[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 11.4.2007 KOM(2007) 160 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI JUODOSIOS JŪROS SINERGIJA – NAUJA REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO INICIATYVA KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI JUODOSIOS JŪROS SINERGIJA – NAUJA REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO INICIATYVA 1. ĮžANGA – REGIONINėS POLITIKOS POREIKIS 2007 m. sausio 1 d. dvi Juodosios jūros pakrantės valstybės – Bulgarija ir Rumunija – įstojo į Europos Sąjungą. Labiau nei bet kada anksčiau Europos Sąjungai rūpi jos kaimynų, esančių prie Juodosios jūros, klestėjimas, stabilumas ir saugumas. Juodosios jūros regionas[1] yra atskira geografinė zona, kurioje gausu gamtinių išteklių ir kuri užima strateginę vietą Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų sankirtoje. Kadangi čia yra daug gyventojų, šio regiono piliečiams yra daug galimybių ir uždavinių. Šis regionas yra besiplečianti rinka, turinti didelį vystymosi potencialą, ir svarbus energijos ir transporto srautų centras. Tačiau tai taip pat regionas, kuriame yra neišspręstų „įšaldytų“ konfliktų, daug aplinkosaugos problemų ir yra nepakankama pasienio kontrolė, kuri skatina nelegalią migraciją ir organizuotą nusikalstamumą. Nepaisant didelių pastaraisiais metais įvykusių teigiamų pokyčių, išlieka ekonominių reformų spartos ir valdymo kokybės skirtumai tarp įvairių šio regiono šalių. Regioniniu lygmeniu veikliai sprendžiant šiuos klausimus galima labai padėti šių šalių piliečiams ir prisidėti prie bendro Europos klestėjimo, stabilumo ir saugumo. Europos Sąjunga jau deda daug pastangų, kad skatintų demokratines ir ekonomines reformas, parengtų stabilumo pagrindus ir remtų vystymąsi Juodosios jūros regione rengdama plataus masto bendradarbiavimo programas. Šiuo klausimu yra svarbios trys ES politikos sritys: Turkijos pasirengimo narystei procesas, Europos kaimynystės politika (penkioms Rytų Europos kaimynystės politikos partnerėms aktyviai bendradarbiaujant Juodosios jūros regione) ir strateginė partnerystė su Rusijos Federacija. Be to, EB prisidėjo prie daugelio šiam regionui svarbių sektorių iniciatyvų. (Žr. I priedą). Juodosios jūros regione yra svarbių galimybių ir uždavinių, kuriems reikia regioniniu lygmeniu koordinuotų veiksmų. Tai yra tokie pagrindiniai sektoriai kaip energetika, transportas, aplinkosauga, judėjimas ir saugumas. Glaudesnio regioninio bendradarbiavimo tikslas nėra tiesiogiai spręsti ilgą laiką neišspręstus konfliktus šiame regione, bet jis galėtų didinti abipusį pasitikėjimą ir ilgainiui galėtų padėti pašalinti kai kurias trukdančias kliūtis. Atsižvelgiant į kultūrų susiliejimą Juodosios jūros regione, didėjantis regioninis bendradarbiavimas taip pat galėtų būti naudingas ir už šio regiono ribų. Todėl atėjo laikas Europos Sąjungai aktyviau dalyvauti regioniniu lygmeniu nustatant bendradarbiavimo prioritetus ir mechanizmus. Šiuo komunikatu Komisija siūlo Juodosios jūros sinergiją kaip naują ES regioninio bendradarbiavimo iniciatyvą. 2. JUODOSIOS JūROS SINERGIJOS SAVYBėS Komisija neketina siūlyti nepriklausomos Juodosios jūros strategijos, nes išsamios ES politikos nuostatos šio regiono atžvilgiu jau buvo nustatytos Turkijos pasirengimo narystei strategijoje, Europos kaimynystės politikoje ir strateginėje partnerystėje su Rusija. Šių politikos sričių tolesnis plėtojimas ir daugiausia dvišalis jų įgyvendinimas ir toliau lems strateginę programą. Reikia iniciatyvos, kuri papildytų šias politikos kryptis, sutelktų politinį dėmesį regioniniu lygmeniu ir sustiprintų vykstančius bendradarbiavimo procesus. Todėl pagrindinis Juodosios jūros sinergijos tikslas būtų bendradarbiavimo plėtojimas Juodosios jūros regione ir tarp viso šio regiono ir Europos Sąjungos. Ši visiškai skaidri ir visapusiška iniciatyva pagrįsta ES ir Juodosios jūros regiono bendrais interesais ir joje atsižvelgiama į konsultacijų su visomis Juodosios jūros valstybėmis rezultatus. Ji taip pat sustiprintų sinergiją su esančiomis regioninėmis iniciatyvomis, susiejančiomis Juodosios jūros regioną su ES, pvz., Dunojaus bendradarbiavimo procesas[2], ir