[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 1.10.2007

KOM(2007) 543 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos Komisijos metinė Europos mokyklų sistemos veikimo 2006 m. ataskaita Europos Parlamentui {SEK(2007) 1199}

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Svarbūs 2006 m. įvykę pokyčiai 3

2.1. Esamos situacijos Europos mokyklose apžvalga 3

2.1.1. Briuselio mokyklos tebėra perpildytos 3

2.1.2. Tolesni vėlavimai Liuksemburge 4

2.1.3. Kitos mokyklos – daug mokyklų perpildymo keliamų problemų 4

2.2. Problemų keliančios sritys 6

3. Biudžetas ir finansinė reforma 6

3.1. 2006 m. biudžetas 6

3.2. Naujasis finansinis reglamentas 7

3.3. Sprendimas dėl 2007 m. biudžeto 7

3.4. Dalies 2006 m. Generalinio sekretoriaus tarnybai skirtos sumos įšaldymas 7

4. Valdymas 7

4.1. Nordviko konferencija ir ministrų susitikimas 7

4.1.1. Ministrų susitikimo rezultatai: Europos mokyklinio lavinimo sistemos atvėrimas ir sustiprinimas 8

4.2. Centrinės priėmimo įstaigos sukūrimas 9

4.3. Komunikavimas, informavimas ir dialogas 10

4.4. Tyrimas: Van Dijk keturių mažų mokyklų tyrimo ataskaita 10

4.5. Akreditavimas 10

5. Ateities uždaviniai 2007 m. ir vėliau 11

5.1. Tolesni veiksmai po ministrų susitikimo 11

5.2. Berkendaelo (Laekeno) mokyklos Briuselyje atidarymas 11

5.3. Valstybių narių pareigos 12

1 PRIEDAS

2 PRIEDAS

3 PRIEDAS

1. ĮVADAS

Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams 2006 m. poveikį Europos mokyklų sistemai dariusiems įvykiams ir pokyčiams bei Europos Komisijos vaidmeniui šiuo laikotarpiu.

2006-aisiais įvyko daug mokyklų sistemos ateičiai svarbių pokyčių. Didelė 2006 m. pavasarį Nordvike (Noordwijk) įvykusi aukšto lygio konferencija buvo svarbus įvykis įvairiais lygmenimis vykdomam reformų procesui. Po jos metų pabaigoje surengtas neoficialus ministrų susitikimas, kuriame diskusijos dėl mokyklų ateities vyko aukštesniu politiniu lygmeniu. Dabar Europos mokyklų valdytojų tarybai tenka nelengvas uždavinys politinius ketinimus įgyvendinti praktiškai.

Vis dėlto kasdienė situacija kai kuriose mokyklose yra labai sunki dėl mokyklų perpildymo ir politinės valios trūkumo kai kuriose priimančiosiose šalyse imtis reikiamų neatidėliotinų veiksmų ir atlikti labai reikalingas investicijas į infrastruktūrą, o kai kuriais blogiausiais atvejais, išvis suteikti tinkamą infrastruktūrą.

Apskritai Komisija yra susirūpinusi, kad kai kurios valstybės narės nevykdo savo, kaip Europos institucijų ir Europos mokyklų priimančiųjų šalių įsipareigojimų, susijusių su infrastruktūros teikimu bei mokytojų delegavimu. Tai daro didelį poveikį mokymo sąlygoms ir kasdienio mokinių bei mokyklų darbuotojų gyvenimo kokybei.

Šių problemų derinys iš tiesų kelia rimtą pavojų ilgalaikėms Europos mokyklų perspektyvoms. Komisija gerai žino, kad kai kurie darbuotojai ieško, dažnai apgailestaudami, alternatyvių mokymo galimybių savo vaikams, nes Europos mokyklų sistema ne visada gali suteikti tinkamas mokymo galimybes jų vaikams. Visos susijusios šalys turi labai rimtai spręsti mokyklų perpildymo problemą ir Komisija nesiliaus dariusi spaudimą atitinkamoms priimančiosioms šalims, kad šios vykdytų savo įsipareigojimus.

