[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.12.2007

KOM(2007) 795 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

DĖL TARYBOS DIREKTYVOS 95/50/EB DĖL PAVOJINGŲ KROVINIŲ VEŽIMO KELIAIS VIENODŲ TIKRINIMO PROCEDŪRŲ TAIKYMO VALSTYBĖSE NARĖSE

TURINYS

1. ĮŽANGA 3

2. BENDRA INFORMACIJA 3

3. DIREKTYVA 95/50/EB 4

4. VALSTYBIŲ NARIŲ ATASKAITOS 4

5. DUOMENŲ SKAIČIAVIMAS 5

6. PATIKRINIMŲ DAŽNUMAS VALSTYBĖSE NARĖSE 5

7. TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIŲ TRANSPORTO OPERACIJŲ DALIS 6

8. SANKCIJOS 6

9. IŠVADOS 7

I PRIEDAS. KIEKVIENOJE VALSTYBĖJE NARĖJE ATLIKTŲ PATIKRINIMŲ, NUSTATYTŲ PAŽEIDIMŲ IR SKIRTŲ NUOBAUDŲ SKAIČIAUS KITIMAS (1997–2005m.) 8

II PRIEDAS. PATIKRINIMŲ SKAIČIAUS IR PAVOJINGUS KROVINIUS VEŽANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REISŲ SKAIČIAUS SANTYKIS (%) 2003–2005 m. (NAUJOSIOS VALSTYBĖS NARĖS 2004–2005 m.) 10

III PRIEDAS. PATIKRINIMŲ SKAIČIUS IR PATIKRINTŲ UŽSIENIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DALIS (2003–2005 m.) 11

IV PRIEDAS. VIENAM PATIKRINIMUI TENKANTIS PAŽEIDIMŲ SKAIČIUS 2003–2005 m. 12

V PRIEDAS. NUOBAUDOS PAGAL RŪŠIS 2003–2005 m. 13

1. ĮŽANGA

1995 m. spalio 6 d. priimta Tarybos direktyva 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų[1], jai įgyvendinti būtinus įstatymus ir kitus teisės aktus valstybės narės turėjo priimti iki 1997 m. sausio 1 d.

Direktyvoje 95/50/EB numatoma, kad kiekviena valstybė narė kiekvienais kalendoriniais metais, praėjus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių nuo atitinkamų metų pabaigos, išsiunčia Komisijai ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo[2]. Direktyvoje taip pat nustatyta, kad Komisija ne rečiau kaip kas trejus metus turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl direktyvos taikymo valstybėse narėse[3].

Komisijos ataskaita rengiama remiantis valstybių narių pateiktomis metinėmis ataskaitomis. Tai trečia Tarybos direktyvos 95/90/EB taikymo valstybėse narėse ataskaita, joje pateikiami 2003–2005 m. duomenys. Pirmoje ataskaitoje[4] pateikiami 1997–1998 m. duomenys, antroje[5] – 1999–2002 m. duomenys. Po ES plėtros 2004 m. gegužės 1 d. į ataskaitą įtraukti dešimties naujųjų valstybių narių duomenys. Naujosios valstybės narės buvo tik įpareigotos pateikti 2004 ir 2005 m. duomenis

2. BENDRA INFORMACIJA

1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvoje 94/55/EB[6], su pakeitimais[7], dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo nustatytos suderintos taisyklės, kurių laikantis pavojingi kroviniai vežami valstybėse narėse bei iš vienos valstybės narės į kitą.

Turinio prasme Direktyvos 94/55/EB techniniai priedai sutampa su tarptautinės ADR sutarties[8] techniniais priedais. Todėl Direktyva 94/55/EB į Bendrijos teisę yra perkeliamos techninės ADR sutarties, kurioje yra nustatytos vienodos saugaus pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais taisyklės, nuostatos. Direktyva yra svarbi ir tuo, kad į šių taisyklių taikymo sritį yra įtraukiamas ir nacionalinis eismas, siekiant visoje Bendrijoje suderinti pavojingų krovinių vežimo keliais sąlygas ir kartu užtikrinti didesnę kelių eismo saugą nacionaliniu lygiu.

Direktyvos 94/55/EB A priede yra išvardyti pavojingi kroviniai, kurie gali būti vežami keliais, ir pateiktos pakavimo, ženklinimo ir krovinių aprašymo važtos dokumentuose taisyklės. B priede yra nustatytos transporto priemones ir transporto operacijas reglamentuojančios taisyklės.