būtų paremta jų patirtimi. Numatoma, kad Juodosios jūros sinergija bus lanksti programa, leidžianti užtikrinti didesnį darnumą ir politikos gairių buvimą. Vertinant tam tikrų iniciatyvų Bendrijos palaikymo naudą, pagrindinis kriterijus turėtų būti tiesiogiai susijusių valstybių ir regioninių įstaigų aktyvus dalyvavimas, įskaitant finansavimo klausimus. Veiksmų taikymo sritis galėtų peržengti regiono ribas, nes daug veiklos rūšių yra glaudžiai susijusios su kaimyniniais regionais, pirmiausiai Kaspijos jūros, Vidurinės Azijos ir Pietryčių Europos regionais. Būtų glaudus ryšys tarp požiūrio į Juodosios jūros regioną ir ES Vidurinės Azijos strategijos. Todėl bendradarbiavimas Juodosios jūros regione turės daug tarpregioninių elementų. Taip pat bus atsižvelgiama į kitas regioninio bendradarbiavimo programas, kurias remia tarptautinės organizacijos ir trečiosios šalys[3]. 3. PAGRINDINėS BENDRADARBIAVIMO SRITYS Pradžioje Juodosios jūros sinergijoje būtų skiriamas dėmesys bendrus prioritetus atspindintiems klausimams ir bendradarbiavimo sritims, kuriose ES jau aktyviai dalyvauja ir kurias aktyviai remia. Todėl šiame komunikate formuluojami keli trumpo ir vidutinės trukmės laikotarpio uždaviniai, susiję su šiomis sritimis[4]. 3.1. Demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir geras valdymas Europos Taryba ir ESBO nustatė žmogaus teisių ir demokratijos standartus, kurie taikomi visoms Juodosios jūros regiono valstybėms. ES pastangos šiuo atžvilgiu yra iš esmės dvišalės. Nepaisant to, regioninio lygmens veiksmai gali vaidinti svarbų vaidmenį stiprinant nacionalinių priemonių pagrindus. Per pastaruosius metus Juodosios jūros regioninės organizacijos prisiėmė įsipareigojimus vystyti veiksmingas demokratines institucijas, skatinti gerą valdymą ir teisinės valstybės principus. ES turėtų paremti šias regionines iniciatyvas dalindamasi patirtimi, susijusia su priemonėmis, skirtomis skatinti ir puoselėti žmogaus teises ir demokratiją, organizuodama mokymus ir mainų programas bei skatindama regioninį dialogą su pilietine visuomene. 3.2. Judėjimo valdymas ir saugumo gerinimas Regioniniu lygmeniu pagerinus pasienių valdymą ir muitinių bendradarbiavimą didėja saugumas ir taip padedama kovoti su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu, pvz., prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, taip pat padedama užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir ją valdyti. Tokie sėkmingi pavyzdžiai kaip ES pagalbos Moldovos ir Ukrainos pasienyje misija rodo, jog jie taip pat gali padėti spręsti konfliktus. Komisija netrukus pateiks komunikatą dėl visuotinio požiūrio į migraciją taikymo rytų ir pietryčių kaimynų atžvilgiu, įskaitant naujas iniciatyvas dėl geresnio migracijos valdymo ir nelegalios migracijos klausimo sprendimo. Per Juodosios jūros regioną eina svarbūs nelegalios migracijos keliai, todėl regioninis bendradarbiavimas šiais klausimais yra ypač svarbus. Komisija taip pat ragina šio regiono šalis toliau plėtoti praktinį bendradarbiavimą apskritai kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu, dalijantis patirtimi, įgyta iš kitų panašių iniciatyvų Pietryčių Europoje ir Baltijos regione. Tolesnis sustiprintas regioninis bendradarbiavimas pagerins nacionalinių teisėsaugos institucijų darbą, visų pirma kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Juodosios jūros regiono dalyviai galėtų naudingai plėtoti geriausią praktiką, parengti bendrus informacijos saugojimo ir keitimosi ja standartus, sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemas, susijusias su tarptautiniu nusikalstamumu, ir parengti mokymo programas. Šiuo tikslu galima būtų panaudoti SECI regioninio centro[5] ir BBCIC[6] patirtį ir veiklą. 3.3. „Įšaldyti“ konfliktai Komisija remia aktyvesnį ES vaidmenį didinant politinį dalyvavimą vykstančiuose procesuose, sprendžiant konfliktus (Uždniestrė, Abchazija, Pietų Osetija ir Kalnų Karabachas) ir pasiūlė, kad ES taip pat išnagrinėtų galimybes aktyviau dalyvauti, pvz., stebėjimo procesuose . Juodosios jūros sinergija galėtų būti būdas spręsti bendro politinio klimato klausimą imantis susijusių valdymo ir ekonominio vystymosi trūkumo, socialinės darnos, saugumo ir stabilumo stygiaus aspektų. