[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 9.10.2007 KOM(2007) 603 galutinis 2005/0214 (COD) Iš dalies pakeistas p asiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo darbuotojų judumo didinimo būtiniausių reikalavimų gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą (pateikta Komisijos pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS Komisija pateikia iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo pasiūlymą, į kurį įtraukti Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą pasiūlyti pakeitimai, kuriems Komisija pritaria, ir techniniai patobulinimai, parengti diskutuojant su Tarybos darbo grupių ekspertais. Be to, Komisija visapusiškai atsižvelgia į Europos Vadovų Tarybos prašymą pateikti iš dalies pakeistą pasiūlymą, pagrįstą darbuotojų judumo didinimu gerinant jų teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą. | PASIūLYMO APLINKYBėS | 2005 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo pasiūlymą. Šis pasiūlymas buvo perduotas Europos Parlamentui ir Tarybai 2005 m. spalio 21 d. 2007 m. balandžio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė savo nuomonę ir siūlomus Komisijos pasiūlymo pakeitimus. 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė teisėkūros rezoliuciją. | KOMISIJOS PASIūLYMO TIKSLAS | Įvairių valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms tenka spręsti gyventojų senėjimo problemą. Dauguma valstybių narių jau įvykdė ar ketina vykdyti reformas, siekdamos toliau tobulinti papildomų pensijų sistemas. Daugelis valstybių narių tai aktyviai skatina. Todėl būtina užtikrinti, kad šių sistemų veikimą reguliuojančios taisyklės nevaržytų darbuotojų judėjimo valstybėse narėse laisvės ar darbuotojų judumo kurioje nors valstybėje narėje ir nemažintų judžių darbuotojų galimybių karjeros pabaigoje įgyti pakankamai teisių į pensiją. Jei nepavyks to pasiekti, sumažės darbo rinkos lankstumas ir veiksmingumas. Nors asmens apsisprendimą tapti judesniam lemia daug veiksnių, tačiau galimybė prarasti teises į papildomą pensiją gali paskatinti jį gerai apsvarstyti, ar tikrai verta keisti darbovietę. Todėl šiuo iš dalies pakeistu pasiūlymu tiesiogiai sprendžiamas uždavinys mažinti šias kliūtis, aptinkamas kai kuriose papildomų pensijų sistemose, siekiant sudaryti palankias sąlygas darbuotojų judumui. Galimos kliūtys darbuotojų judumui pirmiausia siejasi su asmens teisių į pensiją įgijimo sąlygomis, taip pat sąlygomis, kuriomis remiantis šios teisės tvarkomos asmeniui pakeitus darbą. Be to, šiame iš dalies pakeistame pasiūlyme sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo teisės gauti informaciją apie tai, kokių pasekmių judumas turėtų jo teisių į papildomą pensiją įgijimui ir išsaugojimui. | KOMISIJOS NUOMONė DėL EUROPOS PARLAMENTO PRIIMTų PAKEITIMų | 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamentas priėmė 34 Direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo pasiūlymo pakeitimus. Komisija visiškai, iš esmės ar iš dalies pritaria daugumai Europos Parlamento pakeitimų, kuriuose išlaikomi pasiūlymo tikslai bei politinis aktualumas ir daugeliu atvejų patobulinamas pradinis pasiūlymo projektas. Esminis šių Europos Parlamento pakeitimų bruožas yra tai, kad dėmesys perkeliamas nuo su teisių į pensiją perkėlimu susijusių direktyvos nuostatų prie dar neįsigaliojusių teisių į pensiją įgijimo bei išsaugojimo. Europos Parlamento nuomone, įvedus privalomo teisių perkėlimo galimybę dabar, kai kurioms papildomų pensijų sistemoms tektų per didelė našta, be to, kiltų didelių su tuo susijusių techninių sunkumų. Komisija, atsižvelgusi į Europos Parlamento sprendimą ir Tarybos darbo grupės ekspertų nuomones, sutinka su šiuo prioritetų pakeitimu ir pritaria 6 straipsnio (perkėlimo nuostatų) išbraukimui. Komisija siūlo atitinkamai pakeisti direktyvos pavadinimą, iš dalies remiantis 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos vartota formuluote aptariant direktyvos projektą. Dabartinis iš dalies pakeistas pasiūlymas pavadintas „Direktyvos dėl darbuotojų judumo didinimo būtiniausių reikalavimų gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą pasiūlymu“. Taigi Komisija visiškai arba iš dalies pritaria toliau išdėstytiems Europos Parlamento pakeitimams. 3.1 Taikymo sritis ir kitos bendrosios nuostatos (1–3 straipsniai) Tikslas. 1 ir 18 pakeitimai susiję su direktyvos tikslu: 1 pakeitimu iš 5 konstatuojamosios dalies išbraukiamas žodis „perkeliamumas“, atsižvelgiant į 6 straipsnio dėl perkėlimo išbraukimą. Taip pat šiuo pakeitimu sąvoka „suderinimas“ pakeičiama sąvoka „būtiniausi reikalavimai“, atitinkamai 4 ir 5 straipsnių pakeitimams. Komisija visiškai pritaria šiam pakeitimui. 18 pakeitimu 1 straipsnyje vartojama sąvoka „darbuotojai“ pakeičiama sąvoka „asmenys“ ir išplečiamas direktyvos tikslas. Komisija negali pritarti šiam pakeitimui, remdamasi tuo, kad šia direktyva siekiama pašalinti papildomų pensijų sistemose esančias kliūtis darbuotojų judėjimo laisvei ar judumui. Bendrija neturi galios reikalauti, kad valstybės narės imtųsi išankstinės papildomų pensijų sistemų plėtros. Komisija atsižvelgė į Taryboje aptartus techninius pakeitimus ir priėmė mažus 1 straipsnio dėstymo pakeitimus. 2 pakeitimu nustatoma nauja konstatuojamoji dalis, kurioje pabrėžiama, jog svarbu užtikrinti, kad ši direktyva nekenktų papildomo pensinio draudimo tvarumui ir kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į kitų darbuotojų bei sistemų išmokas gaunančių pensininkų apsaugą. Joje taip pat iškeliamas svarbus socialinių partnerių vaidmuo kuriant ir įgyvendinant papildomų pensijų sistemas. Komisija visiškai pritaria šiam pakeitimui (5a) . 3 pakeitimu nustatoma nauja konstatuojamoji dalis (5b), kurioje pabrėžiama, kad šioje direktyvoje nereikalaujama priimti teisės aktų, įpareigojančių sukurti papildomų pensijų sistemas ten, kur jų iki šiol nebuvo. Komisija iš esmės pritaria šiam pakeitimui ir, iš dalies remdamasi Tarybos darbo grupių ekspertų techniniu darbu, patikslina tekstą: nors valstybės narės yra įpareigotos perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, jos lieka atsakingos už pensijų sistemų organizavimą savo nuožiūra. Taikymo sritis. 5 pakeitimu nustatoma nauja konstatuojamoji dalis (5c), kuria patikslinama direktyvos taikymo sritis. Komisija visiškai pritaria šiam pakeitimui. 6, 7, 8 ir 19 pakeitimus reikėtų nagrinėti kartu, nes jais visais iš dalies keičiamas 2 straipsnis ir jį atitinkančios konstatuojamosios dalys. 6 pakeitimu nustatoma nauja konstatuojamoji dalis (5d), kurioje paaiškinamas direktyvos netaikymas naujų dalyvių nebepriimančioms sistemoms. Komisija sutinka, jog šis apribojimas yra priimtas kaip kompromisas ir gali būti laikomas proporcinga priemone kai kurių papildomų pensijų sistemų tolesniam tvarumui užtikrinti. Todėl Komisija visiškai pritaria šiam pakeitimui kartu su uždarų sistemų „dalių“ techniniu paaiškinimu, siekiant užtikrinti, jog išimtis prireikus bus taikoma tik toms papildomų pensijų sistemų dalims, į kurias nebepriimami nauji dalyviai. 