[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 25.7.2007

KOM(2007) 448 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Valstybių narių ataskaitos apie veiką, šiurkščiai pažeidusią bendrosios žuvininkystės politikos taisykles 2005 m.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Valstybių narių ataskaitos apie veiką, šiurkščiai pažeidusią bendrosios žuvininkystės politikos taisykles 2005 m.

1. ĮVADAS

Siekiant išsamiau informuoti apie tai, kaip valstybės narės vykdo įsipareigojimus užtikrinti Bendrijos taisyklių įgyvendinimą, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1447/1999[1] valstybėms narėms buvo nustatytas įpareigojimas Komisijai kasmet pranešti, kiek buvo nustatyta „šiurkščių“ pažeidimų ir paskirta poveikio priemonių. Šiam tikslui minėtame reglamente buvo nustatyti 19 rūšių pažeidimai, kurie laikomi ypatingai šiurkščiais Bendrijos taisyklių pažeidimais. Valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad bendrosios žuvininkystės politikos[2] taisykles pažeidžiantiems juridiniams ar fiziniams asmenims būtų taikomos atitinkamos priemonės.Minėti pažeidimai yra susiję su svarbiausiais Bendrijos taisyklėmis nustatytais išteklių išsaugojimo, stebėjimo ir žuvininkystės produktų pardavimo įpareigojimais.

Privalomos informacijos pateikimo Komisijai tvarka nustatyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 2740/1999[3]. Elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodama informacija turi būti tokio formato, kad būtų įmanoma palyginti, kaip veiksmingai viena ar kita valstybė narė užtikrina bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių įgyvendinimą. Teisės aktų leidėjo pagrindinis tikslas ne tik užtikrinti didesnį skaidrumą, bet ir žvejams palaipsniui sukurti vienodas sąlygas, kad jie patikėję, jog visoje Europos bendrijoje taikomos vienodos taisyklės, imtų labiau pasitikėti reguliavimą atliekančiomis institucijomis ir laikytis Bendrijoje galiojančių žuvininkystės išteklių išsaugojimo taisyklių.

Šiame komunikate aptariami veikos, kuria buvo šiurkščiai pažeistos bendrosios žuvininkystės politikos (toliau – „BŽP“) taisyklės, atvejai, nacionalinių valdžios institucijų pradėti nagrinėti 2005 m. Tai yra šeštasis komunikatas šiuo klausimu. Pačius svarbiausius 2000 m. duomenis Komisija pateikė 2001 m. lapkričio 12 d. komunikate[4] , 2001 m. duomenis – 2002 m. gruodžio 5 d. komunikate[5] , 2002 m. duomenis – 2003 m. gruodžio 15 d. komunikate[6] ir 2003 m. duomenis – 2005 m. gegužės 30 d. komunikate[7] , 2004 m. duomenis – 2006 m. liepos 14 d.[8] komunikate.

2. VALSTYBIų NARIų 2005 M. ATASKAITOS

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2740/1999 nustatytos išsamios taisyklės, kaip perduoti informaciją apie šiurkščiai bendrosios žuvininkystės politikos taisykles pažeidžiančią veiką. Duomenys perduodami elektroninėmis ryšio priemonėmis. Komisijos tarnybos, atsižvelgdamos į tuos duomenis, parengia prie komunikato pridedamas lenteles. Lentelėse pateikiama tam tikrais atžvilgiais įdomiausia informacija iš valstybių narių ataskaitų.

Būtina pabrėžti, kad pateiktus duomenis pranešė valstybės narės. Valstybėms narėms buvo sudaryta galimybė patikrinti tuos skaičius ir tik po to Komisija patvirtino komunikatą.

