[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 13.11.2007 KOM(2007) 698 galutinis 2007/0248 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) No 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (pateikta Komisijos){SEK(2007) 1472}{SEK(2007) 1473} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIūLYMO APLINKYBėS - Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Aukšto lygio vartotojų ir paslaugų gavėjų teisių užtikrinimas, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą naudojantis elektroniniu ryšiu, yra vienas iš svarbiausių įtraukiosios informacinės visuomenės sudėtinių dalių, padėsiančių sklandžiai vystyti ir plačiau panaudoti naujoviškas paslaugas ir sistemas. ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema pagrįsta prielaida, kad atvira ir konkurencinga rinka suteikia geriausias priemones naujovėms ir paslaugų gavėjų pasirinkimui skatinti. Tačiau pripažįstant, kad konkurencijos gali nepakakti visų piliečių poreikiams užtikrinti ir paslaugų gavėjų teisėms apsaugoti, konkurencija pagrįstas sistemos metodas papildomas specialiosiomis universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teises bei asmens duomenis apsaugančiomis nuostatomis. Šis pasiūlymas – tai vienas iš trijų teisės aktų reformos pasiūlymų, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti dabartinę reguliavimo sistemą. Šiame teisės aktų reformos pasiūlyme pateikiami Universaliųjų paslaugų direktyvos[1] ir Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių pakeitimai[2]. Antrajame teisės aktų reformos pasiūlyme[3] pateikiami kitų trijų direktyvų pakeitimai. Jį papildo trečias teisės aktų pasiūlymas įkurti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją (toliau – Institucija)[4]. Šiuos tris teisės aktų pasiūlymus papildo poveikio vertinimas[5] ir Komunikatas, nustatantis pagrindines politikos kryptis ir supažindinantis su viešųjų konsultacijų rezultatais[6]. Šiuo teisės aktų reformos pasiūlymu iš dalies keičiama reguliavimo sistema sustiprinant konkrečias vartotojų ir paslaugų gavėjų teises (visų pirma siekiant pagerinti prieigą ir skatinant įtraukiosios informacinės visuomenės kūrimą), užtikrinant elektroninių ryšių patikimumą, saugumą ir stabilumą bei aukšto lygio asmens privatumo ir asmens duomenų apsaugą. Šiame pasiūlyme nenumatoma keisti nei universaliųjų paslaugų Europos Sąjungoje taikymo sričių nei koncepcijos – dėl to bus atskirai tariamasi 2008 m. Tai sutampa su Komisijos Geresnio reglamentavimo programos tikslais; šia programa, kuri sudaro Komisijos bendrosios vidaus rinkos sukūrimo strategijos dalį, užtikrinama, kad teisinė intervencija išliks proporcinga siekiamiems politiniams tikslams. Konkrečiau, šiuo pasiūlymu siekiama dvejopų tikslų: 1. sustiprinti ir pagerinti vartotojų apsaugą ir paslaugų gavėjų teises elektroninių ryšių sektoriuje be kita ko suteikiant vartotojams daugiau informacijos apie kainas ir tiekimo sąlygas ir gerinant prieigą prie e. ryšių bei galimybę jais naudotis, įskaitant pagalbos paslaugas neįgaliems paslaugų gavėjams; ir 2. sustiprinti asmens privatumo ir privačių duomenų elektroninių ryšių sektoriuje apsaugą, visų pirma sugriežtinant su saugumu susijusias nuostatas ir pagerinant vykdymo užtikrinimo mechanizmus. - Bendrosios aplinkybės Įgyvendindama atnaujintą Lisabonos strategiją dėl ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo, 2005 m. birželį Komisija pasiūlė naują iniciatyvą – i2010: „Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“, kurioje pateikiamos plačios apimties politikos gairės dėl atviros ir konkurencingos skaitmeninės ekonomikos skatinimo. Norint sukurti bendrą Europos informacinę erdvę, kuri yra vienas iš pagrindinių i2010 iniciatyvos ramsčių, bene svarbiausia užduotis yra reguliavimo sistemos reforma, kurioje daugiausiai dėmesio reikia skirti privatumo ir asmens duomenų saugumui ir apsaugai. Be to, siekiant sukurti įtraukiąją informacinę visuomenę, svarbiausia yra užtikrinti tinkamą universaliųjų paslaugų tiekimo lygį. Kaip reikalaujama geresnio reguliavimo principuose, sistema turi būti periodiškai peržiūrima siekiant įsitikinti, kad joje atsižvelgiama į technologinius ir rinkos pokyčius. 2006 m. birželį Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą[7] dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos veikimo. Ataskaitoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ši sistema buvo naudinga piliečiams, vartotojams ir verslui: buvo geresnis pasirinkimas, mažesnės kainos, daugiau naujovių, tačiau dar liko ką pagerinti vartotojų apsaugos ir saugumo srityje siekiant užtikrinti, kad sistemoje bus atsižvelgta į technologinius pokyčius ir ji išliks veiksminga kitame dešimtmetyje. - Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Šio pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti dvi direktyvas: Universaliųjų paslaugų direktyvą ir Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių. - Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Universaliųjų paslaugų direktyvoje nustatytos sektoriui taikomos ir esamus ES teisės aktus vartotojų apsaugos srityje papildančios nuostatos. Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių įvedant specialias nuostatas dėl elektroninių ryšių sektoriaus papildo Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS - Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas 2005 m. pradžioje Komisijos tarnybos pradėjo dviejų etapų konsultacijas. Pirmąjį etapą sudarė kvietimas teikti nuomones, kurio dalį sudarė viešosios konsultacijos su daugiau kaip 440 dalyvių (organizuotos 2006 m. sausį, gauta apie 160 suinteresuotųjų šalių pareiškimų). Kvietime teikti nuomonę suinteresuotosios šalys buvo kviečiamos teikti nuomonę bendromis, su elektroninių ryšių reguliavimu susijusiomis temomis. Į šias nuomones buvo atsižvelgta ruošiant 2006 m. birželio mėn. 29 d. Komisijos komunikatą dėl peržiūros[8], prie jo pridedamą tarnybų darbinį dokumentą ir poveikio vertinimą. Paskelbus šiuos dokumentus, buvo pradėtas antrasis iki 2006 m. spalio mėn. trukęs viešųjų konsultacijų etapas. 2006 m. spalį įvyko viešas seminaras, kuriame suinteresuotosios šalys galėjo pareikšti nuomonę dėl konsultacijų dokumentų. Iš viso gauti 224 įvairių suinteresuotųjų šalių iš ES ir kitų valstybių atsakymai. 52 pramonės asociacijos, 12 prekybos asociacijų ir darbuotojų sąjungų bei 15 vartotojų asociacijų pateikė komentarus raštu, tokius komentarus taip pat pateikė 18 ES valstybių narių ir Europos reguliuotojų grupė (ERG). Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Apskritai pasiūlymams universaliųjų paslaugų srityje pritarė vartotojų organizacijos ir ERG bei dauguma valstybių narių. Kita vertus, operatoriai iš esmės pritarė savarankiško ir bendrai vykdomo reguliavimo metodams. Ypač daugelis pritarė siūlymui pagerinti tarifų nustatymo skaidrumą, elektroninių ryšių paslaugų ir įrangos naudojimą, neįgalių paslaugų gavėjų prieigą prie pagalbos paslaugų. Svarstant pasiūlymus sugriežtinti Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių saugumo nuostatas, iš pateiktų nuomonių paaiškėjo, kad daugelis pritaria bendriesiems tikslams, tačiau mažai kas pritarė siūlomoms tų tikslų įgyvendinimo priemonėms. Apskritai, valstybės narės Komisijos pasiūlymams pritarė atsargiai, vartotojų organizacijos taip pat jiems pritarė, o duomenų apsaugos institucijų nuomone Komisijos pasiūlymai ne visada buvo pakankamai išsamūs. Kita vertus, pramonės atstovai buvo linkę pritarti kitoms nei reguliavimo alternatyvoms. Šiame pasiūlyme buvo atsižvelgta į viešųjų konsultacijų rezultatus. - Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas Susijusios mokslo ir (arba)kompetencijos sritys Tyrimas „Kitų elektroninių ryšių reguliavimo etapų parengimas – indėlis į elektroninių ryšių reguliavimo sistemos peržiūrą“ ( Preparing the next steps in regulation of electronic communications — a contribution to the review of the electronic communications regulatory framework), Hogan & Hartson, Analysys , 2006. Gautų ir panaudotų patarimų santrauka Tyrime patvirtinta, kad reguliavimo sistema, jos tikslai ir bendras metodas apskritai yra tinkami. Tačiau reikia padaryti keletą pakeitimų konkrečiose srityse. Tyrimo metu buvo išnagrinėtos vartotojų teisių apsaugos priemonės, taip pat internetinio ryšio privatumas, saugumas ir konfidencialumas. Jame buvo pateikta daug rekomendacijų dėl pakeitimų: kaip pagerinti informacijos galutiniams paslaugų gavėjams skaidrumą ir skelbimą, įdiegti saugumo pažeidimų pranešimus remiantis Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių, nacionalinėms institucijoms suteikti išskirtinę teisę teikti saugumo rekomendacijas. Priemonės, kuriomis naudojantis visuomenė buvo supažindinta su ekspertų nuomone Su tyrimo medžiaga galima susipažinti: http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/library/ext_studies/index_en.htm#2006 - Poveikio vertinimas 2006 m. birželio mėn. poveikio vertinimo ataskaitoje pateikiama pirminė plačios apimties politikos variantų analizė. Atsižvelgiant į viešąsias konsultacijas, ši analizė buvo atlikta pakartotinai. Antrajame poveikio vertinime, paskelbtame kartu su dabartiniu pasiūlymu, daugiausia dėmesio skiriama labiau specifiniams tų pasiūlymų variantams, kuriuos taikant poveikis būtų platesnis. Tokių pakeitimų poveikį labiausiai patirs verslas, viešosios administracijos, piliečiai ir Europos visuomenė apskritai, nes visi jie yra elektroninių ryšių paslaugų gavėjai. Ši suinteresuotųjų šalių grupė nėra vienalytė ir jos narių interesai dažnai yra priešingi. Pagrindiniai rinkos dalyviai, kuriems turės įtakos šie pasiūlymai, yra elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, tinklų operatoriai ir nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI). Poveikio vertinimą rasite: http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/library/public_consult/index_en.htm#communication_review TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI - Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Universaliųjų paslaugų direktyvą ir Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių. Pagrindiniai siūlomi Universaliųjų paslaugų direktyvos pakeitimai yra šie: - pagerinti informacijos galutiniams paslaugų gavėjams skaidrumą ir skelbimą; - pagerinti galimybes neįgaliems paslaugų gavėjams naudotis e. ryšiais ir turėti prieigą prie šių ryšių; - palengvinti galimybes vartotojams pakeisti tiekėjus pasinaudojant be kita ko sugriežtintomis nuostatomis dėl numerių perkeliamumo; - sugriežtinti įsipareigojimus dėl skubios pagalbos paslaugų; - užtikrinti bazinį sujungiamumą ir paslaugų kokybę; ir - siekiant atsižvelgti į technologijos ir rinkos pokyčius, atnaujinti specifines direktyvos nuostatas, taip pat panaikint daugelį pasenusių ir nereikalingų nuostatų. Siūlomi pagrindiniai Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių pakeitimai yra šie: - reikalauti, kad būtų pranešta apie saugumo pažeidimus, kai dėl jų prarandami paslaugų gavėjo asmens duomenys arba iškyla pavojus tų duomenų saugumui; - sustiprinti įgyvendinimo nuostatas dėl tinklo saugumo ir priimti jas pasitarus su Institucija; - sustiprinti įgyvendinimo ir vykdymo nuostatas siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai priemonių kovoti su nepageidaujamais elektroniniais laiškais; - išaiškinti, kad direktyvos nuostatos taip pat taikomos viešųjų ryšių tinklams, kai jie naudojami su duomenų rinkimo ir atpažinimo prietaisais (įskaitant bekontakčius įrenginius, pavyzdžiui, radijo dažnio atpažinimo įrenginius); - atnaujinti tam tikras pasenusias nuostatas, taip pat panaikinti kai kurias pasenusias arba nereikalingas nuostatas. - Teisinis pagrindas EB sutarties 95 straipsnis - Subsidiarumo principas Siekiant įgyvendinti siūlomus