[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 10.7.2007 KOM(2007) 412 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI Europos reforma XXI amžiuje KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI Europos reforma XXI amžiuje Europos Komisijos nuomonė dėl valstybių narių vyriausybių vadovų konferencijos sušaukimo siekiant pakeisti sutartis, teikiama atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnį I BENDRAI VYKDOMOS EUROPOS REFORMOS Europa ir pasaulis pasikeitė. XXI-ajame amžiuje iškilo naujų sunkumų, bet jis teikia ir naujų galimybių. Dėl didėjančių tarpusavio ryšių, prekybos, migracijos, bendrų saugumo problemų suvokimo ir kultūrinių mainų visame pasaulyje nuolat didėja šalių ekonomikos sąveika ir plėtojami tautų ryšiai. Tokiame globalizuotame pasaulyje Europa turi būti konkurencinga, kad siekdama bendro tvaraus vystymosi užtikrintų ekonomikos augimą ir sukurtų daugiau bei geresnių darbo vietų. Klimato kaitos problemą būtina spręsti ir pasauliniu, ir vietos lygmeniu. Dėl demografinių pokyčių tenka keisti kai kuriuos seniai nusistovėjusius visuomenės funkcionavimo modelius. Naujos grėsmės saugumui verčia kurti naujas strategijas ir vykdyti naują politiką. Europa turi būti tinkamai pasirengusi pokyčiams šiose srityse. Siekiant gerovės ateityje, reikia naujų įgūdžių ir darbo metodų bei būtinos politinės, ekonominės ir socialinės reformos. Europos visuomenė yra kūrybinga ir gali įveikti šiuos sunkumus. Ji vadovaujasi kertinėmis vertybėmis – laisvės, žmogaus orumo, solidarumo, tolerancijos, socialinio teisingumo ir teisinės valstybės principais – kurių svarba nenuginčijama. Tačiau kad jas išsaugotų ir sutvirtintų, Europa turi prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Be to, jai reikia priemonių, kurios padėtų ketinimus paversti realybe. Valstybės narės nepajėgios šių dienų ar ateities sunkumų įveikti pačios – tik bendromis jėgomis, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, galima veiksmingai išspręsti problemas. Tai – Europos Sąjungos užduotis, todėl ji privalo vadovautis tinkamomis sutartimis, turėti tinkamas institucijas ir taikyti tinkamus darbo metodus. Europos uždavinys – įgyvendinti piliečių lūkesčius ir siekius atitinkančią politiką ir siekti bendros ateities labui pasirengusios bendradarbiauti Europos vizijos. Sąlygos Europos Sąjungai spręsti šiuo metu svarbiausius uždavinius yra išskirtinės. Europos Sąjunga, apimdama 27 ar daugiau valstybių narių, gali veikti viso žemyno lygmeniu ir spręsti valstybių sienas peržengiančius klausimus. Nors jau praėjo penkiasdešimt integracijos ir plėtros metų, Europos Sąjungos steigėjų įtvirtinta vizija išlieka tokia pat svarbi. Bendri sprendimai dažniausiai yra vienintelis veiksmingas būdas tinkamai spręsti Europai svarbius klausimus globalizuotame pasaulyje, t. y. modernizuoti Europos ekonomiką, kad ji būtų pajėgi atsilaikyti prieš naują konkurenciją, išlaikyti Europą kovos su klimato kaita priešakyje, užtikrinti tvarų energijos tiekimą, veiksmingai valdyti migraciją, kovoti su terorizmu, padėti besivystančioms šalims įveikti skurdą ir siekti, kad Europos vertybės būtų veiksmingai skleidžiamos pasaulyje. Europos Sąjunga yra pajėgi sustiprinti politiką visose minėtose srityse, tačiau šiam potencialui neturėtų kliudyti pasenę darbo metodai. Kad išnaudotų savo potencialą, Europos Sąjunga turi modernizuotis ir persitvarkyti. Būtina atnaujinti politikos nuostatas, kad jose būtų atsižvelgiama į šių dienų poreikius. Siekiant