3. PAPILDOMA VALSTYBIų NARIų PATEIKTA INFORMACIJA

Kadangi surinktą informaciją, t. y. skaičių sekas, interpretuoti nėra lengva ir tam tikrus duomenis įmanoma iš dalies suprasti klaidingai, Komisija paragino valstybes nares pateikti papildomos informacijos, kuri, jų manymu, padėtų tuos skaičius aiškiau analizuoti.Kelios valstybės narės pateikė papildomos informacijos. Esmines sudedamąsias dalis galima apibendrinti taip:

- taikant poveikio priemones už BŽP taisyklių pažeidimus, teisinis procesas (administracinis ir baudžiamasis) paprastai trunka ilgai; visas procesas vidutiniškai trunka 8–12 mėnesių; baudžiamasis procesas paprastai trunka ilgiausiai (Belgijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje taikomas tik baudžiamasis procesas);

- mažai informacijos buvo surinkta apie tų rūšių žuvis, kurias žvejojant buvo padaryta daugiausia šiurkščių pažeidimų: apskritai apie tų rūšių žuvis, kurių ištekliams taikomi atkūrimo planai ar ribojamosios nacionalinės priemonės, didelės komercinės vertės rūšių žuvis (t. y. menkes, atlantines silkes, jūrų velnius, otus, jūrų plekšnes, jūrų ešerius, didžiąsias šukutes ir kt.) ir žvejybos rajonus, kuriuose buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai;

- atrodo, kad valstybės narės daugiausiai pažeidimų nustato jų išimtinėje ekonominėje zonoje (ir tai visai suprantama), tačiau šiuo metu Komisija neturi galimybės nurodyti Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos (ICES) rajonų, kuriuose buvo padaryti pažeidimai, nes tokia išsami informacija pateikta tik vienoje kitoje nacionalinėje ataskaitoje.

Stengiantis plėsti komunikato taikymo sritį šiame komunikate pirmą kartą pateikiamos nuorodos į nacionalinius teisės aktus ir geriausią patirtį. Iš naujų pastaruoju metu priimtų žuvininkystės politiką įgyvendinančių teisės aktų minėtini:

- Airija, siekdama atnaujinti Airijos nacionalines jūrų žuvininkystės sektoriaus priežiūros taisykles ir užtikrinti, kad būtų vykdomi bendrajai žuvininkystės politikai įgyvendinti prisiimti įsipareigojimai, 2006 m. balandžio 4 d. priėmė Jūrų žuvininkystės ir jūros klausimų jurisdikcijos aktą 2006; šiame akte buvo sugriežtintos nuobaudos už žuvininkystės taisyklių pažeidimus;

- Prancūzija patvirtino ketinanti netrukus iš dalies pakeisti BŽP įgyvendinimo priežiūros tvarką, kad poveikio priemonės būtų taikomos veiksmingiau; 2005 m. jau buvo priimtos tikros administracinės priemonės, turėjusios užtikrinti veiksmingesnį poveikio priemonių taikymą;

- 2005 m. rugsėjo mėn. Jungtinė Karalystė ėmė taikyti papildomas priežiūros priemones, t. y. nustatė naują pirmojo žuvų pirkėjo registravimo tvarką; Škotijos žuvininkystės išteklių išsaugojimo agentūra (SFPA) su Karališkosios prokuratūros Baudžiamųjų bylų skyriumi sudarė sutartį, pagal kurią tam tikras bylas bus galima pateikti prokurorui, kuris galėtų paskirti finansinę nuobaudą; tos bylos nepateikiamos teismui; jos nagrinėjamos administracine tvarka;

- 2005 m. Ispanija priėmė administracinį aktą, kuriame nustatė išsamius kriterijus, į kuriuos privaloma atsižvelgti sprendžiant, taikyti administracines poveikio priemones už pažeistas žuvininkystės sektoriui galiojančias nuostatas ar ne;

- Portugalija parengė rekomendacijas, padėsiančias sugriežtinti patikrinimų atlikimo ir veiksmų, kurių imamasi nustačius pažeidimus, reikalavimus;

- Švedija paskelbė pradedanti taikyti iš dalies pakeistą poveikio priemonių taikymo tvarką, administracijai leisiančią pasirinkti administracines poveikio priemones (konfiskavimas, leidimo paskelbimas negaliojančiu), jeigu teismas priimtų nuosprendį, kad pažeidėjas šiurkščiai pažeidė žuvininkystės sektoriaus taisykles.

