16.5.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

—	Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus

—	ir Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos

—	ir Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantį Sprendimą Nr. 3052/95/EB

COM(2007) 37 galutinis — 2007/0029 (COD)

COM(2007) 53 galutinis — 2007/0030 (COD)

COM(2007) 36 galutinis — 2007/0028 (COD)

(2008/C 120/01)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu ir 133 straipsnio 3 dalimi, 2007 m. kovo 14 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos.

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 37 ir 95 straipsniais, 2007 m. balandžio 2 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantį Sprendimą Nr. 3052/95/EB.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2007 lapkričio 21 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Antonello Pezzini.

440-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2007 m. gruodžio 12–13 d. (2007 m. gruodžio 13 posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 68 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 3 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, jog labai svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai taikomas Sutartyje įtvirtintas ir daugybės Teisingumo Teismo sprendimų patvirtintas laisvo prekių judėjimo principas ir kad vienoje valstybėje narėje teisėtai parduodami gaminiai be kliūčių galėtų būti parduodami visoje ES.

1.2

EESRK manymu, prekyboje labai svarbu garantuoti tikrumą, skaidrumą ir veiksmingumą, panaikinant patikrinimų ir bandymų dubliavimą ir užtikrinant aukštą vartotojų, piliečių ir verslo įmonių apsaugą, ir koordinuoti bei stiprinti rinkos priežiūros veiklą, kad būtų aktyviai ir vienodai taikomi Bendrijos gaminių saugos reikalavimai.

1.3

EESRK pabrėžia, kad laisvas prekių judėjimas yra pagrindinė konkurencingumo ir Europos bendrosios rinkos ekonominio ir socialinio vystymosi varomoji jėga ir kad saugių ir kokybiškų gaminių pardavimo reikalavimų sugriežtinimas ir atnaujinimas yra labai svarbūs vartotojams, verslo įmonėms ir Europos piliečiams.

1.4

EESRK mano, kad ES teisės aktų atnaujinimo ir suderinimo negalima atidėti dėl:

—	problemų, su kuriomis susidurta įgyvendinant ir užtikrinant Sutarties nuostatas,

—	nevienodos rinkos priežiūros valstybėse narėse,

—	trūkumų, nustatytų atitikties vertinimo įstaigose, ir trūkumų, susijusių su teisine CE ženklo apsauga,

—	ir dėl to, kad verslo įmonės, valdžia ir piliečiai nežino savo teisių ir pareigų.

1.5

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai parengti šios srities teisės aktų paketą, jei bus visiškai pasiekti šie tikslai:

—	veiksmingas, vienodas abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas;

—	sustiprinta rinkos priežiūra;

—	bendra Europos akreditavimo sistema, teikianti viešąsias visuotinės svarbos paslaugas;

—	vienodas akredituotų sertifikavimo įstaigų kompetencijos lygis;

—	griežtesni atrankos kriterijai ir suderintos atrankos procedūros atliekant atitikties vertinimą;

—	intensyvesnis sistemingas ir nuolatinis nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimas;

—	didesnė teisinė CE ženklo apsauga siekiant išvengti pernelyg didelio ženklų kiekio sukeltos painiavos;

—	išsamus gaminius į rinką pateikiančių asmenų atsakomybės nustatymas ir apibrėžimas;

—	vienodesnė teisinė sistema ir nuoseklesnės esamos taisyklės, aukštesnis atitikties lygis ir kuo mažiau biurokratijos;

—	visų į rinką pateiktų gaminių atsekamumo garantija;

—	visapusiškas proporcingumo principo taikymas sertifikavimo atsakomybei ir procedūroms, ypač atkreipiant dėmesį į nedideles įmones ir ne masinės gamybos arba mažais kiekiais gaminamus gaminius;

—	aktyvus visų rinkos subjektų ir, visų pirma, vartotojų dalyvavimas;

—	aiškios žalos atlyginimo neteismine tvarka nuostatos, terminus ir sąnaudas sumažinant iki absoliutaus minimumo.

1.6

EESRK mano, kad taikant bendrąsias abipusio pripažinimo procedūras būtina užtikrinti ypač didelį skaidrumą, teisinį tikrumą ir supaprastinimą:

—	pasinaudojant įrodinėjimo pareigos perkėlimu ir galimybe kreiptis į nacionalinius teismus;

—	pasinaudojant galimybe spręsti ginčus ne teismo tvarka Gaminių kontaktiniuose centruose, taip pat internetu;

—	sutrumpinant teisminių ir neteisminių procedūrų terminus;

—	sukuriant veiksmingas ir kompetentingas nacionalines technines struktūras, kurios galėtų skubiai, o prireikus neatidėliotina tvarka, pateikti reikalingus įrodymus;

—	reguliavimo institucijoms aktyviai dalyvaujant rengiant telematinį vadovą, padedantį surasti visus Europos Sąjungoje dabar galiojančios teisės aktus.

1.7

EESRK pritaria pagrindiniams pasiūlymų principams, suformuluotiems derinant sėkmingus „naujojo požiūrio“ elementus su „visuotiniu požiūriu“ atitikties vertinimo srityje. Šie principai turėtų būti taikomi visose srityse dabartiniuose ir būsimuose Bendrijos teisės aktuose ir apimti visus parduodamų gaminių aspektus, visų pirma susijusius su saugumu, sveikata ir aplinkos apsauga.

1.8	Labai svarbu, kad visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominių operacijų vykdytojai — gamintojai, įgaliotieji atstovai ar importuotojai — imtųsi visų būtinų priemonių ir vienodos atsakomybės užtikrindami, kad būtų parduodami tik taikomus teisės aktus atitinkantys gaminiai.

1.9	Dėl gaminio atsekamumo, kurį pasitelkus galima užtikrinti gaminius į rinką teikiančių ekonominių operacijų vykdytojų atskaitomybę, turi būti įmanoma tiksliai identifikuoti šiuos operatorius, kad būtų tinkamai taikomos Bendrijos taisyklės.

1.10	EESRK nuomone, būtina atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su prekių pateikimu į rinką internetu, nes prekyba internetu dar nėra visiškai sureguliuota.

1.11

EESRK mano, kad norint pagerinti esamą „naujojo požiūrio“ sistemą, reikia tikslesnių nuostatų dėl:

—	būtinų ir proporcingų ekonominių operacijų vykdytojų pareigų, kurioms nereikia didelių biurokratinių ir administracinių išlaidų;

—	veiksmingesnės rinkos priežiūros ir vienodesnių notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos lygių, siekiant visoje Europos ekonominėje erdvėje užtikrinti kompetenciją, nešališkumą ir veiksmingumą bei visiems gamintojams vienodas sąlygas.

1.12	EESRK sutinka, kad būtina stiprinti CE ženklo statusą ir svarbą, įregistruojant jį kaip kolektyvinį ženklą ir taip suteikiant jam didesnę teisinę apsaugą. Tai leistų valdžios institucijoms imtis skubių veiksmų stabdant netinkamą ženklo naudojimą.

1.13	EESRK pabrėžia, kad šioje srityje pagrindinis vaidmuo tenka techniniams standartams, kadangi naujasis požiūris yra grindžiamas būtent glaudžiai susijusiais esminiais teisiniais reikalavimais ir Europos techniniais standartais, kuriuos būtina stiprinti ir išnaudoti.

1.14

Visuotinės svarbos viešąsias paslaugas teikianti Europos akreditavimo sistema (EAS) turi būti paremta tarptautiniu mastu pripažintais standartais ir aiškiomis apibrėžtimis, užtikrinti visas sritis apimantį atitikties vertinimo rezultatų pripažinimą ir užkirsti kelią nereikalingam vertinimų dubliavimuisi.

1.15	Su EAS susijusios reglamento nuostatos turi būti taikomos visoms akreditacijos įstaigoms ir jų teikiamoms paslaugoms Europos ekonominėje erdvėje, neatsižvelgiant į klientams suteiktų atitikties vertinimo paslaugų pobūdį.

1.16

Šiomis nuostatomis būtina užtikrinti:

—	tarptautinius standartus atitinkančių, nuosekliai išdėstytų, aiškių, skaidrių bendrų apibrėžčių rinkinį, taikytiną visose „naujojo požiūrio“ direktyvose ir atskiriems gaminiams skirtose direktyvose (1), įskaitant skirtas atitikties vertinimui ir atitikties vertinimo įstaigoms.

—	viešą akreditacijos sistemą, kuriai netaikoma komercinė konkurencija;

—	bendrą visų tiesiogiai susijusių Bendrijos teisės aktų aprėpimą, be išimčių saugumo ir sveikatos srityse arba aplinkos apsaugos srityje;

—	taikomumą visai akredituojamai veiklai, įskaitant kalibravimą, neatsižvelgiant į tai, ar akredituojama siekiant atitikti teisinius atitikties vertinimo reikalavimus ar laikantis privačių susitarimų reikalavimų;

—	nacionalinių akreditacijos įstaigų atitikimą kompetencijos ir nešališkumo standartams. Jos privalo dalyvauti tarpusavio vertinimuose, kuriuos prižiūri visos akreditavimo procese dalyvaujančios šalys.