2. SVARBūS 2006 M. įVYKę POKYčIAI

2.1. Esamos situacijos Europos mokyklose apžvalga

Daug tėvų ir moksleivių ir toliau noriai rinkosi Europos mokyklas; taigi, iš viso 13 mokyklų mokėsi 20 582 moksleiviai. Šios mokyklos yra nepaprastai svarbios laikiniesiems darbuotojams, nes jų vaikams svarbu tęsti mokslus gimtąja kalba iki kol jie grįš į savo gimtąją šalį. 2007 m. sausio mėn. priėmus dvi naujas valstybes nares – Bulgariją ir Rumuniją – įvairovė Europos mokyklų sistemoje ir šiai sistemai keliami reikalavimai dar labiau padidėjo. Išsami statistinė informacija pateikiama generalinio sekretoriaus metinėje ataskaitoje[1].

2.1.1. Briuselio mokyklos tebėra perpildytos

Dėl 2006–2007 m. vykdytos riboto priėmimo politikos nauji moksleiviai buvo nukreipti į Uklio (Uccle) mokyklą – vienintelę mokyklą, kurioje dar buvo likę šiek tiek vietų. Daug šeimų atsisakė leisti vaikus į mokyklą Uklyje motyvuodamos tuo, jog jų vaikų kelionės į mokyklą ir atgal truktų per ilgai. Visos trys esamos Briuselio mokyklos dabar užpildytos iki maksimumo. Visose taip pat gerokai viršytas nominalus pajėgumas – dėl to prastėja kasdienės moksleivių sąlygos. 2006 m. balandžio mėn. Valdytojų taryba nusprendė, kurie kalbų skyriai pradės veikti Laekeno mokykloje, kai ji bus atidaryta 2009 m.[2] Komisija įvairiomis progomis pabrėžė, jog Belgijos valdžios institucijos turi suteikti laikiną mokyklą netoli Laekeno, kuri pradėtų veikti iki 2007 mokslo metų pradžios. Liepos mėn. Belgija pasiūlė vienintelę mokyklą Berkendaele, kitoje Briuselio pusėje pietinėje jo dalyje. Iki kol pradės veikti mokykla Laekene, esančio šiaurinėje dalyje, Komisijos ir tėvų atstovų nuomone pasiūlymas skirti laikiną mokyklą Berkendaele yra nepatenkinamas ir nenuoseklus. Dėl jo kyla pavojus, jog pasikartos 2006–2007 mokslo metų priėmimo į mokyklas situacija, kai daug šeimų atsisakė Europos mokyklų sistemos.

Būdama tokios pačios nuomonės kaip ir Komisija, 2006 m. rudenį Valdytojų taryba tris kartus pareikalavo, kad Belgijos valdžios institucijos pateiktų papildomą pasiūlymą dėl laikinos mokyklos. Deja, jokio papildomo pasiūlymo nebuvo pateikta. Dėl to, atsižvelgdama į absoliučią būtinybę turėti patalpas iki 2007 m. rugsėjo mėn. naujų moksleivių priėmimo, 2006 m. lapkričio mėn. Valdytojų taryba buvo priversta priimti sprendimą. Komisija paskelbė pareiškimą, kuriame išdėstė savo poziciją[3].

2.1.2. Tolesni vėlavimai Liuksemburge

Nepaisant palaipsniui perkeliamų aštuonių pradinių klasių skyrių į antrąją mokyklą, pirmosios Liuksemburgo mokyklos, ypač vidurinės mokyklos, kurios vienuolikoje skyrių mokosi 2134 moksleiviai, patalpos tebėra perpildytos. Išlieka neatidėliotino nuolatinio pastato antrajai Liuksemburgo mokyklai skyrimo būtinybė. 2006 m. Liuksemburgo valdžios institucijos pranešė, jog naujas pastatas bus tik 2011 m. Komisija ir toliau yra labai susirūpinusi šiuo vėlavimu; į šį klausimą ji atkreipė ministro pirmininko dėmesį, pabrėždama, jog būtina imtis veiksmų be tolesnių atidėliojimų.

2006 m. toliau buvo aptariamas 2003 m. Valdytojų tarybos priimtas sprendimas paskirstyti moksleivius į pirmąją ir antrąją Liuksemburgo mokyklas, o 2007 m. sausio mėn. pradžioje įvyko apskritojo stalo susitikimas su visomis susijusiomis šalimis, kurį sušaukė tėvų asociacijos ir vietos darbuotojų komitetas. Šiame susitikime buvo aptarti antrosios mokyklos vietos (Bertranže-Mameryje) ir moksleivių paskirstymo tarp dviejų mokyklų klausimai.

Sėkmingai surengtas konkursas dėl valgyklos ir kavinės administravimo, kurios jau veikia.