veiksmus, reikia iš dalies pakeisti dabartinę ES reguliavimo sistemą, o tai susiję su sritimi, kurioje Bendrija jau pasinaudojo savo kompetencija. Dėl to šis pasiūlymas atitinka EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Sistemos reguliavimo modelis yra pagrįstas decentralizuoto reguliavimo valstybėse narėse principu, įpareigojant nacionalines institucijas prižiūrėti nacionalines rinkas pagal bendrą principų ir procedūrų rinkinį. - Proporcingumo principas Šiame pasiūlyme laikomasi proporcingumo principo, nes jame nustatomas mažiausias privalomas suvienodinimo lygis, o įgyvendinimo priemones gali rinktis valstybės narės arba nacionalinės reguliavimo institucijos. Jei reikia didesnio suvienodinimo lygio, taikoma nuostata, kuria remiantis suteikiama teisė Komisijai priimti išsamias technines įgyvendinimo priemones. Taikant šį metodą išankstinis reguliavimas vykdomas lanksčiai, atsižvelgiama į nuolatinius sektoriaus technologinius ir rinkos pasikeitimus ir tuo pačiu laikomasi teisės aktų kūrėjo nustatytų tikslų ir principų. Siūlomais pakeitimais nereikalaujama daugiau negu būtina šiam geresnio sektoriaus reguliavimo tikslui pasiekti ir paslaugų gavėjų teisių aukšto lygio apsaugai užtikrinti. Dėl to šiuose pakeitimuose laikomasi EB sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. - Pasirinktos priemonės Siūloma priemonė: direktyva. Kitos priemonės nebūtų tinkamos, nes šio pasiūlymo tikslas – pakeisti dvi galiojančias direktyvas. POVEIKIS BIUDžETUI Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. PAPILDOMA INFORMACIJA - Supaprastinimas Šiuo pasiūlymu panaikinant kai kurias pasenusias nuostatas bus supaprastintos valdžios institucijų administracinės procedūros, kaip antai įsipareigojimas nustatyti minimalų skirtųjų linijų rinkinį ir kiti, ankstesnėje sistemoje numatyti įsipareigojimai (mažmeniniai tarifai, operatoriaus pasirinkimas ir jo išankstinis pasirinkimas). Kiti supaprastinimai taikomi nacionalinėms reguliavimo institucijoms – jos nebeturės pateikti informacijos apie konkrečių įmonių taikomą mažmeninės rinkos paslaugų kontrolę ir sąnaudų apskaitos sistemą. Be to, siūloma panaikinti kitas pasenusias nuostatas, įskaitant, pavyzdžiui, priemones, palengvinančias perėjimą nuo senosios 1998 m. sistemos prie 2002 m. sistemos. Šis pasiūlymas įtrauktas į šiuo metu Komisijos vykdomą Bendrijos acquis atnaujinimo ir supaprastinimo programą ir Komisijos darbo ir teisės aktų leidybos programą, kurios nuoroda 2007/INFSO/001. - Galiojančių teisės aktų panaikinimas Priėmus pasiūlymą, bus panaikintas 2003 m. liepos 24 d. Komisijos sprendimas 2003/548/EB dėl Universaliųjų paslaugų direktyvos 18 straipsnyje nurodyto minimalaus skirtųjų linijų rinkinio su suderintomis charakteristikomis ir atitinkamų standartų[9]. - Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga Į keičiamas direktyvas jau yra įtrauktas straipsnis dėl reguliarios peržiūros. - Atitikmenų lentelė Valstybės narės privalo Komisijai pateikti direktyvą perkeliančių nacionalinių teisės aktų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę. - Europos ekonominė erdvė Siūlomas teisės aktas yra susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl turėtų būti taikomas ir jai. - Išsamus pasiūlymo paaiškinimas 1 straipsnis: Universaliųjų paslaugų direktyvos pakeitimai Siūlomais pakeitimais siekiama: Pagerinti informacijos paslaugų gavėjams skaidrumą ir skelbimą 21 straipsnio 2–6 dalyse siekiama pagerinti kainos skaidrumą taip, kad tai būtų naudinga vartotojams, įpareigojant operatorius lengvai prieinama forma (2 dalis) skelbti palyginamą, tinkamą ir naujausią informaciją ir leisti trečiosioms šalims taikyti viešai prieinamus tarifus (pavyzdžiui, siekiant parduoti arba pateikti sąveikiuosius vadovus), o nacionalines reguliavimo institucijas pateikti tokius vadovus, jei jų nėra rinkoje (3 dalis). NRI yra įgaliotos reikalauti iš operatorių didesnio tarifų skaidrumo (4 dalis), taip pat aiškios informacijos apie galimus apribojimus, taikomus prieigai prie įvairių turinio rūšių ir programinės įrangos (5 dalis). Suteikiant Komisijai galimybę taikyti įgyvendinimo priemones siekiama prireikus užtikrinti mažiausią reikalaujamą suvienodinimą šioje srityje (6 dalis). Pagerinti galimybes neįgaliems paslaugų gavėjams naudotis e. ryšiais ir prieiga prie jų 7 straipsnis: valstybių narių galimybė taikyti specifines priemones neįgaliems paslaugų gavėjams pakeičiamu aiškiu įpareigojimu tai daryti. 22 straipsnis: išplečiami NRI įgaliojimai reikalauti, kad operatoriai skelbtų informaciją galutiniams paslaugų gavėjams apie savo paslaugų kokybę ir kad tokia informacija lygiai taip pat būtų prieinama neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams. 26 straipsnio 4 dalis: siekiant atvirų visiems elektroninių ryšių, valstybės narės įgaliojamos užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai turės prieigą prie skubios pagalbos iškvietimo paslaugų. 33 straipsnyje numatomas Bendrijos mechanizmas e. prieinamumo klausimams spręsti siekiant užtikrinti, kad neįgalūs paslaugų gavėjai turėtų tokią pat prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų kaip ir kiti galutiniai paslaugų gavėjai (4 dalis). 3 dalies nuostatomis reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Institucijai informaciją apie taikytas priemones ir pažangą siekiant e. prieinamumo. Sugriežtinti įpareigojimus dėl informacijos apie skambinančiojo vietą teikimo, kai skambinama į skubios pagalbos iškvietimo tarnybą 26 straipsnyje atnaujinamos direktyvos nuostatos, kuriomis atsižvelgiama į rinkos ir technologinius pokyčius siekiant užtikrinti siuntimo paslaugos gavėjų prieigą prie pagalbos paslaugų (2 dalis) ir sugriežtinti įpareigojimą perduoti informaciją skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms (5 dalis). 7 dalyje numatyta galimybe Komisijai taikyti įgyvendinimo priemones siekiama prireikus užtikrinti mažiausią reikalaujamą suderinimą šioje srityje. Bazinė prieiga ir paslaugų kokybė („tinklo neutralumas ir laisvės“) 20 straipsnio 5 dalyje numatomas galimų apribojimų galutiniams paslaugų gavėjams, kai šie renkasi teisėtą turinį ir programinę įrangą, skaidrumo mechanizmas, kad jie galėtų informuotai rinktis paslaugas ir visapusiškai pasinaudoti informacinės visuomenės technologijų plėtros privalumais. 22 straipsnyje nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliojamos užtikrinti paslaugų kokybę – jos turės teisę nustatyti galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų tinklo perdavimo paslaugų mažiausią privalomą kokybę. Suteikiant Komisijai galimybę taikyti įgyvendinimo priemones siekiama prireikus užtikrinti mažiausią reikalaujamą suderinimą šioje srityje (3 dalis). Kitos vartotojų ir paslaugų gavėjų teisės 9 straipsnio nuostatomis nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiama teisė kontroliuoti mažmeninius tarifus, jei nė viena įmonė nėra paskirta teikti universaliųjų paslaugų, ir nustatyti specialių tarifų variantų taikymo sritį. Neįgalumas nurodytas kaip papildomas kriterijus 3 dalyje. 20 straipsnio 2 dalies h punkto nuostata užtikrinama, kad vartojimo sutartyse bus pateikta mažiausia reikalaujama informacija apie elektroninių ryšių paslaugų saugumą. 20 straipsnio 4 dalies nuostata užtikrinama, kad elektroninių ryšių teikėjas tinkamai informuos vartotoją apie tai, ar jis teikia prieigą prie skubios pagalbos iškvietimo paslaugų. 20 straipsnio 6 dalies nuostatoje užtikrinama, kad galutiniai paslaugų gavėjai bus iš anksto, prieš jiems sudarant sutartį ir vėliau reguliariai ir aiškiai informuojami apie jiems taikomus įpareigojimus laikytis autorių teisių ir gretutinių teisių reikalavimų, taip pat apie dažniausius pažeidimus ir jų teisines pasekmes. Šia nuostata nepažeidžiamos Drektyva 2000/31/EB dėl elektroninės prekybos[10]. 27 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis siekiama skatinti Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNS) plėtrą, nes tai suteiktų galimybę plėtoti visoje Europoje teikiamas paslaugas. 28 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis siekiama skatinti prieigą prie tarpvalstybinių paslaugų, taip prisidedant prie vidaus rinkos piliečiams ir verslui sukūrimo. 30 straipsnyje, siekiant užtikrinti visapusišką numerio perkeliamumo naudą vartotojams, teisė perkelti numerį neapsiriboja tik viešosiomis telefono ryšio paslaugomis, bet yra susijusi su teise gauti numerį iš nacionalinių numeracijos planų. Be to, nustatytas ilgiausias leistinas vienos darbo dienos terminas, per kurį numeris turi būti veiksmingai perkeltas. 4 dalyje nurodoma procedūra, kurią reikėtų taikyti siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą ateityje. Šios nuostatos papildytos I priedo C dalies pakeitimais. Be to nacionalinės reguliavimo institucijos turės užtikrinti, kad vartotojai, norintys pakeisti paslaugų teikėjus, nes jiems taip naudingiau, nebus varžomi. 31 straipsnis: norint užtikrinti, kad privalomojo programų siuntimo taisyklės būtų proporcingos rinkos ir technologijų vystimuisi ir į tokį vystimąsi jose būtų atsižvelgiama, sugriežtinamas valstybių narių įpareigojimas peržiūrėti ir patvirtinti jas. 33 straipsnio nauja pastraipa siekiama užtikrinti, kad nacionalinė reguliavimo institucija, priimdama sprendimus, tinkamai atsižvelgs į vartotojų interesus. Direktyvos formuluočių techniniai pakeitimai 1 straipsnio 1 dalies nuostatoje atsižvelgiama į tai, kad kai kurie terminalų įrangos aspektai yra aptariami reguliavimo sistemoje. Tai sutampa su nuostatomis dėl neįgalių paslaugų gavėjų prieigos prie elektroninių ryšių, įskaitant terminalo įrangą, ir naudojimąsi jais. 2 straipsnio c punkte išaiškinama viešosios telefono ryšio paslaugos apibrėžtis. Joje atsižvelgiama į 26 straipsnio nuostatas, kadangi įpareigojimas teikti pagalbos paslaugas yra taikomas tik tam tikriems teikėjams. Be to, paaiškinama, kad paslaugų gavėjai gali skambinti 112 numeriu nemokamai ir nesinaudodami jokiomis mokėjimo priemonėmis, jei teikėjas privalo teikti prieigą prie pagalbos paslaugų. 4 straipsnyje iš dalies pakeičiama universaliųjų paslaugų apibrėžtis atskiriant prieigos sąvoką nuo elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąvokos. Tai nekeičia universaliųjų paslaugų taikymo srities ar jos taikymo vartotojams ir galutiniams paslaugų gavėjams. 8 straipsnio 3 dalies nuostata nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliojamos įvertinti universaliųjų paslaugų teikėjo planuojamo vietos prieigos tinklo perdavimo atskiram juridiniam asmeniui poveikį. 23 straipsnyje nurodytas pakeitimas reikalingas dėl to, kad į Pagrindų direktyvą 2002/21/EB buvo įtrauktas specialus skyrius dėl saugumo. 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas pakeitimas padarytas dėl to, kad buvo iš dalies pakeistas 2 straipsnio c punktas. 37 straipsniu, atsižvelgiant į Sprendimo 1999/468/EB pakeitimus, pakeičiama komiteto procedūra. Toliau nurodytos nuostatos pakeičiamos siekiant atsižvelgti į technologinį ir rinkos vystymasį: - 20 straipsnio 2 ir 3 dalys - 25 straipsnis - 27 straipsnio 1 ir 2 dalys - 29 straipsnis - 34 straipsnis - I, II ir III priedai.[11] Pasenusių arba nebereikalingų nuostatų panaikinimas 1 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į mažmeninį skirtųjų linijų teikimą yra nereikalinga ir todėl panaikinama (žr. toliau 18 str. pakeitimus). 2 straipsnio b dalyje apibrėžtis panaikinama, nes ji nebereikalinga. 16 straipsnis panaikinamas, nes jis yra susijęs su dabar jau pasenusiais valstybių narių įpareigojimais, kuriais buvo siekiama palengvinti perėjimą nuo 1998 m. reguliavimo sistemos prie 2002 m. reguliavimo sistemos. 