[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 5.9.2007 KOM(2007) 501 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI DĖL KOMISIJOS TARNYBŲ ĮKURDINIMO BRIUSELYJE IR LIUKSEMBURGE POLITIKOS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI DĖL KOMISIJOS TARNYBŲ ĮKURDINIMO BRIUSELYJE IR LIUKSEMBURGE POLITIKOS 1. ĮVADAS 1997 m. Amsterdame valstybės narės nusprendė, kad pagrindinė Europos Komisijos būstinė veiks Briuselyje, ir patvirtino 1965 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriame nustatoma Liuksemburge vykdoma veikla. Nuo to laiko Komisija savo pastatų politikos tikslus bandė apibrėžti tris kartus. Savo komunikatuose dėl pastatų politikos Briuselyje ir Liuksemburge (1996 m.), dėl nuosavybės Briuselyje politikos (1999 m.) ir dėl pastatų politikos ir infrastruktūros Briuselyje (2003 m.)[1] Komisija išskyrė ir patvirtino tris tikslus: - racionaliai įkurdinti tarnybas ir gerinti darbuotojų darbo sąlygas; - spartinti įsigijimo politiką; - aktyviau bendradarbiaujant su Belgijos valdžios institucijomis įvertinti Komisijos pastatų politikos poveikį Briuselio miesto aplinkai. Nuo 2003 m. padėtis Briuselyje ir Liuksemburge pasikeitė taip, kad šioje srityje vykdoma politika turi būti koreguojama atsižvelgiant į iškeltus tikslus ir rinkos raidą. Kartu Komisija, atsižvelgdama į šių vietų ypatumus, nori toliau derinti Briuselyje ir Liuksemburge vykdomą politiką. Didžiausi pasikeitimai susiję su vidutine rinkos kaina, bendru abiejose vietose užimamu plotu, padidėjusiu dėmesiu aplinkai, būtinybe mažinti Komisijos CO2 išmetalus, saugumu bei sauga ir ryšiais su priimančiųjų šalių valdžios institucijomis. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, Komisija šiame komunikate įvardija pagrindines būsimas politikos kryptis ir reikalavimus. Pirmiausiai siekiama: - sudaryti ilgalaikį strateginį erdvės poreikių planą. Šiuo planu bus grindžiami pagrindiniai Komisijos reikalavimai ir galimybės renkantis būsimas vietas ir numatant nekilnojamojo turto plėtrą; - toliau racionaliai išnaudoti turimą nuosavybę, visų pirma stengiantis sutelkti Komisijos tarnybas į kuo mažiau didesnių pastatų. Taip moderniuose ir tinkamuose pastatuose bus veiksmingiau panaudojama erdvė; - remti Belgijos valdžios institucijų Briuselio miesto Europos kvartalo rekonstrukcijos idėjos kūrimą; šiuo metu siūloma, kad šis rajonas liktų Komisijos veiklos centru. Komisijos pastatai čia turėtų būti papildyti keliais reikšmingais už Europos kvartalo ribų įkurtais poliais. Taip Komisijos tarnybos būtų plačiau geografiškai paskirstytos ir daromas spaudimas mažinti nekilnojamojo turto kainas. - Liuksemburge pagrindiniu Komisijos poliumi patvirtinti Kirchberg rajoną; - peržiūrėti pastatų įsigijimo metodiką, kuri bus įgyvendinama nuo 2008 m. sausio 1 d., siekiant kuo racionalesnio finansinių išteklių panaudojimo (visų pirma maksimaliai išnaudojant savo derybų poziciją) ir rinkos skaidrumo; - suderinus pirmiau minėtas dalis būtų galima pakankamai investuoti įgyvendinant politikos principus – visų pirma siekti, kad pastatai būtų tausojantys aplinką, aukštos kokybės, o juose dirbančio personalo darbo sąlygos – geresnės. Šios dalys papildo viena kitą. Šiuo metu bendradarbiaudama su vietos valdžios institucijomis, ypač Briuselio regiono (kalbant apie Belgiją), kuri įsipareigojusi padėti įgyvendinti šią strategiją, Komisija turi neeilinę progą reikšmingai ir ilgam laikui pagerinti pastatų politiką institucijų, jų personalo ir priimančiųjų šalių labui. 2. DABARTINė PADėTIS 2.1. Dabartinė padėtis 2.1.1. Briuselis 2007 m. birželio mėn. pabaigoje 61 Komisijos tarnybų pastatai[2], kuriose iš viso dirbo beveik 22 000 darbuotojų (pareigūnų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų), Briuselyje užėmė apie 865 000 m² plotą. Dauguma pastatų yra maži arba labai maži (iki 15 000 m² ir sudaro du trečdalius visų Komisijai priklausančių pastatų) ir tik 8 yra didesni nei 20 000 m² pastatai. Komisijos patalpos Briuselyje[3] pirmiausiai yra sutelktos trijose skirtingose vietose[4]: - Europos kvartale[5] (710 000 m2 plotas, kuriame dirba beveik 19 000 darbuotojų); - Beaulieu rajone (80 000 m2 plotas, kuriame dirba 2 000 darbuotojų); - Rue de Genève ir Da Vinci rajonuose (56 500 m2 plotas, kuriame dirba 1 250 darbuotojų). 2.1.2. Liuksemburgas Liuksemburge 2007 m. birželio mėn. pabaigoje Komisijos tarnybos 5-iuose biurams skirtuose pastatuose užėmė apie 125 000 m² bendro ploto, kuriuose darbuotojų (pareigūnų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų) skaičius vos viršijo 3 740. Komisijos patalpos Liuksemburge daugiausiai telkiamos dviejuose atskiruose rajonuose: Kirchberg ir Gasperich. 2.1.3. Bendra raida Per pastarąjį dešimtmetį Komisija pastatus įsigydavo sudarydama ilgalaikes nuomos sutartis (emfiteuzė), paprastai per 27 metų laikotarpį. Tačiau yra silpnų tokios tvarkos pusių, kurių dauguma buvo įvardytos Europos Audito Rūmų ataskaitose ir papildytos 2007 m. Vidaus audito tarnybos išvadomis. Nepaisant to, kad anksčiau buvo priimti pastatų politikos komunikatai, principų (kai kurie iš jų minimi šiame komunikate), kuriais jie buvo grindžiami, įgyvendinimas žlugo dėl praktinių priežasčių, nes daugelį pastatų, kurių didžioji dalis buvo per maži arba tiesiog negalėjo būti tinkamai pritaikyti, reikėjo pakeisti. Be to, sėkmingai ir iš esmės pakeisti padėtį buvo galima tik aktyviai bendradarbiaujant su atitinkamomis priimančiosios šalies valdžios institucijomis, tačiau anksčiau tam nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Pirmesniuose pastatų politikos komunikatuose apibrėžta strategija turi būti sustiprinta