[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.11.2007

KOM(2007) 679 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2006 M. PHARE, PASIRENGIMO NARYSTEI IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONIŲ ATASKAITA {SEK(2007) 1462}

Įvadas

Kartu su dviem kitomis Europos Bendrijų finansuojamomis priemonėmis, būtent ISPA (Pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonė) ir SAPARD (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa), PHARE programa siekiama padėti šalims kandidatėms ir stojančiosioms šalims pasirengti stojimui į Europos Sąjungą. Į ją įstojus dešimčiai naujų valstybių narių, 2006 m. Bulgarija, Rumunija ir Kroatija toliau gavo pagalbą pagal tris pasirengimo narystei priemones; todėl buvo pakeisti atitinkami reglamentai, dar 2005 m. biudžete numatyti asignavimai PHARE ir ISPA programoms, o nuo 2006 m. – SAPARD programai. Turkija toliau gavo paramą pagal specialiai jai skirtą pasirengimo narystei pagalbos priemonę.

PHARE pasirengimo narystei pagalba siekiama remti šalių kandidačių ir stojančiųjų šalių pastangas stiprinti viešojo administravimo įstaigas ir institucijas, kad jos veiksmingai veiktų Europos Sąjungoje, skatinti teisės aktų derinimą su Europos bendrijos teisės aktais, mažinti pereinamųjų laikotarpių poreikį ir skatinti ekonominę bei socialinę sanglaudą.

Programavimas pagrįstas 2004 m. pataisytomis PHARE gairėmis, siekiant atsižvelgti į tolesnį Tarpvalstybinio bendradarbiavimo reglamento derinimą su INTERREG, taikyti išskirtinį požiūrį, kurio būtina laikytis branduolinės saugos srityje, ir norint pabrėžti perėjimą prie Išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS). Pasirengimo narystei pagalbos Turkijai programavimas ir įgyvendinimas didžia dalimi parodo PHARE paramos procedūras ir turinį. Siekdama pasirengti decentralizuotam programų valdymui, nustatytam pagal struktūrinius fondus, Europos Komisija vis labiau stiprino paramą Bulgarijai ir Rumunijai, kad būtų sudarytos sąlygos atsakomybę už PHARE programų valdymą ir įgyvendinimą toliau perduoti nacionalinėms valdžios institucijoms.

Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie naujosioms valstybėms narėms skirtą pereinamojo laikotarpio priemonę, kuri buvo įvesta sudarant sąlygas tęsti paramą institucijų kūrimui, siekiant stiprinti ir konsoliduoti institucinius bei administracinius gebėjimus įgyvendinti acquis communautaire . Programavimas grindžiamas poreikiais, nustatytais Komisijos išsamioje stebėsenos ataskaitoje (2003 m. lapkričio mėn.).

1. APžVELGIAMI METAI

1.1. Pagrindiniai 2006 m. plėtros proceso įvykiai

2006 m. buvo svarbūs plėtros politikos požiūriu. Penktasis ES plėtros etapas baigtas 2007 m. sausio 1 d. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai . Atsižvelgdama į sunkumus, kurie kyla dėl šio plėtros etapo, ypač dėl stojimo derybų su Kroatija ir Turkija bei stabilizacijos ir asociacijos proceso su Vakarų Balkanų šalimis pagal pasirengimo narystei strategiją, Komisija pasiūlė strategiją atnaujintam konsensusui dėl plėtros pasiekti. Šiai strategijai pritarta gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje.

Kiek tai susiję su Bulgarija ir Rumunija, Komisija atidžiai stebėjo jų pasirengimą stojimui ir parengė specialų reglamentą, kuriuo remiantis būtų galima laikinai sumažinti išmokamą tam tikrų žemės ūkio išmokų dalį, jeigu nesilaikoma šių lėšų panaudojimo kriterijų. Gruodžio 13 d. Komisija priėmė sprendimus, kuriais abiems šalims nustatytas bendradarbiavimo teismų reformos, kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu klausimais ir pažangos šiose srityse tikrinimo mechanizmas.

Tuo pačiu metu tęstos derybos dėl Kroatijos ir Turkijos narystės. Spalio mėn. sėkmingai baigta abiejų šalių peržiūra. Turkijai neįvykdžius savo įsipareigojimo nediskriminuojant įgyvendinti visą asociacijos susitarimo papildomą protokolą, lapkričio 29 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl tolesnio stojimo derybų vykdymo, kuriai Taryba iš esmės pritarė.

