[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.6.2007

KOM(2007) 308 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai: integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) Europoje įvertinimas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai: integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) Europoje įvertinimas

Įvadas

2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonų valdymo[1] (ES IPZV rekomendacija) Komisija yra raginama įvertinti rekomendacijos įgyvendinimą ir pateikti įvertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai[2].

Šis komunikatas ir yra Komisijos ataskaita, numatyta ES IPZV rekomendacijoje. Ataskaitai rengti naudotasi šiais pagrindiniais šaltiniais:

- Išorinio įvertinimo ataskaita,[3] kurioje iš esmės įvertinama, kaip jūrinės valstybės narės įgyvendina ES IPZV rekomendaciją;

- Europos aplinkos agentūros ataskaita,[4] kurioje taip pat pateikiamas integruotas Europos pakrančių zonų teritorinis įvertinimas;

- Rodiklių ir duomenų darbo grupės ataskaita, kurioje nagrinėjama, kaip valstybių narių ataskaitose, rengiamose pagal ES IPZV rekomendaciją, naudojami rodikliai[5].

2005 m. spalio mėn. Komisija priėmė Teminę jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategiją, kurioje yra ir Jūrų strategijos direktyvos pasiūlymas[6]. Teminėje strategijoje pateikiami teisės aktų pasiūlymai, kuriais siekiama geros jūrų aplinkos būklės. Taip šia temine strategija pagerinama pakrančių zonų sausumos daliai skirta esama ES politika ir teisės aktai, kuriais remiamas integruoto pakrančių zonų valdymo įgyvendinimas.

Jūrų strategiją ir ES integruotą pakrančių zonų valdymo politiką reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į platesnį būsimos ES jūrų politikos, paskelbtos 2006 m. birželio mėn. Komisijos priimtoje Žaliojoje knygoje „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“[7], kontekstą. Kadangi šioje žaliojoje knygoje siūloma jūrų politika geografiškai apima ir pakrančių zonas, svarbus vaidmuo šioje siūlomoje politikoje tenka ir integruotam pakrančių zonų valdymui. Be to, kadangi pakrančių zonos gali ypač nukentėti nuo klimato kaitos poveikio, Europos pakrančių zonoms labai svarbi antroji Europos klimato kaitos programa[8], ypač jos dalis, skirta prisitaikymui prie klimato kaitos, ir pasiūlyta žalioji knyga dėl prisitaikymo prie klimato kaitos[9].

Kuriant atitinkamas politikos priemones, po to, kai bus įvertintas ES IPZV rekomendacijos įgyvendinimas, reikės atsižvelgti į tebevykstančias institucijų diskusijas apie Jūrų strategijos direktyvos pasiūlymą, konsultacijos su visuomene, kuri pradėta žaliąja knyga dėl jūrų politikos ir vyks iki 2007 m. birželio mėn., rezultatus ir šiuo metu formuojamą ES prisitaikymo prie klimato kaitos politiką. Be to, turint omenyje didžiulę tvarios, patikimos ir konkurencingos energetikos politikos svarbą Europos Sąjungai, į ją taip pat reikės atsižvelgti.

