[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 18.9.2007

KOM(2007) 540 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas

1. ĮVADAS

Išanalizavusi mokslinius duomenis Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG)[1] tarptautinei bendruomenei pateikė tris nerimą keliančias išvadas: pirma, klimatas kinta; antra, pastaruoju metu spartėjanti klimato kaita yra žmogaus veiklos, dėl kurios į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančių dujos (ŠESD), padarinys; trečia, klimato kaita darys vis didesnį poveikį daugumai pasaulio regionų, ypač besivystančiame pasaulyje.

Europos Sąjunga (ES) prisiėmė vadovaujantį vaidmenį skatindama tarptautinius veiksmus klimato kaitos problemai spręsti. 2007 m. kovo mėn. ES valstybių ir vyriausybių vadovai pateikė pasiūlymus dėl visuotinio ir išsamaus klimato kaitos susitarimo laikotarpiui po 2012 m., kuriuo siekiama apriboti pasaulinį atšilimą 2°C virš ikipramoninio laikotarpio temperatūros, ir įsipareigojo gerokai sumažinti ES išmetamų ŠESD kiekį, net jei tarptautinis susitarimas nebūtų pasiektas[2]. ES, didžiausia oficialiosios vystymosi pagalbos (OVP) teikėja, taip pat yra tarptautinių veiksmų vystymuisi skatinti priešakyje – tai matyti iš Europos konsensuso[3], ambicingų įsipareigojimų dėl OVP, taip pat pagalbos veiksmingumą ir darną skatinančių veiksmų. Nors ES jau 2003 m. pabrėžė glaudų klimato kaitos ir skurdo ryšį[4], dėl šios problemos masto ir poreikio ją skubiai spręsti būtina parengti kolektyviškesnio pobūdžio iniciatyvą, kuri atitiktų Europos atsakomybę ir įsipareigojimus kovoti su skurdu.

Klimato kaitos poveikio prognozės rodo, kad klimato kaitos pasekmes greičiausiai ir skaudžiausiai pajus mažiausiai išsivysčiusios šalys (MIŠ) ir mažos besivystančios salų valstybės (MBSV). Be to, šios šalys turi mažiausiai išteklių, kad pasirengtų šiems pokyčiais ir pritaikytų savo gyvenimo būdą. Panašu, kad dėl klimato kaitos tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) daugelyje šių šalių bus pasiekti dar vėliau.

Šiame komunikate siūloma sukurti ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių, visų pirma MIŠ ir MBSV, Pasaulinį klimato kaitos aljansą (PKKA); jame taip pat nustatomi šios iniciatyvos tikslai ir jos veikimo užtikrinimas[5]. Aljansas teiks pagrindą dialogui ir mainams bei praktiniam bendradarbiavimui siekiant kovoti su skurdu ir klimato kaita, remiant tarptautines derybas susitarimui dėl klimato kaitos laikotarpiui po 2012 m. pasiekti bei efektyviems veiksmams nacionaliniu lygmeniu priimti.

ES turi remti Aljansą tvirtai įsipareigodama padidinti finansinę paramą prisitaikymo priemonėms MIŠ ir MBSV, taip pat klimato kaitos mažinimo priemonėms, kuriomis būtų prisidedama prie skurdo mažinimo šiose šalyse programos vykdymo. Aljansas atliks esminį vaidmenį ES kolektyvinių išorės veiksmų klimato kaitos srityje; jis taip pat papildys ir sustiprins kitus dialogo bei bendradarbiavimo veiksmus.