1.17

EESRK mano, kad būtina sukurti aiškų teisinį pagrindą Europos akreditacijos organizacijai (EA), kurios vaidmuo turėtų būti išplėstas ir geriau apibrėžtas: visos nacionalinės akreditacijos įstaigos turi būti EA narės, kad būtų užtikrintas lygiavertiškumas, skaidrumas, patikimumas ir veiksmingumas. Be to, EA tinklo veiklą turi remti valstybės narės.

1.18	EESRK nuomone, akreditacijos įstaigos, parodydamos joms suteikto pasitikėjimo pagrįstumą, turi įrodyti, kad sėkmingai dalyvauja tarpusavio vertinimuose.

1.19	Be to, EESRK mano, kad į šią veiklą svarbu įtraukti suinteresuotąsias šalis: jos turėtų būti atstovaujamos akreditacijos įstaigose. Tai numatanti nuostata turėtų būti neatsiejama naujojo reglamento dalis.

1.20	Šiuo klausimu EESRK mano, kad vartotojai turėtų daugiau žinoti apie savo teises vidaus rinkoje ir šios teisės turėtų būti pripažįstamos platesniu mastu, tam reikalui numatant atitinkamas iniciatyvas.

1.21

Rinkos priežiūros veikla turėtų apimti ir tuos gaminius, kuriems taikoma bendros gaminių saugos direktyva, kadangi daugybė gaminių yra parduodami tiek profesionaliam vartojimui, tiek galutiniam vartotojui. EESRK mano, kad dabartinė skubių informacijos mainų sistema, RAPEX, galinti veiksmingai padėti atlikti rinkos priežiūrą, yra visiškai pagrįsta.

1.22	Europos tinkle muitinės privalo bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis, kad būtų užtikrinta veiksminga gaminių kontrolė prieš pateikiant juos į Europos vidaus rinką, kurioje jie gali laisvai judėti.

1.23

Dėl šios ir kitų priežasčių muitinėse turi dirbti tinkamai parengti darbuotojai, jos privalo turėti pakankamai lėšų ir įgaliojimų, kad galėtų nepriekaištingai atlikti jiems patikėtas užduotis. Jos taip pat privalo turėti priemones, kurias galėtų pasitelkti, jei reikėtų skubiai įsikišti sezoninių arba per ribotą laikotarpį realizuojamų gaminių atveju.

1.24	Galiausiai, Komiteto nuomone, Reglamente turėtų būti nustatyta, kad priemonės, kurių imamasi reaguojant į patvirtintą atitikties trūkumą, turi atitikti ir proporcingumo principą.

2. Įžanga

2.1

Prekių vidaus rinka yra ne tik augimo Bendrijoje varomoji jėga — ji turi didžiulę įtaką Europos Sąjungos gebėjimui konkuruoti tarptautinėje rinkoje. EESRK ne kartą yra pažymėjęs, kad „veiksnys, kurio svarba išaugo, yra globalizacija, kuri kartu yra ir problema, ir galimybė. Problemas galima įveikti tik panaudojus visą bendrosios rinkos potencialą“ (2).

2.2

Pagrindinis bendrosios rinkos ramstis yra laisvas prekių judėjimas: pagal Sutarties 28–30 straipsnius (3) buvo padaryta didelė pažanga ES lygmeniu derinant techninius standartus, kad būtų panaikintos prekybos techninės kliūtys, dažnai pasinaudojant „naujojo požiūrio“ direktyvomis (taip pat vadinamomis „CE ženklo“ direktyvomis).

2.3

Tačiau taikant Sutarties nuostatas ir užtikrinant jų vykdymą išryškėjo kai kurios spragos, ypač nesuderintų gaminių srityje. Nacionalinių techninių standartų įvedimas sukėlė didelių kliūčių laisvai prekybai, ypač MVĮ, nes teisinė bazė vis dar yra pernelyg fragmentiška, o rinkos priežiūra valstybėse narėse vykdoma nepakankamai nuosekliai.

2.4

EESRK yra pabrėžęs, kad „valstybėms narėms tenka didelė atsakomybė užtikrinant, kad ES priemonės būtų perkeltos į nacionalinius teisės aktus ir jų būtų laikomasi“, ir kad svarbu, jog „rengiama reglamentavimo sistema nacionaliniu lygmeniu būtų kuo visapusiškesnė savo turiniu ir kartu kuo paprastesnė verslui, dirbantiesiems, vartotojams ir visiems pilietinės visuomenės subjektams“ (4).

2.5

EESRK tvirtai pritaria tikslams užtikrinti skaidresnes ir veiksmingesnes saugių ir kokybiškų gaminių pardavimo taisykles, didesnius ir naujesnius reikalavimus, kad:

—	vartotojams būtų užtikrintas didesnis saugumas, kokybė ir didesnė pasirinkimo laisvė remiantis patikimais vietinės gamybos ir importuotų gaminių atitikties vertinimais;

—

gamintojams būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir aiškūs, nuoseklūs teisės aktai su bendra sistema pramonės gaminiams; būtų užtikrintas lankstumas, reikalingas prisitaikant prie technologinių pokyčių; tikrai laisva prekyba be nereikalingų techninių kliūčių, administracinės kontrolės ir papildomų, apsunkinančių bandymų norint patekti į atskiras vietines rinkas;

—	piliečiams būtų užtikrinta sveikatos ir aplinkos apsauga, panaikinta apsunkinanti nereikalinga biurokratija ir sudarytos sąlygos praktiškai išmėginti, kas yra reali, ranka pasiekiama, į kokybę orientuota „duodanti Europa“, o tai yra svarbiausia Europos pilietybės dalis.

2.6

Savo nuomonėje dėl Vidaus rinkos strategijos 2003–2006 m. prioritetų (5) EESRK pažymėjo, kad „prekyba su trečiosiomis šalimis augo sparčiau nei valstybių narių tarpusavio prekyba“ ir kad „viena iš priežasčių yra abipusio pripažinimo, kuris leistų vartotojams pasitikėti kitoje šalyje pagamintais gaminiais, nebuvimas. Valstybės narės turėtų pasitikėti viena kitos sistemomis. Gera teisinė sistema, aukšti ir skaidrūs kokybės standartai ir vartotojų švietimo iniciatyvos sudaro geriausias sąlygas didinti valstybių narių tarpusavio prekybą prekėmis“.

2.7

EESRK taip pat pabrėžė, kad vartotojai labai nedaug žino apie savo teises vidaus rinkoje ir kad jis ne kartą atkreipė dėmesį (6) — ypač atokesnių ir neseniai įstojusių šalių atveju — į šią nežinojimo problemą ir į tai, kaip nacionalinės ir vietos valdžios atstovai dažnai šiuo nežinojimu pasinaudoja.

2.8

Be to, EESRK nurodo keturias pagrindines 2007 m. Bendrosios rinkos observatorijos nustatytas kliūtis, trukdančias tinkamam vidaus rinkos veikimui:

—	ekonominių operacijų vykdytojams ir nacionalinei valdžiai kylantys neaiškumai dėl teisių ir pareigų, susijusių su abipusio pripažinimo principo įgyvendinimu;

—

nepakankamas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, skaidrumas ir bendradarbiavimas, dėl kurio sunku abipusiškai pripažinti ir priimti sertifikatų ir sudaryti sąlygas laisvam prekių judėjimui su aiškesniu pagrindu — atitikties vertinimo, akreditavimo ir rinkos priežiūros sistemų, skaidrumo ir CE ženklo apsaugos;

—	nuoseklių priemonių, skirtų užtikrinti aukšto lygio saugą ir sveikatą į rinką pateikiamuose gaminiuose, ir su tuo susijusių optimalių bendro pobūdžio reikalavimų nebuvimas.

2.9

EESRK kartą yra konstatavęs: „Keista ir labai gaila, kad po tiek Europos integracijos metų ne visos valstybės narės dar yra pakankamai įtraukusios ES teisę ir politiką į savo nacionalinės politikos formavimo politinį ir administracinį lygius tose srityse, kuriose jos yra įsipareigojusios vykdyti bendrą politiką ir bendrus sprendimus“ (7).

2.10

Toliau ten pat teigiama: „Nacionaliniu lygiu būtina veiksmingai ir skaidriai spręsti ES klausimus, kadangi 25 valstybės narės, pasižyminčios savita administravimo kultūra ir tradicijomis ir savitu proceso valdymu, turi laikytis bendrojo acquis, o tai reiškia, kad kurdamos ES teisę, ją perkeldamos į nacionalinę teisę, įgyvendindamos ir vykdydamos, valstybės narės turi išpildyti panašius reikalavimus“ (8).

