[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.3.2007

KOM(2007) 94 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲKOMITETUI

Transeuropinis transporto tinklas Ataskaita apie gairių įgyvendinimą 2002–2003 m. pagal Sprendimo 1692/96/EB 18 straipsnį {SEK(2007) 313}

TURINYS

Įžanga 3

Politinės aplinkybės 3

Įgyvendinimas 5

1 skyrius 5

1.1 Bendras įgyvendinimo vertinimas 5

1.2 Įgyvendinimas pagal transporto rūšis ir sektorius 6

1.2.1 TEN-T kelių tinklas 6

1.2.2 TEN-T geležinkelių tinklas 6

1.2.3 TEN-T vidaus vandenų kelių tinklas 6

1.2.4 TEN-T uostai 7

1.2.5 TEN-T oro uostai 7

1.2.6 Kombinuoto transporto tinklas 7

1.2.7 Eismo valdymo ir navigacijos sistemos 7

2 skyrius 8

2.1 Horizontalieji klausimai 8

2.1.1 Sąveika 8

2.1.2 Moksliniai tyrimai ir plėtra 8

2.1.3 Aplinkos apsauga 9

3 skyrius 9

3.1 Bendras TEN-T įgyvendinimo 2002–2003 m. laikotarpiu vertinimas 9

3.2 Prioritetiniai projektai 11

3.3 Finansavimo šaltiniai 11

3.3.1 TEN-T biudžetas 11

3.3.2 Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) 12

3.3.3 Sanglaudos fondas 12

3.3.4 ISPA fondas 12

3.3.5 Europos investicijų banko paskolos 12

3.3.6 Bendras finansavimo šaltinių vertinimas 12

Išvada 13

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲKOMITETUI

Transeuropinis transporto tinklas Ataskaita apie gairių įgyvendinimą 2002–2003 m. pagal Sprendimo 1692/96/EB 18 straipsnį

Įžanga

Ataskaitoje vertinamas transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros įgyvendinimas pagal Sprendime 1692/96/EB[1] nustatytas TEN-T gaires. Šios gairės – tai bendra nuorodų sistema, skirta įgyvendinti tinklo plėtrą ir nustatyti bendro intereso projektus, kurie turi būti įvykdyti iki 2010 m. Gairės taikomos: kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių tinklams, jūrų greitkeliams, jūrų ir vidaus vandenų uostams, oro uostams ir kitoms įvairių rūšių tinklų jungties vietoms, eismo valdymui ir navigacijos sistemoms.

Sprendimo 18 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybių narių padedama Komisija kas dvejus metus pateiktų ataskaitą apie šių gairių įgyvendinimą.

Ataskaita aprėpia dvejų metų laikotarpį nuo 2002 m. pabaigos iki 2003 m. pabaigos. Ataskaitoje pateikiami „senųjų“ ir „naujųjų“ valstybių narių bei Bulgarijos ir Rumunijos duomenys apie investicijas, iš dalies jie suskirstyti pagal ES15[2], ES10[3] ir ES2[4] bei ES 27 (pagal visas tris valstybių grupes).

Politinės aplinkybės

1996 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros. TEN-T gairės – tai bendra nuorodų sistema, skirta įgyvendinti tinklo plėtrą ir nustatyti bendro intereso projektus. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 1994 m. Esene ypatingą reikšmę skyrė keturiolikai šių projektų.

2001 m. rugsėjo mėn. Komisija patvirtino Baltąją knygą „Europos transporto politika 2010 m.: laikas spręsti“. Atsižvelgdama į blogėjančią padėtį dėl transporto spūsčių ir didėjančias transporto išorės sąnaudas, Komisija rekomendavo siekiant tvarumo ir tausumo bendrojoje transporto politikoje daugiau dėmesio skirti transporto rūšių keitimo tobulinimui. Apskritai keleivių transportas auga lėčiau už BVP, o krovinių transportas – sparčiau už BVP. Praktiškai kelių transportas plėtojasi panašiu tempu kaip BVP, taip pat greitai vystosi jūrų ir oro transportas.