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pasitikėjimo stiprinimo priemonių skatinimui susijusiuose regionuose , įskaitant bendradarbiavimo programas, sukurtas specialiai tam, kad padalytos šalys suartėtų. 3.4. Energetika Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbi gamybos ir tiekimo zona ES energijos tiekimo saugumo atžvilgiu. Jis turi svarbų energijos tiekimo diversifikavimo potencialą ir todėl jis yra svarbus ES išorės energetikos strategijos komponentas. Energijos tiekimo saugumo diversifikavimas atitinka mūsų partnerių šiame regione ir ES interesus. Komisija ir toliau stiprins ryšius su energijos gamintojais, tranzito šalimis ir vartotojais palaikydama dialogą energetikos saugumo klausimu . Šiuo dialogu bus skatinamas teisės ir reglamentavimo derinimas pasitelkus Baku iniciatyvą (žr. I priedą), Europos kaimynystės politiką, ES ir Rusijos energetikos dialogą. Šio tikslo taip pat bus siekiama, kur tinkama, plečiant Energetikos bendrijos sutartį, ją pasirašant su Moldova, Turkija ir Ukraina, taip pat pasirašant tarpusavio supratimo memorandumus su Azerbaidžanu ir Ukraina, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, prekybos susitarimus, pasitelkiant derybas dėl narystės PPO ir, kur tinkama, pasirašant kitus dvišalius energetikos susitarimus. Tikslas yra sukurti aiškią, skaidrią ir nediskriminacinę sistemą , atitinkančią ES acquis , energijos gamybos, transportavimo ir tranzito srityse. ES taip pat padeda šio regiono šalims aiškiau koncentruotis į alternatyvius energijos šaltinius, energijos veiksmingumą ir jos taupymą , nes tai leis naudotis svarbiais energijos ištekliais. ES glaudžiai bendradarbiauja su regioniniais partneriais siekdama padidinti energetinį stabilumą modernizuojant esamą ir kuriant naują energetikos infrastruktūrą . Šiuo klausimu Komisija, bendradarbiaudama su savo partneriais, kuria naują Kaspijos jūros regiono ir Juodosios jūros regiono energijos tiekimo koridorių . Į šį koridoriaus projektą bus įtrauktos kelios techninės galimybės papildomai eksportuoti dujas iš Vidurinės Azijos per Juodosios jūros regioną į ES. Be to, atsižvelgdama į didėjantį per Juodąją jūrą tranzitu tiekiamos naftos kiekį, dėl kurio padidėjo susirūpinimas saugos ir aplinkos klausimais, ES ypač rūpi bendradarbiaujant šiame regione sukurti tvarią ir ekologišką naftos tranzito sistemą. Šiuo metu svarstomi keli aplinkkelio Bosforo sąsiauriu projektai. (Žr. I priedą). Todėl ES turėtų skatinti dideles investicijas , kurių reikia, kad būtų pasiekti pirmiau minėti tikslai. Galiausiai vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip siūloma neseniai parengtame komunikate dėl Europos energetikos politikos[7], Komisija išnagrinės galimybę sukurti ES ir Europos kaimynystės politikos regiono valstybių teisinę sistemą , į kurią būtų įtraukti tiekimo, tranzito ir paklausos saugumo bendri interesai. Bus pradėta ekonominio pagrįstumo analizė siekiant nustatyti, ar būtina kurti tokią bendrą teisinę sistemą, kuri apimtų gamybos, tranzito ir vartotojų šalis. 3.5. Transportas Komisija turėtų ir toliau aktyviai remti bendradarbiavimą regioninio transporto srityje, siekdama pagerinti transporto operacijų veiksmingumą, saugą ir saugumą. ES pasinaudotų įvairių transporto iniciatyvų, susijusių su Juodosios jūros regionu, patirtimi. (Žr. I priedą). Neseniai parengtu komunikatu[8] Komisija pradėjo diskusiją apie būdus pagerinti bendradarbiavimą transporto srityje ir supaprastinti įvairią šiuo metu vykstančią bendradarbiavimo veiklą. Reikia ir toliau stengtis vystyti transporto ašis tarp Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių, kaip numatė aukšto lygio grupė. Reikia koordinuoti šiuo metu vykstančias iniciatyvas, kurios turėtų leisti aiškiai paskirstyti darbus arba net iš dalies sujungti egzistuojančius reguliarius renginius ir struktūras. Iki 2015 m. TRACECA strategija turėtų būti svarbi regioninio transporto vystymo bazė. Svarbiausias tikslas išliks transporto politikos dialogas siekiant suderinti reglamentavimą . Komisija ketina padėti nustatyti veiksmus, kurie leistų vienodai ir