sutelkti Europos jėgas, vis dar geriausia laikytis subtilios Europos Sąjungos institucijų galių pusiausvyros. Bendrijos metodas, visų pirma ypatingas Europos Komisijos vaidmuo bei jos iniciatyvos teisė, yra labai svarbūs siekiant, kad Europos sistema būtų sėkminga. Tačiau naudojamos priemonės turi atitikti išsiplėtusios Europos Sąjungos poreikius. Norint bendrą ES viziją paversti tikrove, būtina naudotis veiksmingomis ir darniomis priemonėmis problemoms, neišvengiamai kylančioms įvairialypėje 27 valstybes nares apimančioje Europos Sąjungoje, spręsti. Todėl institucijų veikla ir darbo metodai turi būti grindžiami racionaliu sprendimų priėmimu, kuris žengtų koja kojon su šiuo metu vykstančiais pokyčiais. Be to, priemonės turi būti demokratiškos – šiuolaikinė Europos visuomenė pagrįstai reikalauja laikytis griežtų atskaitomybės, skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo standartų. Europos projekto teisėtumas turi būti grindžiamas ne tik siektinais tikslais, bet ir veiksmais tiems tikslams pasiekti. ***************** Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjunga ieškojo tinkamų modernizavimosi būdų ir siekė geriau spręsti jos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus bei įgyvendinti jų lūkesčius. Komisija visada aktyviai dalyvavo šiame procese. Lakeno deklaracijoje nurodytos sritys, kurias Europos Sąjunga turėtų reformuoti. Dėl 2004 m. ir 2007 m. plėtros dar labiau padidėjo poreikis atnaujinti Europos Sąjungos darbo metodus. Konventas ir 2004 m. tarpvyriausybinė konferencija šį klausimą siekė išspręsti parengdami Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Komisija visuomet aktyviai rėmė Konstitucijos sutartį, kuri padėtų tinkamai spręsti Europos Sąjungos problemas. Nors Konstitucijos sutartį ratifikavo dauguma valstybių narių, jai pritarė ne visos šalys. Svarstymo laikotarpis padėjo Europos Sąjungai parengti galimus sprendimus, iš kurių visų pirma reikėtų paminėti Komisijos iniciatyvą dėl „D plano“[1], kuriuo skatinama teikti pasiūlymus, kaip būtų galima siekti demokratiškesnės, skaidresnės ir veiksmingiau veikiančios Europos Sąjungos. Nors Konstitucijos sutarties ratifikavimo procesas įstrigo, poreikis keisti Europos Sąjungos darbo metodus išliko toks pat didelis, kaip ir anksčiau. Europos Komisija ėmėsi įgyvendinti naują darbotvarkę, kuriai buvo pritarta 2005 m. spalio mėn. Hampton Court neoficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, ir kurią nuspręsta vykdyti laikantis „Piliečių darbotvarkėje“[2] nustatyto „dviejų juostų kelio“ principo. Tai parodė, kad siekdami spręsti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga, turime naudoti tinkamas priemones ir darbo metodus. Siekiant institucinio susitarimo atlikti visi numatyti veiksmai – 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino teisinį pagrindą, 2007 m. kovo mėn. priimta Berlyno deklaracija, o 2007 m. birželio mėn. – visapusiškas susitarimas dėl reformos elementų. Tuo pačiu metu Europos Sąjunga patvirtino piliečiams savo pasiryžimą vykdyti reformas visose politikos srityse: ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, energetikos, migracijos, klimato kaitos ir naujovių. Visose šiose srityse Europos Sąjunga pasiekė teigiamų rezultatų. Berlyno deklaracija skirta ne tik Romos sutarties 50-ies metų sukakčiai paminėti, joje taip pat įsipareigojama iki 2009 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų parengti naują Europos Sąjungos bendrą teisinį pagrindą. Po politinių