Be to, Komisija toliau stebėjo, kokią pažangą padarė Turkija, Kroatija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija siekdamos atitikti stojimo kriterijus ir stojimo partnerystės reikalavimus. Finansinio bendradarbiavimo programos buvo pritaikytos su stojimu susijusioms reformoms remti. Finansinės pagalbos šalims kandidatėms įsipareigojimai 2006 m. buvo 450 mln. EUR Turkijai, 140 mln. EUR Kroatijai ir 43,6 mln. EUR Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai.

Toliau buvo rengiamos priemonės Kipro turkų bendruomenės izoliacijai nutraukti ir būsimam Kipro suvienijimui palengvinti. 2006 m. pradžioje priėmus Pagalbos reglamentą, parengti programavimo dokumentai ir Komisijos sprendimai dėl 259 mln. EUR pagalbos programos Kipro turkų bendruomenei.

2006 m. tęstas darbas įgyvendinant stabilizacijos ir asociacijos procesą (SAP) Vakarų Balkanuose . Gruodžio mėn. prasidėjo derybos su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos susitarimų. Pradėtos derybos dėl readmisijos susitarimų su tomis pačiomis šalimis, išskyrus Albaniją, kurioje readmisijos susitarimas įsigaliojo 2006 m. gegužės mėn.

Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (SAS) su Albanija pasirašytas 2006 m. birželio mėn. Dėl laikinojo susitarimo 2006 m. gruodžio mėn. (dar prieš ratifikuojant patį SAS) įsigaliojo su prekyba susijusios nuostatos.

Dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Serbija ir Juodkalnija derybos prasidėjo 2005 m. spalio mėn. Didelės pažangos pasiekta per pirmuosius 2006 m. mėnesius. Tačiau nebuvo laikomasi įsipareigojimų bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), taigi 2006 m. gegužės 3 d. Komisija nusprendė atšaukti derybas dėl SAS.

2006 m. Komisija prisidėjo prie sklandžios įvykių eigos apibrėžiant Juodkalnijos valstybės statusą. Po referendumo ir ES pripažinus Juodkalnijos nepriklausomybę, Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl naujų įgaliojimų derėtis dėl SAS su Juodkalnija. Derybos atnaujintos rugsėjo mėn. ir techniškai baigtos gruodžio mėn.; susitarimas bus parafuotas, kai tik šalis padarys pakankamai pažangos Komisijos nurodytose pagrindinėse srityse.

Derybos dėl SAS su Bosnija ir Hercegovina techniškai baigtos gruodžio mėn.; susitarimas bus parafuotas, kai tik šalis padarys pakankamai pažangos Komisijos nurodytose pagrindinėse srityse. Sustiprinta reformų proceso stebėsena, visų pirma panaudojant reformų pažangos stebėsenos mechanizmą. Sausio mėn. formaliai pradėtas ekonominis dialogas. Komisija taip pat nuodugniai rengiasi sustiprintam ES atstovavimui Bosnijoje ir Hercegovinoje uždarius Vyriausiojo įgaliotinio biurą ir aktyviai dalyvauja Taikos įgyvendinimo tarybos veikloje.

Toliau spręstas Kosovo statuso klausimas globojant JT specialiajam pasiuntiniui. Komisija ir toliau remia Kosovo pastangas vykdyti reformas pagal SAP stebėjimo mechanizmą.

2006 m. liepos 31 d. Europos Vadovų Taryba priėmė naują Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ( IPA ), kurią pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą pasiūlė Komisija, kad pasirengimo narystei pagalba tiek šalims kandidatėms, tiek potencialioms šalims kandidatėms būtų tikslinė ir veiksminga. Ši viena bendra priemonė, pakeitusi penkis atskirus teisinius pagrindus, taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d. Komisija pradėjo susijusius strateginio planavimo darbus per paskutinius 2006 m. mėnesius parengdama šalių daugiamečio planavimo dokumentus ir 2006 m. gruodžio mėn. valstybėms narėms pateikdama įgyvendinimo reglamento projektą. Tikimasi, kad pirmosios IPA bus priimtos 2007 m. antrąjį ketvirtį. 2006 m. Plėtros generalinis direktoratas skyrė 2,3 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 2,0 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų bendrą finansinę pagalbą plėtros šalims.

