

1. Jei institucija pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnio 7 dalį gauna Komisijos prašymą ištirti konkrečią svarbią rinką valstybėje narėje, ji pateikia nuomonę ir suteikia Komisijai būtinos informacijos, įskaitant viešųjų konsultacijų rezultatus ir rinkos tyrimą. Jei institucija nustato, kad konkurencija toje rinkoje nėra veiksminga, ji po viešųjų konsultacijų kartu su nuomone pateikia priemonės projektą, kuriame nurodo, kokios įmonės, jos nuomone, turėtų būti nurodytos kaip turinčios didelę įtaką toje rinkoje ir kokie atitinkami įpareigojimai turi būti joms nustatyti.

2. Prireikus, prieš pateikdama savo nuomonę Komisijai, institucija gali konsultuotis su susijusiomis nacionalinėmis konkurencijos institucijomis.

3. Paprašius institucija Komisijai pateikia visą turimą informaciją 1 dalyje nurodytoms užduotims atlikti.

7 straipsnis Tarpvalstybinių rinkų apibrėžimas ir tyrimas

1. Paprašius institucija Komisijai pateikia nuomonę dėl tinkamo tarpvalstybinių rinkų apibrėžimo.

2. Kai Komisija nustato tarpvalstybinę rinką pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 15 straipsnio 4 dalį, institucija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, atlieka rinkos tyrimą pagal tos direktyvos 16 straipsnio 5 dalį ir pateikia apie tai nuomonę Komisijai.

3. Kai institucija padaro išvadą, kad konkurencija tam tikroje tarpvalstybinėje rinkoje nėra veiksminga, ji kartu su nuomone Komisijai pateikia priemonės projektą, kuriame nurodo, kokios įmonės, jos nuomone, turėtų būti nurodytos kaip turinčios didelę įtaką toje rinkoje ir kokie atitinkami įpareigojimai turi būti joms nustatyti.

4. Institucija, prieš pateikdama savo nuomonę pagal 1 arba 3 dalį, pasikonsultuoja su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir surengia viešąsias konsultacijas pagal šio reglamento 41 straipsnį.

5. Paprašius institucija Komisijai pateikia visą turimą informaciją 1−4 dalyse nurodytoms užduotims atlikti.

8 straipsnis Numeracijos ir numerių perkeliamumo suderinimas

1. Institucija gali priimti sprendimus, susijusius su Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNS) numerių naudojimo teisių suteikimu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 10 straipsnį. Ji taip pat atsakinga už Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNS) administravimą ir plėtrą valstybių narių, kurioms skirtas kodas 3883, vardu.

2. Institucija atlieka užduotis, susijusias su suderintų numerių intervalų administravimu ir valdymu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 10 straipsnio 4 dalį.

3. Institucija su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nagrinėja ir klausimus, susijusius su sukčiavimu naudojant numeracijos išteklius arba netinkamu jų naudojimu Bendrijoje, ypač kai teikiamos tarpvalstybinės paslaugos. Institucija gali pateikti nuomonę apie veiksmus, kurių gali būti imtasi Bendrijos ar nacionaliniu lygmeniu, sprendžiant su tokiu sukčiavimu arba netinkamu naudojimu susijusius klausimus bei kitus vartotojams rūpimus klausimus dėl numeracijos.

4. Komisijos prašymu institucija pateikia Komisijai nuomonę apie įpareigojimų, susijusių su numerių arba abonentų identifikatorių ir susijusios informacijos perkėlimu iš vieno tinklo į kitą, apimtį ir techninius parametrus bei apie tai, ar tinkama tokius įpareigojimus išplėsti Bendrijos lygmeniu.

9 straipsnis Vieno Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio 112 diegimas

1. Institucija atlieka metinę priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, kad informuotų piliečius apie vieno Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio „112“ egzistavimą ir naudojimą, apžvalgą, remdamasi informacija, gauta pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 26 straipsnio 4 dalį. Šios apžvalgos rezultatai įtraukiami į 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę ataskaitą.

2. Komisijos prašymu institucija teikia Komisijai nuomonę apie techninius klausimus, susijusius su vieno Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio 112 diegimu, pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 26 straipsnį.

3. Prieš pareikšdama savo nuomonę pagal 2 dalį, institucija konsultuojasi su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir rengia viešąsias konsultacijas pagal 42 straipsnį.

10 straipsnisKonsultavimas radijo dažnių klausimais, susijusiais su elektroniniais ryšiais

1. Paprašius institucija konsultuoja Komisiją ir atlieka tyrimus bei apžvalgas, ypač techniniais ir ekonominiais aspektais, dėl radijo spektro naudojimo elektroniniams ryšiams Bendrijoje.

2. 1 dalyje nurodyta veikla gali būti vykdoma klausimais, susijusiais su Sprendimo 676/2002/EB (Sprendimas dėl radijo spektro) įgyvendinimu, ir neturi pažeisti užduočių pasiskirstymo pagal to sprendimo 4 straipsnį.

3. Paprašius institucija teikia konsultacijas Komisijai dėl Sprendimo 676/2002/EB (Sprendimas dėl radijo spektro) 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų bendrųjų politikos tikslų rengimo, kai tie tikslai yra susiję su elektroninių ryšių sektoriumi.

4. Institucija skelbia metinę numatomos radijo dažnių klausimų raidos elektroninių ryšių sektoriuje ir politikoje ataskaitą, kurioje nurodo galimus poreikius bei uždavinius.

11 straipsnisSu bendraisiais leidimais ir naudojimo teisėmis susijusių sąlygų ir procedūrų suderinimas

1. Komisijos prašymu institucija pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6a straipsnį teikia Komisijai nuomonę apie tame straipsnyje numatytų įgyvendinimo priemonių taikymo sritį ir turinį. Tai gali pirmiausia apimti institucijos pateikiamą tokios naudos vertinimą, kurią bendrai elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkai gali duoti pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6a straipsnį Komisijos priimtos įgyvendinimo priemonės ir paslaugų, kurias būtų galima teikti Bendrijoje ir kurioms būtų naudingos tokios priemonės, įvardijimas.

2. Kai institucijos nuomonė pagal 1 dalį yra susijusi su naudojimo teisių bendros atrankos procedūros, kuri patenka į Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6b straipsnio taikymo sritį, įgyvendinimu, toje nuomonėje visų pirma:

(a) įvardijamos elektroninių ryšių paslaugos, kurias teikiant tarpvalstybiniu mastu Bendrijoje būtų naudinga, jei teisės naudoti radijo dažnius arba numerius būtų suteikiamos taikant vieną bendrą procedūrą ir vienodas sąlygas;

(b) įvardijami numeriai arba numerių intervalai, kuriuos būtų galima naudoti tokioms paslaugoms;

(c) įvertinamas faktinės arba galimos tokių paslaugų paklausos lygis Bendrijoje;

(d) nurodomas bet koks naudojimo teisių, siūlomų pagal bendrą atrankos procedūrą ir procedūras, kurių turėtų būti laikomasi atrenkant įmones, kurioms turėtų būti suteikiamos tokios teisės, apribojimas, kurio, institucijos nuomone, reikia, prireikus deramai atsižvelgiant į Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 7 straipsnyje nustatytus principus.

3. Komisijos prašymu institucija paaiškina arba papildo bet kokią pagal 1 dalį pateiktą nuomonę per tame prašyme nurodytą laikotarpį.

12 straipsnisPasiūlymas dėl įmonių atrankos

1. Institucija pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6b straipsnį:

(a) priima ir tvarko įmonių prašymus suteikti radijo dažnių ir numerių naudojimo teises ir surenka įmonėms pagal bendrą atrankos procedūrą nustatytus administracinius mokesčius;

(b) atlieka bendrą atrankos procedūrą ir pasiūlo įmones, kurioms pagal tas nuostatas gali būti suteiktos individualios naudojimo teisės;

(c) teikia Komisijai ataskaitą, kurioje nurodo informaciją apie gautus prašymus, pateikia tų prašymų vertinimą, pasiūlo įmones, kurios labiausiai atitinka reikalavimus, taikomus suteikiant individualias naudojimo teises, ir pagrindžia šią atranką nurodydama susijusioje įgyvendinimo priemonėje nustatytus atrankos kriterijus.

13 straipsnisRadijo dažnių ir numerių naudojimo teisių, suteiktų pagal bendras procedūras, panaikinimas

Komisijos prašymu institucija pateikia Komisijai nuomonę apie naudojimo teisių, suteiktų pagal bendras procedūras, numatytas Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6b straipsnyje, panaikinimą.

Šioje nuomonėje išnagrinėjama, ar yra rimtų ir pakartotinių naudojimo teisėms taikomų sąlygų pažeidimų.