ir racionalizuota: - sudarant pakankamai ilgalaikį erdvės poreikių planą, siekiant išvengti atsitiktinių pastatų įsigijimų arba nuomos atvejų; šią užduotį iš esmės vykdys Briuselio (OIB) ir Liuksemburgo (OIL) infrastruktūros ir logistikos biurai, vadovaudamiesi daugiamete politikos sistema (MAPF), kurią tvirtina atitinkami biurų vadybos komitetai[6]; - didinant rinkos tyrimus, pastatų įsigijimo tvarkos skaidrumą ir konkurenciją[7]; - ribojant pastatų koncentraciją Briuselio Europos kvartale, siekiant išvengti nekilnojamojo turto kainų didėjimo; - atsižvelgiant į viso įsigytų pastatų eksploatacijos laikotarpio sąnaudas ir dideles būsimų atnaujinimo darbų išlaidas, kurios dažnai patiriamos prieš pat įsigyjant pastatą arba sudarant uzufrukto sutartį. Šiuo klausimu bus atliekami tyrimai, kurie bus baigti iki 2008 m. pabaigos; - dedant dar daugiau pastangų siekiant sutelkti Komisijos tarnybas į kuo mažiau pastatų, nes taip sutaupomos IRT infrastruktūros ir susijusių paslaugų valdymo sąnaudos, neužimama nereikalingos papildomos erdvės, o Komisija gali turėti masto ekonomijų, kuri turėtų būti pasiekiama Komisijos dydžio organizacijai, sustiprinama institucijos fizinė simbolinė įtaka priimančiojoje šalyje ir palengvinamas priimančiųjų šalių miestų planavimas; - užmezgant ir stiprinant santykius su priimančiosios šalies, ypač Briuselio sostinės regiono, valdžios institucijomis. Šioje srityje svarbų vaidmenį ėmėsi atlikti darbo grupė „EU-Belgium“[8]; - atsižvelgiant į vis didėjančią kovos su klimato kaita priemonių svarbą, dėti daugiau pastangų siekiant taupiau naudoti energiją. Laikantis tokios strategijos rezultatai turėtų iš esmės pagerėti. Įsigijus daug didesnius bei geriau pritaikytus pastatus ir palankiai išnaudojus savo padėtį nekilnojamojo turto rinkoje skirtinguose lygiuose stiprinant būtinus konkurencijos elementus (įskaitant geresnį rinkos tyrimą), bus pagaliau sudarytos sąlygos tobulinti pastatus ir užtikrinti, kad jie atitiktų Komisijos bei jos personalo poreikius ir neprieštarautų bendrai ES propaguojamai politikai. 2.2. Būsimi erdvės poreikiai Briuselyje ir Liuksemburge Komisijos erdvės trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai poreikiai nuo 2003 m. nagrinėjami išsamiame daugiamečiame plane[9], kuris atnaujinamas kiekvienais metais (MAPF), laikantis Komisijos strateginio planavimo ir programavimo ciklo. Jame nurodomas kiekvienais metais reikalingas m² skaičius ir pirkimo, nuomos bei kitų sutarčių galiojimo terminas[10]. Toks ilgalaikis planavimas, kuris apima 15 metų laikotarpį, taps vis svarbesne priemone Komisijai priimant pagrindinius strateginius sprendimus. Visi būsimi sprendimai, susiję su vieta, naujais vidutinės trukmės projektais ir galima naujo (-ų) poliaus (-ių) raida, turės būti grindžiami ir derinami su šiuo planu. Briuselis Neskaitant 2 500 darbuotojų, kurie po 2004 m. ES plėtros 2004–2008 m. pradėjo arba pradės dirbti Komisijos tarnybose Briuselyje, po 2007 m. ES plėtros, prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai, tikimasi dar 850 naujų darbuotojų. Kartu su numatytu darbuotojų skaičiaus didėjimu atsiras papildomų, palyginti su dabartine padėtimi, biuro erdvės poreikių[11], kurie per ateinančius trejus metus sudarys apie 35 000 m². Ypatingas dėmesys bus skirtas naujų konferencijų patalpų kūrimui. Liuksemburgas Neskaitant darbuotojų, kurie į ES įstojus dešimčiai naujų valstybių narių 2004–2008 m. pradėjo arba pradės dirbti Komisijos tarnybose Liuksemburge, po ES–2 plėtros čia turėtų dirbti dar 200 darbuotojų. Turint omenyje trūkstamą plotą, tam reikia dar 12 000 m². Sutelkiant IT infrastruktūras ir įvairias generalinių direktoratų informacines sistemas Duomenų centre, reikėtų atsižvelgti į galimybę išplėsti būsimą Duomenų centrą ir jo naująjį atsarginių kopijų saugojimo centrą tokiu atstumu, kuriuo būtų užtikrinamos visiškai saugios ir greitos telekomunikacijos. Jie greičiausi būtų įkurti naujuosiuose Komisijos pastatuose, t. y. Jean Monnet 2 pastate. 2007 m. bus atnaujintas išsamus tokios strategijos ekonomiškumo vertinimo tyrimas. Vis dėlto, siekdama pasirengti nenumatytiems saugumo atvejams, Komisija svarsto apie galimybę nuomoti IT patalpas. 3. DAUGIAU VEIKSMINGUMO IR DARNOS KOMISIJOS TARNYBAS SUTELKUS į KUO MAžIAU DIDESNIų PASTATų Turimi pastatai turėtų būti kur kas racionaliau panaudoti telkiant tarnybas į mažiau didelių pastatų (apskritai kiekvienam pastatui arba pastatų kompleksui skiriant bent 50 000–100 000 m²). Šiuo metu pastatų tinkamumas (t. y. realiai naudojamo ir bendro ploto (m²) santykis) labai skiriasi ir dažniausiai nėra didelis dėl nepakankamo pastatų dydžio. Reikėtų vengti generalinių direktoratų išsklaidymo keliuose pastatuose, vieno generalinio direktorato darbuotojai turėtų dirbti tik viename pastate, o skirstant naujus pastatus pirmenybė turėtų būti teikiama ne tokiuose tinkamuose pastatuose įsikūrusiems generaliniams direktoratams. Tokiu būdu būtų galima kur kas geriau išnaudoti pastatus (veiksmingiau panaudoti erdvę, bendras patalpas, sujungtą ir bendrai naudojamą IRT infrastruktūrą bei susijusias paslaugas, patekimo į pastatus kontrolės ir saugumo, pastato tvarkymo, vandens sunaudojimo, šildymo ir aušinimo, apšvietimo, liftų ir kitų paslaugų sąnaudas) išvengiant neigiamo poveikio personalui ir taupant išteklius. 