7 pakeitimas yra techninis paaiškinimas; juo nustatoma nauja konstatuojamoji dalis (5e), kurioje aiškiai išdėstoma, jog direktyva neturi poveikio reorganizavimo ar likvidavimo priemonėms; Komisija iš dalies pritaria šiam pakeitimui, tačiau nepritaria nuorodai į Direktyvos 2003/41/EB 16 straipsnio 2 dalį, kuris nėra svarbus šiam paaiškinimui. 19 pakeitimas apima visą 2 straipsnį ir Komisija jam iš esmės pritaria, atsižvelgdama į techninius paaiškinimus, parengtus kartu su Tarybos darbo grupių ekspertais. 8 pakeitimu nustatoma nauja konstatuojamoji dalis (5f), kurioje patikslinama, kad direktyva nebus taikoma apsaugos nuo nemokumo sistemoms, kompensacijų sistemoms ar nacionaliniams pensijų rezervų fondams. Komisija visiškai pritaria šiam pakeitimui. Sąvokų apibrėžtys. 20 pakeitimas apima 3 straipsnyje pateiktų terminų apibrėžčių techninius pakeitimus. Komisija visiškai pritaria 3 straipsnio a punkto pakeitimams ir naujo termino „bandomasis laikotarpis“ apibrėžties (3 straipsnio da punktas) įtraukimui. Pritariama 3 straipsnio b punkto pakeitimui, išskyrus pasiūlymą išbraukti žodį „profesinių“ – Komisijos nuomone, pašalinus šį žodį, sumažėtų apibrėžties aiškumas. Iš dalies pritariama 3 straipsnio c punkto pakeitimui kartu su formuluotės pakeitimais, siekiant aiškiau nurodyti, jog sąlygos, kurias gali tekti tenkinti „aktyviam sistemos dalyviui“, yra tos pačios 4 straipsnyje nustatytos teisių įgijimo sąlygos. Pritariama 3 straipsnio d punkto pakeitimui šiek tiek pakeičiant jo formuluotę. Iš esmės pritariama 3 straipsnio f punkto pakeitimui ir pasitelkiama Tarybos darbo grupių ekspertų vartota formuluotė. Komisija nepritaria 3 straipsnio h punkto pakeitimui, kuriuo terminas „laukiantis pensijos gavėjas“ keičiama sąvoka „neaktyvus pensijų sistemos dalyvis“, kadangi, Komisijos nuomone, pirmasis terminas buvo techniniu požiūriu aiškesnis. Tačiau Komisija iš esmės pritaria likusiems 3 straipsnio h punkto techniniams pakeitimams ir vartoja Tarybos darbe pasirinktą formuluotę. Pritariama 3 straipsnio i punkto pakeitimams, išskyrus sąvokos „neaktyvus pensijų sistemos dalyvis“ vartojimą. 3 straipsnio j punkto pakeitimas apima naujos sąvokos „dar neįsigaliojusių teisių į pensiją vertė“ įtraukimą ir sąvokos „perkėlimas“ išbraukimą. Komisija sutinka su motyvais, kuriais remiantis priimta ši nauja apibrėžtis, tačiau, jos nuomone, sąvoka „dar neįsigaliojusių teisių vertė“ yra tikslesnė; ji atitinkamai pateikiama Komisijos direktyvos projekte. Komisija išbraukia 3 straipsnio e ir g punktus, remdamasi bendros direktyvos struktūros pertvarkymu ir pakeitimais, dėl kurių šios apibrėžtys nebėra reikalingos. 4 pakeitimu nustatoma nauja konstatuojamoji dalis (5g) ir dar labiau patikslinama „papildomų pensijų sistemų“ apibrėžtis. Komisija iš esmės pritaria šiai naujai konstatuojamajai daliai ir kartu remiasi Tarybos ekspertų darbu, siekdama pagerinti techninį formuluotės pobūdį. Komisija taip pat supaprastina sąlygų, pagal kurias individualūs pensinio aprūpinimo susitarimai turėtų būti laikomi papildomų pensijų sistemomis šioje direktyvoje, apibūdinimą. Komisija pripažįsta, kad pensijų sistemų klasifikacija ne visada aiški, ypač taikant ją individualiems pensinio aprūpinimo susitarimams. Todėl šioje konstatuojamojoje dalyje patikslinama, jog reikėtų laikyti, kad pagal darbo santykius sudaromiems individualiems pensinio aprūpinimo susitarimams ši direktyva yra taikoma. Komisija taip pat įtraukė naują konstatuojamąją dalį (5h), norėdama patikslinti, jog specialios mažos išmokos darbuotojui jo karjeros pabaigoje, mokamos tik darbdavio lėšomis, papildomomis pensijomis šioje direktyvoje nelaikomos. Įgijimo sąlygos (4 straipsnis) 22 pakeitimu išplėtojamas pradinis Komisijos pasiūlymas dėl teisių į pensiją įgijimo. Parlamento požiūris į tai, kaip turėtų būti nustatomi būtiniausi reikalavimai teisėms į pensiją įgyti, skiriasi nuo Komisijos požiūrio, tačiau išlaikoma principinė nuostata, jog reikia mažinti kliūtis judumui, aptinkamas kai kuriose papildomų pensijų sistemose. Svarbiausias šio pakeitimo pasiūlymas – panaikinti 4 straipsnio b punkte bet kokią nuorodą į minimalų teisių įgijimo amžių ir pakeisti ją nauja formuluote, kurioje ilgiausio bandomojo laikotarpio samprata iš esmės susiejama su aktyvaus sistemos dalyvio amžiumi. Todėl šiuo pakeitimu siūloma nustatyti ilgiausią penkerių metų bandomąjį laikotarpį (kai taikoma) jaunesniems nei 25 metų aktyviems sistemoms dalyviams, tačiau netaikyti jokių teisių įgijimo sąlygų vyresniems nei 25 metų asmenims. Komisija pripažįsta, jog šiuo pakeitimu siekiama atsižvelgti į tai, kad jaunesni darbuotojai apskritai yra judesni už vyresnius nei 25 metų darbuotojus, ir jaunesnių nei 25 metų asmenų teisių į pensiją kaupimo klausimas gali būti ne taip skubiai spręstinas kaip vyresnių asmenų. Todėl Komisija pritaria pasiūlymui kaip kompromisui leisti nustatyti (jei taikomas) ne ilgesnį kaip penkerių metų bandomąjį laikotarpį jaunesniems nei 25 metų asmenims. Komisija, svarstydama draudimą taikyti bet kokias teisių į pensiją įgijimo sąlygas vyresniems nei 25 metų darbuotojams, nors ir remia nuostatą, jog darbuotojai turėtų kuo anksčiau įgyti teises į pensiją, pritaria, kad kai kurios papildomų pensijų sistemos gali patirti didelių administracinių ir techninių sunkumų, jei joms nebus leista taikyti trumpo bandomojo laikotarpio. Tai ypač svarbu toms sistemoms, kurioms pagal nacionalinės teisės aktus neleidžiama nustatyti asmens, norinčio tapti pensijų sistemos dalyviu, privalomo darbo stažo. Todėl Komisija negali pritarti pasiūlymui panaikinti teisių į pensiją įgijimo sąlygas vyresniems nei 25 metų darbuotojams, tačiau siūlo, jog tais atvejais, kai nustatomas bandomasis laikotarpis, jis neturi būti ilgesnis nei vieneri metai. Taip išlaikomas proporcingas požiūris, mažinamos kliūtys judumui ir kartu stengiamasi neužkrauti nepagrįstos naštos papildomų pensijų sistemoms. Remdamasi tuo, Komisija perrašė 4 straipsnio c punktą ir paaiškino, kad vienerių metų bandomasis laikotarpis taikomas visais atvejais, kai aktyviam sistemos dalyviui sukanka 25 metai, neatsižvelgiant į tai, kokio amžiaus būdamas jis pradėjo kaupti šias teises. Europos Parlamentui pakeitus 4 straipsnio struktūrą – sujungus asmens amžiaus sampratą su ilgiausių bandomųjų laikotarpių sąvoka – lieka neaišku, ar minimalaus teisių įgijimo amžiaus sąlyga vis tiek gali būti taikoma vyresniems nei 25 metų darbuotojams. Komisijai dar kartą persvarsčius šį pasiūlymą ir nustačius ilgiausią vienerių metų bandomąjį laikotarpį (vyresniems nei 25 metų darbuotojams), šis neaiškumas dar labiau padidėja. Todėl Komisija, siekdama aiškumo, atmeta pasiūlymą išbraukti 4 straipsnio b punktą, kuriame rašoma: „kai reikalaujama, kad norintieji įgyti teises į pensiją būtų sulaukę minimalaus amžiaus, šis amžius negali būti didesnis nei 21 metai“, ir vietoj to šiek tiek pakeičia formuluotę. Be to, Komisija, siekdama pagerinti bendrą 4 straipsnio struktūrą ir nuoseklumą, atlieka pradinio 4 straipsnio c punkto techninius pakeitimus ir perkelia jį į 4 straipsnio a punktą. 