3. DIREKTYVA 95/50/EB

Atsižvelgdama į Direktyvą 94/55/EB ir siekdama dar labiau padidinti pavojingų krovinių vežimo saugą bei užtikrinti, kad būtų atliekama pakankamai patikrinimų taikant suderintus metodus, Taryba 1995 m. spalio 6 d. priėmė Direktyvą 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų. Šioje direktyvoje yra pateikiamas suderintas valstybių narių naudojamas kontrolės lapas ir suderintas pažeidimų kodų sąrašas, galiojęs iki 2004 m. 2004 m. direktyvos priedai iš dalies pakeisti[9] – nuo 2005 m. pažeidimų kodai pakeisti trimis rizikos kategorijomis.

Šie vienodi patikrinimai taikomi visiems keliais vežamiems pavojingiems kroviniams valstybėje narėje arba įvežamiems į ją iš trečiųjų šalių, neatsižvelgiant į šalį, kurioje transporto priemonė registruota. Šios direktyvos tikslas – užtikrinti tipiškos keliais vežamų pavojingų krovinių siuntų dalies atsitiktinį tikrinimą ir šiais patikrinimais aprėpti didelę kelių tinklo dalį.

Patikrinimai taip pat gali būti atliekami įmonių patalpose kaip prevencinė priemonė arba užregistravus saugai pavojų keliančių pažeidimų kelyje.

4. VALSTYBIŲ NARIŲ ATASKAITOS

Ataskaitos gautos iš visų valstybių narių, kurios yra įpareigotos pateikti viso 2003–2005 m. laikotarpio ataskaitas. Valstybės narės, kurios yra įpareigotos teikti ataskaitas tik nuo 2004 m., pateikė arba viso laikotarpio, arba laikotarpio dalies ataskaitas. Viena valstybė narė duomenų nepateikė.

Valstybės narės, pateikusios ataskaitas apie visus 2003–2005 m. laikotarpio metus | Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija |

Valstybės narės, pateikusios ataskaitas apie dalį 2003–2005 m. laikotarpio (privaloma nuo 2004 m.) | Čekija (2004–2005 m.), Estija (2004–2005 m.), Latvija (2004–2005 m.), Lenkija (2005 m.), Lietuva (2004–2005 m.), Malta (2005 m.), Slovakija (2005 m.), Vengrija (2004–2005 m.) |

Valstybės narės, nepateikusios ataskaitų apie 2003–2005 m. laikotarpį | Kipras |

Rengiant valstybių narių ataskaitas, kuriose duomenys pateikiami iki 2004 m. pabaigos, prašyta nurodyti direktyvos II priede pateiktus suderintus pažeidimų kodus, o nuo 2005 m. ataskaitose nurodyti naująsias rizikos kategorijas bei pateikti tas ataskaitas laikantis 2005 m. pakeistos direktyvos III priede nustatytos tvarkos. Tokių principų laikėsi ne visos valstybės narės. Vienos valstybės narės naudojo kontrolės lape pateiktus kodus (direktyvos I priedas), kitos – taikė savo pažeidimų klasifikavimo sistemą kaip ir ankstesnėse ataskaitose. 2005 m. daugelis valstybių narių laikėsi senosios tvarkos, tačiau kai kurios valstybės narės jau nurodė naująsias rizikos kategorijas. Todėl nuoseklios pažeidimų tipų apžvalgos sudaryti nepavyko – „kitų pažeidimų“ klasės dalis, kuri ankstesnėje ataskaitoje jau siekė 57,78 %, būtų tik dar padidėjusi.

Ataskaitų duomenys apibendrinami šios ataskaitos I priede. I priede pateikiamas 1997–2005 m. kiekvienoje valstybėje narėje užregistruotų patikrinimų, pažeidimų ir nuobaudų skaičiaus kitimas.

5. DUOMENŲ SKAIČIAVIMAS

Valstybės narės paragintos ataskaitose nurodyti pačių suskaičiuotą vežtų pavojingų krovinių kiekį tonomis arba tonkilometriais. Šią informaciją pateikė nedaug valstybių narių. Todėl laikytasi ankstesnių ataskaitų sudarymo praktikos: skaičiuojant buvo tarta, kad vežtas pavojingų krovinių kiekis[10] yra pastovus vidurkis, lygus 6 % visų vežtų prekių, kad vidutinis reisas yra 110 kilometrų, o vidutinis pavojingų krovinių svoris – 10 tonų.