2. Priežastis veikti

Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje pateikiama regioninė tikėtino klimato kaitos poveikio analizė. Ataskaitoje daroma išvada, kad dėl įvairių neigiamų veiksnių ir prasto gebėjimo prisitaikyti Afrika, kurioje daugiausia MIŠ, yra vienas pažeidžiamiausių žemynų klimato svyravimams ir kaitai. Vandens trūkumas, dėl sausrų ir žemės dykumėjimo nesaugus apsirūpinimas maistu, kylantis jūros lygis, nauji pavojai sveikatai, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir migracijos spaudimas – tai tik dalis numatomų poveikių. Panašių problemų yra ir kitose pasaulio dalyse, įskaitant Aziją, Lotynų Ameriką ir MBSV. Dažniausiai klimato kaita paaštrina jau esamą pažeidžiamumą. Daugelyje MIŠ ir MBSV pavojų saugiam apsirūpinimui maistu ir neužteršto vandens tiekimui jau dabar kelia laipsniškas gamtos išteklių nykimas. Dažnai šios šalys taip pat yra prastai pasirengusios katastrofoms, kurios jau daug kartų jas buvo nuniokojusios[6]. Tuo pat metu MIŠ ir MBSV, dėl riboto savo ekonominio išsivystymo, yra mažiausiai atsakingos už ŠESD susikaupimą atmosferoje, taigi ir už klimato kaitą.

2006 m. spalio mėn. Sterno ataskaitoje[7] pabrėžiama, jog pasaulis neturi rinktis, ar kovoti su klimato kaita, ar skatinti augimą ir vystymąsi. Nieko nedarymas klimato kaitos klausimu ilgainiui pasaulio ekonomikai kainuos daug daugiau, nei jei būtų imamasi veiksmų jau dabar. N. Sternas aiškiai parodo, kokia didelė klimato kaitos skurdžiausioms šalims kaina, ir ragina tarptautinę bendruomenę jas paremti.

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose ES pabrėžė aljanso su besivystančiomis šalimis sukūrimo būtinybę. Pasiūlymuose pabrėžiama glaudesnio ES ir MIŠ bendradarbiavimo svarba, visų pirma prisitaikymo, klimato kaitos stebėsenos, saugaus apsirūpinimo maistu, nelaimių rizikos mažinimo srityse; taip pat pabrėžiama, jog svarbu suteikti daugiau galimybių naudotis švarios plėtros mechanizmu (ŠPM). ES taip pat ragina sustabdyti išlakų dėl miškų naikinimo besivystančiose šalyse didėjimą, o tada per du tris dešimtmečius šią tendenciją pasukti priešinga linkme. G8 valstybių vadovų susitikime Heiligendame buvo dar kartą pabrėžta dėl miškų naikinimo atsirandančių išlakų mažinimo ir prisitaikymo svarba ir būtinybė šiuos klausimus priskirti prioritetinėms sritims G8 bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis klimato kaitos srityje[8].

Neseniai priimtoje Žaliojoje knygoje dėl galimų ES veiksmų prisitaikant prie klimato kaitos Europoje[9] nustatytas prioritetas – integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones į ES išorės veiksmus. Knygoje aiškiai raginama pradėti tvirtesnį ES ir besivystančių šalių dialogą ir bendradarbiavimą klimato kaitos srityje, sukuriant pasaulinį klimato kaitos aljansą.

3. ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas

3.1. Bendrasis tikslas

Plėtojant veiksmingą dialogą ir bendradarbiavimą klimato kaitos srityje Aljansas padės užtikrinti, kad skurdžios labiausiai klimato kaitos pažeidžiamos besivystančios šalys, visų pirma MIŠ ir MBSV, padidintų savo gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio – taip būtų remiamas TVT siekimas. Aljansas taip pat padės šioms šalims dalyvauti pasaulio klimato kaitos mažinimo veiksmuose, kai šiais veiksmais joms bus padedama siekti skurdo mažinimo tikslų, nors pagal susitarimą laikotarpiui po 2012 m. MIŠ ir neturės įsipareigoti mažinti išlakas.

3.2. Aljansas dialogui ir mainams

PKKA teiks pagrindą ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių, visų pirma MIŠ ir MBSV, dialogui ir mainams, dėl praktinių priemonių klimato kaitos klausimą įtraukti į vystymosi strategijas. Šio dialogo ir mainų rezultatais bus paremtas susitarimo dėl klimato laikotarpiui po 2012 m. rengimas; jie padės siekti Europos ir besivystančių šalių nuomonių dėl šio susitarimo sutapimo.