2.11	Pagal Kok'o ataskaitą (9), „laisvam prekių judėjimui ES ir toliau kliudo įvairios vietos taisyklės, kurios dažnai taikomos savavališkai ir aiškiai prieštaraujant abipusio pripažinimo principui“ (10).

2.12

Įvertinęs visa, kas pirmiau išdėstyta, EESRK mano, kad Europos integracijos ateičiai, vartotojų ir piliečių apsaugai ir Europos verslo įmonių vystymuisi užtikrinti yra ypač svarbu skubiai:

—	užtikrinti visapusišką Sutartyje įtvirtinto ir daugybės Teisingumo Teismo sprendimų patvirtinto laisvo prekių judėjimo principo taikymą, kad vienoje valstybėje narėje teisėtai parduodami gaminiai be kliūčių galėtų būti parduodami visoje ES;

—	garantuoti aiškumą, skaidrumą ir veiksmingumą prekyboje, panaikinant patikrinimų ir bandymų dubliavimą ir užtikrinant aukštą vartotojų, piliečių ir verslo įmonių apsaugą;

—	panaikinti neaiškumus, teisės aktų sluoksnius, nenuoseklumus teisėje ir nereikalingą gaminių atitikties vertinimų sudėtingumą — jie turi būti sąžiningi, autoritetingi, nepriklausomi, nešališki ir atitikti pramonės gaminių bendrosios teisinės sistemos reikalavimus;

—	koordinuoti ir sustiprinti rinkos priežiūros veiklą siekiant užtikrinti aktyvų ir vienodą Bendrijos gaminių saugos reikalavimų taikymą;

—	propaguoti, stiprinti ir veiksmingiau saugoti CE ženklą; tai turi būti tikras „atitikties pasas“, leidžiantis prekėms laisvai judėti visoje ES, jei tik deramai vykdomi Bendrijos teisės aktuose nustatyti saugos ir kokybės reikalavimai.

3. Komisijos pasiūlymai

3.1

Komisija pradeda pastebėjimu, kad vidaus rinka dar nesuformuota:

—

nacionalinės techninės taisyklės vis dar kelia didelių kliūčių laisvai prekybai ES. Kaip pastebėta (11) vienoje apžvalgoje, daugiau kaip trečdalis įmonių nurodė, kad patiria sunkumų dėl kitoje valstybėje narėje galiojančių techninių taisyklių, o apie pusė įmonių nusprendė pritaikyti savo gaminius pagal tas taisykles;

—

paaiškėjo, kad pernelyg daug ES taisyklių yra nenuoseklios arba per daug sudėtingos: tam pačiam gaminiui taikoma keletas apibrėžčių, dubliuojamos atitikties vertinimo procedūros, skiriasi atitikties vertinimą atliekančios tarnybos, reglamentavimas fragmentiškas, taikoma plati skirtingų taisyklių ir procedūrų paletė;

—	vartotojai, piliečiai ir MVĮ vis dar yra labai blogai informuoti arba nežino savo teisių; palaipsniui atsiranda naujų kliūčių, didėja biurokratija, o tai trukdo įgyvendinti šias teises.

3.2

Šiems klausimams spręsti Komisija siūlo:

—	Reglamentą (COM(2007) 36 galutinis), nustatantį procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantį Sprendimą Nr. 3052/95/EB;

—	Sprendimą (COM(2007) 53 galutinis) dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos, o kartu su pasiūlymu Komisija siūlo įregistruoti CE ženklą kaip kolektyvinį ženklą, kad užtikrintų jam teisinę apsaugą;

—	Reglamentą (COM(2007) 37 galutinis), nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus.

3.3

Pirmajame reglamente (COM(2007) 36 galutinis) siūloma panaikinti dabartinę abipusių informacijos mainų procedūrą ir sutelkiamas dėmesys į keletą nesuderintos srities aspektų:

—	naują procedūrą, kurios turės laikytis nacionalinės valdžios institucijos, ketindamos įvesti nacionalinę techninę taisyklę ir būdamos įsitikinusios, kad negali taikyti abipusio pripažinimo principo;

—	nacionalinės valdžios institucijų ir įmonių, norinčių valstybėje narėje parduoti savo gaminius, kurie jau teisėtai parduodami kitoje valstybėje narėje, teisių ir pareigų apibrėžimą ES lygmeniu;

—

vieno ar keleto „gaminių kontaktinių centrų“ įkūrimą kiekvienoje valstybėje narėje, kad būtų teikiama informacija apie gaminiui taikomas technines taisykles arba kompetentingų valdžios institucijų ir (arba) tarnybų kontaktinius duomenis; vėliau pagal IDABC suderinimo schemą bus sukurtas informacijos mainų tarp šių gaminių kontaktinių centrų telematinis tinklas.

3.4

Sprendime (COM(2007) 53 galutinis) nustatyta bendroji būsimų sektorių teisės aktų sistema, kurioje nustatoma:

—	suderintos sąvokų apibrėžtys, bendros ekonominių operacijų vykdytojų pareigos, atitikties vertinimo įstaigų atrankos kriterijai, nacionalinių notifikuojančiųjų institucijų kriterijai ir notifikavimo procedūros taisyklės;

—	atitikties vertinimo procedūrų atrankos taisyklės ir darniosios procedūros, kad būtų išvengta apsunkinančio dubliavimo;

—	viena CE ženklo, kaip Bendrijos kolektyvinio ženklo, apibrėžtis (su atitinkamomis pareigomis ir apsaugos priemonėmis), skirta toms direktyvoms, kuriose jis jau numatytas;

—	informavimo ir rinkos priežiūros tvarka, papildanti bendros gaminių saugos direktyva nustatytą sistemą;

—	darniosios nuostatos dėl būsimų apsaugos mechanizmų, kurie papildytų rinkos priežiūros mechanizmus.

3.5

Antrame reglamente (COM(2007) 37 galutinis) numatomas akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimų sustiprinimas, kad būtų galima lengvai nustatyti reikalavimų neatitinkančius gaminius ir pašalinti juos iš rinkos. Pagrindinis pasiūlymo tikslas — užtikrinti laisvą prekių judėjimą suderintoje srityje:

—	sustiprinant Europos akreditacijos organizaciją, kad akreditavimas tikrai atliktų galutinio kontrolės, ar tinkamai veikia ES teisės aktai, lygmens vaidmenį;

—	nustatant esamos Europos akreditacijos organizacijos (EA) pripažinimo struktūrą, užtikrinant, kad būtų tinkamai vykdomas griežtas tarpusavio vertinimas (12);

—

nustatant į ES rinką patenkančių gaminių rinkos priežiūros ir patikrinimų Bendrijos sistemą su glaudesniu šalių valdžios institucijų ir muitinių bendradarbiavimu, nacionalinių valdžios institucijų informacijos mainais ir jų tarpusavio bendradarbiavimu, kai gaminiai yra daugiau nei vienos valstybės narės rinkoje;

—	taikant aiškias, standartines taisykles visuose sektoriuose, užtikrinant teisinį stabilumą, taikomų priemonių darną ir sumažinant prieš pateikimą į rinką taikomų reikalavimų ir atitikties vertinimo keliamą naštą;

—	skiriant Bendrijos finansavimą sektorių akreditavimo sistemoms, EA centrinio sekretoriato veiklai, rinkos priežiūros projektų įgyvendinimui ir koordinavimui, mokymo programoms ir nacionalinių pareigūnų, įskaitant muitinės pareigūnus, mainams.

4. Bendrosios pastabos

4.1

EESRK yra įsitikinęs, kad laisvas prekių judėjimas yra pagrindinė konkurencingumo ir Europos bendrosios rinkos ekonominio ir socialinio vystymosi varomoji jėga ir kad saugių ir kokybiškų gaminių pardavimo reikalavimų sugriežtinimas ir atnaujinimas yra labai svarbūs vartotojams, verslo įmonėms ir Europos piliečiams.

4.2	Dėl bendrosios prekių rinkos per pastaruosius 50 metų labai suartėjo Europos šalių ekonomika — 27 ES valstybių narių tarpusavio prekyba šiuo metu sudaro du trečdalius visos ES prekybos.

4.3	EB steigimo sutarties 28 ir 30 straipsnių (13) nuostatų įgyvendinimas, seno ir naujo požiūrio techninių taisyklių suderinimas ir tinkamas abipusio pripažinimo principo taikymas yra pagrindiniai Bendrijos vidaus prekybos vystymosi ramsčiai.