43 pakeitimu performuluojamas ir išplečiamas pradinis 4 straipsnio a punktas (dabar 4 straipsnio d punktas) ir papildomai paaiškinama, kaip vertinamos dar prieš įgyjant teises sumokėtos pensinio draudimo įmokos. Komisija visiškai pritaria šiems pakeitimams, jeigu bus šiek tiek pakeista formuluotė. Komisija taip pat iš esmės pritaria 11 pakeitimu nustatomai atitinkamai naujai konstatuojamajai daliai. Ji performuluojama kaip 6(a) konstatuojamoji dalis, atsižvelgiant į Tarybos darbo grupių ekspertų pastabą, kurioje išsamiau paaiškinami dar neįgytų teisių į pensiją ir iš darbo išeinančių darbuotojų vertinimo būdai. 24 pakeitimu iškeliamas galimas socialinių partnerių vaidmuo (per kolektyvines sutartis) įgyvendinant 4 straipsnio a–d punktų nuostatas. Komisija iš esmės pritaria šiems pasiūlymams ir pateikia juos naujame 4 straipsnio e punkte kartu su Taryboje aptartais didesnį teisinį aiškumą suteikiančiais formuluotės pakeitimais. 9 pakeitimas apima bendrą konstatuojamąją dalį, skirtą visam 4 straipsniui. Ji iš dalies pakeičia ankstesnę 6 konstatuojamąją dalį, išbrauktą 10 pakeitimu. Joje rašoma, kad dėl padidėjusios papildomų pensijų svarbos pensinio amžiaus gyventojų pajamoms reikėtų gerinti teisių į pensiją įgijimą, išsaugojimą ir perkėlimą. Komisija visiškai pritaria šiam pakeitimui ir įtraukia jį kaip 5(i) konstatuojamąją dalį, papildomai pabrėždama, jog siekiant užtikrinti derėjimą su direktyvos tikslu, būtina mažinti kliūtis judėjimo laisvei bei profesiniam judumui. Kaip papildomą techninį paaiškinimą Komisija nustato naują konstatuojamąją dalį (5j), siekdama išvengti sąvokos „įgijimo reikalavimas“ reikšmės neaiškumų – kai kuriose valstybėse narėse ji gali būti suprasta kaip susijusi su anuiteto pirkimu. 3.3 Dar neįsigaliojusių teisių išsaugojimas ir perkėlimas (5 ir 6 straipsniai) Dar neįsigaliojusių teisių išsaugojimas. 12 pakeitimu nustatoma nauja konstatuojamoji dalis (6b), kurioje pabrėžiama iš darbo išeinančių darbuotojų teisė išsaugoti savo įgytas teises į pensiją kaip dar neįsigaliojusias teises į pensiją toje sistemoje, kurioje jie įgijo šias teises. Komisija iš esmės pritaria šiam pakeitimui, kartu taikydama formuluotės pakeitimus, paremtus Tarybos atliktu darbu, visų pirma atsižvelgiant į tam tikras situacijas, kuriose labai judžių darbuotojų (ypač fiksuotų įmokų pensijų sistemose) teisės gali būti perkeltos į kitą papildomų pensijų sistemą, atitinkančią 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. 13 pakeitimu 7 konstatuojamoji dalis pertvarkoma remiantis bendruoju principu, jog būtina išaiškinti, kaip reikėtų apskaičiuoti ir išsaugoti dar neįsigaliojusias teises, kartu pabrėžiant būtinybę atsižvelgti į sistemos ypatumus ir kitų sistemos dalyvių, kurie nėra iš darbo išeinantys darbuotojai, teises. Komisija iš esmės pritaria šiam pakeitimui ir, perfrazuodama konstatuojamąją dalį, remiasi Tarybos darbo grupių ekspertų atliktu techniniu darbu. Dabartiniame tekste nurodoma apskaičiuojant teisių į pensiją vertę taikyti „nacionalinės teisės aktus ir praktiką“, o ne „aktuarinius standartus“, siekiant išvengti painiojimo su Direktyvos 2003/41/EB[1]tarptautinėmis nuostatomis. Remiantis tolesniu Tarybos darbo grupių ekspertų darbu, tekste taip pat nurodomos pagrįstos administracinės išlaidos, į kurias galima atsižvelgti tikslinant dar neįsigaliojusias teises. Komisijos nuomone, šis papildymas yra proporcingas ir reikalingas. 14 pakeitimu patikslinama 8 konstatuojamoji dalis dėl iš darbo išeinančių darbuotojų įgytų teisių į pensiją mažų sumų pervedimo. Komisija iš esmės pritaria šiam pakeitimui ir papildo jį kapitalo sumos apskaičiavimo sąvokos patikslinimais. 25 pakeitimu pertvarkomas 5 straipsnis: nustatoma nauja 5 straipsnio 1 dalis, kuria iš darbo išeinantiems darbuotojams, atsižvelgiant į 5 straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygas, suteikiama teisė išsaugoti įgytas, tačiau dar neįsigaliojusias teises toje sistemoje, kurioje jie įgijo šias teises. Komisija iš esmės pritaria šiam pakeitimui kartu su formuluotės pakeitimais, remiantis Tarybos diskusijomis techniniais klausimais. Norėdama užtikrinti ketinimų aiškumą, Komisija taip pat įtraukia tekstą, kuriame paaiškinama, jog naujai įgytų dar neįsigaliojusių teisių į pensiją vertė prireikus turėtų būti apskaičiuojama tuo momentu, kai darbuotojas palieka šią sistemą. Ši vertė laikoma atskaitos tašku ateityje vertinant dar neįsigaliojusias teises, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalyje. 25 pakeitimu taip pat labai išplečiama 5 straipsnio 1 dalis ir, visų pirma, joje aiškiai nurodomi būdai, kuriais atliekamas „teisingai atliktas koregavimas“ (pakeitime vartojamas „tinkamas užtikrinimas“) gali būti laikomas teisingu. Šiuo tikslu įtraukiama dalis pirminės 7 konstatuojamosios dalies teksto. Šiuo pakeitimu taip pat siūloma apsaugoti dar neįsigaliojusias teises tuo atveju, jei jas finansuojantis darbdavys taptų nemokus. Komisija negali pritarti apsaugos nuo nemokumo įtraukimui į šią direktyvą, nes jai jau taikoma Europos teisė, t. y. Tarybos direktyvos 80/987/EEB[2]8 straipsnio nuostatos. Komisija iš esmės pritaria kitiems pakeitimams ir pasitelkia Tarybos darbo grupių vartotas technines formuluotes. Tačiau, nors Komisija iš esmės sutinka, kad 5 straipsnio 1 dalis turėtų būti išsamesnė, ji mano, kad siūlomo pakeitimo struktūra ne visiškai atitinka tikslą – išsamiau apibrėžti „teisingą vertinimą“. Todėl šiame iš dalies pakeistame direktyvos pasiūlyme 5 straipsnio 1 dalis pertvarkoma ir patikslinama pateikiant du įprastus bei konkrečius dar neįsigaliojusių teisių vertinimo metodus (šiuo pakeitimu iš esmės atsižvelgiama į aktyvių sistemos dalyvių teises ir šiuo metu mokamas pensinio draudimo išmokas) kartu su „teisingo vertinimo“ sąvoka, kuriai šiame straipsnyje tenka pagrindinė reikšmė. Tuomet, kaip siūloma 25 pakeitime, išvardijami kiti metodai, kuriuos galima laikyti teisingo vertinimo metodais. Norėdama kartu su šiais pakeitimais įvesti daugiau aiškumo, Komisija nustato naują konstatuojamąją dalį (7a), kurioje nurodo, kad šia direktyva jokiu būdu neįpareigojama dar neįsigaliojusioms teisėms nustatyti palankesnių sąlygų nei aktyvių sistemos dalyvių teisėms. Komisija, remdamasi Tarybos darbo grupės ekspertų patarimais, taip pat pateikia papildomą 5 straipsnio 1 dalies c punkto paaiškinimą, kuriuo remiantis, valstybėms narėms leidžiama taikyti proporcingą apribojimą koreguojant dar neįsigaliojusias teises atsižvelgiant į kainų infliaciją ar darbo užmokesčio didėjimą. Komisijos nuomone, šis kompromisas yra pagrįstas, siekiant užtikrinti papildomų pensijų sistemų ilgalaikį tvarumą. Dėl šių pakeitimų 9 straipsnio 5 dalyje pateikta įgyvendinimo nuostata tampa nebereikalinga ir todėl išbraukiama. 25 pakeitimu taip pat siūloma pakeisti 5 straipsnio 2 dalies formuluotę dėl to, kaip pensijų sistemos gali įvykdyti savo įsipareigojimus išmokėti kapitalo sumą, kai sukauptos teisės nesiekia nacionalinės teisės aktais nustatytos konkrečios ribos. Komisija visiškai pritaria šiems pakeitimams, jeigu bus šiek tiek pakeista formuluotė. Komisija taip pat iš esmės pritaria, kad būtų įtraukta 5 straipsnio 3 dalis, kurioje išryškinamas galimas socialinių partnerių vaidmuo 5 straipsnio nuostatas taikant kolektyvinėse sutartyse. Perkėlimas. 