14 straipsnisTinklų ir informacijos saugumas

Be 4 straipsnio 3 dalies b punkte ir 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų užduočių, institucija prisideda prie tinklų ir informacijos saugumo kultūros plėtros:

(a) lengvindama Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą kuriant bendruosius metodus, skirtus užkirsti kelią tinklo ir informacijos saugumo problemoms, jas spręsti ir į jas reaguoti;

(b) patardama Komisijai mokslinių tyrimų tinklų ir informacijos saugumo bei veiksmingo rizikos prevencijos technologijų naudojimo klausimais; skatindama rizikos vertinimo veiklą, suderinamus rizikos valdymo sprendimus bei tyrimus, susijusius su prevencijos valdymo sprendimais, viešojo ir privačiojo sektoriaus organizacijose, ir

(c) prisidėdama prie tokių Bendrijos pastangų bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir tam tikrais atvejais su tarptautinėmis organizacijomis, kuriomis siekiama skatinti bendrą visuotinį požiūrį į tinklų ir informacijos saugumo problemas.

15 straipsnis Institucijos iniciatyva

Institucija gali savo iniciatyva teikti Komisijai nuomonę 4 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje, 12, 14, 21 ir 22 straipsniuose nurodytais klausimais.

III SKYRIUS

PAPILDOMOS INSTITUCIJOS UžDUOTYS

16 straipsnis Administracinių mokesčių už institucijos teikiamas paslaugas rinkimas

1. Komisija nustato administracinius mokesčius įmonėms už institucijos suteiktas paslaugas, remdamasi institucijos nuomone ir laikydamasi 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Institucija surenka šiuos administracinius mokesčius.

2. Administraciniai mokesčiai atskiroms įmonėms nustatomi objektyviai, skaidriai ir proporcingai, taip sumažinant papildomas administracines sąnaudas ir susijusias išlaidas.

3. 1 dalyje minimi administraciniai mokesčiai gali apimti:

(a) administracines sąnaudas, kurias institucija patiria dėl atrankos procedūros administravimo pagal 12 straipsnį;

(b) skundų nagrinėjimą pagal 34 straipsnį;

(c) administracines sąnaudas, kurias institucija patiria administruodama Europos telefonijos numeracijos erdvę pagal 8 straipsnį.

Visi mokesčiai nustatomi ir mokami eurais.

4. Administracinių mokesčių suma nustatoma tokia, kad įplaukų iš šių mokesčių iš esmės pakaktų visoms suteiktų paslaugų sąnaudoms padengti.

5. Institucija kasmet skelbia savo administracinių sąnaudų ir mokesčių apžvalgą. Atsižvelgdama į bet kokį visos mokesčių sumos ir visų administracinių sąnaudų skirtumą, ji pateikia Komisijai nuomonę, kurioje nurodomi atitinkami darytini mokesčių patikslinimai.

17 straipsnisRadijo dažnių ir numerių naudojimo teisių naudojimo mokesčių ir su bendra atrankos procedūra susijusių administracinių mokesčių surinkimas ir paskirstymas

1. Kai pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6b straipsnį įmonėms nustatomi radijo dažnių arba numerių naudojimo teisių, suteiktų pagal bendrą atrankos procedūrą, naudojimo mokesčiai, institucija yra atsakinga už tokių naudojimo mokesčių surinkimą ir paskirstymą.

Pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6b straipsnį institucija, gavusi naudojimo mokesčius, per Komisijos nustatytą laikotarpį ir Komisijos nustatytu santykiu paskirsto juos atitinkamoms valstybėms narėms ir institucijai.

Jei Komisija nenustato laikotarpio ir santykio, naudojimo mokesčiai paskirstomi atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės, kuri turėjo suteikti naudojimo teises per paskutinius visus metus iki atrankos procedūros pradžios, gyventojų skaičių.

2. Institucija yra atsakinga už administracinių mokesčių, nustatytų po radijo dažnių arba numerių naudojimo teisėms taikomos bendros atrankos procedūros atrinktoms įmonėms ir skirtoms administracinėms nacionalinių reguliavimo institucijų sąnaudoms, patiriamoms stebint, ar laikomasi bendrų sąlygų, padengti, surinkimą ir paskirstymą.

Institucijai gavus pirmoje pastraipoje nurodytus administracinius mokesčius, jie paskirstomi atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms pagal nacionalinių reguliavimo institucijų pateiktas vertes.

18 straipsnis Tarpvalstybiniai ginčai

1. Jei institucija gauna nacionalinės reguliavimo institucijos prašymą pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 21 straipsnį pateikti rekomendaciją, kaip išspręsti ginčą, ji informuoja visas ginčo šalis ir visas susijusias nacionalines reguliavimo institucijas.

2. Institucija išnagrinėja ginčo priežastis ir paprašo ginčo šalių ir susijusių nacionalinių reguliavimo institucijų reikiamos informacijos.

3. Institucija pateikia savo rekomendaciją per tris mėnesius nuo prašymo gavimo, išskyrus ypatingas aplinkybes. Rekomendacijoje nurodomos bet kokios priemonės, kurių, institucijos nuomone, būtų tinkama imtis susijusioms nacionalinėms reguliavimo institucijoms pagal Pagrindų direktyvos ir (arba) specialiųjų direktyvų nuostatas.

4. Institucija gali atsisakyti pateikti rekomendaciją, kai ji mano, kad kitais būdais būtų galima geriau laiku išspręsti ginčą pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio nuostatas. Tokiais atvejais ji nedelsdama informuoja šalis ir susijusias nacionalines reguliavimo institucijas.

Jei po keturių mėnesių ginčas neišsprendžiamas arba jei šalys nepasinaudojo kokiu nors kitu būdu, bet kuriai nacionalinei reguliavimo institucijai paprašius institucija veikia pagal 2 ir 3 dalis.

19 straipsnisInformacijos mainai, sklaida ir rinkimas

1. Institucija, atsižvelgdama į Bendrijos elektroninių ryšių politiką, skatina informacijos mainus tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų bei Komisijos apie reguliavimo veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, įskaitant tinklų ir informacijos saugumą, padėtį ir pokyčius.

2. Institucija remia informacijos mainus ir skatina geriausią reguliavimo praktiką bei techninę plėtrą Bendrijoje ir už jos ribų visų pirma:

(a) įsipareigodama rinkti, tvarkyti ir skelbti informaciją, susijusią su elektroninių ryšių paslaugų techninėmis charakteristikomis, kokybe ir kainomis ir su elektroninių ryšių rinkomis Bendrijoje;

(b) pavesdama vykdyti ir pati vykdydama elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų, taip pat jų reguliavimo ir apsaugos tyrimus, ir

(c) organizuodama arba skatindama mokymus visais su elektroniniais ryšiais susijusiais klausimais.

3. Institucija suteikia galimybę visuomenei gauti tokią informaciją lengvai prieinama forma.

4. Institucija renka atitinkamą informaciją, visų pirma pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 13a straipsnį, kad išanalizuotų esamus ir atsirandančius pavojus. Ji visų pirma Europos lygmeniu analizuoja tokius pavojus, kurie galėtų turėti poveikį elektroninių ryšių tinklų atsparumui ir prieinamumui, per juos gaunamos ir siunčiamos informacijos autentiškumui, vientisumui ir konfidencialumui, ir pateikia tyrimo rezultatus valstybėms narėms ir Komisijai.

5. Institucija prisideda prie sąmoningumo didinimo ir galimybės visiems paslaugų gavėjams laiku gauti objektyvią ir išsamią informaciją tinklų ir informacijos saugumo klausimais, inter alia , skatindama keistis turima geriausia praktika, įskaitant paslaugų gavėjų įspėjimo būdus, bei siekdama viešojo ir privačiojo sektoriaus iniciatyvų sinergijos.

20 straipsnis Spektro informacijos registro ir judriojo tarptinklinio ryšio duomenų bazės valdymas

1. Kad būtų užtikrintos suderintos galimybės gauti informaciją apie radijo dažnių naudojimą Bendrijoje, visuomenė turi galėti naudotis registru, veikiančiu kaip bendrasis prieigos taškas ir skirtu teikti informaciją apie spektro naudojimą kiekvienoje valstybėje narėje. Informaciją apie radijo dažnių naudojimą reguliariai teikia valstybės narės, atsižvelgdamos į institucijos prašymą šiuo tikslu. Institucija yra atsakinga už registro valdymą ir skelbimą. Į registrą įtraukiama šio reglamento priede nurodyta informacija bei bet kokia kita institucijos nuomone reikalinga informacija. Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kad suderintų priedą su technine arba rinkos raida. Tos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, priimamos laikantis 54 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

2. Institucija yra atsakinga už balso ir duomenų paslaugų kainodaros duomenų bazės valdymą ir skelbimą judriojo ryšio vartotojams, kurie naudojasi tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje, įskaitant tam tikrais atvejais ir specialias išlaidas, susijusias su tarptinkliniame tinkle siunčiamais ir gaunamais skambučiais atokiuose Bendrijos regionuose. Institucija stebi tokių kainų pokyčius ir skelbia metinę ataskaitą.