BENDRA INFORMACIJA APIE EUROPOS IPZV POLITIKą IR VALSTYBIų NARIų IPZV ATASKAITOS

ES IPZV rekomendacija

Pakrančių zonos Europos Sąjungai yra strategiškai svarbios. Pakrantėse gyvena didelė Europos piliečių dalis, jos yra svarbus maisto ir žaliavų šaltinis, gyvybiškai svarbi transporto ir prekybos jungtis, kai kurių vertingiausių buveinių prieglobstis ir mėgstama laisvalaikio leidimo vieta[10]. Tačiau pakrančių zonų patrauklumui kyla vis didesnė grėsmė: pakrančių ištekliai eikvojami greičiau negu jie spėja atsinaujinti, dėl erdvės trūkumo kyla skirtingų pakrančių naudojimo paskirčių konfliktai, gyventojų skaičius ir užimtumas yra labai sezoniški ir blogėja pakrančių zonas palaikančių gamtos ekosistemų būklė. Pakrančių zonoms gresia ypač dideli pavojai, o padėtį dar apsunkina galimas klimato kaitos poveikis. Gali pakilti jūros lygis, taigi padidėja tikimybė, kad per audrą vanduo užtvindys krantą, padidėja pakrantės erozijos ir potvynių rizika, daugiau sūraus vandens įsiskverbia į sausumą ir toliau kelia grėsmę tokioms gamtinėms užtvaroms kaip, pavyzdžiui, šlapžemės. Pakrantėms svarbūs sektoriai, pvz., turizmas, žuvininkystė ir žemės ūkis, yra vieni iš tų, kuriuos galimas klimato kaitos poveikis gali paveikti labiausiai[11]. Žmonių sukurtos ir gamtinės pakrančių sistemos tapo dar labiau pažeidžiamos dėl to, kad pastatai ir toliau statomi prie pat kranto, nėra vietos, kad būtų galima prisitaikyti prie kylančio jūros lygio ir nuolat yra nepakankama nuosėdų pusiausvyra[12].

Į visa tai atsižvelgiant, ES IPZV rekomendacijoje skatinama strategiškai planuoti ir valdyti pakrančių zonas, kad vystymasis vyktų darniai. Pakrančių valdymo politika bei teisės aktai ir jų įgyvendinimo mechanizmai iš esmės buvo kuriami atskirai (jų tarpusavyje nederinant) ir skiriami tik konkretiems sektoriams. Todėl gali būti, kad įgyvendinant atitinkamą politiką ir teisės aktus, vieni prioritetai prieštarauja kitiems, situacija yra neaiški, o pats įgyvendinimas – fragmentiškas. Nuoseklesnis ir integruotas pakrančių planavimas ir valdymas turėtų sudaryti geresnes galimybes išnaudoti sektorių sąveiką, panaikinti prieštaravimus ir galiausiai geriau ir veiksmingiau siekti darnaus vystymosi. Visa tai ir yra integruotas pakrančių zonų valdymas, ir to siekiama ES IPZV rekomendacija.

ES IPZV rekomendacijoje išvardijami aštuoni pagrindiniai IPZV apibūdinantys principai. IPZV ypatumai – įvairius sektorius bei valdymo lygmenis apimanti integracija ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimu bei žiniomis pagrįstas požiūris. ES IPZV rekomendacijoje jūrinės valstybės narės yra raginamos vadovaudamosi šiais principais sukurti nacionalines IPZV įgyvendinimo strategijas. Kadangi daugelis pakrantėse vykstančių procesų yra būdingi ne vienai valstybei, taip pat reikia koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti su kaimyninėmis bei kitomis to paties jūros regiono valstybėmis.

Valstybių narių ataskaitos apie IPZV rekomendacijos įgyvendinimą

ES IPZV rekomendacijoje valstybės narės yra raginamos teikti ataskaitas Komisijai apie rekomendacijos įgyvendinimo pažangą, visų pirma apie pažangą rengiant nacionalinę IPZV skatinimo strategiją. Ataskaitas reikėjo pateikti iki 2006 m. vasario mėn. pabaigos. Iš 20 ES jūrinių valstybių narių oficialias ataskaitas Komisijai pateikė 14[13]. Tai atitinka 65 % jūrinių valstybių narių ir 70 %[14] Europos pakrančių.

Ataskaitose aprašomos labai skirtingos situacijos: naujai parengtos nacionalinės strategijos, naujas ilgalaikio tęstinio nacionalinio IPZV įgyvendinimo proceso etapas, nuveiktų darbų rezultatų įvertinimas ir pradiniai pakrančių strategijos pasiūlymai. Tyrimai rodo, kad visos jūrinės valstybės narės viena ar kita forma reguliuoja pakrančių naudojimą. 2000–2005 m. siekta labiau integruoto pakrančių planavimo ir valdymo, tačiau brandus ir gerai veikiantis IPZV, apimantis visus reikiamus valdymo lygmenis, vis dar yra retas reiškinys[15]. 2 jūrinės valstybės narės, įstojusios į ES 2007 m. sausio 1 d., padėties iš esmės nepakeitė[16].