PKKA papildo vykstantį Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) procesą ir Kioto protokolą ir juos remia. ES mano, kad sukūrus forumą požiūriams ir patirčiai su MIŠ ir MBSV keistis ne derybų situacijoje, bus padedama siekti UNFCCC ir susijusių susitarimų įgyvendinimo.

Numatoma, jog PKKA dalyvaus tos šalys, kurios iš tikrųjų įsipareigojusios imtis priemonių klimato kaitos problemai spręsti. Jis teiks galimybių ES ir šioms šalims nuolat susitikti siekiant įgyvendinti Aljanso uždavinius, pasinaudojant, kai tinkama, esamomis regioninio dialogo ir partnerystės struktūromis, kaip antai Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) grupės, Afrikos Sąjungos (AS)[10], MBSV bei Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) struktūromis. Aljansas taip pat rems Pietų šalių dialogą ir mainus.

3.3 Aljansas veiksmingam bendradarbiavimui

Be dialogo ir mainų, PKKA taip pat teiks techninę ir finansinę paramą prisitaikymo ir klimato kaitos mažinimo priemonėms bei klimato kaitos įtraukimui į vystymosi strategijas. Toliau siūlomos penkios prioritetinės sritys ir susiję veiksmai – juos plėtojant PKKA dialogą reikės toliau aptarti ir tobulinti. Paskutinioji prioritetinė sritis, kuria klimato kaita įtraukiama į skurdo mažinimo veiksmus, apima daug sričių, todėl yra susijusi ir su kitomis prioritetinėmis sritimis.

1. Prisitaikymas prie klimato kaitos

Tikslas: padėti besivystančioms šalims stiprinti žinių apie klimato kaitos poveikį pagrindą, kurti ir įgyvendinti prisitaikymo strategijas. |

- Visose prisitaikymo priemonėse turi būti numatyti išsamūs galimo klimato kaitos poveikio tam tikroje šalyje ar regione tyrimai ir patikimi klimato stebėjimai. Stebėjimų rezultatai turi būti paversti praktine informacija, kad ja galėtų pasinaudoti politikos formuotojai. Ypač svarbūs tyrimai nuo klimato priklausančiuose sektoriuose, visų pirma vandens ir žemės ūkio, nes nuo jų priklauso saugus apsirūpinimas maistu, taip pat galimo klimato kaitos poveikio jūroms ir vandenynams tyrimai.

- MIŠ atveju prisitaikymo poreikiai nustatyti Nacionalinėse prisitaikymo veiksmų programose (NPVP). Lyg šiol tokias programas parengė 20 MIŠ[11]; šis procesas, finansinę paramą teikiant Mažiausiai išsivysčiusių šalių fondui, kurį valdo Pasaulio aplinkos fondas, toliau vyksta daugelyje likusių MIŠ. Dabar pagrindinis uždavinys yra įgyvendinti šias programas, tuo pat metu rengiant prisitaikymo veiksmų planus ne MIŠ šalyse, kurios irgi yra vienodai pažeidžiamos. Paprastai NPVP nustatomos šios sritys: pagalba vandens išteklių sektoriui (pvz., vandens naudojimo veiksmingumui didinti), pagalba žemės ūkiui (pvz., sausrai atsparių augalų rūšių tyrimams), pagalba sveikatos sektoriui (pvz., maliarijos prevencijai naujose gyventojų grupėse, kurioms kyla rizika užsikrėsti maliarija), tvarios energijos gamybai ir naudojimui, taip pat nurodoma su konkrečiu sektorium nesusijusi pagalba, pvz. informuotumo didinimas, žinių sklaida, mokymo programų rengimas ir kliūčių technologijų perdavimui šalinimas.

