[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 3.7.2007 KOM(2007) 373 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Hagos programos įgyvendinimo 2006 m. ataskaita {SEC(2007)896}{SEC(2007)897} KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Hagos programos įgyvendinimo 2006 m. ataskaita 1. Šis komunikatas – tai Komisijos atsakas į Tarybos raginimą teikti metinę Hagos programos ir Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą[1]. Naudojama tokia pati metodologija, kokia buvo naudojama rengiant pirmąją (2005 m.) metinę ataskaitą[2]. 2. Ataskaitos tikslas – Hagos programoje numatytų priemonių priėmimo stebėjimas . Tai taip pat apima kovos su narkotikais veiksmų planą, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės aspektų planą ir kovos su terorizmu veiksmų planą, kurie papildo Hagos veiksmų planą, atsižvelgiant į nustatytus terminus. Todėl šiame komunikate (I dalyje ir 1 priede) nagrinėjamos visos priemonės, kurias planuota įgyvendinti 2006 m., taip pat priemonės, kurios nebuvo įgyvendintos 2005 m. Komunikate taip pat minimos, kai tai būtina, tam tikros susijusios priemonės, neįtrauktos į veiksmų planą. Būsimose metinėse ataskaitose bus nagrinėjami 2007 m. ir vėlesni metai. 3. Kaip ir 2005 m., šis komunikatas susijęs su šios politikos priemonių priėmimo ES lygmeniu ir jų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu stebėjimu (II dalis ir 2 priedas) . 1. PAGAL HAGOS PROGRAMą 2006 M. NUMATYTų PRIEMONIų PRIėMIMO STEBėJIMAS 4. Bendru vertinimu nustatytas įvairus įgyvendinimo lygis[3] . Įgyvendinta 53 % vertintų veiksmų, tačiau ne visose politikos srityse pažanga vienoda . 2006 m. ataskaitoje nurodoma, kad įgyvendinimo lygis žemesnis nei 2005 m., taip pat nurodoma, kad atidėtų veiksmų skaičius išaugo 27 %. 1 lentelėje pateikiama informacija, susijusi su 2006 m. numatytų priemonių (arba veiksmų, kurie nebuvo įgyvendinti 2005 m.) arba šiuo metu pagal Hagos programos veiksmų planą vykdomų veiksmų esama padėtimi. 5. Įgyvendinimo lygis patenkinamas šiose srityse: pagarba pagrindinėms teisėms ir jų apsauga, Europos Sąjungos pilietybė, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas civilinėse bylose, Europos kovos su narkotikais strategija, prieglobstis ir migracija, vizų ir sienų politika bei kova su terorizmu. 6. Įgyvendinamo lygis nepakankamas pirmiausiai šiose srityse: policijos ir muitinių bendradarbiavimas, organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su tokiu nusikalstamumu bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose. [pic] [pic] 1.1. Bendrosios gairės 1.1.1. Vertinimas 7. Politikos vertinimas – svarbus aspektas. 2006 m. gruodžio 4 d. TVR taryba pripažino[4], kad reikia gerinti esamus vertinimo mechanizmus ir siekti, kad nebūtų ES ir nacionaliniais lygmenimis dedamų pastangų dubliavimo. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija buvo paragintos toliau tartis dėl vertinimo mechanizmo apimties ir vertinimo tvarkos. Gegužės mėn. Taryboje surengtas ad hoc posėdis. Vertinimo ekspertų grupės susitikimas galėtų būti surengtas 2007 m., o pirmąją vertinimo ataskaitą būtų galima paskelbti 2008 m. birželio mėn. 1.1.2. Pagarba pagrindinėms teisėms ir jų apsauga 8. Įgyvendinimo lygis iš esmės yra patenkinamas . Daugelis 2006 m. numatytų veiksmų įgyvendinti arba yra įgyvendinami šiuo metu. 9. 2007 m. vasario 15 d. Taryba priėmė Pagrindinių teisių agentūros teisinį pagrindą[5]. Agentūra įkurta 2007 m. kovo 1 d. 2006 m. liepos 4 d. Komisija priėmė komunikatą „ES vaiko teisių strategijos kūrimas“ , kurį buvo numatyta priimti 2005 m. Šio veiksmo vykdymas buvo nukeltas į 2006 m., nes reikėjo atlikti didelį parengiamąjį darbą ir atsižvelgti į įvairius interesus. 2005 m. finansinė parama skirta keliems prevencinių priemonių projektams, skirtiems kovoti su smurtu prieš moteris, kurie įgyvendinti 2006 m. 10. Kalbant apie duomenų apsaugą, 2007 m. kovo 7 d. priimtas Komunikatas dėl tolesnių veiksmų pagal Geresnio duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimo darbo programą[6] (iš pradžių jį planuota priimti 2005 m.), o 2007 m. gegužės mėn. priimtas Komunikatas dėl duomenų apsaugos stiprinimo naudojant privatumo didinimo technologijas (PDT) . 1.1.3. Europos Teisingumo Teismas 11. Toliau vyksta diskusijos dėl galimybės Europos Teisingumo Teismui tvarkyti prašymus priimti prejudicinius sprendimus laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Diskusijos grindžiamos Europos Teisingumo Teismo 2006 m. rudenį pateiktais pasiūlymais ir 2006 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatu[7]. 1.1.4. Europos kovos su narkotikais strategija 12. Visi veiksmai , kuriuos buvo numatyta atlikti šioje srityje 2006 m., įgyvendinti . 13. Hagos veiksmų plane pabrėžiama, kad narkotikų problemą svarbu spręsti išsamiai, subalansuotai ir derinant įvairias sritis. Europos Sąjunga 2004 m. gruodžio mėn. priėmė 2005–2012 m. Kovos su narkotikais strategiją, o 2005 m. birželio mėn. – ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2005–2008 m.). Gana greitai po naujojo veiksmų plano priėmimo, 2006 m. gruodžio 21 d. Komisija pateikė pirmą ataskaitą. 