27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/28

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1997/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis, įgyvendinimo

COM(2006) 514 galutinis

(2007/C 175/07)

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2006 m. rugsėjo 21 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1997/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis, įgyvendinimo.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2007 m. gegužės 3 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Pegado Liz.

436-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2007 m. gegužės 30-31 d. (gegužės 30 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 61 nariui balsavus už ir 4 susilaikius.

1.   Santrauka

1.1

Šiuo komunikatu dėl Direktyvos 1997/7/EB įgyvendinimo Komisija ne tik praneša Tarybai, Europos Parlamentui ir EESRK direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo rezultatus, bet ir pradeda viešąsias konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, siekdama sužinoti jų nuomonę. Vis dėlto Komisija neteikia pasiūlymo persvarstyti direktyvą, kol nebus baigtas vartotojų acquis communautaire tiriamasis persvarstymo etapas.

1.2

Nors ir pažymėdamas, kad, palyginti su direktyvoje nustatytais galutiniais terminais, direktyvą paskelbti buvo vėluojama, EESRK teigiamai vertina šią iniciatyvą ir pritaria didelei daliai Komisijos pastabų, kurių daugelis iš esmės jau yra išdėstytos paties Komiteto nuomonėse, pirmiausia nuomonėse dėl pasiūlymų dėl bendros nuotolinės prekybos direktyvos ir ypač dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyvos. Komitetas taip pat pritaria, kad šios srities taisykles reikia suderinti su kituose teisiniuose dokumentuose įtvirtintomis nuostatomis, kurios kai kada būdavo priimamos nesuderinus ir neatlikus bendro planavimo.

1.3

Vis dėlto EESRK laikosi nuomonės, kad vertėtų nedelsiant persvarstyti šias taisykles kartu persvarstant ir taisykles dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis ir kai kurių elektroninės prekybos aspektų nelaukiant kol bus persvarstyta Bendrijos acquis, reguliuojanti vartojimo sutartis, kad visos skirtingos nuostatos taptų prieinamesnės ir suprantamesnės.

1.4

Todėl EESRK ragina Komisiją atlikti išsamią su visuomene konsultuojantis gautų atsakymų analizę ir ją papildyti patikimais statistiniais duomenimis apie nuotolinės prekybos mastą vidaus rinkoje, o tuomet surengti viešus klausymus su suinteresuotomis šalimis.

1.5

Komitetas pritaria daugumai Komisijos pasiūlymų tobulinti direktyvos formuluotes ir struktūrą, tačiau dar kartą patvirtina ankstesnėse nuomonėse išreikštą poziciją, kad direktyva turi būti taikoma ne vien įmonių ir vartotojų santykiams, ir kad vertėtų iš naujo apsvarstyti šį aspektą tam, kad jis būtų suderintas su pagrindiniais elektroninę prekybą reguliuojančių teisės aktų taikymo srities aspektais.

1.6

EESRK nesutinka su tuo, kaip Komisija vertina naudojimosi „būtiniausios sąlygos“ nuostata padarinius, ir nelaiko šios nuostatos direktyvos įgyvendinimo problemų priežastimi. Gerai, kad šios problemos pabrėžiamos. Vis dėlto Komitetas neatmeta galimybės siekti visiško teisinio suderinimo reglamentavimo būdu, jeigu vartotojams būtų užtikrinta geresnė apsauga.

1.7

Siekdamas prisidėti prie išsamaus nuotolinės prekybos taisyklių persvarstymo ir žinodamas dabartinio vidaus rinkos vystymosi etapo ypatybes, EESRK pateikia daug konkrečių rekomendacijų ir mano, kad jas verta apsvarstyti. Jomis siekiama padidinti vartotojų apsaugą ir pasitikėjimą užtikrinant tokią pat minėtų sandorių apsaugą, kokia naudojasi sandorius tiesiogiai sudarantys vartotojai.

1.8

EESRK taip pat pabrėžia, kad susitariančioms šalims, pirmiausia mažiau informacijos turintiems vartotojams, turėtų būti suteikiama reikiama informacija ir turėtų būti sukurta veiksminga nuobaudų už teisės nuostatų nesilaikymą taikymo sistema.