21 straipsnisElektroninių ryšių sektoriaus stebėjimas ir ataskaitos

1. Institucija stebi elektroninių ryšių rinkos pokyčius, visų pirma mažmenines dažniausiai vartotojų naudojamų produktų ir paslaugų kainas.

2. Institucija skelbia metinę elektroninių ryšių sektoriaus pokyčių ataskaitą, įskaitant su vartotojais susijusius klausimus, kurioje nurodomos tebesančios kliūtys, trukdančios įgyvendinti elektroninių ryšių bendrą rinką. Į ataskaitą taip pat įtraukiama valstybių narių pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 4 straipsnio 3 dalį pateikiamos informacijos apie nacionalines apeliacijos procedūras , ir to, kokiu mastu valstybėse narėse naudojamos neteisminės ginčų sprendimo procedūros, nurodytos Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 34 straipsnyje, apžvalga ir analizė.

3. Institucija, skelbdama metinę ataskaitą, gali teikti Komisijai nuomonę apie priemones, kurių būtų galima imtis sprendžiant problemas, nustatytas vertinant 1 dalyje nurodytus klausimus.

4. Institucija periodiškai skelbia Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 18 straipsnyje nurodytos skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugų sąveikos ataskaitą.

22 straipsnisElektroninis prieinamumas

1. Komisijos prašymu institucija konsultuoja Komisiją ir valstybes nares, kaip gerinti elektroninių ryšių paslaugų ir galinių įrenginių sąveiką, prieinamumą ir naudojimą, ypač kai tai yra tarpvalstybinės sąveikos klausimai. Institucija įsteigia grupę, kurią sudaro valstybių narių, elektroninių ryšių pramonės įmonių asociacijų, galutinių paslaugų gavėjų asociacijų ir neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams atstovaujančių asociacijų atstovai. Grupė taip pat atsižvelgia į ypatingus neįgalių galutinių paslaugos gavėjų ir vyresnio amžiaus žmonių poreikius.

2. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 33 straipsnio 3 dalį institucijos gauta informacija, institucija skelbia metinę priemonių, kurių buvo imtasi, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai turėtų geresnes galimybes naudotis elektroninių ryšių paslaugomis ir įrenginiais, ataskaitą. Ataskaitoje nurodomos priemonės, kurių galima būtų imtis Bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu, kad būtų pagerintas prieinamumas. Prireikus institucija gali teikti rekomendacijas dėl priemonių, kurių būtų galima imtis nacionaliniu lygmeniu.

23 straipsnisPapildomos užduotys

Komisijos prašymu institucija gali atlikti tam tikras papildomas užduotis.

IV SKYRIUS

INSTITUCIJOS ORGANIZACIJA

24 straipsnis Institucijos organai

Instituciją sudaro:

(a) Administracinė valdyba,

(b) Reguliavimo valdyba,

(c) direktorius,

(d) vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas,

(e) Nuolatinė suinteresuotųjų šalių grupė,

(f) Apeliacinė taryba.

25 straipsnisAdministracinė valdyba

1. Administracinę valdybą sudaro dvylika narių. Šešis iš jų skiria Komisija ir šešis – Taryba. Administracinės valdybos nariai skiriami taip, kad būtų užtikrinti aukščiausi kompetencijos standartai, nepriklausomumas ir įvairių sričių ekspertų atstovavimas. Narių kadencija yra penkeri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą.

2. Administracinė valdyba iš savo narių išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka dvejus su puse metų ir gali būti pratęsta. Tačiau bet kokiu atveju pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, kai jie nustoja būti Administracinės valdybos nariais.

3. Administracinės valdybos posėdžius šaukia jos pirmininkas. Institucijos direktorius dalyvauja svarstymuose, jeigu Administracinė valdyba nenusprendžia kitaip. Administracinė valdyba į eilinius posėdžius susirenka mažiausiai du kartus per metus. Ji taip pat renkasi pirmininko iniciatyva arba Komisijos ar ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu. Administracinė valdyba gali pakviesti bet kokį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Administracinės valdybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisykles, gali padėti patarėjai arba ekspertai. Sekretoriato paslaugas Administracinei valdybai teikia institucija.

4. Administracinė valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.

5. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, ypač sąlygos, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat tam tikrais atvejais kvorumą reglamentuojančios taisyklės.

26 straipsnisAdministracinės valdybos užduotys

1. Pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba, Administracinė valdyba pagal 29 straipsnio 2 dalį skiria direktorių.

2. Pasikonsultavusi su direktoriumi, Administracinė valdyba pagal 31 straipsnio 2 dalį skiria vyriausiąjį tinklų apsaugos pareigūną.

3. Administracinė valdyba pagal 27 straipsnio 1 dalį skiria Reguliavimo valdybos narius.

4. Administracinė valdyba pagal 33 straipsnio 1 dalį skiria Apeliacinės tarybos narius.

5. Pasikonsultavusi su Komisija ir pagal 28 straipsnio 3 dalį gavusi Reguliavimo valdybos pritarimą, iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Administracinė valdyba priima institucijos kitų metų darbo programą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Tokia darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros.

6. Administracinė valdyba naudojasi savo biudžetiniais įgaliojimais pagal 36–38 straipsnius.

7. Administracinė valdyba, gavusi Komisijos sutikimą, nusprendžia, ar priimti palikimą, dovanas arba dotacijas iš kitų Bendrijos šaltinių.

8. Administracinė valdyba naudojasi įgaliojimais taikyti drausmines priemones direktoriui ir vyriausiajam tinklų apsaugos pareigūnui.

9. Administracinė valdyba, jei būtina, parengia institucijos personalo politiką pagal 49 straipsnio 2 dalį.

10. Administracinė valdyba pagal 47 straipsnį patvirtina specialias nuostatas dėl teisės susipažinti su institucijos dokumentais.

11. Administracinė valdyba priima metinę institucijos veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip iki birželio 15 d. pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Audito Rūmams. Kaip numatyta 28 straipsnio 4 dalyje, į šią ataskaitą įtraukiamas atskiras skyrius, skirtas institucijos reguliavimo veiklai per ataskaitinius metus, kurį tvirtina Reguliavimo valdyba.

12. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles.

13. Administracinė valdyba teikia Komisijai nuomonę dėl administracinių mokesčių, kuriuos institucija, vykdydama savo užduotis, gali imti iš įmonių 16 straipsnyje nurodytu būdu.

27 straipsnis Reguliavimo valdyba

1. Reguliavimo valdybą sudaro po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės (toks narys yra nepriklausomos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovas, atsakingas už kasdienį reguliavimo sistemos taikymą valstybėje narėje), direktorius ir vienas balso teisės neturintis Komisijos atstovas. Nacionalinės reguliavimo institucijos skiria po vieną pakaitinį atstovą iš kiekvienos valstybės narės.

2. Direktorius yra Reguliavimo valdybos pirmininkas.

3. Reguliavimo valdyba iš savo narių renka pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko pavaduotojo kadencija trunka dvejus su puse metų ir gali būti pratęsta. Tačiau bet kuriuo atveju pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, kai jis nustoja būti Reguliavimo valdybos nariu.

4. Reguliavimo valdyba sprendimus priima paprasta narių balsų dauguma. Kiekvienas narys ar pakaitinis atstovas, išskyrus direktorių ir Komisijos atstovą, turi po vieną balsą.

5. Reguliavimo valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles.

6. Vykdydama šiuo reglamentu nustatytas užduotis, Reguliavimo valdyba veikia savarankiškai ir nesiekia gauti arba vykdyti valstybių narių vyriausybių nurodymų arba įgyvendinti viešųjų ar privačiųjų interesų.

7. Sekretoriato paslaugas Reguliavimo valdybai teikia institucija.

28 straipsnis Reguliavimo valdybos užduotys

1. Reguliavimo valdyba pagal savo kompetenciją teikia direktoriui nuomonę prieš priimant 4–23 straipsniuose nurodytas nuomones, rekomendacijas ir sprendimus. Be to, Reguliavimo valdyba teikia patarimus direktoriui šiam atliekant savo užduotis.

2. Reguliavimo valdyba teikia nuomonę apie kandidatą į direktoriaus postą pagal 26 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 2 dalį. Valdyba priima tokį sprendimą trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma. Direktorius nedalyvauja rengiant tokias nuomones ar balsuojant dėl jų.

3. Reguliavimo valdyba pagal 26 straipsnio 5 dalį ir 30 straipsnio 4 dalį bei atsižvelgdama į pagal 37 straipsnį parengtą biudžeto projektą tvirtina su institucijos veikla susijusią ateinančių metų darbo programą.

4. Reguliavimo valdyba tvirtina atskirą su reguliavimo veikla susijusią metinės ataskaitos dalį, kaip nurodyta 26 straipsnio 11 dalyje ir 30 straipsnio 9 dalyje.