17 straipsnio 3 dalis išbraukiama kaip nereikalinga. Nacionalinės reguliavimo institucijos teikia Komisijai šią informaciją pagal 7 straipsnio procedūrą. Be to, Komisija turi teisę pagrįstai reikalauti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos teiktų informaciją (Pagrindų direktyvos 2002/21/EB 5 straipsnio 2 dalis). 18 straipsnis panaikinamas, nes nebereikalaujama laikytis įpareigojimo dėl minimalaus skirtųjų linijų rinkinio. Šio įsipareigojimo reikėjo įsigaliojant 2002 m. reguliavimo sistemai, nes tuomet rinka dar nebuvo konkurencinga tiek, kiek reikėjo. Atlikus šį pakeitimą reikia panaikinti VII priedą, tai pat padaryti nedidelių pakeitimų 35 straipsnyje. 19 straipsnio 3 dalis išbraukiama kaip nereikalinga. Ji buvo įtraukta į Universaliųjų paslaugų direktyvą siekiant palengvinti perėjimą nuo senosios 1998 m. reguliavimo sistemos į naująją 2002 m. sistemą. Operatoriaus individualus pasirinkimas ir operatoriaus išankstinis pasirinkimas – tai vienas iš įpareigojimų, kurį nacionalinės reguliavimo institucijos gali taikyti didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams. Tokie prieigos įpareigojimai geriau aptariami Prieigos direktyvoje 2002/19/EB. 2 straipsnis: Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių pakeitimai Siūlomais pakeitimais siekiama, kad: tinklo operatoriai ir interneto paslaugų teikėjai praneštų apie saugumo pažeidimus 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje užtikrinama, kad galutiniams paslaugų gavėjams bus pranešta apie saugumo pažeidimus dėl kurių jų asmens duomenys dingo arba jiems iškilo saugumo pavojus, apie turimas ir (arba) patariamas atsargumo priemones, kuriomis jie gali pasinaudoti siekdami sumažinti galimą tokio saugumo pažeidimo ekonominę ar socialinę žalą; 4 straipsnio 4 dalies nuostatoje užtikrinamas mažiausias suderinimo lygis suteikiant Komisijai galimybę prireikus ir atsižvelgiant į reguliavimo institucijos ekspertų patarimus priimti technines įgyvendinimo priemones saugumo ir pranešimų apie pažeidimus srityje. Pagerinti vykdymo užtikrinimo mechanizmai 13 straipsnio 6 dalies nuostatoje numatoma galimybė visų pirma interneto paslaugų teikėjams imtis teisinių veiksmų prieš nepageidaujamo pašto siuntėjus; ši galimybė taptų svarbia priemone kovojant su nelegaliais komerciniais pranešimais Europoje. 15a straipsnio nuostata pagerinami dabar galiojantys įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmai, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai kovoti su pažeidimais. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas paslaugoms teikti, kai tam reikia tarptautinių duomenų mainų, Komisijai bus suteikiamos galios priimti technines įgyvendinimo priemones šioje srityje, atsižvelgiant į Institucijos ekspertų patarimus. Direktyvos formuluočių techniniai pakeitimai 2 straipsnio e punkte pakeičiama „skambučio“ apibrėžtis siekiant nuoseklumo visoje reguliavimo sistemoje. 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje paaiškinama, kad direktyva taip pat taikoma viešųjų ryšių tinklams, kai jie naudojami duomenų rinkimo ir atpažinimo įrenginimas (įskaitant bekontakčius įrenginius, pavyzdžiui, radijo dažninio atpažinimo įrenginius); 5 straipsnio 3 dalies nuostatoje užtikrinama, kad šnipinėjimo programos ir kitos žalingos programos būtų ir toliau draudžiamos EB įstatymais, nepriklausomai nuo jų pristatymo ir įdiegimo paslaugų gavėjo įrangoje būdo (atsisiuntus iš interneto ar iš išorinių duomenų saugojimo laikmenų, kaip antai skaitmeniniai diskai, USB raktai, Flash atminties kaupikliai ir t. t.). 14a straipsnyje įvedama standartinė nuostata dėl Komiteto darbo tvarkos. Pasenusių arba nebereikalingų nuostatų panaikinimas 3 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos kaip nereikalingos. Įsigaliojus šiems pakeitimams, dėl technologinės pažangos, išimtys, pateisinamos dėl to, kad veiksmai būtų neįmanomi techniniu atžvilgiu arba neproporcingi ekonominiu atžvilgiu, taps pasenusiomis. 3 straipsnis: Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje pakeitimas Siekiant apsaugoti vartotojus nuo nepageidaujamų elektroninių komercinių laiškų, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“ [12] ); šiais pakeitimais siekiama sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir vykdymo įgaliojimus remiantis šiame reglamente nustatytu Bendrijos mechanizmu. 2007/0248 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[13], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[15], pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[16], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[17], kadangi: 1. Galiojančią elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą sudaro šios penkios direktyvos: 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva)[18], 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva)[19], 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)[20], 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)[21], ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)[22]. Komisija turi reguliariai persvarstyti jų veikimą, siekdama visų pirma nustatyti, ar reikia jas pakeisti atsižvelgiant į technologijų ir rinkos pokyčius. 2. Šiuo atžvilgiu Komisija pateikė savo išvadas 2006 m. birželio 29 d. Komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo. 3. ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos reforma, apimanti neįgaliems paslaugų gavėjams skirtų nuostatų sustiprinimą, yra esminis žingsnis siekiant bendros Europos informacijos erdvės ir tuo pat metu įtraukiosios informacinės visuomenės. Šie tikslai įtraukti į strateginį informacinės visuomenės plėtros planą, aprašytą Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“. 4. Aiškumo ir paprastumo sumetimais šiame teisės akte nagrinėjami tik direktyvų 2002/22/EB ir 2002/58/EB pakeitimai. 5. Reikia pakoreguoti apibrėžtis, kad jos atitiktų technologijų neutralumo principą ir neatsiliktų nuo technologijų plėtros. Visų pirma paslaugos teikimo sąlygos turėtų būti atskirtos nuo veiksnių, kuriais faktiškai apibrėžiama viešoji telefono ryšio paslauga, t. y. visuomenei prieinama paslauga, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai individualaus pasirinkimo arba išankstinio pasirinkimo būdu arba perkant perpardavėjų paslaugas inicijuoti ir gauti nacionalinius ir (arba) tarptautinius skambučius, naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane. Visų šių sąlygų neatitinkanti paslauga nėra viešoji telefono ryšio paslauga. 6. Būtina paaiškinti tam tikrų nuostatų taikymą, kad būtų atsižvelgta į situacijas, kai paslaugos teikėjas perparduoda arba parduoda kitu pavadinimu kitos įmonės teikiamas viešąsias telefono ryšio paslaugas. 7. Dėl technologijų ir rinkos raidos tinklų srityje vis labiau pereinama prie „interneto protokolo“ (IP) technologijos, o vartotojai gali vis labiau pasirinkti iš įvairių konkuruojančių balso paslaugų teikėjų. Todėl valstybės narės turėtų galėti atskirti universaliųjų paslaugų įpareigojimus, susijusius su prisijungimo fiksuotoje vietoje prie viešojo ryšių tinklo teikimu, nuo viešosios telefono ryšio paslaugos teikimo (įskaitant skambučius skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms numeriu „112“). Toks atskyrimas neturėtų turėti poveikio Bendrijos lygmeniu apibrėžtų ir persvarstytų universaliųjų paslaugų įpareigojimų apimčiai. Valstybės narės, kurios naudoja ne tik numerį „112“, bet ir kitus nacionalinius skubios pagalbos iškvietimo tarnybų numerius, įmonėms gali nustatyti panašius įpareigojimus, susijusius su galimybe naudotis tais nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo tarnybų numeriais. 8. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti stebėti į universaliųjų paslaugų įpareigojimų taikymo sritį patenkančių paslaugų mažmeninių tarifų pokyčius ir dydį net tuo atveju, jei valstybė narė dar nepaskyrė įmonės universaliajai paslaugai teikti. 9. Reikėtų išbraukti nereikalingus įpareigojimus, kurie buvo skirti perėjimui nuo senos 1998 m. reguliavimo sistemos prie 2002 m. sistemos palengvinti, kartu su kitomis nuostatomis, kurios iš dalies sutampa su nustatytosiomis Direktyvoje 2002/21/EB ir jas dubliuoja. 10. Reikalavimas teikti minimalų skirtųjų linijų rinkinį mažmeniniu lygmeniu, kuris buvo būtinas siekiant užtikrinti tolesnį 1998 m. reguliavimo sistemos nuostatų taikymą skirtųjų linijų srityje, kuri dar nebuvo pakankamai konkurencinga įsigaliojant 2002 m. sistemai, nebėra būtinas ir turėtų būti panaikintas. 11. Tolesnis operatoriaus individualaus pasirinkimo ir išankstinio pasirinkimo nustatymas tiesiogiai Bendrijos teisės aktais galėtų trukdyti technologijų pažangai. Būtų geriau, jei šias priemones nustatytų nacionalinės reguliavimo institucijos, remdamosi Direktyvoje 2002/21/EB nustatyta tvarka atliktu rinkos tyrimu. 12. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad jų abonentai būtų tinkamai informuojami apie tai, ar jiems suteikta galimybė naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis, ir kad jiems būtų suteikiama aiški ir skaidri informacija paslaugų teikimo sutartyje ir reguliariai po to, pavyzdžiui, pateikiant abonentui informaciją su sąskaita. Klientai taip pat turėtų būti gerai informuojami apie galimas priemones, kurių gali imtis elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, kad užkirstų kelią grėsmėms saugumui arba reaguodamas į saugumo arba vientisumo incidentus, nes tokios priemonės gali turėti tiesioginio arba netiesioginio poveikio kliento duomenims, privatumui arba kitiems teikiamos paslaugos aspektams. 13. Abonentų teisė be nuobaudų nutraukti sutartį susijusi su situacija, kai elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjai pakeičia sutarties sąlygas. 14. Konkurencinėje rinkoje turėtų būti užtikrinta, kad galutiniai paslaugų gavėjai turėtų prieigą prie bet kokio teisėto turinio bei galėtų jį platinti ir naudotis bet kokiomis savo pasirinktomis teisėtomis prietaikomis ir (arba) paslaugomis, kaip nurodyta Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad elektroniniai ryšiai tampa vis svarbesni vartotojams ir įmonėms, paslaugų gavėjai visais atvejais turėtų būti visapusiškai informuojami apie bet kokius paslaugų ir (arba) tinklo teikėjo nustatytus elektroninių ryšių paslaugų naudojimo apribojimus ir (arba) suvaržymus. Jei veiksmingos konkurencijos nėra, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų naudoti Direktyvoje 2002/19/EB joms numatytas priemones, kad užtikrintų, jog paslaugų gavėjų prieiga prie tam tikros rūšies turinio arba prietaikų nebūtų pernelyg ribojama. 15. Galimybė gauti informaciją apie skaidrius, naujausius ir palyginamus tarifus − svarbiausias veiksnys vartotojams konkurencinėse rinkose, kuriose paslaugas siūlo keli paslaugų teikėjai. Elektroninių ryšių paslaugų vartotojai turėtų galėti lengvai palyginti įvairių rinkoje siūlomų paslaugų kainas remdamiesi lengvai prieinama forma skelbiama informacija apie tarifus. Kad jie galėtų lengvai palyginti kainas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus reikalauti iš operatorių didesnio tarifų skaidrumo ir užtikrinti, kad trečiosios šalys turėtų teisę be jokio mokesčio naudotis elektroninių ryšių paslaugas teikiančių įmonių skelbiamais viešais tarifais. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų paskelbti kainų gaires, jei šios nebuvo pateiktos rinkoje. Operatoriai neturėtų turėti teisės gauti jokio atlygio už tokį naudojimąsi tarifais, kurie jau buvo paskelbti ir todėl yra vieši. Be to, paslaugų gavėjai turėtų būti tinkamai informuojami apie kainą arba siūlomos paslaugos rūšį prieš jiems perkant paslaugą, ypač jei nemokamo telefono ryšio numeriui taikomi papildomi mokesčiai. Komisija turėtų galėti priimti technines įgyvendinimo priemones, kad užtikrintų, jog galutiniai paslaugų gavėjai pasinaudotų tarifų skaidrumu tokiu pačiu būdu Bendrijoje. 