4. šIURKšTūS PAžEIDIMAI LYGINANT SU VALSTYBIų NARIų žVEJYBOS LAIVų SKAIčIUMI

Šioje lentelėje nurodomas kiekvienos valstybės narės laivų, įtrauktų į žvejybos laivų registrą 2005 m. gruodžio 31 d., skaičius bei visas šiurkščių pažeidimų, kuriuos nustatė valstybės narės ir apie juos pranešė, skaičius (šis skaičius atitinka tik su valstybės narės vėliavas plaukiojančių laivų padarytų šiurkščių pažeidimų skaičių). Nors kažin ar įmanoma pagrįstas išvadas padaryti valstybes nares lyginant minėtų skaičių atžvilgiu, nes pažeidimus nesilaikydami taisyklių padaro ne tik ne tik žvejai, bet ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai, vis dėlto galima tvirtinti, kad didesnės valstybių narių dalies atveju nustatytų pažeidimų skaičius, jeigu jis palyginamas su laivyno dydžiu, patvirtina faktą, jog priežiūros veikla vykdoma netinkamai ar net tai, jog tam tikrose valstybėse narėse ta priežiūra apskritai nepakankama.

Valstybė narė | Laivų skaičius | Šiurkštūs pažeidimai |

Belgija | 121 | 22 |

Danija | 3269 | 361 |

Vokietija | 2121 | 96 |

Graikija | 18279 | 377 |

Estija | 1045 | 19 |

Ispanija | 13684 | 2949 |

Prancūzija | 7859 | 864 |

Airija | 1415 | 109 |

Italija | 14426 | 3280 |

Kipras | 886 | 9 |

Latvija | 928 | 132 |

Lietuva | 271 | 3 |

Malta | 1420 | 3 |

Nyderlandai | 828 | 117 |

Lenkija | 974 | 105 |

Portugalija | 9186 | 761 |

Slovėnija | 173 | 13 |

Suomija | 3267 | 25 |

Švedija | 1639 | 53 |

Jungtinė Karalystė | 6766 | 234 |

5. VALSTYBIų NARIų PARENGTOS ATASKAITOS

Valstybės narės pranešė iš viso apie 10 443 šiurkščių pažeidimų atvejus, apimančius visas pažeidimų rūšis, įtrauktas į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1447/1999 sąrašą. Pažeidimų skaičius, palyginti su 2004 m., padidėjo 8,11 %; vadinasi, iš valstybių narių parengtų ataskaitų paaiškėja, kad kaskart nustatoma vis daugiau pažeidimų, nors reikėtų atsižvelgti į tai, kad į Europos Sąjungą buvo priimtos naujos narės. Pabrėžtina, kad valstybės narės, palyginti su 2004 m., nustatė 783 pažeidimais daugiau, tačiau nuo 2004 m. naujų narių stojimo laivynas pasipildė 5697 laivais. Stengiantis paprastinti lyginimą turėtų būti pasakyta, kad ankstesniais metais buvo nustatyta po tiek šiurkščių pažeidimų: 2000 m. – 7298, 2001 m. – 8139, 2002 m. – 6756, 2003 m. – 9502 ir 2004 m. – 9660.Taip pat pabrėžtina, kad kelios valstybės narės, pranešė, jog 2005 m. nustatytų pažeidimų skaičius, palyginti su 2004 m., gerokai sumažėjo ar padidėjo ir jog jos negali pateikti jokios tokių pokyčių priežasties. Minėtus nepagrįstus pokyčius iš dalies, ko gero, galima paaiškinti tuo, kad, kaip jau pabrėžta ankstesniuose komunikatuose, laikantis nacionalinių rekomendacijų į užregistruotų pažeidimų skaičių galėjo būti įtraukti kitų, o ne BŽP taisyklių, pažeidimai ir (arba) tokie pažeidimai, kurie padaryti veiklą vykdant vidaus vandenyse, ar vykdant pramoginę žvejybą arba visi šie pažeidimai galėjo būti neįtraukti į pažeidimų skaičių.