- Prisitaikymo prie klimato kaitos srityje yra daug galimybių ES, MIŠ ir MBSV dirbti drauge. Komisijos Žaliąja knyga dėl prisitaikymo prie klimato kaitos siekiama paskatinti diskusijas apie veiksmingiausias prisitaikymo priemones, kurių galėtų būti imamasi Europoje. Dalyvaudama PKKA veikloje ES pasidalins šių diskusijų išvadomis su savo partnerėmis besivystančiomis šalimis ir jas parems rengiant tokias pat visapusiškas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Siūlomos veiksmų sritys ►Remti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planų kitose nei mažiausiai išsivysčiusiose pažeidžiamose šalyse rengimą, skiriant techninę pagalbą, remiant gebėjimus ir sudarant sąlygas suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimui. ►Remti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planų MIŠ ir MBSV, iš tikrųjų pasiryžusių imtis priemonių spręsti klimato kaitos problemą, įgyvendinimą. ►Finansuoti bandomuosius prisitaikymo projektus, daugiausia dėmesio skiriant vandens ir žemės ūkio sektoriams bei tvariam gamtos išteklių valdymui. ►Remti tarptautinius bendrus klimato kaitos poveikio besivystančiose šalyse ir regionuose mokslinius tyrimus bei nustatyti ir sukurti naujoviškus prisitaikymo sprendimus, pvz. pagal ES 7-ąją mokslinių tyrimų bendrąją programą ir Saugaus apsirūpinimo maistu teminę programą. |

2. Dėl miškų naikinimo atsirandančių išlakų mažinimas

Tikslas: kuriant ekonomines paskatas miškų apsaugai sumažinti dėl miškų naikinimo besivystančiose šalyse atsirandančias CO2 išlakas, tuo pačiu išsaugant nuo miškų priklausančius pragyvenimo šaltinius ir ekosistemas. |

- Apie 20 % visų CO2 išlakų atsiranda dėl miškų naikinimo. MIŠ 62 % visų išlakų atsiranda dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo, visų pirma miškų naikinimo. Daugiausia miškų sunaikinama Afrikos, Lotynų Amerikos ir Pietryčių Azijos bei Ramiojo vandenyno regionuose[12]. Miškai naikinami dėl įvairių ekonominių, socialinių politinių, demografinių ir su aplinka susijusių priežasčių: miško kirtimo medienai, žemės ūkio plėtros, infrastruktūros vystymo, biomasės, kaip pagrindinio energijos šaltinio, naudojimo, taip pat dėl politikos ir institucijų neveiksmingumo bei kultūrinių veiksnių.

- UNFCCC pripažįstama būtinybė imtis reikšmingų veiksmų kovoti su miškų naikinimu; šalys aptaria tarptautiniame susitarime dėl klimato kaitos laikotarpiui po 2012 m. numatomas politikos priemones ir būdus dėl miškų naikinimo atsirandančioms išlakoms sumažinti. Diskusijomis siekiama, kad besivystančios šalys savanoriškai įsipareigotų imtis priemonių sumažinti dabartinį miškų naikinimo lygį ir už tai joms būtų kompensuojama pagal išvengtų išlakų kiekį. 2007 m. gruodžio mėn. Balyje šalys turėtų susitarti pradėti bandomuosius veiksmus, kurie padėtų šalims pasirengti būsimosios schemos, kuria siekiama mažinti dėl miškų naikinimo atsirandančias išlakas, taikymui.

- Siekiant spręsti neteisėto kirtimo problemą ir skatinti tvarią miškotvarką, taip netiesiogiai prisidedant prie išlakų mažinimo, ES Miškų įstatymo vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) programoje numatyta skatinančioji priemonė – reikalavimas pateikti pažymėjimą, jog į ES eksportuojama mediena gauta teisėtai. Šiuo metu diskusijos dėl FLEGT programos vyksta maždaug penkiolikoje medieną tiekiančių šalių.

Siūlomos veiksmų sritys ►Laikotarpiu iki 2012 m. padėti sukurti pranešimo sistemas ir nacionalinius gebėjimus miškų naikinimui stebėti, sustiprinti institucijas ir kurti nacionalines kovos su miškų naikinimu strategijas. ►Remti eksperimentinius, naujoviškus rezultatais grindžiamus mechanizmus, kurie teiktų teigiamas paskatas miškų naikinimo keliamam išlakų kiekiui besivystančiose šalyse mažinti. ►Plėsti programas, kaip antai FLEGT iniciatyvą, prisidedančias prie tvarių gamtos išteklių valdymo gerinimo, tuo pat metu mažinant išlakų kiekį, apsaugant ekosistemas ir išlaikant pragyvenimo šaltinius. |