nuosekliai taikyti susijusias priemones ir standartus. Konkurencingumas, sugebėjimas pritraukti transporto srautus, saugos, saugumo, sąveikos ir intermodalumo tobulinimas turėtų būti lemiami veiksniai rengiant ateities planus. Aviacijos sauga ir bendros aviacijos erdvės plėtimas yra svarbūs tikslai. Atsižvelgiant į didėjantį angliavandenilių transportavimo poreikį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jūrų saugumo klausimui. Pirmiausiai Paryžiaus ir Juodosios jūros valstybių tarpusavio supratimo memorandumų dėl uosto valstybės kontrolės praktika ir procedūros turėtų būti suderinti aukščiausiu vykdymo lygmeniu. Komisija siūlo visapusiškai išnaudoti privalumus, kuriuos teikia trumpųjų nuotolių laivyba ir vidaus vandenys, pirmiausia Dunojus. 3.6. Aplinka Egzistuoja daug regioninių procesų, bet jų įgyvendinimas atsilieka. ES jūrų strategijoje ir siūlomoje Jūrų strategijos direktyvoje, kurią Komisija priėmė 2005 m.[9], pripažįstama, kad reikia regioniniu lygmeniu spręsti jūrų aplinkosaugos problemas. Pagal ES jūrų strategiją bus reikalaujama, kad ES valstybės narės visose regioninėse jūrose, kurios ribojasi su ES sienomis, užtikrintų bendradarbiavimą su visomis to regiono šalimis. Šiuo tikslu valstybės narės bus raginamos dirbti remdamosi regioninių jūrų konvencijomis, įskaitant Juodosios jūros komisiją. (Žr. I priedą). Bendrijos prisijungimas prie Konvencijos dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos yra prioritetinis uždavinys. Juodosios jūros regiono šalys turi aktyviau įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus ir siekti labiau į strategiją orientuoto bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje šiame regione . Šiuo atžvilgiu DABLAS darbo grupės bendradarbiavimo metodas investicijų į vandens apsaugą gerinimo srityje galėtų būti panaudotas kaip pavyzdys, kurį galima būtų taikyti kitais regioninės aplinkosaugos klausimais , pvz., gamtos apsauga, atliekų tvarkymas, pramoninis arba oro teršimas, tais atvejais, kai regioninis metodas duotų realios naudos. Komisija taip pat turėtų skatinti regioninio lygmens veiklą, nukreiptą į kovą su klimato kaita, visų pirma bendrai įgyvendinant Kioto protokole minimą švaraus vystymosi mechanizmą ir įtraukti Juodosios jūros regiono šalis į tarptautines diskusijas dėl būsimų veiksmų. Galima būtų išnagrinėti kitus mechanizmus, pvz., ilgesnio laikotarpio nacionalinių išmetamųjų dujų leidimų prekybos sistemų vystymą šiame regione. 3.7. Jūrų politika Juodosios jūros sinergijoje numatoma galimybė palaikyti dialogą dėl besiformuojančios Europos Sąjungos holistinės jūrų politikos , kurios tikslas – kiek įmanoma padidinti tvarųjį augimą ir darbo vietų kūrimą su jūra susijusiuose sektoriuose ir pakrančių regionuose. Tai apimtų paslaugų teikimo, pramonės įmonių ir mokslo institucijų, dirbančių su jūra susijusiuose sektoriuose, bendradarbiavimo grupių tinklų kūrimą ir bendradarbiavimo ir integracijos jūros stebėjimo srityje gerinimą, siekiant laivybos saugos ir saugumo bei aplinkos apsaugos. 3.8. Žuvininkystė Juodoji jūra yra svarbus žuvininkystės regionas, o didžioji dalis jos žvejybos išteklių yra tarpvalstybiniai. Dalies jų būklė yra prasta ir todėl, siekiant padėti juos atstatyti, reikia regioninio lygmens veiksmų. ES siektų skatinti tvarųjį vystymąsi pasitelkiant žuvininkystės valdymą, mokslinius tyrimus, duomenų rinkimą ir žvejybos išteklių vertinimą Juodosios jūros regione. Reikėtų išnagrinėti naujus būdus užtikrinti tvarųjį ir atsakingą žuvininkystės išteklių naudojimą šiame regione. Reikėtų geriau išnaudoti Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos, kurios įgaliojimai apima Juodąją jūrą, siūlomas galimybes. 