konsultacijų, 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė 2007 m. liepos mėn. sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją (TVK). Buvo nustatyti tikslūs įgaliojimai išsamiai nurodant reformos elementus. Tarpvyriausybinės konferencijos uždavinys – susitarti dėl Reformų sutarties, kuria būtų „iš dalies pakeistos galiojančios sutartys siekiant, kad išsiplėtusi Europos Sąjunga veiktų veiksmingiau ir geriau taikytų demokratinio teisingumo principą bei pagerintų savo išorės veiksmų darną“, teksto. Susitarimu dėl įgaliojimų patvirtinama, kad „dviejų kelio juostų“ strategija – tinkamas Europos Sąjungos pasirinktas metodas. Europos Sąjunga institucinius pokyčius sėkmingiausiai įgyvendina tada, kai institucijos įsipareigoja vykdyti politinius, ekonominius ir socialinius uždavinius. Europos Sąjunga siekia dirbti savo piliečiams, didinti jų gerovę ir geriau užtikrinti saugumą bei tvirtai suvienyti Europą, kurios vertybės yra 50 metų trunkančios Europos integracijos pagrindas. II REFORMų SUTARTIS 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslių tarpvyriausybinės konferencijos įgaliojimų. Šie įgaliojimai – kruopščiai siekto kompromiso rezultatas. Šiuo kompromisu pasiekta daug teigiamų rezultatų, kurie sveikintini, tačiau jo siekiant buvo atsisakyta tam tikrų pakeitimų, dėl kurių susitarta 2004 m. tarpvyriausybinėje konferencijoje, taip pat atskiroms valstybėms narėms buvo suteiktos tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos. Siekiant, kad visos valstybės narės pritartų visapusiškam susitarimui, buvo būtina atsisakyti tam tikrų elementų, įskaitant simbolinę reikšmę turinčius elementų, ir padaryti pakeitimus, dėl kurie Sutarties tekstą padarė mažiau sklandų. Komisija aktyviai dalyvavo siekiant šio kompromiso siūlydama sprendimus, kurie padėjo išsaugoti pusiausvyrą tarp politinės realybės ir ambicijų. Lyginant su galiojančiomis sutartimis, priėmus siūlomus pakeitimus Europos Sąjunga turės stiprų institucinį ir politinį pagrindą, kuris leis įgyvendinti jos piliečių lūkesčius. Siūloma Reformų sutartimi bus iš dalies pakeistos dvi pagrindinės ES sutartys. Taip bus sukurta teisinė sistema, užtikrinsianti Europos Sąjungai būsimiems sunkumams įveikti reikalingas priemones ir skatinsianti vykdyti reformas, nepažeidžiant nustatytos institucijų pusiausvyros, kuri pastaruosius penkiasdešimt metų puikiai tarnavo Europos labui. Įgaliojimuose smulkiai išdėstyta, kaip tarpvalstybinė konferencija (TVK) turės rengti Reformų sutartį. Juose apibrėžta TVK veiklos apimtis. Įgaliojimai yra išskirtinis TVK pagrindas, kuriuose išsamiai nurodoma, kokios naujovės, dėl kurių susitarta 2004 m. tarpvyriausybinėje konferencijoje, turės būti priimtos ir kokie specialūs nauji elementai turės būti įtraukti. Pagal šiuos įgaliojimus galima aiškiai spręsti, kad bus parengtos dvi lygiavertės sutartys, kurios šiam procesui pasibaigus turės būti pateiktos ratifikuoti. Tarpvyriausybinės konferencijos įgaliojimai sudaro tinkamas sąlygas sklandžiai ir veiksmingai tarpvyriausybinei konferencijai, pajėgiai suderinti sutartį, kad ją būtų galima kuo greičiau ratifikuoti. Europos Vadovų Tarybos nustatytas tikslas – užtikrinti, kad sutartis būtų ratifikuota iki 2009 m. birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų – yra realus ir siektinas. Šis tikslas turėtų būti įgyvendintas. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad vykstant tarpvyriausybinei konferencijai ir ratifikavimo procesui ES turėtų aktyviau bendrauti su savo piliečiais, suteikti jiems visą informaciją ir įtraukti juos į nuolatinį dialogą. Įgyvendinant pasirinktą strategiją, t. y. iš dalies keičiant galiojančias sutartis, labai svarbu informuoti apie siūlomas reformas ir jų priežastis, taip pat kuo greičiau pateikti lengvai prieinamus ir suprantamus sutarčių tekstus. Demokratiškesnė ir skaidresnė Europa Priėmus Reformų sutartį bus atnaujinta ir sustiprinta Europos demokratinė infrastruktūra. Institucijos taps atviresnės, o vykdant Europos Sąjungos veiklą bus labiau atsižvelgiama į Europos piliečių nuomonę. Naujoje sutarties dalyje nustatyti principai, kuriais grindžiama Europos Sąjungos demokratinė atskaitomybė. - Bendro sprendimo procedūra bus taikoma dar maždaug 50 naujų sričių, todėl Europos Parlamentas turės tiek pat galių, kiek ir Europos Sąjungos Taryba daugelio ES teisės aktų atžvilgiu. Ši procedūra bus taikoma pagrindinėms politikos sritims, įskaitant laisvę, saugumą ir teisingumą. Europos Parlamentui taip pat bus suteiktos naujos svarbios galios biudžeto ir tarptautinių susitarimų srityse. - Nacionaliniams parlamentams bus suteikta daugiau galimybių dalyvauti ES darbe, nepažeidžiant nustatytos ES institucijų kompetencijos. Tai apima dviejų etapų procedūrą, skirtą stebėti, kaip laikomasi subsidiarumo principo, pagal kurią nacionaliniai parlamentai galės atkreipti Komisijos dėmesį į jiems susirūpinimą keliančius klausimus. Jeigu dauguma parlamentų pareikš susirūpinimą dėl konkretaus pasiūlymo, Komisija galės pasirinkti pasiūlymą atšaukti arba jį iš dalies pakeisti, arba nekeisti pasiūlymo projekto ir pateikti savo argumentus Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai, kad jie priimtų galutinį sprendimą. - Ministrų Tarybos su teisėkūra susijusios diskusijos bus atviros visuomenei, todėl piliečiai ir nacionaliniai parlamentai galės tiesiogiai susipažinti su jų vyriausybių priimtais sprendimais. - Piliečių iniciatyva suteiks galimybę milijonui iš beveik 500 mln. Europos Sąjungos gyventojų skirtingų valstybių narių piliečių paraginti Komisiją teikti naują pasiūlymą. - Valstybių narių ir Europos Sąjungos santykiai bus aiškesni, nes bus tiksliai apibrėžta jų kompetencija. - Reformų sutartyje bus aiškiai nustatyta, kad valstybės narės pačios apsisprendžia dėl savo priklausymo Europos Sąjungai, be to, joje bus nuostata, numatanti galimybę išstoti iš ES. Veiksmingesnė Europa Kad politiniai siekiai virstų teigiamais pokyčiais piliečiams, Europos Sąjungai būtini gebėjimai veikti. Tam reikia, kad institucijos ir jų darbo metodai būtų veiksmingi ir racionalūs. Bendrijos metodas – unikalus Europos Sąjungos institucijų derinys – užtikrina pagrindinę struktūrą, kuri leidžia galima susieti skirtingų Europos valstybių ir tautų interesus su bendrais Europos Sąjungos interesais. Komisija pabrėžia ypatingą ES teisės viršenybės, kuri aiškiai nustatyta esamoje teisminėje praktikoje ir pripažįstama įgaliojimuose, svarbą. Ji ir toliau naudosis jai suteiktomis galiomis tokiose srityse kaip konkurencijos politika, siekdama, kad vidaus rinka teiktų naudos ES piliečiams. Reformų sutartimi būtų atnaujinta Europos Sąjungos institucinė sistema, atsižvelgiant į išsiplėtusios Europos Sąjungos poreikį savo politiką pritaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. - Priėmus Reformų sutartį bus galima greičiau priimti labiau suderintus sprendimus laisvės, saugumo ir teisingumo politikos srityse. Dėl to labai padidės Europos gebėjimai kovoti su