2.1.3. Kitos mokyklos – daug mokyklų perpildymo keliamų problemų

Varezė

Varezėje išlieka mokyklos perpildymo problema ir nepaprastai liūdina tai, jog nesuteikta papildomos mokyklos poreikius atitinkančios infrastruktūros. 2006 m. Komisija parašė Italijos vyriausybei, prašydama neatidėliotinai skirti finansavimą; neseniai į šį klausimą ji vėl atkreipė atsakingo ministro dėmesį ir šiuo metu laukia jo atsakymo.

2007–2008 m. numatytas valgyklos valdymo perdavimo Jungtinio tyrimų centro Isproje vietos darbuotojų komiteto iniciatyva sukurtam tėvų kooperatyvui įgyvendinimas. Išsamesnes šio perdavimo sąlygas turi patvirtinti mokyklos administracinė valdyba per pirmąjį 2007 m. pusmetį.

Frankfurtas

Dėl Frankfurte esančio Europos centrinio banko (ECB) moksleivių Frankfurto mokykloje nuolat daugėja (2006 m. padaugėjo 7 %). Atlikti tam tikri pagerinimai esamoje mokykloje, kad būtų patenkinti naujųjų parengiamosios mokyklos klasių poreikiai, tačiau maksimalus mokyklos pajėgumas jau beveik pasiektas. ECB planuoja išsikelti į naujas patalpas esamame Großmarkthalle pastate Frankfurte, ir tai darys poveikį būsimiems sprendimams dėl mokyklos.

Alikantė

2006 m. Alikantės mokyklą baigė pirmoji bakalaureato moksleivių klasė; sėkmingai mokyklą baigusių moksleivių procentas – 97,7 %. Ispanijos valdžios institucijos priėmė dar neįsigaliojusį naują įstatymą, kuriuo bus panaikintas atrankos testo reikalavimas (selectividad) užsienio švietimo sistemose besimokiusiems moksleiviams, norintiems mokytis Ispanijos aukštosiose mokyklose.

Europos mokykloje Alikantėje besimokančių ES darbuotojų vaikų procentas praėjusiais metais šiek tiek padidėjo (36,8 %), tačiau vis dar yra gerokai mažesnis nei reikalaujamas, t. y. 50 %[4].

Miunchenas

Praėjusiais metais vykdyti darbai siekiant pagerinti dėl perpildymo susidariusią padėtį parengiamosios mokyklos pastatuose, tačiau vis dar yra vietos stokos problemų. Vokietijos valdžios institucijos planuoja vykdyti esamos mokyklos pageidaujamus tolesnius statybos darbus, tačiau ateityje reikės rasti naują vietą Europos mokyklos poreikiams patenkinti.

Bergenas, Kulhamas, Molis ir Karlsrūhė

Siekiant ištirti ilgalaikes šių keturių mokyklų perspektyvas, Komisijos prašymu 2005–2006 m. atliktas išorės tyrimas ir parengta vadinamoji „Van Dijk ataskaita“. Atsižvelgiant į 2016 m. numatomą Jungtinio Europos toro (JET) persikėlimą į Kadarašą Prancūzijoje ir pagrindo mokyklos buvimui Kulhame išnykimą, ataskaitoje rekomenduojama mokyklą Kulhame palaipsniui uždaryti.

Mokyklose Bergene, Molyje ir Karlsrūhėje mokosi Jungtinio tyrimų centro darbuotojų vaikai (kaip ir mokykloje Varezėje). Ataskaitoje pateikti pasiūlymai dėl veiksmingo šių mokyklų valdymo bei ekonomiškumo; šias rekomendacijas remia Komisija. Vis dėlto Komisija nesutinka su tyrime pateikta rekomendacija panaikinti priimančiųjų šalių kalbos skyrių.

2.2. Problemų keliančios sritys

Komisija labai sunerimusi, kad kai kurios valstybės narės nevykdo savo, kaip institucijų priimančiųjų šalių įsipareigojimų suteikti reikiamą infrastruktūrą tinkamam Europos mokyklų funkcionavimui. Yra kelios problemų keliančios sritys, iš kurių rimčiausia – tinkamos infrastruktūros laiku suteikimas. Tai esminė problema Belgijoje, tačiau ji taip pat svarbi Liuksemburge ir Italijoje.

Taip pat yra ir daugiau problemų keliančių sričių. Europos Komisija pateikė oficialų prašymą Belgijos valdžios institucijoms sumokėti skolą mokyklų sistemai, dalis kurios siekia dar 1995 m.