14. Be to, 2006 m. birželio 26 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl pilietinės visuomenės vaidmens narkotikų politikoje Europos Sąjungoje . Šiuo dokumentu buvo konsultuojamasi, kaip būtų galima geriausiai organizuoti struktūrinį ir nuolatinį Komisijos ir pilietinės visuomenės dialogą, siekiant tiesiogiai su narkotikų problema susijusius dalyvius labiau įtraukti į politikos kūrimo procesą ES lygmeniu. Jeigu bus pritarta konsultacijoms, Komisija įsteigs Pilietinės visuomenės forumą narkotikų tema. 1.2. Laisvės stiprinimas 1.2.1. Europos Sąjungos pilietybė 15. Dauguma veiksmų šioje srityje, kurios praktinė reikšmė ES piliečiams labai didelė, įgyvendinti . 16. 2006 m. balandžio 5 d. Komisija paskelbė direktyvų 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB dėl laisvo judėjimo ir teisės apsigyventi bei dėl naujųjų valstybių narių piliečių padėties taikymo ataskaitą. Komisija atidžiai stebi direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir, kai būtina, pradeda pažeidimo procedūrą perkėlimo į nacionalinę teisę įpareigojimo neįvykdžiusių valstybių narių atžvilgiu (žr. 2.2. dalį). 17. 2006 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl 2004 m. Europos rinkimų , kurį sudaro ataskaita dėl Europos Sąjungos piliečių dalyvavimo gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir dėl rinkimų priemonių bei pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios 1993 m. gruodžio 6 d. Direktyvą Nr. 93/109/EB – iš pradžių šį veiksmą buvo numatyta atlikti 2005 m. 18. 2006 m. lapkričio 28 d. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl diplomatinės ir konsulinės apsaugos . Šis veiksmas gali būti laikomas parengiamuoju veiksmu prieš 2007 m. paskutinįjį ketvirtį numatytą strateginės iniciatyvos, apimsiančios informavimo kampanijas ir kitas konkrečias priemones, kuriomis siekiama išsamiai supažindinti ES piliečius su jų teisėmis į diplomatinę ir konsulinę apsaugą, priėmimą. 1.2.2. Prieglobsčio, migracijos ir sienų politika – bendra visų migracijos reiškinių aspektų analizė 19. Šioje srityje nuolat daroma pažanga . 20. ES pagrindų reglamentas dėl migracijos ir prieglobsčio statistinių duomenų rinkimo (kurį iš pradžių buvo numatyta priimti 2005 m.) priimtas 2007 m. birželio mėn., po to kai 2006 m. gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė kompromisą dėl Komisijos pasiūlymo. 21. 2005 m. lapkričio 28 d. Komisija taip pat priėmė Žaliąją knygą dėl Europos migracijos tinklo; vėliau bus pateiktas teisės akto dėl tinklo sukūrimo 2007 m. pasiūlymas. 1.2.3. Bendra Europos prieglobsčio sistema 22. Šioje srityje įgyvendinimo rezultatai skiriasi. 23. Pasiūlymo dėl ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teikimas buvo nukeltas į 2007 m., nors iš pradžių buvo numatytas 2005 m.; galiausiai šis pasiūlymas buvo priimtas 2007 m. birželio 6 d.[8] Iki 2007 m. pabaigos bus baigta bendros prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarkos reikšmės, tinkamumo ir galimybių studija. 24. 2006 m. gegužės 24 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui įsteigimo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą. Taryba ir Europos Parlamentas politinį susitarimą dėl šio pasiūlymo pasiekė 2006 m. gruodžio mėn. 25. Du su Europos pabėgėlių fondu susiję veiksmai, kurie buvo perkelti iš 2005 m., įgyvendinti 2006 m. Pirma, 2006 m. gruodžio 8 d. priimta Europos pabėgėlių fondo galutinė ataskaita. Antra, 2006 m. gruodžio mėn. pirmajame svarstyme susitarta dėl pasiūlymo iš dalies keisti sprendimą dėl Europos pabėgėlių fondo, siekiant teikti pagalbą valstybėms narėms priimančioms trečiųjų šalių tam tikrų kategorijų piliečius. 1.2.4. Legali migracija 26. 2006 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl visuotinio požiūrio į migraciją [9]. Jis nebuvo numatytas Hagos veiksmų plane, bet buvo 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų pagrindas. Išvadose raginama visapusiškai laikantis valstybių kompetencijos vykdyti tinkamai valdomą migracijos politiką, kuri padėtų valstybėms narėms patenkinti esamus ir būsimus poreikius bei prisidėtų prie visų šalių tvaraus vystymosi. 27. Vienintelis 2006 m. veiksmų plane numatytas su legalia migracija susijęs veiksmas – pirmojo etapo direktyvų, reglamentuojančių legalią migraciją, perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo vertinimas ir stebėjimas. Komisija skyrė lėšų studijai, apimančiai ir su prieglobsčiu susijusius teisės aktus, kuri bus parengta iki 2007 m. pabaigos. 1.2.5. Trečiųjų šalių piliečių integracija 28. Dauguma veiksmų , kuriuos buvo numatyta atlikti šioje srityje 2006 m., įgyvendinti . 29. Svarbiausia užduotis buvo keistis su integracija susijusia informacija ir patirtimi. Šiuo metu įgyvendinami INTI projektai (trečiųjų šalių piliečių integracija), atrinkti iš 2005 m. pasiūlytų projektų. Atrinkti 2006 m. pasiūlyti projektai; atrinktieji projektai šiuo metu įgyvendinami. 30. 2006 m. birželio 30 d. Komisija pristatė antrąją migracijos ir integracijos metinę ataskaitą[10] , kurioje pateikiama migracijos tendencijų Europos Sąjungoje apžvalga, nagrinėjami pokyčiai ir aprašomi veiksmai, kurių imtasi imigrantų priėmimo ir integracijos srityje tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu 2004 kalendoriniais metais. 31. 2006 m. Komisija taip pat išleido pirmąjį „Integracijos vadovą“ (antrasis leidimas išleistas 2007 m. gegužės mėn.), o šiuo metu ji rengia integracijai skirtą svetainę. 1.2.6. Kova su nelegalia imigracija 32. Šioje srityje 2006 m. pasiekta svarbių laimėjimų . 33. 