terorizmu, nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis bei valdyti migracijos srautus. Valstybės narės, nusprendusios nedalyvauti įgyvendinant visus laisvės, saugumo ir teisingumo politikos aspektus, ateityje gali apsispręsti visapusiškai dalyvauti šių sričių veikloje. - Remdamasi nauja ir sustiprinta teisine baze tokiose srityse kaip energetikos politika, visuomenės sveikata ir civilinė sauga, taip pat naujomis nuostatomis su klimato kaita, bendro intereso paslaugomis, moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, teritorine sanglauda, prekybos politika, kosmosu, humanitarine pagalba, sportu, turizmu ir administraciniu bendradarbiavimu susijusiose srityse, Europos Sąjunga galės geriau veikti šių dienų aktualiausiose ES srityse. - Dėl paprastesnių ekonomikos valdymo procedūrų bus galima pagerinti veiklos koordinavimą ir lengviau priimti sprendimus euro zonoje. - Ministrų Taryboje balsuojant kvalifikuota balsų dauguma bus užtikrinama galimybė bendrus klausimus spręsti taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą, teisingai atsižvelgiant į skirtingą ES valstybių narių dydį. Kvalifikuotos balsų daugumos tvarkos taikymą išplečiant į daugiau kaip 40 naujų sričių, ES galės realiai veikti tose srityse. - 2014 m. lapkričio mėn. pradėjus taikyti paprastesnę kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo tvarką, Taryba taps veiksmingesnė, taip pat bus aiškiai nustatytas valstybių narių ir jų gyventojų skaičiaus santykis. - Jeigu ne mažiau kaip devynios valstybės narės norės pradėti bendrus veiksmus Europos Sąjungos sistemoje, jos galės taikyti glaudesnio bendradarbiavimo procedūrą. Visų pirma glaudus bendradarbiavimas taps sklandesnis teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse. Nors glaudesnis bendradarbiavimas gali būti viena iš priemonių atsižvelgti į skirtingus interesus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, jis turi būti vykdomas pagal visoms valstybėms narėms reikalingą bendrą sistemą. - Nuolatinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, bendradarbiaudamas su Europos Komisijos pirmininku, užtikrins geresnį pasirengimą ir nepertraukiamą Europos Vadovų Tarybos darbą. - Komisijos, kurios struktūra bus supaprastinta daugiau galių suteikiant Komisijos pirmininkui, vaidmuo ir toliau bus svarbiausias priimant ES sprendimus ir užtikrins galimybę atstovauti skirtingus ES regionus taikant lygios rotacijos sistemą. - Nustačius maksimalų Europos Parlamento narių skaičių, taip pat mažiausią ir didžiausią galimą jų skaičių kiekvienai valstybei narei, bus užtikrintas proporcingas piliečių atstovavimas Europos Parlamente. - Kvalifikuotos balsų daugumos ir bendro sprendimo procedūras pradėjus taikyti būsimoms Europos Sąjungos teismų sistemos reformoms, ateityje ši sistema galės lengviau prisitaikyti prie pokyčių. - Užsienio politikos priemonėmis bus atsižvelgiama į esamą valstybių narių ir institucijų pusiausvyrą bei sudaromos sąlygos ES veikti vieningai, siekiant geriau skatinti ir apsaugoti Europos interesus bei vertybes pasaulyje. - Ateityje dėl politikos sričių pagal esamą kompetenciją pakeitimų, kvalifikuotos balsų daugumos taikymo naujoms sritims ir bendro sprendimų priėmimo bus galima susitarti nesušaukiant tarpvyriausybinės konferencijos, tačiau ir toliau bus taikomas vieningo sprendimo reikalavimas. - Pagaliau bus išspręsta painaus sąvokų „Europos bendrija“ ir „Europos Sąjunga“ vartojimo problema. Teisių ir vertybių, solidarumo ir saugumo Europa