20.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/50

1.1

Žaliojoje knygoje išdėstytas naujas požiūris į jūrą Europos Sąjungoje, kuriam reikėtų pritarti. Pirmą kartą sausumos sąvoka besiremiantis ES politikos mentalitetas yra visiškai pakeičiamas. Simbolinė žaliosios knygos pagrindinė mintis — Europa, kuri visuomet buvo jūrinė valstybė ir liks ja, atverčia naują puslapį ES jūrų srityje.

1.2

Žalioji knyga skatina holistinį, visus sektorius apimantį, strateginį požiūrį į vandenynus. Siekį fragmentišką požiūrį pakeisti plačia vizija vertėtų svariai paremti.

1.3

Konstruktyvus žaliosios knygos pradas kur kas svarbesnis nei galimi jos trūkumai. EESRK pritaria daugumai žaliojoje knygoje išdėstytų pasiūlymų (dėl žuvininkystės, uostų, laivų statybos, jūrų transporto, pakrantės regionų, atviros jūros energijos, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, aplinkos, turizmo, „mėlynosios“ technologijos), pateikdamas konkrečias pastabas.

1.4

EESRK pritaria esminiam ES jūrinių paslaugų ir uostų vaidmeniui globalizuotoje ekonomikoje. Jis pritaria žaliosios knygos nuostatai, pripažįstančiai, kad laivyba yra tarptautinio pobūdžio veikla, kurią turėtų reglamentuoti pasaulio mastu taikomos taisyklės. ES turi imtis konstruktyvių veiksmų neigiamam laivybos įvaizdžiui visuomenėje pakeisti ir labiau vertinti laivų ir jūrininkų indėlį visuomenei. EESRK pritaria nuomonei, kad valstybės narės turėtų nedelsdamos ratifikuoti pagrindines tarptautines jūrų konvencijas (TJO ir (arba) TDO) ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įgyvendintos.

1.5

Jūrų sektoriaus subjektų grupėms turėtų priklausyti svarbiausia vieta būsimoje ES jūrų politikoje. EESRK mano, kad ES turėtų pavesti atlikti tyrimą šioms jūrų sektoriaus subjektų grupėms nustatyti ir palyginti jas su kitų sričių jūrų sektoriaus subjektų grupėmis. Jūrų sektoriaus subjektų grupės padės išsaugoti jūrų srities praktinę patirtį ES.

1.6

Pagrindinė integruotos jūrų politikos nuostata — daugiau investuoti į jūrininkų mokymą ir parengimą, kad būtų saugiai teikiamos veiksmingos ir kokybiškos paslaugos. Galimas kvalifikuotų jūrininkų trūkumas gali turėti pavojingų padarinių ES jūrų saugos infrastruktūrai ir jeigu ES ir vyriausybės nesiims bendrų pastangų šiai problemai spręsti, tokių padarinių tikimybė didės. Jeigu nebus jūrininkų pasiūlos, Europai vis dažniau truks žmonių, turinčių būtinų žinių ir patirties pagrindinei, itin svarbiai saugos požiūriu laivybos veiklai (laivų apžiūra, matavimai, teisė, draudimas, laivų plaukiojimo reguliavimo paslaugos, gelbėjimas, pakrantės apsauga ir laivo vedimas) vykdyti. Be to, visos jūrų sektoriaus subjektų grupės gali suskilti arba persikelti į kitus regionus.

1.7

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos socialinės apsaugos teisės aktai daugeliu klausimų (pvz., Direktyva dėl kolektyvinių atleidimų iš darbo (1), Direktyva dėl įmonių perdavimo (2), dėl informavimo ir (arba) konsultavimosi (3) ir dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (4)) netaikomi žvejams ir jūrininkams. Nepaisant priežasčių, nulėmusių tokias išimtis, svarbu nutraukti šią diskriminaciją, jeigu tai įmanoma. Todėl jis ragina Komisiją dar kartą įvertinti šias išimtis, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

1.8

Dėl visuotinio atšilimo, nulemiančio klimato kaitą, galėtų išnykti salos, būtų užlietos pakrančių teritorijos, išsektų žuvų ištekliai, išnyktų jūrų mikroorganizmai, o tai turėtų įtakos maisto grandinei; iki 2050 m. jūros lygis galėtų pakilti 7 metrais. EESRK ragina Komisiją apskritai šią problemą svarstyti kartu su tarptautinėmis organizacijomis. Europos Komisija turi atsižvelgti į bendrą aplinkos aspektą įgyvendinant visus savo veiksmus: ne tik sprendžiant su jūromis susijusius klausimus, bet ir rengiant pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

1.9

EESRK mano, kad į orą išmetamų teršalų klausimo sprendimas gali lemti nenumatytas pasekmes ir atskirų politikos sričių nesuderinamumą. Oro tarša yra sudėtingas klausimas ir vieno teršalo kiekio sumažinimas gali lemti neigiamą poveikį kitiems teršalams, pavyzdžiui, šiltnamio dujoms (ŠD). Pageidautina laikytis tarptautinio holistinio požiūrio siekiant visuotinės ilgalaikės aplinkosauginės naudos.