[pic]

Goods transport | krovinių vežimas |

Real GDP | realusis BVP |

Passenger transport | keleivių vežimas |

Transporto paklausa palyginti su BVP augimu 1995–2004 m. 25 ES valstybėse narėse[5]

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą Nr. 1346/2001/EB[6], iš dalies pakeičiantį TEN-T gaires dėl jūrų uostų, vidaus vandens uostų ir įvairiarūšio transporto terminalų, kuriame reaguojant į naujausius įvykius pabrėžta daugiarūšio transporto tinklo svarba.

2001 m. spalio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros. Europos Parlamentas pasiūlymą su kai kuriais pakeitimais priėmė per pirmąjį svarstymą. Kadangi pasiūlymo eiga Taryboje nepasistūmėjo į priekį, Komisija nusprendė pasiūlyti išsamesnes gairių pataisas; iš 27 ES valstybių narių ir Europos investicijų banko atstovų sudarė aukšto lygio pareigūnų grupę (ALG), jai pirmininkavo buvęs Komisijos viceprezidentas p. Van Miert. 2003 m. spalio 1 d., remdamasi ALG atlikto darbo rezultatais ir atsižvelgdama į Europos Parlamento pastabas per pirmąjį svarstymą, Komisija pateikė naują pasiūlymą, papildantį ankstesnįjį 2001 m. pasiūlymą. Atsižvelgiant į ALG rekomendacijas sprendime buvo nurodyta 30 prioritetinių projektų, gana svarbių tarptautiniam eismui. Tarp tokių prioritetinių projektų yra ir projektų naujosiose valstybėse narėse.

2004 m. balandžio mėn. Sprendimu Nr. 884/2004/EB[7], iš dalies keičiančiu Sprendimą Nr. 1692/96/EB, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pataisytas gaires. Pataisytose gairėse svarbesnis prioritetas teikiamas pagrindiniams projektams, o ribotos lėšos koncentruojamos Europos intereso projektams, pavyzdžiui, valstybių sienas kertančioms atkarpoms ir gamtinėms kliūtims; tinklo plėtrą numatoma baigti 2020 m.

Be to, žmonių ir prekių tvariam judėjimui užtikrinti būtini mechanizmai jūrų greitkeliams tarp valstybių narių plėtoti ir taip sumažinti spūstis keliuose ir (arba) gerinti prieigą prie periferinių ar salų regionų ir valstybių.

Įgyvendinimas

Rengiant šią ataskaitą buvo išanalizuotos pagal atskirus projektus ir valstybes nares TEN-T įgyvendinimui 2002 m. ir 2003 m. skirtos lėšos, ypatingas dėmesys kreiptas į prioritetinius projektus. Kad būtų galima stebėti TEN-T tinklo plėtrą, sudaryta investicijų ir fizinio TEN-T įgyvendinimo prognozė 2004–2020 m. laikotarpiui.

Dvejų 2002–2003 m. laikotarpiu bendra investicijų į TEN-T tinklą, aprėpiantį 27 ES valstybes nares, suma siekė apytiksliai 82 mlrd. EUR.

Atlikus bendrą šio laikotarpio investicijų į TEN-T šaltinių vertinimą, pasirodė, kad nacionalinė viešojo finansavimo dalis siekė apie 78 % ir 2002–2003 m. laikotarpiu sudarė didžiausią investicijų dalį į TEN-T: kartu su EIB paskolomis šių dviejų šaltinių indėlis sudarė daugiau kaip 90 % investicijų į TEN-T tinklą.

1 SKYRIUS

1.1 Bendras įgyvendinimo vertinimas

2002 m. bendra investicijų į 27 ES valstybių narių TEN-T tinklą suma siekė 38,5 mlrd. EUR, o 2003 m. – 43,8 mlrd. EUR.

Vertinant pagal transporto rūšis, 2002–2003 m. daugiausia investicijų buvo skirta geležinkeliams (46 %), po to keliams (33 %), oro uostams (12 %), uostams (6 %) ir vidaus vandenų keliams (2 %). Šis investicijų pasiskirstymas palyginti su 1998–2001 m. reikšmingiau nepasikeitė.

