27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/8

1.1

2006 m. kovo 23-24 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadose Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto buvo paprašyta 2008 m. pradžioje parengti suvestinius pranešimus apie veiklą, kuria remiama Partnerystė augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti.

1.2

Be to, Europos Vadovų Taryba pasiūlė konkrečias 2005-2008 m. prioritetinių veiksmų sritis:

2.1

Nors Lisabonos strategija padėjo pasiekti teigiamų rezultatų, iki šiol kai kuriose srityse jos tikslai nėra visiškai pasiekti, visų pirma užtikrinant ekonomikos ir pramonės augimą ir kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų. Pasaulinės konkurencijos požiūriu, Europa turi atremti tradicinių ir naujų konkurentų keliamus iššūkius, į kuriuos jai nepavyksta tinkamai reaguoti.

2.2

Europos įmonės veikia ne visiškai baigtos kurti bendrosios rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, ne visiškai suderintos mokesčių taisyklės, pernelyg lėtai valstybės narės įgyvendina direktyvų nuostatas, vis dar didelė administravimo našta, trūksta darbo jėgos judumo. Ypač sunku šias kliūtis įveikti MVĮ.

2.3

Galima paminėti ir kitus kylančius iššūkius: verslumo trūkumas, gyventojų senėjimas ir jo poveikis verslumui, darbo jėgos pasiūla ir poreikis daugiau dėmesio skirti verslo perdavimui, galimybės gauti finansavimą įmonių steigimo ir vystymo etapuose, galimybės naudotis mokslinių tyrimų rezultatais ir jų atveriamomis naujovių diegimo galimybėmis.

2.4

Nors įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus mažoms ir vidutinėms įmonėms tenka svarbiausias vaidmuo, pirmaisiais Lisabonos strategijos įgyvendinimo metais jų indėlio nauda nebuvo tinkamai įvertinta. Visų pirma reikėtų, kad MVĮ organizacijos aktyviau dalyvautų vertinant pasiektą pažangą bei reikėtų stiprinti jų vaidmenį skatinant MVĮ visais politikos lygiais. EESRK ragina, kad kito 2008-2010 m. Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių persvarstymo metu būtų apibrėžtos geriau orientuotos ir racionalesnės pagrindinės MVĮ gairės, visų pirma susijusios su mikroekonominėmis reformomis. Siekdamas aktyvaus MVĮ dalyvavimo įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, EESRK ragina Tarybą apibrėžti Europos mažųjų įmonių chartijai teisinį pagrindą, atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymą, kad pamatas, užtikrinsiantis aktyvesnius veiksmus, taptų tvirtesnis. Minėtos politikos kryptys ir priemonės yra labai svarbios MVĮ verslo potencialui vystyti.

2.4.1

EESRK ragina Komisiją ir Tarybą dėti visas pastangas atitinkamuose įstatymuose įtvirtinti principą „pradėk nuo mažo“ („think small first“).

2.4.2

EESRK ragina 2009 metus paskelbti „Verslo metais“ ir pabrėžti svarbų vaidmenį, tenkantį verslininkams užtikrinant ekonomikos augimą ir gerovę, bei skatinti jaunimą rinktis verslininko karjerą.

2.4.3

EESRK ragina dėti pastangas, kad būtų užtikrintas Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programos veiksmingumas ir sudarytos sąlygos MVĮ pasinaudoti veiksminga parama ir jos teikiamomis galimybėmis bei supaprastinta MVĮ dalyvavimo tvarka Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje bei struktūrinių fondų veikloje. Būtina atidžiai stebėti minėtų programų ir JEREMIE iniciatyvos veiksmingumą ir galimybes jomis pasinaudoti.

2.4.4

Žmogiškasis kapitalas yra didžiausias įmonių turtas. Atitinkamos paramos struktūros, specialiai pritaikytos mokymo programos ir deramos finansinės paskatos turėtų padėti MVĮ tobulinti darbuotojų ir verslininkų žinias ir gebėjimus toliau investuojant į tęstinį mokymą.

2.4.5

EESRK ragina Komisiją atlikti MVĮ dalyvavimo Bendrijos programose analizę. Jei manoma, kad šis dalyvavimas nepakankamas, būtina nustatyti privalomą minimalų dalyvavimo procentą.

2.4.6

Svarbi priemonė, padedanti MVĮ vystyti savo veiklą, yra viešieji pirkimai. Reikia užtikrinti atidžią MVĮ dalyvavimo juose stebėseną ir parengti priemones, kurios užtikrintų geresnes MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygas. Reikia skatinti keitimąsi gera praktika.

2.4.7

Komisijos lygmeniu reikia sukurti koordinuojančią struktūrą, kad visose programose, veiksmuose ir teisėkūros priemonėse būtų vykdoma tikrai MVĮ naudinga ir veiksminga politika.

2.4.8

Reikėtų imtis specialių veiksmų, kurie skatintų su MVĮ susijusią geriausią praktiką ir ji būtų dažniau taikoma, bei didinti konkurencingumą, visų pirma regionuose, kuriuose išsivystymo lygis yra žemesnis už Europos vidurkį. Tokio pobūdžio veiksmai turėtų būti įgyvendinami per MVĮ organizacijas.

