[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.10.2007

KOM(2007) 622 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

apie Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo įgyvendinimą 2003–2004 m. (23-ioji Komisijos ataskaita apie su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinimą)

{SEC(2007) 1359}

KOMISIJOS ATASKAITA

apie Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo įgyvendinimą 2003–2004 m.(23- ioji Komisijos ataskaita apie su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinimą)

SANTRAUKA

Ši ataskaita yra šeštoji Komisijos ataskaita apie Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo įgyvendinimą. Reglamente nustatoma profesionalių vairuotojų ilgiausia vairavimo ir mažiausia pertraukų bei poilsio trukmė, taip pat kontrolės tvarka. Pagal lydimąją direktyvą[1] valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad transporto įmonių teritorijose arba keliuose būtų patikrinta ne mažiau kaip 1 % visų dienų, kurias dirbo sunkvežimių ir autobusų vairuotojai profesionalai.

Kad Europos Komisija galėtų parengti ataskaitą apie reglamento nuostatų taikymą, valstybės narės įpareigotos kas dvejus metus, taikydamos standartinę formą, teikti reikiamą informaciją. Dabartinė ataskaita parengta sukaupus ir išanalizavus valstybių narių pateiktus duomenis, kuriuos šios surinko 2003–2004 m., atlikdamos su Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatomis susijusią patikrą ir taikydamos teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemones. Šioje ataskaitoje ne tik pateikiami pagrindiniai šios srities statistiniai rodikliai ir laimėjimai, bet ir valstybių narių nuomonės dėl reglamento įgyvendinimo.

Kai kurios valstybės narės, nepaisydamos reglamente joms nustatytų pareigų, laiku nepateikė reikiamos informacijos, o kai kurios nepateikė duomenų reikiama forma. Viena šalis pateikė savo duomenis tik pradėjus nagrinėti jos pažeidimus. Dėl visų šių priežasčių Komisija pavėlavo parengti dvimetę ataskaitą. Kad nebūtų vėluojama parengti kitą ataskaitą, labai svarbu, jog valstybių narių ataskaitos apie 2005–2006 m. būtų perduotos Komisijai iki 2007 m. rugsėjo 30 d. Šiose ataskaitose pirmą kartą turi būti pateikta informacija apie Darbo laiko direktyvos 2002/15/EB įgyvendinimą, kaip apibrėžta tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje. Tai leis Komisijai parengti išsamią ataskaitą, kurią sudarytų visa reikiama informacija apie kelių transporto srityje taikomų socialinių teisės aktų įgyvendinimą.

Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad penkios valstybės narės (Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Austrija) padidino patikrintų darbo dienų skaičių. Kitos valstybės narės nurodė mažesnį patikrintų darbo dienų skaičių, tačiau šis vis tiek viršijo būtinąjį mažiausią lygį(. Apskritai vidutinis bendras 2003–2004 m. patikrintų darbo dienų skaičius (bendrai piliečių ir ne piliečių) sumažėjo iki maždaug 2,3 mln., palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, kai vidutiniškai buvo patikrinta 2,6 mln. darbo dienų.

Visos valstybės narės, išskyrus Švediją ir Portugaliją, viršijo bazinį 1 % darbo dienų, kurias dirbo profesionalūs vairuotojai, patikrinimų lygį, o Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Malta viršijo 2 % lygį. Norvegija ir Šveicarija taip pat gerokai viršijo 2 % lygį.

Kai kuriose valstybėse narėse dar labiau padidėjo bendras užregistruotų nusižengimų skaičius, o kai kuriose iš jų – labai ženkliai. Apskritai su pertraukų ir poilsio trukme susijusių pažeidimų skaičius padidėjo, o su vairavimo trukme – sumažėjo. Vidutinis bendras nustatytų pažeidimų skaičius nepasikeitė. Patikrinusios kiekvieną 100 darbo dienų, Europos teisėsaugos institucijos vidutiniškai nustatė 2,8 pažeidimo, t. y. beveik tiek pat, kaip ir 2001–2002 m. Tačiau valstybėse narėse šis rodiklis labai skiriasi: kai kuriose jis didesnis kaip 5, o kai kuriose – mažesnis už 1.