2006 m. liepos 19 d. pristatyta antroji bendrosios politikos nelegalios imigracijos srityje metinė ataskaita, kuri buvo pridėta prie Komisijos komunikato dėl politikos prioritetų kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija. 34. 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, remiantis šiuo komunikatu, pateiktas pasiūlymas priimti direktyvą, numatančią sankcijas nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams. Šis dokumentas priimtas 2007 m. gegužės 16 d. 35. Readmisijos politikos srityje padaryta didelė pažanga . EB readmisijos susitarimai sudaryti su Honkongu, Makao, Šri Lanka ir Albanija. Bendrijos ir Rusijos readmisijos susitarimas pasirašytas 2006 m. gegužės 25 d. ir atlikus reikiamas procedūras įsigaliojo 2007 m. birželio 1 d. Susitarimas su Ukraina parafuotas 2006 m. spalio 27 d.; tikimasi, kad jis bus oficialiai pasirašytas 2007 m. birželio mėn. 2007 m. pavasarį baigtos derybos dėl readmisijos susitarimų su Serbija, Buvusiąją Jugoslavijos Respublika Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Moldova. 1.2.7. Prieglobsčio ir migracijos išorės aspektas 36. Komisija pasiūlė ES regioninių apsaugos programų rengimo planą , kuriam pritarė valstybės narės. 2007 m. pradžioje Tanzanijoje ir Vakarų naujose nepriklausomose valstybėse buvo pradėti vykdyti bandomieji projektai. 1.2.8. Sienų valdymas, biometrija, informacinės sistemos ir vizų politika 37. Šioje srityje padaryta didelė pažanga . 38. 2006 m. lapkričio 6 d. Komisija priėmė rekomendaciją, pagal kurią parengtas praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas – tai svarbi priemonė siekiant sukurti integruotą išorės sienų valdymo sistemą. 39. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo[11] ir Reglamentą Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II)[12]. Su trečiuoju ramsčiu susijęs sprendimas[13], kuris yra šio teisės aktų paketo dalis, turi būti priimtas 2007 m., dėl kai kurių valstybių narių parlamentinių išlygų. 40. 2006 m. kovo 10 d. Komisija pateikė pakeistą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl biometrinių požymių naudojimo leidimuose gyventi . 2006 m. birželio 28 d. Komisija priėmė sprendimą, nustatantį valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų technines specifikacijas. 41. 2005 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Europos duomenų bazių teisingumo ir vidaus reikalų srityje geresnio veiksmingumo, didesnio sąveikumo ir optimalios sąveikos. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į Hagos programoje Komisijai pateiktą raginimą paskelbti Komunikatą dėl SIS II, VIS ir EURODAC sistemų sąveikumo. 1.2.9. Vizų politika, įskaitant Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimą 42. Šioje srityje taip pat padaryta didelė pažanga . 2006 m. buvo įgyvendinta daugelis veiksmų, kuriuos iš pradžių buvo numatyta įgyvendinti 2005 m. 43. Įgyvendinti šie veiksmai: pasiūlymai dėl būtinų pakeitimų siekiant toliau stiprinti vizų politiką, bendrų prašymų išduoti vizą centrų įsteigimas, iš dalies pakeistos Bendrosios konsulinės instrukcijos dėl vizos mokesčių ir peržiūrėtos Bendrosios konsulinės instrukcijos, visų pirma dėl konsulinio bendradarbiavimo vietos lygmeniu. 44. 2006 m. gruodžio 19 d. Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 539/2001 dėl reguliaraus vizų sąrašo peržiūrėjimo. 45. 2006 m. gruodžio 22 d. Komisija pateikė Kaliningrado tranzito sistemos veikimo ataskaitą. 46. Kol kas negalima patvirtinti konkrečios Vizų informacinės sistemos visiško įgyvendinimo dienos, pirmiausiai todėl, kad Taryba ir Europos Parlamentas politinį susitarimą dėl šiai sistemai taikytino teisinio pagrindo – VIS reglamento – pasiekė tik 2007 m. birželio mėn. Dėl galutinio grafiko bus susitarta priėmus teisinį pagrindą (taip pat žr. 49 punktą, susijusį su VIS sprendimu dėl policijos įstaigų teisės naudotis VIS). 47. Susitarimai dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo pasirašyti su Rusija ir Ukraina. 2007 m. pavasarį baigtos derybos dėl susitarimų dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinamo su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Moldova. Tikimasi, kad šie susitarimai bus sudaryti iki 2007 m. pabaigos. 1.3. Saugumo stiprinimas 1.3.1. Teisėsaugos ir teisminių institucijų keitimasis informacija, tuo pačiu siekiant tinkamos pusiausvyros tarp privatumo ir saugumo 48. Šioje srityje rezultatai skirtingi. 49. 2005 m. lapkričio 24 d. Komisija pateikė Tarybos sprendimo pasiūlymo projektą dėl teisės valstybių narių institucijoms, atsakingoms už vidaus saugumą, ir Europolui naudotis Vizų informacine sistema (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais. Šio dokumento priėmimas susijęs su VIS reglamento priėmimu. Europos Parlamentas ir Taryba politinį susitarimą dėl šio sprendimo pasiekė 2007 m. birželio mėn. 50. 2006 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė pamatinį sprendimą dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija supaprastinamo (2006/9060/TVR). Atsižvelgiant į 2007 m. Vokietijos iniciatyvą, susijusią su sprendimu daugelį Priumo sutartyje nurodytų trečiajam ramsčiui priskiriamų sričių, nepatenkančių į Šengeno taikymo sritį, įskaitant tokias sritis kaip pirštų atspaudai, DNR ir automobilio registracijos duomenys, perkelti į Europos Sąjungos institucinį mechanizmą, gali būti laikoma, kad buvo iš dalies įgyvendintas prieinamumo principas . Be to, suteikus teisę policijos įstaigoms naudotis VIS, būtų dar labiau priartėta prie prieinamumo principo įgyvendinimo. 