Pagrindinius pridėtose lentelėse pateiktus duomenis galima apibendrinti taip:

Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje nustatyta 74% visų pažeidimų. Tačiau šios šalys taip pat turi ir daugiausiai laivų. Didžiausią pažeidimų dalį sudaro žvejyba be leidimų – 23 % atvejų, antroje vietoje pagal pažeidimų skaičių yra galiojančių pardavimo standartų neatitinkantis žuvininkystės produktų sandėliavimas, perdirbimas, pateikimas parduoti ir transportavimas (17 %). Trečioje vietoje – žvejyba be licencijos (15 %). Šie skaičiai labai panašūs į 2004 m. skaičius, ir apskritai daugelis 2000 m. ir vėliau nustatytų pažeidimų priskiriami šioms trims pažeidimų grupėms; kitos BŽP taisyklės šiurkščiai pažeidžiamos gerokai rečiau (10 % atvejų). Atvejų, kai buvo bandyta klastoti laivo stebėjimo sistemos (LSS) duomenis, 2005 m., palyginti su praėjusiais keliais metais, nustatyta dvigubai daugiau. Vis dėlto šios rūšies pažeidimų, jeigu būtų lyginama su Komisijos tikrinančių pareigūnų patikrinimų rezultatais, nustatoma pernelyg mažai.

2005 m. už 8665 atvejus buvo paskirtos poveikio priemonės. Kol kas nepateikta jokio paaiškinimo, kodėl tos pačios rūšies pažeidimų skaičius tiek skiriasi pavienėse valstybėse narėse, o vidutinė piniginė bauda, jeigu išnagrinėjus bylą paskiriama nuobauda, Europos Sąjungoje 2005 m. buvo 1548 eurai: ši suma daugiau nei per pusę mažesnė už 2003 m. skirtą piniginę baudą (4664 eurai) ir mažesnė nei 2004 m. (2272 eurai) nustatyta vidutinė piniginė bauda. Taip pat gerokai rečiau licencijos buvo skelbtos negaliojančiomis (žr. pridėtas lenteles), tik 335, o 2004 m. – 1226 licencijos. Tik Danija ir Graikija šią nuobaudą skyrė daugiau nei 10 % iš visų pažeidimų, už kuriuos skirtos poveikio priemonės. Ispanija ir Prancūzija atitinkamai pranešė minėtas poveikio priemones paskyrusios 1 ir 8 kartus.

Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad žuvininkystės sektoriaus sumokėta suma, kurią jam teko skirti apmokėti 2005 m. paskirtoms finansinėms baudoms, t. y. 10,8 milijono eurų, tėra labai maža, nes ji sudaro tik 0,17 % 2004 m. į krantą iškrautos žuvies vertės.

6. BENDROSIOS PASTABOS APIE VALSTYBIų NARIų ATASKAITAS

Komisija, dar kartą pabrėžusi, kad be valstybių narių pastabų yra labai sunku interpretuoti lentelėse pateikiamus skaičius, daro išvadą, jog, palyginti su praeitais metais, padėtis nė kiek nepagerėjo.Ypatingą nerimą kelia tai, kad didesnės nustatytų pažeidimų dalies atvejais buvo skirtos nepakankamos poveikio priemonės, o taip pat menka galimybė būti nutvertam arba persekiojamam reguliavimą atliekančių institucijų gali žvejus įtikinti, jog ekonominė nauda, kurios jie gautų pažeisdami taisykles, gali būti didesnė nei rizika. Skiriant nepakankamai griežtas nuobaudas, žuvininkystės sektorius tas išmokas, kurias jam tenka skirti susimokėti BŽP taisyklių pažeidimus, laiko įprastomis bendrovių veiklos sąnaudomis ir tokia padėtis sektoriaus iš tikrųjų nepaskatins laikytis taisyklių.

Komisija valstybes nares dar kartą ragina nustatyti iš tikrųjų atgrasančių poveikio priemonių sistemą ir iš dalies pakeisti atitinkamus nacionalinius teisės aktus, kad poveikio priemonės atitiktų prevencinių priemonių reikalavimus. Šiuo klausimu Komisija rekomenduoja, kad valdžios institucija, apskaičiuodama baudą, paprastai atsižvelgtų į laive laikomų sugautų žuvų vertę. Be to, nors valstybės narės gali rinktis jų manymu tinkamiausias priemones, Komisija nori pakartotinai pareikšti savo nuomonę, kad administracinė poveikio priemonė, pvz., laikinas teisės žvejoti panaikinimas arba laikinas leidimo vykdyti profesinę veiklą galiojimo nutraukimas, yra labai veiksminga priemonė, paskatinti laikytis BŽP taisyklių, nes ją galima greitai pritaikyti ir ji įsigalioja nedelsiant. Komisija pažymi, kad kelios valstybės narės pradėjo šią priemonę taikyti (ligi šiol ji nebuvo įtraukta į tų valstybių narių teisinę sistemą). Deja, didesnė valstybių narių dalis tos priemonės kol kas netaiko, bent jau tuo atveju, kai taisyklės pažeidžiamos taip šiurkščiai, kad būtų galima kelti baudžiamąją bylą.