3.1

Lisabonos strategija paprastai labiau žinoma kaip įsipareigojimas iki 2010 m. Europos ekonomiką paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje. Be šios strategijos pagrindinių gairių, 2000 m. birželio mėn. Santa Maria da Feira Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos mažųjų įmonių chartiją.

3.2

Komitetas primena, kad nuo pat 2000 m. kovo 24 d. Lisabonos strategija:

3.3

2005 m. kovo mėn. pavasario Europos Vadovų Taryba atliko Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio vertinimą ir nusprendė atnaujinti procesą didžiausią dėmesį skiriant ekonomikos augimui ir užimtumui kaip pagrindiniams Europos politikos prioritetams. Buvo pasiektas susitarimas dėl integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (1), užtikrinančių reformos priemonių nuoseklumą, ir numatytas aiškus nacionalinių reformų programų kūrimo planas.

3.4

Lisabonos strategijoje konkurencingumo ir ekonomikos siekis nurodomi kaip pagrindinė priemonė siekti didesnės ekonominės gerovės, kurti naujas darbo vietas, gerinti gyvenimo kokybę ir užtikrinti jo apsaugą. Savo ruožtu geresnė gyvenimo kokybė, socialinė pažanga ir aplinkos tvarumas taip pat gali būti ekonomikos augimą lemiančiais veiksniais. Kol kas, įgyvendinant Lisabonos strategiją, nepavyko pasiekti lauktų rezultatų būtent ekonomikos ir pramonės augimo ir darbo vietų kūrimo srityje. Europa susiduria su sunkumais pasaulinės konkurencijos srityje. Nuo Lisabonos strategijos įgyvendinimo pradžios ES narių skaičius išaugo nuo 15 iki 25, o vėliau iki 27 valstybių.

3.5

Pirmiausia Komitetas norėtų nurodyti, kad Lisabonos strategija padėjo pasiekti kai kurių teigiamų pokyčių:

3.6

Nepaisant šių teigiamų aspektų, galima vis dėlto daryti svarbiausią išvadą — Europai tampa vis sunkiau konkuruoti su augančia didžiųjų pramonės valstybių ir sparčiai augančios ekonomikos šalių, kurių gamybos sąnaudos yra mažos ir kurios vis sparčiau diegia naujas technologijas, šalių konkurencija. Susirūpinimą kelia, pvz., šie aspektai:

3.7

Kita vertus vėluojama įgyvendinti Lisabonos strategijos reformas:

3.7.1

Europiniu lygiu valstybės narės įsipareigojo užbaigti kurti bendrąją rinką daugelyje sričių (energetikos, paslaugų, viešųjų pirkimų, transeuropinių tinklų, viešųjų paslaugų pritaikymo), tačiau dažnai buvo vėluojama laiku įgyvendinti būtinas priemones.

3.7.1.1

Europiniu lygiu nuo dešimtojo dešimtmečio Europos Komisija vykdė daugybę iniciatyvų siekdama geriau įvertinti MVĮ poreikius, veikimą bei remti jų plėtojimą ir geriau išnaudoti darbo vietų kūrimo potencialą. Per pastaruosius keletą metų šiuos veiksmus padėjo įgyvendinti paskirtas atstovas MVĮ reikalams, 2004 m. priimtas verslumą skatinančių veiksmų planas ir priemonės, įgyvendinamos siekiant geresnės teisėkūros, didesnės finansavimo galimybės (EIF ir EIB) ir Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (KNPP).

3.7.2

Valstybių narių lygiu rezultatai skiriasi; dažniausiai pasitaikantys trūkumai yra šie:

3.7.3

Naujosioms valstybėms narėms dėl jų vystymosi atotrūkio (pvz., užimtumo, technologijų arba aplinkos srityse) dažnai tenka įveikti papildomas kliūtis, kurias kartais kompensuoja daug radikalesnės negu 15 ES valstybių narių atsinaujinimo priemonės.

3.8

Pateikiama nuoroda į 2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos prašymu parengtą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) pranešimą, kuriame išdėstyti EESRK konsultacijų su partneriais rezultatai valstybių narių ir europiniu lygiu dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir socialinių partnerių bei kitų organizuotos pilietinės visuomenės subjektų vaidmens (2). Pastaraisiais metais Komitetas paskelbė keletą pranešimų dėl Lisabonos strategijos ir konkrečių jos aspektų (3).

4.1.1

Didžioji dauguma Europos įmonių yra MVĮ (99,8 proc.). 91 proc. Europos įmonių yra labai mažos įmonės; 7 proc. — mažos įmonės. Nors daugelis Europos įmonių yra mažos, jose dirba daugiausia darbuotojų (du trečdaliai darbo vietų privačiame sektoriuje) ir sukuriama 57 proc. BVP (4).

4.1.2

Kad pagerėtų MVĮ ekonominės veiklos rezultatų stebėsena, EESRK ragina Europos Komisiją atgaivinti Europos observatoriją, skirtą MVĮ.