Generalinis direktoratas pirmenybę teikė komunikacijai apie plėtrą pasitelkus strategines partnerystes, taip pat kitas ES institucijas, regionines ir vietos administracijas, žiniasklaidą, NVO ir kitus skleidėjus – taip 2006 m. pabaigoje parengta visapusiška žiniasklaidos kampanija, skirta Bulgarijos ir Rumunijos stojimui.

Be to, Komisija ir toliau palaikė pilietinės visuomenės dialogą , ypač Turkijoje ir Kroatijoje, kuriuo siekiama sustiprinti ES ir šalių kandidačių pilietinės visuomenės ryšius, kad pagerėtų abipusis supratimas ir būtų išskaidytas piliečių susirūpinimas dėl plėtros.

1.2. Pagrindinės 2006 m. Europos Vadovų Tarybų išvados

Kaip parodyta toliau pateiktomis ištraukomis, 2006 m. gruodžio 14–15 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba pritarė birželio 15–16 d. išvadoms[1] ir patvirtino 2006 m. plėtros paketą kaip pagrindą atnaujintam konsensusui dėl plėtros pasiekti:

„Kaip buvo susitarta 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdyje ir remiantis Komisijos komunikatu dėl plėtros strategijos bei jos specialiuoju pranešimu dėl ES gebėjimų integruoti naujas nares, Europos Vadovų Taryba surengė išsamius debatus plėtros klausimais. Europos Vadovų Taryba sutinka, kad plėtros strategija, grindžiama konsolidavimo, sąlygų laikymosi ir informavimo principais bei ES gebėjimu integruoti naujas nares, yra atnaujinto konsensuso dėl plėtros pagrindas. ES toliau laikosi įsipareigojimų šalių, kurios dalyvauja plėtros procese, atžvilgiu.

[...] Kad būtų išlaikyti ES integracijos gebėjimai, stojančios šalys turi būti pasirengusios ir sugebėti prisiimti visus narystės Sąjungoje įsipareigojimus, o Sąjunga turi sugebėti veikti veiksmingai ir vystytis. Abu šie aspektai yra ypač svarbūs užtikrinant didelę ir tvarią visuomenės paramą, kuri taip pat turėtų būti skatinama garantuojant didesnį skaidrumą ir geresnį informavimą.

Europos Vadovų Taryba patvirtina, kad ES laikosi savo įsipareigojimų dėl vykstančių stojimo derybų. Neseniai sugriežtintose taisyklėse, reglamentuojančiose derybų procesą, jau numatytas griežtas sąlygų laikymasis visuose derybų etapuose. Europos Vadovų Taryba pritaria Komisijos pasiūlytiems derybų valdymo ir kokybės patobulinimams. [...] Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, kad Vakarų Balkanų ateitis yra Europos Sąjungoje. Ji pakartoja, kad kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės Europos Sąjungoje priklauso nuo atskirų tos šalies pastangų laikytis Kopenhagos kriterijų bei stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygų. […]

Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad ES galėtų užtikrinti ir sustiprinti savo pačios vystymąsi. Plėtros sparta turi priklausyti nuo Sąjungos gebėjimų integruoti naujas nares. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją Komisijos nuomonėje dėl šalies prašymo dėl narystės ir stojimo derybų metu pateikti poveikio pagrindinėms politikos kryptims įvertinimus. Kadangi Sąjunga plečiasi, sėkmingai europinei integracijai reikia veiksmingai veikiančių ES institucijų ir toliau tvariai plėtojamų bei finansuojamų ES politikos krypčių.“

2. PROGRAMAVIMAS IR PROGRAMų įGYVENDINIMAS: BENDRA APžVALGA

2.1. PHARE ir Turkijai skirta pasirengimo narystei priemonė

Bendra faktinių įsipareigojimų suma buvo 1401,7 mln. EUR, kurią sudaro:

Nacionalinės programos | 1086,5 mln. EUR |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 84,0 mln. EUR |

Regioninės ir horizontaliosios programos (įskaitant TAIEX) | 168,0 mln. EUR |

Branduolinė sauga | 13,2 mln. EUR |

Bulgarijos Kozloduj jėgainės eksploatacijos nutraukimas | 50,0 mln. EUR |

Nacionalinės programos buvo suskirstytos taip:

Bulgarija | 166,8 mln. EUR |

Rumunija | 408,6 mln. EUR |

Kroatija | 61,1 mln. EUR |

Turkija | 450,0 mln. EUR |

Išsami informacija apie PHARE programą kiekvienoje šalyje ir pasirengimo narystei finansinę pagalbą Turkijai pateikiama šios ataskaitos priedo I dalyje: informacija apie šalis.