15, 16 ir 17 pakeitimai atspindi 5 straipsnio pakeitimus ir 6 straipsnio išbraukimą; kartu jais pabrėžiama, kad šios direktyvos tikslas nėra atgrasyti nuo teisių į pensiją perkėlimo. Šiose konstatuojamosiose dalyse valstybėms narėms rekomenduojama stengtis kiek įmanoma gerinti perkėlimo sąlygas. Komisija pritaria 15 ir 17 pakeitimams, kuriais išbraukiamos 9 ir 10 konstatuojamosios dalys. Komisija taip pat pritaria 16 pakeitimui (9a konstatuojamoji dalis) kartu su pakeista formuluote, kuriuo nustatoma, kad reikėtų ypač skatinti perkėlimus naujose papildomų pensijų sistemose. 26 pakeitimu siūloma išbraukti 6 straipsnį dėl teisių į pensiją perkėlimo. Komisija visiškai pritaria šiam pakeitimui, tačiau apgailestauja, kad iš dalies pakeistame pasiūlyme nebėra nuostatų, kaip turėtų būti vykdomas teisių į pensiją perkėlimas. Komisija pripažįsta, jog dėl techninių sunkumų, susijusių su bendrųjų perkėlimo nuostatų priėmimu, ir nuogąstavimų dėl galimo poveikio kai kurių papildomų pensijų sistemų finansiniam tvarumui, 6 straipsnį šiuo metu reikėtų išbraukti. 3.4 Informacija ir atžangos neleistinumas (6 ir 7 straipsniai) Informacija. 27 pakeitimas apima informacijos teikimą darbuotojams, aktyviems sistemų dalyviams ir iš darbo išeinantiems darbuotojams pagal 7 straipsnio 1 dalį (dabar 6 straipsnio 1 dalis). Šiuo pakeitimu siūloma aktyviems sistemų dalyviams suteikti teisę reikalauti informacijos apie teises į papildomą pensiją tuo atveju, kai nutraukiama jų darbo sutartis. Komisija visiškai pritaria šiai pakeitimo daliai. Visiškai arba iš esmės pritariama 7 straipsnio 2 ir 3 dalių (dabar 6 straipsnio 2 ir 3 dalys) pakeitimams; kartu vartojamas Tarybos darbo metu parengtas techninis tekstas. Pasiūlymas išbraukti 7 straipsnio 4 dalį, kurioje apibūdinamas informacijos teikimo būdas, ir perkelti šias nuostatas į 7 straipsnio 2 dalį, atmetamas, kadangi, Komisijos nuomone, pradinė šio straipsnio struktūra yra aiškesnė. Tačiau 7 straipsnio 4 dalies (dabar 6 straipsnio 4 dalis) tekstas koreguojamas atsižvelgiant į techninio pobūdžio diskusijas su Tarybos ekspertais. Dėl šių pakeitimų Komisija 11 konstatuojamąją dalį papildo nauju tekstu, kuriame numatyta administracinė garantija, siekiant aiškiai pabrėžti, jog nėra įpareigojimo teikti tokią informaciją dažniau nei kartą per metus. Atžangos neleistinumas. 28 pakeitimu paaiškinamas straipsnis dėl atžangos neleistinumo, sąvoką „perkeliamumas“ pakeičiant sąvoka „teisių į pensiją įtvirtinimas ir išsaugojimas“, atsižvelgiant į tai, kad iš direktyvos pašalintos perkėlimo nuostatos. Šiam pakeitimui visiškai pritariama, išskyrus nuorodą paskutinėje šio straipsnio eilutėje į išeinančius iš darbo darbuotojus, kuri laikoma nereikalinga. Be to, Komisija patikslino šio straipsnio poveikį, paaiškindama, kad teisių išsaugojimas taikomas iš darbo išeinantiems darbuotojams, o teisių įgijimas – darbuotojams bendresne prasme. 3.5 Įgyvendinimas ir ataskaitų teikimas (8 ir 9 straipsniai) Įgyvendinimas. 29 ir 42 pakeitimais siūloma direktyvą įgyvendinančioms valstybėms narėms suteikti papildomą 60 mėn. laikotarpį tiek 4, tiek 5 straipsniams įgyvendinti. Komisija pritaria šiam pasiūlymui ir mažiems formuluotės pakeitimams, kurių reikia kliūčių judėjimo laisvei ir judumui mažinimo elementams suderinti ir tolesniam papildomų pensijų sistemų tvarumui užtikrinti. Atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Komisija taip pat pakeitė įgyvendinimo terminą. 30 pakeitimu išbraukiama 9 straipsnio 3 dalis. Komisija pritaria šiam pakeitimui, nes ši nuostata yra nebereikalinga dėl perkėlimo nuostatų išbraukimo. Ataskaitos. 31 pakeitime nurodoma, kad vienoje 5 metinių ataskaitų, nurodytų 10 straipsnyje (dabar 9 straipsnis), dalyje reikėtų įvertinti „darbdavių pasirengimą“ siūlyti papildomą pensinį draudimą įgyvendinus šią direktyvą. Komisija iš esmės pritaria šiam pakeitimui, tačiau siūlo įtraukti šį ataskaitos elementą į naują konstatuojamąją dalį (15a). Komisija taip pat iš dalies pakeičia formuluotės techninį pobūdį ir vietoj „pasirengimo“ nurodo „papildomų pensijų sistemų pasiūlos plėtrą“. Komisijos nuomone, sąvoką „pasirengimas“ būtų sunku išreikšti skaičiais. 32 pakeitimu siūloma priimti naują 10 straipsnio (dabar 9 straipsnis) nuostatą, kad pirmojoje ataskaitoje būtų įvertintas teisių į pensiją perkėlimo poveikis darbdavio atsakomybei dėl papildomo pensinio draudimo teisių. Komisija iš esmės pritaria šiam papildomam elementui ir, siekdama aiškiau pateikti formuluotę, jį taip pat įtraukia į (15a) konstatuojamąją dalį. 52 ir 33 pakeitimais siūloma išbraukti 10 straipsnio 2 dalį ir pakeisti ją nauju 10 straipsnio 2 dalies a punktu. Šiuo nauju punktu Komisija įpareigojama pirmiausia per penkerius metus nuo direktyvos priėmimo persvarstyti teisių į pensiją perkėlimo sąlygas. Remdamasi šia ataskaita, Komisija turėtų pateikti reikiamus pasiūlymus toliau mažinti kliūtis judumui. Komisija pritaria abiem šiems pakeitimams ir, siekdama formuluotės aiškumo, atitinkamai iš dalies pakeičia 10 straipsnio 2 dalį (dabar 9 straipsnio 2 dalis). Komisija taip pat įtraukė papildomą tekstą, kuriame paaiškinta, kad pasiūlymai iš dalies keisti direktyvą bus teikiami tik tuo atveju, jeigu dėl tuometinės situacijos reikės priimti papildomus teisės aktus. | Išvada | Atsižvelgdama į EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį, Komisija taip iš dalies keičia savo pasiūlymą: | 2005/0214 (COD) Iš dalies pakeistas pPasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo darbuotojų judumo didinimo būtiniausių reikalavimų gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 94 straipsnius, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[3], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[5], kadangi: (1) Laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių Bendrijos laisvių; Sutarties 42 straipsnyje nustatyta, kad Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, socialinės apsaugos srityje imasi priemonių, būtinų laisvam darbuotojų judėjimui užtikrinti. (2) Darbuotojų socialinę apsaugą pensinio draudimo srityje užtikrina įstatymuose nustatytos socialinės apsaugos sistemos ir vis dažniau valstybėse narėse taikomomis ir su darbo sutartimi susijusiomis papildomų pensijų socialinės apsaugos sistemomis. (3) Tarybai suteikti platūs įgaliojimai pasirinkti tinkamiausias priemones Sutarties 42 straipsnio tikslams įgyvendinti; 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje[6] ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 574/72 nustatančiame Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką[7], nustatyta koordinavimo sistema ir visų pirma, sumavimo taisyklės nėra taikomos papildomų pensijų sistemoms, išskyrus sistemas, kurioms taikoma Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1 straipsnio j punkto pirmoje pastraipoje apibrėžta sąvoka „teisės aktai“ arba apie kurias valstybė narė praneša pagal pirmiau minėtą straipsnį. Todėl papildomų pensijų sistemoms reikėtų parengti konkrečias priemones, kad būtų atsižvelgta į išskirtines šių sistemų ypatybes ir įvairovę valstybėse narėse ir tarp jų bei į socialinių partnerių vaidmenį įgyvendinant šias sistemas. (4) 1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo[8] yra pirma konkreti priemonė papildomų pensijų sistemų srityje, kuria siekiama pagerinti laisvą darbuotojų judėjimą . (5) Taip pat reikėtų atsižvelgti į Sutarties 94 straipsnį, kadangi nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių papildomų pensijų sistemas, skirtumai gali sudaryti kliūčių laisvam darbuotojų judėjimui ir vidaus rinkos veikimui. Todėl siekiant pagerinti darbuotojų, judančių Bendrijoje ir toje pačioje valstybėje narėje, , teisių į papildomą pensiją perkeliamumą, teises, turėtų būti numatyti reikia suderinti kai kurias kai kurie būtiniausi reikalavimai, susiję su išeinančių iš darbo darbuotojų įgytų teisių į pensiją įgijimo sąlygas, dar neįsigaliojusių teisių išsaugojimo ir įgytų teisių perkėlimo taisykles įtvirtinimu ir išsaugojimu su darbo santykiais susietoje papildomų pensijų sistemoje . (5a) Be to, turėtų būti atsižvelgiama į papildomų pensijų sistemų ypatybes, ypatingą pobūdį ir jų skirtumus valstybių viduje bei tarp skirtingų valstybių narių . Reikėtų tinkamai kurti naujas sistemas, užtikrinti dabartinių sistemų tvarumą ir pakankamai apsaugoti esamų pensijų sistemų dalyvių lūkesčius ir teises. Ypač šioje direktyvoje reikėtų atsižvelgti į socialinių partnerių vaidmenį kuriant ir įgyvendinant papildomų pensijų sistemas. (5b) Šia direktyva neribojamos valstybių narių teisės organizuoti savo pensijų sistemas. Valstybėms narėms tenka visa atsakomybė už tokių sistemų organizavimą ir, perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, jos nėra įpareigotos priimti teisės aktų, numatančių papildomų pensijų sistemų sukūrimą. (5c) Ši direktyva turėtų būti taikoma visoms pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinę praktiką sukurtoms papildomų pensijų sistemoms, pvz., grupinėms draudimo sutartims arba einamųjų įmokų – išmokų pensinio draudimo sistemoms, dėl kurių susitaria viena ar kelios ekonomikos šakos arba sektoriai, pensinio draudimo kaupimo sistemoms arba įsipareigojimams mokėti pensijas, numatytiems įmonių balanse arba užtikrinamiems kolektyvinėmis ar kitomis panašiomis priemonėmis. (5d) Ši direktyva neturėtų būti taikoma papildomų pensijų sistemoms ar, kai tinka, tokių sistemų dalims, kurios buvo uždarytos, į kurias nebegalima priimti naujų dalyvių, kadangi naujų nuostatų taikymas galėtų uždėti nepagrįstą naštą tokioms sistemoms . (5e) Šia direktyva nesiekiama suderinti arba paveikti nacionalinės teisės dėl reorganizavimo priemonių bei likvidavimo procedūrų; todėl visiškai nesvarbu, ar procedūra pradedama dėl nemokumo, ir ar ji buvo pradėta savanoriškai ar privalomai. Taip pat ši direktyva neturi poveikio nacionalinės teisės aktams dėl reorganizavimo priemonių, minimų Direktyvoje 2001/17/EB [9] . (5f) Ši direktyva neturėtų paveikti apsaugos nuo nemokumo arba kompensavimo nuostatų, kurios nepriklauso su darbo santykiais susietoms papildomų pensijų sistemoms ir kurių tikslas apsaugoti darbuotojų teises į pensiją įmonės arba pensijų sistemos nemokumo atveju. Ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma nacionaliniams pensijų rezervų fondams. (5g) Ši direktyva taikoma tik papildomoms dėl darbo santykių sukurtoms pensijų sistemoms, kurios grindžiamos tuo, kad sulauktas pensinis amžius arba įvykdyti kiti reikalavimai, kaip nustatyta sistemoje ar nacionalinės teisės aktuose. Ši direktyva netaikoma asmeniniams susitarimams dėl pensijos, išskyrus darbo santykiais grindžiamus susitarimus. Ši direktyva taip pat netaikoma invalidumo ir maitintojo netekimo išmokoms. (5h) Vienkartinis mokėjimas, kuris nelaikomas reikšmingomis pajamomis, nėra susijęs su įnašais, kuriais siekiama įgyti anuitetą, mokamas tiesiogiai ar netiesiogiai karjeros pabaigoje ir finansuojamas tik darbdavio, neturėtų būti laikomas papildoma pensija, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. (5i) Kadangi daugelyje valstybių narių vis daugiau svarbos dėl gyvenimo standartų užtikrinimo senatvėje įgyja papildoma pensija, turėtų būti pagerintos sąlygos dėl teisių į pensiją įgijimo, išsaugojimo ir įgytų teisių perkėlimo, siekiant mažinti kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui ir profesiniam judumui ES. (5j) Teisių įgijimo reikalavimai neturėtų būti prilyginti kitiems reikalavimams teisei į anuitetą įgyti, nustatytiems atsižvelgiant į išmokėjimų etapą pagal nacionalinę teisę arba pagal tam tikrų papildomų pensijų sistemų taisykles (pirmiausia – fiksuotų įmokų sistemose). (6) Siekiant užtikrinti, kad teisės į papildomą pensiją įgijimo sąlygos nepažeistų darbuotojų teisės laisvai judėti Europos Sąjungoje, reikia nustatyti ribas, susijusias su teisių į pensiją įgijimo sąlygomis, kad darbuotojas, besinaudojantis savo teise laisvai judėti arba judantis valstybės narės viduje, savo karjeros pabaigoje gautų atitinkamo dydžio pensiją. (6a) Kai darbo santykiai pasibaigia prieš išeinančiam iš darbo darbuotojui sukaupiant įgytas teises į pensiją ir kai investavimo riziką prisiima sistema ar darbdavys (visų pirma fiksuotų įmokų sistemose), sistema turėtų grąžinti iš darbo išeinančio darbuotojo įmokas. Kai darbo santykiai pasibaigia prieš iš darbo išeinančiam darbuotojui sukaupiant įgytas teises į pensiją ir kai investavimo riziką prisiima iš darbo išeinantis darbuotojas (visų pirma – fiksuotų įmokų sistemose), sistema turėtų atlyginti šiomis įmokomis padarytų investicijų vertę. Vertė gali būti didesnė ar mažesnė už iš darbo išeinančio darbuotojo sumokėtas įmokas. Jei vertė yra neigiama, negrąžinamos jokios sumos. (6b) Iš darbo išeinantis darbuotojas turėtų turėti teisę savo įgytas teises į pensiją išsaugoti kaip dar neįsigaliojusias teises į pensiją sistemoje, kurioje buvo įtvirtintos jo teisės į pensiją. Dar neįsigaliojusių teisių atveju apsauga gali būti laikoma tinkama, kai, ypač pagal fiksuotų įmokų sistemą, išeinantiems iš darbo darbuotojams suteikiama galimybė jų įgytų teisių į pensiją vertę perkelti į papildomų pensijų sistemą, atitinkančią 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. (7) Laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, Taip pat reikia turėtų būti imamasi veiksmų siekiant užtikrinti teisingą tokių dar neįsigaliojusių teisių į pensiją ar jų vertės išsaugojimą. koregavimą, kad iš darbo išeinantis darbuotojas finansiškai nenukentėtų. Šį tikslą galima pasiekti dar neįsigaliojusias teises pakoregavus atsižvelgiant į įvairias pamatines priemones, įskaitant infliaciją, atlyginimų dydį, šiuo metu mokamas pensinio draudimo įmokas ar papildomų pensijų sistemos turto grąžos rodiklį. Teisių vertė tuo metu, kai darbuotojas išeina iš sistemos, turėtų būti nustatoma laikantis nacionalinės teisės ir praktikos. Apskaičiuojant vertę, turėtų būti atsižvelgiama į