Priėmus naujus teisės aktus dėl vairavimo ir poilsio trukmės kelių transporto sektoriuje[2], kurių dalis įsigaliojo 2006 m. gegužės 1 d., o kita dalis – 2007 m. balandžio 11 d., padėtis turėtų gerokai pagerėti. Šiais naujais teisės aktais pramonei ir teisėsaugos institucijoms nustatyti tvirti pagrindai. Šiais teisės aktais nustatoma speciali rizikos vertinimu pagrįsta metodika, stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas, o Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, kuriuos ji vykdys padedama reguliavimo komiteto. Dabar reikia stengtis veiksmingai ir darniai įgyvendinti patobulintą socialinių teisės aktų rinkinį.

1. ĮVADAS

Ši ataskaita apie 2003–2004 m. laikotarpį parengta pagal valstybių narių, naudojant 1993 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimu[3] patvirtintą standartinę formą, pateiktą informaciją.

Visos valstybės narės, teikdamos duomenis Komisijai, naudojo standartinę formą. Jų ataskaitos dažniausiai buvo išsamios, nors dar ne visos vienodos, kai kurie pateikti duomenys buvo nepilni arba jiems trūko kokio nors aspekto. Kai kurios šalys vėlavo pateikti ataskaitas. Viena šalis savo ataskaitą pateikė tik pradėjus nagrinėti jos pažeidimus. Kai kurių valstybių pateikti duomenys buvo neišsamūs. Dėl to buvo vėluojama pateikti ataskaitą, tad sumažėjo galimybės iš anksto ir veiksmingai palyginti statistinius duomenis.

2004 m. įstojusios į Europos Sąjungą valstybės narės dar neprivalėjo pateikti ataskaitų apie 2003–2004 m. laikotarpį. Tačiau Vengrija pateikė ataskaitą apie visą laikotarpį, o Malta – apie laikotarpį nuo įstojimo iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, t. y. 2004 05 01–2004 12 31.

Norvegija ir Šveicarija taip pat perdavė Komisijai savo ataskaitas.

2. SUVESTINėS LENTELėS

2.1. Patikrinimai. Suvestinė

Faktiškai patikrintų dienų skaičius, palyginti su mažiausiu tikrintinų darbo dienų skaičiumi.

- a - | - b - | - c - | - d - | - e - |

Valstybė narė | Mažiausias tikrintinų darbo dienų skaičius | Patikrinta darbo dienų (piliečiai) | Patikrinta darbo dienų (ne piliečiai) | Bendras patikrintų darbo dienų skaičius | Patikrintų dienų skaičiaus santykis su mažiausiu tikrintinų darbo dienų skaičiumi (d/a) |