Reformų sutartimi bus dar labiau sustiprinti solidarumo ir saugumo reikalavimai Europos Sąjungoje. Šie reikalavimai bendrai taikomi Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir Europos piliečiams, jais užtikrinama savitarpio parama ir apsauga pagrįsta Europos Sąjunga. Be to, naujojoje sutartyje bus nustatytos praktinės priemonės, leisiančios ES aktyviau veikti tokiose srityse kaip klimato kaita ir sveikata bei suteiksiančios Europos Sąjungai naujų galimybių skatinti solidarumą ir sanglaudą visoje Europoje. Suteikus Europos Sąjungai daugiau teisių veikti laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, bus sustiprinti ES gebėjimai kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu. Reformų sutartyje bus dar kartą pabrėžtos asmenų teisės, kurias užtikrina Europos Sąjungos pilietybė. - Aiškiau nei bet kada anksčiau bus apibrėžti Europos Sąjungos vertybės ir tikslai. Jie bus tarsi orientyras Europos piliečiams ir apims viską, ką Europa gali pasiūlyti savo partneriams pasaulyje. Pagal juos galima spręsti, kaip Europos Sąjunga ieško kompromisų įgyvendindama skirtingus siekius ir kaip, skatindama įgyvendinti politinius, ekonominius ir socialinius tikslus, siekia tvaraus vystymosi. - Pagrindinių teisių chartija Europos piliečiams suteiks garantijas, kurių teisinis statusas toks pat, koks numatytas sutartyse, užtikrinančias pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises, kurių Europos Sąjunga negali pažeisti. Chartijos nuostatos taip pat bus visapusiškai taikomos Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo veiksmams, nors ji negalios visose valstybėse narėse. Europos Sąjunga galės prisijungti prie unikalios žmogaus teisių apsaugos sistemos, sukurtos pagal Europos žmogaus teisių apsaugos konvenciją. - Bus pašalintos teisminės apsaugos, kurią užtikrina Europos Teisingumo Teismas, spragos, kad būtų užtikrinta jurisdikcija laisvės, saugumo ir teisingumo srityje ir asmenims būtų suteikta daugiau galimybių kreiptis į Teisingumo Teismą. - Nauja solidarumo sąlyga valstybes nares dar labiau įpareigos teikti tarpusavio pagalbą teroro išpuolių, gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų nelaimių atveju. - Itin pabrėžiama būtinybė būti solidariems energetikos srityje, nustatant Europos Sąjungos kompetenciją energijos trūkumo atveju, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad solidarumas yra svarbus naujų energetiką reglamentuojančių nuostatų aspektas. - Naujomis civilinę saugą, humanitarinę pagalbą ir visuomenės sveikatą reglamentuojančiomis nuostatomis siekiama stiprinti Europos Sąjungos gebėjimus kovoti su grėsmėmis Europos piliečių saugumui. - Nauja horizontaliąja socialine sąlyga bus sutvirtintas Europos Sąjungos įsipareigojimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse, taip pat patvirtintas regionų ir socialinių partnerių vaidmuo Europos Sąjungos politinėje, ekonominėje ir socialinėje struktūroje. Europos vaidmuo pasaulyje Vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria Europos Sąjunga, yra gebėjimas panaudoti savo ekonominę, politinę ir diplomatinę galią skleidžiant Europos interesus ir vertybes pasaulyje. Dėl globalizacijos padidėjo poreikis spręsti svarbiausius su tvariu vystymusi, konkurencingumu, klimato kaita, energetika, terorizmu, migracija, kova su skurdu susijusius klausimus, susiejančius vidaus ir išorės politiką. Gerovė, laisvė ir saugumas priklauso nuo Europos vaidmens pasaulyje. Dėl to dėmesys buvo nukreiptas į galimybę suderinti