ypatingą sistemos pobūdį, iš darbo išeinančio darbuotojo interesus ir likusių aktyvių pensijų sistemos dalyvių bei į pensiją išėjusių naudos gavėjų interesus. Kai patikslinama dar neįsigaliojusių teisių vertė, galima atsižvelgti į pagrįstas administracines išlaidas. (7a) Šia direktyva jokiu būdu neįpareigojama dar neįsigaliojusioms teisėms nustatyti palankesnių sąlygų nei aktyvių sistemos dalyvių teisėms. ( 8 ) Jeigu iš darbo išeinančio darbuotojo įgytos teisės į pensiją arba jų vertė neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos, ir S s iekiant išvengti per didelių administracinių išlaidų, patiriamų administruojant didelį kiekį mažos vertės dar neįsigaliojusių teisių, reikia turi būti numatyta galimybė sudaryti sąlygas pensijų sistemose nesaugoti įgytų teisių į pensiją, bet leisti šių įgytų teisių vertę perkelti arba iš papildomų pensijų sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgyt as ų teis es ių atitinkančią sumą kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos . Kai taikytina, perkeliama vertė ar kapitalo išmoka nustatoma laikantis nacionalinės teisės ir praktikos. (9) Darbuotojams, pereinantiems į kitą darbovietę, reikia sudaryti galimybę rinktis tarp teisių į pensiją, įgytų pagal pradinę papildomų pensijų sistemą, išsaugojimo ir atitinkamos kapitalo sumos pervedimo į kitą papildomų pensijų sistemą, įskaitant pervedimą į kitų valstybių narių sistemas . (9a) Šia direktyva nenustatomos įgytų teisių į pensiją perkėlimo nuostatos, tačiau . siekdamos skatinti profesinį judumą, ypač kurdamos naujas papildomų pensijų sistemas, valstybės narės turėtų stengtis kuo labiau gerinti įgytų teisių į pensiją perkeliamumą . ( 10 ) Siekiant užtikrinti papildomų pensijų sistemų finansinės padėties tvarumą, valstybės narės iš principo nekaupiamosiose sistemose gali leisti netaikyti reikalavimo darbuotojams sudaryti sąlygas perkelti įgytas teises. Tačiau siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į darbuotojus, apsidraudusius kaupiamosiose sistemose, ir darbuotojus, apsidraudusius nekaupiamosiose sistemose, valstybės narės turėtų stengtis laipsniškai gerinti teisių, įgytų nekaupiamojoje sistemoje, perkeliamumą. (11) Nepažeidžiant 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros[10] nuostatų, už papildomo pensinio draudimo skyrimą atsakingi asmenys turi aktyvūs sistemos dalyviai ir darbuotoj ai us , besinaudojan tys čius arba ketinan tys čius pasi naudoti s teise laisvai judėti, turėtų būti tinkamai informuo jami ti apie pasekmes, kurias išėjimas iš darbo galėtų turėti jų teisėms į papildomą pensiją. Valstybės narės gali nustatyti, kad tokia informacija neturi būti teikiama dažniau nei vieną kartą per metus. ( 12 ) Esant papildomų socialinės apsaugos pensijų sistemų įvairovei, Bendrija turi nustatyti tik tikslus, kurie turi būti pasiekti vadovaujantis bendromis nuostatomis, ir tai reiškia, kad tinkamas teisinis dokumentas yra direktyva. ( 13 ) Kadangi valstybės narės negali pačios deramai pasiekti numatytų veiksmų tikslų, t. y. sumažinti kliūtis darbuotojams naudotis teise laisvai judėti, profesiniam judumui ir vidaus rinkos veikimui; šiuos tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą šia direktyva, pagrįsta poveikio vertinimu, atliktu padedant papildomų pensijų komitetui (Pensijų forumui) , nenumatoma nieko, ,kas nėra būtina šiems tikslams pasiekti. ( 14 ) Šioje direktyvoje nustatomi būtiniausi reikalavimai, todėl valstybėms narėms sudaromos sąlygos priimti ar palikti galioti palankesnes nuostatas. Šios direktyvos įgyvendinimu negali būti pateisinamas valstybėje narėje esančios padėties blogėjimas. ( 15 ) Kadangi būtina atsižvelgti į šios direktyvos poveikį, ypač finansiniam papildomų pensijų sistemų tvarumui, valstybėms narėms gali būti suteikta daugiau laiko, kad jos galėtų laipsniškai įgyvendinti nuostatas, galinčias turėti tokių pasekmių. (15a) Kas penkerius metus teikiamose ataskaitose apžvelgiamos to meto papildomų pensijų sistemų veiklos tendencijos. Pirmojoje ataskaitoje taip pat įvertinama darbdavio atsakomybė, nustatyta nacionalinės teisės aktais, dėl darbuotojų, perkeliančių savo teises į kitą pensijų sistemą, perkeliamų teisių į pensiją. Šiame įvertinime taip pat tiriamos galimybės užtikrinti teisinės atsakomybės pabaigą įvykdžius teisių į pensiją perkėlimą. ( 16 ) Laikydamosi papildomų pensijų sistemų organizavimą reglamentuojančios nacionalinės teisės ir praktikos, valstybės narės bendru socialinių partnerių prašymu gali jiems patikėti šios direktyvos įgyvendinimą priemonių, susijusių su kolektyvinėmis sutartimis, srityje, jeigu bus imtasi valstybės narės imasi reikiamų veiksmų, kad galėtų bet kuriuo momentu užtikrinti, kad šioje direktyvoje numatomi rezultatai yra pasiekti. PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Tikslas Šios direktyvos tikslas – palengvinti darbuotojų naudojimąsi teise laisvai judėti ir sudaryti sąlygas darbuotojų profesini am o judum ui o tos pačios valstybės narės viduje teise, šalinant kliūtis, kurias sudaro tam tikros taisyklės, taikomos su darbo santykiais susietoms reguliuojančios valstybių narių papildomų pensijų sistem oms as . 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Ši direktyva taikoma papildomų pensijų sistemoms, išskyrus sistemas, kurioms taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71[11]. 2. Ši direktyva netaikoma šiais atvejais: a) papildomų pensijų sistemoms, kurios šios Direktyvos įsigaliojimo dieną baigė naujų aktyvių dalyvių priėmimą ir jų nebepriima; b) papildomų pensijų sistemoms, kurioms taikomos priemonės, apimančios nacionalinės teisės aktais įsteigtų administracinių institucijų arba teisminių institucijų įsikišimą, skirtos išsaugoti ar atkurti jų finansinę būklę, įskaitant likvidavimo procedūrą. Ši išimtis netaikoma ilgiau nei trunka įsikišimas; c) nemokumo garantijų sistemoms, kompensavimo sistemoms ir nacionaliniams rezervų fondams. 3 straipsnis Sąvokų apibrėžtys Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys : a) „papildoma pensija“ – ištarnauto laiko pensija ir , jeigu tai numatyta papildomų pensijų sistemos taisyklėse, sudarytose laikantis nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės praktikos , invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos, skirtos papildyti ar pakeisti tas išmokas, kurios numatytos už tokius pačius draudiminius įvykius pagal įstatymais nustatytas socialinės apsaugos sistemas ; b) „papildomų pensijų sistema“ – pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinę praktiką sukurta bei su darbo santykiais susieta profesinių ištarnauto laiko pensijų sistema , pvz., grupinės draudimo sutartys arba einamųjų įmokų pensinio draudimo sistema, dėl kurių susitaria viena ar kelios šakos arba sektoriai, pensinio draudimo kaupimo sistema arba pažadėta pensija, kurią garantuoja įmonių apskaitos nuostatos arba bet kokios kolektyvinės ar kitos panašios priemonės, skirt a os pagal darbo sutartis dirbančių asmenų arba savarankiškai dirbančių asmenų papildomoms pensijoms užtikrinti; c) „ aktyvūs pensijų sistemos