3. Aktyvesnio dalyvavimo švarios plėtros mechanizmo projektuose skatinimas

Tikslas: padėti besivystančioms šalims taikyti švarios plėtros mechanizmą ir taip dalyvauti anglies dvideginio rinkoje bei pasinaudoti jos teikiama nauda. |

- Taikydamos švarios plėtros mechanizmą bendrovės arba šalys, kurios turi sumažinti išlakas pagal Kioto protokolą, gali investuoti į išlakų mažinimo projektus besivystančiose šalyse. Tokiais projektais turi būti skatinamas darnus vystymasis. Taikant švarios plėtros mechanizmą daromos svarbios ilgalaikės investicijos; jį taikant kuriamos darbo vietos ir suteikiamos pajamos, paskatinamas technologijų perdavimas, padedama besivystančioms šalims nustatyti tokius vystymosi modelius, kuriais atsižvelgiama į klimato kaitą ir mažinamas anglies dvideginio kiekis. Švarios plėtros mechanizmo projektai apima daugelį sektorių, įskaitant tvarios energijos gamybą ir vartojimą, atliekų tvarkymą, miškų atželdinimą ir biokurą.

- Geografiniu požiūriu švarios plėtros mechanizmo projektai pasiskirstę vis dar nevienodai. Daugiausia projektų šiuo metu sutelkta Azijoje ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje[13]. Tai sąlygoja įvairios priežastys – ne tik registracijos sudėtingumas ir didelės išlaidos, bet ir silpni instituciniai gebėjimai bei prastos investavimo sąlygos. Kad švarios plėtros mechanizme aktyviau dalyvautų MIŠ ir MBSV, reikia ugdyti jų gebėjimus ir teikti techninę pagalbą.

Siūlomos veiksmų sritys ►Ugdyti gebėjimus dalyvauti švarios plėtros mechanizme, teikti techninę pagalbą ekonomiškų projektų vystymui. ►Tirti galimybes pristatyti projektus ir tokių tipų projektus, kurie būtų geriau pritaikyti specialioms MIŠ ir MBSV sąlygoms, taip pat kurti tokių projektų metodiką. |

4. Nelaimių rizikos mažinimo skatinimas

Tikslas: gerinti besivystančių šalių ir visuomenių pasirengimą klimato kaitos sukeltoms stichinėms nelaimėms, mažinti jų riziką ir riboti poveikį. |

- Dėl klimato kaitos daugės klimato svyravimų ir vis ekstremalesnių meteorologinių reiškinių, kaip antai taifūnų, potvynių ir sausrų, taip pat susijusių katastrofų – griūčių, nuošliaužų ir dumblo srautų. Daugelio katastrofų pobūdis neprognozuojamas, todėl reikia nustatyti prioritetines efektyvias nelaimių rizikos mažinimo priemones šalyse ir regionuose, kuriems kyla didžiausia grėsmė. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas priemonėms, teikiančioms tiesioginę naudą pažeidžiamoms gyventojų grupėms[14].

- 2005 m. Japonijoje vykusioje pasaulinėje nelaimių mažinimui skirtoje konferencijoje priimta Hyogo 2005–2015 m. veiksmų programa: tautų ir bendruomenių atsparumo nelaimėms stiprinimas. Į programą įtrauktas reikalavimas, kad nelaimių rizikos mažinimo strategijose būtų geriau pripažįstamos su klimato kaita susijusios problemos, atsižvelgiant į svarbią rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos sąveiką[15]. ES pasiryžusi remti programą, o jos įnašas bus apibrėžtas būsimoje ES nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse strategijoje.

