[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 27.6.2007

KOM(2007) 364 galutinis

2007/0130 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1) Pasiūlymo aplinkybės

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

EB sutarties 191 straipsniu pripažįstamas svarbus Europos politinių partijų vaidmuo ir nustatomas 2003 m. priimto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinių partijų teisinis pagrindas. Norint sustiprinti ir pagerinti Europos Sąjungos demokratinę infrastruktūrą, šiuo pasiūlymu siekiama, remiantis per pastaruosius ketverius metus sukaupta patirtimi, patobulinti ir atitinkamai pritaikyti galiojantį reglamentą[1].

Praktika parodė, kad reglamentu sėkmingai sukurtas būtinas Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo pagrindas. Europos politinių partijų, gaunančių finansavimą pagal šį reglamentą ir atstovaujančių labai plačiam Europos politinių jėgų spektrui, skaičius išaugo nuo aštuonių iki dešimties. Finansavimas teikiamas iš ES biudžeto I skirsnio (Parlamentas) IV antraštinės dalies 40 skyriaus 402 biudžeto eilutės. Nepaisant ligšiolinio sėkmingo reglamento taikymo suprantama, kad atsižvelgus į patirtį, jį reikia pakeisti. Taigi šio pasiūlymo tikslas – 2003 m. birželio mėn. priimtą Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių, papildyti keliais pakeitimais.

- Bendrosios aplinkybės

Europos Sąjungos tvirtu politiniu tikslu išlieka Europos viešosios erdvės rėmimas – taip skatinamas informuotų piliečių dalyvavimas Europos Sąjungos demokratiniame gyvenime. Viena iš svarbių patirčių Komisijai D planu remiant demokratiją, dialogą ir diskusijas yra ta, kad yra tiek poreikis, tiek galimybė imtis priemonių politiniam dialogui stiprinti ir plėsti.

Baltojoje knygoje dėl Europos komunikacijos politikos Komisija pabrėžė svarbų politinių partijų vaidmenį plėtojant Europos viešąją sferą. Konsultacijos dėl baltosios knygos patvirtino, kaip svarbu, kad Europos politinės partijos labiau įsitrauktų į tarpvalstybinius viešuosius svarstymus visoje Europoje. Be to, tai galėtų padėti skatinti gausesnį dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose. Savo ruožtu Komisijos komunikate „2004 m. Europos rinkimai“ pabrėžta, kad Europos politinės partijos taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatindamos aktyvesnį ES piliečių dalyvavimą demokratijos procese Europos ir nacionaliniu lygmenimis[2].

Paprasto sprendimo nėra, taip pat nėra vienintelio sprendimo piliečių demokratiniams ir dalyvavimo troškimams patenkinti. Tėra aišku, kad šiuos troškimus reikia remti plataus masto iniciatyvomis ir priemonėmis, ypač vertingos iniciatyvos „iš apačios“, kurios atsiranda dėl aktyvaus piliečių dalyvavimo. Kad kiekvieno balsas būtų išgirstas, svarbu užtikrinti kiek įmanoma gausesnį piliečių, taip pat ne mažiau svarbų jaunimo, dalyvavimą demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime.

Europos lygmuo gali duoti impulsą šiems tikslams pasiekti ir šį darbą palengvinti. Tai buvo ir išlieka pagrindinė Europos politinių partijų įsteigimo priežastis, nes jos vaidina labai svarbų vaidmenį mažindamos atotrūkį tarp politikos nacionaliniu bei Europos lygmenimis ir būdamos Europos tautų balsas.

2) EUROPOS PARLAMENTO ATLIKTAS GALIOJANčIO REGLAMENTO įVERTINIMAS

Reglamento 12 straipsnyje Europos Parlamentas raginamas paskelbti ataskaitą, kurioje vertinamas šio reglamento taikymas. 12 straipsnyje numatyta, kad ataskaitoje „...prireikus nurodoma, kaip būtų galima iš dalies keisti finansavimo sistemą“ . 2006 m. kovo 23 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pateikė savo išvadas[3].