Remiantis šiais duomenimis buvo suskaičiuoti reisai, kuriuos atliko pavojingus krovinius vežusios transporto priemonės. Siekiant apskaičiuoti patikrinimų dažnumą, išreikštą procentiniu patikrinimų skaičiaus ir reisų skaičiaus santykiu, šis reisų skaičius buvo susietas su šalyje atliktų patikrinimų skaičiumi. Kad visų valstybių narių duomenims būtų suteiktas vienodas pagrindas, visi reisai suskaičiuoti remiantis Eurostato statistiniais duomenimis.

6. PATIKRINIMŲ DAŽNUMAS VALSTYBĖSE NARĖSE

Vienas iš direktyvos tikslų – dar labiau padidinti saugos lygį, užtikrinus pakankamą patikrinimų skaičių. Duomenys apie patikrinimų dažnumą valstybėse narėse 2003–2005 m. pateikiami II priede.

Remiantis šia diagrama ir ankstesnėmis ataskaitomis galima daryti išvadas, kad:

1) patikrinimų dažnumas visoje Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 0,27 % (1997–1998 m.) iki 0,23 % (1999–2002 m.); o pridėjus daugumos naujųjų valstybių narių duomenis – nuo 2004 m. išaugo iki 0,29 % (2003–2005 m.).

2) 2003–2005 m. Čekijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje patikrinimų dažnumas viršija 0,60 %, Austrijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, ir Švedijoje – yra apytiksliai 0,25 %, Belgijoje, Maltoje ir Suomijoje – yra šiek tiek didesnis nei 0,10 %, kitose šalyse – 0,60 % ar net mažesnis. Tačiau reikia pažymėti, kad kai kuriose valstybėse narėse didelė dalis esamų vykdomųjų pajėgų yra sutelkiama patikrinimams patalpose atlikti. Šie patikrinimai atliekami remiantis taip pat Direktyvos 95/50/EB 6 straipsniu, tačiau į duomenis neįtraukti.

3) Šalyse, kuriose patikrinimų atliekama daugiausia, tų patikrinimų skaičius yra daugiau nei 30 kartų didesnis už patikrinimų skaičių šalyse, kuriose jis yra mažiausias. Palyginti su kitomis šalimis, daugiausiai duomenų pateikta apie Vengriją.

Reikia pažymėti, kad ataskaitos nepateikusi valstybė narė į duomenis neįtraukta.

Siekiant nustatyti valstybių narių ir užsienio operatorių patikrinimų lygiavertiškumą, III priede pateikiamas kiekvienoje valstybėje narėje atliktų patikrinimų skaičius ir patikrintų užsienio transporto priemonių dalis. Ši dalis iš tikrųjų yra labai nevienoda. Tačiau, atsižvelgus į geografinę padėtį, ji vis tiek yra pagrįsta, kadangi daugiausia užsienio transporto priemonių yra patikrinama tranzitinėse šalyse. Todėl galima daryti išvadą, kad nėra jokių požymių, kurie rodytų, jog patikrinimai šiuo atžvilgiu yra nesubalansuoti.

7. TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIŲ TRANSPORTO OPERACIJŲ DALIS

Teisės aktų reikalavimų neatitinkančių transporto operacijų dalis buvo apskaičiuota visus pažeidimus (susijusius su transporto priemone, vairuotoju, dokumentais arba vežamais kroviniais) susiejus su tikrinama transporto priemone. Kadangi vienai transporto priemonei galėjo tekti daugiau nei vienas pažeidimas, gautas rodiklis galėtų būti dirbtinai aukštas. Vertinant rezultatus į tai būtina atsižvelgti. Informacija apie 2003–2005 m. vienam patikrinimui tenkančią pažeidimų dalį pateikiama diagramoje IV priede.

Palyginus rodiklius su ankstesnės ataskaitos rezultatais, galima daryti išvadas, kad:

1) visoje Europos Sąjungoje pažeidimų skaičiaus ir vieno patikrinimo santykis padidėjo nuo 0,22 (1997–1998 m.) iki 0,26 (1999–2002m.) ir vėl sumažėjo iki 0,18 (2003–2005 m.);

2) įvairiose šalyse pažeidimų skaičiaus ir vieno patikrinimo santykis 1999–2002 m. svyravo nuo 0,02 iki beveik 2,00;

3) Airijoje, Austrijoje, Estijoje ir Portugalijoje 2003–2005 m. pažeidimų skaičiaus ir vieno patikrinimo santykis yra gerokai didesnis už ES vidurkį (0,26). Daugelyje valstybių narių šis santykis svyruoja nuo 0,10 iki 0,50.