2.2. Pereinamojo laikotarpio priemonė

Dešimt šalių, kurios gaudavo pasirengimo narystei finansinę pagalbą pagal PHARE (arba specialias pasirengimo narystei programas Kipro ir Maltos atveju), 2004 m. pirmą kartą gavo pagalbą pagal specialią pereinamojo laikotarpio priemonę institucijų kūrimui, skirtą sudaryti sąlygas naujosioms valstybėms narėms stiprinti ir konsoliduoti institucinius ir administracinius gebėjimus įgyvendinti acquis communautaire , ir tokiu būdu tęsti pagal PHARE pradėtas institucijų kūrimo priemones. Šioje ataskaitoje apžvelgiami paskutiniai naujosioms valstybėms narėms skirtos programos pagal pereinamojo laikotarpio priemonę metai.

Pereinamojo laikotarpio priemonė buvo sukurta Stojimo akto 34 straipsniu kaip laikina finansinė priemonė po įstojimo. Programavimas yra paremtas poreikiais, nustatytais Komisijos išsamioje stebėsenos ataskaitoje (2003 m. lapkričio mėn.). Šiame straipsnyje pateikiamas neišsamus pagrindinių acquis sričių, kuriose vis dar yra trūkumų, pavyzdžių sąrašas, tačiau į jį neįtraukiamos ir sritys, atitinkančios struktūrinių fondų finansavimo reikalavimus. Užtikrinant tęstinumą su PHARE lėšomis finansuojama parama institucijų kūrimui, dalis kiekvienos pereinamojo laikotarpio priemonės metinės sumos buvo skiriama tam tikroms kelis pagalbos gavėjus apimančioms programoms.

Bendra įsipareigojimų suma buvo 67,2 mln. EUR, kurią sudaro:

Nacionalinės programos | 63,1 mln. EUR |

Daugiašalės ir horizontaliosios programos | 4,1 mln. EUR |

Nacionalinės programos buvo suskirstytos taip:

Kipras | 3,2 mln. EUR | Latvija | 4,0 mln. EUR |

Čekija | 7,2 mln. EUR | Lietuva | 4,0 mln. EUR |

Estija | 3,7 mln. EUR | Lenkija | 22,1 mln. EUR |

Vengrija | 6,7 mln. EUR | Slovėnija | 3,7 mln. EUR |

Malta | 3,3 mln. EUR | Slovakija | 5,2 mln. EUR |

2.3. Perėjimas prie Išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS)

Komisija siekia sudaryti sąlygas PHARE pagalbą gaunančioms šalims valdyti Bendrijos lėšas pagal EDIS, kad iki stojimo būtų sukaupta pakankama praktinė patirtis valdyti visiškai decentralizuotą sistemą, ir tokiu būdu jas parengti veiksmingai valdyti struktūrinius fondus po įstojimo (pasidalijamojo valdymo sąlygomis).

Pagal EDIS veikiančias PHARE įgyvendinančias agentūras Komisija tvirtins įsitikinusi, kad jos turi tinkamus išteklius, Bendrijos pagalbos veiksmingai ir laiku atliekamam valdymui reikalingas struktūras ir sistemas.

EDIS taikymas atidėtas keturioms Bulgarijos įgyvendinančiosioms agentūroms[2]. 2006 m. gruodžio mėn. ataskaitos projekte nurodyti keli spręstini klausimai. Bulgarijos valdžios institucijų prašoma užbaigti veiksmų planą šiems klausimams išspręsti. Galutinės EDIS akreditacijos tikimasi iki 2007 m. vidurio.

2006 m. Rumunija Komisijai pateikė prašymus dėl ex ante kontrolės atsisakymo ir akreditacijos pagal EDIS. Prašymai susiję su Europos integracijos ministerija (EIM) ir CFSA kaip pagrindine įgyvendinančiąja agentūra. Atskirą prašymą pateikė Darbo ministerija, kuri buvo įsteigta kaip atskira ESF pasirengimo narystei programų įgyvendinančioji agentūra. EIM ir CFSA akreditacija suteikta 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendime dėl EDIS nurodyti keli vadinamieji „2 tipo“ rezultatai, dėl kurių sistemą reikia toliau stebėti ir tobulinti tiksliai nurodytu laikotarpiu nuo sprendimo datos. Galutinė ataskaita ir akreditacija bus baigtos 2007 m.