[pic]

ROADS – KELIAI; RAIL – GELEŽINKELIAI; IVW – VIDAUS VANDENŲ KELIAI; PORTS – UOSTAI; AIRPORTS – ORO UOSTAI

Pav. 2: Investicijos pagal transporto rūšis 2002 m. ir 2003 m.

1.2 Įgyvendinimas pagal transporto rūšis ir sektorius

1.2.1 TEN-T kelių tinklas

Pagal gairėse pateiktą apibrėžimą TEN-T kelių tinklas – tai greitkeliai ir kiti geros kokybės keliai. TEN-T tinklo esamų ar planuojamų kelių ilgis 27 ES valstybėse narėse yra apytiksliai 95 700 km – 74 500 km esamų kelių ir 21 200 km planuojamų iki 2020 m. nutiesti kelių.

2002 m. bendra investicijų suma į 27 ES valstybių narių TEN-T kelių tinklą sudarė 11,53 mlrd. EUR, o 2003 m. – 15,61 mlrd. EUR (2002–2003 m. buvo iš viso 27,14 mlrd. EUR). Palyginti su ankstesniais metais 2002–2003 m. laikotarpiu vidutinė metinė investicijų į kelius suma nežymiai padidėjo.

1.2.2 TEN-T geležinkelių tinklas

2003 m. bendras 27 ES valstybių narių TEN-T tinklo geležinkelių ilgis buvo apytiksliai 83 300 km. Tais pačiais metais greitinių geležinkelio magistralių ilgis kartu su naujomis ir patobulintomis linijomis siekė 9600 km, o paprastųjų geležinkelių ilgis – 73 700 km.

2002 m. bendra investicijų suma į 27 ES valstybių narių TEN-T geležinkelių tinklą siekė 18,82 mlrd. EUR, o 2003 m. – 18,92 mlrd. EUR (2002–2003 m. laikotarpiu buvo iš viso 37,74 mlrd. EUR).

1.2.3 TEN-T vidaus vandenų kelių tinklas

TEN-T vidaus vandens kelių tinklą sudaro upės, kanalai ir įvairios juos jungiančios atšakos bei jungtys. Minimalūs techniniai reikalavimai, taikomi vandens keliams kaip bendro kelių tinklo daliai – tai IV klasės vandens keliams nustatyti reikalavimai. Tokiais vandens keliais gali plaukti 80–85 m ilgio ir 9,50 m pločio laivai arba būti stumiamos laivų vilkstinės.

Iš 27 ES valstybių narių TEN-T tinklui priklausančius vidaus vandenų kelius turi Austrija, Belgija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija.

2003 m. bendras 27 ES valstybių narių TEN-T tinklo vidaus vandenų kelių ilgis[8] buvo apie 14 100 km. Pagrindinės tinklo vandens magistralės – Reinas, Mainas ir Dunojus. Dunojus – viena svarbiausių ES 10 ir ES 2 tinklo dalių.

2002 m. bendra investicijų suma į 15 ES valstybių narių TEN-T kelių tinklą sudarė 892 mln. EUR, o 2003 m. – 943 mln. EUR (2002–2003 m. laikotarpiu buvo iš viso 1853 mln. EUR).

1.2.4 TEN-T uostai

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą Nr. 1346/2001/EB[9], iš dalies keičiantį gaires, patvirtintas 1996 m. dėl jūrų uostų, vidaus vandenų uostų, įvairiarūšio transporto terminalų bei III priedo projekto Nr. 8. Sprendime teigiama, kad jungties vietos, įskaitant jūrų uostus, vidaus vandenų uostus ir įvairiarūšio transporto terminalus, yra būtinos siekiant sujungti skirtingas transporto rūšis į daugiarūšį transporto tinklą.

2002 m. bendra investicijų suma į 27 ES valstybių narių TEN-T uostus siekė 2,66 mlrd. EUR, o 2003 m. – 2,64 mlrd. EUR (2002–2003 m. laikotarpiu tai sudarė iš viso 5,30 mlrd. EUR).