1.10

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad laivybos pramonė naudoja prastos kokybės bunkerinį kurą, nes naftos perdirbimo įmonės geresnės kokybės netiekia. Jis ragina Komisiją spręsti bunkerinio kuro kokybės klausimą, kad laivų į orą išmetamų teršalų srityje įvyktų esminis pokytis.

1.11

EESRK supranta, kad mintis apie Europos bendrąją jūrų erdvę susijusi tik su virtualia jūrų erdve, kurioje ES vidaus laivybos paslaugoms būtų taikomi supaprastinti administraciniai ir muitinės formalumai, panašūs į tuos, kurie taikomi vidaus rinkoje vežimams kelių ar geležinkelio transportu. Po to, kai bus gauti Komisijos paaiškinimai ir jie bus aiškiai išdėstyti komunikate, EESRK šiai minčiai gali pritarti, jeigu ji atsižvelgs į UNCLOS ir TJO konvencijų laikymąsi tarptautiniuose vandenyse, įskaitant „laivybos laisvę“ ir taikaus plaukiojimo teisę išskirtinėse ekonominėse zonose.

1.12

EESRK tvirtai pritaria „kokybiškas paslaugas teikiančių“ pakrantės valstybių, kurios yra trūkstama kokybės grandinės grandis, sukūrimui. „Kokybiškas paslaugas teikiančios“ pakrantės valstybės turėtų teikti laivams svarbiausias paslaugas: įrengti tinkamus įrenginius atliekoms rinkti, prieglobsčio vietas nelaimės ištiktiems laivams, suteikti taikaus plaukiojimo teisę, sudaryti tinkamas sąlygas jūrininkams ir leisti naudotis navigacijos priemonėmis. Šią koncepciją Europos Sąjunga turėtų išdėstyti TJO, kad būtų parengti tinkami pakrantės valstybių veiklos įvertinimo kriterijai.

1.13

EESRK pritaria žaliosios knygos nuostatai, pripažįstančiai jos galimą vaidmenį įgyvendinant jūrų politiką, įskaitant teritorijų planavimą. Ji gali padėti propaguoti ES jūrinį identitetą, jūrinės kultūros paveldą ir atkreipti visuomenės dėmesį į visuotinį atšilimą.

1.14

Žalioji knyga yra pirmasis ES politikos formuotojų bandymas perkelti akcentą nuo sausumos prie jūros. EESRK nori padėkoti Komisijai už atstatytą pusiausvyrą ir atsakyti jai perfrazuotu Temistoklo posakiu: „Europa gyvuos tol, kol ji turės laivus ir jūras“ („turėsime kraštą ir tėvynę tol, kol turėsime laivus ir jūras“).

1.15

EESRK prašo Komisijos konsultuotis su juo rengiant būsimą veiksmų planą dėl žaliosios knygos.

2.1

Per penkiasdešimt metų ES parengė keletą su jūromis susijusių politikos krypčių: jūrų transporto, uostų, laivų statybos, žuvininkystės, jūrų aplinkos, pakrantės regionų, atviros jūros energijos. Tačiau šios politikos kryptys buvo vystomos atskirai, nesinaudojant jų sinergija. Atėjo laikas šias politikos sritis sujungti ir sukurti naują plačią ateities viziją.

2.2

2006 m. birželio 7 d. Europos Komisija paskelbė žaliąją knygą Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija. Pirmininko Jose Manuel Barroso iniciatyva turėtų būtų svarstoma atsižvelgiant į Europos Komisijos strateginius tikslus (2005-2009 m.), kur nurodyta, kad būtina suformuoti visapusišką jūrų politiką, skirtą sukurti klestinčią jūrų ekonomiką ir aplinką tausojančiu būdu išnaudoti visą jūrinės veiklos potencialą. Komisijos nariui Joe Borg buvo pavesta vadovauti specialiai Komisijos narių jūrų politikos grupei.

2.3

Žaliojoje knygoje keliami labai svarbūs ir įvairūs klausimai taikant integruotą holistinį požiūrį, sudarantį galimybes susieti sektorius tarpusavyje. Pasibaigus konsultacijoms su suinteresuotais subjektais, žalioji knyga inicijavo vieną iš plačiausio masto ES istorijoje konsultacijų, klausiant piliečių, kokios jie tikisi su vandenynais ir jūromis susijusios veiklos.

2.4

Nuo devintojo dešimtmečio pradžios EESRK atidžiai stebėjo ES kelią rengiant atskirų sektorių politiką ir prisidėjo prie jų formavimo nuolat rengdamas nuomones. Dabar jis pritaria Komisijos vertinimui, kad būtina nauja strateginė ateities vizija.