Austrija | 464 904 | 611 790 | 299 277 | 911 067 | 1,96 |

Belgija[4] | 726 000 | 1 028 094 | 200 642 | 1 228 736 | 1,69 |

Danija | 220 000 | 284 954 | 28 624 | 313 578 | 1,43 |

Suomija | 297 000 | 340 885 | 39 801 | 380 686 | 1,28 |

Prancūzija | 2 505 000 | 6 143 979 | 1 215 203 | 7 359 182 | 2,94 |

Vokietija | 2 987 237 | 8 325 897 | 6 787 877 | 15 113 774 | 5,06 |

Graikija | 10 705 | 54 211 | 5 155 | 59 366 | (5,55)[5] |

Vengrija | 560 002 | 669 819 | 148 155 | 817 974 | 1,46 |

Airija | 721 524 | 852 167 | 9 248 | 861 415 | 1,19 |

Italija | 2 818 497 | 5 121 603 | 194 565 | 5 316 168 | 1,89 |

Liuksemburgas | 49 455 | 166 382 | 31 204 | 197 586 | 4,00 |

Nyderlandai | 544 212 | 498 801 | 64 248 | 563 049 | 1,03 |

Malta[6] | 128 | 795 | 16 | 811 | 6,34 |

Portugalija[7] | 585 077 | 123 864 | 866 | 124 760 | 0,21 |

Ispanija | 2 169 600 | 4 093 346 | 419 854 | 4 513 200 | 2,08 |

Švedija | 484 000 | 398 733 | 75 862 | 474 595 | 0,98 |

Jungtinė Karalystė | 2 203 049 | 3 586 801 | 236 706 | 3 823 507 | 1,74 |

Norvegija | 320 000 | 873 778 | 94 788 | 968 566 | 3,03 |

Šveicarija[8] | 204 397 | 846 000 | 158 073 | 1 004 073 | 4,91 |

2.2. Pažeidimai. Suvestinė

Užregistruotų pažeidimų skaičius: Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 6, 7, 8 ir 14 straipsniai

Suvestinė pagal valstybes nares

Valstybė narė | Keleiviai | Kroviniai | Iš viso |

6 | Vairavimo trukmė | 313 782 |

7 | Pertraukos | 431 039 |

8 | Poilsio trukmė | 435 849 |

14 | Tvarkaraštis ir darbo grafikas | 4725 |

Iš viso | 1 185 395 |

* Negauta duomenų iš Švedijos ir Graikijos, todėl jie neįtraukti į lentelę.

3. VALSTYBIų NARIų RYšIAI IR BENDRADARBIAVIMAS

Kai kurios valstybės narės, taikydamos teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemones, atliko bendrą patikrą ir pradėjo bendradarbiauti.

Švedijos kontrolės institucijos atliko bendrą patikrą su kitų Šiaurės Europos šalių (Danijos, Suomijos ir Norvegijos) kontrolės institucijomis.

Austrija pranešė apie bendrą patikrą su Vokietijos pareigūnais Kundlo (Tirolio žemė) rajone. Vokietijos policija gavo Austrijos leidimą tikrinti transporto priemones Austrijos keliuose ir dirbo kartu su savo kolegomis iš Austrijos.

Jungtinė Karalystė pranešė atlikusi patikrą kartu su kitomis tarptautinius reisus kontroliuojančiomis teisėsaugos institucijomis ir vieną visą Europą aprėpiančią patikrą, specialiai skirtą pavojingus krovinius vežančioms transporto priemonėms.

4. PASTABOS IR IšVADOS

4.1. Valstybių narių pasiūlymai

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsnį įsteigtas patariamasis komitetas apsvarstys keletą ankstesnio ataskaitinio laikotarpio ataskaitose pateiktų pasiūlymų. Dabartiniu ataskaitiniu laikotarpiu valstybės narės daugiau pasiūlymų nepateikė.

4.2. Pastabos

Galiojantys teisės aktai – tai bendras Bendrijos standartas, nustatantis ilgiausią kelių transporto operatorių vairavimo, pertraukų ir poilsio trukmę. Jį įgyvendinti valstybėse narėse yra labai svarbu – taip didinamas saugumas keliuose, skatinama sąžininga konkurencija bei gerinamos darbuotojų darbo sąlygos.

Nors reglamente nustatytos pareigos galioja jau daugiau kaip 20 metų, aiškindamos šiuos teisės aktus ir užtikrindamos jų įgyvendinimą valstybės narės vis dar laikosi skirtingų pozicijų. Kiekvienoje valstybėje narėje skiriasi patikros intensyvumas ir dažnumas, ją neretai atlieka skirtingos institucijos, besivadovaujančios skirtingais prioritetais ir skirtingomis nacionalinėmis taisyklėmis. Dalis valstybių narių pateiktos informacijos dažnai yra nenuosekli, todėl gali būti gana sunku tiksliai palyginti duomenis.