3.9. Prekyba ES yra svarbi Juodosios jūros šalių ekonominė ir prekybos partnerė, o glaudesni ekonominio bendradarbiavimo ryšiai ir pirmenybiniai prekybos santykiai yra svarbus mūsų santykių elementas. Visų Juodosios jūros valstybių stojimas į PPO ir mūsų derybos dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus keičiančių susitarimų su Rusija ir Ukraina bus svarbus žingsnis siekiant prekybos liberalizavimo regione, o ES toliau rems šį procesą . Europos kaimynystės politikos veiksmų plane numatytų prekybos ir ekonominių nuostatų (visų pirma susijusių su tolesnėmis rinkos ekonomikos reformomis ir laipsnišku teisės aktų ir praktikos suderinimu su ES acquis , susijusiu su prekyba) įgyvendinimas ir toliau atlieka svarbų vaidmenį lengvinant regioninę prekybą ir regiono integracijoje. Juodosios jūros regioninio bendradarbiavimo organizacijos pasiūlė keletą iniciatyvų, kurių tikslas – vystyti laisvosios prekybos zonas. Apskritai ES palankiai vertina veiksmus, kurie realiai padeda liberalizuoti prekybą, su sąlyga, kad jie atitiktų daugiašalės prekybos režimą ir atspindėtų egzistuojančius EB ir susijusių valstybių susitarimus. Visose iniciatyvose turėtų būti deramai atsižvelgiama į tai, kad ES valstybės narės ir šalys, kurios dėl muitų sąjungos yra saistomos ES bendros prekybos politikos, negali savarankiškai dalyvauti regioninėse laisvosios prekybos sistemose. 3.10. Mokslinių tyrimų ir švietimo tinklai Komisija ketina skatinti visų šio regiono šalių tarpusavio ryšius joms prisijungiant prie visos Europos mokslinių tyrimų pagrindo GEANT. Yra abipusis susidomėjimas teikti didelės spartos ryšio palaikymo galimybę mokslinių tyrimų ir švietimo bendruomenėms ir skatinant šių šalių teisės aktų ir reglamentavimo sistemų derinimą su ES sistema. Šiuo tikslu reikės įsteigti nepriklausomas ir veiksmingas reglamentavimo institucijas. Be to, egzistuoja poreikis skatinti plėsti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir raginti pradėti teikti interneto paslaugas e. vyriausybės, e. verslo, e. sveikatos srityse ir naudoti IRT švietimo ir mokslinių tyrimų srityse. Tempus programa bus naudinga priemonė kuriant ES ir Juodosios jūros regiono universitetų bendradarbiavimo projektus, sutelkiant dėmesį į aukštojo mokslo reformą. 3.11. Mokslas ir technologijos Komisija ketina skatinti gebėjimų ugdymą ir dialogą su Juodosios jūros regiono valstybėmis mokslo bei technologijų politikos srityje, visų pirma pasitelkdama turimas naujas priemones pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą. Taip bus užtikrinta, kad specifinė mokslinių tyrimų veikla ir bendro intereso temos būtų įtrauktos į 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos darbo programas ir taip bus skatinama sinergija tarp veiklos, finansuojamos pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, ir kitų tinkamų EB finansinių priemonių. 3.12. Užimtumas ir socialiniai reikalai Juodosios jūros regiono šalys partnerės susiduria su panašiais uždaviniais, pvz., dideliu nedarbu, plačiai paplitusia šešėline ekonomika ir klausimais, susijusiais su gero darbo skatinimu, pvz., socialinis dialogas, socialinė apsauga ir lyčių lygybė. Keliuose Europos kaimynystės politikos veiksmų planuose pabrėžiamas kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslas. Geresnis etninių mažumų integravimas ir kova su diskriminacija yra pagrindiniai susirūpinimo dėl socialinės sanglaudos šaltiniai daugelyje Juodosios jūros šalių partnerių. Bendradarbiavimas šiais klausimais regioniniu lygmeniu galėtų būti naudingas, ypač tais atvejais, kai kalbama apie keitimąsi informacija ir geriausia praktika, taip pat apie visuomenės informavimo iniciatyvas, įskaitant mokymo programas, skirtas susijusiems pareigūnams, socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. ES turėtų remti tokią veiklą rengdama tinkamas techninės pagalbos programas. 3.13. Regioninė plėtra Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, Juodosios jūros pakrantės valstybės pirmą kartą galėjo gauti finansavimą pagal Europos Sąjungos regioninę politiką. Šiose dviejose valstybėse narėse regioninės politikos programomis visų pirma bus prisidėta gerinant šių valstybių pakrančių regionų konkurencingumą ir aplinkos apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkėms. Šių programų vykdymo patirtimi bus galima dalytis visame Juodosios jūros regione, įgyvendinant 4 skirsnyje minėtas bendradarbiavimo programas. 