3.1.1

Žaliojoje knygoje išdėstytas naujas požiūris į jūrą Europoje, kuriam reikėtų pritarti. Visiškai netikslu mūsų planetą vadinti Žeme, nes didžiąją jos dalį sudaro vandenynas. Žaliosios knygos paantraštė yra svarbi ir rodo Komisijos ketinimus paskelbti žaliąją knygą. Pirmą kartą sausumos sąvoka besiremiantis ES politikos mentalitetas yra visiškai pakeičiamas. Simbolinė žaliosios knygos iniciatyvos pagrindinė mintis yra svarbiausia: Europa pirmiausia yra jūrinė valstybė. ES jūrų kultūra yra turtinga ir jos nereikėtų pamiršti. Iš antikos istorijos matome, kaip viena po kitos atsirado jūrinių tautų, kurių lopšys yra Europa: graikai, italai, ispanai, britai, portugalai, skandinavų tautos (vikingai), vokiečiai (Hanzos lyga), olandai. Šiandien Graikija, Kipras ir Malta priklauso pasaulio valstybių pirmajam laivų registro dešimtukui.

3.1.2

Žalioji knyga dienos šviesą išvysta didelių struktūrinių permainų, susijusių su pasaulio prekyba jūra, metu: gigantiški laivai, milžiniško dydžio uostai ir terminalai, moderni logistika, kompiuterizuota prekyba, tolesnis narvelinių konteinerovežių vystymas, tačiau daugiau formalumų nustatyta įguloms, kad per rekordinį laiką pasiektų uostus, didėja šiuolaikinio piratavimo ir terorizmo atvejų bei didėja spaudimas įmonių socialinei atsakomybei. Šiame sektoriuje globalizacija su visomis jos pasekmėmis (teigiamomis ir neigiamomis) yra akivaizdi.

3.1.3

Žalioji knyga turi būti svarstoma atsižvelgiant ir į atsirandančias naujas pramonines valstybes (BRIC — Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija), žlugusias PPO derybas, 40 proc. pasaulio laivyno nuosavybę, kuri priklauso Ramiojo vandenyno pakrančių šalims, o dar 40 proc. — europiečiams. Visa ši diskusija prasideda tuo metu, kai auga naftos kainos, nuolat kalbama apie energijos tiekimo patikimumą, alternatyvius energijos šaltinius ir baiminamasi visuotinio klimato atšilimo.

3.1.4

Yra daug su jūra susijusių aspektų ir žmogaus veiklos rūšių (žuvininkystė, aplinka, transportas, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, jūros dugno tyrinėjimai, energetika, laivų statyba, uostai, turizmas). Žaliojoje knygoje svarstomos sudėtingos jūrų veiklos ir laivybos tarpusavio sąsajos ir pritariama labiau integruoto pobūdžio politikos formavimui.

3.2.1

EESRK pritaria žaliojoje knygoje nurodytai didėjančiai Europos jūrų aspekto svarbai ir ši knyga atverčia naują ES puslapį jūrų srityje. Komunikate pabrėžiama esminė laivybos paslaugų svarba Europos ekonomikai, ES piliečių, į kuriuos dažnai būdavo neatsižvelgiama, kasdieniniam gyvenimui ir gerovei. EESRK pritaria teiginiui dėl laivybos ir uostų tarptautinio konkurencingumo globalizuotoje aplinkoje ir būtinybės pasaulio rinkoje visiems nustatyti vienodas tarptautines veiklos sąlygas. Jūrų transportas ir uostai yra pagrindinės logistikos grandinės dalys, kurios bendrąją rinką sujungia su pasaulio ekonomika. Iš tikrųjų jie yra pasaulio lyderiai, o ne saulėlydžio pramonės įmonės. Abi šios sudėtinės dalys yra svarbiausi Lisabonos politikos aspektai, dėl kurių Europa tampa konkurencingiausiu prekybos subjektu pasaulyje. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai ES tapo sėkmingos specializuotų laivų statybos pavyzdžiu.

3.2.2

Žalioji knyga taip pat turės teigiamą poveikį laivybos įvaizdžiui ir didžiausių pasaulyje jūrų sektoriaus subjektų grupių formavimui. Jūrų sektoriaus subjektų grupėms turėtų priklausyti svarbiausia vieta būsimoje ES jūrų politikoje. EESRK mano, kad ES turėtų pavesti atlikti tyrimą šioms jūrų sektoriaus subjektų grupėms nustatyti ir palyginti jas su kitų sričių jūrų sektoriaus subjektų grupėmis. Jūrų sektoriaus subjektų grupės padės išsaugoti jūrų srities praktinę patirtį ES.