2006 m. buvo pradėtos taikyti naujos šių problemų sprendimo priemonės. Visose valstybėse narėse kiekvienoje naujoje transporto priemonėje tapo privaloma įrengti skaitmeninį tachografą, o 2007 m. balandžio mėn. įsigaliojo Reglamento 3820/85[14] pakeitimai ir Direktyva 88/599/EEB dėl šio reglamento įgyvendinimo[15].

Pagrindiniai reglamentu ir direktyva padaryti su teisės aktų vykdymo užtikrinimu susiję pakeitimai:

- įsteigtas naujas, iš valstybių narių teisėsaugos pareigūnų sudarytas komitetas, padėsiantis Komisijai užtikrinti darnų teisės aktų aiškinimą ir taikymą;

- pritaikytas sankcijų eksteritorialumo principas, kelyje patikrą atliekančiam inspektoriui leidžiantis skirti nuobaudą už pažeidimą neatsižvelgiant į tai, kur jis buvo padarytas;

- nurodytos bendros nuobaudų, kurias turi nustatyti kiekviena valstybė narė, ribos;

- numatyta valstybėse narėse taikyti bendras mokymo programas;

- numatytas tvirtesnis bendradarbiavimas: bendros tikrinimo operacijos, valstybių narių keitimasis inspektoriais rengiant bendrus mokymus, keitimasis informacija apie pažeidėjus, kurie nėra nuolatiniai šalies gyventojai.

Be to, 2005 m. kovo 23 d. baigėsi Direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo perkėlimo į nacionalinę teisę terminas. Būsimose ataskaitose turėtų būti nurodyta, kaip dėl šių naujų priemonių pagerėjo padėtis.

4.2.1. Duomenų teikimas

Kadangi kai kurios valstybės narės vėluoja pateikti Komisijai informaciją, tampa sunkiau sukaupti išsamius duomenis ir vėluojama parengti ataskaitą. Skaičiai pateikiami nestandartine forma arba ne visi - dėl to dar sunkiau išsamiai palyginti šalių duomenis. Graikija nepateikė duomenų apie pažeidimus, o pateiktas transporto priemonių, kurioms taikomas Reglamentas 3820/85, skaičius, taigi ir tikrintinas mažiausias darbo dienų skaičius irgi yra labai mažas, todėl atliktų patikrų lygis akivaizdžiai labai didelis[16]. Portugalijos ataskaitoje, kurią ši pateikė tik pradėjus pažeidimų procedūrą, nebuvo duomenų apie apskaičiuotą mažiausią patikrų skaičių. Norvegija ir Šveicarija taikė standartinę ataskaitos formą, tačiau jų duomenys buvo neišsamūs.

4.2.2. Patikros

Palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (2001–2002 m.), penkios valstybės narės – Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija ir Liuksemburgas – užregistravo didesnį patikrų skaičių. .

Daugelis valstybių narių viršijo bazinį 1 % patikrintų darbo dienų standartą. Mažiausiai patikrų atliko Portugalija, Švedija ir Nyderlandai. Švedija nepasiekė reikiamos 1 % darbo dienų ribos (0,98 %), o Nyderlandai ją viršijo labai nedaug (1,03 %). Portugalijos rodiklis buvo gerokai mažesnis už būtinąjį – tik 0,21 % patikrintų darbo dienų. Vokietija, Graikija, Prancūzija ir Ispanija vėl viršijo 2 % lygį, be to, šį sykį jį viršijo ir Liuksemburgas. Iš šalių, užregistravusių mažesnę nei per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį užregistruotą procentinę patikrintų darbo dienų dalį, keturios nurodė, kad jų sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Šios šalys – tai Švedija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Airija. Statistinis Portugalijos rodiklis sumažėjo beveik 1 procentiniu punktu (nuo 1,11 iki 0,21 %).