4.4

ES teisės aktų atnaujinimo ir koregavimo klausimo negalima atidėti dėl daugelio priežasčių: problemos įgyvendinant Sutarties nuostatas ir užtikrinant jų įgyvendinimą; nevienodos rinkos priežiūros sistemos valstybėse narėse; trūkumai, nustatyti atitikties vertinimo įstaigose, ir trūkumai, susiję su teisine CE ženklo apsauga; europinių teisės aktų, kurie dažnai yra daugiasluoksniai, dubliuojantys vieni kitus — tarsi įvairių procedūrų kratinys — nenuoseklumas ir sudėtingumas; verslo įmonių, valdžios ir piliečių nežinojimas, kokios yra jų teisės ir pareigos.

4.5	EESRK pritaria šiai Komisijos iniciatyvai, kurios poreikį jis ne kartą yra pabrėžęs savo nuomonėse dėl bendrosios rinkos (14), ir visiškai palaiko pateiktus pasiūlymus, jei juose atsižvelgiama į šioje nuomonėje išsakytas pastabas.

4.6

EESRK mano, kad siūlomos priemonės turėtų būti vertinamos pagal keturis pagrindinius kriterijus, užtikrinant, kad jos būtų įtrauktos į esamą Bendrijos sistemą:

—	skaidrumo, paprastumo, patikimumo, teisinio tikrumo ir prieinamumo Bendrijos naudotojui — vartotojui, verslo įmonei, viešojo administravimo įstaigai ar fiziniam asmeniui — lygis;

—	atitikties ES politikos ir kitiems tikslams lygis;

—	Bendrijos suinteresuotų subjektų tarpusavio ryšio palaikymo ir informacijos mainų apie teises ir pareigas lygis;

—	nereikalingos biurokratijos ir su tuo susijusios naštos lygis, ypač kiek jos patiria mažesnieji suinteresuoti subjektai: vartotojai, mažosios ir vidutinės įmonės ir fiziniai asmenys.

4.7

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymai leidžia žengti didelį žingsnį pirmyn, nes juose nustatyta:

—	nuostatos dėl rinkos priežiūros sugriežtinimo;

—	bendra akreditavimo sistema;

—	vienodas akredituotų sertifikavimo įstaigų kompetencijos lygis;

—	griežtesni atrankos kriterijai ir suderintos atrankos procedūros atliekant atitikties vertinimą;

—	intensyvesnis nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimas ir informacijos mainai;

—	didesnė teisinė CE ženklo, kaip Bendrijos kolektyvinio ženklo, apsauga.

4.8

EESRK visiškai pritaria, kad reikia gerinti notifikuotųjų įstaigų akreditavimo sistemos kokybę ir įvesti griežtesnius šių įstaigų atrankos, administravimo ir priežiūros kriterijus, sukuriant teisinę bazę, užtikrinančią nuoseklumą, palyginamumą ir koordinavimą decentralizuotoje sistemoje, kad būtų garantuotas patikimumas ir padidintas abipusis pasitikėjimas.

4.9	Būtent atsižvelgiant į didėjančią globalizaciją, rinkos priežiūros sistema turi suteikti bendrą teisinį pagrindą, užtikrinantį veiksmingą ir nuoseklų teisės aktų taikymą visoje ES.

4.10	Reikalavimų neatitinkantys ir galintys būti pavojingi gaminiai turi būti neįleidžiami į rinką, kaip pabrėžta RAPEX (skubaus pasikeitimo informacija apie nemaistines vartojimo prekes sistema) 2006 m. metinėje ataskaitoje dėl pavojingų vartojimo prekių (15).

4.11

Kalbant apie CE ženklą — kuris suvokiamas kaip atitikties, o ne kokybės ženklas — EESRK mano, kad labai svarbu atkurti pasitikėjimą atitikties ženklais. CE ženklo vertė turi būti atkurta numatant didesnes galimybes patraukti atsakomybėn už pažeidimus ir užtikrinant didesnę teisinę apsaugą ženklui, atstovaujančiam teisinei sistemai, kuri yra pagrindas visoms „naujoji požiūrio“ direktyvoms, šiuo metu apimančioms 20 gamybos sektorių.

4.12	Kalbant apie dabartinę teisinę bazę, EESRK mano, kad nenuoseklumai, besidubliuojančios taisyklės ir teisinis netikrumas gali būti visos sistemos „Achilo kulnas“ ir daryti didelę žalą vartotojams, verslo įmonėms, piliečiams ir visai pilietinei visuomenei.

4.13

Dėl keliasluoksnių teisės aktų ir nuoseklumo principo nesilaikymo įgyvendinant su ES politikos ir kitais tikslais susijusias iniciatyvas pernelyg padidėjo biurokratija ir pailgėjo skirtingų procedūrų atlikimas. Tai turėjo labai neigiamą poveikį visų pirma vartotojams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir fiziniams asmenims.

4.14

Todėl EESRK visiškai pritaria pasiūlymui dėl bendros orientacinės gaminių pardavimo sistemos (16). Ši sistema turėtų apimti bendrus elementus, procedūras ir apibrėžtis dėl būsimo atskirų direktyvų pertvarkymo ir koregavimo, kad iš esamos teisinės sistemos būtų pašalinti trūkumai ir nereikalinga biurokratija.

4.15

EESRK mano, kad bendrosios rinkos labui svarbu parengti praktinį telematinį vadovą apie gaminių pardavimą Europos bendrojoje rinkoje (17), kuriame naudotojui patogia forma būtų apžvelgti visi teisės aktai ir procedūros pagal pagrindinius sektorius, įskaitant teises ir pareigas, patekimo į rinką procedūras, terminus ir sąnaudas.

5. Konkrečios pastabos

5.1 Pasiūlymas priimti Reglamentą dėl abipusio pripažinimo ir gaminių kontaktinių centrų COM(2007) 36 galutinis

5.1.1

Abipusio pripažinimo principas, numatytas EB sutarties 28 ir 30 straipsniuose, yra vienas svarbiausių elementų, užtikrinant laisvą prekių ir paslaugų judėjimą vidaus rinkoje. EESRK yra įsitikinęs, kad praėjus 50 metų ir ES nuolat plečiantis, o rinkoms tampant vis labiau globalizuotomis, reikia sustiprinti ir užtikrinti abipusio pripažinimo principo vaidmenį, suteikiant jam daugiau teisinio tikrumo ir garantuojant vienodą įgyvendinimą. Tai suteiks galimybę ekonominių operacijų vykdytojams, Europos įmonėms ir panašioms nacionalinėms valdžios institucijoms pasitelkti visą jo potencialą.

5.1.2

Komisijos pasiūlymas yra konstruktyvus žingsnis šia kryptimi, kadangi jame:

—	nustatoma kreipimosi dėl bendrojo principo išimčių tvarka;

—	sukuriama bendroji nacionalinės valdžios institucijų ir įmonių teisių ir pareigų sistema;

—	siūloma informacijos ir administracinio bendradarbiavimo sistema, kurioje atsižvelgiama į nacionalinės teisės aktus.

5.1.3

Tačiau Komitetas mano, kad išlieka keletas problemų, kurias pasiūlyme reikėtų konkrečiau aptarti:

—

abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas negali būti atsietas nuo valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, susijusio su rinkos priežiūros mechanizmų patikimumu, kurie atlieka esminį vaidmenį leidžiant pateikti gaminį į Europos vidaus rinką; atitikties vertinimo procedūrų veiksmingumas; bandymų laboratorijų vaidmuo; sertifikuotojų (tvirtintojų) ir standartizacijos įstaigų kompetencija;

—	Reglamento projekte Komisijos vaidmuo labiau suvaržytas lyginant su numatytu Sprendime 3052/95/EB;

—	administracinio bendradarbiavimo mechanizmai apsiribos vertikaliu bendradarbiavimu tarp nacionalinių įmonių ir institucijų, kadangi svarbu plėsti horizontalų bendradarbiavimą tarp administracinių institucijų ir atitinkamai tarp gaminių kontaktinių centrų;

—	nuorodų stoka ginčų sprendimo mechanizme SOLVIT (18), kuris suteiktų įmonėms galimybę tiesiogiai kreiptis dėl greitos, patikrintos ir išbandytos procedūros;

—	įrodinėjimo pareigos perkėlimas, įskaitant ir susijusią su trečiosios šalies gaminiais, kuriuos į Bendrijos rinką pateikė Bendrijos importuotojai;

—	leistinų gaminių sąrašo įtraukimas. Tai gali būti sudėtinga, nes abipusio pripažinimo principas taikomas visiems gaminiams, kuriems nėra taikomi suderinti teisės aktai.

5.1.4

EESRK mano, kad būtų tikslinga tekste aiškiai nurodyti, kad abipusio pripažinimo principas yra nustatytas Bendrijos sutartyje, taip akcentuojant, kad nacionalinių reikalavimų apsauga gali būti tik išimtis.