51. Padaryta pažanga vykdant veiksmus, susijusius su Pasiūlymu dėl bendro ES požiūrio į duomenų apie keleivius naudojimą sienų apsaugos ir aviacijos saugumo bei kitais teisėsaugos tikslais. Šiuo metu vyksta konsultacijos su valstybėmis narėmis ir nacionalinėmis bei tarptautinėmis asociacijomis. 1.3.2. Terorizmas 52. Šioje srityje nuolat daroma pažanga . 53. Valstybės narės turi dirbti kartu. Hagos programoje pabrėžiama, kad veiksmingai terorizmo prevencijai ir kovai su juo visapusiškai gerbiant pagrindines teises būtina, kad valstybės narės neapsiribotų vien savo saugumo palaikymo veiksmais, bet sutelktų dėmesį į visos Europos Sąjungos saugumą. 54. Anksčiau nei planuota, 2005 m. lapkričio 29 d., Komisija priėmė Komunikatą dėl teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su juo stiprinant koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir didinant nepelno sektoriaus skaidrumą. 55. Bendros strategijos dėl Europos teisėsaugos tinklo (LEN) įkūrimo teko atsisakyti, nes valstybės narės jai nepritarė. 56. Diskusijos, susijusios su Austrijos pasiūlyta iniciatyva teisės aktų leidybos srityje dėl Tarybos sprendimo, susijusio su ATLAS bendradarbiavimu (bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje tinklas), buvo sustabdytos, nes Taryba mano, kad kai kurie aspektai jau numatyti iniciatyvoje dėl Šengeno taikymo sričiai nepriklausančių Priumo sutarties aspektų, priskiriamų trečiajam ramsčiui, perkėlimo. Šiuo metu Austrija peržiūri savo iniciatyvą. 57. Vadovaudamasi Hagos programa, Komisija investuoja į trečiosiose šalyse naudojamas institucijų ir (arba) gebėjimų stiprinimo priemones, skirtas kovai su terorizmu. Komisija kovai su terorizmu skirtą veiklą siekia įtraukti į visus savo išorinius veiksmus. Standartinė kovos su terorizmu sąlyga sistemingai įtraukiama į visus susitarimus, dėl kurių deramasi arba kurie turi būti sudaryti, taip pat į Europos kaimynystės politikos veiksmų planus . Komisija remia trečiosiose šalyse teisingumo, laisvės ir saugumo srityse naudojamas institucijų ir (arba) gebėjimų stiprinimo priemones, kurios tuo pačiu padeda kovoti su terorizmu (pvz., teisingumas, policija, pinigų plovimas ir t. t.). 58. Paraginta Europos Vadovų Tarybos, Komisija ėmėsi integruoti arba įtraukti kovos su terorizmu tikslus į šalių ir regionų strateginius dokumentus bei veiksmų planus tiek, kiek tai galima atsižvelgiant į susijusias išorės pagalbos priemones. 59. Tarybos generalinis sekretoriatas parengė ataskaitą, pagrįstą valstybių narių atsakymais į vertinimo grupių rekomendacijas, pateiktas kovos su terorizmu priemonių tarpusavio vertinimo pirmojo etapo metu. Ataskaitą, kuriai 2007 m. kovo mėn. pritarė Terorizmo darbo grupė, sudarė dvi dalys: rekomendacijų įgyvendinimo bendras vertinimas ir padėties kiekvienoje valstybėje narėje apžvalga. 60. Dėl valstybių narių nesutarimų Taryboje nevykdomi jokie veiksmai, susiję su pasiūlymo sudaryti ir pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo. 61. 2006 m. gruodžio 13 d. Komisija priėmė Sprendimo dėl veiksmų, kuriais siekiama stiprinti Europos Komisijos gebėjimus prisidėti prie krizių, pirmiausiai susijusių su teroristų atakomis, veikla arba grasinimais, valdymo ES lygmeniu projektą[14]. Tai susiję su krizių valdymo pajėgumų panaudojimu, taip pat su suderintų ES krizių valdymo priemonių kūrimu. 62. 2006 m. gruodžio 12 d. priimtas Komunikatas dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos[15] . Pagrindinis šios programos tikslas – pagerinti ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą sukuriant ES sistemą, skirtą ypatingos svarbos infrastruktūros objektams apsaugoti. 63. Teisės akto pasiūlymas dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo (CIWIN) sukūrimo, kuriame atsižvelgiama į atsiliepimus, susijusius su Žaliąja knyga dėl infrastruktūros objektų apsaugos, bus pateiktas 2008 m., nors iš pradžių jį planuota pateikti 2006 m. 64. 2006 m. pabaigoje pasiektas politinis susitarimas dėl civilinės saugos finansinės priemonės, o susijęs Tarybos sprendimas[16] oficialiai priimtas 2007 m. kovo 5 d. 1.3.3. Organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su tokiu nusikalstamumu 65. Šioje srityje įgyvendinimo rezultatai 2006 m. buvo prastesni nei praėjusių metų rezultatai. 66. 2006 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su prekyba žmonėmis įgyvendinimo ataskaitą . Tikimasi, kad greitai bus priimtas Komisijos sprendimas dėl ekspertų prekybos žmonėmis srityje grupės įsteigimo. 67. Komunikatas „ES nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos visapusiškos ir nuoseklios vertinimo strategijos kūrimas: 2006–2010 m. ES veiksmų planas“, kurį buvo numatyta priimti 2005 m., priimtas 2006 m. rugpjūčio 7 d.; šiuo metu jis įgyvendinamas. Komisijos darbinio dokumento dėl žvalgybine informacija pagrįstos teisėsaugos baudžiamosiose bylose, kurį buvo numatyta priimti 2005 m., priėmimas turėjo būti atidėtas vėlesniam laikui. 68. Europolas 2006 m. paskelbė pirmąjį Organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimą , o Taryba 2006 m. birželio mėn. priėmė išvadas, kuriose nustatyti strateginiai prioritetai. 