4.1.3

MVĮ yra svarbiausios, kurios kuria darbo vietas; jos yra vienas pagrindinių valstybės biudžeto pajamų šaltinis (mokesčiai, PVM, kt.), didelei gyventojų daliai, pirmiausia tai, kuri yra aktyviausia ir orientuota į naujoves ir yra ekonomikos variklis, sudaro galimybes siekti profesinių ir socialinių laimėjimų, užtikrina pagrindinę ekonominės struktūros, palankios rinkos ekonomikai, kuri yra lanksti, naujoviška ir dinamiška, dalį bei lemia būsimų didelių bendrovių atsiradimą, pirmiausia naujose ekonomikos srityse, paremtose sudėtingomis technologijomis.

4.2.1

Pabrėžiant konkurencingumą reikėtų pripažinti, kad būtina siekti tvaraus konkurencingumo atviroje ir globalioje ekonomikoje užtikrinant naujų technologijų naudojimą, veiksmingesnį profesinį mokymą, aukštą darbuotojų kvalifikaciją ir didesnį našumą. Pati svarbiausia strategijos sąvoka yra kokybė (prekių, paslaugų, reglamentavimo, valdymo, užimtumo, socialinių santykių ir aplinkos kokybė).

4.2.2

Siekdamos užtikrinti ekonominį stabilumą, valstybės narės turėtų stengtis vidutinės trukmės biudžeto tikslus išlaikyti viso ekonomikos ciklo metu arba imtis būtinų priemonių padėčiai ištaisyti. Atsižvelgdamos į šį įsipareigojimą, valstybės narės turėtų vengti su ciklu nesuderintos fiskalinės politikos. Valstybės narės, kurių einamųjų sąskaitų deficitas yra pernelyg didelis, turėtų jį koreguoti vykdydamos struktūrines reformas, didinančias išorės konkurencingumą, ir pinigų politikos priemonėmis. Turint omenyje Europos gyventojų senėjimą, šios priemonės yra mažiausia, ką galima padaryti.

4.2.3

EESRK mano, kad pašalinti kliūtis, trukdančias tvariam ir radikaliam Europos ekonomikos atnaujinimui, galima tik iš esmės pakeitus ekonominės politikos, ypač makroekonominės, kryptį. Siekiant ekonomiką grąžinti į tolesnio augimo ir visiško užimtumo kelią, būtini veiksmai ES viduje. Tam reikia suderintos makroekonominės politikos, kuri apimtų Lisabonos strategijos tikslus, visų pirma visiško užimtumo srityje, stiprinant konkurencingumą ir realiai įgyvendinant įsipareigojimus siekti tvaraus vystymosi, kaip tai numatyta Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose.

4.2.4

EESRK primena, kad pinigų politika turėtų būti siekiama užtikrinti kainų stabilumo, ekonomikos augimo ir užimtumo pusiausvyrą. Šiuo požiūriu reikėtų paraginti ECB ir toliau užtikrinti stabilumą platesniu mastu, t. y. ne tik užtikrinant kainų stabilumą, bet ir augimo, visiško užimtumo ir socialinės sanglaudos stabilumą (5). Norint pasiekti rezultatų, svarbu suderinti valstybių narių biudžetus su ECB vykdoma politika ir laikytis Stabilumo ir augimo pakto.

4.2.5

Be to, EESRK pabrėžia, kad verslo paslaugos, neatsiejama MVĮ dalis, yra ypač svarbios siekiant sėkmingo Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir didesnio Europos konkurencingo. Tęsdamas Komisijos komunikato šia tema (6) pradėtą darbą, EESRK pabrėžia būtinybę sukurti tokią reglamentavimo aplinką, kuri leistų susijusioms MVĮ patenkinti visuomenės keliamus poreikius.

4.2.6

EESRK taip pat pritaria Komisijos dokumente dėl integruotos pramonės politikos išsamiam paramos priemonių vertinimui, kuriame analizuojami apdirbamosios pramonės 27 sektoriai, bet primygtinai reikalauja tikro įgyvendinimo politikos, suderintos su valstybėmis narėmis (7).

4.3.1

EESRK visiškai pritaria neseniai pateiktam Europos Komisijos pasiūlymui iki 2012 m. bendrovių administracinę naštą sumažinti 25 proc. (9) Tokia priemonė leistų padidinti ES BVP 1,5 proc. EESRK ragina Komisiją parengti aiškią reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategiją, kuri padėtų ES šioje srityje siekti tikslų (10).

4.3.2

Mažesnė administracinė našta paspartintų ekonomikos augimą. Siekdamos sumažinti teisinių ir reglamentavimo įsipareigojimų naštą, vietos, regionų ir valstybių narių ir Europos Sąjungos valdžios institucijos turi laikytis bendro požiūrio. Labai svarbu, kad taisyklės būtų tinkamai parengtos ir proporcingos.