4. TARPVALSTYBINIS BENDRADARBIAVIMAS IR VIETOS BEI PILIETINėS VISUOMENėS VEIKėJų VAIDMUO Pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę Komisija parengė Juodosios jūros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą. Šios „jūros baseino programos“ tikslas – remti bendradarbiavimą pilietinės visuomenės ir vietos lygmeniu Juodosios jūros pakrančių teritorijose. Ši programa bus valdoma vietoje regione, partneriams prisiimant bendrą atsakomybę už jos įgyvendinimą. Šia programa palengvinamas tolesnis kontaktų plėtojimas tarp Juodosios jūros miestų ir bendruomenių, universitetų, kultūros subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant vartotojų organizacijas. Tai gali atlikti ypač svarbų vaidmenį konfliktų zonose, kuriose pilietinės visuomenės veikėjai yra nepaprastai naudingi plėtojant bendradarbiavimą su gyventojais ir tarp jų. Be to, bus naujų Bulgarijos ir Rumunijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų (finansuojamų iš Europos regioninės plėtros fondo) bei Bulgarijos ir Turkijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų (finansuojamų pagal Pasirengimo narystei priemonę). Todėl bus galima imtis veiksmų, susijusių su jūrų ir pakrančių veikla, kurie stiprins ryšių vystymą ir bendradarbiavimą Juodosios jūros vakarinėje pakrantėje. 5. EUROPOS KAIMYNYSTėS POLITIKOS STIPRINIMAS Penkios Juodosios jūros regiono šalys yra Europos kaimynystės politikos partnerės. Europos kaimynystės politikos stiprinimas, įskaitant Europos kaimynystės politikos teminės dimensijos kūrimą ir laipsnišką gilių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų plėtojimą, praturtintų bendradarbiavimą Juodosios jūros regione. Kliūčių teisėtoms kelionėms pašalinimas, nauja stipendijų sistema pagal Erasmus Mundus programos „Išorės bendradarbiavimo langą“ ir glaudesnis universitetų bendradarbiavimas galėtų padėti palengvinti regioninius kontaktus. Siūloma Kaimynystės investavimo priemonė, skirta šalims, turinčioms Europos kaimynystės politikos veiksmų planus, galėtų padėti parengti ir bendrai finansuoti infrastruktūros investicijas, pirmiausiai energetikos, transporto ir aplinkosaugos srityse, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų institucijomis, visų pirma EIB ir ERPB. 6. REGIONINIų ORGANIZACIJų VAIDMUO Komisija nesiūlo kurti naujų institucijų arba biurokratinių struktūrų. Juodosios jūros valstybės išliks pagrindinėmis ES pašnekovėmis tiek dvišaliuose santykiuose, tiek diskusijose regioniniu lygmeniu. EB indėlio didžioji dalis ir toliau bus teikiama pasitelkus nustatytas sektorių programas, kurias valdo Komisija. Tačiau ES turėtų būti pasirengusi stiprinti kontaktus su regioninėmis organizacijomis. ES Juodosios jūros regioninės iniciatyvos tikslas – visapusiškas požiūris, įtraukiant visas šio regiono šalis; todėl didelis Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (JJEB)[10] narių skaičius ir tai, jog Rusija ir Turkija yra jos narės steigėjos yra svarbus privalumas ir galėtų labai prisidėti prie Juodosios jūros sinergijos sėkmės. ES ir JJEB ryšiai pirmiausiai būtų naudingi regioninio lygmens dialogui. Tai galėtų apimti vyresniųjų pareigūnų susitikimus, siekiant geriau koordinuoti konkrečius projektus. Iniciatyvos pradžios aukšto lygio politinis renginys suteiktų ES Juodosios jūros sinergijai politinę orientaciją ir matomumą. Atsižvelgiant į akivaizdžią pažangą ir Juodosios jūros sinergijos partneriams nusprendus, ministerijų lygmeniu galėtų būti rengiami reguliarūs susitikimai, kuriuose dalyvautų ES ir JJEB šalys. ES ir Europos kaimynystės politikos partnerių iš Juodosios jūros regiono susitikimai galėtų būti organizuojami pakaitomis su šiais susitikimais ir suteiktų galimybę konsultuotis klausimais, susijusiais su Europos kaimynystės politika. Juodosios jūros sinergijai taip pat būtų naudingi jau užmegzti kontaktai tarp Europos Parlamento ir JJEB Parlamentinės Asamblėjos. Šiuo metu septynios ES valstybės narės turi stebėtojo statusą JJEB[11]. Atsižvelgdama į JJEB iniciatyvą Komisija taip pat ketina siekti stebėtojos statuso ir paremti ES valstybių narių paraiškas stebėtojo statusui gauti. Kartu Komisija bus pasirengusi pasinaudoti visomis tinkamomis bendradarbiavimo galimybėmis, kurias gali suteikti kitos regioninės institucijos ir iniciatyvos. Juodosios jūros forumas[12] galėtų būti ypač naudingas nevyriausybiniu, pilietinės visuomenės lygmeniu, atsižvelgiant į jo regioninių partnerysčių ir tinklų tikslą. 