2.   Svarbiausios komunikato nuostatos

2.1

2006 m. rugsėjo 21 d. komunikatu dėl 1997 m. gegužės 20 d. direktyvos 1997/7/EB įgyvendinimo (COM (2006) 514 galutinis) Komisija, nors ir vėluodama maždaug šešerius metus, ketina atsiskaityti Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui už direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą maždaug 10 metų laikotarpiu nuo jos paskelbimo ir taip įgyvendinti direktyvos 15 straipsnio 4 dalies reikalavimą.

2.2

Įvardydama keletą direktyvos įgyvendinimo sunkumų (1), daugiausia kylančių dėl „formuluotės“ ir vertimo į kai kurias kalbas problemų („vertimo problemų“), Komisija pateikia pastabas ką ji laiko „dideliais nacionalinių įstatymų skirtumais, atsirandančiais dėl naudojimosi būtiniausia sąlyga“ ir direktyvos netinkamumu apimti „naujas technologijas ir prekybos formas“.

2.3

Galiausiai Komisija parengė „klausimyną“, kuriuo siekia užtikrinti, kad būtų „konsultuojamasi su visuomene“ — suinteresuotomis šalimis ir patvirtinamos arba paneigiamos Komisijos pateiktos pastabos. Komisija pritaria, kad galima surengti viešuosius klausymus. Klausimynas turi būti grąžintas iki 2006 m. lapkričio 21 d.

2.4

Nors ir pripažindama, kad taikytos taisyklės atskleidžia direktyvos sudarymo trūkumus ir aiškinimo problemas, Komisija nemano, kad yra tikslinga pateikti kokį nors direktyvos persvarstymo pasiūlymą, kol nebus baigtas vartotojų acquis communautaire tiriamasis persvarstymo etapas. Konkreti data tam nenumatyta.

2.5

Rengiant šią nuomonę, Komisija minėtų konsultacijų metu pateikė gautus 84 atsakymus ir paskelbė darbo dokumentą, kuriame apibendrino daug gautų atsakymų. Likusius atsakymus Komisija siūlo baigti analizuoti artimiausiu metu ir atlikti išsamesnį poveikio tyrimą.

3.   Pagrindiniai EESRK komentarai dėl Komisijos pastabų

3.1   Bendri komentarai

3.1.1

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai, bet apgailestauja, kad tai nebuvo padaryta laikantis numatytos datos (2001 m. birželio mėn.) arba gerokai vėliau, praėjus mažiausiai ketveriems metams nuo perkėlimo į nacionalinę teisę (2004 m. birželio mėn.), ir mano, kad dauguma šiuo metu iškeltų klausimų galėjo būti sprendžiami ir išspręsti bent jau prieš trejus metus, ir tai būtų davę akivaizdžią naudą.

3.1.2

EESRK pažymi, kad daugelis dabar komunikate keliamų klausimų jau aptarti ankstesnėse EESRK nuomonėse, kurios buvo priimtos tuo metu, kai direktyva buvo tik rengiama.

Nuomonėje dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl vartotojų apsaugos nuotolinės prekybos sutarčių derybose (nuotolinėje prekyboje) (2), EESRK įspėjo, kad reikia persvarstyti kai kurias direktyvos 2 straipsnyje išdėstytas sąvokas, pirmiausia tas, kurios yra susijusios su direktyvoje reglamentuojamomis sutartimis ir pačia „vartotojo“ sąvoka.

EESRK taip pat buvo pareiškęs poziciją, kad Komisija turėtų aiškiau pasisakyti dėl direktyvoje numatytos teisės atsisakyti sutarties, kuri, jo nuomone, turėtų būti laikoma susijusia su teise pagalvoti, neturėtų būti painiojama su vartotojų teise nutraukti sutartį ir neturėtų šiai teisei pakenkti, jeigu sutartis dar nebuvo įvykdyta arba jeigu buvo nustatyta nesąžininga praktika.

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teisė atsisakyti sutarties per septynias dienas yra ne tokia palanki, kokia numatyta kitose direktyvose bei tuometiniuose kai kurių valstybių narių teisės aktuose, ir patarė Komisijai suderinti pasinaudojimo šia teise laikotarpius. Apie EESRK raginimą paaiškinti teisės pagalvoti taisykles buvo priminta nuomonėje dėl pasiūlymo dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis (3).

Be to, kažkada seniai panaši kritika buvo pareikšta labai gerbiamų specialių mokslinių leidinių (4) atžvilgiu.