4.3.3

EESRK remia projektą, kurį Komisija pristatė savo strateginėje apžvalgoje dėl geresnio reglamentavimo ES (11), sukurti Poveikio vertinimo valdybą (PVV), kuriai būtų pavesta vertinti teisės aktų (susijusių su įmonėmis) poveikį, siekiant gerinti poveikio vertinimo kokybę ir veiksmingumą. Šios valdybos veiksmai neturėtų apsiriboti koordinavimu. Reikėtų, kad ji vertintų dokumentų kokybę MVĮ dalyvavimo požiūriu ir atliktų įstatymų pasiūlymų ekonominio ir socialinio poveikio analizę. Nacionaliniu ir Bendrijos lygiu naujas reguliavimo priemones reikėtų atrinkti siekiant įvertinti jų poveikį MVĮ.

4.3.4

Turėtų būti kruopščiai įvertintas naujų arba persvarstytų teisės aktų ekonominis, socialinis ir aplinkos poveikis, kad būtų galima nustatyti galimus kompromisus tarp įvairių politikos priemonių tikslų ir jų sinergiją. Be to, siekiant supaprastinimo, persvarstyti jau galiojantys teisės aktai ir įvertintas jų poveikis konkurencingumui. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nepriklausomiems vertinimams, kuriuose kalbama apie visų Europos Komisijos teisės aktų ir reglamentavimo pasiūlymų poveikį verslui, ir visų pirma mažoms įmonėms. Galiausiai, kuriamas bendras naujų ir galiojančių teisės aktų administracinių išlaidų vertinimo modelis. Principas „pradėk nuo mažo“ turėtų būti pagrindinis principas persvarstant galiojančius ir priimant naujus teises aktus. Taigi įstatymuose turėtų būti atsižvelgiama į MVĮ ypatumus.

4.3.5

EESRK pažymi, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurių lėšos Bendrijos ir valstybių narių teisės aktuose numatytam administravimui yra ribotos, šie pakeitimai yra labai svarbūs.

4.3.6

Turi būti imtasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos valstybės narės laiku ir nepaprastai kokybiškai perkeltų visas reikiamas direktyvas ir įtikintų valstybių narių vyriausybes ir regioninę valdžią ir įstatymų leidėjus pradėti teisės aktų supaprastinimo projektą, ypač jei įgyvendinant europinius įstatymus pasitaikė perteklinio reglamentavimo atvejų.

4.3.7

Dauguma regionų, valstybių narių ir Europos politikos veikėjų nepakankamai išmano tikrąją mažųjų įmonių padėtį ir jų tikruosius poreikius. Geresnis MVĮ atstovaujančių asociacijų (12) dalyvavimas visais lygiais yra būtina sąlyga tobulinant MVĮ politikos Europoje kokybę. Mažųjų įmonių asociacijų stiprinimas yra viena svarbiausių Europos mažųjų įmonių chartijos (2000 m.) idėjų. MVĮ atstovaujančios asociacijos turėtų būti svarbūs suinteresuoti subjektai priimant sprendimus įvairiais lygiais.

4.3.8

EESRK tvirtai remia Europos mažųjų įmonių chartiją, kuri pasirodė esanti veiksminga priemonė pažangai stebėti ir MVĮ problemoms nustatyti; ji taip pat lėmė valstybių narių ryžtą imtis veiksmų gerinant su įmonėmis susijusių politikos sričių koordinavimą visoje Europoje. Būtina ją nuolat atnaujinti ir papildyti atsižvelgiant į pataisytą Lisabonos strategiją ir didelio masto ES plėtros procesą.

4.4.1

Verslumas yra sudėtingas reiškinys, apimantis iniciatyvos, rizikos ir naujovių diegimo aspektus. Mažos ir naujos įmonės kuria naujoves, užpildo rinkos nišas, didina užimtumą ir skatina konkurenciją, didindamos ekonominės veiklos veiksmingumą.

4.4.2

Visoms neseniai įsikūrusioms Europos Sąjungos įmonėms stinga aktyvumo. Naujausioje Pasaulio verslo stebėjimo (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) ataskaitoje tarp pirmųjų 10 šalių nėra nė vienos Europos Sąjungos valstybės narės (14). Tačiau net 8 valstybės narės minimos tarp 10, kurių dalyvavimo procentas yra mažiausias (15).

4.4.3

Verslumas yra labai svarbus visai visuomenei. Siekdamas skatinti ir kelti verslumo kultūros ir verslo svarbos suvokimą bendram valstybės vystymuisi, Komitetas siūlo 2009 m. paskelbti Verslo metais. Todėl Komitetas pažymi, kad 2010 m. bus atliekamas keleto svarbių Bendrijos programų laikotarpio vidurio vertinimas. Būtina formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į verslą. Ši akcija leistų konsoliduoti ir paskatinti keitimąsi geriausia praktika.

4.4.4

ES reikia didelių mokymo ir lavinimo programų pokyčių, visų pirma aukštojo mokslo lygmeniu, daugiau dėmesio skiriant aukštesnės pakopos mokymui verslo klausimais, strateginei informacijos vadybos ir IRT reikšmei bei tinklų dalykinių ryšių užmezgimui. Mokyklos ir aukštojo mokslo įstaigos turi atlikti esminį vaidmenį formuojant jaunimo verslumo mąstyseną. Pvz., siūloma aktyviai įtraukti įmonių atstovus ir verslo organizacijas dalyvauti mokymo programose. Svarbus yra žiniasklaidos vaidmuo ir jos pristatomas verslo įvaizdis.