4. KOMISIJOS GALIMYBIų NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOJE GERINIMAS Savo galimybes nekilnojamojo turto rinkoje pagerinti ir kuo geriau išnaudoti savo santykinę įtaką derantis dėl palankių įsigijimo ir finansavimo sąlygų Komisija galėtų dviem pagrindiniais būdais: 4.1. Didesnė rinkos konkurencija: patobulinta pastatų pirkimo ir nuomos metodika Galiojanti pirkimų tvarka visiškai atitinka Finansinio reglamento reikalavimus (Finansinio reglamento 91 straipsnio[12] ir įgyvendinimo taisyklių 116 straipsnio 1 dalies ir 126 straipsnio 1 dalies h punkto nuostatas). Tačiau, kaip yra patvirtinusi ir Vidaus audito tarnyba, šia tvarka neužtikrinamas pakankamas skaidrumas arba esminės laisvos konkurencijos sąlygos, kuriomis būtų galima racionaliai išnaudoti finansinius išteklius. Todėl Komisijai svarbu padidinti pastatų įsigijimo ir nuomos tvarkos skaidrumą, nuo kurio priklauso ir konkurencija. Taigi siūloma sukurti naują metodiką, kuria bus siekiama tobulinti teisės aktų leidėjo numatytą galiojančių pastatų statybų sutarčių pasirašymo tvarką: įtraukti reguliarų rinkos tyrimą skelbiant pranešimus apie pastatų rinkos tyrimus ir labiau struktūrizuoti bei aiškinti Komisijos vidaus tvarką. Šiame komunikate siūloma metodika siekiama išsaugoti būtiną Komisijos laisvę spręsti nekilnojamojo turto viešųjų paslaugų pirkimo srityje ir kartu siekti geriausio kainos ir kokybės santykio. Nors siūloma metodika neperžengia Finansiniame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse numatytų procedūrų ribų, joje išaiškinami ir detaliau išdėstomi procedūros žvalgybinis ir derybinis etapai. Toks pasirinkimas pranašus tuo, kad laikomasi galiojančios reguliavimo sistemos ir didinamas skaidrumas. Taip pat siūloma praėjus trejiems metams nuo šios naujos metodikos taikymo įvertinti jos rezultatus, ypatingai atsižvelgiant į naudingumą. Siūloma metodika grindžiama keturiais principais: - geresnė informacija apie rinką, kiekvienais metais skelbiant einamųjų ir kitų ketverių metų Komisijos poreikių prognozę. Ši informacija bus skelbiama kiekvienų metų pradžioje Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (ESOL) ir atitinkamose Komisijos tinklavietėse; tokia informacija apie rinką papildys reguliariai atliekamus OIB ir OIL nekilnojamojo turto rinkos tyrimus. - didesnė rinkos dalyvių konkurencija, ESOL ir atitinkamose Komisijos tinklavietėse reguliariai skelbiant konkrečius visų naujų nekilnojamojo turto projektų poreikius ir pradedant reguliariai derėtis dėl finansinių sąlygų iš karto su keliais konkurso dalyviais; - didesnis procedūros (vidaus ir išorės) skaidrumas , visų pirma reguliariai skelbiant: - minimalius kiekvieno konkretaus projekto reikalavimus; - pasiūlymo atmetimo kriterijus; - procedūros rezultatus. - didesnis susijusių Komisijos departamentų bendradarbiavimas ir sąveika įsteigiant daugiadalykį komitetą – Nekilnojamojo turto komitetą. Šis komitetas visuose įgyvendinamos metodikos etapuose teiks komiteto nuomonę įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui[13], visų pirma apie: - kiekvieno projekto ypatumus ir funkcines galimybes prieš jo paskelbimą; - kiekvieno projekto vertinimo kriterijus; - projektų, dėl kurių bus derimasi, įvertinimą ir atranką; - galutinai atrinkto projekto atranką. Komitetas bet kuriuo metu, o ypač svarbiausiuose procedūros etapuose, galės prašyti atlikti vidaus ir (arba) išorės tyrimą[14] bet kuriuo techniniu ir (arba) finansiniu klausimu. Siūlomoje metodikoje numatomi šeši etapai: - parengiamasis etapas: daugiamečių poreikių nustatymas ir jų paskelbimas ESOL bei atitinkamose Komisijos tinklavietėse; - etapas Nr. 1: remiantis parengiamuoju etapu metinių poreikių nustatymas; - etapas Nr. 2: konkrečių poreikių skelbimas; - etapas Nr. 3: visų gautų projektų analizė; projektų patvirtinimas arba atmetimas; visų patvirtintų pasiūlymų lyginamoji finansinė analizė ir trijų projektų pirminė atranka; - etapas Nr. 4: trijų atrinktųjų projektų techninė analizė bei finansinės derybos ir vieno projekto atrinkimas 5-am etapui pradėti; - etapas Nr. 5: techninis biudžeto poreikių tyrimas bei analizė ir 4-ame etape atrinkto projekto sutarties rengimas; - etapas Nr. 6: tarnybų konsultacijos 5-am etapui užbaigti ir sutarties pasirašymas; Pasibaigus 1, 3, 4 ir 5 etapams Nekilnojamojo turto komitetas pateiks patariamąją nuomonę. Komisija pasiliks teisę bet kuriuo metu pateikusi pagrįstus argumentus nuspręsti visiškai ar iš dalies netaikyti šios naujos metodikos, siekdama užtikrinti didžiausią ekonominę naudą. Be to, siekdama dar labiau padidinti skaidrumą ir visapusiškai informuoti rinkos dalyvius apie Komisijos procedūras, Komisija 2008 m. išleis tvarkos vadovą, kuriame bus paaiškinta nauja metodika ir pastatų išperkamajai nuomai bei įsigijimui taikomos sąlygos. Šiame vadove numatyti du tikslai: 1. Jame bus sujungtos ir aiškinamos vidaus procedūros ir Finansiniame reglamente[15] nustatyta teisės sistema, pagal kurią turi būti sudaromos viešosios pastatų išperkamosios nuomos ir įsigijimo sutartys. 2. Jame bus pateiktos bendros pastatų pirkimo arba išperkamosios nuomos sąlygos ir aprašyta tvarka, kurios turės laikytis Komisija. 