7. PAžEIDIMAI, KURIUOS PADARO REGIONINIų žUVININKYSTėS ORGANIZACIJų (RŽO) NARIAI

Keletas Regioninių žuvininkystės organizacijų (toliau – „RŽO“) jau įdiegė priežiūros tvarką, kurią taikant būtų registruojami pažeidimai, arba rengiasi ją nustatyti. Tokią priežiūros tvarką taiko Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija (NAFO), Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos organizacija (NEAFC) ir Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR).

RŽO nusistatė žuvininkystės išteklių išsaugojimo taisyklių pažeidimų, kurie laikomi „šiurkščiais“, sąrašą. Apie tuos pažeidimus nepranešama laikantis šio komunikato nuostatų, tačiau Komisija mano, kad BŽP taisyklių pažeidimai, kuriuos padarė minėtų RŽO prižiūrimose jūrų akvatorijose žvejojantys laivai, įtraukiami į pažeidimų, apie kuriuos Komisijai pranešama, kad ji galėtų parengti šį komunikatą, sąrašą.

Verta priminti, kad Europos bendrija minėtoms organizacijoms kasmet teikia ataskaitą apie nacionalinių priežiūros institucijų nustatytus pažeidimus, apie kuriuos pranešta Komisijos tarnyboms. Tačiau Regioninėms žvejybos organizacijoms perduotų duomenų neįmanoma palyginti su šio komunikato prieduose pateiktais duomenimis, nes pažeidimų rūšys nėra vienodos.

Kalbant apie RŽO, atrodo, kad 2005 m. NEAFC akvatorijoje Bendrijos laivai padarė 11 akivaizdžių pažeidimų (t. y. įtariama, kad jie buvo padaryti). Nebuvo nustatyta, kad CCAMLR akvatorijoje Bendrijos laivai būtų padarę kokių nors pažeidimų. Kitos susitariančiosios šalys pranešė, kad Bendrijos laivai NAFO akvatorijoje padarė 10 akivaizdžių pažeidimų. Šiuos pažeidimus dar turi patvirtinti NAFO.

Komisija, siekdama skaidrumo, pageidautų RŽO kontroliuojamose akvatorijose Bendrijos laivų padarytų šiurkščių pažeidimų, kurie buvo nustatyti, skaičių palyginti su kitų susitariančių šalių tose pačiose akvatorijose padarytu šiurkščių pažeidimų skaičiumi. Siekiant kuo nuosekliau įgyvendinti skaidrumą užtikrinančias nuostatas vis dėlto reikės įgyvendinti RŽO, atsakingų už statistinių duomenų apie šiukščius pažeidimus šių organizacijų kompetencijai priskirtose srityse skelbimą, vykdomos politikos pokyčius.

8. KITI VEIKSMAI

Komisija kol kas mano, kad šis komunikatas – tinkama priemonė, leidžianti palyginti valstybių narių veiklą, kuria siekiama užtikrinti BŽP nuostatų laikymąsi. Dauguma valstybių narių pritaria Komisijos požiūriui.Kasmet skelbiamo komunikato apie „šiurkščius“ pažeidimus svarba bus įvertinta atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti vienodas galimybes visose valstybėse narėse, kaip buvo pabrėžta 2002 m. priimant sprendimą iš dalies pertvarkyti BŽP. Visos šalys pritarė nuomonei, kad svarbiausias dalykas – užtikrinti, jog poveikio priemonės už BŽP taisyklių pažeidimus (jas skiria valstybės narės, siekdamos griežtesnio tų taisyklių laikymosi) būtų skiriamos visiškai skaidriai. Vis dėlto remiantis patirtimi, įgyta rengiant 2000–2005 m. „šiurkščių“ pažeidimų komunikatus, galima pagrįstai tvirtinti, kad iš esmės nepakeitus Bendrijos teisinių tekstų ir nacionalinės tvarkos tų taisyklių laikymosi nebus įmanoma pagerinti.