Komisijos sprendimas dėl dalinio valdymo suteikimo PHARE ir CARDS pagal decentralizuotą įgyvendinimo sistemą (DIS) Kroatijai priimtas 2006 m. vasario 7 d.

Turkija perėjo prie DIS 2003 m. spalio mėn., ji preliminariai planuoja pereiti prie EDIS 2007 m.

2.4. Bendrijos pasirengimo narystei pagalbos koordinavimas

- SAPARD[3] (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa) tikslas – padėti šalims kandidatėms spręsti žemės ūkio sektorių ir kaimo vietovių struktūrinio prisitaikymo problemas bei įgyvendinti bendrosios žemės ūkio politikos acquis communautaire ir susijusius teisės aktus. Išsamios informacijos apie SAPARD veiklą galima rasti SAPARD metinėje ataskaitoje.

- ISPA[4] (Pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonė) pagrindinis tikslas – užtikrinti šalių kandidačių infrastruktūros derinimą su Bendrijos infrastruktūros standartais. Ji taip pat naudojama pagrindinei aplinkos ir transporto infrastruktūrai finansuoti. Išsamios informacijos apie ISPA veiklą galima rasti ISPA metinėje ataskaitoje.

- Komisijos trijų pasirengimo narystei priemonių direktorių lygmens derinimo komitetas 2005 m. oficialiai neposėdžiavo, nors buvo surengti keli susirinkimai, ypač svarstant naujosios pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) ir atitinkamų jos komponentų kūrimą[5]. Bendrasis pagalbos dokumentas, kuriuo Komisija informuoja PHARE valdymo komitetą apie 2005 m. pasirengimo narystei pagalbos koordinavimą ir planuojamą pagalbą 2006 m., 2006 m. gegužės 19 d. buvo pristatytas šiame komitete. Šiame dokumente visų pirma pristatomi preliminarūs su šiomis trimis priemonėmis susiję finansiniai metų asignavimai kiekvienai šaliai, informacija apie koordinavimą su EIB ir tarptautinėmis finansų institucijomis bei decentralizuoto valdymo pažangą ir perspektyvas. Atskiroje metinėje pasirengimo narystei pagalbos koordinavimo ataskaitoje pateikiama išsamesnė informacija apie PHARE, ISPA ir SAPARD programų koordinavimą.

3. BENDRADARBIAVIMAS SU EIB IR TARPTAUTINėMIS FINANSų INSTITUCIJOMIS

Komisija visais programavimo etapais reguliariai konsultuojasi su tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) ir dvišaliais pagalbos teikėjais, siekdama nustatyti galimas bendros veiklos sritis ir papildomus metodus pasirengimo narystės prioritetams įgyvendinti.

Bendradarbiavimas su EIB ir kitomis TFI, ypač su Europos plėtros ir rekonstrukcijų banku (EPRB), Pasaulio banku bei Europos plėtros banko taryba (EPBT, kartu su Vokietijos Kreditanstalt für Wiederaufbau , KfW) bei bendras projektų finansavimas organizuojamas pagal pakeistą 2006 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos ir dalyvaujančių TFI susitarimo memorandumą dėl plėtros šalių.

Įgyvendinant PHARE horizontaliąsias programas, atsivėrė plačios bendradarbiavimo su TFI galimybės, leidžiančios lanksčiau plėsti TFI paskolų mastą jas derinant su ES dotacijomis, palyginti su nacionalinėmis programomis finansuojamais investiciniais projektais. Vis dėlto Komisija užtikrino, kad abi programų rūšys viena kitą papildytų.

Nuo 2005 m. pradėtos pagal PHARE finansuojamos naujosios horizontaliosios programos apima Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją[6]. Dėl paskesnių horizontalių finansavimo priemonių techninio ir daugiašalio pobūdžio reikėjo, kad dalyvautų aukštos specializacijos finansinės institucijos, turinčios didelę patirtį tarptautinių finansų, MVĮ ir savivaldybių sektoriaus plėtros srityse. Pirmenybė buvo teikiama finansinėms institucijoms, turinčioms tarptautinių viešosios teisės institucijų statusą, kurių vertybės, ypač plėtros požiūriu, ir viešosios politikos tikslai panašūs į ES, o ne privataus sektoriaus finansinėms institucijoms, siekiančioms komercinių investicijų galimybių.