16. Konkurencinėje rinkoje turėtų būti užtikrinta, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų gauti pageidaujamos kokybės paslaugą, tačiau tam tikrais atvejais gali būti būtina užtikrinti, kad viešieji ryšių tinklai būtų minimalaus kokybės lygio ir būtų užkirstas kelias paslaugos blogėjimui, prieigos blokavimui ir srauto tinkluose sulėtėjimui. Visų pirma Komisija turėtų galėti priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatomi nacionalinių reguliavimo institucijų naudotini kokybės standartai. 17. Ateities IP tinkluose paslaugos teikimas gali būti atskirtas nuo tinklo teikimo. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamiausias priemones, kurių turi būti imtasi, siekiant užtikrinti galimybę naudotis viešosiomis telefono ryšio paslaugomis, teikiamomis naudojantis viešaisiais ryšių tinklais, ir galimybę nepertraukiamai naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis katastrofiškais tinklo gedimo arba force majeure atvejais. 18. Operatoriaus pagalbos paslaugos apima įvairias galutiniams paslaugų gavėjams skirtas paslaugas. Kaip ir bet kokios kitos pagalbos klientams paslaugos atveju, dėl tokių paslaugų teikimo turėtų būti susitarta komercinėse viešųjų ryšių tinklų ir operatoriaus pagalbos paslaugų teikėjų derybose, todėl nereikia ir toliau pavesti jų teikti. Taigi atitinkamas įpareigojimas turėtų būti panaikintas. 19. Galutiniai paslaugų gavėjai turėtų galėti paskambinti skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms ir gauti jų teikiamas paslaugas naudodamiesi bet kokia telefono ryšio paslauga, skirta inicijuoti balso skambučius naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane. Skubios pagalbos iškvietimo tarnybos turėtų galėti tvarkyti skambučius numeriu „112“ ir atsiliepti į juos bent jau taip pat greitai ir veiksmingai kaip ir į skambučius kitais nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriais. Siekiant pagerinti Europos Sąjungoje keliaujančių piliečių apsaugą ir saugumą, svarbu padidinti numerio „112“ žinomumą. Šiuo tikslu piliečiams turėtų būti suteikta visa informacija, kad numeris „112“ gali būti naudojamas kaip vienas skubios pagalbos iškvietimo telefono numeris keliaujant bet kurioje valstybėje narėje, visų pirma pateikiant informaciją tarptautiniuose autobusų terminaluose, traukinių stotyse, uostuose arba oro uostuose ir telefonų abonentų kataloguose, taksofonų kabinose, abonentams skirtoje informacijoje ir pateikiant abonentui informaciją su sąskaita. Įpareigojimas teikti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis turėtų būti sugriežtintas, kad būtų padidinta Europos Sąjungos piliečių apsauga. Visų pirma operatoriai turėtų automatiškai pateikti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms (angl. „push“ mode). Kad būtų galima reaguoti į technologijų pokyčius, taip pat ir lemiančius vis didesnį vietos nustatymo duomenų tikslumą, Komisija turėtų galėti priimti technines įgyvendinimo priemones, kad užtikrintų veiksmingą numerio „112“ diegimą Bendrijoje Europos Sąjungos piliečių naudai. 20. Valstybės narės turėtų imtis specialių priemonių, kad užtikrintų, jog neįgalieji, ypač kurtieji, paslaugų gavėjai su klausos arba kalbos negalia bei kurti ir akli paslaugų gavėjai turėtų lygias galimybes naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis, taip pat ir numeriu „112“. Tai galėtų apimti specialius paslaugų gavėjams su klausos negalia skirtus galinius įrenginius, teksto perdavimo per operatorių paslaugas arba kitus specialius įrenginius. 21. Valstybės, kurioms Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga skyrė tarptautinį kodą „3883“, patikėjo Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNS) administracinę atsakomybę Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) Elektroninių ryšių komitetui (ECC). Iš technologijų ir rinkos pokyčių matyti, kad ETNS suteikia galimybę plėtoti europines paslaugas, bet šiuo metu jos potencialo realizavimui kelią užkerta per daug biurokratinių procedūrinių reikalavimų ir nacionalinių administracijų tarpusavio koordinavimo stoka. Siekiant paskatinti ETNS plėtrą, jos administravimas (apimantis numerių skyrimą, stebėjimą ir plėtrą) turėtų būti perduotas [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. .../...[23] įsteigtai Europos elektroninių ryšių rinkos institucijai (toliau − Institucija). Institucija užtikrins koordinavimą su tomis valstybėmis, kurioms skirtas kodas „3883“, bet kurios nėra valstybės narės, tų valstybių narių vardu, kurioms kodas „3883“ buvo skirtas. 22. Viena bendra rinka reiškia, kad galutiniai paslaugų gavėjai gali naudotis visais numeriais, įtrauktais į kitų valstybių narių nacionalinius numeracijos planus, ir gauti paslaugas, įskaitant informacinės visuomenės paslaugas, naudodamiesi negeografiniais numeriais Bendrijoje, įskaitant, be kitų, nemokamo telefono ryšio ir padidinto tarifo numerius. Galutiniai paslaugų gavėjai taip pat turėtų galėti naudotis Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNS) numeriais ir nemokamo tarptautinio telefono ryšio numeriais (UIFN). Neturėtų būti užkertamas kelias galimybei naudotis numeracijos ištekliais ir susijusiomis paslaugomis tarpvalstybiniu mastu, išskyrus objektyviai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai tai būtina kovojant su sukčiavimu ir netinkamu naudojimu, pavyzdžiui, tam tikrų padidinto tarifo paslaugų atveju, arba kai apibrėžiama, kad numeris tik nacionalinis (pvz., nacionalinis trumpasis numeris). Paslaugų gavėjai turėtų būti išsamiai ir aiškiai iš anksto informuojami apie visus nemokamo telefono ryšio numeriams taikomus mokesčius, pavyzdžiui, apie tarptautinių skambučių, siunčiamų standartiniais tarptautiniais kodais, mokesčius. Komisija turėtų galėti priimti įgyvendinimo priemones, kad užtikrintų, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų veiksmingai naudotis numeriais ir paslaugomis Bendrijoje. 23. Siekiant visapusiškai pasinaudoti konkurencinės aplinkos teikiamais privalumais, vartotojai, remdamiesi turima informacija ir kai jiems tai naudinga, turėtų galėti rinktis ir keisti paslaugų teikėjus. Būtina užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti netrukdomi teisinių, techninių arba praktinių kliūčių, įskaitant sutartines sąlygas, procedūras, mokesčius ir t. t. Tai netrukdo reikalauti nustatyti pagrįsto minimalaus sutarties laikotarpio vartojimo sutartyse. Numerio perkeliamumas yra pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti vartotojo pasirinkimo galimybes ir veiksmingą konkurenciją konkurencinėse elektroninių ryšių rinkose, ir turėtų būti įgyvendinamas kuo mažiau delsiant. Kad būtų galima numerio perkeliamumą pritaikyti prie rinkos ir technologijų raidos, įskaitant ir galimą abonento asmeninių adresinių ir tinkle saugomų profilių duomenų perkėlimą, Komisija turėtų galėti imtis techninių įgyvendinimo priemonių šioje srityje. Įvertinant, ar technologinės ir rinkos sąlygos sudaro galimybę perkelti numerius tarp tinklų, teikiančių paslaugas fiksuotoje vietoje, ir judriojo ryšio tinklų, reikėtų visų pirma atsižvelgti į kainas paslaugų gavėjams ir keitimo sąnaudas fiksuotoje vietoje paslaugas teikiančioms įmonėms bei judriojo ryšio tinklams. 24. Televizijos programų transliavimas – 2007 m. [...] Europos Parlamento ir Tarybos Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje apibrėžta linijinė garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga, kurią teikia žiniasklaidos paslaugų teikėjas, skirta vienu metu žiūrėti programas pagal programų tvarkaraštį; žiniasklaidos paslaugų teikėjas gali teikti kelis garso arba garso ir vaizdo programų tvarkaraščius (kanalus). Teisiniai privalomojo programų siuntimo įpareigojimai gali būti taikomi, bet tik nurodyto žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiamiems nurodytiems transliavimo kanalams. Valstybės narės turėtų aiškiai pagrįsti privalomojo programų siuntimo įpareigojimus savo nacionalinėje teisėje, kad užtikrintų, jog tokie įsipareigojimai būtų skaidrūs, proporcingi ir deramai apibrėžti. Šiuo atžvilgiu privalomojo programų siuntimo taisyklės turėtų būti parengtos taip, kad jos suteiktų pakankamai paskatų veiksmingai investuoti į infrastruktūrą. Privalomojo programų siuntimo taisyklės turėtų būti reguliariai persvarstomos siekiant, kad jos neatsiliktų nuo technologijų ir rinkos raidos ir taip būtų užtikrinta, kad jos būtų nuolat proporcingos siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į sparčią technologinių ir rinkos sąlygų kaitą, toks visapusiškas persvarstymas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per trejus metus ir tam reikėtų viešųjų konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Vienas arba daugiau transliavimo kanalų gali būti papildyti paslaugomis, pavyzdžiui, videoteksto paslauga, subtitravimo paslauga, garsiniu apibūdinimu arba gestų kalba, kuriomis pagerinamos neįgalių paslaugų gavėjų naudojimosi galimybės. 25. Siekiant pašalinti esamus konsultavimosi su vartotojais trūkumus ir tinkamai atsižvelgti į piliečių interesus, valstybės narės turėtų įdiegti tinkamą konsultacijų mechanizmą. Toks mechanizmas galėtų būti įstaiga, kuri nepriklausomai nuo nacionalinės reguliavimo institucijos ir paslaugų teikėjų atliktų tyrimus su vartotojais susijusiais klausimais, pavyzdžiui, vartotojų įpročių ir paslaugų teikėjų keitimo mechanizmų klausimais, ir kuri veiktų skaidriai bei prisidėtų prie esamų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis mechanizmų. Kai reikia spręsti neįgalių paslaugų gavėjų prieigos prie elektroninių ryšių paslaugų ir galinių įrenginių ir naudojimosi jais palengvinimo klausimą ir nepažeidžiant 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo[24], ypač su neįgaliaisiais susijusių reikalavimų pagal jos 3 straipsnio 3 dalies f punktą, Komisija turėtų galėti priimti įgyvendinimo priemones. 26. Komisijai reikėtų pranešti apie įmonei, paskirtai teikti universaliąsias paslaugas, nustatytus įpareigojimus. 27. Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkų liberalizavimas ir sparti technologijų plėtra kartu paskatino konkurenciją ir ekonomikos augimą bei lėmė didelę galutiniams paslaugų gavėjams skirtų paslaugų, kurias galima gauti viešaisiais elektroninių ryšių tinklais, įvairovę. Reikia užtikrinti, kad vartotojams ir paslaugų gavėjams būtų suteikta tokio paties lygio privatumo ir asmens duomenų apsauga nepriklausomai nuo to, kokia technologija naudojama tam tikrai paslaugai teikti. 28. Dėl technologijų pažangos galima kurti naujas prietaikas, pagrįstas duomenų rinkimo ir atpažinimo įrenginiais, kurie gali būti radijo dažnius naudojantys bekontakčiai įrenginiai. Pavyzdžiui, radijo dažninio atpažinimo įrenginiai (RFID) naudoja radijo dažnius duomenims nuskaityti iš vienareikšmiškai identifikuojamų žymenų, o duomenys po to gali būti perduodami esamais ryšių tinklais. Platus tokių technologijų naudojimas gali suteikti pastebimos ekonominės ir socialinės naudos ir tokiu būdu reikšmingai prisidėti prie vidaus rinkos plėtros, jei piliečiai pritaria jų naudojimui. To siekiant būtina užtikrinti, kad būtų apsaugotos pagrindinės asmens teisės, visų pirma teisė į privatumą ir duomenų apsaugą. Kai tokie įrenginiai prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba naudojasi elektroninių ryšių paslaugomis kaip pagrindine infrastruktūra, turėtų būti taikomos atitinkamos Direktyvos 2002/58/EB nuostatos, įskaitant susijusiąsias su saugumu, srauto ir vietos nustatymo duomenimis ir konfidencialumu. 