1.2.5 TEN-T oro uostai

TEN-T oro uostų tinklą sudaro apie 350 oro uostų. Šešiasdešimt didžiausių oro uostų aptarnauja daugiau kaip 80 %[10] visų keleivių ir daugiau kaip 90 % tarptautinio eismo srautų už Bendrijos ribų.

2002 m. bendra investicijų suma į 27 ES valstybių narių TEN-T oro uostus siekė 4,55 mlrd. EUR, o 2003 m. – 5,73 mlrd. EUR (2002–2003 m. laikotarpiu tai sudarė iš viso 10,28 mlrd. EUR). Kadangi 2001 m. buvo pastatytas Malpensos oro uostas, prioritetinis projektas Nr. 10, vidutinės metinės investicijos 2002–2003 m. laikotarpiu palyginti su 2000 m. ir 2001 m. sumažėjo.

1.2.6 Kombinuoto transporto tinklas

Transeuropinis kombinuoto transporto tinklas apima geležinkelius ir vidaus vandenų kelius, tinkamus kombinuotam transportui bei jūrų jungtims, kuriais galima vežti krovinius tolimojo nuotolio reisais, ir įvairiarūšio transporto terminalus, kurių įrenginiais galima perkrauti krovinius tarp geležinkelių, vidaus vandenų kelių, laivybos maršrutų ir kelių. Į transeuropinį kombinuoto transporto tinklą taip pat įeina tinkami riedmenys. Kombinuotas transportas įtrauktas į tinklą norint pabrėžti daugiarūšį transporto tinklo aspektą.

1.2.7 Eismo valdymo ir navigacijos sistemos

TEN-T gairės aprėpia eismo valdymo sistemų telematikos infrastruktūrą ir eismo informacijos paslaugas. Tuo siekiama užtikrinti sąveiką ir paslaugų tęstinumą abipus sienų.

Europos Komisijai parengti kelių transporto telematikos veiksmų programą, kuriai 1997 m. pritarė Ministrų Taryba, padėjo visų valstybių narių aukšto lygio atstovų grupė. Šiuose pasiūlymuose dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, techninio suderinimo, koncentracijos bei koordinavimo, finansavimo ir teisės aktų išskiriamos penkios prioritetinės sritys: RDS-TMC sistema grįstos informacijos paslaugos, elektroninis mokesčio surinkimas, keitimasis eismo duomenimis bei informacijos valdymas, HMI (žmogaus ir mašinos sąsaja) ir sistemos struktūra. Kitos prioritetinės sritys – informacija ir patarimai prieš kelionę ir kelionės metu, miesto ir tarpmiestinio eismo valdymas, veikla ir kontrolė, kolektyvinis transportas, pažangios transporto priemonių saugos ir valdymo sistemos ir komercinė transporto priemonių veikla.

2001 m. paskelbtoje Baltojoje knygoje apie transporto politiką taip pat pranešama, kad Komisija siūlys direktyvą dėl kelių rinkliavos sistemų sąveikos siekdama padėti 2001–2010 m. laikotarpiu sukurti bendrą kainodaros politiką. Ši direktyva – Direktyva dėl kelių rinkliavos sistemų sąveika Bendrijoje[11] – turi didžiulę svarbą transeuropinio kelių tinklo (TERN) sąveikai ir paslaugų tęstinumui.

2 skyrius

2.1 Horizontalieji klausimai

2.1.1 Sąveika

Vienas pagrindinių TEN-T tikslų – nacionalinių tinklų sąveika. Geležinkelių tinklų sąveika turėtų aprėpti nacionalines paprastųjų ir greitinių geležinkelio magistralių sistemas, kad tarptautinės paslaugos būtų našesnės ir todėl konkurencingesnės. Geresnė sąveika, t. y. galimybė traukiniams kirsti valstybių sienas nestojant arba pašalinus technikos skirtumus, labai pagerina transporto veiklos rezultatus ir sumažina eksploatacijos sąnaudas.

2.1.2 Moksliniai tyrimai ir plėtra

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra – viena TEN-T gairėse numatytų plataus pobūdžio priemonių. Pagal Penktąją (1998–2002 m.) ir Šeštąją (2002–2006 m.) mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programas buvo pradėtos vykdyti kelios pagrindinės veiklos kryptys pagal atskiras specialias programas, tokias kaip tvaraus judumo ir transporto rūšių derinimo, sausumos transporto ir jūrų technologijų, našių energetikos sistemų ir paslaugų piliečiams.