5.1.5

EESRK mano, kad taikant abipusio pripažinimo principą ir užtikrinant jo taikymą būtina užtikrinti ypač didelį skaidrumą, teisinį tikrumą ir paprastumą:

—	šio principo nesilaikyti norinčioms nacionalinėms institucijoms tenkančios įrodinėjimo pareigos perkėlimo galimybė, paprastesnių procedūrų taikymas ir konkrečių terminų nustatymas siekiant klausimus, dėl kurių kyla ginčai, išspręsti skaidriau ir greičiau;

—	galimybė kreiptis į nacionalinius teismus be papildomų, pernelyg didelių finansinių, laiko ir energijos sąnaudų;

—	galimybė nagrinėti skundus ne teismo tvarka, pasitelkiant išbandytas ir patikrintas ES procedūras;

—	laisvesnis, veiksmingesnis prekių ir paslaugų judėjimas, pasitelkiant informavimo ir mokymo kampanijas, skirtas įmonėms, vartotojams ir valdžios institucijoms;

—	trumpesni procedūrų atlikimo terminai; gavusi motyvuotą rašytinį nacionalinės valdžios institucijos pranešimą, verslo įmonė turi per 20 dienų pateikti savo argumentus, o jei klausimo išspręsti nepavyksta per nurodytą terminą, gali kreiptis į potencialios rinkos šalies nacionalinius teismus;

—	Europos tinklų kūrimas ir įtraukimas į ES tinklavietę, skirtą kiekvienoje valstybėje narėje numatytiems įsteigti „gaminių kontaktiniams centrams“, kad būtų užtikrintas pakankamas ryšio palaikymas ir informacijos apie teises ir pareigas teikimas.

5.1.6

EESRK nuomone, turėtų būti apibrėžti numatyti maksimalūs skundų pateikimo terminai, kad klausimas galėtų būti išspręstas pirmosios instancijos teisme.

5.1.7

Valstybės narės turėtų parengti veiksmingas technines struktūras (įskaitant skubos procedūrų tvarką), siekiant greitai pateikti bet kokį reikiamą nukrypimo nuo abipusio pripažinimo principo įrodymą pagal Sutarties 30 straipsnį, kuris „leidžia valstybėms narėms taikyti priemones, turinčias kiekybiniam apribojimui lygiavertį poreikį, jei jos yra pateisinamos bendraisiais, neekonominiais sumetimais (visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos)“ (19).

5.1.8

Gaminių kontaktiniai centrai (GKC), taikydami SOLVIT metodus, pirmi pradėtų spręsti ginčus ir suteikti įmonėms, kurių gaminiai buvo sulaikyti prie sienos, neteisminės procedūros galimybę, pasitelkiant administracinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Atsakymas privalo būti pateiktas per 10 savaičių (20).

5.1.9

EESRK nuomone, GKC turėtų imtis aktyvesnių veiksmų rengdami ir pateikdami praktinius procedūrų vadovus. Jie taip pat galėtų įkurti su Europos tinklu ir ES interneto svetaine sujungtas nacionalinės interneto svetaines, kuriose būtų pateikiami sprendimai, priimti anksčiau išspręstose bylose, gaminių, kurių atžvilgiu taikomas abipusio pripažinimo principas, sąrašas ir potencialiems naudotojams atvira duomenų bazė, sujungta su keitimosi informacija tarp gaminių kontaktinių centrų telematiniu tinklu, pagal IDABC suderinimo schemą (21).

5.1.10

Šių instrumentų parengimas ir taikymas turi būti privalomas; tai turėtų būti pasiūlyme nustatytas įpareigojimas. GKC, kartu su Komisija, turėtų nuolat rengti bendrus informavimo ir mokymo seminarus ekonominių operacijų vykdytojams, valdžios institucijų ir muitinės pareigūnams ir vartotojams, siekiant užtikrinti tinkamą EB sutartyje nustatytų teisių ir pareigų suvokimą ir jų skleidimą.

5.1.11

Be to, būtina parengti telematinį vadovą, kuriame naudotojui patogia forma būtų apžvelgti visi galiojantys teisės aktai, suskirstyti horizontaliai ir pagal pagrindinius sektorius.

5.1.12

Nėra būtina sudaryti sąrašą leistinų gaminių, kuriems taikomas reglamentas, vien dėl to, kad nederėtų nustoti taikyti bendros gaminių saugos direktyvoje numatytą skubos procedūrą.

5.1.13

Komisija turi atidžiai stebėti kaip veikia informavimo mechanizmai: valstybės narės turi privalėti pateikti kiekvieno informavimo kopiją ir parengti metinę ataskaitą apie priemones, kurių buvo imtasi vadovaujantis Reglamento nuostatomis, kad Komisija galėtų parengti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.2 Pasiūlymas dėl sprendimo dėl Bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir CE ženklo (COM(2007) 53 galutinis)

5.2.1

EESRK pritaria pasiūlymo principams, pagrįstiems sėkminga „naujojo požiūrio“ patirtimi, suderinta su „visuotiniu požiūriu“ (22) atitikties įvertinimo srityje. Šie principai turėtų būti taikomi visose srityse dabartiniuose ir būsimuose Bendrijos teisės aktuose, apimant visus parduodamų gaminių aspektus, visų pirma susijusius su saugumu, sveikata ir aplinkos apsauga. Valstybės narės savo įstatymuose privalo atsižvelgti į pagrindinį vidaus rinkos principą, t. y. ekonominių operatorių vykdytojų nediskriminavimą ir jį visiškai įgyvendinti.

5.2.2

EESRK pabrėžia, kad „visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominių operacijų vykdytojai turėtų imtis atitinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad jie tiekia rinkai tik tuos gaminius, kurie atitinka taikomus teisės aktus“ (23), nesvarbu, ar jie gamintojai, įgaliotieji atstovai ar importuotojai (24).

5.2.3

Gaminio atsekamumas yra labai svarbus aspektas, siekiant nustatyti į Europos rinką teikiančio ekonominių operacijų vykdytojo atsakomybę ir užtikrinti, kad laikomasi visų nustatytų Bendrijos reikalavimų. Tai nėra paprastas atitikimo reikalavimas „apsiribojantis tik tam tikromis kontrolės priemonėmis“, kaip siūlo Komisija (25).

5.2.4

Kalbant apie sprendimo dalyką ir taikymo sritį, EESRK nuomone, jo išimčių reikėtų vengti, o Bendrąją gaminių pardavimo sistemą — sutinkamai su 5.3.3 punkte minėtais pasiūlymais, susijusiais su Reglamentu dėl Europos akreditavimo sistemos ir rinkos priežiūros mechanizmais — reikia taikyti visiems tiesiogiai susijusiems Bendrijos teisės aktams, be išimties sveikatos ir saugumo sričiai arba aplinkos apsaugos sričiai. Naujoji sistema turi būti taikoma visiems šios srities teisės aktams, nelaukiant kiekvienos atskiros direktyvos ar reglamento persvarstymo.

5.2.5

1 skyriuje išvardintos bendros apibrėžtys yra labai svarbios rinkos operatoriams, atsižvelgiant į tai, kad tam pačiam gaminiui apibrėžti daugelyje direktyvų vartojamos skirtingos apibrėžtys.

5.2.6

EESRK nuomone, labai svarbu:

—	aiškus ekonominės veiklos vykdytojų įsipareigojimų aprašymas, siekiant patobulinti „naujojo požiūrio“ sistemą;

—	veiksmingesnė rinkos priežiūra;

—	vienodesni notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos lygiai;

5.2.7

Ekonominių operacijų vykdytojų prievolės turi būti pagrįstos, proporcingos ir nereikalauti didelių biurokratinių ir administracinių išlaidų, tiek tiriant parduodamų gaminių bandinius, ir registruojant skundus (7 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tiek pranešant apie būtinus sugriežtinti reikalavimus pavojingiems gaminiams, kaip apibrėžta bendroje gaminių saugos direktyvoje.

5.2.7.1

Europos akreditavimo sistemoje veikiančių atitikties vertinimo įstaigų veiksmai turi būti proporcingi; spręsdamos mažųjų ir vidutinių įmonių klausimus arba klausimus, susijusius su ne masinės gamybos arba mažais kiekiais gaminamais gaminiais, šios įstaigos turi pasitelkti tinkamus metodus.

5.2.8

Kalbant apie notifikuotąsias įstaigas, EESRK pakartoja, kad visoje Europos ekonominėje erdvėje jos privalo užtikrinti kompetenciją, nešališkumą ir veiksmingumą. Kad visi gamintojai galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis ir laikantis 3 straipsnyje ir kt. nustatytos akreditavimo prievolės, akreditavimo vertinimą turi atlikti nacionalinė akreditacijos įstaiga, o notifikuojančioji institucija — pripažinti šį vertinimą, taip siekiant išvengti beprasmio ir brangaus dubliavimo.