Komisija taip pat labai susirūpinusi, kad kai kurios valstybės narės neužpildo visų deleguotiesiems mokytojams numatytų vietų. Dėl to laisvos vietos turi būti užpildytos vietoje samdant nevisą darbo dieną dirbančius mokytojus, visas išlaidas dengiant iš ES biudžeto dalies, o ne iš valstybėms narėms priklausančio mokėti įnašo į biudžetą. Be to, Komisija apgailestauja, kad kai kurie mokytojai deleguojami neatsižvelgiant į nustatytas mokslo metų pradžios datas. Dėl to mokytojams yra sunkiau integruotis, o moksleiviams tenka pradėti mokslo metus be paskirtų mokytojų. Komisija į šią problemą atkreipė Europos mokyklų generalinio sekretoriaus dėmesį ir išsiuntė kelis oficialius raštus nacionalinėms kai kurių susijusių valstybių narių valdžios institucijoms.

3. BIUDžETAS IR FINANSINė REFORMA

3.1. 2006 m. biudžetas

Pradinė suma, kurią 2006 m. Europos mokykloms skyrė ES biudžeto valdymo institucija, buvo 127 126 mln. EUR. Paskutinis įvairių įnašų suskirstymas visame biudžete buvo toks:

- 56 % iš ES biudžeto;

- 22,5 % iš valstybių narių;

- 6,5 % iš EPB[5];

- likusi dalis – iš II ir III kategorijų moksleivių mokesčių už mokymą ir kitų šaltinių.

Europos mokyklos gavo visą 2006 m. skirtą įnašą ir uždarė savo metinį biudžetą su apytiksliai 12,2 mln. EUR perviršiu.

Biudžeto dalis, skiriama specialiųjų poreikių turintiems vaikams, per paskutiniuosius dvejus metus padidėjo 24 %. Komisija pabrėžė, kad į metinę ataskaitą šia tema turėtų būti įtraukta kokybinė situacijos analizė, kurios išvadų pagrindu ateityje būtų galimi gerinimo darbai. Nepaisant visų pastangų, ne visada įmanoma integruoti moksleivius, turinčius didelių mokymosi sunkumų. Šeimos turi rasti alternatyvą, o tai yra sunkiau, kai gimtoji kalba nėra ta kalba, kuria kalbama priimančiojoje šalyje.

3.2. Naujasis finansinis reglamentas

Komisija daug prisidėjo ir stipriai rėmė naujojo Europos mokyklų finansinio reglamento rengimą, kuris didele dalimi paremtas esamais institucijoms taikomais reglamentais ir pritaikytas Europos mokyklų sistemos specifikai. Komisija buvo labai patenkinta, kad 2006 m. buvo priimtas naujasis finansinis reglamentas (vienbalsiai, susilaikius Austrijai). Naujosios taisyklės iš esmės įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. Palaipsniui – atitinkamai 2007 m. liepos 1 d. ir 2008 m. sausio 1 d. – bus įgyvendinti audito funkcijų aspektai ir viešųjų pirkimų taisyklės.

3.3. Sprendimas dėl 2007 m. biudžeto

Kalbant apie 2007 m., Komisija ir Generalinio sekretoriaus tarnyba (GST) nusprendė atlikti išsamų nuolatinio pastarųjų metų lėšų nepanaudojimo ir biudžeto pertekliaus priežasčių tyrimą. Dėl šios situacijos Komisija 2007 m. paprašė tokio pat dydžio įnašo, kaip ir 2006 m. – 127,13 mln. EUR esamoms mokykloms bei GST ir 2,54 mln. EUR būsimai ketvirtajai Briuselio mokyklai laikinoje vietoje Berkendaele.

3.4. Dalies 2006 m. Generalinio sekretoriaus tarnybai skirtos sumos įšaldymas

Iš ES biudžeto Generalinio sekretoriaus tarnybai (GST) skiriama 80 % lėšų. 2005 m. gruodžio mėn. biudžeto valdymo institucija nusprendė 2006 m. įšaldyti 25 % šios sumos, siekdama paskatinti GST:

- rasti Europos mokyklų perpildymo problemos sprendimus;

- pagerinti Europos mokyklų valdymą ir vadovavimą joms.

Komisija šį sprendimą perdavė generaliniam sekretoriui ir užsiminė, jog jos tarnybos galėtų padėti GST imtis reikiamų priemonių ir užmegzti kontaktus su Europos Parlamentu.