Europos Parlamento rezoliucijoje nurodomos kelios problemos, susijusios su reglamento veikimu, ir rekomenduojami darytini pakeitimai.

Rekomendacijas galima suskirstyti į tris kategorijas:

a) Rekomendacijos peržiūrėti reglamento finansines nuostatas siekiant jas suderinti su Europos politinių partijų specialiaisiais poreikiais

Į šią kategoriją visų pirma patenka leidimas kaupti iš kitų nei ES biudžetas šaltinių gaunamų lėšų finansinius rezervus; lėšų pervedimo tarp skirtingų biudžeto kategorijų apribojimų mažinimas; ilgalaikiam planavimui būtino finansinio saugumo užtikrinimas; ir leidimas perkelti tam tikrą procentinę asignavimų dalį iš vienų metų į kitų metų pirmąjį ketvirtį.

b) Rekomendacijos Komisijai pateikti pasiūlymus dėl Europos politinių fondų, susijusių su Europos politinėmis partijomis

Šia rekomendacija dėmesys atkreipiamas į poreikį skatinti Europos politinių fondų plėtrą remiant ir lengvinant Europos politinių partijų pastangas skleisti politinę informaciją ir skatinti diskusijas, o Komisija ypač raginama pateikti pasiūlymą, kaip galima būtų paremti Europos politinius fondus.

c) Įvairios rekomendacijos peržiūrėti papildomus reglamento aspektus pagal atitinkamų suinteresuotųjų šalių rekomendacijas

Į šią kategoriją visų pirma patenka problemos, kylančios dėl to, jog nėra vienodo Europos politinių partijų juridinio statuso. Be to, ataskaitoje nurodoma, kad taisyklės, reglamentuojančios Europos politinių partijų dalyvavimą rinkimų kampanijose, nėra pakankamai aiškios. Parlamento ataskaitoje taip pat raginama šiuo atveju apsvarstyti ir Europos politines jaunimo organizacijas.

3) TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Rengdama šį pasiūlymą Komisija kruopščiai išnagrinėjo Europos Parlamento rekomendacijas.

Reikėtų pabrėžti, kad pats Parlamentas ėmėsi kelių iniciatyvų Parlamento rezoliucijoje nurodytiems trūkumams šalinti 2006 m. vasario 1 d. iš dalies pakeisdamas 2004 m. kovo 29 d. Biuro sprendimą, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 įgyvendinimo taisykles[4]. Todėl šiuo reglamentą keičiančiu pasiūlymu siekiama pašalinti tik tuos trūkumus, dėl kurių reikia keisti patį reglamentą, o to vienas pats Parlamentas padaryti negali. Kaip minėta anksčiau, ES biudžeto skirsnyje „Parlamentas“ numatyta atitinkama biudžeto eilutė, o Parlamentas veikia kaip „leidimus duodantis pareigūnas“.

Komisijos pasiūlytus pakeitimus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Europos politinių partijų finansavimą reglamentuojančių finansinių nuostatų klausimu siūloma šias nuostatas pakeisti dviem aspektais. Visų pirma siūloma politinėms partijoms leisti perkelti tam tikrą visų metinių pajamų procentinę dalį (25 %) iš vienų metų į kitų metų pirmąjį ketvirtį nukrypstant nuo Finansinio reglamento 109 straipsnyje nustatytos ne pelno taisyklės. Ši nuostata leis partijoms geriau reaguoti į kintančias politines aplinkybes ir prioritetus, kuriuos sunku numatyti rengiant partijų metinius biudžetus ir darbo programas.