3.1.3

EESRK yra netikėta, kad Komisijai akivaizdžiai trūksta informacijos apie įvairių valstybių narių direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatų įsigaliojimo datas (5). Komitetas taip pat kelia nuostabą, kad netgi nustačius sunkius kai kurių valstybių narių padarytus pažeidimus perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę, neteko girdėti, kad šių valstybių narių atžvilgiu būtų pradėtas procesas dėl šių pažeidimų, ir nebuvo pranešta apie šio proceso rezultatus.

3.1.4

Komitetas mano, kad visuomenės įtraukimo procesas būtų atspindėtas geriau, jeigu konsultacijos su visuomene būtų surengtos prieš priimant Komunikatą, o ne po to, nes tuomet Komisija savo komentarų ir pastabų negalėtų grįsti vien subjektyviais „įspūdžiais“ ar „nuomonėmis“ (6).

Komitetas taip pat primena 2000 m. kovo 10 d. ataskaitą dėl vartotojų skundų dėl nuotolinės prekybos (COM(2000) 127 galutinis) ir rekomenduoja atlikti panašų darbą, bet šį kartą remtis objektyvia visų per konsultacijas su visuomene gautų atsakymų analize, atnaujinti bei palyginti duomenis ir taip sukurti objektyvų svarstymų pagrindą.

3.1.5

Dabartinėmis aplinkybėmis EESRK pritaria Komisijos siūlymui ir ragina surengti viešuosius klausymus, kuriuose dalyvautų visos suinteresuotos šalys, bet užtikrinti, kad šis klausimas nebūtų įtrauktas į platesnes diskusijas dėl Bendrijos vartotojų acquis, apie kurį buvo parengtas ilgas, maždaug 800 puslapių, techninis tyrimas (7), pavyzdžiui, Komisijos žalioji knyga (8).

3.1.6

Atsižvelgdamas į iki šiol taikant CFR sistemą padarytą pažangą (9), EESRK abejoja, ar naudinga ir ar patartina persvarstant šią direktyvą remtis užbaigtu darbu, konsultacijomis dėl visos Bendrijos vartotojų teisės acquis ir galiausiai priimamais sprendimais, net ir išvardytais naujausioje Komisijos pateiktoje sutrumpintoje redakcijoje (10).

3.1.7

Be to, EESRK siūlo galimybę persvarstyti Bendrijos priemonės, kuri ateityje bus naudojama persvarstant direktyva, teisinį pobūdį, jeigu manoma, kad būtų galima laikytis sąlygų užtikrinti, kad pagrindiniai pakeitimai šioje srityje būtų daromi priimant reglamentą, o tai ir būtų teisingausia priemonė (11), kartu išsaugant pagrindinį tikslą: atkurti suinteresuotų šalių pusiausvyrą ir lygybę, ypač tais atvejais, kai tiesioginiai sandoriai sudaromi verslo patalpose.

3.2   Konkrečios pastabos

3.2.1

Komisijos pastabas dėl direktyvos galima suskirstyti į dvi dalis:

a)

pastabos dėl formuluočių ir struktūros,

b)

pastabos dėl įgyvendinimo.

A)   Formuluotės ir struktūra

3.2.2

Kalbant apie direktyvos formuluotes ir struktūrą, EESRK pritaria Komisijai šiais aspektais:

a)

kai kurias sąvokas ir apibrėžtis reikia pataisyti ir aiškiau išdėstyti jų prasmę (12);

b)

siekiant išvengti skirtingo aiškinimo, reikia aiškiau išdėstyti laikotarpius ir išankstinės informacijos pateikimo taisykles;

c)

tam tikras nuostatas reikia suderinti su Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos (13);

d)

reikia suteikti tikslesnę informaciją apie padidinto tarifo paslaugų kainą;

e)

būtina išsamiau aprašyti, suklasifikuoti ir apibrėžti sutarties atsisakymo arba „persigalvojimo“ laikotarpį, kurio paskirtis dviguba: apsaugant sutartyje numatytą ketinimą įsitikinti, kad vartotojas davė išsamų sutikimą ir taikyti nuobaudas tais atvejais, kai tiekėjas nesilaiko formalumų, kuriuos turi įvykdyti siekdamas atlikti pareigą pateikti informaciją  (14), kad sutarties atsisakymo arba „persigalvojimo“ laikotarpis būtų suderintas su panašiomis, bet teisiškai skirtingomis sąvokomis, pvz., teise pagalvoti (arba „susidomėti“), sutarties atsisakymo teise ir teise nutraukti sutartį;