29 straipsnisDirektorius

1. Institucijai vadovauja direktorius, kuris savarankiškai atlieka savo pareigas. Nepažeidžiant Komisijos, Administracinės valdybos ir Reguliavimo valdybos atitinkamų įgaliojimų, direktorius nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar jokios kitos įstaigos nurodymų.

2. Direktorių skiria Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba ir atsižvelgdama į nuopelnus, sugebėjimus ir patirtį elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų srityje ir rinkdamasi bent iš dviejų Komisijos pasiūlytų kandidatų. Prieš paskiriant direktoriumi, Administracinės valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

3. Direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. Iki šio laikotarpio pabaigos likus devyniems mėnesiams, Komisija pradeda vertinimą. Vertindama Komisija visų pirma atsižvelgia į:

a) direktoriaus darbą;

b) institucijos pareigas ir reikalavimus vėlesniais metais.

4. Pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba, Administracinė valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į vertinimo ataskaitą, ir tik tais atvejais, kai tai gali būti pateisinama institucijos užduotimis ir reikalavimais, gali vieną kartą pratęsti direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie savo ketinimą pratęsti direktoriaus kadenciją. Likus mėnesiui iki kadencijos pratęsimo, direktorius gali būti pakviestas padaryti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į narių klausimus.

Jei kadencija nepratęsiama, direktorius toliau eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas direktorius.

5. Direktorių nušalinti nuo pareigų savo sprendimu gali tik Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba. Administracinė valdyba priima sprendimą trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma.

6. Europos Parlamentas ir Taryba gali paprašyti direktoriaus pateikti pareigų vykdymo ataskaitą.

30 straipsnis Direktoriaus užduotys

1. Direktorius atsako už atstovavimą institucijai ir jos valdymą.

2. Direktorius rengia Administracinės valdybos darbą. Jis Administracinės valdybos darbe dalyvauja be teisės balsuoti.

3. Direktorius, pritarus Reguliavimo valdybai, priima 4–23 straipsniuose nurodytas nuomones, rekomendacijas ir sprendimus.

4. Kiekvienais metais direktorius rengia institucijos kitų metų darbo programos projektą ir pateikia jį Reguliavimo valdybai ir Komisijai ne vėliau kaip iki tų metų birželio 30 d.

Jis pateikia darbo programą iki rugsėjo 1 d. Administracinei valdybai priimti.

5. Direktorius atsako už institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą; patarimus jam teikia Reguliavimo valdyba ir tam tikrais atvejais vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas, o administracinę kontrolę vykdo Administracinė valdyba.

6. Direktorius imasi visų būtinų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir skelbia pranešimus, siekdamas užtikrinti, kad institucija veiktų pagal šį reglamentą.

7. Pagal 37 straipsnį direktorius sudaro institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatą, o pagal 38 straipsnį vykdo institucijos biudžetą.

8. Kiekvienais metais direktorius rengia institucijos veiklos metinės ataskaitos projektą, į kurį įtraukia atskiras institucijos reguliavimo veiklos ir finansinių bei administracinių reikalų dalis.

9. Tvarkydamas institucijos personalo reikalus, direktorius naudojasi 49 straipsnio 3 dalyje numatytais įgaliojimais.

31 straipsnisVyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas

1. Vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas yra atsakingas už institucijos užduočių, susijusių su tinklų ir informacijos saugumu, koordinavimą. Vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas yra pavaldus direktoriui ir jam atsiskaito. Jis rengia su šia veikla susijusios metinės darbo programos projektą.

2. Vyriausiąjį tinklų apsaugos pareigūną penkerių metų laikotarpiui skiria Administracinė valdyba, atsižvelgdama į nuopelnus, įgūdžius ir patirtį, svarbius elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų klausimų požiūriu, ir rinkdamasi bent iš dviejų Komisijos pasiūlytų kandidatų.

3. Vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų tik Administracinės valdybos, pasikonsultavusios su direktoriumi, sprendimu. Administracinė valdyba priima šį sprendimą trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma.

4. Pasikonsultavusi su direktoriumi ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, Administracinė valdyba vieną kartą ir ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui gali pratęsti vyriausiojo tinklų apsaugos pareigūno kadenciją tais atvejais, jei tai gali būti pagrįsta institucijos pareigomis ir reikalavimais.

32 straipsnis Nuolatinė suinteresuotųjų šalių grupė

1. Vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas įsteigia Nuolatinę suinteresuotųjų šalių grupę, sudarytą iš ekspertų, atstovaujančių atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma, informacijos ir ryšių technologijų pramonei, vartotojų grupėms ir akademiniams ekspertams tinklų ir informacijos saugumo srityje. Konsultuodamasis su direktoriumi, jis nustato procedūras, visų pirma susijusias su grupės narių skaičiumi, sudėtimi, narių skyrimu ir veikla.

2. Grupei pirmininkauja vyriausiasis tinklų apsaugos pareigūnas. Jos narių kadencijos trukmė yra dveji su puse metų. Grupės nariai negali būti Administracinės valdybos ir Reguliavimo valdybos nariai.

3. Komisijos atstovai turi teisę dalyvauti grupės posėdžiuose ir jos veikloje.

4. Grupė gali patarti vyriausiajam tinklų apsaugos pareigūnui jam vykdant pagal šį reglamentą nustatytas pareigas, rengiant atitinkamų institucijos darbo programos dalių pasiūlymą ir užtikrinant ryšius su suinteresuotosiomis šalimis visais su darbo programa susijusiais klausimais.

33 straipsnis Apeliacinė taryba

1. Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, atrinkti iš nacionalinių reguliavimo institucijų, konkurencijos institucijų arba kitų nacionalinių ar Bendrijos institucijų dabartinių arba buvusių vyresniųjų pareigūnų, turinčių reikalingos patirties elektroninių ryšių srityje. Apeliacinė taryba skiria pirmininką.

2. Komisijai pasiūlius ir pasibaigus kvietimui pareikšti susidomėjimą, Apeliacinės tarybos narius skiria Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba.

3. Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti pratęsta. Apeliacinės tarybos nariai sprendimus priima savarankiškai. Jie neprivalo vykdyti jokių nurodymų. Jie negali užimti kitų pareigų institucijoje, jos Administracinėje valdyboje arba Reguliavimo valdyboje. Apeliacinės tarybos narys negali būti nušalintas nepasibaigus kadencijai, išskyrus atvejus, kai jis pripažįstamas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, o Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba, priima sprendimą dėl jo nušalinimo.

4. Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti apeliacinio skundo nagrinėjime, jei turi asmeninių interesų arba anksčiau dalyvavo kaip kurios nors proceso šalies atstovai arba dalyvavo priimant apskųstą sprendimą.

Jei dėl vienos iš pirmoje pastraipoje paminėtų priežasčių ar kurios nors kitos priežasties Apeliacinės tarybos narys mano, kad kitas narys neturėtų dalyvauti nagrinėjant kurį nors apeliacinį skundą, jis atitinkamai informuoja apie tai Apeliacinę tarybą. Remdamasi bet kuria pirmoje pastraipoje nurodyta priežastimi arba įtarusi Apeliacinės tarybos narį šališkumu, bet kuri iš apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso šalių gali paprieštarauti dėl to nario dalyvavimo procese. Prieštaravimas negali būti grindžiamas narių pilietybe, taip pat jis nepriimtinas, jei viena iš apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso šalių, žinodama apie prieštaravimo priežastį, ėmėsi procedūrinio veiksmo.

5. Apeliacinė taryba, nedalyvaujant atitinkamam jos nariui, priima sprendimą dėl veiksmų, kurių imsis 4 dalyje nurodytais atvejais. Tokiam sprendimui priimti šį narį Apeliacinėje taryboje pakeičia pakaitinis narys, išskyrus atvejus, kai pakaitinis narys taip pat negali dalyvauti dėl panašių aplinkybių. Jeigu taip atsitinka, pirmininkas skiria pavaduojantį narį, atrinktą iš kitų pakaitinių narių.

3 4 straipsnis Skundai

1. Apeliacinė taryba yra atsakinga už sprendimų dėl su sprendimais arba priemonėmis, kurių 8 straipsnio 1 dalies taikymo srityse imasi institucija, susijusių skundų priėmimą.

2. Apeliacinės tarybos sprendimai priimami kvalifikuotąja mažiausiai keturių iš šešių narių balsų dauguma. Apeliacinė taryba sušaukiama, kai reikia.

3. Pagal 1 dalį pateikus apeliacinį skundą sprendimas tebegalioja. Tačiau, jei Apeliacinė taryba mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, ji gali laikinai sustabdyti ginčytino sprendimo taikymą.