7. FINANSINė PARAMA Bendrasis finansavimas bus taikomas kaip pagrindinis principas. Prireikus, Bendrijos finansinė parama galėtų būti teikiama pagal nacionalines, regionines ir tarptautines Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programas, kitas išorės pagalbos priemones, o ES valstybėms narėms – iš Europos regioninės plėtros fondo. Padidintas naujų EB finansavimo priemonių lankstumas turėtų palengvinti regioninių bendradarbiavimo iniciatyvų finansavimą. ERPB, EIB ir Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banko[13] regioninė veikla jau dabar yra reikšminga, o Juodosios jūros sinergija galėtų suteikti naujų galimybių, įskaitant bendro finansavimo mechanizmų plėtrą, naudojimąsi patirtimi, įgyta vykdant tokias programas kaip Šiaurės dimensijos partnerystės. 8. IšVADA Juodosios jūros regioninė grupė gerokai pasikeitė per pastaruosius metus ir vystysis toliau. Šiomis sąlygomis nauja ES regioninio bendradarbiavimo iniciatyva naudingai papildytų jau egzistuojančius plataus masto dvišalius ir sektorių veiksmus. Europos Sąjungos buvimas Juodosios jūros regione atveria langą naujoms perspektyvoms ir galimybėms. Tam reikia nuoseklesnių, ilgiau trunkančių veiksmų, kurie padėtų visapusiškai pasinaudoti šiomis galimybėmis, suteikti regionui stabilumo ir skatinti jo klestėjimą. Aktyvesnis ES dalyvavimas Juodosios jūros regioniniame bendradarbiavime padės pasiekti šį tikslą. ANNEX I Recent and Ongoing EU activities at regional level Already in a 1997 Communication[14], the Commission stressed the need to support cooperation in the Black Sea region and suggested appropriate areas for Community programmes. In the ensuing period the EC has contributed to a number of initiatives and cooperation programmes of regional relevance, notably: 1. The Baku Initiative This is a framework to enhance cooperation in both the energy and transport fields and to stimulate progressive convergence towards EC principles. 2. The INOGATE programme The INterstate Oil and GAs To Europe pipelines, INOGATE, improves the security of energy supply through multi-annual technical assistance programmes. It is supported by the EU-Black Sea and Caspian Sea Basin and its Neighbouring Countries Energy Cooperation Secretariat, as was agreed at the Astana Ministerial Conference on 30 November 2006. 3. Energy infrastructure The Commission has been working with others on upgrading the energy infrastructure. Major projects have been carried out, including the Baku-Supsa and the Baku-Tbilisi-Ceyhan oil pipelines as well as the Baku-Tbilisi-Erzerum gas pipeline. Furthermore, a number of projects of new energy infrastructure are currently considered. These include the reversal of the Brody-Odessa pipeline and its extension to Plock in Poland, as well as the Constanza-Omisalj-Trieste, Burgas-Vlore and Burgas-Alexandroupolis oil pipelines. In addition, the Commission has acted as a catalyst for the agreement between Greece and Turkey for the completion of a gas pipeline linking the two countries with a possible extension to Italy. 4. TRACECA The TRAnsport Corridor Europe Caucasus Central Asia (TRACECA) programme provides technical assistance covering road, rail, aviation and maritime transport connections from Central Asia to Europe. It was originally a Community programme but since 1999 it is regulated by a multilateral agreement with intergovernmental structures. 5. High Level Group Initiatives In 2004, the European Commission established the High Level Group on the Extension of the Major Trans-European Transport Axes to the Neighbouring Countries and Regions. The HLG delivered its recommendations in December 2005. Many of the initiatives put forward by the High Level Group are pertinent to the Black Sea region. 6. Environment The Commission actively contributes to the work of the Black Sea Commission, the executive body of the Convention on the Protection of the Black Sea against Pollution, which was signed in 1992 by the six littoral states. Furthermore, the Commission chairs the Danube Black Sea Task Force, which was set up by the countries of the Danube-Black Sea region in 2001 to encourage a strategic focus on investments in the field of water. 