2006 m. gegužės mėn. Komisija ir Parlamentas nusprendė, kad reikalaujamų priemonių buvo imtasi, todėl Parlamentas išmokėjo 15 % įšaldytų lėšų, o tolesnis GST bendradarbiavimas su Komisija peržiūrint finansinį reglamentą įtikino Parlamentą išmokėti likusius 10 % lėšų.

4. VALDYMAS

Valdymo klausimas buvo aptartas tiek bendruoju (pavyzdžiui, svarstant ateities ir sistemos reformos klausimą), tiek labiau praktiniu aspektu (pavyzdžiui, sukuriant centrinę priėmimo įstaigą Briuselyje).

4.1. Nordviko konferencija ir ministrų susitikimas

Tiek Komisijos pirmininko pavaduotojo S. Kallas, tiek Nyderlandų švietimo ministro M. van der Hoeven (kuris perėmė pirmininkavimą Europos mokyklų sistemai 2005–2006 m.) nuomone, reikia politinio postūmio svarstant visos mokyklų sistemos ateitį. Todėl jie ėmėsi iniciatyvos pakviesti visų valstybių narių atstovus į konferenciją Nyderlanduose 2006 m. gegužės mėn. Buvo sukurta aukšto lygio grupė, kurioje labai aktyviai dalyvavo Komisija, konferencijoje aptartiniems klausimams parengti.

Konferencija, kurioje dalyvavo Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallas, Nyderlandų švietimo ministras M. van der Hoeven ir Portugalijos švietimo valstybės sekretorius J. Pedreira (Portugalija perėmė pirmininkavimą Europos mokykloms 2006 m. rugpjūčio mėn.), įvyko gegužės 15–16 d. Nordvike.

Konferencija prisidėjo prie naujo politinio impulso aptariant Europos mokyklų ateitį suteikimo. Po šios konferencijos aukšto lygio grupė, kurią sudarė konferencijos dalyviai, toliau tęsė darbą ir surengė visų valstybių narių už Europos mokyklas atsakingų ministrų susitikimą.

Europos mokyklų reformos procesui aptarti 2006 m. lapkričio 13 d. susitiko Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallas, kaip Komisijos narys, atsakingas už Europos mokyklas, ir 25 valstybių narių ministrai. Susitikime pasiektas bendras sutarimas dėl pagrindinių idėjų, kaip pasiekti, kad sistema būtų pajėgi spręsti uždavinius išsiplėtusioje ES. Dabar jau yra aiškus politinis pagrindas, teikiantis gaires kitam etapui pradėti. Valdytojų taryba yra atsakinga už konkrečius veiksmus įgyvendinant reformą. (Žr. 2 priede pateikiamas pirmininkaujančios valstybės išvadas).

4.1.1. Ministrų susitikimo rezultatai: Europos mokyklinio lavinimo sistemos atvėrimas ir sustiprinimas

Didžioji ES šalių ministrų dalis ir Komisija sutarė, jog reikalinga lankstesnė Europos mokyklų sistemos koncepcija. Ši sistema ateityje galėtų apimti trijų tipų mokyklas: esamas įprastines (arba I tipo) Europos mokyklas[6]; nacionalines arba tarptautines mokyklas, teikiančias europinį mokymą ES darbuotojų vaikams tose vietose, kuriose netrukus bus įsteigtos Europos agentūros, ir kurioms būtų suteikta teisė teikti Europos bakalaureatą (II tipo mokyklas); valstybės narės iniciatyva, nepriklausomai nuo ES agentūros ar institucijos buvimo joje, ir vien tik valstybės narės lėšomis įsteigtas mokyklas (III tipo mokyklas).

II ir III tipo mokyklos sieks teikti europinį mokyklinį lavinimą, paremtą „bendrąja mokymo programa“, kiek įmanoma mokant gimtąja kalba. Bendroji mokymo programa bus parengta laikantis Europos mokyklinio lavinimo sistemoje nustatytų pedagoginiams tikslams keliamų reikalavimų ir atitiks reikalavimus dėl egzaminų ir akreditacijos. Siekiant užtikrinti Europos mokyklinio lavinimo sistemos nuoseklumą, kokybę ir atskaitomybę, turės būti pasirašytos sutartys dėl tikslų, numatant pedagoginius, administracinius ir finansinius reikalavimus, pasiekimo.