dalyviai“ – dirbantys asmenys, kurių dabartiniai darbo santykiai profesinė veikla jiems suteikia arba , įvykdžius visas teisių į pensiją įgijimo sąlygas, gali suteikti teisę gauti papildomą pensiją atsižvelgiant į papildomų pensijų sistemos nuostatas; d) „ įgyta teisė gauti pensiją“ – teisė gauti papildomą pensiją, kuri įgyjama įvykdžius teisių įgijimo sąlygas papildomų pensijų sistemų dalyvių ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti pensijas pagal tokias sistemas, teisė gauti pensijas, įgyta pagal papildomų pensijų sistemos taisykles ir, kai taikoma, pagal nacionalinės teisės aktus; da) „bandomasis laikotarpis“ – aktyvaus dalyvavimo sistemoje laikotarpis, kuris pagal nacionalinės teisės aktus arba papildomų pensijų sistemos taisykles yra būtinas teisei į papildomą pensiją įgyti; e) „išėjimas iš darbo“ – sprendimas nutraukti darbo santykius; f) „iš darbo išeinantis darbuotojas” – aktyvus sistemos dalyvis, kurio darbuotojas, kuris prieš įgydamas teisę gauti pensiją nutraukė esami darbo santyki ai us, pagal kuriuos jis įgijo arba būtų galėjęs įgyti teises į pensiją, jeigu nebūtų nutraukęs šių santykių nutraukiami ne dėl tos priežasties, kad jis įgyja teisę į papildomą pensiją ; g) „perkeliamumas“ – galimybė darbuotojui įgyti ir išsaugoti teisę į pensiją, kai jis naudojasi savo teise laisvai judėti ir teise į profesinį judumą; h) „laukiantis pensijos gavėjas“ – buvęs pensijų sistemos dalyvis, kurio teisė į pensiją neįsigalioja asmuo, kuris turi įgytas teises į pensiją papildomų pensijų sistemoje tol , tačiau nebėra aktyvus tos sistemos dalyvis ir dar negauna jokios papildomos kol šis asmuo neatitinka reikalavimų pensij os ai pagal šią sistemą gauti ; i) „dar neįsigaliojusios teisės į pensiją“ – įgytos teisės į pensiją, saugomos sistemoje, kurioje jas sukaupė laukiantis pensijos gavėjas jas įgijo . Šis asmuo pensiją pagal šią papildomą sistemą gaus, kai bus įgyvendintos jos gavimui keliamos sąlygos ; j) „ perkėlimas dar neįsigaliojusių teisių vertė “ – teisių į pensiją kapitalo vertė, apskaičiuota laikantis nacionalinės teisės ir praktikos iš papildomų pensijų sistemos išmokama kapitalo suma, sudaryta iš visų ar dalies teisių į pensiją, įgytų pagal šią sistemą. Šią kapitalo sumą galima perkelti į naują papildomų pensijų sistemą arba į finansinę instituciją, kurioje galima įgyti teises į pensiją . 4 straipsnis Įgijimo sąlygos Valstybės narės imasi visų veiksmų, būtinų užtikrinti, kad: a) jeigu tuo metu, kai darbuotojas išeina iš darbo, teisės į pensiją dar nėra įgytos, visa šio darbuotojo arba jo vardu įmokėtų įmokų suma galėtų būti kompensuojama arba perkeliama galimybė tapti aktyviu sistemos dalyviu priklauso nuo darbo stažo, reikalaujamas darbo stažas negali viršyti vienerių metų ; b) kai reikalaujama, jeigu yra nustatytas aktyvaus sistemos dalyvio kad norintieji įgyti teises į pensiją būtų sulaukę minimal a us amži a us įgytoms teisėms gauti , šis amžius negali būti didesnis nei 21 metai; c) dalyvauti papildomų pensijų sistemoje būtų galima turint vienerių metų darbo stažą, o jei būtina, sulaukus minimalaus reikalaujamo amžiaus jeigu taikomas bandomasis laikotarpis, vyresniems nei 25 metų aktyviems sistemos dalyviams jis negali būti ilgesnis nei vieneri metai. Jaunesnių nei 25 metų aktyvių sistemos dalyvių bandomasis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip penkeri metai ; d) jeigu iš darbo išeinantis darbuotojas galėtų įgyti teises į pensiją daugiausiai po dvejų metų draudimo stažo savo darbo santykių pabaigos momentu dar neįgijo teisių į pensiją, papildomų pensijų sistema grąžina įmokas, kurias įmokėjo iš darbo išeinantis darbuotojas arba darbuotojo vardu pagal nacionalinę teisę, kolektyvinius susitarimus ar sutartis sumokėjo jo darbdavys, arba, jeigu išeinantis darbuotojas buvo prisiėmęs investicinę riziką, iš šių įmokų investavimo atsiradusią vertę ; e) valstybės narės gali leisti socialiniams partneriams kolektyvinėje sutartyje nustatyti kitokias nuostatas, jeigu šiose nuostatose bus numatyta bent lygiavertė atitinkamų asmenų apsauga. 5 straipsnis Dar neįsigaliojusių teisių į pensiją išsaugojimas -1. Valstybės narės, vadovaudamosi 2 ir 3 dalimis, imasi priemonių, kurios reikalingos norint užtikrinti, kad iš darbo išeinantys darbuotojai išlaikytų savo įgytas teises į pensiją papildomų pensijų sistemoje, kurioje jie jas įgijo. Siekiant taikyti straipsnio 1 dalį, pradinė šių teisių vertė apskaičiuojama tuo momentu, kai nutraukiami iš darbo išeinančio darbuotojo dabartiniai darbo santykiai. 1. Valstybės narės , atsižvelgdamos į pensijų sistemos pobūdį arba praktiką, imasi priemonių, kurios , jų nuomone, yra būtinos siekiant užtikrinti, kad dar neįsigaliojusios teisės arba tų teisių vertė būtų vertinamos iš esmės taip pat kaip ir aktyvių sistemos dalyvių teisių vertė, atsižvelgiant į tuometines pensijų mokėjimo tendencijas arba taikant kitas priemones, laikomas būtų teising u ai atliktas įgytų dar neįsigaliojusių teisių į pensiją koregavimas vertinimu, tam, kad iš darbo išeinantis darbuotojas finansiškai nenukentėtų, pvz.: a) teisės į pensiją papildomų pensijų sistemoje nustatomos kaip nominali suma; arba b) būsimas naudos gavėjas toliau gauna naudos iš palūkanų normos, įskaičiuotos į pensijų sistemą, ar iš papildomų pensijų teikėjo investicijų grąžos; arba c) dar neįsigaliojusių teisių į pensiją vertė koreguojama pagal infliaciją ar darbo užmokesčio lygį; gali būti taikomas proporcingas apribojimas, kuris yra nustatytas nacionalinės teisės aktais arba dėl kurio susitarė socialiniai partneriai. 2. Valstybės narės gali leisti papildomų pensijų sistemose nesaugoti iš darbo išeinančio darbuotojo įgytų teisių, bet vietoj to leisti iš papildomų pensijų sistemos iš darbo išeinančiam darbuotojui išmokėti arba pervesti įgytų teisių į pensiją dydžio kapitalo sumą, jeigu sudarytą iš įgytų teisių į pensiją vertė kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Valstybė narė informuoja Komisiją apie taikomą ribą. 3. Valstybės narės gali leisti socialiniams partneriams kolektyvinėje sutartyje nustatyti kitokias nuostatas, jeigu šiose nuostatose numatyta bent lygiavertė iš darbo išeinančių darbuotojų ir laukiančių pensijos gavėjų apsauga. 6 straipsnis Perkėlimas 1. Išskyrus atvejus, kai kapitalo suma mokama pagal 5 straipsnio 2 dalį, valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jeigu iš darbo išeinantis darbuotojas savo naujoje darbovietėje nėra apdraustas pagal tą pačią papildomų pensijų sistemą, jam paprašius, per 18 mėnesių nuo išėjimo iš darbo dienos būtų galima visas įgytas teises perkelti į kitą sistemą toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje. 2. Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti, kad jeigu draudimo įmokos ir palūkanų normos nulemia įgytų teisių vertę, kad tai nepakenktų iš darbo išeinančiam darbuotojui. 3. Papildomų pensijų sistemoje, į kurią perkeliamos teisės, netaikomi teisių įgijimui keliami reikalavimai ir pagal 5 straipsnio 1 dalį jos saugomos bent jau taip, kaip dar neįsigaliojusios teisės. 