f)

taip pat reikia šį laikotarpį, jo apskaičiavimo būdą, jo taikymo poveikį, ypač finansinį (kompensaciją, grąžinimą ir t. t.), būdą, kuriuo sutartys tampa niekinėmis nenustačius šio termino, konkrečiai numatyto arba numanomo, taip pat ir šios taisyklės išimtis suderinti sutartyse (15);

g)

ypač reikia persvarstyti, ar tikslinga direktyvos netaikyti„aukcionams“, nepamirštant, kad ta pati į skirtingas kalbas išversta ir įvairių valstybių narių teisės tradicijoje įtvirtinta sąvoka turi skirtingą teisinę reikšmę (16), ir atsižvelgti į tai, kad internete rengiami „aukcionai“ kelia konkrečių problemų, kurios rengiant direktyvą dar nebuvo žinomos (17).

3.2.3

Vis dėlto EESRK nepritaria Komisijai dėl:

a)

visiško bendros direktyvos dėl nuotolinės prekybos netaikymo finansinėms paslaugoms (18);

b)

„nuotolinės prekybos“ ir „elektroninės prekybos“ direktyvų atskyrimo tinkamumo, nes jų turinys iš dalies kartojasi, o jų taisyklėse įvairiais pagrindiniais aspektais įtvirtinti praktikoje tapačiais atvejais taikomi sprendimai prieštarauja vienas kitam (19); vienintelis pagrindas — vidinė teisinių tekstų „kilmė“ nėra ta pati arba nėra tinkamai suderinta įvairių žinybų.

3.2.4

EESRK taip pat rekomenduoja Komisijai pasistengti supaprastinti visas nuostatas, susijusias su nuotoline prekyba, kurios šiuo metu išsklaidytos įvairiuose dokumentuose, ir pasiekti, kad jos taptų prieinamesnės ir suprantamesnės.

B)   Įgyvendinimo klausimai

3.2.5

Kalbant apie direktyvos įgyvendinimą ir atsižvelgiant EESRK žinomą kai kurių valstybių narių patirtį, EESRK sutinka su dauguma Komisijos pastabų ir joms pritaria, bet mano, kad, siekiant ne paviršutiniškai, o išsamiai apžvelgti atvejus, kuriais direktyva skirtingai arba nesuderinamai perkeliama į valstybių narių nacionalinę teisę arba valstybės narės ją skirtingai arba nesuderinamai aiškina, reikia nuodugnesnio darbo.

Todėl EESRK ragina Komisiją, išnagrinėjus klausimyno atsakymus, atlikti šį tyrimą ir paskelbti rezultatus.

Reikia pridurti, kad Komisija dar nepateikė statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti nuotolinio pardavimo vartotojams dalį visuose tarptautiniuose sandoriuose arba iš kurių būtų matyti šios verslo rūšies dalis visuose kiekvienoje valstybėje narėje su vartotojais sudaromuose sandoriuose. Šios informacijos neįmanoma pakankamai objektyviai parengti pagal naujausius Eurobarometro surinktus duomenis (20), tačiau ji būtina įvertinti kriterijus, pagal kuriuos bus nustatoma, ar konkrečias nuostatas įtraukti į direktyvą ir ar direktyvoje numatytos išimtys tikslingos.

3.2.6

EESRK susirūpinęs Komisijos pozicija, kurioje ji įvardija nemažai direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę problemų, tačiau kartu reiškia abejones dėl jos svarbos vartotojų pasitikėjimui teigdama, kad direktyva nesukels jokių permainų, ir neskelbia aktyvesnių priemonių šioms su perkėlimu susijusioms problemoms spręsti.

3.2.7

Pirmiausia ir svarbiausia, kalbėdama apie Direktyvos 97/7/EB taikymo sritį, Komisija pati pripažįsta, kad direktyvoje numatytos išimtys į valstybių narių teisę buvo perkeltos skirtingai ir kad keletą šių išimčių reikėtų persvarstyti. Todėl EESRK ragina Komisiją šioje srityje imtis konkretesnių priemonių.