VERTINIMO REZULTATAI IR NURODYMAI, KAIP TOLIAU EUROPOJE SKATINTI IPZV

Iš gautų ataskaitų Komisija daro toliau pateiktas išvadas dėl tolesnio integruoto pakrančių zonų valdymo.

ES IPZV rekomendacijos vertinimo rezultatai

Integruoto pakrančių zonų valdymo įgyvendinimas yra lėtas ir ilgas procesas. Daugelis pagal ES IPZV rekomendaciją parengtų nacionalinių strategijų buvo priimtos 2006 m., ir jų įgyvendinimas dar tik prasideda. Daugelio valstybių narių pagal ES IPZV rekomendaciją pradėti veiksmai yra lėto, bet nuolatinio proceso, kuriuo siekiama labiau integruoto pakrančių planavimo ir valdymo, dalis. ES IPZV rekomendacijoje šie procesai yra remiami ir ji turėjo akivaizdaus poveikio skatinant didinti informuotumą bei imtis daugiau veiksmų siekiant darnaus pakrančių planavimo ir valdymo. Nors kol kas dažniausiai priemonės vis dar skiriamos atskiriems sektoriams, nacionalinėse strategijose turėtų būti numatyta labiau strateginė ir labiau integruota sistema. ES IPZV rekomendacija ir toliau yra šių integracijos procesų rėmimo pagrindas. Kadangi daugelis jūrinių valstybių narių į rekomendaciją atsižvelgė, daugelis nacionalinių strategijų buvo pradėtos tik 2006 m. ir tikimasi, kad dar daugiau priemonių paskatins imtis Jūrų strategijos direktyva ir žalioji knyga dėl jūrų politikos bei jų vėlesnės peržiūros, Komisija mano, kad šiuo metu nereikia numatyti naujos konkrečios teisinės priemonės IPZV skatinti. Šis vertinimas bus peržiūrėtas ateityje persvarstant ES jūrų politiką ir kai institucijos baigs svarstyti (tikimasi 2008 m.) Jūrų strategijos direktyvą.

Vis dėlto Komisija pažymi, kad iš nacionalinių IPZV ataskaitų matyti, jog veiksmingi IPZV įgyvendinimo mechanizmai yra įdiegti tik iš dalies. Norint, kad strategijos virstų realybe ir būtų padaryta žymi pažanga integruotai valdant pakrančių zonas Europoje, reikės nuolatinių ir veiksmingų IPZV įgyvendinimo pastangų. Viena iššūkio dalis – užtikrinti pakankamą strategijų finansavimą. Tačiau esminė problema ir toliau yra užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikę paramą valdymo integracijai bei įsipareigojimus jos siekti, kai administracijos vis dar yra daugiausiai organizuotos pagal atskirus sektorius. Be to, IPZV labiau rūpi aplinkosaugos šalininkams, nors strategijose lygiai taip pat reikia atsižvelgti į darnų ekonomikos vystymąsi ir socialinius aspektus.

Svarbiausias ES IPZV rekomendacijos pasiekimas – bendrų principų, kuriais reikėtų vadovautis tinkamai planuojant ir valdant pakrantes, susisteminimas. Nors vertinime patvirtinama šių IPZV principų svarba, ES IPZV rekomendacijos įgyvendinimas rodo, kad valstybės narės IPZV labai įvairiai interpretuoja ir supranta. Siekiant, kad IPZV būtų įgyvendinamas nuosekliau ir veiksmingiau, principai turi būti tinkamesni naudoti ir geriau išdėstyti. Vis dėlto pakrantės yra įvairios, administracinės sistemos atskirose valstybėse narėse ir toje pačioje valstybėje narėje skiriasi, todėl gatavų ir visiems tinkamų sprendimų nėra. Tačiau yra poreikis sistemingiau vykdyti lyginamąją analizę ir intensyviau dalytis patirtimi Europoje.

Nors siekiant bendro IPZV vertinimo sistemos yra padaryta pažanga[17], tik kelios šalys ir regionai veiksmingai rinko ir analizavo konkrečius pakrančių zonų rodiklius. Vis dar trūksta metodologijos, kaip susieti IPZV ir darnaus vystymosi tendencijas. Nors ES politikos poveikio erdvei vertinimo metodika patobulinta[18], vis dar trūksta duomenų ir veiksmingų informacijos mainų sistemų, todėl ji negali būti plačiai ir aktyviai naudojama priimant sprendimus.