Kalbant apie teisinius tekstus, Komisija, laikydamasi įsipareigojimo tobulinti dokumento turinį (šis įsipareigojimas įrašytas į ankstesnius komunikatus), konsultavosi su valstybėmis narėmis ir gavo jų pasiūlymus. Konsultuojantis buvo pabrėžta, kad reikia išspręsti vieną svarbų klausimą – apibrėžti veikas, kuriomis šiurkščiai pažeidžiamos BŽP taisyklės: vyrauja nuomonė, kad Bendrijos teisiniuose tekstuose išvardytos pažeidimų rūšys nepakankamai aiškiai atskirtos, todėl valstybės narės skirtingai juos interpretuoja.

Komisija, norėdama išspręsti minėtą klausimą, 2006 m. gegužės 31 d. Žuvininkystės priežiūros ekspertų grupei pateikė įvertinti naują pažeidimų klasifikavimo tvarką ir komunikato metmenų pasiūlymus.

Komisija visų pirma pasiūlė:

- susiaurinti komunikato taikymo sritį, t. y. stebėti tik tuos BŽP taisyklių pažeidimus, kurie laikomi svarbiausiais iš „šiurkščių“ pažeidimų; nuo šiol nebebus registruojami nacionalinių taisyklių pažeidimai ar tie pažeidimai, kuriuos padarė neprofesionalieji žvejai;

- išsamiau apibūdinti kiekvienos rūšies pažeidimą; ir

- išplėsti valstybių narių rengiamų ataskaitų mastą, t. y. į jas pirmiausiai įtraukti informaciją apie socialinę–ekonominę įstatymų pažeidėjo padėtį ir paskirtos poveikio priemonės veiksmingumą.

Komisija, prieš pateikdama oficialų pasiūlymą persvarstyti teisinę sistemą, ir toliau klausimą aptarinės su valstybėmis narėmis, pirmiausiai atsižvelgdama į Bendrijos žuvininkystės sektoriaus ir neteisėtos žvejybos prevencijos teisės aktų išdėstymą nauja redakcija. Tuo tarpu Komisija turi reikalauti, kad valstybės narės jai pateiktų išsamesnę informaciją, o ne vien statistinius duomenis, nes ta informacija reikalinga parengti kitam aukštesnės kokybės komunikatui, kuris būtų naudingesnė priemonė užtikrinant skaidrumą.

Komisija, vertindama valstybių narių įsipareigojimus, dar kartą ragina jas tinkamai paisyti įsipareigojimo visomis tinkamomis priemonėmis užtikrinti BŽP taisyklių laikymąsi. Komisija turi pareikšti, kad valstybės narės visų įsipareigojimų, nustatytų BŽP taisyklėse, nesilaiko. Pakaks vieno pavyzdžio: šiuo metu valstybės narės neturi reikiamų priemonių rinkti, apdoroti ir įvertinti BŽP taisyklių „šiurkščių pažeidimų“ duomenis, nors jos turėtų būti pasirengusios tą daryti. Valstybės narės nėra sukūrusios duomenų bazių, kad būtų galima koduoti atitinkamus kiekvieno atskiro atvejo aspektus. Komisija mano, kad minėtus reikalavimus reikia vykdyti. Neturint kompiuterinių duomenų bazių, kuriose būtų kaupiama informacija apie įstatymo pažeidėją, laivą ar bendrovę, teisės normas, žuvų rūšis, žvejybos rajonus, ekonominius veiksnius, administracines išlaidas pagrindines ir papildomas paskirtas poveikio priemones, neįmanoma tinkamai įvertinti veikų, administracinių priemonių taikymo ir galiojančių teisės aktų veiksmingumo. Tik apdorojant minėtuosius ir tuos duomenis, kurie į duomenų bazes įtraukiami laikantis jau galiojančių Bendrijos įstatymų (pvz., dėl laivyno registro, statistinių duomenų, laivo stebėjimo sistemos įrašų) būtų įmanoma įvertinti valstybių narių taikomas priemones, palyginti jas ir galiausiai administracines procedūras ir teisinius tekstus pakeisti taip, kad BŽP taisyklės būtų įgyvendinamos veiksmingai.Komisija jau pasiūlė formatą, kurį nacionalinė administracija galėtų naudoti siekdama minėto tikslo[9]. Komisija pasirengusi valstybėms narėms padėti, įskaitant finansinę pagalbą, kurią būtų galima teikti pasinaudojus galiojančiais biudžeto straipsniais, parengti naujas priemones.Komisija valstybes nares ragina atitinkamai pakeisti nacionalinius teisės aktus ir valdymo struktūrą.