Susitikimo dalyviai taip pat iš esmės sutarė, jog reikia pertvarkyti tam tikrus valdymo aspektus, kad mokykloms būtų suteikta didesnė autonomija, tačiau kad didesnę autonomiją atsvertų didesnė atskaitomybė pedagoginiais ir valdymo klausimais bei didesnė finansinė atskaitomybė.

4.2. Centrinės priėmimo įstaigos sukūrimas

2006 m. balandžio mėn. Hagoje įvykusio susitikimo metu Valdytojų taryba sukūrė centrinę priėmimo įstaigą (CPĮ)[7], kuriai pavesta spręsti priėmimo į Europos mokyklas Briuselyje klausimą. Taryba nusprendė, jog „siekiant užpildyti naujus skyrius ketvirtojoje Briuselio mokykloje..., priėmimas į kitas mokyklas bus griežtai ribojamas“. Šis sprendimas buvo būtinas dėl esamų mokyklų perpildymo problemos ir Valdytojų tarybos sprendimo priimti laikiną mokyklą Berkendaele, kuri yra Briuselio ketvirtosios mokyklos (Laekene) branduolys. Dėl to CPĮ buvo pavesta įgyvendinti šiuos tikslus:

1. kiekvienais metais parengti ir paskelbti aiškią priėmimo politiką, užtikrinančią, jog toliau nurodyti tikslai bus pasiekti kuo teisingiau ir skaidriau;

2. sudaryti į kiekvieną iš Briuselio mokyklų priimamų moksleivių sąrašus. Šiuos sąrašus siūlys kiekvienos mokyklos direktorius;

3. užtikrinti subalansuotą moksleivių tarp Briuselio mokyklų apskritai ir tarp kalbų skyrių paskirstymą; taip pat užtikrinti optimalų mokyklų išteklių panaudojimą, kad būtų tenkinami moksleivių poreikiai ir užtikrinamas pedagoginis tęstinumas. Pradiniu laikotarpiu dar vienas priėmimo politikos tikslas – užpildyti Briuselio ketvirtąją mokyklą;

4. garantuoti vietą kurioje nors Europos mokykloje Briuselyje visiems moksleiviams, kurių tėvai yra ES institucijų darbuotojai, ir kurie pageidauja, kad jų vaikai būti priimti į mokyklą Briuselyje;

5. užtikrinti brolių ir seserų priėmimą į tą pačią mokyklą;

6. nuolat stebėti moksleivių skaičiaus įvairiuose kalbų skyriuose ir mokyklose pokyčius.

2006 m. spalio mėn. susitikime Valdytojų taryba patvirtino šios įstaigos sudėtį ir darbo tvarką bei nustatė tikslius jos įgaliojimus. Komisija pabrėžė, kad šiame sudėtingame procese reikėtų vadovautis išmintingo lankstumo požiūriu, ir kad reikėtų kontroliuoti SWALS (moksleivių be kalbų skyriaus) skaičiaus kiekvienoje klasėje, palyginti su gimtąja kalba besimokančių moksleivių skaičiumi, klausimo sprendimą. Valdytojų taryba taip pat pabrėžė aiškaus ir tiesioginio komunikavimo ir dialogo su susijusiais tėvais svarbą. CPĮ priėmė sprendimus dėl priėmimo į mokyklas Briuselyje 2007–2008 m., remdamasi pirmiau minėtais tikslais ir Valdytojų tarybos sprendimais. Remiantis šiais sprendimais į mokyklą Berdendaele bus priimti tie nauji moksleiviai, kuriems mokykloje yra reikiamas kalbos skyrius ir lygis (išskyrus moksleivius, kurių brolis ar sesuo jau priimti į kitą Europos mokyklą Briuselyje). Jei mokykloje Berkendaele kalbos skyriaus ir lygio nėra, kiek įmanoma nauji moksleiviai bus priimti į jų pasirinktą mokyklą.