4.2.3. Pažeidimai

Daugelis valstybių narių pateikė pakankamai duomenų apie pažeidimus per atitinkamą laikotarpį. Graikija duomenų nepateikė. Iš Jungtinės Karalystės pateiktų duomenų matyti, kad jai buvo sunku išskaidyti duomenis pagal vairavimo, poilsio ir pertraukų trukmės pažeidimus. Švedija neišskaidė duomenų pagal reglamento straipsnius.

Išanalizavus duomenis nustatyta, kad bendras dabartinio laikotarpio pažeidimų skaičius kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, padidėjo. Tai susiję su tuo, kad Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija ir Liuksemburgas padidino, o Airija, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė – sumažino bendrą patikrintų darbo dienų skaičių.

Kaip ir ankstesnėje ataskaitoje, nors keletas valstybių narių nurodė padidėjimą, akivaizdu, kad bendras ES nustatytų pažeidimų skaičius padidėjo nedaug. 2001–2002 m. užregistruota 1 183 379, 2003–2004 m. – 1 185 395 pažeidimų.

Palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, nustatytų pertraukų ir poilsio trukmės pažeidimų padaugėjo, o kitų pažeidimų – sumažėjo. Nors pusė valstybių narių pranešė padaugėjus 6 straipsnio (vairavimo trukmė) pažeidimų, bendras vairavimo trukmės pažeidimų skaičius sumažėjo. Bendras 7 straipsnio (pertraukos) pažeidimų skaičius padidėjo 29 %; šių pažeidimų sumažėjo tik Ispanijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose. Šiek tiek padaugėjo 8 straipsnio (poilsio trukmė) pažeidimų. Gerokai sumažėjo 14 straipsnio (tvarkaraštis ir darbo grafikas) pažeidimų.

Apskaičiavus bendro nustatytų pažeidimų ir bendro patikrintų darbo dienų skaičių santykį pasitvirtino, kad valstybėms narėms vis dar labai nevienodai sekasi aptikti galimus pažeidėjus. 2003–2004 m. labiausiai sekėsi Austrijai, Vokietijai ir Suomijai, kur per atitinkamą laikotarpį vidutiniškai nustatyta atitinkamai 5,1, 5,0 ir 4,26 pažeidimų per patikrintas 100 darbo dienų. Kai kuriose šalyse pažeidimų nustatymo lygis buvo didesnis kaip 2 pažeidimai (Danija ir Italija) per patikrintas 100 darbo dienų, kai kuriose – daugiau kaip 1 pažeidimas (Prancūzija, Airija, Nyderlandai, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Portugalija) per patikrintas 100 darbo dienų, o kitos valstybės narės šio lygio nepasiekė. Vidutinis pažeidimų nustatymo dažnumas yra beveik toks pats, kaip ir ankstesnio ataskaitinio laikotarpio: t. y. 2,8 pažeidimo per patikrintas 100 darbo dienų.

4.2.4. Tarybos reglamentų Nr. 3820/85 ir Nr. 3821/85 aiškinimas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nutarimais

2003 m. sausio 16 d. nutarimu (Libor Cipra ir Vlastimil Kvasnicka prieš Bezirkshauptmannschaft Mistelbach ) byloje C-439/2001 Teisingumo Teismas nustatė, kad, jei transporto priemonę vairuoja daugiau nei vienas vairuotojas, Tarybos reglamento 3820/85 8 straipsnio 2 dalis taikoma kaip lex specialis , todėl yra viršesnė už to straipsnio 1 dalį. Todėl šios nuostatos neturi būti taikomos kartu, o vairuotojas kasdien turi ilsėtis per kiekvieną 30 valandų laikotarpį. Toks pats išaiškinimas galioja Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) 8 straipsnio 1 ir 2 dalims. Be to, Teisingumo Teismas nutarė, kad ekipažams, kuriuos sudaro vienas arba ne mažiau kaip du vairuotojai, taikomi poilsio trukmės reikalavimai yra pakankami aiškūs iš Reglamento 3820/85 8 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės, reglamento konteksto ir tikslų.