3.2.8

Dėl naudojimosi „būtiniausios sąlygos“ nuostata padarinių, EESRK nesutinka su Komisija, kad visi jos išvardyti atvejai kyla dėl neteisingo 14 straipsnyje numatytos sąlygos įgyvendinimo.

3.2.8.1

EESRK mano, kad dauguma pastebėtų tikrųjų prieštaravimų kyla ne dėl netinkamai įgyvendinamos būtiniausios sąlygos nuostatos, o dėl jau minėtos direktyvos struktūros, formuluočių, perkėlimo į nacionalinę teisę ir vertimo trūkumų.

3.2.8.2

EESRK laikosi nuomonės, kad būtiniausios sąlygos nuostata, kuria remdamosi ir, kaip numatyta 153 straipsnyje, visą laiką laikydamosi Sutarties, valstybės narės gali nustatyti griežtesnius minimalaus derinimo reikalavimus negu direktyvose numatyti Bendrijos reikalavimai, yra naudinga priemonė, užtikrinsianti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir padėsianti užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės sistemos kultūros, socialines ir teisės ypatybes.

3.2.8.3

EESRK siūlo, kad jeigu iš tikrųjų buvo užtikrinta didesnė vartotojų apsauga, tam tikros teisės sritys galėtų būti visapusiškai suderintos ir netgi geriau būtų parengti reglamentą kaip priemonę vienodumui užtikrinti, bet šis derinimas gali būti taikomas ir aptariamai direktyvai.

C)   Neaptarti klausimai

3.2.9

EESRK mano, kad persvarstant direktyvą būtų galima iš naujo įvertinti ir kitus, Komisijos neminimus aspektus.

3.2.10

Konkrečiai tai yra:

a)

klausimas, ar tikslinga persvarstyti direktyvą dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis kartu su šia direktyva ir tuo pačiu metu; EESRK reiškia aiškų nepritarimą 2006 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikatui (COM(2006) 161 galutinis);

b)

klausimas, ar verta palikti „išskirtinį“ nuotolinio ryšio priemonių naudojimo pobūdį, ar jis turėtų būti „vyraujantis“ (2 straipsnio 1 dalis);

c)

prašymo sudaryti sutartį kaip kvietimo pirkti teisinis pobūdis ir pagrindinis jo sąlygų ir ypatybių kaip sudedamųjų pačios prekybos sutarties dalių pobūdis;

d)

visa direktyvoje nereglamentuojama arba prastai reglamentuojama „pareigos įrodinėti“ sistema, atitinkanti valstybių narių teisės, reglamentuojančios bendruosius sutarties su vartotojais, principus, išskyrus atvejus, kai vartotojai pasinaudoja 11 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka pakeisti pareigą įrodinėti;

e)

santykių su „vartotojais“ išlaikymas kaip vienintelė direktyvos tema, nepaisant diskusijos, ar teisinga apibrėžtis (aspektas, kuriam ne visi pritaria). Klausimas paprastai būna susijęs su tam tikra prekybos rūšimi, kuriai būdingi tam tikri ypatumai, o ne vien su vartotoju, kaip teisingai numatyta elektroninės prekybos direktyvoje;

f)

aiškesnė informacija, kas turima omenyje vartojant sąvokas „nuotolinio ryšio priemonės“ ir „organizuotos nuotolinės prekybos arba paslaugų teikimo programos“, ir būtinybė nuodugniau įvertinti tolesnio šio kriterijaus taikymo motyvus ir priežastis, kodėl ši speciali apsauga neturėtų būti taikoma vartotojams, nuotoliniu būdu perkantiems iš šias priemones tik kartais naudojančių įmonių;

g)

klausimas, ar verta palikti tikriausiai nemotyvuotą išimtį, kuria vadovaujantis direktyva netaikoma atostogų paketams ir pakaitinio naudojimosi turtu sutartims bei nuotolinei prekybai maisto produktais;

h)

remiantis Direktyva dėl garantijų, persvarstytinas klausimas dėl sąraše nenurodytos išankstinės informacijos, kurią reikia suteikti vartotojams apie prekių priežiūrą ir dėl komercinių garantijų klientams (21);

i)