3.2.3

ES turėtų skatinti iniciatyvas, skirtas teigiamam laivybos ir uostų įvaizdžiui plačiojoje visuomenėje formuoti. Reikėtų spręsti grūsčių uostuose problemą ir kitus klausimus, trukdančius veiksmingai teikti paslaugas. Turėtų būti investuojama į uostus ir susisiekimą sausuma sukuriant Europoje veiksmingas ir vientisas logistikos grandines. Per pastarąjį dešimtmetį išaugusi pakrantės laivyba turėtų būti toliau stiprinama integruotoje Europos transporto sistemoje.

3.2.4

Nors pripažįstama, kad beveik 90 proc. ES išorės prekybos vyksta jūra, o prekyba Bendrijos viduje sudaro daugiau kaip 40 proc. ir Europos gyventojai kontroliuoja daugiau kaip 40 proc. pasaulio prekybos laivyno, žaliojoje knygoje akcentuojama tik pakrantės laivyba ir jūrų magistralių koncepcija. Tačiau nereikėtų sumenkinti aktyvesnio ES laivybos dalyvavimo prekyboje tarp trečiųjų šalių ir kitų žemynų.

3.3.1

Globalizacija kelia ypatingų problemų užimtumui jūrų sektoriuje. EESRK visiškai pripažįsta, kad svarbu išsaugoti Europos laivybos praktinę patirtį; tai iš esmės būtina ir pačiai pramonei, ir siekiant išsaugoti jūrų sektoriaus subjektų grupes, kurios gyvybiškai svarbios Bendrijos ekonominiams ir socialiniams interesams. Nemažai priemonių, kuriomis galima patikimai remtis, yra įgyvendinamos nacionaliniu, ES ir tarptautiniu mastu; šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams. Visos šios priemonės gali svariai prisidėti prie Europos laivybos praktinės patirties ir ES jūrininkų įsidarbinimo galimybių didinimo. EESRK ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis siekti, kad būtų kuo daugiau paskleista informacijos apie šią pramonę, jos darbuotojus ir padidintas jų autoritetas.

3.3.2

Pagrindinė integruotos jūrų politikos nuostata — daugiau investuoti į jūrininkų mokymą ir parengimą, kad būtų saugiai teikiamos veiksmingos ir kokybiškos paslaugos. Galimas kvalifikuotų jūrininkų trūkumas gali turėti pavojingų padarinių ES jūrų saugos infrastruktūrai ir jeigu ES ir vyriausybės nesiims bendrų pastangų šiai problemai spręsti, tokių padarinių tikimybė didės. Jeigu nebus jūrininkų pasiūlos, Europai vis dažniau truks žmonių, turinčių būtinų žinių ir patirties pagrindinei, itin svarbiai saugos požiūriu, laivybos veiklai (laivų apžiūra, matavimai, teisė, draudimas, laivų plaukiojimo reguliavimo paslaugos, gelbėjimas, pakrantės apsauga ir laivo vedimas) vykdyti. Neturint tokios pasiūlos, visos jūrų sektoriaus subjektų grupės gali suskilti arba persikelti į kitus regionus.

3.3.3

Galimybė buvusiems jūrininkams gauti darbą krante yra svarbus veiksnys pritraukti asmenis įgyti jūrininko profesiją. Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) parengtas profesijų klasifikatoriaus projektas padėtų Europos jūrininkams parodyti karjeros planavimo galimybes, kad laivyba taptų patrauklia profesine sritimi. Ši koncepcija turėtų būti skatinama ir taikoma nacionaliniu mastu.

3.3.4

Tinkama ES struktūra, skatinanti Europos jūrų praktinę patirtį ir mokymą, turės teigiamą poveikį visai jūrų sektoriaus subjektų grupei (5). Būtina imtis veiksmų toliau remti eilinių, norinčių tapti mechanikais, rengimą ir investuoti į specialiąsias jūreivystės mokyklas (jūrininkų mokymas ir rengimas) visoje ES, užtikrinant „geriausios praktikos“ mokymą ir įgūdžių, atitinkančių technologijų vystymąsi (pvz., e. laivyba), ugdymą.

3.3.5

2006 m. vieningai priimta TDO darbo jūroje standartų konvencija (DJSK) (6), pakeičianti 30 pagrindinių TDO konvencijų, taps tvirtu, išsamiu ir globaliu jūrininkų darbo standartų pagrindu. EESRK remia tarp ES socialinių partnerių vykstančias derybas, kad ES teisės aktai, taikant socialinių partnerių susitarimą, būtų perkelti į DJSK, atsižvelgiant į TDO konvencijoje numatytas nuostatas dėl palankesnių sąlygų netaikymo. Būsimoje ES jūrų politikoje turėtų būti reikalavimas, numatantis, kad valstybės narės turi ratifikuoti ir įgyvendinti DJSK, kuri yra Jūrininkų teisių deklaraciją. Taip pat ir Komisija yra skatinama užmegzti visus galimus ryšius, siekiant užtikrinti, kad 2005 m. nepriimta TDO konvencija dėl darbo sąlygų žvejybos laivuose būtų priimta 2007 m.