4. Apeliacinis skundas su nurodytomis priežastimis institucijai pateikiamas raštu per du mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą ar priemonę konkrečiai įmonei dienos arba, jei to nebuvo padaryta, – per du mėnesius nuo tos dienos, kai institucija paskelbė savo priemonę arba sprendimą. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per du mėnesius nuo jo pateikimo.

5. Jei skundas yra priimtinas, Apeliacinė taryba tiria, ar jis tinkamai pagrįstas. Nagrinėdama apeliacinį skundą, kiekvieną kartą, kai reikia, ji kviečia šalis pareikšti pastabas dėl Apeliacinės tarybos pateiktų pranešimų arba dėl kitų apeliacinio skundo nagrinėjimo šalių pateiktų pranešimų per nustatytus terminus. Apeliacinio skundo nagrinėjimo šalys turi teisę pateikti žodinius paaiškinimus.

6. Laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, Apeliacinė taryba gali naudotis visais įgaliojimais, kurie priklauso institucijos kompetencijai, arba ji gali perduoti bylą kompetentingam institucijos padaliniui. Tokiai įstaigai Apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas.

7. Apeliacinė taryba patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

3 5 straipsnis Ieškinių pateikimas Pirmosios instancijos teismui ir Teisingumo Teismui

1. Pagal Sutarties 230 straipsnį Pirmosios instancijos teismui arba Teisingumo Teismui galima pateikti ieškinį, kuriame ginčijamas Apeliacinės tarybos priimtas sprendimas, o tais atvejais, kai Taryba tokios teisės neturi, – institucijos priimtas sprendimas.

2. Jei institucija nepriima jokio sprendimo, pagal Sutarties 232 straipsnį Pirmosios instancijos teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateikiamas ieškinys dėl neveikimo.

3. Institucija privalo imtis būtinų priemonių Pirmosios instancijos teismo arba Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.

V skyrius

FINANSINIAI REIKALAVIMAI

36 straipsnis Institucijos biudžetas

1. Institucijos įplaukas sudaro:

(a) mokesčiai už institucijos teikiamas paslaugas,

(b) dalis naudojimo mokesčių, kuriuos moka paraiškų teikėjai pagal 17 straipsnio nuostatas,

(c) Bendrijos subsidija, įtraukta į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis),

(d) bet koks 26 straipsnio 7 dalyje minimas palikimas, dovanos arba dotacijos.

(e) visi valstybių narių arba jų reguliavimo institucijų savanoriški įnašai;

2. Institucijos išlaidas sudaro personalo, administracijos, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

3. Turi būti išlaikyta įplaukų ir išlaidų pusiausvyra.

4. Visos institucijos įplaukos ir išlaidos turi būti numatomos kiekvieniems finansiniams metams, sutampantiems su kalendoriniais metais, ir įtraukiamos į jos biudžetą.

3 7 straipsnis Biudžeto sudarymas

1. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 15 d. direktorius sudaro preliminarų biudžeto projektą, apimantį veiklos išlaidas, ir kitais finansiniais metais numatomų darbų programą, ir tą projektą kartu su numatomų pareigybių sąrašu pateikia Administracinei valdybai. Kiekvienais metais Administracinė valdyba pagal direktoriaus parengtą projektą sudaro kitų finansinių metų institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatą. Administracinė valdyba nusiunčia Komisijai šią sąmatą, į kurią įtraukiamas personalo plano projektas, ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Prieš patvirtinant sąmatą, direktoriaus parengtas projektas nusiunčiamas Reguliavimo valdybai, kuri gali pateikti nuomonę apie projektą.

2. Komisija pateikia sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Europos Bendrijų bendrojo biudžeto projektu.

3. Remdamasi šia sąmata, Komisija į preliminarų Europos Bendrijų bendrojo biudžeto projektą įtraukia numatomas išlaidas, kurios, jos manymu, reikalingos pagal personalo planą, ir dotacijos, kuri bus mokama iš bendrojo biudžeto pagal Sutarties 272 straipsnį, sumą.

4. Biudžeto valdymo institucija priima institucijos personalo planą.

5. Institucijos biudžetą sudaro Administracinė valdyba. Jis tampa galutiniu, kai priimamas galutinis Europos Bendrijų bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

6. Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, kuris gali turėti reikšmingų finansinių padarinių biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius projektus, susijusius su nuosavybe, pvz., pastatų nuoma arba pirkimu. Apie tai ji praneša Komisijai. Jeigu bet kuri biudžeto valdymo institucijai priklausanti institucija ketina pareikšti nuomonę, ji per dvi savaites nuo informacijos apie statybų projektą gavimo dienos praneša Elektroninių ryšių rinkos institucijai, kad ketina pareikšti nuomonę. Jeigu jokio atsakymo nėra, institucija gali pradėti vykdyti planuotus darbus.

38 straipsnis Biudžeto įgyvendinimas ir kontrolė

1. Direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina institucijos biudžetą.

2. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 1 d. institucijos apskaitos pareigūnas preliminarias institucijos finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. institucijos apskaitos pareigūnas biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą taip pat nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Tada Komisijos apskaitos pareigūnas sujungia institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 128 straipsnį.

3. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas preliminarias institucijos finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Audito Rūmams. Finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat siunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Gavęs Audito Rūmų pastabas apie institucijos preliminarias finansines ataskaitas pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnį, direktorius savo atsakomybe parengia galutines institucijos finansines ataskaitas ir pateikia Administracinei valdybai, kad ji pareikštų nuomonę.

5. Administracinė valdyba pateikia savo nuomonę dėl institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

6. Ne vėliau kaip iki liepos 1 d. po finansinių metų pabaigos direktorius šias galutines finansines ataskaitas kartu su Administracinės valdybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7. Galutinės ataskaitos skelbiamos.

8. Ne vėliau kaip iki spalio 15 d. direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Direktorius taip pat nusiunčia atsakymą Administracinei valdybai, Europos Parlamentui ir Komisijai.

9. Kaip numatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamentui paprašius, direktorius jam pateikia visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n+2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad direktorius n finansinių metų biudžetą įvykdė.

3 9 straipsnis Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba parengia institucijai taikomas finansines taisykles. Šios taisyklės gali nukrypti nuo Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, jeigu to reikia atsižvelgiant į konkrečius institucijos veiklos poreikius ir tik Komisijai iš anksto pritarus.

40 straipsnis Kovos su sukčiavimu priemonės

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, institucijai be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[34] nuostatos.

2. Institucija prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų[35] ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems institucijos darbuotojams.

3. Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiuose įgyvendinimo dokumentuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti institucijos lėšų gavėjų ir už šių lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

VI SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

41 straipsnis Informacijos teikimas institucijai

1. Įmonės, teikiančios elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, teikia visą informaciją, įskaitant finansinę informaciją, kurios prašo institucija, kad galėtų vykdyti šiame reglamente nustatytas savo užduotis. Įmonės teikia informaciją nedelsdamos, kai gauna prašymą, ir laikydamosi institucijos reikalaujamų terminų ir išsamumo. Institucija nurodo priežastis, pagrindžiančias informacijos prašymą.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos teikia institucijai informaciją, kurios reikia jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti. Jei teikiama informacija yra susijusi su anksčiau nacionalinės reguliavimo institucijos prašymu įmonių pateikta informacija, tokios įmonės apie tai informuojamos.

4 2 straipsnis Konsultacijos

Išskyrus 20 arba 21 straipsniuose nustatytus atvejus, institucija, ketindama imtis priemonių pagal šio reglamento nuostatas, konsultuojasi, kai tinkama, su suinteresuotosiomis šalimis ir suteikia joms galimybę per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabas apie priemonės projektą. Išskyrus atvejus, kai informacija yra konfidenciali, institucija viešai skelbia konsultacijų procedūros rezultatus.

4 3 straipsnis Priežiūra, vykdymo užtikrinimas ir baudos

1. Komisija gali skirti įmonėms finansines baudas, jei įmonės nepateikia 41 straipsnyje nurodytos informacijos. Baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos, bendradarbiaudamos su institucija, yra atsakingos už tikrinimą, ar įmonės laikosi įsipareigojimų, kylančių iš šio reglamento nuostatų.

3. Kai baudos skiriamos pagal šį straipsnį, institucija skelbia tokių įmonių pavadinimus ir skiriamų finansinių baudų dydį bei priežastis.

4. Teisingumo Teismo jurisdikcija peržiūrėti galutinius sprendimus, kuriais pagal šį straipsnį skiriamos baudos, kaip apibrėžta Sutarties 229 straipsnyje, yra neribota.

4 4 straipsnis Interesų deklaravimas

Institucijos darbuotojai, įskaitant direktorių, vyriausiąjį tinklų apsaugos pareigūną ir valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus, pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, kurioje nurodo, jog neturi jokių tiesioginių arba netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą. Tokios deklaracijos pateikiamos raštu.