Pirmoji priemonių programa buvo pradėta 1999 m. kartu su ERPB. EPBT, įgyvendinanti programą kartu su KfW, ir EIB prie priemonių programų prisijungė kitais metais. Nuo 1999 m. Komisija yra pradėjusi 32 priemonių programas.

- 18 MVĮ finansavimo priemonių, kurioms iš viso skirta 376 mln. EUR vertės ES finansinių paskatų ir 2 328,25 mln. EUR vertės TFI kredito linijų.

- 11 savivaldybių finansavimo priemonių, kurioms iš viso skirta 117,8 mln. EUR vertės ES finansinių paskatų ir 589 mln. EUR vertės TFI paskolų.

- 2006 m. pirmą kartą taikomos trys energijos naudojimo efektyvumo finansinės priemonės, kurioms skirta 53 mln. EUR vertės ES finansinių paskatų ir 212 mln. EUR vertės TFI paskolų. Įgyvendinimas prasidės 2007 m. balandžio mėn.

MVĮ finansavimo priemonė yra keliems gavėjams skirta programa, kuria siekiama sustiprinti finansinių tarpininkų (pvz., bankų, lizingo bendrovių) pajėgumus pagalbą gaunančiose plėtros šalyse, siekiant išplėsti ir sustiprinti jų finansavimą MVĮ.

Savivaldybių finansavimo priemonės mechanizmas yra panašus į MVĮ finansavimo priemonės mechanizmą. Iš TFI išteklių teikiamos paskolos ir rizikos diversifikavimo priemonės derinamos su neatlygintinomis finansinėmis paskatomis vietos finansų tarpininkams. Numatyta, kad PHARE lėšomis bus finansuojama ribota techninės pagalbos savivaldybėms suma, siekiant sustiprinti savivaldybės kredito rinkos paklausą.

Energijos naudojimo efektyvumo finansinės priemonės pradėtos 2006 m. reaguojant į Energijos efektyvumo žaliąją knygą ir direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo. Siekiama paskatinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumą visų rūšių pastatuose ir pramonės sektoriuje suteikiant atitinkamo finansavimo galimybę galutiniams paskolų gavėjams. Programoje TFI kredito linijos, kuriomis gali naudotis ir finansiniai tarpininkai, derinamos su paskatomis didinti įrangos ekonomiškumą ir padaryti investicijas į energetiką patraukliomis, o mokesčius naudingus vietos finansiniams tarpininkams, kad jie būtų paskatinti skolinti lėšas energijos naudojimo efektyvumo priemonėms finansuoti.

Nicoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos prašymu ir atsižvelgiant į 2001 m. liepos 25 d. Komisijos komunikatą dėl pasienio regionų, EIB ir Komisija sukūrė priemonę pasienio regionams. Projektas skirtas nedidelės savivaldos infrastruktūros įgyvendinimui pasienio regionuose, skatinant integraciją į dabartinius ES regionus: jį sudaro 2 savivaldos infrastruktūros programos, kurioms iš viso skirta 40 mln. EUR vertės ES finansinių paskatų ir 200 mln. EUR vertės EIB paskolų. Ši programa vis dar įgyvendinama. 2006 m. ES įnašas buvo sumažintas nuo 50 mln. EUR iki 40 mln. EUR, siekiant programos dydį suderinti su galimais projektais.

4. STEBėSENA IR VERTINIMAS

Stebėsenos ir vertinimo funkcijos paskirtis – vertinant programos įgyvendinimo rezultatus ir gautą patirtį pirmiausia stebėti ir vertinti pagalbą gaunančioms šalims skiriamą finansinę pagalbą siekiant pasirengimo narystei tikslų. Antra, numatoma atskaitomybė už pinigų vertę ir pasirengimo narystei lėšų panaudojimą. Trečias tikslas – gerinti šalių pagalbos gavėjų vietos stebėsenos ir vertinimo pajėgumus, kurie padeda stiprinti valstybių pajėgumus valdyti ir kontroliuoti pasirengimo narystei pagalbą.