29. Jei saugumo pažeidimas, dėl kurio prarandami atskiro abonento asmens duomenys arba jiems kyla pavojus, tinkamai ir laiku nesprendžiamas, jis gali lemti didelius ekonominius nuostolius ir socialinę žalą, įskaitant su asmens tapatybe susijusį sukčiavimą. Todėl abonentams, su kuriais susiję tokie saugumo incidentai, apie tai turėtų būti nedelsiant pranešama ir jie informuojami, kad galėtų imtis būtinų atsargumo priemonių. Į pranešimą turėtų būti įtraukta informacija apie priemones, kurių ėmėsi paslaugų teikėjas, kad išsiaiškintų pažeidimą, bei rekomendacijos paslaugų gavėjams, kuriuos jis paveikė. 30. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų remti Europos Sąjungos piliečių interesus inter alia prisidėdamos prie asmens duomenų ir privatumo aukšto lygio apsaugos užtikrinimo. Šiuo tikslu jos privalo turėti būtinas priemones savo pareigoms atlikti, įskaitant išsamius ir patikimus duomenis apie faktinius saugumo incidentus, dėl kurių kilo pavojus žmonių asmens duomenims. 31. Turėtų būti numatyta su įgyvendinimo priemonėmis susijusi nuostata nustatyti bendrus reikalavimus siekiant tinkamo privatumo apsaugos ir asmens duomenų, kurie perduodami arba tvarkomi vidaus rinkoje naudojantis elektroninių ryšių tinklais, saugumo lygio. 32. Nustatant išsamias su formatu ir procedūromis susijusias taisykles, taikomas pranešimui apie saugumo pažeidimus, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į pažeidimo aplinkybes, įskaitant tai, ar asmens duomenys buvo apsaugoti juos užšifruojant arba kitais būdais, veiksmingai ribojančiais su asmens tapatybe susijusio sukčiavimo arba kitokio netinkamo naudojimo galimybę. Be to, tokiomis taisyklėmis ir procedūromis reikėtų atsižvelgti į teisėtus teisėsaugos institucijų interesus tais atvejais, kai ankstyvu atskleidimu galėtų būti nereikalingai trukdoma pažeidimo aplinkybių tyrimui. 33. Institucija gali prisidėti prie geresnės asmens duomenų ir privatumo apsaugos Bendrijoje, be kita ko dalydamasi kompetencija ir konsultuodama, skatindama gerosios patirties rizikos valdymo srityje mainus ir nustatydama bendrus rizikos vertinimo metodus. Visų pirma ji turėtų prisidėti prie atitinkamų techninių ir organizacinių saugumo priemonių derinimo. 34. Programinė įranga, slapta stebinti naudotojo veiksmus ir (arba) trukdanti naudotojo galinio įrenginio veikimui trečiosios šalies naudai (vadinamosios šnipinėjimo programos), kelia rimtą grėsmę naudotojų privatumui. Reikia užtikrinti aukštą ir vienodą naudotojų privataus gyvenimo apsaugos lygį nepriklausomai nuo to, ar nepageidaujamos šnipinėjimo programos yra parsisiunčiamos netyčia elektroninių ryšių tinklais, ar yra pristatomos ir slapta įdiegiamos į programinę įrangą, platinamą per kitus išorinius duomenų laikmenis, pavyzdžiui, kompaktinius diskus, tik skaitomos atminties kompaktinius diskus (CD-ROM), USB raktus. 35. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi nemažai investuoti kovodami su nepageidaujamais komerciniais pranešimais (nepageidaujamais elektroninio pašto laiškais). Jų padėtis geresnė nei galutinių paslaugų gavėjų, nes jie turi žinių ir išteklių, kurie būtini nepageidaujamo elektroninio pašto platintojams aptikti ir nustatyti. Todėl elektroninio pašto paslaugų teikėjai ir kiti paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę imtis teisinių veiksmų prieš nepageidaujamo elektroninio pašto platintojus ir taip apginti savo klientų bei savo teisėto verslo interesus. 36. Siekiant užtikrinti tinkamą privatumo ir asmens duomenų, kurių perdavimas ir tvarkymas susijęs su elektroninių ryšių tinklų naudojimu Bendrijoje, apsaugos lygį reikia veiksmingų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, kad būtų tinkamai skatinama laikytis reikalavimų. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti pakankamai įgaliojimų ir išteklių, kad galėtų veiksmingai tirti reikalavimų nesilaikymo atvejus, įskaitant galimybę gauti bet kokią susijusią informaciją, kurios joms gali reikėti, priimti sprendimus dėl skundų ir reikalavimų nesilaikymo atvejais taikyti sankcijas. 37. Turėtų būti sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir vykdymo užtikrinimas laikantis dabartinių tarpvalstybinių vykdymo užtikrinimo mechanizmų, tokių kaip nustatytasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu EB 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) [25] , iš dalies pakeičiant šį reglamentą. 38. Universaliųjų paslaugų direktyvai ir Direktyvai dėl privatumo ir elektroninių ryšių įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais įgyvendinimo tvarką. 39. Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti su tarifų skaidrumu, minimaliais paslaugos kokybės reikalavimais, veiksmingu numerio „112“ paslaugų diegimu, faktine galimybe naudotis numeriais ir paslaugomis, neįgalių galutinių paslaugų gavėjų naudojimosi galimybių gerinimu bei su pakeitimais, kuriais priedai suderinami su technikos pažanga arba rinkos paklausos pokyčiais, susijusias įgyvendinimo priemones. Taip pat turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti įgyvendinimo priemones, susijusias su informavimo ir pranešimo reikalavimais bei su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos papildyti šią direktyvą įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Jei dėl neišvengiamų skubos priežasčių negalima laikytis reguliavimo procedūrai su tikrinimu įprasto laikotarpio, Komisija turėtų galėti taikyti Sprendimo 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą. 40. Todėl direktyvas 2002/22/EB ir 2002/58/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) pakeitimai Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) iš dalies keičiama taip: 41. 1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis 1. Pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) ši direktyva skirta elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimui galutiniams paslaugų gavėjams. Tikslas − užtikrinti, kad visoje Bendrijoje būtų teikiamos geros kokybės viešosios paslaugos veiksmingos konkurencijos ir laisvo pasirinkimo sąlygomis, ir reglamentuoti tokius atvejus, kai rinka nepakankamai tenkina galutinių paslaugų gavėjų poreikius. Į šią direktyvą taip pat įtrauktos su vartotojų patalpose esančiais galiniais įrenginiais susijusios nuostatos. 2. Šioje direktyvoje nustatomos galutinių paslaugų gavėjų teisės ir atitinkami viešuosius elektroninių ryšių tinklus bei paslaugas teikiančių įmonių įpareigojimai. Siekiant užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą atvirų ir konkurencinių rinkų aplinkoje, šioje direktyvoje apibrėžiamas nustatytos kokybės paslaugų minimumas, kurį gali gauti visi galutiniai paslaugų gavėjai priimtinomis kainomis atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos. Šioje direktyvoje taip pat nustatomi įpareigojimai teikti tam tikras privalomas paslaugas.“ 42. 2 straipsnyje: 43. b punktas išbraukiamas. 44. c punktas pakeičiamas taip: „c) viešoji telefono ryšio paslauga – visuomenei prieinama paslauga, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai individualaus pasirinkimo arba išankstinio pasirinkimo būdu arba perkant perpardavėjų paslaugas inicijuoti ir gauti nacionalinius ir (arba) tarptautinius skambučius, naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane;“ 45. 4 straipsnis pakeičiamas taip: „4 straipsnis Prieigos fiksuotoje vietoje teikimas ir telefono ryšio paslaugų teikimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad visus pagrįstus prašymus dėl prisijungimo fiksuotoje vietoje prie viešojo ryšių tinklo tenkintų bent viena įmonė. 2. Teikiamas prisijungimas turi duoti galimybę paremti balso, faksimilės ir duomenų perdavimą tokiu pajėgumu, kokio pakanka veiksmingai interneto prieigai atsižvelgiant į daugumos abonentų naudojamas technologijas ir technologines galimybes. 3. Valstybės narės užtikrina, kad visus pagrįstus prašymus suteikti telefono ryšio paslaugą 1 dalyje nurodytu tinklo ryšiu, leidžiančią inicijuoti ir gauti nacionalinius ir tarptautinius skambučius ir skambučius skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms numeriu „112“, tenkintų bent viena įmonė.“ 46. 5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Laikantis Direktyvos 2002/58/EB 12 straipsnio nuostatų, į abonentų knygas turi būti įrašyti visi viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentai.“ 47. 7 straipsnis pakeičiamas taip: „7 straipsnis Specialios neįgaliems paslaugų gavėjams skirtos priemonės 1. Valstybės narės imasi neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams skirtų priemonių, kad jiems užtikrintų tokias pačias galimybes, kokias turi ir kiti galutiniai paslaugų gavėjai, gauti viešąsias telefono ryšio paslaugas, kurios būtų jiems prieinamos kainos, įskaitant galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis, informacijos apie abonentus teikimo paslaugomis bei abonentų knygomis. 2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, imasi specialių priemonių, kad užtikrintų, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai, taip pat kaip ir dauguma kitų galutinių paslaugų gavėjų, galėtų rinktis įmones ir paslaugų teikėjus.“ 48. 8 straipsnis papildomas šia 3 dalimi: „3. Kai pagal 1 dalį paskirtas operatorius ketina perleisti visą savo vietinio prieigos tinklo nuosavybę arba didelę jo dalį atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam kitam savininkui, jis iš anksto laiku apie tai praneša nacionalinei reguliavimo institucijai, kad ši galėtų įvertinti planuojamo sandorio poveikį 4 straipsnyje nurodytam prieigos fiksuotoje vietoje ir telefono ryšio paslaugų teikimui. Nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti sąlygas pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6 straipsnio 2 dalį.“ 49. 9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: „1. Nacionalinės reguliavimo institucijos kontroliuoja 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytų paslaugų, kurioms taikomi universaliųjų paslaugų įpareigojimai ir kurias teikia paskirtosios įmonės, o jeigu toms paslaugoms teikti nėra paskirta įmonių − kitu būdu teikiamų rinkoje, mažmeninių tarifų pokyčius ir dydį, ypač lygindamos su nacionalinėmis vartotojų kainomis ir pajamomis. 2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, gali reikalauti, kad paskirtosios įmonės paslaugų gavėjams pateiktų tarifų pasirinkimo galimybes arba paslaugų paketus, kurie skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų tarifų, visų pirma siekdamos užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys ar specialiųjų socialinių poreikių asmenys turėtų 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą prieigą prie tinklo arba galėtų ja naudotis arba galėtų gauti 4 straipsnio 3 dalyje ir 5, 6 bei 7 straipsniuose nurodytas paslaugas, kurioms taikomi universaliųjų paslaugų įpareigojimai ir teikiamomis universaliąsias paslaugas teikti paskirtų įmonių. 3. Numatydamos, kad paskirtosios įmonės privalo suteikti specialių tarifų pasirinkimo galimybes arba laikytis nustatytų didžiausių arba vidutinių pagal geografinius rajonus kainų arba kitų panašių reikalavimų, valstybės narės taip pat gali užtikrinti, kad, nustačius, jog tam tikri vartotojai gauna mažas pajamas, turi negalią ar yra specialių socialinių poreikių, jiems būtų teikiama parama.“ 50. III skyriaus antraštinė dalis pakeičiama taip: „ĮMONIŲ, TURINČIŲ DIDELĘ ĮTAKĄ TAM TIKROSE MAŽMENINĖSE RINKOSE, REGULIAVIMAS 51. 16 straipsnis išbraukiamas. 52. 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 53. 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos įmonėms, kurios pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 14 straipsnį nustatytos turinčiomis didelę įtaką tam tikroje mažmeninėje rinkoje, taikytų atitinkamus reguliavimo įpareigojimus: a) kai atlikusi rinkos tyrimą pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia, kad tam tikroje mažmeninėje rinkoje, nustatytoje pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 15 straipsnį, konkurencija nėra veiksminga, ir b) kai nacionalinė reguliavimo institucija padaro išvadą, kad pagal Direktyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyva) nustatomi įpareigojimai nepadės pasiekti Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytų tikslų.