4.4.5

Turėtų būti aktyviau įgyvendinama politika, padedanti kurti ir plėtoti verslą, visų pirma greitesnis, mažiau išlaidų reikalaujantis naujų įmonių steigimas, priemonės, didinančios galimybes naudoti rizikos kapitalą, daugiau verslo mokymo programų, priemonės, palengvinančios naudojimąsi viešaisiais tinklais bei komunalinėmis paslaugomis, ir didesnis pagalbos mažosioms įmonėms paslaugų tinklas. Be to, reikalingi politiniai sprendimai siekiant reformuoti mokesčių sistemas, reglamentavimą, patekimą į rinką, sanavimo ir restruktūrizavimo procedūras ir paveldėjimo įstatymus. Reikalingas kitoks požiūris į bankrotą.

4.4.6

Vienas esminių klausimų yra galimybės gauti finansavimą pradiniame įmonės kūrimo etape. Belgijoje vyriausybė ėmėsi iniciatyvos siekdama mažinti nuosavo kapitalo trūkumą. Kaip pavyzdį galima paminėti Arkimedes fondo atvejį, kuris akcijų ir obligacijų pavidalu sukaupė 110 milijonų eurų, kuriuos skyrė Flandrijos regiono vyriausybė.

4.4.7

Lygiai taip pat svarbu teikti informaciją ir paramos verslui paslaugas, visų pirma jauniems verslininkams. Savo naudą įrodė kuravimo programos Flandrijoje (Belgija).

4.4.8

Nesėkmės baimė potencialioms naujoms įmonėms daro didelį neigiamą poveikį. Taip pat turėtų būti sukurta tinkama socialinė sistema savarankiškai dirbantiems asmenims. Jiems taip pat turėtų būti suteikta galimybė nesėkmės atveju bandyti dar kartą.

4.5.1

Būtina išlaisvinti bendrosios rinkos potencialą. Europos Sąjunga dabar galėtų pasinaudoti rinkos, didesnės nei JAV ar Kinijos, teikiamomis galimybėmis, tačiau iki šiol:

4.5.2

Europos Sąjungos patrauklumas investicijoms priklauso nuo jos rinkų dydžio ir atvirumo, jos reglamentavimo aplinkos ir infrastruktūros kokybės. Didesnės investicijos padidintų Europos našumą, kadangi darbo jėgos našumas priklauso nuo investicijų į fizinį ir žmogiškąjį kapitalą, žinias ir infrastruktūrą.

4.5.3

Europos gamintojų gebėjimas konkuruoti ir išlikti vidaus rinkoje lemia jų konkurencingumą pasaulio rinkose. Jei prekių vidaus rinka yra gana gerai integruota, paslaugų rinka teisiniu požiūriu arba de facto yra gana susiskaidžiusi. Kad būtų skatinamas augimas ir užimtumas bei didinamas konkurencingumas, turi gerai veikti bendra vidaus paslaugų rinka išsaugant Europos socialinį modelį. Didesnio veiksmingumo būtų galima pasiekti panaikinant mokesčių kliūtis pasienio veiklai ir darbuotojų judumo suvaržymus. Galiausiai našumą ir užimtumą padidintų visiškas finansų rinkų integravimas, kuris padėtų geriau paskirstyti kapitalą pagerindamas verslo finansavimo sąlygas.

4.5.4

MVĮ požiūriu vidaus rinka, ypač paslaugų sektoriaus, vis dar nėra visiškai sukurta. Didelės tarpvalstybinių operacijų administravimo išlaidos ir nepritaikyti europiniai standartai trukdo mažoms įmonėms pasinaudoti didesnėmis rinkomis.

4.5.5

Standartai yra itin svarbūs patekimui į rinkas. Šiuo metu vykdomų standartizavimo procedūrų metu nepakankamai atsižvelgiama į amatų ir MVĮ ypatumus. Mažos įmonės turi aktyviau dalyvauti rengiant europinius ir tarptautinius standartus. Nors Europos Komisija tvirtai remia tokias struktūras kaip NORMAPME (17), reikia papildomų pastangų remti MVĮ, ypač mažos apimties arba individualią gamybą, siekiant mažesnių standartizavimo išlaidų, labiau subalansuoto atstovavimo techniniuose komitetuose, sertifikavimo sistemų supaprastinimo.