5.2.9

Atliekant atitikties vertinimo procedūras pirmenybė turėtų būti teikiama moduliui A — gamybos vidaus kontrolei, daugiausiai dėl to, kad, bet kuriuo atveju, visa atsakomybė už gaminį tenka jo gamintojui arba importuotojui į EEE (Europos ekonominę erdvę). Tai pat reikia užtikrinti galimybę pasirinkti tarp kelių skirtingų supaprastintų formų, visų pirma skirtų MVĮ ir riboto kiekio gaminiams.

5.2.10

Nuostatos esmė yra žymėjimo ženklu CE sistema, skirta patvirtinti gaminio atitikimą galiojančioms taisyklėms ir kurią valstybės narės turėtų veiksmingiau užtikrinti, netinkamo naudojimo atveju taikydamos pakankamas ir proporcingas sankcijas, įskaitant ir baudžiamąsias. Naujose nuostatose, kaip ir ankstesnėse, numatoma, kad CE ženklu patvirtinta gaminio atitiktis neatleidžia gamintojo nuo prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl vėliau išaiškėjusių gaminio defektų.

5.2.11

EESRK besąlygiškai sutinka, kad nepasitikėjimas CE ženklu prilygsta „nepasitikėjimui visa sistema: rinkos priežiūros institucijomis, gamintojais, laboratorijomis ir sertifikuotojais ir galiausiai — „naujojo požiūrio“ teisės aktams (26)“.

5.2.12

Siekiant sustiprinti CE ženklo vaidmenį ir svarbą, geriausias būdas yra radikaliai pakeisti patį ženklą, kaip apibrėžta Tarybos sprendime 93/465 (27):

—

paaiškinant, kad šis ženklas neturėtų būti naudojamas ar suvokiamas kaip žymėjimo arba ženklinimo etiketėmis sistema vartojimo tikslais (28), nei kaip trečiosios nepriklausomos šalies suteikta kokybės garantija, sertifikatas arba patvirtinimas. CE ženklas yra tik atitikties deklaracija gaminiui keliamiems reikalavimams ir techninis dokumentas, kurį gamintojas arba importuotojas yra įpareigojamas pateikti institucijoms ir vartotojui ir už kurį jis visiškai atsako;

—	racionalizuojant atitikties vertinimo procedūras;

—	sustiprinant teisinę CE ženklo apsaugą, įregistruojant jį kaip kolektyvinį ženklą. Tai reikštų, kad valdžios institucijos gali imtis skubių veiksmų pažabojant netinkamą jo naudojimą, tuo pat metu paliekant galimybę egzistuoti papildomiems nacionaliniams ženklams;

—	stiprinant rinkos priežiūros mechanizmus ir sienų muitinių kontrolę;

—	pakviečiant gamintojus ir vartotojus apsvarstyti galimo savanoriško elgesio kodekso dėl Europos ir nacionalinių kokybės ženklų ir ženklinimų — savanoriškų ar kitokių — veiksmingumo argumentus ir kaip jie suderinami su CE ženklu.

5.2.13

Rinkos priežiūros mechanizmai bus nagrinėjami 5.3.13 ir kt. punktuose, tačiau EESRK norėtų pabrėžti Komisijos įsikišimo svarbą ne tik visų reikalavimus atitinkančių gaminių, kurie vis tiek kelia pavojų sveikatai ir saugumui, atveju, bet ir oficialios neatitikties atvejais, kuriems taikomas Pasiūlymo dėl sprendimo 38 straipsnis.

5.2.14

EESRK pakartoja svarbų techninių standartų vaidmenį šioje srityje, kadangi „naujasis požiūris“ yra grindžiamas būtent glaudžiai susijusiais minimaliais teisiniais reikalavimais ir Europos techniniais standartais, kuriuos būtina stiprinti ir išnaudoti. Esant oficialiam prieštaravimui dėl darniųjų standartų (29), reikia nedelsiant apie tai informuoti atitinkamą standartų instituciją, kad rengdama standartus ji į tai atsižvelgtų.

5.3 Pasiūlymas dėl Reglamento (COM(2007) 37 galutinis), nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus.

5.3.1

EESRK pritaria pasiūlymams įsteigti tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu pagrįstą Europos akreditavimo sistemą, tiek, kiek jais nustatomos ekonominių operacijų vykdytojams ir valdžios institucijoms privalomos taisyklės, skirtos užtikrinti aukšto lygio saugą ir sveikatą visuose į rinką pateikiamuose gaminiuose. Sistema taip pat turėtų užtikrinti tokį patį taikymo lygį ir reglamentavimą visiems Europos vartotojams ir visiems ekonominių operacijų vykdytojams, pasitelkiant supaprastintas ir pagreitintas procedūras.

5.3.2

Europos akreditavimo sistema privalo užtikrinti visišką atitikties vertinimo rezultatų pripažinimą ir vengti nereikalingų bandymų dubliavimų: siekiant užtikrinti sistemos pripažinimą tarptautiniu mastu akreditavimo vertinimas turi būti paremtas tarptautiniu mastu pripažintais standartais, o apibrėžtys „atitikties vertinimas“, „atitikties vertinimo įstaigos“, „įstaigos paskyrimas“ ir „notifikavimas“ turi būti aiškiai nurodytos reglamente.

5.3.3

Reglamento nuostatos turi būti taikomos visoms akreditacijos įstaigoms ir jų teikiamoms paslaugoms Europos ekonominėje erdvėje, neatsižvelgiant į klientams suteiktos atitikties vertinimo paklausos pobūdį ir jomis būti užtikrinti:

—	tarptautinius standartus atitinkančių, nuosekliai išdėstytų, aiškių, skaidrių bendrų apibrėžčių rinkinį, taikomą visose „naujojo požiūrio“ direktyvose ir atskiriems gaminiams skirtose direktyvose, įskaitant skirtas atitikties vertinimui ir atitikties vertinimo įstaigoms.

—	valdžios institucijos eksploatuojamą akreditavimo sistemą, kuriai netaikoma komercinė konkurencija;

—	bendrą visų tiesiogiai susijusių Bendrijos teisės aktų aprėpimą, be išimties saugumo ir sveikatos sričiai arba aplinkos apsaugos sričiai: vis sudėtingesniais tampantys bendrijos teisės aktai šioje srityje turėtų būti sujungti į vieningą darnią sistemą, taikomą tiek ES, tiek ne ES gamintojams;

—	taikomumą visai akredituojamai veiklai, įskaitant kalibravimą, neatsižvelgiant į tai, ar akredituojama siekiant atitikti teisinius atitikties vertinimo reikalavimus ar laikantis privačių susitarimų reikalavimų;

—	nacionalinių akreditacijos įstaigų atitikimą kompetencijos ir nešališkumo standartams. Jos privalo dalyvauti tarpusavio vertinimuose, kuriuos prižiūri visos akreditavimo procese dalyvaujančios šalys;

—	išlaidų efektyvumą, proporcingumą, patikimumą ir abipusį pasitikėjimą bendra akreditacijos sistema, tiek reglamentuojamai, tiek nereglamentuojamai sričiai.

5.3.4

Akreditavimo apibrėžtis turėtų būti pakeista, kad būtų galima įtraukti kalibravimą, bandymus, sertifikavimą, patikras ir kitus atitikties vertinimo veiksmus.

5.3.5

Be to, kad būtų užtikrintos vienodos taisyklės, apimančios visas atitikties vertinimo procedūras, įskaitant kokybės užtikrinimą, kalibravimą ir ISO 43 įvertinimo tyrimus, neturėtų būti jokių išimčių: Reglamentas turėtų būti taikomas visoms akreditavimo įstaigoms ir jų teikiamoms paslaugoms Europos ekonominėje erdvėje, neatsižvelgiant į klientams suteiktų atitikties vertinimo paslaugų pobūdį.

5.3.6

Nacionalinės akreditacijos įstaigos neturėtų siekti pelno, kaip siūloma 4 straipsnio 6 dalyje. Tačiau dėl dabartinės formuluotės gali atsirasti kliūčių kuriant pradinį kapitalą, kurio reikia norint užtikrinti tvirtą finansinį pagrindą, reikalingą norint teikti kokybiškas paslaugas. EESRK nuomone, nacionalinės akreditacijos įstaigos neturėtų siekti pelno, t. y. jos turi nesidalinti pelnu, kaip nuspręsta tarptautiniu mastu ISO/IEC 17011 (30).

5.3.7

Europos akreditavimo sistema (EAS) turėtų būti vertinama kaip aukščiausias akreditavimo lygis sistemoje ir kaip viešųjų visuotinės svarbos paslaugų teikėjai jai turėtų būti netaikomas konkurencijos spaudimas. EESRK pritaria taisyklei, pagal kurią valstybės narės privalo turėti tik po vieną akreditavimo įstaigą, kurios kompetencija, objektyvumas ir bešališkumas turėtų būti tikrinamos tarpusavio vertinimuose, tam tikromis aplinkybėmis (31) numatant išimtis mažesnėms valstybėms, jei jos pageidautų pasinaudoti kaimyninių valstybių narių nacionalinėmis akreditavimo įstaigomis.