69. Nepasiekus susitarimo, 2006 m. nebuvo įgyvendinta daug Komisijos siūlytų veiksmų, susijusių su organizuoto nusikalstamumo prevencija, priemonių, kuriomis siekiama spręsti su organizuoto nusikalstamumo finansiniais aspektais susijusias problemas, stiprinimu ir teisės aktų gerinimu, taip pat nebuvo peržiūrėti galiojantys teisės aktai; šių veiksmų vykdymas buvo atidėtas. Siekiant priimti Pamatinį sprendimą dėl dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje, dar reikia susitarti dėl vienos parlamentinės išlygos. 70. 2007 m. gegužės 22 d. priimtas Komisijos komunikatas dėl bendros politikos, skirtos kovoti su elektroniniu nusikalstamumu , kūrimo – jį buvo planuota priimti 2006 m. 2006 m. vasario 22 d. priimtas Pasiūlymas dėl Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją sudarymo EB vardu. 1.3.4. Policijos ir muitinių bendradarbiavimas 71. Pažanga šioje srityje lėta . 72. 2006 m. gruodžio mėn. Komisija, siekdama spręsti naujus Europolo patiriamus sunkumus ir pagerinti jo pagalbos valstybių narių teisėsaugos institucijoms veiksmingumą, pateikė pasiūlymą įsteigti Europolą Tarybos sprendimu, kuriame nurodyti visi į tris protokolus jau įtraukti pakeitimai ir kiti patobulinimai. 73. Ypatingai lėtai buvo įgyvendinamos priemonės, susijusios su bendradarbiavimo teisėsaugos srityje gerinimu ir Šengeno acquis nuostatų, patenkančių į tarpvalstybinio operatyvinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo sritį, plėtojimu. Panaši padėtis ir kalbant apie priemones, susijusias su sistemingomis teisėsaugos institucijų mainų programomis. 74. Operatyvaus bendradarbiavimo srityje padaryta pažanga. 2006 m. gegužės mėn. priimtas rekomendacijų dėl muitinių IT sistemos rinkinys, taip pat toliau dirbama siekiant stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą Vakarų Balkanuose, kaip svarbią priemonę naudojant SECI (Pietryčių Europos bendradarbiavimo iniciatyvą). 2006 m. gruodžio 4–5 d. Taryba priėmė išvadas dėl tolesnio SECI plėtojimo. Toliau dedamos pastangos siekiant, kad Europolo vaidmuo kovojant su organizuotu nusikalstamumu būtų svarbiausias. 75. Saugumo komiteto (COSI) vaidmens apibrėžimas siejamas su Sutarties dėl Konstitucijos įsigaliojimu. 1.3.5. Krizių valdymas Europos Sąjungoje 76. Žr. 61–63 punktus. 1.3.6. Bendra nusikalstamumo prevencija 77. 2006 m. Komisija siekė geresnės ir profesionalesnės nusikalstamumo prevencijos, taip pat ji padėjo stiprinti Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo (ENPT) vaidmenį. 2006 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu buvo sudaryta ekspertų grupė, atsakinga už politikos poreikių nustatymą duomenų apie nusikalstamumą ir baudžiamąją teiseną srityje. 1.3.7. Tarpusavio pasitikėjimas ir jo stiprinimas 78. Kaip buvo numatyta Hagos veiksmų plane, Komisija 2006 m. birželio 29 d. priėmė Komunikatą dėl teisininkų mokymo. Be to, 2006 m. liepos 11 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas dėl teisminių institucijų mainų programos įgyvendinimo parengiamųjų veiksmų. Mainų programa bus pradėta vykdyti 2007 m. gegužės mėn., joje dalyvaus 400 teisėjų ir prokurorų. Bandomąjį projektą numatyta įvertinti 2007 m. 1.3.8. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose 79. Bendrai paėmus, pažanga šioje srityje buvo lėta , o kelių veiksmų įgyvendinimas atidėtas. 80. Šioje srityje 2006 m. daugiausiai dėmesio buvo skiriama abipusio pripažinimo principo įgyvendinimui. 2006 m. liepos 4 d. Komisija priėmė Darbinį dokumentą dėl galimumo sudaryti Europos Sąjungoje nuteistų trečiųjų šalių piliečių rodyklę . Be to, 2006 m. rugpjūčio 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl abipusio ikiteisminių kardomųjų priemonių, netaikant laisvės atėmimo, pripažinimo . 81. Tikimasi, kad antroji Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo ataskaita bus pateikta ketvirtąjį 2007 m. ketvirtį. Be to, į 2008 m. turėjo būti nukeltas 2003 m. liepos 22 d. Pamatinio sprendimo dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo įgyvendinimo ataskaitos ir pasiūlymo dėl vairuotojų teisių atėmimo teikimas. 2007 m. antrąjį ketvirtį numatoma pateikti iniciatyvą, skirtą supaprastinti traukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl kelių eismo pažeidimų. 82. Buvo atidėtas Žaliosios knygos dėl teismo sprendimų neatvykus atsakovui teikimas. Taip pat buvo atidėtas rekomendacijos dėl elektroninių įrodymų užfiksavimo ir keitimosi jais minimalių standartų pateikimas ir tolesnis Europos teisminio tinklo baudžiamosiose bylose plėtojimas. 83. Kalbant apie derinimą, 2006 m. balandžio 26 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl nekaltumo prezumpcijos , kurią buvo numatyta priimti 2005 m. Tačiau antrosios pamatinio sprendimo dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose įgyvendinimo ataskaitos, kurią buvo numatyta pateikti 2005 m., teikimą teko nukelti į 2008 m., nes valstybės narės pateikė per mažai informacijos. 1.3.9. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose 84. 2006 m. pasiekta akivaizdžių laimėjimų teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje. 85. Hagos programoje pabrėžiama, kad labai svarbu nuolatos plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose ir užbaigti 2000 m. priimtą tarpusavio pripažinimo programą. 86. Buvo pateiktos dvi žaliosios knygos: 2006 m. liepos 17 d. pateikta Žalioji knyga dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą, o 2006 m. spalio 24 d. pateikta Žalioji knyga dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo. 87. 