4.2. Geresnio finansavimo galimybių ir mechanizmų ieškojimas Pagrindinis derybų dėl pastatų kriterijus yra patiriamos išlaidos. Todėl Komisija nuolat stebi rinkos tendencijas ir ieško galimybių išlaikyti gerą pusiausvyrą tarp erdvės poreikių ir biudžeto perspektyvų. Daugiausiai remdamasi sukaupta patirtimi, Komisija įsigijimo politiką įgyvendins taip, kaip buvo numatyta ankstesniais metais. Įgyvendindama įsigijimo politiką, Komisija ne tik pasiekė stabilumo, bet ir pradėjo taikyti naują įsigijimo finansavimo būdą, t. y. įsigijimą atidedant mokėjimą[16]; įsigijimas atidedant mokėjimą dažniausiai tiek teisiškai, tiek finansiškai paprastesnis negu ankstesnės ilgalaikės nuomos sutartys (emfiteuzė). Bet kuriuo atveju, norėdama išlaikyti tam tikrą lankstumą, Komisija numato pasilikti keletą pagal nuomos arba uzufrukto sutartį įsigytų pastatų. Tyrimas, kuriuo bus siekiama įvertinti tinkamą santykį tarp įsigijimo ir nuomos arba uzufrukto, bus baigtas iki 2008 m. Jo rezultatais bus naudojamasi toliau gerinant bendrą Komisijos metodiką šioje srityje. Visgi norint išnaudoti visus galimus įsigijimo politikos privalumus, svarbu visapusiškai atsižvelgti į pastato viso eksploatacijos laikotarpio sąnaudas. Pavyzdžiui, įsigijimo sutartys, sudarytos 27 metų laikotarpiui, gerokai viršydavo biuro pastatų tinkamo naudojimo laikotarpį – apie 20 metų, po kurių reikalingas nuodugnus remontas. Taigi, tokia įsigijimo politika turės įtakos būsimoms pastatų išlaikymo ir atnaujinimo sąnaudoms, kadangi Komisija savo bendrame daugiamečiame plane turės numatyti būsimus jai priklausančių pastatų atnaujinimo darbus ir laikiną atnaujinamuose pastatuose dirbančių darbuotojų įkurdinimą kitur. Būtinybė išsikelti – nors ir laikinai – iš pastatų, kuriems reikalingas remontas, turės įtakos nekilnojamajam turtui: gali prireikti ar būti tikslinga naudotis trumpalaike nuoma ir (arba) parduoti pastatus. Siekiant tinkamai sureguliuoti šią padėtį, reikia numatyti tinkamus mechanizmus ir apdairiai įvertinti jų veiklos, teisinį ir biudžetinį tinkamumą. Nors įsigijimas nesikeis, bus išsamiai nagrinėjami nauji finansavimo būdai kartu su iki šiol naudojamais mechanizmais. Yra dvi galimybės: - išperkamosios nuomos sutartį sudaryti įtraukus paslaugų sutartį, kuria pastato savininkas sutarties galiojimo arba viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo laikotarpiu užtikrintų tam tikrą paslaugų ir patogumų lygį; - sudarant finansavimo susitarimus tarpininkaujant Europos Investicijų Bankui, kaip rekomendavo Europos Audito Rūmai. 5. STRATEGINIS PASTATų VIETOS PLANAVIMAS 5.1. Komisija Briuselyje Atsižvelgdama į erdvės poreikius ir turimus finansinius išteklius, Komisija keletą metų įgyvendino ribotą savo biurų plėtros ir decentralizavimo už Europos kvartalo ribų politiką, ir papildomus pastatus telkė kituose Briuselio rajonuose, kuriuose miesto plėtra yra tokia pat svarbi. Šiuo metu, siekiant aiškios ilgalaikės strategijos, reikalinga iš naujo apsvarstyta metodika. Egzistuoja trys pagrindinės galimybės: 5.1.1. Išlaikyti Europos kvartalą kaip vienintelį polių, jį plečiant bei rekonstruojant, ir sutelkiant jame visą veiklą, išskyrus archyvus ir kitas papildomas paslaugas Šis variantas patrauklus tuo, kad Komisija Briuselyje įgautų stiprios simbolinės reikšmės ir taip atsirastų didesnė darna, tapatybė ir padidėtų masto ekonomija. Briuselyje reikėtų mažiau važinėti, o tokiai idėjai labai pritartų personalas, kurio didžioji dauguma nori dirbti Europos kvartale[17]. Tokiam sumanymui įgyvendinti reikėtų perskirstyti dabartinius pastatus ir statyti daug naujų pastatų. Tačiau vien tik plėtros masto nepakaks, jei Komisija nepriims naujos erdvės panaudojimo strategijos, kuri galėtų pakankamai sumažinti bendrus reikalavimus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sutelkus darbuotojus viename poliuje, sumažėtų Komisijos nelankstumas siekiant patenkinti savo būsimus poreikius, būtų šiek tiek apribotos plėtros galimybės ir daromas spaudimas nuosavybės kainoms. Be to, dėl to galėtų būtų sunkiau integruotis į vietos gyvenimą. 5.1.2. Kelių polių formavimo galimybė, pertvarkant Europos kvartalą, kaip pagrindinę Komisijos veiklos vietą, ir už jo ribų statant ne daugiau kaip tris didelius polius Tokiu atveju Europos kvartalas taptų pagrindine Komisijos Briuselyje vieta, todėl reikėtų esminių pertvarkymo ir statybos darbų, minėtų 5.1.1. dalyje. Be to, palaipsniui būtų kuriami keli (t. y. ne daugiau kaip trys) papildomi poliai (atsižvelgiant į 6 skyriuje išdėstytus politikos principus). Kad poliai būtų gyvybingi ir būtų pasiekta reikalinga masto ekonomija, teoriškai kiekviename poliuje turėtų būti pakankamai kritinės masės – nuo 100 000 iki 250 000 m² kiekvienam poliui. Siekiant nustatyti tinkamus polius reikėtų glaudžiai bendradarbiauti su regionų ir vietos valdžios institucijomis, tačiau iš pradinio tyrimo aišku, kad yra kelios perspektyvios vietos, kurios galėtų būti plečiamos per ateinančius 5–10 metų. Nors toks pasirinkimas turi keletą trūkumų (susisiekimas tarp polių, geografinis darbuotojų išsklaidymas ir papildomos išlaidos, kurias gali prireikti numatyti socialinei vietų infrastruktūrai, pvz., maitinimo paslaugoms), tačiau atneštų daug naudos: taip būtų tinkamai reaguojama į Audito Rūmų pastabą dėl būtinybės statyti pastatus įvairiose vietose, nes atsiradus stipriai konkurencijai būtų sumažintas spaudimas Europos kvartalo nuosavybės rinkai; priimančiosios šalies valdžios institucijos pritartų galimybei labiau užtikrinti mišrų Europos kvartalo žemės sklypų panaudojimą. 5.1.3. Kurti atskirą naują Komisijos veiklai skirtą pastatą už Europos kvartalo ribų Naują „Europos miestelį“ siūloma statyti už Europos kvartalo ribų užstatytuose arba neužstatytuose sklypuose. Pasirinkus tokį variantą būtų galima pergrupuoti visus departamentus ir personalą poreikius atitinkančioje ir modernioje vietoje, o plėtrai ir (arba) paslaugų reorganizacijai būtų sudarytos lanksčios ir palankios sąlygos. Atlikus pradinį tyrimą paaiškėjo, kad yra kelios tokios perspektyvios vietos. Tačiau yra ir didelių trūkumų: parengiamasis vietų nustatymas, planavimas ir statybos užtruktų labai ilgai ir tokia vieta negalėtų būti parengta artimiausioje ateityje. Be to, Komisiją ir kitas institucijas skirtų didelis atstumas, * * * Šiuo metu atrodo, kad geriausias būtų 5.1.2. dalyje nurodytas variantas. 