5.3.8

EESRK mano, kad būtina sukurti aiškų teisinį pagrindą Europos akreditacijos organizacijai (EA), kurios vaidmenį reikia sustiprinti ir geriau apibrėžti: visos nacionalinės akreditacijos įstaigos turi būti EA narės, kad būtų užtikrintas lygiavertiškumas, skaidrumas, patikimumas ir veiksmingumas. Be to, EA tinklo veiklą turi remti valstybės narės.

5.3.9

EESRK nuomone, siekiant dar labiau sustiprinti EA, akreditavimo įstaigos turi pasirašyti EA vykdomus daugiašalius susitarimus dėl pripažinimo. Be to, reglamente įtvirtinti finansavimo mechanizmai turėtų būti taikomi ne tik EA, bet skirti ir rinkos priežiūros veiklą skatinančioms kampanijoms ir bendriems dalyvaujančių nacionalinių valdžios įstaigų mokymams.

5.3.10

9 straipsnio 1 dalyje numatyti tarpusavio vertinimai, kuriais siekiama palengvinti ir tobulinti bendrosios rinkos veikimą, didinant jos patikimumą, turi būti organizuojami EAS ir vykdomi laikantis suderintų EA apibrėžtų taisyklių. Tarpusavio vertinimų rezultatai turi būti paskelbiami viešai ir pranešami visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

5.3.11

EESRK tiki, kad akreditacijos įstaigos, demonstruodamos jiems suteikto pasitikėjimo pagrįstumą, turi įrodyti, kad jos sėkmingai dalyvauja tarpusavio vertinimuose.

5.3.12

Be to, EESRK mano, kad į šią veiklą svarbu įtraukti suinteresuotąsias šalis: joms turėtų būti atstovaujama akreditacijos įstaigose ir tai numatanti nuostata turėtų būti neatsiejama naujojo reglamento dalis.

5.3.13

EESRK pabrėžia valstybių narių svarbą siekiant vienodo, nuoseklesnio ir veiksmingesnio rinkos priežiūros mechanizmo derinant Bendrijos teisės aktus ir į tai įtraukiant ir bendradarbiavimo per sieną skatinimą: čia būtina pergrupuoti direktyvos dėl bendros gaminių saugos 2001/95/EB ir kitų susijusių direktyvų nuostatas, kad užtikrinti visišką geresnės teisėkūros principo taikymą bendrosios rinkos veikimui. Rinkos priežiūros veikla turėtų apimti ir tuos gaminius, kuriems taikoma bendros gaminių saugos direktyva (GPSD), kadangi daugybė gaminių yra parduodami tiek profesionaliam naudojimui, tiek galutiniam vartotojui. Todėl EESRK laiko neteisinga išskirti GPSD iš 13 straipsnio 2 dalyje minimų nuostatų, nes vietoj didesnio vieningos rinkos priežiūros veiklos nuoseklumo dėl to kiltų nesusipratimų ir komplikacijų.

5.3.14

EESRK mano, kad dabartinė skubaus keitimosi informacija sistema, RAPEX (32), galinti veiksmingai padėti atlikti rinkos priežiūrą, yra visiškai pagrįsta. Tačiau valstybės narės, muitinės ir administracinės institucijos turėtų naudotis ja tolygiau ir koordinuočiau.

5.3.15

Muitinės turėtų bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis Europos tinkle, kad būtų užtikrinta veiksminga gaminių patikra, prieš juos pateikiant į bendrąją Europos rinką. Muitinėse turi dirbti tinkamai parengti darbuotojai, jos turi turėti pakankamai finansinių išteklių ir įgaliojimų, kad galėtų nepriekaištingai atlikti joms patikėtas užduotis.

5.3.16

Rinkos priežiūros ir muitinės patikrinimų struktūros, visų pirma privalo turėti reikalingas priemones, kurios leistų skubiai įsikišti sezoninių arba tik per ribotą laikotarpį specialių akcijų (dažnai pavadintų trumpalaikiais pavadinimais) metu realizuojamų gaminių atveju. Valdžios institucijos turi turėti įgaliojimus ir priemones, leidžiančius jiems greitai įsikišti tokiu atveju, o gaminių į Bendriją importuotojai turi prisiimti visišką atsakomybę, kad gaminiai visiškai atitiktų esminius ES reikalavimus, ypač susijusius su saugumu ir aplinkos apsauga.

5.3.17

Galiausiai, Komiteto nuomone, Reglamente turėtų būti nustatyta, kad imantis priemonių reaguojant į nustatytą atitikties trūkumą būtų laikomasi proporcingumo principo, neatsižvelgiant į 19 straipsnio 1 dalyje siūlomas rekomendacijas. EESRK mano, kad 17 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

2007 m. gruodžio 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS

(1) Skirtinguose konkretiems gaminiams taikomuose ES teisės aktuose, skirtuose įvairiems aspektams, pvz., aplinkai palankiam dizainui, gaminių saugumui, produkto atsakomybei, atliekų šalinimui, energijos efektyvumui ir pan., toms pačioms sąvokoms taikomos skirtingos apibrėžtys. Tai kelia painiavą suinteresuotiems subjektams, ypač kai skirtingos direktyvos taikomos tam pačiam gaminiui.

(2) OL C 93, 2007 4 27, Bendrosios rinkos peržiūra, Pranešėjas Bryan Cassidy.

(3) Žr. taip pat 94–95 ES sutarties straipsnius.

(4) OL C 309, 2006 12 16. „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą“. Pranešėjas Bryan Cassidy.

(5) OL C 234, 2003 9 30. Pranešėjas Bryan Cassidy.

(6) OL C 208, 2003 9 3. Pranešėjas Antonello Pezzini.

(7) OL C 325, 2006 12 30. Pranešėjas Joost van Iersel.

(8) Žr. ten pat.

(9) Aukšto lygio grupės, kuriai vadovavo Wim Kok, ataskaita „Priimti iššūkį“, 2004 m. lapkritis, Europos Komisija.

(10) SEC(2007) 113, 2007 2 14.

(11) Antroji dvimetė ataskaita dėl abipusio pripažinimo principo taikymo bendrojoje rinkoje — COM(2002) 419 galutinis.

(12) Šiuo metu ES yra apie 1 700 notifikuotųjų įstaigų.

(13) Žr. taip pat 94–95 ES sutarties straipsnius.

(14) Neseniai priimtų EESRK nuomonių dėl supaprastinimo, geresnės teisėkūros ir bendrosios rinkos prioritetų sąrašas:

1)	OL C 93 2007 4 27, Bendrosios rinkos peržiūra, pranešėjas Bryan Cassidy.

Nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija COM(2005) 535 galutinis, pranešėjas Bryan Cassidy, OL C 309, 2006 12 16.

3)	Tiriamoji nuomonė, parengta pirmininkaujančios JK prašymu dėl Geresnės teisėkūros, pranešėjas Daniel Retureau, priimta 2005 9 28, OL C 24, 2006 1 31.

4)	Nuomonė savo iniciatyva Kaip patobulinti ES teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą, pranešėjas Joost van Iersel, priimta 2005 9 28, OL C 24, 2006 1 31.

5)	Nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl acquis communautaire atnaujinimo ir supaprastinimo, COM(2003) 71 galutinis, pranešėjas Daniel Retureau, priimta 2004 3 31, OL C 112, 2004 4 30.

6)	Nuomonė savo iniciatyva dėl Supaprastinimo, pirmiausia Europos valdymo: geresnė teisėkūra, pranešėjas John Simpson, priimta 2003 3 26, OL C 133, 2003 6 6.

7)	Tiriamoji nuomonė dėl Komisijos komunikato Reglamentavimo aplinkos supaprastinamas ir gerinimas, COM(2001) 726 galutinis, pranešėjas Walker, priimta 2002 3 21, OL C 125, 2002 5 27.

8)	Nuomonė savo iniciatyva dėl Supaprastinimo, pranešėjas Walker, priimta 2001 11 29, OL C 48, 2002 2 21.

9)	Nuomonė savo iniciatyva dėl Bendrosios rinkos taisyklių supaprastinimo, pranešėjas Bruno Vever, priimta 2000 10 19, OL C 14, 2001 1 16.

10)	Nuomonė savo iniciatyva dėl 2005-2010 m. bendrosios rinkos prioritetų, pranešėjas Bryan Cassidy, priimta 2005 4 7, OL C 255, 2005 10 14.

11)	Nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Vidaus rinkos strategija — 2003–2006 m. prioritetai, pranešėjas Bryan Cassidy, priimta 2003 7 16, OL C 234, 2003 9 30.

12)	Informacinis pranešimas dėl supaprastinimo.