Antra, siūloma leisti Europos politinėms partijoms kaupti finansinį rezervą taupant pačių partijų gautas pajamas, viršijančias naują sumažintą minimalų 15 % bendro finansavimo lygį. Pagal naująją 9 straipsnio 8 dalį, kuria taip pat nukrypstama nuo Finansinio reglamento 109 straipsnyje nustatytos ne pelno taisyklės, partijos galės užsitikrinti didesnį finansinį saugumą ir planavimą, kartu partijos bus labai skatinamos stiprinti savo nuosavus išteklius ir taip mažinti savo priklausomybę nuo europinio viešojo finansavimo. Siekiant užtikrinti tinkamą likutį, siūloma leisti partijoms sukaupti sutaupytų lėšų sumą, lygią 100 % jų vidutinių metinių pajamų. Jeigu partija viršytų šią sutaupytų lėšų sumą, atitinkamai būtų mažinamas būsimų viešųjų subsidijų lygis.

Europos politinių fondų klausimu Komisija mano, kad tokie fondai turi vaidinti svarbų vaidmenį remiant ir skatinant Europos politinių partijų veiklą ir tikslus. Europos politiniai fondai gali remti ir papildyti politinių partijų veiklą imdamiesi veiklos, kuria prisidedama prie diskusijų Europos viešosios politikos ir Europos integracijos klausimais, taip pat veikdami kaip naujų idėjų, analizių ir politikos pasirinkimo galimybių katalizatoriai. Todėl Europos politiniai fondai gali suburti įvairius svarbius veikėjus, įskaitant nacionalinius politinius fondus ir mokslininkus, kurie turi potencialą praturtinti viešąsias diskusijas ir kurti naujus bei naujoviškus politikos pasiūlymus.

Politiniai fondai jau vaidina svarbų vaidmenį daugelio valstybių narių nacionalinėse politinėse sistemose, inter alia , dėl politinių fondų galimybių imtis įvairios ir labiau ilgalaikės veiklos nei Europos politinės partijos, kurios dėl akivaizdžių priežasčių daugiau dėmesio skiria reagavimui į kasdieninę Europos Sąjungos politiką. Iš veiklos, kurios galėtų imtis politiniai fondai, galima būtų išskirti:

- diskusijų Europos viešosios politikos ir Europos integracijos proceso klausimais stebėjimą, analizavimą ir indėlį į jas;

- pagrindinių suinteresuotųjų šalių Europos masto seminarų, mokymų, konferencijų ir studijų tokiais klausimais rėmimą;

- buvimą nacionalinių politinių fondų ir mokslininkų, įskaitant jaunimo organizacijas ir pilietinės visuomenės atstovus, bendradarbiavimo Europos lygmeniu pagrindu.

Kadangi politiniai fondai yra glaudžiai susiję su Europos politinėmis partijomis, siūloma, kad prašymą dėl finansavimo jie teiktų per Europos politinę partiją, su kuria jie yra susiję. (Plg. naująją 4 straipsnio 4 dalį). Siekiant užtikrinti skaidrumą, taip pat remiantis biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis principu, asignavimai Europos politiniams fondams galėtų būti numatomi atskira ES biudžeto I skirsnio (Parlamentas) IV antraštinės dalies 40 skyriaus biudžeto eilute.

Galiausiai siūloma aiškiai nustatyti, kad iš ES biudžeto gaunami asignavimai taip pat gali būti naudojami Europos politinių partijų vykdomoms kampanijoms finansuoti vykstant Europos Parlamento rinkimams, jeigu jais tiesiogiai arba netiesiogiai nefinansuojamos nacionalinės politinės partijos arba jų kandidatai. Šis pakeitimas logiškai išplaukia iš to, kad pagal galiojantį reglamentą Europos politinės partijos turbūt dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose arba buvo išreiškusios ketinimą dalyvauti.

2007/0130 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 191 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[6],

kadangi:

(1) Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 12 straipsniu nustatoma, kad Europos Parlamentas paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą, taip pat prireikus nurodydamas, kaip būtų galima iš dalies keisti finansavimo sistemą.