konkrečias valstybių narių vertybes ir bendrą visos Europos Sąjungos įtaką, nepažeidžiant ES institucijų pusiausvyros. Siekiant sėkmės išorės politikoje, visos Europos Sąjungos išorės politikos priemonės turi veikti išvien, kad būtų kuo veiksmingesnės. Įgaliojimais jų darna maksimaliai padidinama užtikrinant, kad visos išorės politikos kryptys: BUSP, prekyba, plėtra, vystymasis ir humanitarinė pagalba, turėtų lygiavertį politinį ir teisinį pagrindą. Reformų sutartis leis Europos Sąjungai sutelkti Europos išorės politikos priemones politikos kūrimo ir įgyvendinimo srityse. Reformų sutartis suteiks Europai aiškius įgaliojimus bendraujant su pasaulio partneriais ir sustiprins jos tikslų poveikį bei regimumą. Be to, ja bus užtikrinta didesnė ES išorės politikos krypčių, pavyzdžiui, diplomatijos, saugumo, prekybos, vystymosi, humanitarinės pagalbos ir tarptautinių derybų įvairiais pasaulinio masto klausimais, darna. Dėl to Europos Sąjunga galės aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant pasaulinius klausimus. - Nustačius Europos Sąjungos kaip vieno juridinio asmens statusą, bus sustiprinta ES derybinė galia. Dėl to ji galės dar veiksmingiau veikti pasaulio arenoje ir bus įtakingesnė trečiųjų šalių bei tarptautinių organizacijų partnerė. - Naujasis Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai, kuris užims ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, sustiprins ES išorės veiksmų poveikį bei padidins jų darną ir regimumą. - Europos išorės veiksmų tarnyba sukurs sistemą, skirtą veiksmingiau ir nuosekliau remti visas Europos Sąjungos išorės politikos kryptis, taip pat vidaus politikos išorės dimensiją. - Ši nauja išorės santykių struktūra bus pagrįsta pagarba konkretiems valstybių narių interesams, todėl bendros užsienio ir saugumo politikos srityje tam tikros sprendimų priėmimo procedūros nebus panaikintos. - Aiškiau bus apibrėžti Europos saugumo ir gynybos politikos tikslai Europos Sąjungoje; ją vykdant ir toliau bus taikoma speciali sprendimų priėmimo tvarka, bet tuo pat metu bus sudarytos sąlygos glaudžiau bendradarbiauti mažesnei valstybių narių grupei. III NUOMONė, TEIKIAMA ATSIžVELGIANT į EUROPOS SąJUNGOS SUTARTIES 48 STRAIPSNį Reformų sutartimi bus atsižvelgta į kai kuriuos didžiausius Europos piliečių troškimus. Ja bus sustiprintos pagrindinės vertybės, išaiškinti esminiai klausimai ir sprendžiamos ilgalaikės problemos. Tačiau svarbiausia, kad ši sutartis sudarys sąlygas Europos Sąjungai siekti pokyčių, užtikrinti didesnį Europos piliečių saugumą ir gerovę, suteikti jiems daugiau galimybių daryti poveikį globalizacijos procesui. Europos Komisija mano, kad remiantis Europos Vadovų Tarybos sprendimais bus parengta Reformų sutartis, kuri padės Europos Sąjungai prisitaikyti prie XXI-ojo amžiaus poreikių. Komisija palankiai vertina sprendimą sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją, visiškai pritaria įgaliojimams, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba, ir yra pasirengusi prisidėti siekiant, kad ši tarpvyriausybinė konferencija būtų sėkminga. Europos Sąjungai reikia, kad Reformų sutartis būtų suderinta ir ratifikuota iki 2009 m. birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Visi tarpvyriausybinės konferencijos dalyviai yra atsakingi už tai, kad šis tikslas būtų pasiektas. [1] Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos) - KOM(2005) 494, 13.10.2005. [2] Piliečių darbotvarkė siekiant rezultatų Europai - KOM(2006) 211, 10.5.2006.