Siūlomos veiksmų sritys ►Tobulinti ir plėsti klimato stebėseną, prognozavimą ir informacines sistemas, perkelti surinktus duomenis į efektyvias pasirengimo priemones, pvz., išankstinio perspėjimo sistemas, kurios papildo nelaimių rizikos mažinimo strategijas ir kitą vystymosi politiką. Stiprinti regioninius gebėjimus, susijusius su klimato kaitos sukeltų nelaimių rizikos mažinimu, įskaitant dalijimąsi informacija, žinių valdymą, išankstinį perspėjimą ir planavimą esant nenumatytoms aplinkybėms. ►Nustatyti priemones, skirtas padėti didelę nelaimių riziką patiriančioms besivystančioms šalims įgyvendinti Hyogo veiksmų programą, atsižvelgiant į pagrindinius rizikos veiksnius, stiprinant atsparumą nelaimėms ir kuriant rizikos dalijimosi metodus (pvz., draudimo sistemas). |

5. Klimato kaitos įtraukimas į skurdo mažinimo veiksmus

Tikslas: padėti besivystančioms šalims sistemingai įtraukti klimato kaitą į vystymosi strategijas bei investicijas ir sistemingai įtraukti klimato kaitą į vystomąjį bendradarbiavimą. |

- Klimato kaita daro poveikį daugeliui sektorių, todėl ją reikia įtraukti į skurdo mažinimo veiksmus, kad būtų užtikrintas šių veiksmų tvarumas. Reikia paremti MIŠ ir MBSV vyriausybes, kad jos galėtų visapusiškai įtraukti klimato kaitą į vykdomą ir naują politiką. Klimato kaitos klausimai taip pat turi būti įtraukti į ES pagalbos teikėjų ir šalių partnerių bendradarbiavimo dokumentus[16]. Jeigu į klimato kaitą nebus atsižvelgta, šiandien padarytomis investicijomis vystymosi srityje gali būti paspartintas pasaulinis atšilimas ateityje arba dėl klimato pokyčių gali būti sumenkinti tokių investicijų rezultatai.

- Šiuo metu peržiūrint[17] ES veiksmų planą[18] galima gauti nemažai naudingų žinių. Vystymosi srityje politinė klimato kaitos reikšmė itin padidėjo, taip pat labai padidėjo šios srities veikėjų informuotumas. Europos Komisija ir ES valstybės narės remia įvairią su klimato kaita susijusią veiklą šalyse partnerėse. Tačiau tiek besivystančios šalys, tiek vystymosi agentūros dar tik pradeda sistemingai vertinti klimato riziką ir įtraukti klimato kaitą į vystymosi strategijas ir programas (prisitaikymas prie klimato kaitos).

Siūlomos veiksmų sritys ►Skatinti integruoti prisitaikymo veiksmų planus į skurdo mažinimo ir kitas vystymosi strategijas. ►Remti institucinių gebėjimų vystymą MIŠ ir MBSV, kad į šių šalių politiką būtų įtrauktas klimato kaitos klausimas. ►Tikrinti ES finansuojamus vystymosi projektus ir programas, taip pat sektorių arba paramos biudžetui lygmeniu, siekiant nustatyti galimą poveikį aplinkai ir atlikti strateginius poveikio aplinkai vertinimus. Atlikdama šalių ir regionų strategijos dokumentų vidurio laikotarpio peržiūrą, Europos Komisija sistemingai svarstys klimato kaitos klausimus, susijusius su klimato kaitos mažinimu ir prisitaikymu prie jos padarinių, o rengdama šalių ir regionų strategijos dokumentus 2012 m. prasidedančiam programavimo ciklui, visapusiškai į juos atsižvelgs. |

4. PASAULINIO KLIMATO KAITOS ALJANSO FINANSAVIMAS

Europos Komisija pasirengusi mobilizuoti didelius išteklius, kad PKKA būtų įgyvendintas pirmiau pasiūlytose prioritetinėse srityse. Labai sunku pateikti tikslias klimato kaitos problemų sprendimo MIŠ ir MBSV išlaidų sumas, tačiau remiantis pirmosiomis sąmatomis matyti, jog reikės labai didelių išteklių[19].

Europos Komisijos lygmeniu pagrindinė PKKA įgyvendinimo priemonė – teminė programa „Aplinka ir tvarus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymas“ (ENTRP). Į ENTRP papildomai įtraukta 50 mln. EUR ir šie ištekliai specialiai skirti PKKA 2008–2010 m. Kitos ENRTP lėšos, kuriomis gali būti prisidėta siekiant PKKA tikslų, apima: dalį 25 mln. EUR sumos pagal išlaidų kategoriją, skirtą ES klimato kaitos ir plėtros veiksmų planui ir komunikatui Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių : gairės 2020 metams ir vėliau [20]; ir dalį 70 mln. EUR sumos pagal išlaidų kategoriją, skirtą miškams.