Priedo lentelių sąrašas

I nustatytų pažeidimų rūšių ir kiekvienos valstybės narės padarytų pažeidimų skaičius;

II nustatytų pažeidimų skaičius pagal pažeidėjo valstybinę priklausomybę ir kiekvienos valstybės narės padarytų pažeidimų skaičius;

III kiekvienos rūšies pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos poveikio priemonės, skaičius ir kiekvienos valstybės narės padarytų pažeidimų skaičius;

IV vidutinis baudos, paskirtos už tam tikros rūšies pažeidimą, ir valstybės narės paskirtos baudos dydis;

V konfiskavimų, kurie buvo taikyti už tam tikros rūšies pažeidimą, ir valstybių narių taikytų konfiskavimų skaičius;

VI licencijų, kurios paskelbtos negaliojančiomis už tam tikros rūšies pažeidimą, ir valstybių narių negaliojančiomis paskelbtų licencijų skaičius;

VII žuvininkystės sektoriaus kiekvienoje valstybėje narėje už padarytus šiurkščius pažeidimus sumokėta suma;

VIII vidutinė kiekvienoje valstybėje narėje už šiurkščius pažeidimus paskirtos baudos suma ir kiekvienoje valstybėje į krantą iškrautų žuvų vertė;

IX. informacijos, kurią privaloma surinkti apie „šiurkštų pažeidimą“ rinkinio formos projektas.

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

IX PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ UŽPILDYTINA FORMA

Laikmenos Nr. |

Pažeidimo duomenys Pažeidimo kodas: Teisės nuostatos: Laivui registre suteiktas Nr.: *Laivo savininkas: *Kapitono pavardė: * Laivo pavadinimas: * Bendrovės pavadinimas: … Laikmena susieta su duomenų rinkiniu Nr.: * Leidžiama naudoti kodus, pvz., PVM. |

Proceso duomenys Įrašą įrašiusi valdžios institucija: Įrašo įrašymo vieta ir data: Nuoroda į teisės aktą: Už procesą atsakinga valdžios Institucija: Proceso tipas: administracinis baudžiamasis Galutinio sprendimo priėmimo data: Sprendimo įgyvendinimo data: |

Sprendimo duomenys Paskirta suma € : Teisės verstis profesine veikla atšaukimas mėnesiai Sužvejotų žuvų kiekis vertė (eurais) Žvejybos įrankių konfiskavimas vertė (eurais) Neturint žvejybos leidimo sužvejotų ir (arba) parduotų žuvų kiekis vertė (eurais) Sprendimas paskelbtas laikraštyje |

Pagrindinių atitinkamų žuvų rūšių ir pažeidimo padarymo rajono duomenys Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos (ICES) kodai Atsakinga RŽO Atitinkamas žuvininkystės išteklių atkūrimo planas |

Ekonominio ir socialinio aspektų duomenys Laivo ilgis: > 10 mt; > 15 m > 24 m, > 40 t Metinė bendrovės apyvarta Darbuotojų skaičius Bendrijos finansavimas Bankroto rizika |

[1] OL L 167, 1999 7 2, p. 5.

[2] Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 25 straipsnis.

[3] OL L 328, 1999 12 22, p. 62.

[4] COM(2001) 650, 2001 11 12.

[5] COM(2002) 687, 2002 12 5.

[6] COM(2003) 782, 2003 12 15.

[7] COM (2005) 207, 2005 5 30.

[8] COM (2006) 387, 2006 07 14.

[9] Žr. IX priedą.