4.5.6

Dar yra daug galimybių tobulinti viešųjų pirkimų tvarką. Tokios pažangos galima pasiekti skelbiant daugiau viešųjų pirkimų konkursų. Reikia labiau pabrėžti MVĮ dalyvavimo galimybes viešųjų pirkimų konkursuose. EESRK pritaria tam, kad Komisija parengtų vadovą, skirtą ES valstybių narių, taip pat JAV ir Japonijos, šios srities gerai praktikai, suteikusiai galimybę MVĮ dažniau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

4.5.7

Europoje yra 27 skirtingos MVĮ mokesčių sistemos, o tai lemia dideles įmonių prisitaikymo sąnaudas ir kelia didelių kliūčių vidaus rinkai. Mažų įmonių prisitaikymo sąnaudos viršija didelių įmonių sąnaudas (18). Laukiama supaprastinimo, kuris visų pirma būtų palankaus MVĮ.

4.6.1

Žiniomis grindžiamos pasaulio ekonomikos globalizacijos sąlygomis įmonės turi nuolat prisitaikyti prie permainų. Norėdami prisitaikyti, verslininkai, dalyvaujantys konkurencinėje kovoje ir turintys varžytis inovacijų srityje, labiau negu bet kada privalo turėti tvirtą žinių pagrindą ir tinkamą kvalifikaciją. Vykstant technologijų plėtrai, verslininkai ir kiti darbuotojai tai pat turi įgyti naujų gebėjimų, ypač IRT srityje, ir atnaujinti savo įgūdžius (19).

4.6.2

Nuo 2000 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Lisabonos strategija, Europoje didelis dėmesys skiriamas mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijoms, tačiau jas vis dar būtina tobulinti, kaip teigiama 2006 m. vertinimo ataskaitoje dėl Integruotos veiksmų programos mokymosi visą gyvenimą srityje, dėl kurios 2002 m. susitarė Europos socialiniai partneriai (ETUC, Business Europ, CEEP, UEAPME). Todėl nauja Bendrijos integruota veiksmų programa visą gyvenimą trunkančio mokymo srityje turėtų aktyviai prisidėti įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslą, t. y. pasiekti, kad Europos Sąjunga taptų, „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą“.

4.6.3

Kaip teigė EESRK (20), „Sąjungos švietimo programos buvo viena nedaugelio Bendrijos veiklų, tiesiogiai orientuotų į Europos gyventojus. Todėl naujosios programos tikslas — skatinti demokratišką vystymąsi, pagrįstą dalyvavimo demokratijos idealu ir aktyviais piliečiais“ ir „skatinti užimtumą ir lanksčią darbo rinką“. Kadangi ši priemonė apima pagrindines Europos judumo programas, pvz., Leonardo da Vinci profesinio mokymo programa, apimanti jaunimo ir jaunų darbuotojų pradinį profesinį mokymą, ir Erasmus programa studentams, jos turėtų būti prieinamesnės individualaus judumo požiūriu. Tam tikrą laiką trunkantis mokymasis ir darbas užsienyje leidžia ne tik tobulinti asmens įgūdžius ir praktines žinias, bet ir padeda geriau pažinti Europą ir jaustis Europos piliečiu. Be to, tokia patirtis formuoja aktyvią asmens poziciją ir padeda ugdyti atsakomybę už įdarbinimo galimybes profesinės veiklos srityje.

4.6.4

Be to, EESRK pabrėžė, jog „ypač norėtų, kad programos priemonėmis galėtų naudotis MVĮ“ ir „rekomenduoja, kad MVĮ klausimas būtų sprendžiamas atskirai, supaprastinant atitinkamas procedūras, kad šios įmonės galėtų dalyvauti programoje ir jų dalyvavimas būtų rezultatyvus“. Paslaugų ekonomikoje didžiausias įmonės turtas yra žmogiškasis kapitalas. Kad įmonės, visų pirma MVĮ, galėtų vykdyti gebėjimų ugdymo strategijas, turėtų būti sukurti paramos mechanizmai, kurie padėtų joms investuoti į tęstinį mokymą, pvz., siūlant jų poreikiams pritaikytas mokymo programas, finansinę paramą, įvairias mokesčių lengvatas.

4.6.5

Socialinis dialogas yra svarbi priemonė ekonominiams ir socialiniams klausimams spręsti. Vienas iš svarbiausių jo tikslų — tobulinti darbo rinkos veikimą ir numatyti pokyčius. Be to, socialinis dialogas padeda kurti įmonėse pasitikėjimo klimatą. Socialinis dialogas taip pat gali padėti mažoms įmonėms rasti tinkamus sprendimus, kadangi jo metu atsižvelgiama į darbo aplinkos ir darbo santykių ypatumus ir kokybę bei tą ypatingą padėtį, kurioje veikia ir vystosi amatai ir mažos įmonės.

4.7.1

Lisabonos darbotvarkėje MTTP finansuoti numatyta skirti iki 3 proc. BVP, iš kurių du trečdalius turi finansuoti privatus sektorius, nors šiandiena šiam tikslui jis skiria tik 56 proc. Tačiau tenka apgailestauti, kad Europoje MTTP lėšų skiriama gerokai mažiau negu JAV ar Japonijoje (ES MTTP skiriama 1,93 proc. BVP, palyginti su 2,59 proc. JAV ir 3,15 proc. Japonijoje). Be to, iki 2010 m. Kinija ketina pasiekti ES mokslinių tyrimų intensyvumo lygį. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra: 2002 m. moksliniams tyrimams ir plėtrai JAV privatus sektorius skyrė 100 milijardų eurų daugiau negu Europoje.