taisyklės dėl teisės naudoti, pareigos rūpintis ir prekės kokybės praradimo ar pablogėjimo rizikos sutarties atsisakymo laikotarpiu, o grąžinimo atveju, jos gabenimo iš įmonės vartotojui arba atgal, nesvarbu, kokia priežastis (vartotojas apsisprendžia neimti prekės arba prekė neatitinka reikalavimų, yra su broku, sulaužyta (sudaužyta), pagal garantijų direktyvoje nustatytas taisykles;

j)

sutartims sudaryti vartojamos kalbos klausimas, kuris daugiau neturėtų būti „valstybių narių susitarimo reikalas“ (8 dalis);

k)

galutinių terminų apskaičiavimui suderinti būtina „darbo dienos“ apibrėžtis Europos bendrijos teisės aktuose, ypač tarptautinės prekybos atveju, arba nuoseklus visų galutinių terminų nustatymas kalendorinėmis dienomis;

l)

forma, kuria pranešama, kad sutarties atsisakoma (ar reikia įrodymų, kad ši informacija buvo gauta, ar ne) ir atitinkami teisiniai padariniai;

m)

rizikos, kai nesilaikoma sutarties ir taisyklių dėl nesugebėjimo įvykdyti sutarties laiku arba dėl iš dalies įvykdyto įsipareigojimo pristatyti prekes arba suteikti paslaugas, prevencija (22);

n)

klausimas, ar palikti galioti išimtį dėl prekių, kurios buvo gaminamos pagal vartotojo reikalavimus;

o)

būtinybė labiau atsižvelgti į vis plačiau taikomą telefonu arba mobiliuoju telefonu vykdomo verslo modelį (mobilioji prekyba), apsvarstant ir bendrą sutikimo sistemą (opt-in), kuria būtų apsisaugoma nuo neužsakytų pasiūlymų;

p)

nuoroda į direktyvoje išdėstytas taisykles dėl prekių klastojimo, sertifikavimo ir nuotolinės prekybos atveju itin apribojamų autorių teisių bei su jomis susijusių teisių apsaugos;

q)

klausimas išplėsti pareigą teikti informaciją visoms suinteresuotoms šalims, ypač pabrėžiant pažeidžiamiausias vartotojų grupes, pvz., nepilnamečius, pagyvenusius arba neįgalius asmenis, kaip jau numatyta direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos;

r)

būtinybė numatyti veiksmingas ir pakankamai atgrasančias taisykles už direktyvoje numatytų pareigų nevykdymą.

3.2.11

EESRK laikosi nuomonės, kad būtina deramai apsvarstyti šiuos klausimus norint pasiekti direktyvoje siūlomos garantijos, kitaip tariant, nuotoliniu būdu įsigytų prekių ir paslaugų vartotojai turi būti apsaugoti taip pat, kaip ir sutartis tiesiogiai sudarantys vartotojai.

2007 m. gegužės 30 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS

(1)  Komisija sąmoningai nusprendė neteikti pastabų dėl „iš anksto neužsakytų prekių arba paslaugų teikimo“, „mokėjimo kortelėmis“ ir „teisinės ir administracinės priežiūros“.

(2)  EESRK nuomonė, paskelbta OL C 19/111, 1993 1 25, pranešėjas Roberto Bonvicini.

(3)  EESRK nuomonė, paskelbta OL C 169/43, 1999 6 16, pranešėjas Manuel Ataíde Ferreira.

(4)  Žr. Nuotoliniu būdu perkančių vartotojų apsauga, Berndo Stauderio 1999 m. redaguotą CEDOC surengto seminaro protokolą. Pačius svarbiausius dokumentus pateikė Hansas Micklitzas, Jules Stuyckas, Peteris Rottas ir Geraintas Howellsas (Bruylant, 1999 m.).

(5)  Belgijos (?), Vengrijos, Latvijos ir Lietuvos.

(6)  Žr., pvz., Nr. 3 (2) „Komisija tiki …“, 3 dalį „Komisija tiki…“.

(7)  EB vartotojų teisės vadovas — lyginamoji analizė, Prof. dr. Hans Schulte-Nolke, dr. Christian Twigg-Flesner ir dr. Martin Ebers, 2006 m. gruodžio 12 d., Bielefeldo universitetas (parengta Europos Komisijai pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 17.020100/04/389299 „Bendrijos vartotojų acquis lyginamoji analizė. Vadovas su komentarais“).

(8)  2007 m. vasario 8 d. COM(2006) 744 galutinis, dėl kurio EESRK jau sudarė tyrimo grupę nuomonei parengti, kurios pranešėju bus paskirtas Adams.