Be ENTRP finansavimo, Europos Komisija išnagrinės galimybes teikti papildomą paramą per geografines programas. Be šalims ir regionams skirtų finansinių paketų, kuriais gali būti prisidėta finansuojant PKKA, iš 10-oju Europos plėtros fondo (EPF) programoms, apimančioms visas AKR šalis[21], pasiūlytos šios orientacinės sumos: 100 mln. EUR klimato kaitai ir aplinkai; 100 mln. EUR nelaimių rizikos mažinimui. Kalbant apie Aziją, Lotynų Ameriką ir kitus regionus, kuriems taikoma Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, taip pat bus įvertintos galimybės papildyti PKKA tikslus.

Akivaizdu, kad turimais Europos Komisijos ištekliais gali būti patenkinta tik labai nedaug poreikių. ES valstybės narės nusistatė ambicingą tikslą – iki 2010 m. padidinti OVP iki 0,56 % BVP. ES mastu šis padidėjimas siekia daugiau nei 20 mlrd. EUR. Kad PKKA būtų patraukli ir patikima iniciatyva, būtina, kad prie jos prisidėtų valstybės narės.

Europos Komisija ragina ES valstybes nares sutelkti pajėgas kuriant PKKA ir ieškoti bendrų jo įgyvendinimo būdų. Šiomis kolektyvinėmis pastangomis galėtų būti nustatytas bendras PKKA finansavimo mechanizmas, kurį valdytų Komisija ir kuris būtų administruojamas taip, kad parodytų Komisijos ir valstybių narių dalyvavimą. |

Išmokos iš PKKA bus skirtos kitoms dvišalėms arba daugiašalėms iniciatyvoms ir fondams remti bei papildyti. Pagal UNFCCC įsteigti keli fondai su klimato kaita susijusiems projektams finansuoti[22]. Jie visų pirma skiria finansavimą projektų ribinėms (papildomoms) išlaidoms, patirtoms sprendžiant klimato kaitos problemas, padengti. PKKA ketinama toliau skatinti ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių, ypač MIŠ ir MBSV, dialogą, stiprinti jų bendradarbiavimą sprendžiant klimato kaitos klausimus, padėti joms integruoti veiksmus klimato kaitos srityje į nacionalines vystymosi strategijas ir investicijas, taip pat į vystomąjį bendradarbiavimą. Prireikus klimato kaitos klausimus galima būtų visapusiškai spręsti teikiant paramą biudžetui.

5. IšVADOS

ES yra didžiausia vystymosi pagalbos teikėja pasaulyje, ji pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip sumažinti išmetamąsias ŠESD, kad temperatūros augimas neviršytų daugiau kaip 2°C. PKKA šią viziją pavers realybę: bus imtasi kolektyvinių veiksmų siekiant atsižvelgti į teisėtą MIŠ ir MBSV reikalavimą, kad klimato kaita netrukdytų šių šalių veiksmams vystymosi srityje, kurių jos imasi kovodamos su skurdu.

Sudarius sąlygas glaudesniam dialogui, kurį parems didelė Europos Komisijos ir valstybių narių teikiama vystymosi pagalba, PKKA suteiks unikalią galimybę ES atlikti vadovaujantį vaidmenį tarptautiniu mastu, dar kartą patvirtinti daugiašališkumo ir bendros atsakomybės principus, kuriais ji vadovaujasi tarptautinių santykių srityje.

[1] TKKG. Ketvirtoji vertinimo ataskaita: klimato kaita, 2007 m.

[2] COM (2007) 2, Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių: gairės 2020 metams ir vėliau, 2007 1 10, ir Europos Vadovų Tarybos išvados (7224/07), 2007 3 9.

[3] Europos konsensuse nustatomi bendri ES vystomojo bendradarbiavimo tikslai ir principai. Žr. Tarybos išvadas (14820/05) 2005 11 22.