4.7.2

Būsimas Europos technologijos institutas (ETI), kurio tikslas — pasiekti kuo aukštesnį švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų integracijos lygį, turėtų pripažinti ir įvertinti MVĮ potencialą. Turėtų būti stiprinamas universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių, ypač smulkiojo verslo įmonių, bendradarbiavimas. Būtina skatinti mokslininkus palaikyti ryšius su įmonėmis. Reikėtų tinkamai įvertinti technologijų sklaidos per technologijų centrus ir inkubatorius svarbą. Naujoje paramos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sistemoje turėtų būti numatytos paramos priemonės naujoves remiantiems paslaugų teikėjams, mokslinių tyrimų ir technologijų parkams ir jų tinklams. Europos mokslininkams visose 27 ES valstybėse narėse reikia suteikti daugiau galimybių. Būtina aktyviau skatinti ir skleisti mokslinių tyrimų rezultatus, kad įmonėms būtų lengviau susipažinti su jų rezultatais ir ekonominiu poveikiu.

4.7.3

Europa turėtų užtikrinti ES mastu suderintas reglamentavimo sąlygas, kurios būtų palankios inovacijoms. Siekiant apsaugoti inovacijas ir tinkamai įvertinti Europos įmonių poreikius, reikalingos naujos Europos bendrijos patento iniciatyvos. Diegiant šią sistemą turėtų būti siekiama nustatyti mažesnius mokesčius MVĮ ir tinkamą draudimo struktūrą bylinėjantis dėl patentų.

4.7.4

Savo naujausiuose komunikatuose Europos Komisija pripažino, kad būtina išplėsti inovacijų apibrėžimą daugiau dėmesio skiriant MVĮ ir atsižvelgiant į ne techninio pobūdžio inovacijas visuose ekonomikos sektoriuose. Tam, kad šis naujas požiūris praverstų smulkiajam verslui, jis turėtų būti taikomas visose politikos srityse.

4.7.5

Itin svarbu didinti MVĮ žmogiškojo kapitalo kvalifikaciją ir įtraukti į gamybos ir inovacijų diegimo veiklą daugiau mokslo darbuotojų. Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje turėtų būti numatyta parama MVĮ finansuojant pažangių technologijų mokslinius tyrimus ir gamybos būdus bei kitas MVĮ struktūrai svarbias naujoves.

4.7.6

Būtinos lėšos ES lygiu turi būti skiriamos iš tokių programų kaip Kompetencijos ir inovacijų programa (CIP), Bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos, struktūrinių fondų, švietimo programos ir kt. Koordinavimo, įskaitant ir lėšų skyrimo, politika yra sudėtinga užduotis, ypač todėl, kad Europos finansiniai ištekliai, palyginti su jų poreikiu ir paklausa, yra gana riboti. Užtikrinant, kad struktūrinių fondų lėšos būtų naudojamos bendram novatoriškų MVĮ, naujų įmonių ir verslo perdavimo finansavimui (pvz., per Europos investicijų fondus — JEREMIE), valstybės narės turi patvirtinti atitinkamas priemones ir vykdyti atidžią jų veiksmingumo ir prieinamumo stebėseną.

4.7.7

Diegiant naujus pažangius gamybos metodus ir mechanizmus, visų pirma MVĮ, reikia užtikrinti palankias kreditų suteikimo sąlygas. EIB ir EIF turėtų aktyviau dalyvauti sektorinių ir tarpsektorinių planavimo grupių darbe.

4.7.8

MVĮ turėtų būti rekomenduojama plačiau taikyti IRT, kurios leistų sumažinti jų išlaidas, padidinti našumą ir konkurencingumą.

4.8.1

Europiniai tyrimai rodo, kad beveik trečdalis Europos įmonių, daugiausia šeimos verslo įmonių, per artimiausius 10 metų bus baigę savo veiklą. Manoma, kad tai turės įtakos maždaug 690 000 įmonių, kuriose sukurta apie 2,8 milijono darbo vietų. Įmonių perdavimas turėtų būti skatinamas kaip visiškai tinkama alternatyva naujų įmonių kūrimui.

4.8.2

Kitaip negu anksčiau, šeimos verslas vis dažniau perduodamas trečiosioms šalims. Taigi, vis dažniau įmonės perimamos, o ne kuriamos naujos. Atlikti tyrimai rodo, kad pirmuosius penkerius metus sėkmingai veikia 96 proc. perduotų ir 75 proc. naujai įsteigtų verslo įmonių.

4.8.3

Todėl pirmiausia būtina sukurti pagrindą ir sudaryti sąlygas galimiems įmonių pirkėjams užmegzti ryšius su parduodančiais įmones. Ši rinka turėtų būti skaidri siekiant padidinti galimybes užmegzti reikiamus ryšius ir užtikrinti veikiančių įmonių tęstinumą ir verslo gyvybingumą. Labai svarbu užtikrinti aukštos kokybės paslaugas užtikrinant pirkėjų ir pardavėjų paiešką, konsultavimą ir konfidencialumą. Daugelyje Europos valstybių yra valstybinės arba valstybės remiamos verslo perdavimo rinkos (22). Šios iniciatyvos turėtų būti vystomos visose ES valstybėse narėse.