Iš skaičių aiškiai matyti, kad patikrinimai keliuose yra būtini, jie yra svarbi priemonė siekiant, kad pavojingi kroviniai būtų vežami saugiau, nors lyginant patikrinimų dažnumą (II priedas) ir pažeidimų dalį (IV priedas) šis tarpusavio ryšys nėra tiesioginis.

8. SANKCIJOS

Daugeliu atveju duomenys apie sankcijas buvo neišsamūs. Valstybėse narėse, kurių duomenys buvo pateikti, taikytų nuobaudų tipų apžvalga yra V priede. Dažniausiai skiriama nuobauda yra bauda (apytiksliai 80 % visų nuobaudų), antra pagal dažnumą – įspėjimas (apytiksliai 20 %), baudžiamasis persekiojimas pradedamas retai.

9. IŠVADOS

Nors 2003–2005 m. dauguma valstybių narių atliko pavojingų krovinių vežimo patikrinimus kelyje, patikrinimų dažnumas labai skiriasi. Vidutinis patikrinimų dažnumas Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į plėtrą 2004 m., pastaraisiais metais išaugo.

Patikrinimų pagrįstumą aiškiai liudija transporto priemonių, kuriose per patikrinimus nustatyta teisės aktų pažeidimų, dalis, nors vidutinis pažeidimų skaičiaus ir vieno patikrinimo santykis Europos Sąjungoje šiek tiek sumažėjo.

Remdamasi šia ataskaita Komisija pabrėžia, kad patikrinimai kelyje yra veiksminga priemonė, padedanti nustatyti pavojingų krovinių vežimo saugos problemas ir tą saugą gerinti. Tačiau akivaizdu, kad kai kurių valstybių narių atliekami patalpų patikrinimai yra toks pat veiksmingas direktyvos įgyvendinimo būdas, nors šios ataskaitos prieduose tai neatsispindi.

Galiausiai Komisija norėtų atkreipti valstybių narių dėmesį, kad turėtų būti naudojamos suderintos ataskaitų formos ir kad ataskaitas Komisijai turėtų siųsti visos valstybės narės. Valstybėse narėse įvedus ir pradėjus taikyti naująsias pažeidimų rizikos kategorijas, ateityje pateikiamos ataskaitos bus tikslesnės.

I PRIEDAS. KIEKVIENOJE VALSTYBĖJE NARĖJE ATLIKTŲ PATIKRINIMŲ, NUSTATYTŲ PAŽEIDIMŲ IR SKIRTŲ NUOBAUDŲ SKAIČIAUS KITIMAS (1997–2005m.)

[pic]

[pic]

II PRIEDAS. PATIKRINIMŲ SKAIČIAUS IR PAVOJINGUS KROVINIUS VEŽANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REISŲ SKAIČIAUS SANTYKIS (%) 2003–2005 m. (NAUJOSIOS VALSTYBĖS NARĖS 2004–2005 m.)

[pic]

III PRIEDAS. PATIKRINIMŲ SKAIČIUS IR PATIKRINTŲ UŽSIENIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DALIS (2003–2005 m.)

[pic]

IV PRIEDAS. VIENAM PATIKRINIMUI TENKANTIS PAŽEIDIMŲ SKAIČIUS 2003–2005 m.

[pic]

V PRIEDAS. NUOBAUDOS PAGAL RŪŠIS 2003–2005 m.

[pic]

[1] OL L 249, 1995 10 17, p. 35, 2004 m. gruodžio 13 d. Komisijos direktyva 2004/112/EB, derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 95/50/EB (OL L 367, 2004 12 14, p. 23).

[2] Minėtos Direktyvos 9 straipsnio 1 dalis.

[3] Minėtos Direktyvos 9 straipsnio 2 dalis.

[4] COM(2000) 517 galutinis, 2000 9 6.

[5] COM(2005) 430 galutinis, 2005 9 15.

[6] OL L 319, 1994 12 12, p. 7.

[7] Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyva 2004/111/EB, derinančia su technikos pažanga Tarybos direktyvą 94/55/EB (OL L 365, 2004 12 10, p. 25).

[8] 1957 m. rugsėjo 30 d. Ženevoje sudaryta Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais su pakeitimais, kurios paskutinė redakcija yra 2005 m.

[9] 2004 m. gruodžio 13 d. Komisijos direktyva 2004/112/EB, derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 95/50/EB (OL L 367, 2004 12 14, p. 23).

[10] Duomenys apie visus vežtus krovinius yra paimti iš statistinių duomenų rinkinio „2006 ES energetika ir transportas: statistinių duomenų rinkinys“, kurį išleido Eurostatas. Liuksemburgas, Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2007 m. Lentelė 3.2.4c.