4 5 straipsnis Skaidrumas

1. Institucija savo veiklą vykdo itin skaidriai.

2. Institucija užtikrina, kad visuomenei ir bet kurioms suinteresuotosioms šalims prireikus būtų pateikiama objektyvi, patikima ir lengvai gaunama informacija, ypač susijusi su institucijos darbo rezultatais. Institucija taip pat nuolat viešai skelbia direktoriaus ir valstybių narių laikinai deleguotų pareigūnų pateiktas interesų deklaracijas ir ekspertų interesų deklaracijas.

3. Reguliavimo valdyba, vadovaudamasi direktoriaus siūlymu, gali leisti suinteresuotosioms šalims stebėti kai kurių institucijos darbų eigą.

4. Savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse institucija nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų skaidrumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4 6 straipsnis Konfidencialumas

1. Institucija neatskleidžia trečiosioms šalims informacijos, kurią ji tvarko arba gauna ir kurią reikalaujama laikyti slapta.

2. Institucijos valdybų ir tarybos nariams, direktoriui, išorės ekspertams, institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus, net ir tuo atveju, jei jie baigė eiti pareigas, taikomi konfidencialumo reikalavimai pagal Sutarties 287 straipsnį.

3. Savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse institucija nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4. Nepažeisdama 47 straipsnio, institucija, vadovaudamasi Sprendimu 2001/844/EB, (EAPB, Euratomas)[36], imasi tinkamų priemonių informacijai, kuriai taikomas konfidencialumo reikalavimas ir su kuria ji gali susipažinti arba kurią jai pateikia valstybės narės ar nacionalinės reguliavimo institucijos, apsaugoti. Valstybės narės imasi lygiaverčių priemonių pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Turi būti deramai atsižvelgiama į tai, kad galimas esminių Bendrijos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių interesų pažeidimas gali būti pavojingas. Visos valstybės narės ir Komisija laikosi atitinkamos saugumo klasifikacijos, kurią nurodo dokumento rengėjas.

4 7 straipsnis Dokumentų prieinamumas

1. Institucijos turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Administracinė valdyba priima praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo priemones per šešis mėnesius nuo faktinės institucijos veiklos pradžios.

3. Dėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį institucijos priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba ieškinys Teisingumo Teismui, laikantis atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytų sąlygų.

48 straipsnisTeisinis statusas

1. Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Bendrijos įstaiga.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje institucija naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal nacionalinę teisę. Pirmiausia ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti, taip pat būti šalimi teismo procese.

3. Institucijai atstovauja direktorius.

4. Institucijos būstinė yra [...]. Kol bus įrengtos patalpos, Institucija dirbs Komisijos patalpose.

49 straipsnis Darbuotojai

1. Institucijos darbuotojams, įskaitant direktorių ir vyriausiąjį tinklų apsaugos pareigūną, taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir bendrai Europos bendrijos institucijų priimtos šių tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2. Komisijai pritarus, Administracinė valdyba priima būtinas įgyvendinimo priemones Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Savo darbuotojų atžvilgiu institucija naudojasi įgaliojimais, kurie skiriančiajai institucijai suteikiami pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kurie institucijai, turinčiai teisę sudaryti sutartis, suteikiami pagal kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

4. Administracinė valdyba gali priimti nuostatas, leidžiančias institucijoje įdarbinti valstybių narių deleguotus nacionalinius ekspertus.

50 straipsnisPrivilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

51 straipsnisInstitucijos atsakomybė

1. Nesutartinės atsakomybės atveju institucija, remdamasi bendraisiais principais, nustatytais visų valstybių narių įstatymuose, atlygina bet kokią žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2. Asmeninę institucijos darbuotojų finansinę ir drausminę atsakomybę institucijai reglamentuoja atitinkamos institucijos darbuotojams taikomos nuostatos.

52 straipsnisAsmens duomenų apsauga

Tvarkant su asmenimis susijusius duomenis, institucijai taikomos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatos.

53 straipsnisTrečiųjų šalių dalyvavimas

Institucijos veikloje gali dalyvauti Europos šalys, kurios su Bendrija yra sudariusios susitarimus, kuriais tokios šalys priėmė ir taiko Bendrijos teisės aktus šio reglamento taikymo srityje. Laikantis atitinkamų šių susitarimų nuostatų, nustatoma tvarka, nurodant išsamias šių šalių dalyvavimo institucijos darbe taisykles, visų pirma dėl tokio dalyvavimo pobūdžio ir masto. Ši tvarka visų pirma apima nuostatas dėl finansinių įnašų ir darbuotojų. Jose gali būti numatytas atstovavimas Reguliavimo valdyboje be balsavimo teisės.

54 straipsnis Ryšių komitetas

1. Įgyvendinant šio reglamento nuostatas, Komisijai padeda Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 22 straipsniu įsteigtas Ryšių komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1−4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

55 straipsnis Vertinimas

Per penkerius metus nuo faktinės veiklos pradžios ir kas penkerius metus vėliau Komisija skelbia bendrąją institucijos veikloje ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras įgytos patirties ataskaitą. Vertinimas apima institucijos pasiektus rezultatus ir jos darbo metodus, atsižvelgiant į šiame reglamente bei jos metinėse darbo programose apibrėžtus tikslus, įgaliojimus ir užduotis. Vertinime atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių nuomonę Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu. Ataskaita ir bet kokie susiję pasiūlymai siunčiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

5 6 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Institucija 2011 m. kovo 14 d. prisiima atsakomybę už visą veiklą, kurią iki tos dienos vykdo Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra ir kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį.

2. Bet kokio Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros turimo kilnojamojo turto nuosavybės dalis 1 dalyje nurodytą dieną perduodama institucijai ir toks perdavimas įsigalioja tą dieną.

5 7 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [2009 m. gruodžio 31 d.].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas […] […]

PRIEDAS Į REGISTRĄ ĮTRAUKTINA INFORMACIJA APIE NAUDOJIMO TEISES

(pagal 20 straipsnį)

Informacija apie naudojimo teises gali būti teikiama tik apie radijo dažnių juostas, naudojamas elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kurios gali būti perduodamos pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 9 straipsnio 3 dalį arba kurios skiriamos remiantis konkurencinėmis arba lyginamosiomis atrankos procedūromis pagal Direktyvą 2002/20/EB (Leidimų direktyva).

Laikydamosi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[37] ir Bendrijos bei nacionalinių verslo konfidencialumo taisyklių, apie atitinkamas radijo dažnių juostas valstybės narės teikia šią informaciją:

1. teisės naudoti radijo dažnį turėtojas;

2. teisės galiojimo pabaiga arba numatoma trukmė;

3. teisės geografinė aprėptis pateikiant bent informaciją apie tai, ar teisė vietinio (t. y. viena stotis), regioninio ar visos valstybės pobūdžio;

4. nuoroda, ar teisė naudoti gali būti perduodama, ar ne.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. Pasiūlymo pavadinimas:

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO DėL EUROPOS ELEKTRONINIų RYšIų RINKOS INSTITUCIJOS įSTEIGIMO PASIūLYMAS

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Politikos sritis: informacinė visuomenė

Veikla: elektroninių ryšių politika

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais

Administracinėms ir veiklos išlaidoms bus pasiūlytos naujos biudžeto eilutės:

09.02.04.01 EERRI administracinės išlaidos

09.02.04.02 EERRI veiklos išlaidos

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

2010–2015 m.

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

09.02.04.01 | NPI | DIF | TAIP | NE | NE | Nr. 1a |

09.02.04.02 | NPI | DIF | TAIP | NE | NE | Nr. 1a |

4. IšTEKLIų APžVALGA

4.1. FINANSINIAI IšTEKLIAI

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Iš viso |

Veiklos išlaidos[38] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 4,570 | 8,221 | 10,590 | 10,590 | 33,971 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 4,570 | 8,221 | 10,590 | 10,590 | 33,971 |

Administracinės išlaidos |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.4. | d | 3,509 | 10,827 | 12,410 | 12,410 | 39,156 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos | 8.2.5. | e | 2,085 | 4,050 | 4,500 | 4,500 | 15,135 |

Iš viso | 5,594 | 14,877 | 16,910 | 16,910 | 54,291 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 10,164 | 23,098 | 27,500 | 27,500 | 88,262 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 10,164 | 23,098 | 27,500 | 27,500 | 88,262 |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[39] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę 2009 m. |

Biudžeto eilutė | Įplaukos | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

a) įplaukos absoliučiąja verte | - | - | - | - |

b) įplaukų pokytis | ( | - | - | - | - |

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus) – išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte.

Metų poreikiai | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 38 | 113 | 135 | 135 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Institucija, veikdama pagal Pagrindų direktyvą ir specialiąsias direktyvas, prisideda prie geresnio elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkos veikimo, ypač įskaitant elektroninių ryšių visoje Bendrijoje plėtrą ir aukšto lygio bei veiksmingą tinklų ir informacijos saugumą. Institucija veiks kaip elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų kompetencijos centras ES lygmeniu, pasitelkdama nacionalinių reguliavimo institucijų patirtį. Institucija perims Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) funkcijas.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Nuosekliu elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taikymu bus padidinta konkurencija ir prisidėta prie konkurencingumo.