4.9.1

MVĮ, ir visų pirma naujoms įmonėms, perkeltoms ir novatoriškoms įmonėms turėtų būti užtikrinamos galimybės gauti finansavimą, kad jos galėtų išnaudoti visą savo potencialą ir skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje. Rizikos pasidalijimo modelių, pvz., savitarpio ir valstybės garantijų schemos, taikymas, yra labai veiksmingos priemonės, todėl būtina jas skatinti ES ir valstybių narių lygiu.

4.9.2

Naujoms įmonėms, MVĮ ir sparčiai besiplečiančioms bendrovėms turėtų būti suteikta galimybė skolintis už prieinamą kainą: tam būtina nustatyti atitinkamo lygio palūkanų normas ir rizikos priemokas bei atitinkamai suderinti valstybės pagalbos schemas.

4.9.3

Turėtų būti stiprinamas ir remiamas MVĮ organizacijų vykdomas MVĮ konsultavimas. Be to, būtina įgyvendinti finansines priemones, kurios būtų pritaikytos smulkiojo verslo galimybėms ir poreikiams. EESRK ragina Komisiją ir EIB ir EIF finansuoti smulkiojo verslo naujoves rizikos kapitalo ir garantijų schemų forma.

4.9.4

Svarbūs MVĮ finansavimo būdai yra rizikos kapitalas ir individualių investuotojų (verslo rėmėjų) investicijos į verslą. Siekiant mažinti nuosavo kapitalo deficitą pradinio finansavimo etape, svarbu skatinti rizikos kapitalo ir individualių investuotojų (verslo rėmėjų) bei (pradedančiųjų) verslininkų tinklų kūrimą.

4.9.5

Veiksmingas būdas taupyti ir tinkamai panaudoti lėšas remiant smulkųjį verslą yra garantijų sistema. Prancūzijoje šioje srityje daugiau kaip 45 metus veikia Mašinų gamybos pramonės savitarpio garantijų fondas (pranc. Caisse Mutuelle de Garantie de la Mécanique, CMGM). Ši organizacija teikia bankų garantijas beveik visoms įmonėms teikiamoms paskoloms (investicijų kreditai, įmonių perdavimas, bankų garantijos, paskolos grynaisiais). Įmonės dalyvauja jų kapitalo ir garantijų fondo veikloje. Ši sistema leidžia sumažinti asmenines verslininkų garantijas, sudaro sąlygas gauti didesnius kreditus ir užtikrina didesnį verslininko saugumą bankininko atžvilgiu. Reikėtų skatinti ES valstybes nares keistis gera praktika MVĮ galimybių gauti finansavima ir naudotis garantijų fondais srityje.

4.10.1

ES turėtų pasinaudoti sparčiai augančios ekonomikos Azijos rinkų atvėrimo galimybėmis, pvz., Kinijos ir Indijos. Kartu ES turėtų spręsti su tuo susijusį naują darbo jėgos tarptautinio padalijimo klausimą, ypač Kinijai specializuojantis didelės papildomos vertės prekių gamyboje, o Indijai tampant pagrindine pasaulio užsakomųjų paslaugų teikėja. EESRK pabrėžia, kad norint užtikrinti geresnį ES įmonių rinkos prieinamumą, labai svarbu laikytis bendro požiūrio į trečiąsias šalis.

4.10.2

Nors bendroji rinka veikia jau daugiau kaip 14 metų, daug įmonių vis dar veikia tik vienoje šalyje. Pagrindinės kliūtys, su kuriomis jos susiduria, yra kalbos barjeras, išlikę įstatymų ir reguliavimo skirtumai, žinių apie kitas rinkas trūkumas. EESRK palankiai vertina paramos verslininkams paslaugų, pvz., JK paso eksportui (23), kūrimą. Taip pat būtina skatinti MVĮ dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

4.10.3

Būtina sukurti tinkamas paramos sistemos priemones tarpvalstybinei veiklai Europos Sąjungoje ir išorės rinkose skatinti.

4.10.4

EESRK pabrėžia, kad ypatingas dėmesys MVĮ turėtų būti skiriamas Komisijos dokumentuose dėl prekybos politikos („Rinkos prieinamumo strategija“, „Apsaugos priemonės“, „Globalioji Europa“).

Pirmininkaujančios JK prašymu parengta nuomonė „Geresnė teisėkūra“, pranešėjas D.Retureau, OL C 24, 2006 1 31.

Nuomonė savo iniciatyva „Kaip patobulinti ES teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą“, pranešėjas J. Van Iersel, OL C 24, 2006 1 31.

Nuomonė dėl Acquis communautaire atnaujinimo ir supaprastinimo (COM(2003 71 galutinis), pranešėjas D. Retureau, OL C 112, 2004 4 30.