“ 54. 3 dalis išbraukiama. 55. 18 ir 19 straipsniai išbraukiami. 56. 20 ir 21 straipsniai pakeičiami taip: „20 straipsnis Sutartys 1. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Bendrijos taisyklių dėl vartotojų apsaugos, ypač direktyvų 93/13/EB ir 97/7/EB, ir su Bendrijos teise suderintų nacionalinių taisyklių. 2. Valstybės narės užtikrina, kad, užsisakydami paslaugas, teikiančias prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų, vartotojai turėtų teisę su įmone arba įmonėmis, teikiančiomis tokias paslaugas ir (arba) prisijungimą, sudaryti sutartį. Sutartyje nurodoma bent ši informacija: a) paslaugų teikėjo tapatybė ir adresas; b) teikiamos paslaugos, teikiamų paslaugų kokybės lygis ir pirmo prijungimo trukmė, c) siūlomos priežiūros paslaugų rūšys; d) informacija apie kainas ir tarifus bei būdus, kuriais galima gauti naujausią informaciją apie visus taikomus tarifus ir mokesčius už priežiūrą; e) sutarties galiojimo laikotarpis, paslaugų teikimo ir sutarties pratęsimo bei nutraukimo sąlygos, įskaitant tiesiogines numerių ir kitų identifikatorių perkeliamumo išlaidas; f) kompensacija ir grąžinamos sumos, kurios bus sumokėtos, jei paslaugų kokybė neatitiks pagal sutartį nurodytos kokybės; g) būdas, kuriuo pradedama ginčų sprendimo procedūra pagal 34 straipsnį; h) veiksmai, kurių gali imtis prisijungimą ir (arba) paslaugas teikianti įmonė, reaguodama į saugumo arba vientisumo incidentus arba į pavojus ir pažeidžiamumą. Valstybės narės šiuos įpareigojimus gali taikyti ir kitiems galutiniams paslaugų gavėjams. 3. 2 dalyje nurodyta informacija taip pat įrašoma į vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, išskyrus tuos, kurie teikia prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų, sudaromas sutartis. Valstybės narės šį įpareigojimą gali taikyti ir kitiems galutiniams paslaugų gavėjams. 4. Valstybės narės užtikrina, kad kai sutartys sudaromos tarp abonentų ir įmonių, teikiančių balso perdavimo elektroninių ryšių paslaugas, abonentai būtų aiškiai informuojami, ar suteikiama galimybė naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai užtikrina, kad klientai būtų aiškiai informuojami apie galimybės naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis nebuvimą prieš sudarant sutartį ir reguliariai po to. 5. Valstybės narės užtikrina, kad kai sutartys sudaromos tarp abonentų ir elektroninių ryšių paslaugas ir (arba) tinklus teikiančių įmonių, abonentai būtų aiškiai prieš sudarant sutartį ir reguliariai po to informuojami apie bet kokius paslaugų teikėjo nustatytus apribojimus jų galimybei gauti arba platinti teisėtą turinį arba naudotis jų pasirinktomis teisėtomis prietaikomis arba paslaugomis. 6. Valstybės narės užtikrina, kad kai sutartys sudaromos tarp abonentų ir elektroninių ryšių paslaugas ir (arba) tinklus teikiančių įmonių, abonentai būtų aiškiai prieš sudarant sutartį ir reguliariai po to informuojami apie jų prievoles laikytis autorių ir gretutinių teisių. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos, tai apima ir įpareigojimą informuoti abonentus apie įprasčiausius pažeidimus ir jų teisines pasekmes. 7. Gavę pranešimą apie operatorių siūlomus sutarties sąlygų pakeitimus, abonentai turi teisę be nuobaudų nutraukti sutartį. Apie planuojamus tokius pakeitimus abonentams tinkamai pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, ir kartu pranešama apie jų teisę be nuobaudų nutraukti sutartį, jei naujosios sąlygos jiems nepriimtinos.“ „21 straipsnis Skaidrumas ir informacijos skelbimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai paslaugų gavėjai ir vartotojai pagal II priedo nuostatas gautų skaidrią, palyginamą, pakankamą ir naujausią informaciją apie kainas ir tarifus, taikomus už galimybę gauti 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytas paslaugas ir naudojimąsi jomis, bei apie joms taikomas standartines sąlygas. 2. Valstybės narės užtikrina, kad viešuosius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiančios įmonės skelbtų palyginamą, pakankamą ir naujausią informaciją apie kainas ir tarifus, taikomus už vartotojams teikiamą galimybę gauti jų paslaugas ir naudojimąsi jomis. Tokia informacija skelbiama lengvai prieinama forma. 3. Nacionalinės reguliavimo institucijos skatina teikti tikslingą informaciją sąveikiaisiais vadovais arba panašiomis priemonėmis, kad galutiniai paslaugų gavėjai ir vartotojai galėtų savarankiškai įvertinti alternatyvių naudojimosi galimybių kainą. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos pateiktų tokius vadovus arba priemones, kai jų nėra rinkoje. Trečiosios šalys turi teisę nemokamai naudoti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiančių įmonių skelbiamus tarifus pardavimo arba tokių sąveikiųjų vadovų arba panašių priemonių pateikimo naudoti tikslais. 4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų įpareigoti elektroninių ryšių paslaugas teikiančias įmones teikti informaciją apie taikomus tarifus klientams jas perkant ir pirkimo vietoje, kad užtikrintų, jog klientai būtų visapusiškai informuojami apie kainodaros sąlygas. 5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų įpareigoti elektroninių ryšių paslaugas ir (arba) tinklus teikiančias įmones teikti pagal 20 straipsnio 5 dalį reikalaujamą informaciją klientams aiškia, išsamia ir lengvai prieinama forma. 6. Kad būtų užtikrinta, jog galutiniai paslaugų gavėjai galėtų pasinaudoti tarifų skaidrumu bei 20 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos teikimu tokiu pačiu būdu Bendrijoje, Komisija, pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių rinkos institucija (toliau − Institucija), gali imtis atitinkamų techninių įgyvendinimo priemonių šioje srityje, pavyzdžiui, nurodyti metodus arba procedūras. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 37 straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“ 57. 22 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 58. 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, atsižvelgusios į suinteresuotųjų šalių nuomonę, galėtų reikalauti, kad įmonės, teikiančios viešuosius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, skelbtų galutiniams paslaugų gavėjams skirtą palyginamą, pakankamą ir naujausią informaciją apie savo paslaugų kokybę, taip pat ir apie lygiavertes neįgalių galutinių paslaugų gavėjų naudojimosi galimybes. Nacionalinės reguliavimo institucijos prašymu tokia informacija teikiama ir jai prieš paskelbiant.“ 59. Pridedama ši 3 dalis: „3. Siekdama užkirsti kelią paslaugos pablogėjimui ir srauto tinkluose sulėtėjimui, Komisija, pasikonsultavusi su Institucija, gali priimti technines įgyvendinimo priemones, susijusias su minimaliais paslaugos kokybės reikalavimais, kuriuos viešuosius ryšių tinklus teikiančioms įmonėms turi nustatyti nacionalinė reguliavimo institucija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 37 straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“ 60. 23 straipsnis pakeičiamas taip: „23 straipsnis Galimybė naudotis paslaugomis Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų galimybę naudotis viešosiomis telefono ryšio paslaugomis, teikiamomis viešaisiais ryšių tinklais, katastrofiškais tinklo gedimo arba force majeure atvejais. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešąsias telefono ryšio paslaugas, imtųsi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė nenutrūkstamai naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis.“ 61. 25 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 62. Pavadinimas pakeičiamas kaip nurodyta: „Informacijos apie telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugos“ 63. 3 dalis pakeičiama taip: „3. Valstybės narės užtikrina, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiama viešoji telefono ryšio paslauga, galėtų naudotis informacijos apie abonentus teikimo paslaugomis pagal 5 straipsnio 1 dalies b punktą.“ 64. 5 dalis pakeičiama taip: „5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys taikomos laikantis Bendrijos teisės aktų reikalavimų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, ypač Direktyvos 2002/58/EB 12 straipsnio.“ 65. 26, 27 ir 28 straipsniai pakeičiami taip: „26 straipsnis Skubios pagalbos iškvietimo paslaugos ir vienas Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeris 1. Valstybės narės užtikrina, kad, be nacionalinių reguliavimo institucijų nurodytų kitų nacionalinių skubios pagalbos iškvietimo telefono numerių, visi 2 dalyje nurodytų paslaugų galutiniai gavėjai, įskaitant taksofonų naudotojus, galėtų nemokamai ir be jokios mokėjimo priemonės paskambinti skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms vienu Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu „112“. 2. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios nacionalinių ir (arba) tarptautinių skambučių inicijavimo paslaugą naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane, suteiktų galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis. 3. Valstybės narės užtikrina, kad, surinkus vieną Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerį „112“, į skambučius būtų tinkamai atsakoma ir jie būtų tvarkomi taip, kad geriausiai atitiktų nacionalinius skubios pagalbos iškvietimo tarnybų sistemos organizacinius reikalavimus. Į tokius skambučius atsiliepiama ir jie tvarkomi mažiausiai taip pat greitai ir veiksmingai, kaip ir skambučiai nacionaliniu skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu arba numeriais, jei šie ir toliau naudojami. 4. Valstybės narės užtikrina, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis. Siekiant užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis keliaudami kitose valstybėse narėse, priemonės, kurių imamasi, gali apimti atitinkamų standartų arba specifikacijų, paskelbtų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 straipsnio nuostatas, laikymosi užtikrinimą. 5. Valstybės narės užtikrina, kad skubios pagalbos iškvietimo tarnybos nemokamai gautų visų vienu Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu „112“ skambinančiųjų vietos nustatymo duomenis. Valstybės narės reikalauja, kad skambinančiojo vietos nustatymo duomenys būtų automatiškai pateikiami, kai tik skubios pagalbos iškvietimo tarnyba gauna skubios pagalbos iškvietimo skambutį. 6. Valstybės narės užtikrina, kad piliečiai būtų pakankamai informuoti apie vieną Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerį „112“ ir jo naudojimą, visų pirma priemonėmis, konkrečiai skirtomis asmenims, keliaujantiems iš vienos valstybės narės į kitą. Valstybės narės Komisijai ir Institucijai pateikia metinę priemonių, kurių dėl to buvo imtasi, ataskaitą. 7. Pasikonsultavusi su Institucija, Komisija gali priimti technines įgyvendinimo priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingas numerio „112“ paslaugų diegimas valstybėse narėse, įskaitant neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę ja naudotis keliaujant kitose valstybėse narėse. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 37 straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“ „27 straipsnis Europos telefono prieigos kodai 1. Valstybės narės užtikrina, kad kodas „00“ būtų standartinis tarptautinės prieigos kodas. Skambučiams tarp kaimyninių vietovių, esančių skirtingose valstybėse narėse, galima nustatyti naują arba toliau taikyti tą pačią specialią tvarką. Galutiniai paslaugų gavėjai tose vietovėse turi būti apie tokią tvarką išsamiai informuoti. 