Tarptautinių paslaugų plėtrai gali trukdyti poreikis laikytis skirtingų nacionalinių sąlygų. Bendrijos lygmens procedūros sumažintų šią kliūtį, taip pat sumažintų administracinę įmonių naštą.

Funkcijų, kurios šiuo metu priskirtos ENISA, įtraukimas į didesnį subjektą sukurs administracinių ir horizontaliųjų užduočių sinergiją ir padidins išteklius, turimus veiklos užduotims vykdyti tinklų bei informacijos saugumo srityje.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai, atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Tinkamas veiklos, susijusios su nacionalinių ir tarpvalstybinių rinkų apibrėžimu ir tyrimais, rodiklis – Komisijai pateiktų svarbių nuomonių skaičius.

Kalbant apie radijo dažnių arba numeracijos išteklių naudojimo sąlygų ir procedūrų nustatymą, tokių procedūrų skaičius ir vėlesnės atrankos procedūros parodys, kokiu mastu buvo pasiektas laukiamas tarpvalstybinėms paslaugoms skirto supaprastinimo rezultatas.

Kitų institucijos užduočių (tarpvalstybiniai ginčai, radijo dažnių informacijos registras, informacijos mainai) atžvilgiu priemonių veiksmingumas bus tiesiogiai matomas per naudojimąsi tokiomis paslaugomis ir jų veikimą.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

( Centralizuotas valdymas

( tiesioginis, vykdomas Komisijos

( netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosios agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) arba įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti konkrečiai)

6. STEBėSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Kiekvienais metais institucijos darbas bus stebimas ir vertinamas metinėje bendrojoje praėjusių metų ataskaitoje ir ateinančių metų darbo programoje. Šiuos du dokumentus priima institucijos Administracinė valdyba; jie siunčiami Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybėms narėms.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Su šiuo pasiūlymu pateikiamas Komisijos poveikio vertinimas aprėpia poreikių ir problemų, tikslų, politikos galimybių (įskaitant su jomis susijusią riziką), ekonominio bei socialinio poveikio, stebėsenos priemonių, susijusių su Europos elektroninių ryšių rinkos institucija, ex ante vertinimą. Be to, poveikio vertinimo III priede pateikiama institucijos ekonominės naudos analizė [40] .

Iš ekonominės naudos analizės matyti, jog esant konservatyviam scenarijui galima įvertinti, kad tose politikos srityse, kuriose institucija veiktų, ji turi potencialą duoti bendros ekonominės naudos, maždaug 10–30 kartų viršijančios jos biudžetines išlaidas (t. y. naudos dydis būtų maždaug 250–800 mln. EUR). Nauda gali siekti nuo 550 iki 1400 mln. EUR, jei būtų realizuoti optimistiškesni visos Europos rinkų augimo scenarijai.

Pagrindinis tokios naudos šaltinis – reguliavimo rizikos sumažinimas, kurio būtų pasiekta dalyvaujant institucijai. Net ribinis reguliavimo rizikos sumažinimas (maždaug 10 %) visoje Europoje atsispindėtų mažesnėse pramonės kapitalo sąnaudose. Be to, institucijos dalyvavimas pagreitintų radijo dažnių skyrimo europinėms paslaugoms procesą; jei didelių tokios rūšies projektų įgyvendinimas būtų paankstintas tik vieneriais metais, ekonominė nauda galėtų būti maždaug keli šimtai milijonų eurų.

Yra ir kitų svarbių kokybinių svarstymų, paremiančių institucijos steigimą, kurie ekonominės naudos analizėje negali būti pakankamai išmatuoti arba išreikšti pinigais. Ilgalaikėje perspektyvoje skirtingų naujų technologinių platformų konkurencija greičiausiai bus vienas iš didžiausių ekonominių laimėjimų, susijusių su institucija.

Institucija taip pat galėtų iš esmės prisidėti prie MTP projektų reguliavimo rizikos sumažinimo, o tai greičiausiai padidins tendenciją investuoti į MTP ir taip prisidėti prie faktinio ir socialiniu atžvilgiu pageidaujamo investicijų lygio skirtumo mažinimo rinkai palankiu būdu.

Beveik jokios pirmiau minėtos naudos nebūtų pasiekta esant dabartiniam (arba geresniam) koordinavimui tarp valstybių narių (poveikio vertinime tai buvo nagrinėta kaip alternatyvi galimybė) dėl to, kad Europos reguliuotojų grupės (ERG) koordinavimo sistema yra netvirta. ERG atliekamas tarpusavio vertinimas be veto teisės negali būti laikomas tiek pat patikimu mechanizmu, galinčiu sumažinti reguliavimo klaidų riziką visoje Europoje arba sumažinti pastebimą rinkos netikrumą, susijusį su reguliavimo veiksmų laisvės veiksniais.

Todėl net taikant konservatyvius galimos naudos ir susijusių išlaidų scenarijus, institucijos steigimas yra ekonomiškai naudingas ir visiškai pagrįstas, vertinant ES biudžeto perspektyvos požiūriu.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Komisija atliko tarpinį ENISA vertinimą ir paskelbė šio išorės vertinimo ataskaitą bei komunikatą[41], pateikdama savo atliktą rezultatų vertinimą ir ENISA valdančiosios tarybos rekomendacijas.

Vertinime rekomenduojama pratęsti ENISA įgaliojimus ilgesniam nei dabartinis − 2009 m. − terminui. Dėl organizacinių klausimų visų pirma buvo rekomenduota padidinti darbuotojų skaičių, kad būtų galima pasiekti kritinę masę.

Šią rekomendaciją galima įgyvendinti įtraukiant ENISA užduotis į didesnį subjektą. Sujungtas subjektas galės pasinaudoti masto ekonomija administracinių užduočių atžvilgiu, taigi santykinė šioms užduotims skiriama išteklių dalis yra gerokai mažesnė nei dabartinėje ENISA organizacinėje struktūroje.

Papildomos sinergijos galima pasiekti sujungiant horizontaliąsias veiklos užduotis, pavyzdžiui, susijusias su informacijos rinkimu ir skleidimu, bendradarbiavimu ir tinklų kūrimu, į vieną organizacinę funkciją, naudingą visai institucijai.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Institucija, laikydamasi ją įsteigiančio reglamento, turės kasmet pateikti bendrąją praėjusių metų savo veiklos ataskaitą, kuri bus siunčiama valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Į tokią ataskaitą bus įtraukti visa konkreti veikla, kurios imasi institucija, ir bus pateikta informacija veiklos, kurios buvo imtasi pagal pasiūlytą reglamentą, vertinimui.

Per penkerius metus nuo faktinės institucijos veiklos pradžios turi būti atliekamas siūlomo reglamento įgyvendinimo nepriklausomas išorės vertinimas. Po tokio steigimo etapo pradinio vertinimo institucijos veikla bus vertinama ne rečiau kaip kas penkerius metus.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatos bus taikomos institucijai be apribojimų; institucija taip pat prisijungs prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų. Institucija nedelsdama patvirtins atitinkamas nuostatas savo darbuotojams.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

Numatoma, kad institucijai veikiant visu pajėgumu jos nuolatinių darbuotojų visos darbo dienos ekvivalentas bus 134. Į šį skaičių įtrauktas ENISA užduočių ir išteklių perėmimas 2011 m. Numatoma, kad metinis biudžetas sudarys 10 mln. EUR pirmais metais ir padidės iki 28 mln. EUR nuo trečiųjų metų.

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

Veiklos tikslas Nr. 1: Vidaus rinkos stiprinimas |

Apibrėžimas, analizė, apžvalga, numerio perkeliamumas, Europos numeracija, tarpvalstybiniai ginčai, tinklų ir informacijos saugumas | 2,200 | 3,025 | 3,575 | 3,575 | 12,375 |

1 tikslo tarpinė suma | 2,200 | 3,025 | 3,575 | 3,575 | 12,375 |

VEIKLOS TIKSLAS Nr. 2: Naudojimo teisių suderinimas |

Naudojimo teisių sąlygos ir procedūros, įmonių atranka, administracinės procedūros | 1,100 | 1,650 | 2,475 | 2,475 | 7,700 |

2 tikslo tarpinė suma | 1,100 | 1,650 | 2,475 | 2,475 | 7,700 |

VEIKLOS TIKSLAS Nr. 3: Gerosios patirties ir informacijos skleidimas |

1 priemonė: Viešosios informacijos sistemos: radijo dažnių informacija, tarptinklinio ryšio duomenų bazė, kt. | 0,280 | 0,420 | 0,525 | 0,525 | 1,750 |

2 priemonė: Informacijos mainai, ataskaitos, kt. | 0,990 | 1,210 | 1,595 | 1,595 | 5,390 |

3 tikslo tarpinė suma | 1,270 | 1,630 | 2,120 | 2,120 | 7,140 |

VEIKLOS TIKSLAS Nr. 4: Techninės konsultacijos dėl tinklų ir informacijos saugumo |

Techninė analizė ir konsultacijos | 0 | 1,916 | 2,420 | 2,420 | 6,756 |

4 tikslo tarpinė suma | 0 | 1,916 | 2,420 | 2,420 | 6,756 |

IŠ VISO IŠLAIDŲ | 4,570 | 8,221 | 10,590 | 10,590 | 33,971 |

Veiklos išlaidos bus dengiamos Bendrijos dotacija institucijos biudžetui.