4.1. Ex ante vertinimas

2006 m. baigtas IPA ex ante vertinimas sutelkiant dėmesį į daugiamečio planavimo dokumentus. Šio darbo rezultatai ir rekomendacijos prisidėjo prie svarstymų ir Kokybės užtikrinimo grupės rezultatų parengimo bei paskesnės daugiamečio planavimo dokumentų ir gairių peržiūros.

4.2. Stebėsena ir tarpinis vertinimas

2006 m. pagal tarpinio vertinimo schemą Rumunijoje, Bulgarijoje ir Turkijoje parengtos 32 atskiros šalies, sektoriaus, ad hoc arba teminės vertinimo ataskaitos, apimančios PHARE ir kitas pasirengimo narystei finansines priemones.

Apskritai 2006 m. finansinės pagalbos tarpinio vertinimo ataskaitose nurodyta, kad pasirengimo narystei pagalbos rezultatai Bulgarijoje, Rumunijoje ir Turkijoje buvo nevienodi ir net labai skyrėsi. Konkretūs trijų šalių tarpinio vertinimo rezultatai aprašyti II.3.1 dalyje.

4.3. Ex post vertinimas

2006 m. baigtas pagrindinis PHARE ex post vertinimas, apimantis nacionalines programas, daugiašales programas, bei teminis vertinimas. Ex post vertinimo rezultatai aprašyti aštuoniose daugiašalėse ataskaitose, dešimtyje šalies vertinimo ataskaitų, septyniose teminio vertinimo ataskaitose ir konsoliduotoje vertinimo ataskaitoje. Šio darbo rezultatai bus naudingi priimant sprendimus dėl esamos pasirengimo narystei pagalbos ir pagalbos Vakarų Balkanų šalims. Pagrindinius šio ex post vertinimo rezultatus ir išvadas galima rasti II.3.2 dalyje.

5. KITA VEIKLA

Komisijos tarnybos ėmėsi kitų veiksmų, kad pagerintų 2006 m. programų kokybę ir paremtų vietos stebėsenos bei vertinimo pajėgumų vystymą. Konkretūs veiksmai aprašyti priedo II.3 dalyje.

[1] Visas 2006 m. birželio mėn. pirmininkaujančios valstybės narės išvadų tekstas pateikiamas http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/lt/ec/90129.pdf. Visas 2006 m. gruodžio mėn. pirmininkaujančios valstybės narės išvadų tekstas pateikiamas http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/lt/ec/92210.pdf.

[2] Centralizuoto finansavimo ir sutarčių agentūra (CFSA), Regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministerija, Socialinės politikos ir darbo ministerija, Ekonomikos ministerija.

[3] Žemės ūkio generalinio direktorato tinklalapyje rasite daugiau informacijos apie SAPARD.

[4] Regioninės politikos generalinio direktorato tinklalapyje rasite daugiau informacijos apie ISPA.

[5] Iš 6 pasiūlytų išorės santykių priemonių, kurios turi būti taikomos 2007–2013 m. laikotarpiu, viena yra naujoji pasirengimo narystei pagalbos priemonė, IPA. IPA priemone, jungiančia išorės pagalbos ir vidaus politikos priemones, ketinama padėti šalims kandidatėms (Turkijai, Kroatijai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai) bei potencialioms šalims kandidatėms (Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai ir Serbijai bei Kosovui, remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1244) įstoti į Europos Sąjungą. IPA bus priemonė, padedanti siekti narystės, tenkinant visus stojimo proceso keliamus reikalavimus, ypač prioritetų, stebėsenos ir vertinimo atžvilgiu. IPA pakeis dabartines pasirengimo narystei priemones, t. y. PHARE, kurios taikymo sritis – parama įgyvendinant acquis communautaire , skatinant institucijų kūrimą ir susijusias investicijas, investavimą į ekonominę bei socialinę sanglaudą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; ISPA, kuri yra Sanglaudos fondo pirmtakė ir apima aplinkos ir transporto infrastruktūros sritis; SAPARD, kaimo plėtros planų pirmtakę, apimančią bendrosios žemės ūkio politikos acquis ir kaimo plėtrą, Turkijos pasirengimo narystei priemonę, taikomą tokiose pačiose srityse kaip ir PHARE; ir CARDS, kuri apima Vakarų Balkanų šalis.

[6] Turkijai taikoma pasirengimo narystei finansinė pagalba Turkijai.