(2) 2006 m. kovo 23 d. Rezoliucijoje dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 taikymo[7] Europos Parlamentas išdėstė nuomonę, kad reglamentas kai kuriais atžvilgiais turėtų būti patobulintas atsižvelgiant į patirtį, sukauptą nuo jo įsigaliojimo 2003 m.

(3) Šiame reglamente turėtų būti išdėstytos finansinės paramos Europos politiniams fondams nuostatos, nes su Europos politinėmis partijomis susiję Europos politiniai fondai gali savo veikla palaikantis ir remiantis Europos politinių partijų tikslus, ypač prisidėdami prie diskusijų Europos viešosios politikos ir Europos integracijos klausimais, taip pat veikdami kaip naujų idėjų, analizių ir politikos pasirinkimo galimybių katalizatoriai.

(4) Svarbiu tikslu išlieka užtikrinti kiek įmanoma gausesnį piliečių dalyvavimą demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime. Šiuo atveju ypatingą vaidmenį skatindamos jaunimo susidomėjimą Europos Sąjungos politine sistema ir didindamos konkrečias žinias apie ją gali suvaidinti politinės jaunimo organizacijos, aktyviai remiančios jaunimo dalyvavimą europinėje demokratinėje veikloje.

(5) Europos politinių partijų finansavimą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti pritaikytos siekiant geriau atsižvelgti į ypatingas sąlygas, kuriomis veikia politinės partijos, įskaitant pasikeitusias politines problemas ir darbotvarkes, darančias poveikį biudžetui, kurių politinės partijos negali numatyti rengdamos metines darbo programas ir biudžetus. Todėl reikėtų numatyti galimybę išimties tvarka perkelti lėšas iš vienų metų į kitų metų pirmąjį ketvirtį.

(6) Siekiant sustiprinti partijų ilgalaikio finansinio planavimo galimybes atsižvelgiant į kasmet kintantį finansavimo poreikį ir labiau skatinti partijas remtis ne tik viešuoju finansavimu, Europos politinėms partijoms turėtų būti leidžiama iš nuosavų išteklių, sukauptų iš kitų nei Europos Sąjungos biudžetas šaltinių, sukaupti ribotus finansinius rezervus.

(7) Siekiant sudaryti tinkamas Europos politinių partijų finansavimo sąlygas kartu jas skatinant užtikrinti deramą ilgalaikį finansinį planavimą, turėtų būti pakeisti minimalūs bendro finansavimo reikalavimai.

(8) Siekiant toliau stiprinti ir remti europinį Europos Parlamento rinkimų pobūdį, turėtų būti aiškiai nustatyta, kad iš ES biudžeto gaunami asignavimai taip pat gali būti naudojami Europos politinių partijų vykdomoms kampanijoms finansuoti vykstant Europos Parlamento rinkimams, jeigu jais tiesiogiai arba netiesiogiai nefinansuojamos nacionalinės politinės partijos arba jų kandidatai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 iš dalies keičiamas taip:

(1) 2 straipsnis papildomas 4 punktu:

„4. „Europos politinis fondas“ – tai subjektas arba subjektų tinklas, turintis juridinio asmens statusą valstybėje narėje ir susijęs su Europos politine partija, ir savo veikla remiantis bei papildantis Europos politinės partijos tikslus visų pirma vykdydamas tokias užduotis:

- diskusijų Europos viešosios politikos ir Europos integracijos proceso klausimais stebėjimas, analizavimas ir indėlis į jas;

- pagrindinių suinteresuotųjų šalių, įskaitant jaunimo organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės atstovus, seminarų, mokymų, konferencijų ir studijų tokiais klausimais organizavimas ir rėmimas;

- buvimas nacionalinių politinių fondų, mokslininkų ir kitų svarbių veikėjų bendradarbiavimo Europos lygmeniu pagrindu.“

(2) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Po d punkto įterpiamos šios antroji ir trečioji pastraipos:

Europos politinis fondas tenkina tokias sąlygas:

(a) turi būti susijęs su viena iš Europos politinių partijų, pripažįstamų pagal 3 straipsnį, jos patvirtinimu;

(b) turi, visų pirma savo programoje ir veikloje, laikytis principų, kuriais remiantis sukurta Europos Sąjunga, t. y. laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principų.