7. Conflict Resolution The Commission has contributed to activities aiming at conflict resolution, notably through the Border Assistance Mission for Moldova and Ukraine. 8. National Research and Education Networks The interconnection of the National Research and Education Networks (NRENs) to the pan-European research backbone GEANT has been achieved for all the European Union Member States and Candidate Countries. As regards Moldova and the Caucasus countries, they are only linked with very limited capacity, while the Ukraine is not linked at all, which constitutes a major blocking factor to the further development of research and education efforts in the region. 9. Science and Technology Efforts to consolidate the potential of the Black Sea countries and to establish stronger links with the scientific community of the EU were spearheaded by the INCO Programme of the 6th Framework Programme for Science, Technology and Development (2002-2006). This programme was aimed at the Bulgaria, Romania and Turkey as well as eastern ENP partners. The Framework Programme included additional and substantial cooperation with the latter, particularly through the INTAS Programme which focused on cooperation between the EU and Eastern Europe and Central Asia. In September 2005, the Ministers of countries that belong to BSEC adopted a ‘ BSEC Action Plan on cooperation in science and technology ’. This plan was developed with European help for a 4 years period. It aims at enhancing S&T cooperation among the Black Sea countries as well as between BSEC and the EU. The Commission participates in all S&T Working Group meetings to assist in the implementation of the Action Plan. [pic] [1] Į Juodosios jūros regioną (žr. žemėlapį II priede) įeina Graikija, Bulgarija, Rumunija ir Moldova vakaruose, Ukraina ir Rusija šiaurėje, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas rytuose ir Turkija pietuose. Nors Armėnija, Azerbaidžanas, Moldova ir Graikija nėra pakrantės valstybės, dėl istorinių priežasčių, teritorinio artumo ir artimų ryšių jos iš tikrųjų yra šio regiono dalyvės. [2] Šią iniciatyvą pasitelkusios Stabilumo paktą parengė Austrija, Rumunija ir Europos Komisija, siekdamos išplėsti ir sustiprinti bendradarbiavimą Dunojaus regione ir suteikti jam aiškią politinę ir ekonominę dimensiją. [3] Pavyzdžiui, JT, ESBO, EBPO ir Europos Tarybos programos arba Jungtinių Valstijų „German Marshall Fund“ (GMF) Juodosios jūros regioninio bendradarbiavimo fondas. [4] Konkretūs uždaviniai pagal 3 ir 4 skyrius išskirti kursyvu. [5] Pietryčių Europos bendradarbiavimo iniciatyvos regioninis centras kovai su tarptautiniu nusikalstamumu. Įsikūręs Bukarešte. Kelios Juodosios jūros valstybės yra jo narės arba stebėtojos. [6] Juodosios jūros pasienio koordinavimo ir informacijos centras, įsikūręs Burgase. Teikia informaciją apie neteisėtą veiklą Juodosios jūros regione ir skatina keitimąsi informacija tarp pakrantės apsaugos tarnybų. [7] COM(2007) 1 galutinis, 2007 1 10. [8] COM(2007) 32 galutinis „Transporto Europoje ir kaimyniniuose regionuose gairės“. Šiame komunikate, paremtame aukšto lygio grupės rekomendacijomis, apibrėžti pirmieji veiksmai, siekiant glaudesnės ES transporto sistemos integracijos su kaimyninių šalių sistemomis. [9] COM(2005) 504 ir COM(2005) 505, 2005 m. spalio 24 d. [10] JJEBO buvo įsteigta 1992 m., o 1999 m. tapo tarptautine organizacija. Pradžioje buvo koncentruojamasi į ekonominį bendradarbiavimą, tačiau jos dėmesio centras palaipsniui platėjo. Jos narės yra visos 1 išnašoje išvardytos Juodosios jūros šalys ir Albanija bei Serbija. [11] Čekija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Lenkija ir Slovakija. [12] Juodosios jūros forumas yra Rumunijos iniciatyva. [13] Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros bankas įsikūręs Salonikuose. Akcininkai yra Juodosios jūros regiono valstybių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos valstybės narės steigėjos. [14] COM(97) 597 final. Communication on Regional Cooperation in the Black Sea Area