Siekiant paremti IPZV įgyvendinimą reikės daugiau investuoti į informacijos rinkimo, analizės ir atitinkamų sprendimus priimančių politikų bei plačiosios visuomenės informavimo gebėjimus. Neseniai priimta INSPIRE direktyva[19] nustatyta teisinė sistema veiksmingesnei erdvinės informacijos naudojimo ir sklaidos infrastruktūrai sukurti. Komisijos kuriama Aplinkos informacijos mainų sistema, Europos aplinkos agentūra ir valstybės narės, įgyvendindamos INSPIRE, turėtų prisidėti prie to, kad informacija apie pakrančių zonas būtų lengviau prieinama.

Tolesnio IPZV skatinimo prioritetinės sritys: prisitaikymas prie klimato kaitos bei pavojų ir ruožo tarp sausumos ir jūros bei jūros zonų valdymas

Nors dėl Europos pakrančių įvairovės problemos ir jų svarba gali būti labai įvairios, visoms Europos pakrančių zonoms yra aktuali ta pati problema – vis didėjanti klimato kaitos grėsmė ir galimas jos poveikis. Tuo pat metu pakrančių zonos gali suvaidinti svarbų vaidmenį plėtojant tam tikras atsinaujinančios energijos rūšis ir taip prisidėti prie darnios, patikimos ir konkurencingos Europos Sąjungos energetikos politikos. Tačiau tai reiškia, kad ši veikla pareikalaus papildomos pakrančių erdvės ir bus dar vienas pakrančių bei sausumos zonų paskirčių konflikto ir jose esančių vertybių šaltinis. Prognozuojama, kad klimato sąlygų pokyčiai apskritai paveiks svarbiausios pakrančių zonose vykdomos ekonominės veiklos galimybes ir riziką.

Siekiant tinkamai atremti šiuos ir kitus iššūkius ir geriau pasiruošti galimoms nelaimėms bei veiksmingiau reaguoti, jei jos įvyktų, reikia turėti nuoseklią ir įvairius sektorius apimančią teritorinę strategiją. Kadangi šiandienos planai ir programos yra ateities veiksmų pagrindas, reikia nedelsiant jau dabar sudarant planus ir priimant investicinius sprendimus atsižvelgti į riziką, susijusią su galimu klimato kaitos poveikiu. IPZV taip pat padeda kurti tinkamą sistemą, kuri skatintų rengti išsamias rizikos mažinimo ir pakrančių zonų pritaikymo prie klimato kaitos strategijas, remiantis jau esamomis priemonėmis ir ES mokslinių tyrimų rezultatais[20]. Be to, 2007 m. numatyta paskelbti Komisijos Žalioji knyga „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“[21] ir 2008 m. numatyta parengti integruota nelaimių prevencijos strategija[22] dar prisidės prie prisitaikymo prie galimų susijusių pavojų, inter alia , prie klimato pokyčių Europos pakrančių zonose.

Komisija savo strategijoje dėl ES IPZV rekomendacijos įgyvendinimo[23] nurodė, kad teritorinis principas ypač taikytinas pakrančių zonų integruotam valdymui, tačiau iš esmės gero teritorinio valdymo reikia ir kitoms sritims, kuriose yra daug problemų ir susikertančių interesų. Tai vis labiau pasakytina apie jūras ir vandenynus[24]. Nepaisant to, kad ir toliau išlieka poreikis pakrančių zonų sausumos dalį valdyti integruotai, reikia skirti daugiau dėmesio IPZV įgyvendinimui sausumos ir jūros ribojimosi ruože bei jūrų regionuose. Pagrindas tokiam intensyvesniam bendradarbiavimui jūrų regionuose buvo padėtas, pavyzdžiui, sukuriant dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo jūrose erdves, kurios yra bendradarbiavimo tikslo, numatyto sanglaudos politikoje[25], dalis. Svarbiausia, kad siūlomoje Jūrų strategijos direktyvoje yra numatyti jūrų planavimo ir valdymo vienetai – t. y. jūrų regionai ir subregionai[26]. Galiausiai kuriamas Viduržemio jūros IPZV teisinis pagrindas yra Barselonos konvencijos, prie kurios ES yra prisijungusi, protokolas[27].