3.3.6

EESRK mano, kad rengiant tam tikras nacionalines sąlygas atitinkančias kampanijas yra galimybių pagerinti bendrą supratimą apie laivybą ir jūrininkus. EESRK gali padėti propaguoti ES jūrų identitetą ir kultūros paveldą. Europos kultūrų dialogo metų proga (7), Europos laivybos diena arba Europos vandenynų diena padėtų europiečiams daugiau sužinoti apie šio sektoriaus svarbą.

3.3.7

Reikėtų išsamiau apsvarstyti mintį dėl jūros sektoriaus subjektų grupių įvairių šalių skiriamo finansavimo parengti mokymo programas, užtikrinant pakankamos Europos jūrų praktinės patirties, kurią vėliau būtų galima pritaikyti susijusioje veikloje krante, išsaugojimą.

3.3.8

EESRK apgailestauja, kad žaliojoje knygoje nėra darbuotojams, dirbantiems įvairiose jūrų veiklos srityse, jau nekalbant apie transportą ir žuvininkystę, taikomų socialinių aspektų. Jis ragina Komisiją atsižvelgti į kitų jūrų veiklos rūšių (pvz., laivų statybos, laivų vedimo, uostų, energetikos, jūros dugno tyrinėjimo) socialinius aspektus.

3.4.1

EESRK pritaria žaliojoje knygoje išdėstytam požiūriui, kad Europos jūrų ištekliai yra gyvybiškai svarbūs jos konkurencingumui ir užimtumui padidinti. Jis susirūpinęs, kad jūrų aplinka vis dažniau kenčia nuo žmonių veiklos ir stichinių nelaimių. Jos apsauga yra sine qua non, kad mūsų planeta išliktų tvari ilgą laiką. EESRK mano, kad integruotas visus sektorius apimantis požiūris būtų svarbi visų suinteresuotų subjektų priemonė valdyti aplinkosaugą tvariu būdu ir įgyvendinti kuo didesnę mažesnių sektorių sąveiką.

3.4.2

Jūrų aplinkos biologinė įvairovė turi būti apsaugota taikant darnią ES politiką, numatančią visų suinteresuotų subjektų atsakomybę, atsakomybės grandine. Komisija raginama imtis mokslinio tyrimo, kad būtų gauti moksliniai duomenys apie tai, kaip jūrų aplinka ir biologinė įvairovė galėtų pagerinti žmonių gyvenimą. Pageidautina laikytis tarptautinio holistinio metodo siekiant visuotinės ilgalaikės aplinkosauginės naudos.

3.4.3

Atsižvelgiant į holistinį požiūrį, EESRK ragina Komisiją spręsti jūrų taršos iš sausumoje esančių šaltinių (pramoninė, miesto, kaimo veikla), kurie sudaro 80 proc. visos jūrų taršos, klausimą. Be to, atrodo, jog žaliojoje knygoje ignoruojama didelė jūrų taršos iš pramoginių laivų dalis. Ši problema turėtų būti skubiai sprendžiama. EESRK mano, kad būtina parengti ES politiką kovai su nuodingų atliekų kontrabanda jūra (eksportuojant į trečiąsias šalis). Šio tikslo taip pat siekiama įgyvendinant Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvenciją), laivų eismo stebėsenos direktyvą ir siūlomą direktyvą dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę.

3.4.4

Viena iš nenumatytų pasekmių ir neatitikimų tarp politikos sričių yra susijusi su į orą išmetamų teršalų klausimu. Didžiojo aštuoneto šalys nurodė (2006 m. liepos mėn.), kad transporto į orą išmetami teršalai yra prioritetinė sritis ir reikia imtis skubių veiksmų pasaulinio atšilimo klausimui spręsti. Pastarajame Komunikate dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo (8) konkrečiai numatyta apriboti transporto priemonių išmetamus teršalus ir kitas šiltnamio dujų emisijas. Oro tarša yra sudėtingas klausimas ir vieno teršalo kiekio sumažinimas gali lemti neigiamą poveikį kitiems teršalams, pavyzdžiui, šiltnamio dujoms (ŠD). EESRK remia nuostatą sumažinti laivų išmetamą CO2 kiekį. Tačiau jų poveikis neturės didelės įtakos, jeigu tolygiai nebus mažinami krante vykdomos veiklos metu išmetami kiekiai, kurie kur kas labiau prisideda prie visuotinio atšilimo. Remiantis neseniai paskelbta JK Sterno ataskaita (9), transporto priemonės išmeta tik 14 proc. šiltnamio dujų, iš jų — 1,75 proc. sudaro jūrų ir geležinkelio transporto išmetami kiekiai pasaulyje.