Transporto mokslinių tyrimų programa ypač daug prisidėjo prie ES transeuropinio transporto tinklo politikos teikdama paramą planuojant ir finansuojant investicijų programą ir kuriant naują infrastruktūrą bei paslaugas. Pasiūlyti vertinimo metodai ir programinė įranga politikams padėjo įvertinti įvairių infrastruktūros planų poveikį. Taip pat įvertinti nauji našaus tinklų ir terminalų eksploatavimo sprendimai.

2.1.3 Aplinkos apsauga

Darnus aplinkos vystymas ir apsauga – labai svarbūs visoms sritims, TENT-T tinklo plėtrai ir įvairiems horizontaliesiems klausimams. Daugeliu su transportu susijusių aplinkos klausimų jau priimti tarptautiniai įsipareigojimai, normos ir rekomendacijos.

Gairių 1692/96 8 straipsnyje teigiama, kad rengdamos ir įgyvendindamos projektus, valstybės narės privalo atsižvelgti į aplinkos apsaugą ir atlikti vykdytinų bendro intereso projektų poveikio aplinkai vertinimus (EIA) laikydamosi Direktyvos 85/337/EEB ir taikydamos Direktyvą 92/43/EEB.

Reikia, kad valstybės narės atsižvelgtų į aplinkos apsaugos vertinimo rezultatus, rengdamos projektus, įskaitant projektus, susijusius su transeuropiniais tinklais. Rengdamos teisės nuostatas dėl strateginio aplinkos vertinimo (SEA), numatyto Bendrijoje 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų padarinių aplinkai vertinimo, valstybės narės privalo atsižvelgti į tokio aplinkos vertinimo rezultatus. Valstybės narės šią direktyvą turėjo perkelti į savo nacionalinę teisę iki 2004 m. liepos mėn. Direktyva taikoma visiems transporto planams ir programoms, kurių pagrindu kuriami ateities planai ir programos.

3 skyrius

3.1 Bendras TEN-T įgyvendinimo 2002–2003 m. laikotarpiu vertinimas

2002–2003 m. laikotarpiu bendra investicijų į 27 ES valstybių narių TEN-T tinklą suma siekė 82,3 mlrd. EUR.

Daugiausia šių investicijų buvo skirta geležinkeliams (apie 38 mlrd. EUR), po to keliams (apie 27 mlrd. EUR) ir oro uostams (apie 10 mlrd. EUR).

[pic]

RAIL – GELEŽINKELIAI; ROAD – KELIAI, AIRPORT – ORO UOSTAI, PORT – UOSTAI, IVW – VIDAUS VANDENŲ KELIAI

Pav. 3: 27 ES valstybių narių investicijos į TEN-T tinklą 2000 m. ir 2001 m. palyginti su investicijomis 2002–2003 m. laikotarpiu, mlrd. EUR 2002–2003 m. pagal investicijų dydį šalys pasiskirstė taip:

Italija (22,56 mlrd. EUR), Ispanija (9,88 mlrd. EUR), JK (7,91 mlrd. EUR), Vokietija (7,39 mlrd. EUR) ir Prancūzija (6,20 mlrd. EUR).

[pic]

RAIL – GELEŽINKELIAI; ROAD – KELIAI, AIRPORT – ORO UOSTAI, PORT – UOSTAI, IVW – VIDAUS VANDENŲ KELIAI

Pav. 4: 15 ES valstybių narių Investicijos į TEN-T tinklą pagal šalis ir transporto rūšis 2002 m. ir 2003 m., mln.

[pic]

ROAD – KELIAI; RAIL – GELEŽINKELIAI; AIRPORT – ORO UOSTAI; IVW – VIDAUS VANDENŲ KELIAI; PORT – UOSTAI

Pav. 5: 10 ES ir 2 ES valstybių narių Investicijos į TEN-T tinklą pagal šalis ir transporto rūšis 2002 m. ir 2003 m., mln. EUR

Pagal investicijų dydį 10 ES ir 2 ES šalys pasiskirstė taip: Čekija (1,66 mlrd. EUR), Vengrija (1,40 mlrd. EUR) ir Lenkija (0,87 mlrd. EUR).