2005 m. kovo 17 d. nutartimi (baudžiamoji byla prieš Annic Andréa Raemdonck ir Raemdonck-Janssens BVBA ) byloje C-128/2004 Teisingumo Teismas nustatė, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3820/85 13 straipsnio 1 dalies g punkte minimi terminai „medžiagos arba įranga“ turi būti aiškinami (pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą atleidimo nuo įsipareigojimų schemą) kaip apibūdinantys ne tik įrankius ir prietaisus, bet ir daiktus, pvz., statybines medžiagas ar lynus, kurių reikia su pagrindine vairuotojo veikla susijusiam darbui atlikti. Teisingumo Teismas taip pat priminė, kad nuo įpareigojimų atleidžiama tik tuo atveju, kai transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla. Be to, vairuotojas savo darbe turi naudoti minėtas medžiagas arba įrangą. Todėl šios dvi sąlygos siejamos su vairuotojo, o ne su susijusios įmonės veikla.

4.2.5. Skaitmeninis tachografas

2002 m. birželio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1360/2002, septintąjį kartą derinančio su technikos pažanga Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, 1B priede pateiktos techninės Tarybos reglamentu 2136/98 įvesto skaitmeninio tachografo specifikacijos.

Nuo 2006 m. gegužės 1 d. skaitmeninį tachografą tapo privaloma įrengti visose naujose kiekvienos valstybės narės transporto priemonėse[17]. Pagrindinis skaitmeninio tachografo įvedimo tikslas buvo darniai įgyvendinti reglamentą dėl vairavimo trukmės, taip pat suvienodinti ir pagerinti teisėsaugą valstybėse narėse.

Įvedus skaitmeninį tachografą, teisėsaugos institucijos buvo įpareigotos atnaujinti teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir pažeidėjų persekiojimo metodus. Komisija suteikė finansinę paramą projektui, skatinančiam valstybių narių bendradarbiavimą rengiant bendrus įgyvendinimo planus, keičiantis informacija ir darniai bei veiksmingai sprendžiant su įgyvendinimu susijusius klausimus. Siekiant padėti diegti skaitmeninius tachografus, dešimtyje 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių pradėta speciali veikla.

Be to, visos su skaitmeniniu tachografu susijusios nuostatos nuo 2006 m. birželio 16 d. galiojo pagal Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), numatant Europos Sąjungai nepriklausančioms AETR susitariančiosioms šalims pereinamąjį laikotarpį iki 2010 m. birželio 16 d. Taigi skaitmeninis tachografas tapo privalomas visoms trečiosioms Europos šalims, kurios ribojasi su Europos ekonomine erdve.

4.2.6. Tarybos reglamento Nr. 3820/85 panaikinimas

Naujasis Reglamentas (EB) Nr. 561/2006[18] įsigaliojo 2007 m. balandžio 11 d., išskyrus nuostatas dėl skaitmeninio tachografo, kurios įsigaliojo anksčiau – 2006 m. gegužės 1 d.

Naujajame reglamente išaiškinami ir atnaujinami 20 metų senumo teisės aktai. Juo siekiama padidinti saugumą keliuose, pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir paskatinti sąžiningą konkurenciją valstybėse narėse. Naujosiomis priemonėmis ne tik pagerintos socialinės sąlygos ir padidintas saugumas, bet ir užtikrinamas darnus šių taisyklių laikymasis. Reglamente griežtinamos nuostatos dėl darbdavio atsakomybės ir parengiami bendrų nuobaudų už sunkius pažeidimus pagrindai. Siekiant skatinti nuolatinį dalyvavimą ir įsipareigojimą užtikrinti reglamento laikymąsi, 2007 m. gegužės 24 d. buvo įsteigtas patariamasis komitetas.

4.2.7. Direktyvos 88/599/EEB panaikinimas

2006 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujoji Direktyva 2006/22/EC[19]. Valstybės narės buvo įpareigotos iki 2007 m. balandžio 1 d. perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę.