2. Tos valstybės narės, kurioms ITU skyrė tarptautinį kodą „3883“, patiki Institucijai išskirtinę Europos telefonijos numeracijos erdvės valdymo atsakomybę. 3. Valstybės narės užtikrina, kad visos viešąsias telefono ryšio paslaugas teikiančios įmonės tvarkytų visus į Europos telefonijos numeracijos erdvę siunčiamus ir iš jos gaunamus skambučius nustatydamos tarifus, neviršijančius didžiausio tarifo, kurį jos taiko skambučiams į kitas valstybes nares ir iš jų.“ „28 straipsnis Galimybė naudotis numeriais ir paslaugomis 1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos imtųsi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti: (a) kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų gauti Bendrijoje teikiamas paslaugas ir jomis naudotis, įskaitant ir informacinės visuomenės paslaugas; ir (b) kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis visais Bendrijoje teikiamais numeriais, įskaitant nurodytuosius valstybių narių nacionaliniuose numeracijos planuose, Europos telefonijos numeracijos erdvės numerius ir nemokamo tarptautinio telefono ryšio numerius. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali kiekvienu atskiru atveju blokuoti galimybę naudotis numeriais arba paslaugomis, kai tai pagrįsta dėl sukčiavimo arba netinkamo naudojimo. 2. Siekiant užtikrinti, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų faktiškai naudotis numeriais ir paslaugomis Bendrijoje, Komisija, pasikonsultavusi su Institucija, gali priimti technines įgyvendinimo priemones. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 37 straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos procedūrą. Tokia techninė įgyvendinimo priemonė gali būti periodiškai persvarstoma, siekiant atsižvelgti į rinkos ir technologijų pokyčius.“ 66. 29 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 67. 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, jog visos viešąsias telefono ryšio paslaugas ir (arba) viešuosius ryšių tinklus teikiančios įmonės galutiniams paslaugų gavėjams suteiktų galimybę naudotis I priedo B dalyje išvardytomis papildomomis priemonėmis, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pateisinama.“ 68. 3 dalis pakeičiama taip: „3. Nepažeidžiant 10 straipsnio 2 dalies, valstybės narės visoms įmonėms, teikiančioms prieigą prie viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų, kaip bendrą reikalavimą gali taikyti I priedo A dalies e punkte nurodytą paslaugos nutraukimo įpareigojimą.“ 69. 30 straipsnis pakeičiamas taip: „30 straipsnis Paprastesnis paslaugų teikėjo pakeitimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad visi abonentai, kurie to pageidauja, galėtų išlaikyti savo numerius, nurodytus nacionaliniame numeracijos plane, pagal I priedo C dalies nuostatas, nepriklausomai nuo to, kokia įmonė teikia paslaugą. 2. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad su numerių perkėlimu susijusios operatorių kainos būtų pagrįstos sąnaudomis ir kad tiesioginiai abonentų mokesčiai, jei taikomi, neatgrasytų nuo naudojimosi šiomis priemonėmis. 3. Nacionalinės reguliavimo institucijos mažmeninių tarifų už numerių perkėlimą netaiko tokiu būdu, kuris iškreiptų konkurenciją, pavyzdžiui, nustatydamos specialius arba bendrus mažmeninius tarifus. 4. Numerių perkėlimas ir jų aktyvavimas po perkėlimo vykdomi kuo greičiau, ne vėliau kaip viena darbo diena nuo abonento pirminio prašymo pateikimo. 5. Pasikonsultavusi su Institucija ir atsižvelgdama į technologines ir rinkos sąlygas, Komisija gali iš dalies pakeisti I priedą laikydamasi 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Tokiais pakeitimais visų pirma gali būti numatomas: (a) numerių perkeliamumas iš fiksuotojo į judriojo ryšio tinklus ir atvirkščiai; (b) abonento identifikatorių ir susijusios informacijos perkeliamumas; tokiu atveju 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos ir šiems identifikatoriams. 6. Nepažeidžiant minimalaus sutarties laikotarpio, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad sutarties nutraukimo sąlygos ir procedūros neatgrasytų nuo paslaugų teikėjų keitimo. 70. 31 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės savo jurisdikcijoje esančioms įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklus radijo ir televizijos programų transliavimo paskirstymui visuomenei, gali nustatyti pagrįstus privalomojo programų siuntimo įpareigojimus teikti nustatytus radijo ir televizijos transliavimo kanalus bei prieinamumo paslaugas, jeigu didelė dalis tokių tinklų galutinių paslaugų gavėjų naudojasi jais kaip pagrindine priemone radijo ir televizijos transliacijoms priimti. Tokius įpareigojimus galima nustatyti tik tais atvejais, kai jie yra būtini bendrojo intereso tikslams, kuriuos aiškiai ir konkrečiai apibrėžia kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisėje, pasiekti, ir jie turi būti proporcingi ir skaidrūs. Valstybės narės persvarsto pirmoje pastraipoje nurodytus įpareigojimus ne vėliau kaip per vienerius metus nuo <keičiančiojo teisės akto įgyvendinimo terminas>, išskyrus atvejus, kai valstybės narės atliko tokį persvarstymą per praėjusius dvejus metus. Valstybės narės persvarsto privalomojo programų siuntimo įpareigojimus ne rečiau kaip kas trejus metus.“ 71. 33 straipsnis pakeičiamas taip: (a) 1 dalis papildoma šia antra pastraipa: „Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos įsteigtų konsultavimosi mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad jų sprendimų priėmimo procese būtų tinkamai atsižvelgiama į vartotojų interesus elektroninių ryšių srityje. (b) Pridedamos šios 3 ir 4 dalys: 3. Valstybės narės pateikia Komisijai ir Institucijai metinę priemonių, kurių buvo imtasi, ir pažangos gerinant sąveiką ir neįgalių galutinių paslaugų gavėjų naudojimąsi elektroninių ryšių paslaugomis ir galiniais įrenginiais bei prieigos prie jų ataskaitą. 4. Nepažeidžiant Direktyvos 1999/5/EB, ypač su neįgaliaisiais susijusių reikalavimų pagal jos 3 straipsnio 3 dalies f punktą, taikymo ir siekiant pagerinti neįgalių galutinių paslaugų gavėjų prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų ir įrenginių, Komisija, pasikonsultavusi su Institucija, po viešųjų konsultacijų gali imtis atitinkamų techninių įgyvendinimo priemonių, kad spręstų 3 dalyje nurodytoje ataskaitoje iškeltus klausimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 37 straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“ 72. 34 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų galima naudotis skaidriomis, paprastomis ir nebrangiomis neteisminėmis procedūromis vartotojų ir elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiančių įmonių neišspręstiems ginčams dėl tokių tinklų arba paslaugų teikimo sutarčių sąlygų ir (arba) sutarčių vykdymo spręsti. Valstybės narės priima priemones, užtikrinančias, kad tokios procedūros sudarytų galimybes ginčus spręsti sąžiningai ir greitai, o pateisinamais atvejais gali nustatyti sumokėtų sumų grąžinimo ir (arba) kompensavimo sistemą. Valstybės narės šiuos įpareigojimus gali skirti ir ginčams su kitais galutiniais paslaugų gavėjais. Valstybės narės užtikrina, kad už tokių ginčų nagrinėjimą atsakingos įstaigos Komisijai ir Institucijai pateiktų susijusią informaciją statistikos tikslais.“ 73. 35 straipsnis pakeičiamas taip: „35 straipsnis Priedų derinimas I, II, III ir VI priedams priderinti prie technologijų plėtros arba rinkos paklausos pokyčių būtinus pakeitimus priima Komisija 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“ 74. 36 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Nacionalinės reguliavimo institucijos praneša Komisijai apie įpareigojimus, nustatytus įmonėms, paskirtoms teikti universaliąsias paslaugas. Komisijai nedelsiant pranešama apie pakeitimus, turinčius įtakos įmonėms nustatytiems įpareigojimams arba įmonėms, kurioms turi poveikio šios direktyvos nuostatos.“ 75. 37 straipsnis pakeičiamas taip: „37 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda Ryšių komitetas, įsteigtas Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 22 straipsniu. 2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1−4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas. 3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.“ 76. I, II ir III priedai pakeičiami šios direktyvos I, II ir III priedais. 77. VII priedas išbraukiamas. 2 straipsnis Direktyvos 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) pakeitimai Direktyva 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) iš dalies keičiama taip: 78. 2 straipsnio e dalis pakeičiama taip: „e) skambutis − viešosios telefono ryšio paslaugos priemonėmis sukurtas sujungimas, sudarantis dvipusio ryšio galimybę;“ 79. 3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis Paslaugos Ši direktyva taikoma asmens duomenų tvarkymui, susijusiam su viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimu viešaisiais ryšių tinklais Bendrijoje, įskaitant viešuosius elektroninių ryšių tinklus, palaikančius duomenų rinkimo ir atpažinimo įrenginius.“ 80. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 81. Pavadinimas pakeičiamas taip: „Duomenų tvarkymo saugumas“ 82. Pridedamos šios 3 ir 4 dalys: „3. Saugumo pažeidimo atveju, dėl kurio atsitiktinai arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, neteisėtai atskleidžiami arba susipažįstama su teikiant viešąsias ryšių paslaugas Bendrijoje perduodamais, saugomais arba kitaip tvarkomais asmens duomenimis, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas nedelsdamas apie tokį pažeidimą praneša atitinkamam abonentui ir nacionalinei reguliavimo institucijai. Pranešime abonentui bent aprašomas pažeidimo pobūdis ir rekomenduojamos priemonės šio pažeidimo galimam neigiamam poveikiui sušvelninti. Be to, pranešime nacionalinei reguliavimo institucijai aprašomi padariniai ir priemonės, kurių ėmėsi paslaugų teikėjas pažeidimui išaiškinti.“ „4. Siekdama užtikrinti 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų priemonių įgyvendinimo nuoseklumą, Komisija, pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių rinkos institucija (toliau − Institucija) ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, gali priimti technines įgyvendinimo priemones, susijusias su inter alia šiame straipsnyje nurodytiems informavimo ir pranešimo reikalavimams taikomomis aplinkybėmis, formatu ir tvarka.“ Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 14a straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 14a straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“ 83. 5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Valstybės narės užtikrina, kad informacijos saugojimas arba galimybė gauti abonento arba naudotojo galiniame įrenginyje jau saugomą informaciją būtų leidžiamas tik su sąlyga, kad atitinkamam abonentui arba naudotojui yra pateikiama aiški ir išsami informacija inter alia apie tokio duomenų tvarkymo tikslus pagal Direktyvą 95/46/EB ir kad jam suteikta teisė atsisakyti tokio duomenų valdytojo vykdomo tvarkymo. Tai neužkerta kelio techniniam saugojimui arba tokiai naudojimosi informacija galimybei, kurios vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu arba tą perdavimą palengvinti arba kuri yra būtina siekiant teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurių aiškiai paprašo abonentas arba naudotojas.“ 84. 13 straipsnis papildomas šia 6 dalimi: „6. Nepažeidžiant administracinių teisių gynimo priemonių, kurias taikyti galima numatyti inter alia pagal 15a straipsnio 2 dalį, valstybės narės užtikrina, kad bet kuris individualus arba juridinis asmuo, teisėtai suinteresuotas kovoti su pagal šį straipsnį priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimais, įskaitant elektroninių ryšių paslaugų teikėją, saugantį savo teisėtus verslo interesus arba savo klientų interesus, galėtų imtis teisinių veiksmų prieš tokius pažeidimus teismuose.