4.3. Komunikavimas, informavimas ir dialogas

Kadangi per metus vykdyta daug svarbių veiksmų, taip pat atsižvelgdamas į daug Valdytojų tarybos priimtų svarbių sprendimų, siekdamas informuoti darbuotojus ADMIN GD generalinis direktorius išsiuntė ne mažiau kaip septynis tiesioginius laiškus visiems darbuotojams. Europos ombudsmenas išnagrinėjo penkias nebaigtas bylas, kuriose Komisija pateikė paaiškinimus arba pateisinimus, o Europos Parlamentas pateikė 19 oficialių paklausimų raštu ir žodžiu. Europos Komisijos pirmininkas J. Barroso aptarė Europos mokyklų klausimą su skirtingais valstybių vadovais, o Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallas šį klausimą kelis kartus aptarė su Parlamentu, taip pat su darbuotojų atstovais bei su įvairiomis kitomis suinteruotosiomis šalimis. Siekdami aiškaus ir tiesioginio dialogo, Komisijos tarnybų atstovai reguliariai susitikdavo su tėvų asociacijomis ir vietos darbuotojų komitetu.

Atsižvelgdama į neigiamą priimančiosios šalies, kurioje yra daugiausia mokyklų, požiūrį, Komisija lapkričio mėn. paragino Valdytojų tarybą Belgijos valdžios institucijoms išsiųsti raštą, prašant surengti susitikimą. Tai suteiktų progą Belgijos valdžios institucijoms tiesiogiai Briuselyje esančių institucijų darbuotojų šeimoms paaiškinti savo poziciją dėl jų nuviliančios nuostatos dėl laikinos mokyklos vietos. Šį raštą Valdytojų tarybai pirmininkaujanti valstybė išsiuntė lapkričio mėn. Deja, Valdytojų taryba ir ypač Komisija iki šiol tebelaukia Belgijos valdžios institucijų atsakymo.

4.4. Tyrimas: Van Dijk keturių mažų mokyklų tyrimo ataskaita

2006 m. išorės konsultantas pateikė vadinamąją Van Dijk keturių mažų mokyklų Bergene, Kulhame, Molyje ir Karlsrūhėje tyrimo ataskaitą (žr. 2.1.3 skyrių „Kitos mokyklos“). Valdytojų taryba 2007 m. dukart apsvarstė šio tyrimo ataskaitą ir nusprendė, kad mokykla Kulhame palaipsniui per septynerius metus bus uždaryta. Mokyklos Bergene, Molyje ir Karlsrūhėje bus išlaikytos kaip įprastos Europos mokyklos.

4.5. Akreditavimas

Taryba, užsitikrinusi visišką Komisijos pritarimą, nusprendė akredituoti mokyklose Parmoje (Italija) ir Dunshaughline (Airija) teikiamą mokyklinį lavinimą. Akreditavimo ir bendradarbiavimo susitarimas su šių dviejų mokyklų kompetentinga vadovybe turėtų būti pasirašytas 2007 m. Komisija tvirtai remią šį procesą. Parmoje įsikūrusios Europos maisto saugos tarnybos ir Grange esančio Komisijos (SANCO GD) darbuotojų vaikai tada galės gauti europinį išsilavinimą, atitinkantį Europos mokyklų sistemos teikiamą išsilavinimą. Šiame etape šios mokyklos dar neturi teisės teikti Europos bakalaureato lygmens mokymo (akreditacija suteikta iki penktos vidurinės mokyklos klasės). Valdytojų taryba taip pat nusprendė patvirtinti pirmąjį proceso etapą, atsižvelgiant į būsimą prašymą akredituoti mokyklą Heraklione (Graikija), esančią netoli Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros.

5. ATEITIES UžDAVINIAI 2007 M. IR VėLIAU

5.1. Tolesni veiksmai po ministrų susitikimo

Valdytojų taryba dabar pradėjo vykdyti po neoficialaus ministrų susitikimo pirmininkaujančios valstybės išvadose[8] pateiktas instrukcijas ir pasiūlė aptarti strategiją reformų procesui įgyvendinti praktiniu lygmeniu. Strategijoje, remiantis sutartomis gairėmis, numatyti pasiūlymai valdymui pagerinti, mokyklos vadovybei suteikiant didesnius įgaliojimus sprendimams priimti, įskaitant finansinius įgaliojimus, kuriuos atsvertų didesnė mokyklų atskaitomybė, bei pertvarkyti valdymo struktūrą, siekiant su valdymų susijusių tikslų tiek mokyklos lygmeniu, tiek bendrųjų valdymo tikslų.

Taip pat siūloma pradėti įgyvendinti Europos mokyklų sistemos atvėrimo idėjas, taip pat išanalizuoti II tipo mokykloms skirtas priemones ir jų praktinį įgyvendinimą bei imtis reikiamų priemonių joms gerinti ir toliau vystyti.