3.4.5

Nemažai ankstesnių nuomonių EESRK yra pabrėžęs, kad ES valstybės narės turėtų nedelsdamos ratifikuoti tarptautines konvencijas dėl jūrų saugos ir aplinkos apsaugos, bei užtikrinti tinkamą jų vykdymą. Nors jūrų transportas yra energijos požiūriu efektyviausia ir ekologiškiausia transporto rūšis, EESRK remia tarptautiniu mastu vyraujančią nuostatą į orą išmetamų teršalų kiekį sumažinti labiau nei privaloma tvarka numatyta pastaruoju metu priimtos MARPOL konvencijos (10) VI priede. Priemonės į jūrą išmetamiems teršalams sumažinti turi būti ekonomiškai efektyvios ir dėl jų Europa neturėtų pereiti nuo vandens transporto prie labiau aplinkai kenkiančios transporto rūšies. Pasitarusi su socialiniais partneriais ES turėtų skatinti eksploatuoti nebetinkamų laivų (tiek prekybos, tiek karinių) išmontavimo įmonių steigimo politiką.

3.4.6

EESRK remia Teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos tikslą. Aplinkosaugos požiūriu, visą ES jūrų teritoriją vertėtų suskirstyti į regionus, kad būtų galima nustatyti, ko reikia kiekvienam regionui (taip vadinamas jūrų teritorijų planavimas), pripažįstant, kad tai kas būtina ir geriausia vienam regionui, gali būti nereikalinga kitam regionui. EESRK pritaria žaliosios knygos nuostatai, kad ji yra forumas keistis nuomonėmis įgyvendinant bendruosius jūrų politikos formavimo principus, įskaitant teritorijų planavimą.

4.1.1

Pagirtina, kad yra pripažįstama geresnio reglamentavimo būtinybė, vengiant atskirų sričių bendros politikos tarpusavio nenuoseklumų (pvz., transporto ir (arba) aplinkos, transporto ir (arba) konkurencijos), ir ketinimas siekti vienodų tarptautinių reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo sąlygų. Be to, reikėtų remti savireguliavimo kaip teisės aktų papildymo, idėją.

4.1.2

EESRK visiškai pritaria žaliojoje knygoje išdėstytam požiūriui, kad ES lygio veiksmų reikėtų imtis tik tuo atveju, jeigu jie duoda papildomą naudą. ES jau buvo kritikuota už tendenciją sueuropinti keletą klausimų, kurie galėjo būti tinkamai išspręsti nacionaliniu arba tarptautiniu lygiu. Į šią kritiką reikėtų rimtai atsižvelgti, kai būsimos politikos sritys svarstomos „geresnio reglamentavimo“ kontekste.

4.2.1

Kalbant apie pasiūlymą dėl būsimo ES dalyvavo tarptautinėse jūrų organizacijose subjekto teisėmis kartu su kitomis savo valstybėmis narėmis, ES valstybių narių praktinis indėlis į tokias tarptautines organizacijas kaip TJO, TDO, yra labai vertinamas ir jis turėtų būti ne menkinamas, bet didinamas. Šiuo metu yra galimybių ES valstybėms narėms glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą tarptautinėse organizacijose. EESRK pritaria EK siekiui panaudoti politinį spaudimą trečiosioms šalims, kad jos ratifikuotų ir vykdytų pagrindines tarptautines jūrų konvencijas (pvz., Konvenciją dėl bunkerinio kuro, Konvenciją dėl kompensacijos už žalą susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija), 1996 m. Atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo konvenciją).

4.2.2

Veiksminga ir efektyvi ES jūrų išorės santykių politika turėtų užtikrinti tinkamą tarptautinę laivybos paslaugų darbo struktūrą. PPO derybos dėl paslaugų (GATS) buvo svarbios užtikrinti galimybę patekti į rinką. Nors Doha derybų raundas laikinai sustabdytas, jūrinis susitarimas dėl neveikimo, užkertantis kelią naujoms PPO valstybių narių protekcionistinėms priemonėms, turėtų toliau galioti. Jūrinis dvišalis susitarimas su Kinija sukūrė tinkamą darbo struktūrą konstruktyviems santykiams su Kinija užmegzti; panašiai turėtų būti susitarta ir su Indija.

4.2.3

Žaliojoje knygoje laikomasi nuomonės, kad JT Jūrų teisės konvencija (11) (UNCLOS konvencija) pagrįsta teisinė sistema turi būti toliau vystoma priimant naujus iššūkius. EESRK mano, kad UNCLOS konvencija siekiama subtilios pusiausvyros tarp interesų, kurie nesužlugdytų pirmiausia tokių koncepcijų kaip „laivybos laisvė“ ir „taikaus plaukiojimo teisė“ išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ). Kitos pakrančių valstybės galėtų sekti pavyzdžiu ir pirmenybę teikti „laivybos laisvei“ dėl ne tokių palankių motyvų. Tai galėtų turėti rimtų pasekmių prekybai jūra kai kuriuose svarbiuose pasaulio strateginiuose vandenų keliuose.