5.2. Komisija Liuksemburge 10-ajame dešimtmetyje išaugęs darbuotojų skaičius ir būtinybė išsikraustyti iš kai kurių Komisijos pastatų Plateau du Kirchberg rajone, privertė ją įsikurti pietinėje miesto dalyje, vadinamajame Gasperich rajone. Šis antrasis Komisijos polius galutinai susiformavo įsigijus EUROFORUM pastatą, kuris iš pradžių buvo skirtas Energetikos ir transporto generaliniam direktoratui ir kitiems Komisijos departamentams, kuriems reikalinga labai aukšto lygio apsauga. Po kelerių metų pastačius naująjį Jean Monnet pastatą (vadinamąjį JMO2) Plateau du Kirchberg rajone, Komisija numato išsikelti iš šiuo metu užimamų mažų Gasperich rajono Komisijos pastatų. Esamo JMO1 pastato eksploatacijai leidimas suteiktas iki 2014 m. gruodžio mėn. Komisijos užimamos pastato patalpos 2007–2014 m. laikotarpiui turėtų būti oficialiai patvirtintos pasirašant nuomos sutartį su Kirchberg „Fonds d'Urbanisation“. JMO2 pastatu, kurio bendras plotas sudarys 120 000 m², turėtų būti pakeistas dabartinis JMO1. JMO2 turėtų būti statomas Plateau du Kirchberg rajono žemės sklype, kurį Komisija iš Liuksemburgo valstybės galėtų įsigyti už simbolinę 1 EUR kainą. Liuksemburgo valstybės ir Komisijos darbų pasiskirstymui apibrėžti turėtų būti sudarytas Susitarimo memorandumas. Plateau du Kirchberg rajono socialinė infrastruktūra buvo įdiegta 9-ajame dešimtmetyje, o jos eksploatacijos terminas baigiasi po 2010 m. Todėl iki 2007 m. pabaigos Komisija imsis parengiamųjų tyrimų, susijusių su vieta ir artimiausių metų poreikių nustatymu. Šiuo metu priimami laikini sprendimai, pavyzdžiui, plėsti dabartinius vaikų priežiūros centrus „Centres de la Petite Enfance“. Taip pat Komisija kartu su kitomis institucijomis turėtų pagalvoti apie bendrą institucijų socialinės veiklos centrą. 5.3. Agentūros Pradėtos bendros vidinės diskusijos dėl agentūrų, vykdomųjų agentūrų ir pan. erdvės poreikių (pavyzdžiui, su mokslo programomis susijusių darbuotojų poreikių). Remiantis šios analizės rezultatais, turės būti nustatyti visi šių agentūrų pastatų politikos aspektai ir OIB arba OIL bei susijusių tarnybų vaidmuo. Atsižvelgiant į OIB ir OIL patirtį, jie galėtų imtis atsakomybės už vykdomųjų agentūrų aprūpinimą biurų erdve ir jos valdymą, pagal susitarimus dėl paslaugų teikimo lygio, kuriuose, be kita ko, numatomas užmokestis už suteiktas paslaugas. 6. ARCHITEKTūROS IR PASTATų POLITIKOS PRINCIPAI Funkcionaliau pritaikius visus turimus pastatus ir sumažinus užimamų pastatų skaičių, galima įgyvendinti pastatų politikos strategiją, kuri yra susijusi su daugybe tarpusavyje persipynusių politikos ir valdymo principų. Šių elementų suma sudaro holistinę ir tvarią strategiją, kuri turėtų padėti iš esmės pagerinti pastatų kokybę ir jų pobūdį, taigi ir juose dirbančio personalo darbo sąlygas. Šie principai tarnaus kaip gairės statant arba įsigyjant naujus pastatus ir jais bus grindžiama galimų Komisijos veiklos polių konkurencija. Visų pirmiausiai pagrindinis Komisijos tikslas yra užtikrinti didelę jai priklausančio nekilnojamojo turto (dabartinio ir būsimo) ekonominę naudą. Įgyvendindama šiame komunikate išvardytus politikos principus, Komisija siekia užtikrinti, kad ateityje ji turėtų kur kas funkcionalesnius pastatus savo darbuotojams, kurie galėtų naudotis bent jau tokiais pačiais patogumais, neatsižvelgiant į pastato vietą, ir kartu stebėti, kad nebūtų viršijamos valstybių narių sudarytame susitarime nustatytos finansinių perspektyvų ribos. Ilgalaikėje perspektyvoje šiomis priemonėmis siekiama sudaryti Komisijai sąlygas gerinti savo pastatų kokybę ir tokiu būdu didinti savo turto vertę atrenkant tik aukštos kokybės ir funkcionalius pastatus, kurie būtų pastatyti strateginėse vietose, laikantis numatytos tvarkos bei vykdant derybas ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. 6.1. Žmogiškasis ir praktiškasis aspektai Komisijos užimami pastatai taip pat yra galingas institucijos simbolis ir daro didelę įtaką miesto, kuriame jie pastatyti, plėtrai. Todėl jie turėtų ne gadinti kraštovaizdžio, o teigiamai prisidėti prie miesto gyvenimo. Kaip pagrindinė žemės sklypų rinkos dalyvė, Komisija nustatys labai aukštus pastatų plėtros standartus, stengdamasi pagerinti rajono kokybę, formuoti teigiamą Europos įvaizdį piliečių akyse, o darbuotojams ir lankytojams užtikrinti šiuolaikišką bei pritaikytą darbo aplinką. Taigi būsimoji Komisijos pastatų politika turėtų būti grindžiama tokiais principais: 6.1.1. Pastatų kokybė Komisijos pastatų projektavimas (ypač pagrindinių projektų) turėtų atitikti labai aukštus architektūros standartus, kuriais tinkamai ir teigiamai būtų galima pabrėžti simbolinę institucijos reikšmę; projektuojant pastatus taip pat turėtų būti užtikrinamas kuo didesnis jų funkcionalumas. Komisija mano, kad skelbdama architektūros konkursus bet kuriai svarbesnei plėtrai ir (arba) dalyvaudama konkursų vertinimo komisijose, ji šioje srityje pasieks aukštos kokybės rezultatų. Dėl tokių konkursų per ilgą laiką neturėtų atsirasti papildomų išlaidų, o biudžetas turėtų išlikti nepakitęs. Išlaidos bus vertinamos atsižvelgiant į galimą naudą, gautą siekiant geresnės kokybės, tinkamumo ir veiksmingumo. 6.1.2. Integracija į miesto aplinką Pastatai turėtų būti visiškai integruoti į miesto, kuriame jie pastatyti, aplinką – jie turėtų padėti formuoti tinkamą miesto biurų, gyvenamųjų rajonų ir komercinių pastatų derinį, paliekant pakankamai visuomeninės paskirties erdvės ir sudarant palankias sąlygas Komisijos darbuotojams socialiai integruotis priimančiojoje šalyje. Siekiant užtikrinti kuo įvairesnį pastatų panaudojimą Komisijai būtina glaudžiai bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis bei miesto planuotojais ir stengtis visapusiškai atsižvelgti į Europos institucijų skleidžiamas ir ginamas vertybes, Komisijos įvaizdį ir saugumo sumetimus. 