Siūloma Jūrų strategijos direktyva bus nustatyti aplinkos standartai, būtini jūrų aplinkai ir jūros ištekliams saugoti. Joje taip pat tarp įvairių priemonių, skirtų bendram geros aplinkos būklės tikslui pasiekti, nurodomos erdvės ir laiko kontrolės priemonės[28]. Kitaip tariant, jūrų teritorijų planavimo priemonės bus politinių priemonių rinkinio, reikalingo siūlomai direktyvai sėkmingai įgyvendinti, dalis. Šis aspektas jau yra įtrauktas į tam tikras jūrų regionų konvencijas, kurių vaidmuo bus svarbus koordinuojant direktyvos įgyvendinimą jūrų regionų lygmeniu. Neseniai imtasi svarbių žingsnių jūrų teritorinio planavimo aspektams integruoti į šiuo metu vykdomą ir ateityje numatomą Helsinkio komisijos dėl Baltijos jūros apsaugos darbą bei į veiklą, vykdomą pagal Oslo ir Paryžiaus konvencijas dėl Šiaurės rytų Atlanto apsaugos ir Barselonos konvenciją dėl Viduržemio jūros apsaugos. Tai yra esminis pagrindas tolesniam jūrų teritorinio planavimo darbui pagal pasiūlytąją Jūrų strategijos direktyvą.

Remiantis pirmiau minėtomis priemonėmis ir kitomis jau vykdomomis iniciatyvomis Bendrijos, jūrų regionų ir nacionaliniu lygmeniu, formuojant būsimą ES jūrų politiką bus svarstoma, ar nereikėtų įdiegti jūrų teritorinio planavimo sistemos, kaip nurodyta 2006 m. birželio mėn. priimtoje žaliojoje knygoje. Norint, kad Europos Sąjungos jūrų ir vandenynų vystymas būtų darnus, gali iš tiesų reikėti planavimo ir valdymo platesniu mastu, kad būtų galima suderinti prieštaraujančias ir konkuruojančias vandenyno išteklių ir teritorijos naudojimo paskirtis. Svarbiausia rasti optimalias vietas ekonominei veiklai plėtoti ir kartu išvengti viena kitai prieštaraujančių naudojimo paskirčių konflikto, kuo geriau išnaudoti erdvę ir veiksmingai valdyti jūrų vystymą bei su juo susijusį pakrantės sausumos dalies vystymą.

Siekiant visų šių dalykų, visapusiškas, į tikslą ir į problemų sprendimą orientuotas IPZV, kuris yra visapusiškos Europos Sąjungos jūrų politikos dalis, yra akivaizdžiai pranašesnis negu kai kurios tradicinės, konservatyvios planavimo ir valdymo sistemos. Be to, IPZV padėtų geriau suderinti politiką, planus ir programas ir šių planų ir programų tarpusavio integravimą bei įgyvendinimą, nepriklausomai nuo intervencijos masto. Darbas skirtingu mastu, apimantis įvairias administracijas ir sektorius tebėra didžiulis iššūkis, tačiau be jo integracija neįmanoma. Bendras rezultatas turėtų būti aiškesni, patikimesi ir labiau prognozuojami politikos formavimas ir sprendimų priėmimas. Tai padės darniai plėtoti jūrų ekonomiką ir pagerinti pakrančių bendruomenių gyvenimo šaltinius.