13)	Informacinis pranešimas dėl Dabartinės bendro reguliavimo ir savireguliavimo būklės bendrojoje rinkoje, pranešėjas Bruno Vever, priimta 2005 1 11, CESE 1182/2004 fin.

(15) Europos Komisijos 2006 m. RAPEX ataskaita, http://ec.europa.eu/rapex. Šioje 2007 m. balandžio 19 d. paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad pastaraisiais metais nuolat daugėjo pranešimų. Pranešimų apie nemaistines vartojimo prekes, keliančias rimtą pavojų saugai Europoje, nuo 2004 m. iki 2006 m. padaugėjo daugiau nei dvigubai — nuo 388 iki 924; 2006 m. palyginti su 2005 m. jų padaugėjo 32 proc. — daugiausia pranešimų buvo pateikta dėl žaislų, elektros prietaisų, transporto priemonių, apšvietimo įrangos ir kosmetikos prekių, kurios sukėlė susižalojimo, elektros smūgio, gaisro ir nudegimų, užtroškimo ir uždusimo, taip pat cheminį pavojų.

(16) Į bendrą sistemą taip pat turėtų būti įtrauktos „paslaugos“, kurios vis labiau yra susijusios su pačių gaminių pardavimu.

(17) Plg. 5.1.11 punktą.

(18) http://ec.europa.eu.solvit/

(19) Europos Parlamento informacija: 3.2.1 Laisvas prekių judėjimas. Atnaujinta 2001 m. spalio 22 d.

http://www.europe-infor.de/facts/en/3_2_1.htm.

(20) SEC(2007) 585. Komisijos tarnybų darbo dokumente SOLVIT 2006 m. ataskaita „2006 m. SOLVIT tinklo plėtra ir darbo rezultatai“, 2007 4 30.

Visos ES valstybės narės ir Norvegija, Islandija bei Lichtenšteinas yra įsteigę SOLVIT centrus, dažniausiai prie užsienio ar ekonomikos reikalų ministerijų.

Šie centrai bendradarbiauja tiesiogiai, pasitelkdami interneto duomenų bazę, siekdami greitai ir pragmatiškai išspręsti piliečių ir įmonių pateiktas problemas. Solvit bendradarbiavimo taisyklės yra įtrauktos į Europos Vadovų Tarybos patvirtintas 2001 m. Komisijos rekomendacijas. Solvit vykdo savo veiklą nuo 2002 m. liepos mėn. Papildomai šioms rekomendacijoms, 2004 m. gruodžio mėn., Solvit centrai patvirtino bendrų kokybės ir veiklos standartų rinkinį, kad užtikrinti tinklo teikiamų paslaugų kokybę.

(21) OL C 80, 2004 3 30, pranešėjas Antonello Pezzini.

(22) Visuotinis požiūris paverstas moduliniu požiūriu. Jame atitikties vertinimas skirstomas į daugybę žingsnių arba „modulių“, kurie vienas nuo kito skiriasi, priklausomai nuo gaminio kūrimo etapo (pvz., projektavimas, prototipas, visa gamyba), atlikto vertinimo pobūdžio (dokumentų tikrinimas, tipo patvirtinimas, kokybės garantija) ir atsakomybės už vertinimą (gamintojas arba trečioji šalis).

Visuotinis požiūris buvo oficialiai įtvirtintas Tarybos sprendimu 90/683 EEB, panaikintas ir atnaujintas Sprendimu 93/465/EEB: abejuose sprendimuose išdėstomos pagrindinės atitikties vertinimo gairės ir išsamios jų procedūros, naudotinos naujojo požiūrio direktyvose.

(23) 14 konstatuojamoji dalis, COM(2007) 53 galutinis.

(24) Įskaitant „bevardžių gaminių“ iš trečiųjų šalių importuotojus. Šiais gaminiais prekiaujama trumpą laiką, dažnai pasitelkiant išgalvotus pavadinimus ir laikantis „parduoti ir bėgti“ principo.

(25) 17 konstatuojamoji dalis, COM(2007) 53 galutinis.

(26) CE Ženklo vaidmuo ir svarba — Europos Komisija Draft Certif Doc 2005 — 2005 8 30, 11.

(27) Tarybos sprendimas 93/465/EEB: — sprendimas dėl modulių „CE ženklas rodo, kad yra laikomasi visų įpareigojimų, nustatytų gamintojų produktui Bendrijos direktyvomis, numatančiomis, kad turi būti pritvirtintas ženklinimas“.

(28) BEUC 298/2007, 2007 6 5 dėl Vidaus rinkos gaminių pakuočių. Jim Murray, .2007 6 5 EP klausymas.

(29) Pasiūlymo dėl sprendimo (COM(2007) 53 galutinis 14 straipsnis.

(30) ISO/IEC 17011 „Akreditavimo įstaiga privalo turėti apskaitoje ir (arba) dokumentuose parodytus finansinius išteklius, reikalingus jos veiklai“.

(31) Pasiūlymo dėl sprendimo (COM(2007) 37 galutinis 6 straipsnio 1 dalis.

(32) Į RAPEX įeina: RASFF — skubaus įspėjimo apie maisto produktus ir pašarus sistema, SARR — pranešimo apie žmonių ligas sistema, ADNS — pranešimo apie gyvūnų ligas sistema. Žr. Sprendimą Nr. 2004/478/EB ir Reglamentą Nr. 2230/2004/EB.

PRIEDAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų, diskusijų metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnio 3 dalis):

5.2.12 punktas

Papildyti pirmą įtrauką:

„—

paaiškinant, kad šis ženklas neturėtų būti naudojamas ar suvokiamas kaip žymėjimo arba ženklinimo etiketėmis sistema vartojimo tikslais, nei kaip trečiosios nepriklausomos šalies suteikta kokybės garantija, sertifikatas arba patvirtinimas. CE ženklas yra tik atitikties deklaracija gaminiui keliamiems reikalavimams ir techninis dokumentas, kurį gamintojas arba importuotojas yra įpareigojamas pateikti institucijoms ir vartotojui ir už kurį jis visiškai atsako. ;“

Paaiškinimas

Pagal galiojančias taisykles visi tam tikros rūšies gaminiai, pavyzdžiui, žaislai, turi būti pažymėti CE ženklu. Tai nereiškia, kad vartotojui aiškinama, kad vienas gaminys geresnis už kitą. Tai reiškia (vien tai), kad gaminys atitinka saugumo standartus ir jį galima parduoti. Vartotojas tikisi, kad visus parduotuvės gaminius galima parduoti.

Bet, pavyzdžiui, jeigu vartotojas renkasi sporto prekes, pvz., riedučius ir (arba) riedlentes, CE ženklu nereikia žymėti prekių, skirtų daugiau kaip 20 kg sveriantiems vaikams. Šios prekės gali būti ant tos pačios lentynos, ir vartotojas gali pagalvoti, kad CE ženklu pažymėti gaminiai geresni už kitus.

Daugelis atliktų tyrimų parodė, kad vartotojai nesupranta ir (arba) yra klaidinami CE ženklo. Pasitaiko tokios klaidos: gaminiai pasižymi tam tikra kokybė (yra ne vien tik saugūs), buvo patikrinti trečiosios šalies arba kad jie buvo pagaminti ES.

Suprantama, kodėl vartotojai nesupranta šios sistemos. Visi maisto produktai ne tik turi būti ypatingai paženklinti, bet visada turi atitikti ES reglamentus ir direktyvas. Europos vartotojų organizacijos BEUC ir ANEC laikosi nuomonės, kad EC ženklu, kaip saugumo leidimui patekti į rinką, pakanka žymėti gaminio dokumentus, kad atitinkamos institucijos galėtų tai patikrinti.

Balsavimo rezultatai

Už: 24; Prieš: 27; Susilaikė: 10

5.2.12 punktas

Įterpti naują 6 įtrauką:

„—	skatinant Komisiją, gamintojus ir vartotojus apsvarstyti galimybę sukurti tikrą produktų kokybės ženklinimo sistemą, pagrįstą trečiosios šalies teikiamu sertifikavimu, apimančiu daugiau aspektų, nei numatyta pagrindinėse direktyvų saugos taisyklėse;“

Paaiškinimas

Tokioje diskusijoje būtų galima aptarti galimybes sukurti šiuos standartus, kurie numatytų ne tik saugos, bet ir kokybės, aplinkos ir etikos reikalavimus, kad kai kurie gamintojai, jei jie to pageidauja, galėtų pateikti savo produktus tikrinti taikant daugiau reikalavimų, nei vien sauga.

Jei šis pakeitimas bus priimtas, reikėtų atitinkamai pakeisti 1 punktą „Išvados ir rekomendacijos“ (pvz., 1.5 punktas, po 7 įtraukos).

Balsavimo rezultatai

Už: 25; Prieš: 29; Susilaikė: 12