3.2 Prioritetiniai projektai

Transeuropiniai transporto tinklai aprėpia daug bendro intereso projektų. Tačiau kai kurie projektai yra itin svarbūs Europos Sąjungai savo mastu, vaidmeniu tarpvalstybinėje prekyboje, Sąjungos sanglaudos stiprinimu arba tuo, kiek jie sudaro sąlygas naudoti nekenksmingas transporto rūšis tolimojo nuotolio eismo srautams.

Pagal 1996 m. gaires numatyta[12] 14 prioritetinių projektų, kurie turi būti užbaigti iki 2010 m. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2004 m. gaires[13], kuriose numatyta 30 prioritetinių projektų, turinčių būti užbaigtų iki 2020 m.

Iki 2003 m. pabaigos užbaigti trys prioritetiniai projektai:

- PP9 geležinkelio magistralė Korkas–Dublinas–Belfastas–Stranraer (Airija, JK) 1989–2001 m..

- 1995–2001 m. PP10 Malpensos oro uostas (Milanas, Italija)

- 1992–2001 m. PP11 Oresundo jungtis (Danija, Švedija)

Iki 2004 m. pabaigos investicijos į prioritetinius projektus sudarė 88,5 mlrd. EUR. 2005–2020 m. laikotarpio pabaigoje likusios investicijos į šiuos projektus siekia apie 252 mlrd. EUR. Kaip 2004 m. pranešė valstybės narės, visos investicijos ir investicijos į prioritetinius projektus 1996–2020 m. laikotarpiu sieks 340 mlrd. EUR. Jei ateityje valstybės narės dėmesį sutelks į prioritetinius projektus, projektai bus įvykdyti iki 2020 m.

3.3 Finansavimo šaltiniai

Be nacionalinio (viešųjų valdžios institucijų) finansavimo, tam tikrą investicijų į TEN-T dalį finansuoja įvairūs Bendrijos fondai, kai antai TEN-T biudžetas, Sanglaudos fondas, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonė (ISPA) ir Europos investicijų bankas (EIB). Šie paramos šaltiniai laikosi specialių tinkamumo kriterijų, tikslų ir finansavimo sąlygų. Nedidelį projektų skaičių, daugiausia oro uostų ir uostų sektoriuje, finansuoja privatus sektorius.

3.3.1 TEN-T biudžetas

2002–2003 m. laikotarpiu bendra iš TEN-T biudžeto finansuojama suma sudarė 1,19 mlrd. EUR. Vadovaujantis TEN-T gairėmis, daugiausia finansavimo lėšų skiriama geležinkeliams, jos sudarė apie 49,6 % visos šiuo laikotarpiu TEN-T gautos paramos. Be to, 2002–2003 m. vėl iškilo pasaulinės navigacijos palydovinių sistemų (GNSS) svarba. Bendra 250 mln. EUR suma (21,0 %) buvo skirta Galileo programai, o dar 52,4 mln. EUR (4,4 %) skirta susijusios Europos geostacionarinio navigacijos tinklo tarnybos [European Geostationary Navigation Overlays Service] (EGNOS) projektui.

3.3.2 Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

2002 m. ir 2003 m. ERPF teikė paramą investicijoms į TEN-T infrastruktūrą tose srityse, kurios yra tinkamos finansuoti pagal 1 ir 2 tikslą. Skirtingai nuo kitų Bendrijos fondų, ERPF valstybių narių atžvilgiu veikia necentralizuotai. Pagal 2000–2006 m. laikotarpiui taikomas taisykles, iš Bendrijos lygmeniu registruojamų duomenų negalima pagal metus atskirti, kurios išlaidos, pavyzdžiui, transporto srityje yra susijusios su TEN, o kurios ne. Todėl šiuo metu nėra išsamių ir tikslių skaičių, kiek ERPF yra išleidęs TEN projektams, ir bet kurias pateiktas sumas reikia laikyti tik daugiau ar mažiau patikimais vertinimais.