Poveikio pakrantės zonoms turinčių ES politikos sričių raida ir priimami teisės aktai

Komisijos Komunikate „Dėl integruoto pakrančių zonų valdymo: Europos strategija“[29] pripažinta, kad daugelis, jei ne visos, ES politikos sritys ir priemonės vienaip ar kitaip veikia pakrančių zonas. Komisija ir toliau sieks, kad šios politikos sritys ir priemonės būtų suderintos, taigi kad žemesniems valdymo sluoksniams būtų lengviau jas įgyvendinti. Nuo 2001 m. ir baltosios knygos apie Europos valdymą paskelbimo[30] Komisija įgyvendino daug įvairių struktūrinių priemonių, kuriomis siekiama, kad sprendimai būtų priimami ir ES politika būtų įgyvendinama atviriau, labiau įtraukiant suinteresuotąsias šalis, su didesne atskaitomybe, veiksmingiau ir labiau tarpusavyje suderintai (pvz., viešai prieinamos darbo programos, politikos poveikio vertinimai, sistemingesnės konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis). Būsima ES jūrų politika – kurios aplinkosaugai skirtą dalį sudaro Jūrų strategijos direktyva – teikia galimybę toliau didinti daugybės pakrančių zonas veikiančių ES politikos sričių ir priemonių tarpusavio darną ir sinergiją.

Be pirmiau paminėtų strategiškai svarbių jūrų aplinkos srities iniciatyvų, nuo 2000 m. daugėjo ir kitų konkrečių priemonių, skirtų svarbioms pakrančių problemoms spręsti. Kadangi ir toliau eikvojami pakrančių ištekliai ir prarandamos natūralios teritorijos, tokios priemonės yra esminės holistiškai siekiant darnaus Europos pakrančių zonų vystymo. Bene svarbiausios priemonės yra 2000 m. priimta Vandens pagrindų direktyva[31], Buveinių ir Paukščių direktyvos[32], taip pat Veiksmų planas „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“[33] ir 2001 m. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo direktyva[34], taikoma planams ir programoms. Kalbant apie konkrečius pavojus pakrantėms, pakrančių potvynių problema sprendžiama Direktyvoje dėl potvynių vertinimo ir rizikos valdymo[35]; nuošliaužų ir dirvožemio sandarinimo, pavyzdžiui, dėl urbanizacijos, problema sprendžiama pasiūlytoje Direktyvoje, nustatančioje dirvožemio apsaugos sistemą[36]. Dėl vandens stygiaus ir sausrų Taryboje jau buvo apsikeista nuomonėmis; ši problema bus toliau nagrinėjama 2007 m. paskelbsimame Komisijos komunikate[37]. Atsižvelgiant į turizmo svarbą pakrančių zonose, taip pat reikia atkreipti dėmesį į Komisijos iniciatyvas didinti Europos tausojamąjį turizmą[38].

Nurodymai, kaip toliau skatinti IPZV Europoje

Remdamasi pirmiau pateiktomis išvadomis, Komisija mano, kad reikia ir toliau ES lygiu remti IPZV; jos pasiūlymai:

- jūrinės valstybės narės skatinamos įgyvendinti savo nacionalines IPZV strategijas arba, jei jos dar nėra įgyvendinusios ES IPZV rekomendacijos, tokias strategijas sukurti, orientuodamosi į darnų aplinkos, socialinį, ekonominį ir kultūrinį vystymąsi ir bendradarbiaujant su suintersuotosiomis šalimis;

- siekiant sumažinti valstybių narių IPZV interpretavimo ir įgyvendinimo skirtumų, reikia parengti gaires, kuriose būtų paaiškinti gero pakrančių planavimo ir valdymo principai bei jų realizavimo būdai;

- kadangi pasiūlytoji Jūrų strategijos direktyva ir susijęs darbas pagal jūrų regionų konvencijas yra kertiniai holistinio metodo, kuriuo siekiama darnaus ES vandenynų ir jūrų vystymosi, elementai, labai svarbu IPZV strategijas rengti glaudžiai koordinuojant veiklą su šiomis priemonėmis. Tuomet IPZV taip pat taps svarbus ES būsimos jūrų politikos komponentas;

- nors reikia toliau remti IPZV įgyvendinimą pakrančių zonų sausumos dalyje, daugiau dėmesio turi būti skiriama bendradarbiavimui jūrų regionų lygmeniu, įskaitant pakrančių zonų sausumos ir jūrinės dalies planų, programų ir valdymo derinimą. Pasiūlytoji Jūrų strategijos direktyva ir susijęs darbas pagal jūrų regionų konvencijas suteiks svarbių priemonių pažangai šioje srityje;