6.1.3. Darbo patogumai Stengiantis nenukrypti nuo biudžetinių apribojimų, reikėtų tinkamai atsižvelgti į fizinę darbuotojų aplinką, pradedant lanksčiau spręsti erdvės problemas ten, kur įmanoma, ir kuriant malonią, sveiką bei modernią darbo aplinką, kuri būtų patraukli ir motyvuojanti. Bet kuriuo atveju, ypač jei bus įgyvendinamas 5.1.2. dalyje numatytas scenarijus, dėmesys, jei įmanoma, turėtų būti skiriamas naujiems erdvės paskirstymo ir apstatymo metodams, ypač atviro biuro darbo vietų projektavimui. Manoma, kad Komisijos biuro erdvės poreikiams įtakos turės ir vis dažniau įgyvendinamos nuotolinio darbo, lanksčių darbo valandų ir darbo ne visą darbo dieną idėjos. Todėl atitinkamos tarnybos nagrinės, kaip šie nauji darbo metodai keis darbo sąlygų kokybę ir kaip juos taikant būtų galima sutaupyti lėšų. Jos paskelbs tyrimų rezultatus. Dalis sutaupytų lėšų turėtų būti investuojama į darbo aplinkos kokybės gerinimą ir darbuotojų gerovę – nuo medžiagų ir furnitūros iki biuro įrangos. 6.1.4. Neįgalių asmenų patekimas į pastatus Labai svarbu sudaryti geras sąlygas neįgaliems asmenims patekti į pastatus. Todėl visuose naujai įsigytuose pastatuose turės būti suprojektuotas įėjimas neįgaliems asmenims, o dabartiniai pastatai, jei įmanoma, bus pritaikomi palaipsniui. 6.1.5. Socialinės paslaugos Vienas iš Komisijos darbuotojams skirtos politikos „Darbuotojų gerovė“[18] tikslas – geriau suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, atsižvelgiant į besikeičiantį požiūrį į darbą bei darbo būdus ir atitinkamai kintantį moterų ir vyrų vaidmenį. Aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugos yra pagrindinė Komisijos įgyvendinamos gerovės politikos sudedamoji dalis. Akivaizdu, kad norint suspėti patenkinti vaikų lopšelių ir darželių, popamokinės veiklos bei veiklos mokyklinių atostogų metu paslaugų poreikį, Komisijai reikės išlaikyti dabartines ir kurti naujas vaikų priežiūros įstaigas. Nors dabartinė lopšelių ir darželių trūkumo problema buvo laikinai išspręsta, Komisija privalo kurti naujus Europos kvartalo ir aplinkinių rajonų lopšelių ir darželių projektus ir (arba) juos derinti su nauja polių politika. Remiantis pirmaisiais skaičiavimais, artimiausiu metu reikėtų struktūros (-ų), kurioje (-iose) priežiūrai palikti būtų galima 450 vaikų. Dokumentas, kuriame pristatoma būsimų lopšelių ir darželių projektų padėtis, bus baigtas iki 2007 m. pabaigos ir perduotas biudžeto valdymo institucijai[19]. Komisija ir toliau savo darbuotojams užtikrins kavinių ir savitarnos restoranų paslaugas Komisijos pastatuose arba jų kaimynystėje, kad darbuotojai turėtų platų aukštos kokybės ir sveiko maisto bei užkandžių pasirinkimą. 6.1.6. Europos mokyklos ir popamokinė veikla Labai svarbu, kad Europos mokyklų Briuselyje ir Liuksemburge pasiūla visiškai atitiktų paklausą. Tai pareikalaus didesnio priimančiosios šalies valdžios institucijų įsipareigojimo nenukrypstant nuo šios politikos užtikrinti, kad naujų mokyklų planavimas bei atidarymas vyktų laiku ir kad Europos mokyklos būtų pastatytos netoli pagrindinių darbo vietų ir (arba) gyvenamųjų rajonų, kuriuose daugiausiai gyvena Komisijos darbuotojai. Tokiu būdu būtų patenkinti teisėti darbuotojų ir jų vaikų poreikiai, taip pat būtų galima sumažinti transporto keliamą aplinkos taršą (žr. 6.2.2. dalį). Kalbant apie popamokinę veiklą, reikėtų paminėti, kad buvo rastas laikinas sprendimas papildyti dabartinę infrastruktūrą, tačiau tolesnėje ateityje būsimojoje ketvirtojoje Europos mokykloje numatomas pagrindinis popamokinės veiklos centras ir (arba) panašios paslaugos. Tokia popamokinės veiklos integracija Europos mokyklose bus įgyvendinama toliau. Šiuo metu Liuksemburge teikiamos popamokinės veiklos paslaugos bus plečiamos per artimiausius kelis metus. Be to, 2007–2010 m. laikotarpiu, tuo pačiu metu, kai bus pastatyta 2-oji Europos mokykla, bus kuriamas naujas integruotas dienos priežiūros ir popamokinės veiklos centras. 6.1.7. Saugumas, sauga ir sveikata Daug dėmesio turi būti skiriama Komisijos patalpose dirbančių darbuotojų sveikatai ir saugai; jie turėtų atitikti[20] susijusias nacionalines normas bei standartus ir neprieštarauti Komisijos iniciatyvoms visuomenės sveikatos srityje, visų pirma skatinant sveiką mitybą, fizinę veiklą ir ergonomines darbo sąlygas. Pavyzdžiui, Komisija yra pasirengusi ieškoti būdų, kaip institucijų lygmeniu būtų galima prisidėti prie sporto centro. Ypatingas dėmesys bus skiriamas oro taršos aspektams. Labai išaugus su saugumu susijusių incidentų ir išpuolių skaičiui Europoje ir visame pasaulyje, Komisija gerai supranta, kaip svarbu užtikrinti tinkamą darbuotojų ir turto apsaugą. Todėl viena iš pačių svarbiausių planavimo ir veiklos dalių ir toliau bus veiksmingos ir suderintos apsaugos priemonės, parengtos įvertinus galimą grėsmę pastatams ir paslaugoms dabartinėse ir būsimose Komisijos vietose. Viena iš tokių priemonių – užtikrinti, kad visi naujai statomi pastatai būtų projektuojami taip, kad atitiktų saugumo, visų pirma patekimo į pastatą kontrolės, reikalavimus. 6.2. Komisijos CO2 išmetalų mažinimas Įgyvendinant Komisijos pastatų politikos strategiją, išskiriamą CO2 galima gerokai sumažinti trimis būdais: mažinant pastatų išmetalų kiekį, optimizuoti viešojo transporto susisiekimo taškus ir ieškoti didesnių pastatų valdymų sąveikų. Kaip sutarta per tarpinę šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos[21] peržiūrą, Komisija parengs savo CO2 išmetalų mažinimo strategiją. Pastatų sektoriuje šia strategija bus atsižvelgiama į šiame komunikate nurodytus principus. 