Sprendžiant iš valstybių narių programavimo dokumentuose nurodytų lėšų, skirtų 2000–2006 m. laikotarpiui (1 ir 2 tikslas), ERPF bendra suma visoms transporto investicijoms, vertinama 34,1 mlrd. visam laikotarpiui, įskaitant su TEN susijusias ir nesusijusias išlaidas.

3.3.3 Sanglaudos fondas

Visa 2000–2006 m. Sanglaudos fondo suma – 28,2 mlrd. EUR, iš jų apie pusę skirta transporto projektams, kurie yra svarbūs TEN-T tinklo plėtrai. 2002–2003 m. iš Sanglaudos fondo transporto infrastruktūros projektams Graikijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Airijoje buvo skirta apie 3,03 mlrd. EUR[14] .

3.3.4 ISPA fondas

Remdama investicijas į Bendrijos prioritetines transporto ir aplinkos sritis, Pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonė (ISPA) padėjo Vidurio ir Rytų Europos šalims pasirengti narystei. Skirdama paramą transporto infrastruktūros projektams, ISPA padėjo sukurti ir atnaujinti transporto infrastruktūrą ir ją integruoti į ES transporto tinklus. Bendras ISPA indėlis į transporto projektus 2002 m. ir 2003 m. siekė 1,06 mlrd. EUR.

3.3.5 Europos investicijų banko paskolos

EIB finansuoja daugelį TEN-T projektų, jei jie techniniu, finansiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu įvertinami teigiamai ir atitinka ES nustatytus tikslus.

Pagrindinė EIB paskolų ypatybė – jos gali padengti iki 50 % projekto sąnaudų: kitas pranašumas palyginti su dauguma komercinių bankų yra tai, kad jos suteikiamos ilgesniam laikui. Be to, EIB teikia paskolas nereikalaudamas specialių konkrečiam projektui taikomų įmokų, nes paskolos turi turėti garantiją.

2002 m. ir 2003 m. EIB paskolos siekė beveik 12 mlrd. EUR, o 2004–2010 m. laikotarpiui EIB galės paskolinti TEN-T projektams apie 50 mlrd. EUR.

3.3.6 Bendras finansavimo šaltinių vertinimas

Galima daryti išvadą, kad 2002–2003 m. nacionaliniai viešieji šaltiniai finansavo pačią didžiausią investicijų į TEN-T tinklą dalį. Finansavimas iš viešųjų ir privačių šaltinių iš viso sudarė apie 78 % visų investicijų į TEN-T infrastruktūrą. Nors tikslias privataus finansavimo sumas nustatyti sunku (nes sunku gauti duomenų apie investicijas į privataus sektoriaus infrastruktūrą, pvz., uostus ir oro uostus), apskritai jos sudaro palyginti nedidelę dalį.

Dėl to nacionalinių viešųjų institucijų skiriamas finansavimas vis dar yra pagrindinis su TEN-T susijusių projektų lėšų šaltinis.

2002–2003 m. laikotarpiu EIB suteikė beveik 12 mlrd. EUR paskolų (14,6 %), pagal finansavimo dydį jo parama užėmė antrąją vietą. Iš kitų Bendrijos fondų (Sanglaudos fondo, ERPF, ISPA ir TEN-T biudžeto) gautos paskolos buvo palyginti nedidelės, jų dalis svyravo nuo 1,2 % (ERPF), 1,3 % (ISPA), 1,4 % (TEN-T biudžetas) iki 3,7 % (Sanglaudos fondas).