- kadangi pakrančių zonoms gresia ypač didelis pavojus dėl klimato kaitos ir galimo jos poveikio, prisitaikymo prie šio pavojaus strategijos turi būti rengiamos ir įgyvendinamos visiškai jas derinant su IPZV strategijomis ir priemonėmis, skirtomis konkretiems gamtos ir technologiniams pavojams;

- reikia skirti daugiau dėmesio lyginamajai analizei ir su IPZV susijusios gerosios patirties sklaidai bei skatinimui ne tik tame pačiame pakrantės regione, bet ir tarp pakrančių regionų; Reikia labiau skatinti reikiamų duomenų rinkimą ir veiksmingus informacijos mainus bei jos naudojimą formuojant politiką ir priimant sprendimus. Taip pat reikės toliau kurti bendrus IPZV veiksmingumo ir našumo vertinimo rodiklius ir sistemą.

Būsimos ES jūrų politikos ir aplinkosaugai skirtos jos dalies – ES jūrų strategijos – formavimas integracijos principu leidžia žengti svarbius žingsnius link pirmiau išdėstytos darbotvarkės įgyvendinimo.

Nuo 2007 m. tiesioginė parama tolesniam IPZV įgyvendinimui bus visų pirma skiriama pagal Europos sanglaudos politiką, ypač jos bendradarbiavimo tikslą ir Regionų ekonominių pokyčių iniciatyvą[39], kurios viena iš temų yra pakrančių valdymas. Be to, Europos žuvininkystės fonde[40] yra numatyta kryptis, skirta integruotam ir darniam nuo žuvininkystės priklausomų vietovių valdymui. 2006 m. pradėta taikyti ES remiama koordinavimo priemone ENCORA[41] bus siekiama susisteminti fragmentiškus Europos pakrančių zonų mokslinius tyrimus ir švietimą šioje srityje[42].

IšVADOS

Įvertinus ES IPZV rekomendaciją paaiškėjo, kad ES IPZV rekomendacija turėjo teigiamą poveikį – paskatino labiau integruotai planuoti ir valdyti Europos pakrančių zonas. Būsima ES jūrų politika ir aplinkosaugai skirta jos dalis ES jūrų strategija suteiks naują impulsą mūsų IPZV politikai ir paskatins toliau tobulinti jos įgyvendinimą ateityje.

Po to, kai buvo priimta ES IPZV rekomendacija, pasiūlyta ir priimta daug konkrečių priemonių tebesitęsiančioms pakrančių zonų aplinkos būklės blogėjimo problemoms spręsti. Komisija ir toliau užtikrins, kad įvairios priemonės, turinčios poveikio pakrančių zonoms, būtų tarpusavyje suderintos ir papildytų viena kitą.

IPZV įgyvendinimas gali būti remiamas visų pirma iš Sanglaudos politikos, Europos žuvininkystės fondo ir iš Mokslinių tyrimų pagrindų programos lėšų.

Į visa tai atsižvelgiant, ES IPZV rekomendacija ir toliau turėtų būti naudojama nacionalinių strategijų įgyvendinimui remti ir Europos pakrančių IPZV toliau skatinti.

[1] 2002/413/EB, OL L 148, 2002 6 6, p. 24.

[2] Idem. 1, VI.3 skyrius.

[3] Integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) Europoje įvertinimas ( An evaluation of integrated coastal zone management (ICZM) in Europe ), 2006 12 01, http://ec.europa.eu/environment/iczm/home.htm

[4] Kintantis Europos pakrančių zonų veidas ( The changing faces of Europe's coastal areas ), EAA ataskaita Nr. 6/2006, ISSN 1725-9177, http://reports.eea.europa.eu/eea_report_2006_6/en/

[5] Rodiklių ir duomenų darbo grupės ataskaita apie IPZV rodiklių naudojimą ( Report on the use of the ICZM indicators from the WG-ID ), 2006 m. rugsėjo mėn., http://ec.europa.eu/environment/iczm/pdf/report_wgid.pdf

[6] COM(2005) 504 ir 505, 2005 10 14.

[7] COM(2006) 275 galutinis, 2006 6 7.

[8] COM (2005) 35, 2005 2 9; http://ec.europa.eu/environment/climat/eccp_impacts.htm.