Naujojoje direktyvoje laipsniškai didinamas būtinas mažiausias patikrų skaičius nuo 1 iki 3 % bendro 2010 m. profesionalių vairuotojų dirbto dienų skaičiaus . Iš šių patikrų mažiausia patikrų kelyje dalis padidinta nuo 15 iki 30 %, o patikrų įmonių teritorijose – nuo 25 iki 50 %.

Siekiant pagerinti patikrų kokybę, direktyvoje nurodyta kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti koordinuojančią teisėsaugos instituciją, tinkamai aprūpinančią teisėsaugos darbuotojus pagrindine sąveikia įranga ir užtikrinančią, kad kelių infrastruktūroje būtų įrengta pakankamai pakelės aikštelių arba tarnybinių stočių patikroms atlikti.

Valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas užtikrinamas dažniau taikant bendrus veiksmus, geriau keičiantis informacija elektroniniu tinklu ir naudojantis reguliavimo komitetu direktyvos įgyvendinimo klausimams išsiaiškinti. Valstybės narės paskiria Bendrijos vidaus ryšių instituciją, atstovaujamą komitete. Reguliavimo komitetas buvo sudarytas 2006 m. spalio 9 d. 2007 m. sausio 19 d. įvyko jo posėdis, kuriame patvirtinta vienoda laikino nedarbingumo atostogų forma, pakeitusi 27 skirtingas nacionalines formas ir taip veiksmingai prisidėjusi prie administracinio darbo krūvio mažinimo. Komisija patvirtino šią formą 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu dėl blanko, naudojamo įgyvendinant socialinius teisės aktus, susijusius su kelių transporto veikla.

4.2.8. Teisės aktai, susiję su darbo laiku kelių transporto sektoriuje. Direktyva 2002/15/EB

Direktyva 2002/15/EC[20] turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2005 m. kovo 23 d. Tačiau kai kurios valstybės iki galo neperkėlė direktyvos nuostatų, tad buvo pradėta pažeidimų procedūra.

Komisija yra įsitikinusi, kad įgyvendinant direktyvą visose valstybėse narėse gerės socialinės kelių transporto sektoriuje dirbančių asmenų sąlygos ir saugumas keliuose.

Teikiant ataskaitas apie 2005–2006 m. laikotarpį, taip pat reikės nagrinėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2002/15/EB.

4.2.9. Išvados

Veiksmingai taikomos vairavimo, pertraukų ir poilsio trukmės taisyklės svarbu visiems. Komisija ragina visas valstybes nares padidinti patikrų skaičių ir pagerinti jų kokybę, imtis bendrų patikrų ir iniciatyvų, skatinant keitimąsi informacija ir darbuotojais. Šios priemonės padės gerinti teisėsaugą ir leis darniai bei geriau įgyvendinti reglamento nuostatas.

Kitos privalomos ataskaitos bus teikiamos apie 2005–2006 m. laikotarpį. Tai bus paskutinė ataskaita pagal „senuosius“ teisės aktus. Kartu tai bus pirmoji ataskaita, teikiama kartu su Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ataskaita apie Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) įgyvendinimą. Be to, tai bus pirmoji ataskaita apie Darbo laiko direktyvos įgyvendinimą 2005–2006 m. Todėl labai svarbu, kad šalių ataskaitos būtų pateiktos tinkamu laiku, nustatytu reglamente, ir reikalaujama vienoda forma. Be to, iki tos pačios dienos turės būti pateikta informacija apie Direktyvos 2002/15/EB įgyvendinimą.

Komisija pažymi, kad beveik visos valstybės narės užtikrino mažiausią teisėsaugos priemonių taikymo mastą – patikrino 1 % profesionalių vairuotojų dirbtų dienų. Svarbu, kad teisėsaugos institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. pasistengtų padidinti patikrų skaičių, kad jis sudarytų 2 % visų darbo dienų.