2006 m. gruodžio 12 d. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė Reglamentą, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą . Tačiau dėl Europos Parlamente tebevykstančių diskusijų, buvo atidėtas Direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų priėmimas. 88. Kalbant apie glaudesnį bendradarbiavimą, 2006 m. gegužės 16 d. priimta Europos teisminio tinklo (ETT) civilinėse ir komercinėse bylose veikimo ataskaita (2005 m.) . Be to, remiantis šia ataskaita numatoma 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį pateikti iš dalies pakeistą pasiūlymą. Europos teisminis tinklas padarė pažangą civilinių bylų sprendimo ir su Europos teisės aktais susijusios teismų praktikos duomenų bazių kūrimo srityse. 89. Atsižvelgiant į tarptautinę teisinę tvarką, Hagos programoje raginama suderinti ES ir tarptautinę teisinę tvarką, taip pat nuolatos palaikyti glaudesnius santykius bei bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis. 90. 2006 m. spalio 5 d. Taryba priėmė sprendimą dėl Bendrijos prisijungimo prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos. Prisijungimas įvyko 2007 m. balandžio 3 d. 91. 1996 m. Hagos Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo procesas yra įstrigęs dėl JK ir Ispanijos ginčo dėl Gibraltaro. Šiuo metu vyksta derybos. 2. TEISėS AKTų PERKėLIMO į NACIONALINę TEISę STEBėJIMAS 2.1. Metodologija 92. Kalbama visų pirma apie teisinių dokumentų, kuriuos valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę, t. y. direktyvų ir pamatinių sprendimų , įgyvendinimo stebėjimą. Šioje ataskaitoje laikoma, kad galutinis terminas yra 2007 m. kovo 31 d. 93. 2 priede pateikiama lentelė yra susijusi su visais teisiniais dokumentais, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi iki nurodyto galutinio termino. 94. Rengiant šią ataskaitą buvo taikoma tokia pati metodologija , kokia apibūdinta 2005 m. Hagos programos įgyvendinimo ataskaitoje[17]. 2.2. Atskirų politikos sričių stebėjimas 2.2.1. Bendrosios gairės 95. Kalbant apie pagrindines teises , pagal esamą teisinį pagrindą svarbus tik Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis įgyvendinimas. Direktyva pasiektas tikslas užtikrinti aukštą piliečių teisės į privatumą apsaugos lygį ir panaikinti kliūtis laisvam asmens duomenų judėjimui Europos Sąjungoje. 2007 m. kovo 7 d. priimtame Komunikate dėl tolesnių veiksmų pagal Geresnio duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimo darbo programą[18] nurodoma, kad visos valstybės narės pranešė apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Tačiau, kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinimo lygis žemas. Kai kurios valstybės narės į nacionalinę teisę neįtraukė tam tikrų svarbių direktyvos nuostatų. Kitais atvejais perkėlimas arba praktika neatitiko direktyvos nuostatų arba peržengė valstybėms narėms suteiktos veiksmų laisvės ribas. Pradėtos kelios pažeidimo procedūros dėl direktyvos nesilaikymo arba neteisingo taikymo; vienai valstybei narei pareikšta pagrįsta nuomonė. 96. Dešimt valstybių narių dar nėra įvykdžiusios įpareigojimo pranešti apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, susijusias su Tarybos pamatiniu sprendimu, nustatančiu būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje . 2.2.2. Europos Sąjungos pilietybė 97. 2006 m. balandžio 30 d. pagrindine Direktyva 2004/38/EB, kuria konsoliduojamos ir atnaujinamos ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti , buvo panaikinti ir pakeisti keli teisiniai dokumentai, susiję su ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių laisvu judėjimu. Šis teisinis dokumentas – tai svarbus žingsnis į priekį ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti srityje . Iš pradžių buvo delsiama vykdyti perkėlimą į nacionalinę teisę (2006 m. gruodžio 15 d. mažiausiai trylikai valstybių narių buvo pareikšta pagrįsta nuomonė dėl pranešimo įpareigojimo nevykdymo), tačiau šiuo metu perkėlimo procesas vyksta sparčiau – tik keturios valstybės narės dar nėra įvykdžiusios pranešimo įpareigojimo, o daugelio valstybių narių pranešimus šiuo metu nagrinėja Komisija. 98. Kalbant apie galios jau netekusius Bendrijos teisės aktus, susijusius su asmenų teise laisvai judėti, bent penkių valstybių narių atžvilgiu tęsiamos pažeidimo procedūros dėl nesilaikymo arba neteisingo taikymo – kai kurios iš šių procedūrų yra pasiekusios pagrįstos nuomonės pareiškimo pagal EB sutarties 228 straipsnį etapą. 2.2.3. Prieglobstis, migracija, sienų klausimai 99. Kalbant apie prieglobsčio sritį, 2006 m. ataskaitoje pateikiami labai geri EURODAC veiklos rezultatai . Tačiau pranešimo apie tokių dokumentų, kaip Direktyva, nustatanti minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, perkėlimo į nacionalinę teisę priemones rezultatai kelia nusivylimą . Penkios valstybės narės dar nėra įvykdžiusios šio reikalavimo, todėl praėjusių metų pažanga nedidelė. Dėl kelių įpareigojimo pranešti nevykdymo atvejų pradėtas teismo procesas. Kalbant apie vėliau priimtą Direktyvą dėl priskyrimo pabėgėliams arba asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir jų statuso suteikimo būtiniausių standartų, šešiolika valstybių narių nėra įvykdžiusios pranešimo reikalavimo, todėl jų atžvilgiu pradėta pažeidimo procedūra. 