[9] 2006/ENV/012, 2006 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programa, COM (2005) 531 galutinis, 2005 10 25.

[10] COM(2000) 547 galutinis, 2000 9 27.

[11] COM (2005) 35, 2005 2 9.

[12] Idem. 4.

[13] Iki 2006 12 31 ataskaitos buvo gautos iš Belgijos, Kipro, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės. Projektai ir kita informacija gauta iš Lenkijos, Slovėnijos ir Švedijos. Iš Estijos, Airijos ir Italijos negauta jokios informacijos apie padėtį šalyje.

[14] Skaičiuojant nuo „EUrosion“ projektu (2004 m.) nustatyto pakrantės ilgio.

[15] Idem. 4.

[16] Nors ES IPZV rekomendacijoje neprašoma Rumunijos ir Bulgarijos teikti ataskaitas, Rumunija pateikė savo projektus ir dokumentus iki 2006 12 31 (iš Bulgarijos jokios oficialios informacijos negauta).

[17] Rodiklių ir duomenų darbo grupės (WG-ID) http://ec.europa.eu/environment/iczm/home.htm#zone6, DEDUCE projektas (Interreg) http://www.gencat.net/mediamb/sosten/deduce/deduce.htm.

[18] Kintantis Europos pakrančių zonų veidas ( The changing faces of Europe's coastal areas ), EAA ataskaita Nr. 6/2006, ISSN 1725-9177; Europos teritorinio planavimo stebėjimo tinklas http://www.espon.eu/.

[19] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, OL L 108, 2007 4 25.

[20] Pvz., pasiūlytoji direktyva dėl potvynių vertinimo ir rizikos valdymo, COM(2006) 15, 2006 1 18; pasiūlytoji Dirvožemio apsaugos pagrindų direktyva, COM(2006) 232, 2006 9 22; Tarybos sprendimas, nustatantis civilinės saugos finansinę priemonę, 2007/162/EB, Euratomas, 2007 3 5; jūrų saugos paketai: http://ec.europa.eu/transport/maritime/safety/index_en.htm; "EUrosion" tyrimas: www.eurosion.org; ARMONIA projektas – taikomasis įvairios rizikos nustatymas, skirtas poveikio vertinimui: www.armoniaproject.net.

[21] Idem. 9.

[22] Metinė politikos strategija 2008 m., COM(2007) 65 galutinis, 2007 2 21.

[23] COM(2000) 547 final, 27.09.2000.

[24] Žalioji knyga "Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos", COM(2006) 275 galutinis, 2006 6 7.

[25] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

[26] Idem. 6, 3 straipsnis.

[27] Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija, Barselona, 1976 m., iš dalies pakeista 1995 m. http://www.pap-thecoastcentre.org/.

[28] Idem. 6, V priedas.

[29] Idem. 10.

[30] COM(2001) 428 galutinis, 2001 7 25; http://ec.europa.eu/governance/governance/index_en.htm.

[31] Europos Pralamento ir Tarybos direktyva, 2000/60/EB, OL L327, 2000 12 22.

[32] Tarybos direktyva 92/43/EEB, OL L 206, 1992 7 22 ir Tarybos direktyva 79/409/EEB, OL L 103, 1979 4 25.

[33] COM (2006) 216 galutinis, 2006 5 22.

[34] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB, OL L 197, 2001 7 21.

[35] COM(2006) 15 galutinis, 2006 1 18.

[36] COM(2006) 232 galutinis, 2006 9 22.

[37] 2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programa, COM(2006) 629 galutinis, 2006 10 24.

[38] http://ec.europa.eu/enterprise/services/tourism/tourism_sustainability_group.htm.

[39] Regionų ekonominiai pokyčiai, COM(2006) 675 ir SEC(2006) 1432, 2006 11 8.

[40] Europos žuvininkystės fondas, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, L223, 2006 8 15, p. 1.

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/structural_measures/arrangements_2007_2013_en.htm.

[41] ENCORA http://www.encora.eu/.

[42] Aplinkai skirta finansinė priemonė "LIFE+" dar turi būti priimta (Komisijos pasiūlymas COM(2004) 621, 2004 9 29).