Be to, reikia patobulinti Europos bakalaureato lygmens mokymą, kad jis atitiktų tarptautinius standartus, įskaitant organizavimo, administravimo ir kokybės užtikrinimo aspektus, pradedant nuo generalinio sekretoriaus organizuojamo išorės ekspertų įvertinimo.

Darbo grupė išnagrinės išlaidų, susijusių su valstybių narių mokytojų delegavimu į įprastas Europos mokyklas, pasidalijimo klausimą. Valdytojų taryba apsvarstys reikiamas priemones siekiant užtikrinti, kad deleguotųjų mokytojų išlaidų paskirstymas valstybėms narėms būtų teisingas.

Kalbant apie bandomojo projekto dėl III tipo mokyklų vykdymo, reikia sukurti sistemą, kuri būtų taikoma ne daugiau kaip dešimčiai mokyklų. Geriausia, jei bandomieji projektai būtų pradėti vykdyti 2007–2008 mokslo metais. Šiuos projektus stebės Valdytojų taryba ir jie bus kas dvejus metus vertinami.

5.2. Berkendaelo (Laekeno) mokyklos Briuselyje atidarymas

Valdytojų taryba apgailestauja, kad Belgijos valdžios institucijoms atsisakius bendradarbiauti ir suteikti laikiną mokyklą, kuri atitiktų reikiamus geografinius kriterijus, ji buvo priversta priimti pasiūlymą dėl laikinos mokyklos Berkendaele. Komisija neginčija, kad pati mokykla įkurta tinkamame pastate, tačiau ir toliau kelia mokyklos vietos ir šios vietos pasekmių šeimoms klausimą.

Po 2006 m. pabaigoje, neturint kito pasirinkimo, Valdytojų tarybos priimto sprendimo, mokykla Berkendaele atvėrė duris naujiems moksleiviams 2007 m. rugsėjo mėn. Todėl būtina neatidėliotinai atlikti reikiamus struktūrinius pakeitimus, o naujai paskirtas direktorius turi greitai imtis priemonių, kad mokykla būtų parengta priimti naujus moksleivius. Esami Briuselio mokyklų direktoriai atliko esminį konstruktyvų vaidmenį parengiamosiose diskusijose. Trys esamos Briuselio mokyklų tėvų asociacijos labai padeda naujos mokyklos transporto organizavimo, valgyklos administravimo ir kitais praktinio pobūdžio klausimais. Remiantis susitarimu su priimančiąja šalimi, už pradinį mokyklos įrengimą atsako Belgijos valdžios institucijos, kurios turi galimybę pademonstruoti tikrą politinę valią, prisidėdamos, kad šis procesas vyktų sklandžiai.

5.3. Valstybių narių pareigos

Komisija ir toliau daug dėmesio skirs spręsti klausimams, susijusiems su kai kurių priimančiųjų šalių tam tikrų įsipareigojimų nevykdymu ir, prireikus, imsis reikiamų teisinių priemonių.

[1] Nuoroda: 2912-D-2006-en-1. Žr. http://www.eursc.eu/index.php?id=134.

[2] Kalbų skyriai Laekeno mokykloje: FR, EN, DE, IT, NL ir RO bei BG (pastarieji du kaip SWALS, o vėliau kaip kalbų skyriai).

[3] Žr. 1 priedą, kuriame pateikiamas visas šio pareiškimo tekstas.

[4] Žr. praėjusių metų ataskaitą, COM(2006) 451 galutinis.

[5] Europos mokykloje Miunchene Europos patentų biuro (EPB) įnašo į biudžetą dalis yra panaši į Komisijos įnašo kitose Europos mokyklose dalį.

[6] Šiuo metu veikia 13 Europos mokyklų septyniose valstybėse narėse.

[7] Centrinės priėmimo įstaigos sudėtis: Europos mokyklų generalinis sekretorius (pirmininkas), Europos Komisijos atstovas (atstovaujantis ES institucijoms), trijų (keturių) Europos mokyklų Briuselyje direktoriai, tėvų atstovas, priimančiosios šalies valdžios institucijų atstovas. Joje stebėtojų teisėmis taip pat dalyvauja generalinio sekretoriaus pavaduotojas, du (trys) tėvų atstovai (visų Europos mokyklų Briuselyje tėvų asociacijų atstovavimui užtikrinti), vienas Briuselio darbuotojų komiteto atstovas ir dar vienas Belgijos atstovas (Belgijos bendruomenių atstovavimui užtikrinti).

[8] Žr. 2 ir 3 priedus.