6.2.1. Išmetalų mažinimas Svarbu, kad Komisijos dabartiniuose pastatuose būtų kuo labiau mažinamas išmetamo CO2 kiekis ir kad nauji projektai atitiktų aukščiausius aplinkos apsaugos standartus, siekiant išvengti taršos anglies dioksidu. Taip būtų gaunama dvigubos naudos: mažinami šiltnamio efektą sukeliantys dujų išmetalai ir taupomos energijos sąnaudos. - Dabartiniuose pastatuose Komisija seniai siekia tvarios plėtros imdamasi tiek teisinių ir politinių veiksmų, tiek ir savo kasdieniniame valdyme, pavyzdžiui, įgyvendinama aplinkosaugos vadybos iniciatyvą (2001 m. rugsėjo mėn. priimtas sprendimas[22]) pradėti bandomąjį projektą, kuriuo įgyvendinamas Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) reglamentas[23]. Jis buvo įgyvendintas septyniuose Briuselio pastatuose[24], kurie buvo oficialiai pripažinti atitinkantys EMAS reglamentą, o apie 3 500 darbuotojų, kaip ir Komisijai paslaugas teikiantys rangovai, buvo skatinami daugiau galvoti apie aplinką ir atsakingiau elgtis darbe bei kitose gyvenimo srityse. Komisija siekia palaipsniui plėsti EMAS projektą ir jį pradėti įgyvendinti pagrindiniuose Komisijos pastatuose. Visi remonto darbai bus vykdomi atsižvelgiant į energijos taupymą. - Statydama naujus pastatus arba juos atnaujindama Komisija įgyvendins integruotą, sąveikos strategiją, kurioje atsižvelgiama į visas pastato eksploatacijos ciklo stadijas: nuo daugkartinio naudojimo ar perdirbamų medžiagų iki racionaliai naudojamų gamtos išteklių, pavyzdžiui energijos (kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/91/EB). 6.2.2. Mobilumas Svarbus veiksnys mažinant neigiamą Komisijos pastatų ir jų darbuotojų poveikį aplinkai yra pastatų vieta ir jų integracija į viešojo transporto sistemą. Todėl pagrindiniai Komisijos tarnybų pastatai ir poliai turėtų būti arti viešojo transporto centrų, įskaitant geležinkelio, metro arba lengvųjų bėginio transporto sistemų centrus, arba susisiekimas su tokiais centrais turėtų būti labai geras. Tokia sistema turėtų būti patogi naudoti viešąjį transportą važiuojant į darbą arba iš jo, taip pat susisiekiant su kitais Komisijos arba ES institucijų pastatais ir su Europos mokyklomis bei darželiais. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad, norint sumažinti neigiamą transporto poveikį (ir padėti darbuotojams suderinti savo profesinį ir asmeninį gyvenimą), ne tik lopšeliai, darželiai, bet ir Europos mokyklos turėtų būti netoli pagrindinių personalo darboviečių arba gyvenamųjų vietų. Taip pat turėtų būti saugu susisiekti dviračiais; idealiu atveju iki pastatų turėtų būti nutiesti dviračių takai, kaip vietos dviračio takų tinklo dalis. Todėl labai svarbu, kad šalies valdžios institucijos imtųsi būtinų veiksmų užtikrinti gerą susisiekimą viešuoju transportu ir panašią infrastruktūrą, kaip Briuselyje vykdomo 2006–2009 m. darbuotojų mobilumo plano[25] dalį, kuriuo remiamos ir papildomos šiuo metu vykdomos iniciatyvos skatinti viešąjį ir kitas aplinką tausojančias transporto priemones. Toliau reikėtų skatinti Eurobus iniciatyvą Briuselyje ir tartis su Liuksemburgo miesto valdžios institucijomis dėl visuomeninio transporto paslaugų Komisijos personalui. 6.2.3. Pastatų valdymo sąveikos Pagal galimybes turėtų būti naudojamos technologijos naujovės, visų pirma interneto protokolais susietos platformos, kad būtų integruotos skirtingos pastatų valdymo sistemos (pavojaus, IT tinklų, patekimo į pastatus kontrolės, techninio aptarnavimo, eksploatavimo ir pan.), siekiant sudaryti palankesnes sąlygas integruotam Komisijos pastatų valdymui. Įvedus bendras sistemas būtų galima dar labiau sumažinti energijos vartojimą, tačiau veiksmingiau tvarkant ir eksploatuojant pastatus būtų galima sutaupyti dar daugiau. 7. KOMISIJOS PASTATų POLITIKOS įGYVENDINIMAS 7.1. Bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis 7.1.1. Bendradarbiavimas su Belgijos valdžios institucijomis Komisijai labai svarbu gerinti savo darbuotojų ir vietos gyventojų, įsikūrusių Europos rajone, gyvenimo kokybę. Siekdama šio tikslo, Komisija stengiasi pagerinti fizinę savo pastatų Briuselyje išvaizdą ir jų integraciją į miestą. Tą galima padaryti tik su Belgijos valdžios institucijų parama, kuri yra pagrindinis sėkmės veiksnys įgyvendinant šią strategiją. Todėl Komisija kviečia Belgijos valdžios institucijas toliau stiprinti visų lygių koordinaciją ir užtikrinti didesnę įvairių Europos institucijų Belgijoje įkurdinimo politikos dėmenų darną. Komisija atkreipia dėmesį, kad kalbant apie Europos institucijas Belgijoje būtina atsižvelgti į dvi dimensijas – biurus (infrastruktūra ir logistika) ir darbuotojus. Kalbant apie darbuotojus, visų pirmiausiai reikėtų paminėti lopšelius ir darželius (už kuriuos atsakinga Europos Komisija, tačiau įsigyjant tinkamus pastatus būtina ir Belgijos valdžios institucijų pagalba, nes būtent jos išduoda reikalingus leidimus) ir Europos mokyklas (kurių atžvilgiu priimančioji šalis pagal tarpvyriausybinę konvenciją turi aiškiai apibrėžtus įsipareigojimus). Taip pat Komisija deda dideles viltis į Belgijos valdžios institucijas, tikėdamasi, kad jos imsis būtinų mobilumo priemonių, prisidėsiančių prie bendro Komisijos ir jos darbuotojų susisiekimo gerinimo. Kadangi Komisija neturi šios srities kompetencijos, o jos veiksmų laisvė ribota, būtina kad Belgijos valdžios institucijos ir toliau siūlytų naujas idėjas ir projektus. Komisija ir toliau aktyviai dalyvaus ES ir Belgijos institucijų darbo grupėje „EU-Belgium“, kuri buvo suburta siekiant palengvinti institucijų ir priimančiosios šalies dialogą, ir „Fonds Quartier européen“ (įkurto remiant Karaliaus Bodueno fondui) veikloje, kuria skatinamas bendradarbiavimas, dialogas, mainai ir didesnis skaidrumas. Todėl Komisija kreipsis į Belgijos valdžios institucijas prašydama nurodyti tinkamas organizacijas, kurios galėtų padėti spręsti kai kurias veiklos problemas ir kontroliuoti daromą pažangą. 