“ 85. Įterpiamas šis 14a straipsnis: „14a straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda Ryšių komitetas, įsteigtas Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 22 straipsniu. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas. 3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.“ 86. Įterpiamas šis 15a straipsnis: „15a straipsnis Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas 1. Valstybės narės nustato už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus taikomų sankcijų taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki <keičiančiojo teisės akto įgyvendinimo terminas> praneša Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius joms poveikio turinčius pakeitimus. 2. Nepažeisdamos teisių gynimo priemonių, kuriomis galima būtų pasinaudoti, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo institucija turėtų įgaliojimus liepti nutraukti 1 dalyje nurodytus pažeidimus. 3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų visus įgaliojimus atlikti tyrimą ir išteklius, įskaitant galimybę gauti visą reikiamą informaciją, būtinus pagal šią direktyvą priimtoms nacionalinėms nuostatoms kontroliuoti ir užtikrinti jų įgyvendinimą. 4. Siekdama garantuoti veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą užtikrinant pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių įstatymų vykdymą ir sukurti suderintas paslaugų, susijusių su tarpvalstybiniais duomenų srautais, teikimo sąlygas, Komisija, pasikonsultavusi su Institucija ir susijusiomis reguliavimo institucijomis, gali priimti technines įgyvendinimo priemones. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 14a straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 14a straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“ 3 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 pakeitimas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)[26] priedas papildomas šiuo punktu: ‘17. Dėl vartotojų apsaugos 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje: 13 straipsnis (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).“ 4 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 87. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki […], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę. Jos taiko šias nuostatas nuo […]. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką. 88. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus. 5 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja [...] dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . 6 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje, Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas I PRIEDAS 10 STRAIPSNYJE (IŠLAIDŲ KONTROLĖ) IR 29 STRAIPSNYJE (GALIMYBĖ NAUDOTIS PAPILDOMOMIS PRIEMONĖMIS) NURODYTŲ PRIEMONIŲ IR PASLAUGŲ APIBŪDINIMAS A dalis 10 straipsnyje nurodytos priemonės ir paslaugos: (a) Detalios sąskaitos Valstybės narės privalo užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, laikydamosi atitinkamų įstatymų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos reikalavimų, galėtų nustatyti sąskaitų, kurias paskirtosios įmonės (kaip nustatyta 8 straipsnyje) nemokamai teikia vartotojams, pagrindinį detalizavimo lygį, kad jie galėtų: i) patikrinti ir kontroliuoti naudojantis viešuoju ryšių tinklu fiksuotoje vietoje ir (arba) susijusiomis viešosiomis telefono ryšio paslaugomis patirtas išlaidas ir ii) tinkamai stebėti naudojimąsi jais ir išlaidas ir taip galėtų pakankamai gerai kontroliuoti savo sąskaitas. Tam tikrais atvejais taikant pagrįstus tarifus arba nemokamai abonentams gali būti suteikiamos papildomos sąskaitos detalės. Skambinančiam abonentui nemokami skambučiai, įskaitant skambučius pagalbos linijomis, neturi būti nurodyti tokio abonento detalioje sąskaitoje. (b) Atrankinis siunčiamų skambučių blokavimas nemokamai Priemonė, kuria abonentas gali telefono ryšio paslaugas teikiančiai paskirtajai įmonei paprašius nemokamai blokuoti siunčiamus tam tikros rūšies skambučius arba skambučius į tam tikrus numerius. (c) Išankstinio apmokėjimo sistemos Valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, kad paskirtosios įmonės teiktų vartotojams galimybę sumokėti už prieigą prie viešojo ryšių tinklo ir už naudojimąsi viešosiomis telefono ryšio paslaugomis išankstinio apmokėjimo būdu. (d) Prisijungimo mokesčio mokėjimas dalimis Valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, kad paskirtosios įmonės leistų vartotojams dalimis sumokėti mokestį už prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo. (e) Sąskaitų neapmokėjimas Valstybės narės turi leisti taikyti tam tikras proporcingas, nediskriminacines ir skelbiamas priemones, kai neapmokamos pagal 8 straipsnį paskirtų operatorių sąskaitos. Šiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad abonentai iš anksto būtų tinkamai įspėjami apie galimą paslaugos teikimo nutraukimą arba atjungimą nuo tinklo. Paprastai nutraukiamas tik tos paslaugos teikimas, apie kurią buvo įspėta. Išimties tvarka sukčiavimo, nuolatinio vėlavimo apmokėti sąskaitas arba sąskaitų neapmokėjimo atvejais valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų leisti atjungimą nuo tinklo dėl sąskaitų už tinklu suteiktas paslaugas neapmokėjimo. Nuo tinklo už neapmokėtas sąskaitas atjungiama tik po to, kai abonentas apie tai tinkamai įspėjamas. Prieš atjungiant valstybės narės gali leisti tam tikrą laiką teikti ribotas paslaugas, kai abonentui leidžiamos tik tokios paslaugos, už kurias jam nereikia mokėti (pavyzdžiui, skambučiai numeriu „112“). B dalis 29 straipsnyje nurodytų priemonių sąrašas: (a) Toninis numerio rinkimas arba DTMF (dvigubo tono daugiadažnis veikimas) Viešasis ryšių tinklas palaiko DTMF tonų, apibrėžtų ETSI ETR 207, naudojimą perduodant signalus nuo galinio iki galinio taško visame tinkle tiek vienoje valstybėje narėje, tiek tarp valstybių narių. (b) Linijos, kuria skambinama, nurodymas Prieš sujungiant, asmeniui, kuriam skambinama, nurodomas skambinančiojo numeris. Galimybė naudotis šia priemone suteikiama laikantis atitinkamų teisės aktų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, visų pirma Direktyvos 2002/58/EB. Kiek techniškai įmanoma, operatoriai turėtų teikti duomenis ir signalus, kad būtų galima lengviau nurodyti liniją, kuria skambinama, ir užtikrinti toninį numerio rinkimą skambinant į kitas valstybes nares. C dalis 30 straipsnyje nurodytų numerio perkeliamumo nuostatų įgyvendinimas Reikalavimas, kad visi nacionaliniame numeracijos plane nurodytus numerius turintys abonentai, kurie to pageidauja, galėtų išlaikyti savo numerius nepriklausomai nuo paslaugą teikiančios įmonės, taikomas: (a) geografinių numerių atveju – konkrečioje vietoje, ir (b) negeografinių numerių atveju – bet kurioje vietoje. Ši dalis netaikoma numerių perkėlimui tarp tinklų, teikiančių paslaugas fiksuotoje vietoje, ir judriojo ryšio tinklų. II PRIEDAS PAGAL 21 STRAIPSNĮ (INFORMACIJOS SKAIDRUMAS IR SKELBIMAS) SKELBTINA INFORMACIJA Nacionalinė reguliavimo institucija pagal 21 straipsnį turi užtikrinti, kad šiame priede nurodyta informacija būtų skelbiama. Kad užtikrintų, jog vartotojai galėtų rinktis remdamiesi informacija, nacionalinė reguliavimo institucija turi nuspręsti, kokią informaciją turi skelbti viešuosius ryšių tinklus ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas teikiančios įmonės ir kokią informaciją turi skelbti pati nacionalinė reguliavimo institucija. Jei informaciją skelbia viešuosius ryšių tinklus ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas teikiančios įmonės, nacionalinė reguliavimo institucija gali nurodyti informacijos skelbimo būdą, kad užtikrintų, jog vartotojai būtų visapusiškai informuoti. 89. Įmonės (-ių) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) Viešuosius ryšių tinklus ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas teikiančių įmonių pavadinimai ir jų pagrindinės buveinės adresai. 90. Teikiamų paslaugų apibūdinimas 91. Teikiamų paslaugų apimtis 92. Standartiniai tarifai nurodant, kas įtraukta į kiekvieną tarifo elementą (pvz., prieigos mokesčiai, visų rūšių mokesčiai už naudojimąsi, priežiūros mokesčiai), įskaitant informaciją apie taikomas standartines nuolaidas ir specialias arba tikslines tarifų schemas. 93. Kompensacijų ir sumokėtų sumų grąžinimo politika, įskaitant konkrečią informaciją apie siūlomas kompensavimo ir sumokėtų sumų grąžinimo schemas. 94. Teikiamos priežiūros paslaugų rūšys. 95. Standartinės sutarčių sąlygos, įskaitant atitinkamais atvejais minimalų sutarties laikotarpį, sutarties nutraukimą bei su numerių perkeliamumu ir kitais identifikatoriais susijusias procedūras ir tiesioginius mokesčius. 96. Ginčų sprendimo mechanizmai, įskaitant pačios įmonės sukurtus mechanizmus. 97. Informacija apie teises, susijusias su universaliosiomis paslaugomis, įskaitant prireikus I priede nurodytas priemones ir paslaugas. III PRIEDAS PASLAUGOS KOKYBĖS PARAMETRAI 11 IR 22 STRAIPSNIUOSE NURODYTI TEIKIMO LAIKO IR PASLAUGOS KOKYBĖS PARAMETRAI, APIBRĖŽIMAI IR MATAVIMO METODAI Įmonei, paskirtai teikti prieigą prie viešojo ryšių tinklo PARAMETRAS (1 pastaba) | APIBRĖŽIMAS | MATAVIMO METODAS | Pirmo prijungimo trukmė | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | Gedimų dažnis vienai prieigos linijai | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | Gedimų šalinimo trukmė | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | Įmonei, paskirtai teikti viešąsias telefono ryšio paslaugas Skambučio sujungimo trukmė (2 pastaba) | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | Atsakymo trukmė teikiant operatoriaus paslaugas | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | Atsakymo trukmė teikiant informacijos apie abonentus teikimo paslaugas | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | Veikiančių taksofonų, iš kurių skambinant mokama monetomis ir kortele, dalis | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | Skundai dėl sąskaitų teisingumo | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | Nesėkmingų skambučių dažnis (2 pastaba) | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201 769-1 | ETSI EG 201769-1 varianto numeris yra 1.1.1 (2000 m. balandis). 1 pastaba Pagal parametrus turėtų būti galima analizuoti veiklos rezultatus regioniniu lygmeniu (t. y. ne žemesniu nei Eurostato nustatytos Teritorinių statistinių vienetų klasifikacijos (NUTS) 2 lygiu). 2 pastaba Valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti šių dviejų parametrų naujausios informacijos, jei turima įrodymų, kad šiose dviejose srityse rezultatai yra patenkinami.“ [1] 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, OL L 108, 2002 4 24. [2] 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, OL L 201, 2002 7 31. [3] KOM(2007) 697. [4] KOM(2007) 699. [5] SEK(2007) 1472. [6] KOM(2007) 696. [7] KOM(2006) 334 galutinis. [8] Žr. 7 išnašą. [9] OL L 186, 2003 7 25, p. 43. [10] OL L 178, 2000 7 17, p. 1 [11] Taip pat buvo svarstoma, ar toliau tinka taikyti VI priedo nuostatas dėl skaitmeninės vartotojų įrangos sąveikos. Nors toliau vyksta tyrimas, Komisija, pasinaudodama pagal komitologiją suteiktu įgaliojimu, iš dalies keičia šias nuostatas greitesniu būdu (35 ir 37 straipsniai). [12] OL L 364, 2004 12 9, p. 1. [13] OL C , , p. . [14] OL C , , p. . [15] OL C , , p. . [16] OL C , , p. . [17] OL C , , p. . [18] OL L 108, 2002 4 24, p. 7. [19] OL L 108, 2002 4 24, p. 21. [20] OL L 108, 2002 4 24, p. 33. [21] OL L 108, 2002 4 24, p. 51. [22] OL L 201, 2002 7 31, p. 37. [23] OL C […], […], p. […]. [24] OL L 91, 1999 4 7, p. 10 Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). [25] OL L 364, 2004 12 9, p. 1. [26] OL L 364, 2004 12 9, p. 1.