4. Jeigu atliekant perkėlimą reikia padengti administravimo išlaidas, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šios išlaidos būtų proporcingos draudimo stažui. 7 6 straipsnis Informacija 1. Nepažeisdamos už profesinės pensijos skyrimą atsakingų įstaigų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvos 2003/41/EB 11 straipsnyje , teikti informaciją dėl sistemų dalyviams ir išmokų gavėjams suteikiamos informacijos , valstybės narės imasi būtinų priemonių , kurias laiko būtinomis siekiant užtikrinti, kad aktyvūs pensijų sistemos dalyviai galėtų reikalauti informacijos už papildomų pensijų sistemų administravimą atsakingi asmenys informuotų darbuotojus apie tai, kokių pasekmių išėjim as o iš darbo pasekmes turėtų jų teisėms į papildomą pensiją , kaip numatyta 2 dalyje . 2. Darbuotojų Aktyvių sistemos dalyvių prašymu jiems per priimtiną laikotarpį pateikiama pakankamai informacijos, susijusios su: a) teisių į papildomą pensiją įgijimu ir šių teisių taikymo pasekmėmis išėjus iš darbo; b) pensinio draudimo išmokomis, numatytomis išėjus iš darbo jų įgytų teisių verte arba įgytų teisių į pensiją įvertinimu, atliktu ne anksčiau kaip likus 12 mėnesių iki prašymo dienos; ir c) dar neįsigaliojusių teisių į pensiją išsaugojimo būsimo vertinimo sąlygomis; d) įgytų teisių perkėlimo sąlygomis. 3. Paprašius, už papildomų pensijų sistemos administravimą atsakingi asmenys laukiančiam pensijos gavėjui pateikia informaciją apie dar neįsigaliojusias teises į pensiją ir apie visus taisyklių, reguliuojančių su šiomis teisėmis susijusią papildomų pensijų sistemą, pakeitimus Laukiantiems pensijos gavėjams paprašius, jiems suteikiama pakankamai informacijos apie : a) jų dar neįsigaliojusių teisių vertę arba dar neįsigaliojusių teisių į pensiją įvertinimą, atliktą ne anksčiau kaip likus 12 mėnesių iki prašymo dienos; ir b) kokios sąlygos taikomos dar neįsigaliojusių teisių į pensiją vertinimui. 4. Šiame straipsnyje nurodyta i I nformacija pateikiama aiškiai ir per pagrįstą laiką raštiškai ir suprantamu būdu . 8 7 straipsnis Būtiniausi reikalavimai – atžangos neleistinumas 1. Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti palankesnes negu šioje direktyvoje numatytas nuostatas dėl darbuotojų teisių į papildomą pensiją įtvirtinimo ir iš darbo išeinančių darbuotojų teisių į papildomą pensiją perkeliamumo išsaugojimo . 2. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrindu sumažinti esamą valstybių narių nustatytas teises į papildomų pensijų įtvirtinimą ir išsaugojimą teisių į papildomą pensiją perkeliamumo lygį . 9 8 straipsnis Įgyvendinimas 1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2008 m. liepos 1 d. […(praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos priėmimo)], įgyvendina šią direktyvą, arba užtikrina, kad gali socialiniams partneriams socialiniai partneriai, remdamiesi susitarimu, jų bendru prašymu patikėti direktyvos nuostatų, susijusių su kolektyvinėms sutartims, įgyvendinimą įgyvendina reikiamas nuostatas iki minėtos datos . Tokiu atveju jos užtikrina, kad socialiniai partneriai ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 1 d. susitarimo būdu įgyvendintų reikalingas nuostatas. Suinteresuotosios valstybės narės imasi Valstybės narės privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad galėtų bet kuriuo momentu leidžiančių užtikrinti , jog socialiniai partneriai visuomet sieks įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus tikslus numatomi rezultatai yra pasiekti . Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. 2. Neprieštaraujant 1 dalies nuostatoms, prireikus valstybėms narėms nuo 2008 m. liepos 1 d. […(praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos priėmimo)] gali būti suteiktas papildomas 60 mėnesių laikotarpis tam, kad jos įgyvendintų 4 ir 5 straipsni uose o d punkte nustatytą tikslą. Valstybės narės, norinčios, kad joms būtų suteiktas šis papildomas laikotarpis, apie tai praneša Komisijai ir nurodo atitinkamas nuostatas bei susijusias draudimo sistemas ir konkrečias šio papildomo laikotarpio prašymo priežastis. 3. Neprieštaraujant pirmos dalies nuostatoms ir siekiant atsižvelgti į konkrečias, tinkamai pagrįstas ir su finansinės padėties tvarumu arba papildomų pensijų sistemų taikymo lygiu susijusias aplinkybes, valstybės narės einamosioms įmokų pensinio draudimo sistemoms, paramoms fondams ir įmonėms, kurios, siekdamos darbuotojams išmokėti pensijas, sudaro apskaitos nuostatas, gali leisti netaikyti 6 straipsnio 1 dalies nuostatų. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia galimybe, nedelsdamos apie tai praneša Komisijai ir nurodo susijusias draudimo sistemas bei konkrečias šios išimties prašymą pateisinančias priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi arba kurių ketinama imtis, kad būtų pagerintas pagal šias draudimo sistemas įgytų teisių perkeliamumas. 4 . Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 5. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. 10 9 straipsnis Ataskaita 1. Kas penkerius metus nuo 2008 liepos 1 d. […(praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos priėmimo)] Komisija parengia valstybių narių pateikta informacija paremtą ataskaitą, kurią ji teikia Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui . 2. Ne vėliau kaip 10 m. nuo 2008 m. liepos 1 d. Komisija parengia Pirmojoje ataskaitoje aptariamas šios direktyvos taikymas; į ją įtraukiama speciali ataskait a, ą apie 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Atsižvelgdama į tai, Komisija prireikus pateiks pasiūlymą, apimantį visus šios direktyvos pakeitimus, reikalingus, kad perkeliant įgytas teises, darbuotojams, apsidraudusiems kaupiamosiose sistemose ir darbuotojams, apsidraudusiems 9 straipsnio 3 dalyje nustatytose sistemose, būtų taikomos vienodos sąlygos. kurioje apžvelgiamos lėšų, susijusių su darbuotojų teisėmis į papildomą pensiją, pervedimo sąlygos. Remdamasi šia ataskaita, Komisija prireikus ištiria galimybes pateikti pasiūlymą su bet kokiais siūlomais šios direktyvos pakeitimais arba kitomis priemonėmis, kurios būtinos norint sumažinti kliūtis darbuotojų judumui, sukurtas tam tikromis papildomų pensijų sistemoms taikomomis taisyklėmis. 11 10 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . 12 11 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje, Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros. [2] Tarybos direktyva 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/74/EB. [3] OL C […], […], p. […]. [4] OL C […], […], p. […]. [5] OL C […], […], p. […]. [6] OL L 149, 1971 7 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 631/2004 (OL L 100, 2004 4 6, p. 1). [7] OL L 74, 1972 3 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 77/2005 (OL L 16, 2005 1 20, p.3), numatytas panaikinti įsigaliosiančiu Reglamentu (EB) 883/04. [8] OL L 209, 1998 7 25, p. 46. [9] 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo (OL L 110, 2001 4 20, p. 28). [10] OL L 235, 2003 9 23, p. 10. [11] Numatytas panaikinti ir pakeisti įsigaliosiančiu Reglamentu (EB) 883/04.