4.3.1

Galima tik pritarti minčiai ES laikyti viena šalimi muitinės ir administraciniais tikslais, jeigu ji numato UNCLOS ir TJO konvencijų laikymąsi tarptautiniuose vandenyse, įskaitant „laivybos laisvę“ ir „taikaus plaukiojimo teisę“ išskirtinėse ekonominėse zonose. EESRK supranta, kad mintis apie Bendrą Europos jūrų erdvę siejama tik su virtualia jūrų erdve, kurioje ES vidaus laivybos paslaugoms būtų taikomi supaprastinti administraciniai ir muitinės formalumai, panašūs į tuos, kurie taikomi vidaus rinkoje atliekamiems vežimams sunkvežimiais arba traukiniais arba vykdant vidaus laivybą. Po to, kai bus gauti Komisijos paaiškinimai ir jie bus aiškiai išdėstyti komunikate, EESRK šiai minčiai gali pritarti (12).

4.4.1

Regionų ir vietos oro kokybės klausimas turėtų būti sprendžiamas MARPOL konvencijoje nurodytais būdais, gal būt sukuriant papildomas išmetalų sieringumo kontrolės zonas (SECA). Mažo sieringumo kurui gaminti reikalinga papildomai investuoti į naftos perdirbimo įmones ir būtina energija pašalinti sierai, kuri gali padidinti CO2 kiekius ir paspartinti visuotinį atšilimą. Be to, neracionalu įvairiose pasaulio teritorijose ir uostuose taikyti begalę skirtingų išmetamų teršalų kontrolės lygių.

4.4.2

Kalbant apie laivų keliamą oro taršą, tvirtinimas, kad laivų į orą išmetamo azoto oksidų kiekiai bus didesni, palyginti su visa sausumoje vykdoma veikla 2020 m., yra ginčytinas. EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į klimato kaitos pasekmes laivybai ir ištirti laivybos kelius Arktyje.

4.4.3

Jūrų aplinkos ir vandenų biologinės įvairovės, nepriklausančios nacionalinei jurisdikcijai, apsauga tapo svarbiu tarptautinės bendruomenės prioritetu. Atsižvelgiant į tai, būtina paaiškinti UNCLOS ir Biologinės įvairovės konvencijos sąsają. ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai dalyvauti rengiant JT pasaulio jūrų aplinkos vertinimą.

4.4.4

Europos Komisija pasiūlė ilgalaikę aplinkos apsaugos strategiją Viduržemio jūrai išvalyti ir apsaugoti. Šios unikalios ekosistemos būklė blogėja, nes didėja neigiamas poveikis aplinkai, keliantis grėsmę žmonių sveikatai ir su jūra susijusiai ekonominei veiklai. Baltijos ir Juodosios jūroms, kurios iš esmės yra uždaros, taip pat turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, atsižvelgiant į didelius šiomis jūromis plukdomus Rusijos naftos kiekius, apskritai intensyvėjantį eismą ir sausumos šaltinių ir upių eutrofikaciją. Be to, vyksta svarbūs debatai (Rusija/Vokietija) dėl Baltijos jūroje statyti siūlomo vamzdyno poveikio aplinkai. Pirmiau nurodytas problemas gilina ES taisyklių taikymo sričiai nepriklausanti karo laivų veikla, kuri vis dažniau daro žalą aplinkai ir turizmui.

4.5.1

Žuvininkystės sektorius (13) yra itin priklausomas nuo tvarios jūrų aplinkos, ir šio sektoriaus ateitis susijusi su optimaliai biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu veikiančia jūrų ekologine sistema.

4.5.2

Atsakingos žuvininkystės kodeksas (FAO) galėtų būti visų žuvininkystės administracijų veiklos pagrindas. Žuvininkystės sektorius turi parengti geresnes priemones (pvz., įrangą, žūklės priemones) selektyvumui padidinti ir žalai jūros dugnui sumažinti. Atsižvelgiant į integruotą požiūrį, būtina sukurti saugomas jūrų teritorijas biotopui nuo nereglamentuojamos ir neteisėtos žvejybos apsaugoti bei turėti tikslesnius statistinius duomenis apie žuvų sugavimą. Geresnis teritorijų planavimas galėtų padėti vystyti jūrų turizmą, apsaugoti žuvininkystę, sudaryti sąlygas regionų plėtrai ir didesniam užimtumui kaimo vietovių jūrų sektoriuje.

4.6.1

EESRK abejoja dėl papildomos naudos šiame etape propaguoti Europos pakrantės apsaugos idėją. Greitai pasirodysiančioje galimybių studijoje bus pateikta naudinga informacija apie Komisijos nuomonę šiuo klausimu. Atsižvelgdamas į valstybių narių įvairių nacionalinių organų esamus struktūrinius, funkcinius ir kompetencijos sričių skirtumus, EESRK mano, kad norimus tikslus galima pasiekti ir valstybių narių atitinkamoms institucijoms glaudžiau bendradarbiaujant saugumo, nelegalios imigracijos, nelegalios prekybos ir nelaimingų atsitikimų bendrų tyrimų srityse.