1 lentelė: TEN-T finansavimo šaltinių pasiskirstymas, mln. EUR

2002 | 2003 | 2002-03 | procentais |

TEN-T biudžetas | 563.4 | 626.6 | 1,190.0 | 1.4% |

ISPA | 539.1 | 524.7 | 1,063.8 | 1.3% |

Sanglaudos fondas | 1,504.6 | 1,526.1 | 3,030.7 | 3.7% |

EIB | 5,897.8 | 6,090.9 | 11,988.7 | 14.6% |

ERPF (apytiksliu vertinimu) | 500.0 | 500.0 | 1,000.0 | 1.2% |

Nacionalinis biudžetas ir privatūs šaltiniai | 29,540.4 | 34,474.4 | 64,014.8 | 77.8% |

Iš viso | 38,545.3 | 43,742.7 | 82,288.0 | 100.0% |

IšVADA

2002–2003 m. laikotarpio bendra investicijų į 27 ES valstybių narių TEN-T tinklą suma rodo, kad vidutinė metinė investicijų suma į TEN-T tinklą palyginti su 2000–2001 m. laikotarpiu padidėjo.

Tačiau kadangi šios investicijos skaičiuojamos pastoviomis kainomis, aptarus su valstybių narių atstovais, aišku, kad investicijų į TEN-T tinklą vertinimas gali būti netikslus. Labai intensyvių investicijų 2002–2003 m. laikotarpiu Italija, pavyzdžiui, TEN-T tinklui išleido daugiau kaip 22 mlrd. EUR. Vidutinės metinės investicijos per tuos dvejus metus buvo beveik dvigubai didesnės nei ankstesniais metais; be to, tie 22 mlrd. EUR sudaro daugiau kaip 25 % visų investicijų, kurias skyrė 27 ES valstybės narės. Atsižvelgus į tai ir nuodugniau išanalizavus investicijas, pasirodė, kad bendra investicijų suma vienai šaliai palyginti su BVP raida – ypač 15 ES valstybių narių – sumažėjo; Danijoje, pavyzdžiui, TEN-T tinklui buvo išleista tik 0,09 % BVP, tuo tarpu Slovėnijoje įsipareigojimų TEN-T plėtrai buvo prisiimta apie 1,46 % BVP.

Galima daryti išvadą, kad nacionalinis viešasis finansavimas sudarė pačią didžiausią investicijų į TEN-T tinklą dalį. Siekdama optimaliai panaudoti ribotas Bendrijos lėšas ir padėti koordinuoti tam tikrų, visų pirma tarpvalstybinių, projektų vykdymą, Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, suinteresuotosioms valstybėms narėms pritarus, paskyrė asmenis, vadinamuosius „Europos koordinatorius“. Europos koordinatorius veikia Komisijos vardu ir jos naudai, jo pareiga – spartinti bendro intereso projektų vykdymą.

Darbai 30 prioritetinių tarptautinio eismo projektų vykdoma pagal planą ir tikimasi, kad jie bus baigti iki 2020 m. Taigi metinė investicijų suma 2002 m. ir 2003 m. siekė apytiksliai 40 mlrd. EUR. Eismo spūsčių šalinimas, ypač abipus sienų esančiose atkarpose, vis dar atsilieka nuo numatyto grafiko, ir šį darbą reikia gerinti.

[1] 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos SPRENDIMAS Nr. 1692/96/EB, pateikiantis Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, OL L 228, 1996 9 9.

[2] Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

[3] Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.

[4] Bulgarija ir Rumunija.

[5] Šaltinis: ES energetikos ir transporto skaičiai 2005 m. – statistikos knygelė.

[6] Sprendimas Nr. 1346/2001/EB, iš dalies pakeičiantis sprendimą Nr. 1692/96/EB dėl jūrų uostų ir vidaus vandens uostų, įvairiarūšio transporto terminalų bei III priedo projekto Nr. 8 (OL L 185/1, 2001).

[7] 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos SPRENDIMAS Nr. 884/2004/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, OL L 201, 2004 6 7.

[8] Tiesiami arba planuojami tiesti vandens keliai neįskaičiuojami į šiuo metu veikiantį vidaus vandens kelių tinklą;

[9] OP cit.: 6

[10] OP cit.: 5

[11] 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (Tekstas svarbus EEE), OL L 166, 2004 4 30 .

[12] OP cit.: 1

[13] OP cit.: 7

[14] Šaltinis: Europos Komisija; Sanglaudos fondo 2002 m. metinė ataskaita, COM (2003) 697 ir Sanglaudos fondo 2003 m. metinė ataskaita, COM (2004) 766.