Remdamasi šiuo reglamentu kiekviena politinė partija ir Europos politinis fondas patys apibrėžia savo santykių ypatumus, įskaitant tinkamą tiek Europos politinio fondo, tiek Europos politinės partijos, su kuria jis susijęs, kasdieninės veiklos ir valdymo struktūrų atskyrimo laipsnį.“

(3) 4 straipsnis papildomas 4, 5, 6 ir 7 dalimis:

„4. Europos politinis fondas gali prašyti finansavimo per Europos politinę partiją, su kuria jis susijęs.

5. Finansavimas Europos politiniam fondui skiriamas remiantis jo sąsaja su Europos politine partija taikant 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu būdu skirtoms lėšoms taikomas 9 straipsnis.

6. Europos politiniam fondui skirtos lėšos gali būti naudojamos tik jo veiklai pagal 2 straipsnio 4 dalį finansuoti.

7. 1 ir 3 dalies nuostatos Europos politiniams fondams taikomos mutatis mutandis vertinant prašymus dėl finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto.“

(4) 5 straipsnis papildomas 4, 5 ir 6 dalimis:

„4. 2 dalies nuostatos Europos politiniams fondams taikomos mutatis mutandis .

5. Jeigu Europos politinė partija, su kuria susijęs Europos politinis fondas, netenka savo statuso, tas Europos politinis fondas pagal šį reglamentą nebefinansuojamas.

6. Jeigu Europos Parlamentas nustato, kad nebetenkinama nei viena iš 3 straipsnio c punkto sąlygų, tas Europos politinis fondas pagal šį reglamentą nebefinansuojamas.“

(5) 6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Įsipareigojimai, susiję su finansavimu

1. Europos politinė partija ir Europos politinis fondas:

(a) kasmet skelbia savo pajamas ir išlaidas bei pateikia turto ir įsipareigojimų ataskaitą;

(b) deklaruoja savo finansavimo šaltinius, pateikdami rėmėjų ir iš kiekvieno rėmėjo gautų sumų, viršijančių 500 EUR, sąrašą.

Nepriima:

(a) anoniminių dovanojamų lėšų,

(b) dovanojamų lėšų iš Europos Parlamento politinių grupių biudžetų,

(c) dovanojamų lėšų iš tokių įmonių, kurioms tiesioginę ar netiesioginę dominuojančią įtaką gali turėti viešos institucijos, nes yra tų įmonių savininkai ar finansiškai dalyvauja jų veikloje, arba dėl taisyklių, reglamentuojančių tokių įmonių veiklą,

(d) dovanojamų lėšų, viršijančių 12 000 EUR per metus vienam rėmėjui, iš bet kokių fizinių ar juridinių asmenų, išskyrus c punkte minimas įmones, ir laikantis 2 ir 3 dalių nuostatų.

2. Priimtini nacionalinių politinių partijų, kurios yra Europos politinės partijos narės, įnašai Europos politinei partijai. Jie negali viršyti 40 % tokios partijos metinio biudžeto.

3. Priimtini nacionalinių politinių fondų, kurie yra Europos politinio fondo nariai, ir Europos politinių partijų įnašai Europos politiniam fondui. Jie negali viršyti 40 % tokio fondo metinio biudžeto.“

(6) 7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Draudimas finansuoti

1. Europos politinių partijų finansavimui skirtos lėšos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš bet kokio kito šaltinio negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamos kitoms politinėms partijoms, visų pirma nacionalinėms partijoms, kurias ir toliau reglamentuoja nacionalinės taisyklės, finansuoti.