7.1.2. Bendradarbiavimas su Liuksemburgo valdžios institucijomis Su Liuksemburgo valdžios institucijomis bendraujama per Užsienio reikalų ministeriją, kuri užtikrina ryšius su kitomis valstybės ministerijomis arba valstybinėmis organizacijomis. Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius reguliariai dalyvauja Liuksemburge įsikūrusių ES institucijų ir organizacijų administracijos vadovų susirinkimuose. Taip ES institucijos ir vietos valdžios institucijos gali spręsti pastatų politikos klausimus. Komisija ragina Liuksemburgo valdžios institucijas ir toliau bendradarbiauti siekiant konstruktyviai išspręsti visus klausimus. 7.1.3. Bendradarbiavimas su kitomis ES institucijomis Komisija įgijo ilgalaikę ir vaisingą patirtį bendradarbiaudama su kitomis institucijomis ir toliau ketina tęsti tokį bendradarbiavimą. Iš atsiliepimų apie Komisijos paslaugas, kurias ji teikia kitoms ES institucijoms, aišku, kad šios yra labai patenkintos Komisijos darbu. Vis dėlto sutariama, kad institucijų bendradarbiavimas tose srityse, kurias valdo Komisijos tarnybos, atsakingos už infrastruktūrą ir logistiką Briuselyje bei Liuksemburge, turėtų vykti atsižvelgiant į poreikius, neįpareigojant jų bendradarbiauti, jei jos nenusprendžia to savo noru. Kitos institucijos artimiausioje ateityje neprašo steigti atskiros bendros institucijų tarnybos, kuri prižiūrėtų šiuo metu Komisijos tarnybų vykdomą veiklą. Nepaisant to, Komisija pasirengusi diskutuoti apie būsimo bendradarbiavimo galimybes, paremtas konkrečiais veiksmais siekiant masto ekonomijos. Todėl kiekvienu atveju būtų svarbu apibrėžti susijusių institucijų vaidmenį ir pareigas, atsižvelgiant į joms tenkantį darbo krūvį bei privalumus. 7.2. Pastatų standartų ir gyvenimo sąlygų peržiūrėjimas Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti svarbiausi šiame komunikate minimi principai, iki 2008 m. pabaigos planuojama išleisti naują dokumentą „Architektūros politika“, kuriame bus nustatyti Komisijos pastatų politikos architektūros reikalavimai ir taip papildytas statybos standartų vadovas (MIT)[26]. Pastarasis taip pat bus atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius technologijos laimėjimus ir sveikatos priežiūros bei saugos reikalavimus. Be to, Komisijos tarnybos priims Aprūpinimo patalpomis sąlygų vadovą (HCM), kuriame bus suderintos Komisijos generaliniams direktoratams arba tarnyboms, įsikūrusioms Briuselyje ir Liuksemburge, erdvės skyrimo taisyklės ir techniniai kriterijai; taip pat bus sukurta nauja programa, skirta vertinti ir prireikus gerinti pastatų būklę. Pagal siūlomą metodiką visi nauji projektai bus vertinami remiantis MIT ir HCM nustatytais baziniais standartais ir normomis. [1] SEK(1996) 1095, KOM(1999) 713, KOM(2003) 755. [2] Įskaitant kitus pastatus: konferencijų centrą, istorinius archyvus, logistikos ir socialinius pastatus. Komisijos tarnybų darbuotojų užimamas bendras biurų plotas yra 804 000 m² 51-ame biurams skirtame pastate. [3] Įskaitant biurus ir kitą infrastruktūrą. [4] Kai kurie pastatai (istoriniai archyvai, IT salės) yra kituose rajonuose ir užima apie 18 500 m². [5] Europos kvartalas apima rajoną tarp Cour St Michel – Madou bokšto, Boulevard Clovis – Square de Meeûs. [6] Kaip numatyta 2003 7 22 Komisijos sprendime K(2003)570/5, nustatančiame OIB taikomas administracines nuostatas. Atsižvelgiant į tokių sprendimų poveikį biudžetui, papildomai siūloma, kad vadybos komitetų nuomonė dėl abiejų biurų būtų grindžiama preliminariu Biudžeto generalinio direktorato sutikimu dėl bendrų MAPF skiriamų lėšų. [7] Žr. 4.1. dalį. [8] Žr. 7.1.1. dalį. [9] Kol kas šiame plane atsižvelgiama tik į tą erdvę, kuri reikalinga Komisijai, išskyrus vykdomąsias agentūras. [10] Įskaitant remonto darbus, pasibaigus ekonominiam pastato eksploatacijos terminui. [11] Žr. 2.1. dalį. [12] Šiame straipsnyje apibrėžiami viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo principai ir procedūra. [13] OIB ir OIL direktoriui. [14] Tuo tikslu OIB ir OIL su konsultantais specialistais sudarys bendrąją sutartį. 15 Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002. [15] Įsigijimas atidedant mokėjimą sudaro Komisijai sąlygas pirkti pastatą ir už jį sumokėti per keletą metų (dažniausiai 27 metus). Nuosavybės teisės Komisijai suteikiamos įsigijimo dieną. [16] Darbuotojų apklausa „Komisijos pastatų vietos Briuselyje politika“, atlikta 2007 m. sausio 17 d. – vasario 2 d. [17] SEK(2006) 500. [18] Šiame dokumente pagrindinis dėmesys bus skiriamas konkrečiai dviems pagrindiniams projektams ( Cornet-Leman , Wagon-Lits ), kuriuos vėluojama įgyvendinti. [19] Tikrina Personalo ir administracijos generalinis direktoratas. [20] KOM(2007) 225. [21] 2001 m. rugsėjo 7 d. Komisijos sprendimas K(2001)2591 pradėti taikyti EMAS reglamentą. [22] 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS). [23] BERL, BRE2, BU–5/9, GUIM, HTWG, MO34 ir SC11. [24] SEK(2006) 344– 2006 3 14. [25] Šis 2004 m. birželio mėn. atnaujintas vadovas yra informacinis dokumentas, pagal kurį vertinama, kiek Komisijai siūlomi pastatai ar projektai atitinka kiekybinius kriterijus, ypač susijusius su techniniais reikalavimais, patogumu ir sauga.