100. Kalbant apie legalią migraciją , aštuonios valstybės narės nėra pranešusios apie Direktyvos dėl teisės į šeimos susijungimą, o vienuolika – apie Direktyvos dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, perkėlimo į nacionalinę teisę priemones; nuo šių direktyvų perkėlimui į nacionalinę teisę nustatyto termino praėjo daugiau kaip metai. Neseniai priimtos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių įleidimo studijų ir panašiais tikslais, taip pat dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie buvo susiję su nelegalios imigracijos veiksmų vykdymu, turėjo būti įgyvendintos šioje ataskaitoje nagrinėjamu laikotarpiu. Tačiau atitinkamai septyniolika ir vienuolika valstybių narių vėluoja perkelti šias direktyvas į nacionalinę teisę. 101. Kalbant apie nelegalią imigraciją , padaryta pažanga vykdant trijų šiek tiek anksčiau priimtų teisės aktų perkėlimą, tačiau atrodo, kad viena valstybė narė patiria didelių sunkumų. Naujesnių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę rezultatai nuvilia: septynios valstybės narės nėra įvykdžiusios Direktyvos dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais perkėlimo į nacionalinę teisę reikalavimo; dėl kai kurių valstybių narių kreiptasi į Teisingumo Teismą. Kalbant apie Direktyvą dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis, devynios valstybės narės vėluoja ją perkelti į nacionalinę teisę. 2.2.4. Saugumas 102. Teisės aktų, susijusių su kova su organizuotu nusikalstamumu ir policijos bei muitinių bendradarbiavimu , pirmiausiai konvencijų ir jų protokolų, priimtų remiantis ES sutarties VI antraštine dalimi, įgyvendinimą sunku vertinti dėl šių teisės aktų, kuriuose valstybėms narėms nenustatytas nei oficialus pranešimo įpareigojimas, nei reikalavimas pateikti įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu stebėjimo ataskaitą, pobūdžio. Svarbiausia užduotis yra juos kuo greičiau ratifikuoti . 103. Todėl labai sunku įvertinti teisinių dokumentų, susijusių su terorizmu ir organizuoto nusikalstamumo prevencija bei kova su tokiu nusikalstamumu, atitikimą ir (arba) taikymą nacionaliniu lygmeniu, nes su tokiais dokumentais susijusios ataskaitos dažniausiai neteikiamos, o valstybės narės nėra įpareigojamos pranešti apie susijusias nacionalines priemones. Kalbant apie Pagrindų sprendimą dėl finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo, penkios valstybės narės vis dar nėra pranešusios apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, nors jau praėję beveik septyneri metai nuo perkėlimui į nacionalinę teisę nustatyto termino. 104. Kalbant apie policijos ir muitinių bendradarbiavimą , padaryta pažanga ratifikuojant Neapolio II konvenciją. Kelios valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas Bendrosios pozicijos dėl keitimosi tam tikrais duomenimis su Interpolu perkėlimas į nacionalinę teisę. 2.2.5. Teisingumas 2.2.5.1. Baudžiamoji teisena 105. Abipusio pripažinimo srityje visos valstybės narės pranešė apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, susijusias su Europos arešto orderiu. Tačiau mažiausiai keturios valstybės narės turi pasistengti labiau, kad šis pagrindų sprendimas būtų visiškai įgyvendintas. 2007 m. viduryje Taryba turi paskelbti jo praktinio įgyvendinimo ataskaitą, kurioje bus pateikta svarbiausių išvadų, nustatytų iki to laiko įvertintose dešimtyje valstybių narių, santrauka. 106. Pamatinio sprendimo dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo įgyvendinimo rezultatai kelia nusivylimą. Praėjus daugiau kaip aštuoniolikai mėnesių nuo galutinio įgyvendinimo termino, trylika valstybių narių dar neįvykdė pranešimo įpareigojimo arba jį įvykdė tik iš dalies. 107. Kol kas negauta jokių duomenų apie Pamatinį sprendimą dėl finansinių baudų. 108. Šiame komunikate nagrinėjamu laikotarpiu buvo paskelbtos kelios Komisijos ataskaitos, susijusios su teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje taikomomis derinimo priemonėmis. Ataskaitose, priimtose dėl teisės aktų, susijusių su mokėjimo negrynaisiais pinigais priemonėmis, pinigų plovimu, nusikalstamu būdu įgytomis priemonėmis ir pajamomis, taip pat teisės aktų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėtu atvykimu, tranzitu ir gyvenimu, paprastai nurodoma, kad vertintose valstybėse narėse perkėlimo į nacionalinę teisę rezultatai yra nepatenkinami. Be to, nors pranešimo įpareigojimo neįvykdžiusių valstybių narių skaičius skiriasi, tačiau jis vis dar išlieka didelis. 109. Visos ES-25 valstybės narės yra pranešusios apie Pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, tačiau ne visais atvejais perkėlimas į nacionalinę teisę yra baigtas. Daugiau informacijos bus pateikta antrojoje ataskaitoje, apimsiančioje visas ES valstybes nares, kurios tikimasi sulaukti 2007 m. viduryje. 110. Keturios iš ES-10 valstybių narių padarė pažangą ratifikuodamos Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir jos protokolus. 2.2.5.2. Civilinė teisena 111. Dviejų direktyvų, susijusių su teisine pagalba ir su kompensacija nusikaltimų aukoms , įgyvendinimo rezultatus galima laikyti patenkinamais, tačiau vis dar yra trūkumų, nes, atitinkamai viena ir keturios valstybės narės pranešimo įpareigojimą įvykdžiusios nevisiškai. 112. 