Rezultatai vis dar kelią susirūpinimą, nes vidutinis pažeidimų skaičius laikui bėgant nemažėja. Labai konkurencingoje rinkoje, kurioje bendrovės priverstos išsiversti su kuo mažesnėmis sąnaudomis, privalu imtis priemonių, kad būtų geriau laikomasi pagrindinių taisyklių. Komisija įsitikinusi, kad naujieji teisės aktai turės teigiamos įtakos šiai sričiai. Be to, ji norėtų pažymėti, kad, norint išvengti iškreiptos konkurencijos, pramonės atstovai turėtų aktyviai siekti, kad visoje Sąjungoje būtų taikomos ir vienodai bei sąžiningai įgyvendinamos naujosios darbo laiko taisyklės.

Tik valstybėms narėms labiau stengiantis ir skiriant didesnes investicijas į teisėsaugą, bus labiau atsižvelgiama į socialines Bendrijos transporto sektoriaus normas. Atsimindama tai Komisija ir toliau stebės pažangą šioje srityje, kad užtikrintų darnų socialinių teisės aktų įgyvendinimą, paskatintų taikyti gerąją praktiką ir daugiau bei veiksmingiau pasitelkti teisėsaugos priemones.

[1] ES OL L 325, 1988 11 29, p. 5.

( Tačiau, atsižvelgiant į 2007 m. balandžio 1 d. padarytus teisės aktų pakeitimus, 2008 m. tikrintinas darbo dienų skaičius visose valstybėse narėse turės būti padidintas iki 2 %.

[2] 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1) ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).

[3] OL L 72, 1993 3 25, p. 33.

[4] Į šiuos skaičius neįtraukti duomenys apie patikrinimus, kuriuos atliko socialiniai inspektoriai ir policija, nes šie duomenys nebuvo deramai išskaidyti.

[5] Remiantis Graikijos pateiktais duomenimis, transporto priemonių, kurioms taikoma Direktyva (EEB) Nr. 3820/85, skaičius yra labai mažas; todėl mažiausias tikrintinas darbo dienų skaičius, gautas bendrą minėtų transporto priemonių skaičių padauginus iš vairuotojo dirbtų valandų skaičiaus, taip pat yra labai mažas. Kol šie duomenys nebus nuodugniau patikrinti, į aritmetiniu būdu apskaičiuotą veiklos rodiklį toliau neatsižvelgiama.

[6] 2004 05 01–2004 12 31 laikotarpio duomenys.

[7] Portugalijos pateiktoje ataskaitoje duomenų apie mažiausią patikrinimų skaičių nėra; todėl mažiausias tikrintinas darbo valandų skaičius paimtas iš ankstesnės ataskaitos.

[8] Duomenys apie 2004 m. laikotarpį.

[9] Policijos ir socialinių inspektorių užregistruoti pažeidimai neįtraukti į pirmiau pateiktą lentelę, nes jie nebuvo tinkamai išskaidyti.

[10] Prancūzija išskyrė ne piliečius ir ne piliečius, o nuolatinius ir nenuolatinius gyventojus. Ji nepateikė išsamių duomenų apie pažeidimus vežant keleivius ir krovinius, bet pateikė duomenis apie pažeidimus, užregistruotus kelyje ir įmonių teritorijose.

[11] Valstybė narė nepateikė šių duomenų.

[12] Airija pranešė tik apie piliečių ir kitų valstybių narių padarytus pažeidimus.

[13] Šveicarija pranešė tik bendrą sumą.

[14] OL L 370, 1985 12 31, p. 1.

[15] OL L 325, 1988 11 29, p. 5.

[16] Plg. 6 išnašą.

[17] Reglamento (EB) Nr. 561/2006 29 straipsnis.

[18] OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

[19] OL L 102, 2006 4 11, p. 35.

[20] OL L 80, 2002 3 23, p. 35.