2. Europos politinių fondų finansavimui skirtos lėšos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamos Europos arba nacionalinėms politinėms partijoms arba nacionaliniams fondams finansuoti.“

(7) 8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Išlaidų pobūdis

Nepažeidžiant politinių fondų finansavimo, asignavimai, gauti iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal šį reglamentą, gali būti naudojami tik išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su tikslais, išdėstytais 4 straipsnio 2 dalies b punkte minimoje politinėje programoje.

Į tokias išlaidas įeina administracinės išlaidos ir išlaidos, susijusios su technine parama, susitikimais, tyrimais, tarptautiniais renginiais, studijomis, informacija ir leidiniais.

Į tokias išlaidas taip pat gali įeiti Europos politinių partijų vykdomų kampanijų finansavimas vykstant Europos Parlamento rinkimams, kuriuose jos dalyvauja, kaip reikalaujama pagal 3 straipsnio d punktą. Pagal 7 straipsnį šie asignavimai nėra tiesioginis arba netiesioginis nacionalinių politinių partijų arba jų kandidatų finansavimas.“

(8) 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Asignavimai Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams finansuoti nustatomi pagal kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą ir naudojami remiantis Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomu finansiniu reglamentu (Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002*) ir jo įgyvendinimo taisyklėmis (Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002**).

Šio reglamento įgyvendinimo tvarką nustato leidimus duodantis pareigūnas.“

(b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pagal šį reglamentą suteikiamo finansavimo kontrolė vykdoma remiantis Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002.

Kontrolė taip pat vykdoma remiantis kasmetiniu išorės ir nepriklausomo audito atliekamu sertifikavimu. Per šešis mėnesius nuo atitinkamų finansinių metų pabaigos šis sertifikavimas perduodamas Europos Parlamentui.

(c) Įterpiamos 7, 8 ir 9 dalys:

„7. Jeigu Europos politinė partija finansinių metų pabaigoje iš dotacijos veiklai gauna daugiau pajamų, nei patiria išlaidų, tų metų visų pajamų pertekliaus dalis iki 25 %, nukrypstant nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 109 straipsnyje nustatytos ne pelno taisyklės, gali būti perkeliama į kitus metus su sąlyga, kad ji bus panaudota iki kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos.

8. Siekiant patikrinti, kaip laikomasi ne pelno taisyklės, į nuosavus išteklius, pirmiausia dovanojamas lėšas ir narystės mokesčius, sukauptus per Europos politinės partijos metinę veiklą ir viršijančius 15 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, tenkančių finansavimo gavėjui, nėra atsižvelgiama.

9. 8 dalies nuostatos netaikomos, jeigu Europos politinės partijos finansiniai rezervai viršija 100 % jos vidutinių metinių pajamų.“

___________________

* OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

** OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(9) 10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto gaunamas finansavimas neviršija 85 % Europos politinės partijos arba fondo biudžeto. Įrodinėjimo pareiga tenka atitinkamai Europos politinei partijai.

(10) 12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Vertinimas

Europos Parlamentas paskelbia šio reglamento taikymo ir finansuotos veiklos ataskaitą ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 15 d. Ataskaitoje prireikus nurodoma, kaip būtų galima iš dalies keisti finansavimo sistemą.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] OL L 297, 2003 11 15, p. 1.

[2] COM(2006) 790. 2004 m. Europos rinkimai: Komisijos ataskaita dėl Europos Sąjungos piliečių dalyvavimo gyvenamosios vietos valstybėje narėje (Direktyva 93/109/EB) ir dėl rinkimų priemonių (Sprendimas 76/787/EB, su daliniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2002/772/EB, Euratom).

[3] OL C 292E, 2006 12 1, p. 127.

[4] OL C 150, 2006 6 28, p. 9.

[5] OL C […], […], p. […].

[6] OL C […], […], p. […].

[7] OL C 292E, 2006 12 1, p. 6.