2007 m. bus įvertintas Reglamento dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose bei Reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymas. Kalbant apie „Briuselio IIa reglamentą“ (dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo), visos valstybės narės yra pateikusios informaciją, susijusią su teismais ir žalos atlyginimo procedūromis. 2.3. Atskirų valstybių narių stebėjimas 113. Toliau pateikiami bendrieji duomenys, apimantys visus teisės aktus, gali būti gauti naudojant du 2 priede pateikiamoje lentelėje esančius rodiklius. Pirmojoje lentelėje nurodomos valstybės narės, nepranešusios Komisijai apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, antrojoje lentelėje – valstybės narės, netinkamai perkėlusios į nacionalinę teisę ar netinkamai taikiusios teisės aktus. Trečiojoje lentelėje šie du rodikliai apibendrinti. [pic] [pic] [pic] 3. IšVADOS 114. Iš šios antrosios Hagos programos įgyvendinimo stebėjimo ataskaitos matyti, kad labai skiriasi pažanga priimant teisės aktus ES lygmeniu ir juos įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu . Apskritai, teisės aktų, susijusių su EB sutarties IV antraštine dalimi, priėmimas institucijų lygmeniu įvertintinas teigiamai, tačiau reikia labai pagerinti jų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. 115. Nors ES lygmeniu padaryta didelė pažanga, bendri Hagos programos įgyvendinimo rezultatai buvo prastesni nei 2005 m. Tai pirmiausiai susiję su nepakankama pažanga pirmiausiai trečiajam ramsčiui priskiriamose srityse, pavyzdžiui: organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su tokiu nusikalstamumu, policijos ir muitinių bendradarbiavimo, krizių valdymo Europos Sąjungoje ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse. 116. Vis dėlto padaryta svarbi pažanga. Palyginti su 2005 m., šiais metais buvo daugiau pasiekta šiose srityse (daugiausiai susijusiose su pirmuoju ramsčiu): pagarba pagrindinėms teisėms ir jų apsauga, narkotikų politika, migracija ir prieglobstis, vizų ir sienų politika bei teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose. 117. Dėl teisės aktų, priimtų pagal EB sutarties IV antraštinę dalį – atsižvelgiant į pranešimus apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, kai kurios ES-15 valstybės narės padarė santykinę pažangą, lyginant su praėjusių metų ataskaitoje nurodyta padėtimi. Apskritai ES-10 valstybės narės, taip pat padarė pažangą vykdydamos joms taikomą pranešimo įpareigojimą. Kita vertus, nusivylimą kelia valstybių narių, nesilaikančių perkėlimo į nacionalinę teisę termino, skaičius, taip pat tai, kad dažnai daugiau kaip metus, o kartais net keletą metų, vėluojama atlikti teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę. 118. Dėl teisės aktų, priimtų pagal ES sutarties VI antraštinę dalį – reikėtų dėti daugiau pastangų, siekiant laiku ir visiškai įgyvendinti teisės aktus. Nors praėjusiais metais valstybės narės padarė pažangą perkeldamos į nacionalinę teisę tam tikrus teisės aktus, tačiau pastebėta, kad gana stipriai vėluojama pranešti apie pamatinių sprendimų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Kai kuriais atvejais vėluojama keletą metų. Toks vėlavimas, kai ES teisės aktai nėra perkeliami į nacionalinę teisę, lemia tai, kad policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities teisinė sistema yra „virtuali“ . Be to, dažnai vertinamos valstybės narės teisės aktus į nacionalinę teisę perkelia nevisiškai arba neteisingai. 119. Pažanga 2006 m. sulėtėjo dėl kelių skirtingų priežasčių, tačiau nedidelė pažanga su Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi susijusiose srityse patvirtina Komisijos 2005 m. metinėje ataskaitoje išreikštą susirūpinimą . 120. Dėl šio neigiamo reiškinio svaresnis tampa 2006 m. birželio 28 d. Komisijos komunikate „Hagos programos įgyvendinimas: ateities perspektyvos“ pateiktas vertinimas, susijęs su būtinybe gerinti sprendimų priėmimą srityse, kurioms taikoma ES sutarties VI antraštinė dalis. 121. Kaip pabrėžė 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba, teisingumo ir vidaus reikalų srityje taikomi sprendimų priėmimo mechanizmai ne visuomet padeda veiksmingai ir efektyviai priimti sprendimus. Komisija dar kartą patvirtina savo įvertinimą, kad siekiant tolesnės pažangos laisvės, teisingumo ir saugumo erdvės kūrimo procese bei srityse, kurioms taikoma ES sutarties VI antraštinė dalis, reikia veiksmingesnių, skaidresnių ir atskaitingesnių sprendimų priėmimo procedūrų. [1] Hagos programa: laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje (OL C 53, 2005 3 3, p. 1) ir Tarybos ir Komisijos veiksmų planas, įgyvendinantis Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje (OL C 198, 2005 8 12, p. 1). [2] COM(2006) 333 galutinis. [3] Įgyvendinimo lygis vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek Komisija pateikė pasiūlymų ir iniciatyvų ir į tai, kiek jų priėmė Taryba ir Europos Parlamentas. [4] Žr. 2006 m. gruodžio 4 d. TVR tarybos išvadas. [5] Reglamentas (EB) Nr. 168/2007. [6] COM(2007) 87 galutinis. [7] COM(2006) 333 galutinis. [8] COM (2007) 298. [9] COM(2006) 735 galutinis. Vėliau buvo priimtas antras komunikatas, kuriuo visuotinis požiūris pradėtas taikyti rytų ir pietryčių Europos šalims (COM(2007) 247). [10] SEC(2006) 892. [11] OL L 381, 2006 12 28, p. 4. [12] OL L 381, 2006 12 28, p. 1. [13] COM(2005) 230 galutinis. [14] C(2006) 6507. [15] COM (2006) 786. [16] Tarybos sprendimas 2007/162/EB, Euratomas. [17] COM(2006) 333 galutinis. [18] COM(2007) 87 galutinis.