(9)  Tam tikroje geriausioje pastarojo meto teorijoje abejojama šios sistemos reikalingumu (žr. Europos sutarčių teisės poreikis — empirinės ir teisinės perspektyvos, Jan Smits, Europa Law Publishing, Groningenas, 2005 m.).

(10)  Iš Komisijos 2003 m. gegužės mėn. įvardytų 22 Bendrijos teisės aktų bus persvarstomos tik 8 direktyvos.

(11)  Nusprendus taikyti reglamentą, būtų galima ištaisyti įvairius Komisijos apibūdintus aspektus, kai nuotolinės prekybos direktyva nebuvo perkelta arba buvo neteisingai perkelta į nacionalinę teisę, pvz., 4 straipsnio 2 dalį dėl sąžiningumo principo, 6 straipsnį dėl kompensacijos laikotarpio sutarties atsisakymo atveju ir atvejų, kai sutarties atsisakyti negalima.

(12)  Pvz., sąvokas „pardavimo schema“, „ryšio priemonių operatorius“, „teisės į nekilnojamąjį turtą“, o labiausiai — sąvokas „dalį laiko naudojamas turtas“, „nuolatiniai prekybos agentai“, „transportas“, įskaitant automobilių nuomą, „ypatingos aplinkybės“, „ilgalaikė forma“ ir kt.

(13)  2005 m. gegužės 11 d. Direktyva 2005/29/EB, OL L 149, 2006 6 11, EESRK nuomonė OL C 108, 2004 4 30.

(14)  Žr. Cristine Amato: „Per un diritto europeo dei contratti con i consumatori“ [„Dėl Europos vartotojų sutarčių teisės“], p. 329, Giuffré, Milanas, 2003 m.

(15)  Reikia pažymėti, kad priimdama Direktyvą 97/7/EB, Taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo Komisija raginama ištirti galimybę suderinti dabartinėse vartotojų apsaugos direktyvose taikomus apsisprendimo laikotarpių apskaičiavimo metodus.

(16)  Pvz., Portugalijoje „leilão“ reikšmė nėra tokia pat kaip sąvokos „vente aux enchères“, „auction“ ir „vendita all'asta“, taikomos anglosaksų ar Italijos teisėje.

(17)  Gottingeno universiteto prof. Gerardo Spindlerio straipsnis Interneto aukcionai ir vartotojų apsauga: Nuotolinės prekybos direktyvos atvejis, paskelbtas žurnalo German Law Journal 2005 m. 6 rinkinio Nr. 3 p. 725 ir toliau, yra itin svarbus ir vertas dėmesio.

(18)  Taip teigiama nuomonėje dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (EESRK nuomonė paskelbta OL C 169/42, 1999 6 16), pranešėjas Manuel Ataíde Ferreira. Šią nuomonę dviejuose svarstymuose pareiškė ir Europos Parlamentas.

(19)  2000 m. birželio 8 d. Direktyva 2000/31/EB, OL L 178, 2000 7 17; šis požiūris, beje, buvo išdėstytas nuomonėje dėl direktyvos, paskelbtoje OL C 169/36, 1999 6 16, pranešėjas Haraldas Glatzas.

(20)  Žr. specialų 2006 m. rugsėjo mėn. Eurobarometro leidimą Nr. 252 Vartotojų apsauga vidaus rinkoje, kurį užsakė Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD ir koordinavo Komunikacijos GD.

(21)  1999 m. gegužės 25 d. Direktyva 1999/44/EB, OJ L 171, 1999 7 7. Nuomonėje dėl siūlomos direktyvos dėl nuotolinės prekybos EESRK jau kartą teigė, kad vartotojams reikėtų suteikti informacijos dėl galimybės taikyti garantijų taisykles, ypač tais atvejais, kai sutartis nevykdoma arba ją vykdyti vėluojama.

(22)  Šiuo klausimu EESRK jau pareiškė savo poziciją dėl direktyvos dėl nuotolinės prekybos, įspėdamas Komisiją, kad reikia iš naujo įtvirtinti finansinių interesų apsaugą ir sutarties nevykdymo rizikos prevenciją, pvz., nustatant nuobaudas. EESRK taip pat siūlė šio sektoriaus įmonėms įkurti garantijų fondą šiems atvejams padengti.