4.7.1

Susirūpinimą kelia pasiūlymas dėl papildomo ir neprivalomo Europos registro (pvz., EUROS). ES vėliava, nors ir patrauklus Europos vienybės ir identiteto simbolis, bet pernelyg ankstyvas žingsnis, kol valstybių narių ekonominė, mokesčių ir socialinė politika nėra suderinta. Toks pasiūlymas galėtų būti bendro ES derinimo pamatas labai tolimoje ateityje. Be to, sąvokos „papildomas Europos registras“ vartojimas yra gana painus ir kyla klausimas, kokia bus papildoma tokio registro nauda, palyginti su nacionaliniu registru pagal EB laivybos gaires. Konstruktyvios priemonės ir kitos paskatos gali būti racionalizuotos taikant gaires ir prieinamos visiems nacionaliniams registrams. Sukūrus specialų Europos registrą, kartu reikėtų pripažinti ir stiprinti Europos socialinę teisę, kurios nuostatos taikomos šiam naujam registrui.

4.8.1

EESRK tvirtai pritaria „kokybiškas paslaugas teikiančių“ pakrantės valstybių, kurios yra trūkstama kokybės grandinės grandis, sukūrimui. „Kokybiškas paslaugas teikiančios“ pakrantės valstybės turėtų teikti esmines paslaugas laivams. Pavyzdžiui, „kokybiškas paslaugas teikianti“ pakrantės valstybė vykdo tarptautinius įsipareigojimus, ratifikuodama ir įgyvendindama tarptautines konvencijas, laikosi TJO/TDO gairių dėl tinkamų sąlygų jūrininkams sudarymo, įrengia atitinkamą įrangą atliekoms rinkti, prižiūri navigacijos priemones ir parengia jūrų žemėlapius, nelaimės ištiktiems laivams skiria prieglobsčio vietą (o ne atsisako jos skirti, rizikuodamos sukelti ekologinę nelaimę), užtikrina, kad būtų imtasi visų veiksmų palengvinti laivams saugiai ir taikiai plaukti per jos vandenis, ir skiria paskatinimus kokybiškiems laivams, įplaukiantiems į jos uostus ar plaukiojantiems jos vandenyse. Gaila, bet kai kurios pakrantės valstybės apskritai neprisiima įsipareigojimo dėl šio svarbaus vaidmens.

4.8.2

Žaliojoje knygoje siūloma galimybė parengti pakrantės valstybėms skirtus išmatuojamus kriterijus ir geriausią praktiką. Šią koncepciją ES valstybės narės turėtų išdėstyti TJO, kad būtų parengti tinkami kriterijai pakrantės valstybių veiklai įvertinti.

4.8.3

EESRK remia Regionų komiteto pasiūlymą (14) sukurti Europos pakrančių ir salų fondą, apimantį keletą jūros veiklos rūšių.

4.9.1

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europa yra labiausiai turistų lankoma pasaulio vieta. Jis remia nuostatą pakrantės valstybėse vystyti alternatyvų geros kokybės turizmą. Žaliojoje knygoje pripažįstama, kad tvarus turizmas lems turizmo paslaugų įvairovę, „išlaisvinant“ jūrų pakrantes, aprūpinant žvejus alternatyviais pajamų šaltiniais ir vystant kultūros paveldą išsaugančią veiklą. EESRK visiškai pritaria pirmiau nurodytoms iniciatyvoms.

4.10.1

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos socialinės apsaugos teisės aktai netaikomi žvejams ir jūrininkams, t. y. direktyvos dėl kolektyvinių atleidimų iš darbo, dėl įmonių perdavimo, dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais). Toks teisės aktų netaikymas iš pradžių buvo pateisinamas tuo, kad socialiniai teisės aktai pirmiausia būdavo skirti sausumos pramonės įmonėms, neatsižvelgiant į darbo jūroje ypatumus. EESRK ragina Komisiją dar kartą įvertinti šias išimtis glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

4.11.1

Keletas ES valstybių narių, siekdamos didesnio saugumo, nusprendė su trečiosiomis šalimis sudaryti dvišalius įlaipinimo į laivus susitarimus. EESRK mano, kad ES valstybių narių koordinuotas požiūris į tokias iniciatyvas yra pageidautinas; pageidautinas ir koordinuotas darbo pasiskirstymas tarp valstybių narių, įskaitant karinius jūrų laivynus, taikant šias taisykles. Kita galimybė — ES valstybės narės galėtų nedelsdamos ratifikuoti Kovos su neteisėtais veiksmais (SUA) protokolus. SUA protokolais siekiama panašių tikslų kaip ir Platinimo saugumo iniciatyva, tačiau apima svarbias priemones laivybos subjektų teisėtiems komerciniams interesams ir jūrininkų žmogaus teisėms apsaugoti.