8.2. Institucijos administracinės išlaidos

Administracinės išlaidos bus dengiamos iš institucijos biudžeto, kuris bus finansuojamas institucijos biudžetui skirta Bendrijos dotacija.

8.2.1. Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis

Lentelėje nurodomi institucijai skirti darbuotojai. Be to, reikalinga viena papildoma AD kategorijos darbo vieta Komisijos vidaus audito tarnybai.

Pareigų rūšis | Darbuotojai, skiriami priemonei įgyvendinti iš esamų ir (arba) papildomų išteklių (darbo vietų arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai | AD | 12 | 43 | 45 | 45 |

AST | 7 | 23 | 24 | 24 |

Išorės darbuotojai | 18 | 46 | 65 | 65 |

IŠ VISO | 37 | 112 | 134 | 134 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Toliau lentelėje pateikiamas darbuotojų paskirstymas pagal institucijos užduotis, kai ji veiks visu pajėgumu. (Į lentelę neįtraukta papildoma AD kategorijos darbo vieta, skirta Komisijos vidaus audito tarnybai.)

AD | AST | Deleguotieji nacionaliniai ekspertai | Pagal sutartis dirbantys darbuotojai | Iš viso |

Administracija ir vadovybė | Direktorius | 1 | 1 | - | 1 | 3 |

Reguliavimo valdyba, ryšiai su valstybėmis narėmis ir Komisija, programavimas | 3 | 1 | - | 3 | 7 |

Administravimas ir pagalba | 7 | 6 | - | 12 | 25 |

Iš viso administracijos ir vadovybės | 11 | 8 | 0 | 16 | 35 |

Veikla | Rinkos tyrimas | 9 | 4 | 6 | 6 | 25 |

Derinimas | 5 | 3 | 4 | 3 | 15 |

Tinklų ir informacijos saugumas | 14 | 6 | 10 | 10 | 40 |

Informacija ir ryšiai, geroji patirtis | 6 | 3 | 5 | 5 | 19 |

Iš viso veiklos | 34 | 16 | 25 | 24 | 99 |

Iš viso | 45 | 24 | 25 | 40 | 134 |

8.2.3. Žmogiškų išteklių, numatytų teisės aktais, šaltiniai

( 44 darbo vietos, šiuo metu skirtos ENISA, kurios bus perkeltos į instituciją, kai ENISA bus integruota į instituciją 2011 m. kovo mėn.

( Darbo vietų, pagal MPS/PBP, n-tiesiems metams

( Darbo vietos, kurių bus prašoma per MPS/PBP procedūras.

Komisijoje bus prašoma vienos papildomos AD kategorijos darbo vietos Vidaus audito tarnybai.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietos, reikalingos n-tiesiems metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai | 2,340 | 7,839 | 8,190 | 8,190 |

Išorės darbuotojai (deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) | 1,169 | 2,988 | 4,220 | 4,220 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų | 3,509 | 10,827 | 12,410 | 12,410 |

Manoma, kad vidutinės metinės sąnaudos turėtų būti 117 000 EUR teisės aktuose numatytiems darbuotojams, 68 000 EUR deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams ir 63 000 EUR kitiems darbuotojams.

Į sąnaudas įtrauktos išlaidos institucijos darbuotojams ir papildomai darbo vietai Vidaus audito tarnyboje.

8.2.5. Kitos administracinės išlaidos

Toliau lentelėje išskaidomos administracinės išlaidos, kurios bus dengiamos iš Bendrijos dotacijos institucijos biudžetui. Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | IŠ VISO |

Infrastruktūra (pastatai ir susijusios išlaidos), įranga, vartojimo reikmenys, ryšiai, IT ir kt. | 1,100 | 2,200 | 2,450 | 2,450 | 8,200 |

Komandiruotės ir posėdžiai | 0,485 | 0,750 | 0,850 | 0,850 | 2,935 |

Administracinės paslaugos (vertimai, tyrimai, konsultacijos ir kt.) | 0,500 | 1,100 | 1,200 | 1,200 | 4,000 |

Iš viso kitų valdymo išlaidų | 2,085 | 4,050 | 4,500 | 4,500 | 15,135 |

Bendrijos įnašas

Reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė institucijai gauti dalį radijo dažnių ir numerių naudojimo teisių naudojimo mokesčių.

Mokesčių paskirstymas turi būti apibrėžtas atskirame dokumente ir negali būti nustatytas šiuo metu. Skaičiuojant Bendrijos įnašą institucijai, į galimas įplaukas iš šio šaltinio neatsižvelgta.

8.3. Komisijos administracinės išlaidos

Viena papildoma AD kategorijos darbo vieta bus skirta Komisijos vidaus audito tarnybai.

Kitoms Komisijos užduotims, susijusioms su institucijos stebėjimu ir valdymu, vykdyti nereikės daugiau papildomų darbo vietų ir išlaidų nei jau skirta ENISA ir šiuo metu naudojamų koordinavimui su ERG. Atsakingas generalinis direktoratas gali laikinai skirti daugiau darbuotojų arba lėšų perskirstydamas esamus išteklius.

[1] KOM(2006) 334.

[2] ERG buvo įsteigta 2002 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimu 2002/627/EB, pakeistu 2004 m. rugsėjo 14 d. Komisijos sprendimu 2004/641/EB. Įsigaliojus Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją steigiančiam reglamentui ir institucijai pradėjus veikti visu pajėgumu, Komisija panaikins ERG sprendimą.

[3] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vertinimo, COM(2007)285 galutinis.

[4] KOM(2007) 697, KOM(2007) 698.

[5] SEK (2007) 1472.

[6] IRG sudaro 27 ES NRI ir NRI iš septynių kitų Europos valstybių: Kroatijos, Islandijos, Lichtenšteino, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos.

[7] KOM(2005) 59.

[8] Ir atvirkščiai, reguliuojamojo pobūdžio sprendimai kitose srityse (pvz., priėjimo teisių išdavimas) labai priklauso nuo vietos sąlygų.

[9] 16 straipsnis.

[10] Šis klausimas taip pat buvo iškeltas 2007 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui Europos kosmoso politika , KOM(2007) 212 galutinis.

[11] Remiantis naujausiais (2006 m.) aukcionais, surengtais Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, preliminariai gali būti apskaičiuota, kad elektroninių ryšių paslaugoms tinkamos radijo dažnių juostos vertė visoje ES gali siekti 35–60 mln. EUR. Jei institucijai būtų skirtas 1 % nuo šios vertės, tai būtų 0,35–0,60 mln. EUR įnašas. Galima numatyti keletą tokių juostų.

[12] Dėl direktoriaus paskyrimo žiūrėkite Bendrijos agentūrų vadovų skyrimo gaires (SEK(2005) 625).

[13] OL C […], […], p. […].

[14] OL C […], […], p. […].

[15] OL C […], […], p. […].

[16] OL C […], […], p. […].

[17] OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

[18] OL L 108, 2002 4 24, p. 7.

[19] OL L 108, 2002 4 24, p. 21.

[20] OL L 108, 2002 4 24, p. 51.

[21] OL L 201, 2002 7 31, p. 37. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/24/EB (OL L 105, 2006 4 13, p. 54).

[22] OL L 77, 2004 3 13, p. 1.

[23] OL L 200, 2002 7 30, p. 38.

[24] KOM(2006) 68 galutinis ir KOM(2007) 155 galutinis.

[25] KOM(2006) 334 galutinis.

[26] KOM(2007) 285 galutinis.

[27] Galutinė ekspertų grupės ataskaita Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vertinimas , IDC EMEA, 2007 1 8.

[28] OL L 108, 2002 4 24, p. 1.

[29] OL L 171, 2007 6 29, p. 32.

[30] OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

[31] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[32] OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[33] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[34] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[35] OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

[36] OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

[37] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[38] Išlaidos, neįtrauktos į xx antraštinės dalies xx 01 skyrių.

[39] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[40] SEK(2007)III.

[41] 2007 m. birželio 1 d. Komunikatas dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vertinimo, KOM(2007) 285.