[4] COM (2003) 85, Klimato kaita bendradarbiaujant vystymosi klausimais, 2003 3 11, ir Tarybos išvados (15164/04), Klimato kaita bendradarbiaujant vystymosi klausimais, 2004 11 24.

[5] Komisijos tarnybų darbo dokumentą, kuriame bus nustatytas šios iniciatyvos įgyvendinimas, numatoma parengti iki 2007 m. gruodžio mėn.

[6] Išsamiau klimato kaitos skurdžioms šalims poveikis aptariamas bendrame agentūrų dokumente Skurdas ir klimato kaita , 2003 m.

[7] N. Sternas, Klimato kaitos ekonomika , Londonas 2006 m. spalio mėn.

[8] G8 vadovų susitikimo Heiligendame komunikatas Pasaulio ekonomikos augimas ir atsakomybė , 2007 6 7.

[9] COM (2007) 354.

[10] Neseniai Europos Komisija pasiūlė pradėti ES ir Afrikos partnerystę klimato kaitos klausimu pagal PKKA struktūrą. Žr. COM (2007) 357.

[11] Atnaujintą sąrašą žr. http://unfccc.int/national_reports/napa/items/2719.php.

[12] Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Pasaulio miškų būklė , 2007.

[13] Afrikoje vykdomi tik 22 iš 766 registruotų švarios plėtros mechanizmo projektų ir tik du iš jų – mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, t. y. Ugandoje ir Tanzanijoje. Žr. http://cdm.unfccc.int/Statistics/index.html.

[14] Pvz., ypač skurdžiai gyvenantiems žmonėms, moterims, vaikams, pagyvenusiems, neįgaliesiems ir etninėms mažumoms.

[15] Pažeidžiamumo ir prisitaikymo išteklių grupė (VARG). Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos valdymo susiejimas siekiant darnaus vystymosi. 2006 m. lapkričio mėn.

[16] Tai yra platesnio pobūdžio ES įsipareigojimo įtraukti aplinkos apsaugos klausimus į išorės veiksmus dalis.

[17] Pažangos ataskaitą numatoma paskelbti 2007 m. rugsėjo mėn.

[18] ES klimato kaitos ir plėtros veiksmų plane (2004–2008 m.) išdėstytos keturios strateginės sritys, kuriose vykdant veiklą klimato kaita įtraukiama į skurdo mažinimo veiksmus:

i) politinės klimato kaitos reikšmės didinimas; ii) parama prisitaikymui; iii) parama klimato kaitos mažinimui ir vystymosi modeliams, kuriais mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir iv) gebėjimų ugdymas. Žr. Tarybos išvadas (15164/04), 2004 11 04.

[19] Remiantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) sekretoriato parengtoje „Esamų ir galimų investicijų ir finansinių srautų, susijusių su efektyvaus ir tinkamo tarptautinio atsako į klimato kaitą kūrimu, analizės ataskaitoje“ pateikta sąmata, papildomos investicijos ir finansiniai srautai, kurių reikia prisitaikymui 2030 m., siekia kelias dešimtis milijardų JAV dolerių. Dialogo darbinis dokumentas Nr. 8 (2007).

[20] COM(2007) 2.

[21] Vyksta Europos Komisijos ir AKR šalių diskusijos dėl AKR šalių bendradarbiavimo strategijos, skirtos 10-ajam EPF.

[22] Mažiausiai išsivysčiusių šalių fondas (2007 m. balandžio mėn. įsipareigota 115,8 mln. JAV dolerių), Specialusis klimato kaitos fondas (2007 m. balandžio mėn. įsipareigota 62 mln. JAV dolerių) ir Prisitaikymo fondas, kuris iki 2012 m. numato surinkti apie 400 mln. JAV dolerių. Nuo 1991 m. Pasaulio aplinkos fondas skyrė apie 1,98 mlrd. JAV dolerių veiklai klimato kaitos srityje, daugiausiai su klimato kaitos mažinimu susijusiai veiklai. UNFCCC vadovas, 2006 m. http://www.gefweb.org/.