20.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/29

1.1

EESRK palankiai vertina Europos Sąjungos lygmeniu sukurtą dirvožemio apsaugos teminę strategiją ir iš esmės pritaria, kad būtų parengta pagrindų direktyva.

1.2

Strategijoje reikia sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose problemos opiausios ir kuriose ariamajai žemei kyla didžiausias pavojus, t.y. žemės naudojimo paskirties pakeitimas (kai dirbamos žemės plotuose statomi gyvenamieji namai, tiesiami keliai ir pan.), dirvožemio tarša pramonės rajonuose ir dirvožemio sandarinimas. ES strategijoje būtina atsižvelgti į subsidiarumo principą.

1.3

Išlaidas dėl dirvožemio degradacijos visų pirma turėtų atitinkamai padengti tie, kurie padarė žalą, o ne žemės naudotojai.

1.4

Jei pagrindų direktyvos tikslas — užtikrinti bendrą pagrindą, reikėtų suvienodinti įvairių valstybių narių siekius norint išvengti konkurencijos iškreipimo.

1.5

Žemės ir miško naudojimas taikant gerą ūkininkavimo praktiką padeda išsaugoti ir gerinti dirvožemio kokybę.

1.6

Žemės ūkio paskirties žemė, skirta maisto produktų gamybai, apibrėžiama kaip naudojimasis natūraliu žemės plotu, kuriam tam tikras poveikis neišvengiamas.

1.7

EESRK aštriai kritikuoja faktą, kad Komisija vis dar nepateikė naujo persvarstytos direktyvos pasiūlymo dėl nuotekų dumblo, ir reikalauja, kad Komisija kuo skubiau paskelbtų direktyvą, kuri yra vienas iš politikos, kurios tikslas — saugoti žemės ūkio paskirties žemę, kertinių akmenų, ir užkirstų kelią didėjančiai taršai pavojingomis medžiagomis.

1.8

Dirvožemio atkūrimas, numatytas 1 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas direktyvos tikslas ir taikymo sritis, turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į realią padėtį, ir kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti priimamas atskiras sprendimas.

1.9

Pagal 3 straipsnio nuostatas formuojant nacionalinę sektorių politiką, reikia užtikrinti, kad nebūtų iškreipiama konkurencija tarp valstybių narių.

1.10

4 straipsnyje numatytos priemonės, kurių privalo imtis valstybės narės, turi būti pagrįstos.

1.11

12 straipsnis turėtų būti performuluotas kalbant apie tai, kad kai kuriais atvejais būsimasis pirkėjas galėtų įsipareigoti pateikti ataskaitą.

1.12

22 straipsnyje numatytos baudos taip pat turi būti pagrįstai proporcingos padarytai žalai. EESRK nepritaria, kad už vieną kartą padarytą žalą gali būti baudžiama keletą kartų.

1.13

Remiantis 23 straipsniu, žemės naudotojas pagrįstai naudoti žalos ištaisymo priemones gali tik tuo atveju, kai jis pats yra atsakingas už padarytą žalą.

1.14

Nepriklausomų ekspertų komitetas, sudarytas iš viešojo ir privataus sektoriaus ekspertų, turėtų padėti sėkmingiau įgyvendinti dirvožemio strategiją.

2.1

Dirvožemį galima laikyti neatsinaujinančiu gamtos ištekliumi, o dirvožemio kokybė daugelyje ES teritorijų sparčiai blogėja. Šį reiškinį lemia žmogaus veikla, visų pirma pramonė, turizmas, miestų plėtra arba transporto sistemos infrastruktūros ir tam tikra ūkininkavimo ar miškininkystės praktika.

2.2

Dirvožemis yra visai ES svarbus išteklius ir, jo netausojant Bendrijos lygiu, bus pakenkta darniam Europos vystymuisi ir ilgalaikiam konkurencingumui. Įvairios Bendrijos politikos kryptys padeda saugoti dirvožemį, tačiau trūksta vieningos politikos. Tik devyniose ES valstybėse narėse priimti dirvožemio apsaugai skirti teisės aktai, kuriuose dažnai numatyti tik konkrečios grėsmės, būtent taršos, atvejai. Be to, dirvožemio degradacija labai veikia ir kitas ES bendro intereso sritis — vandenį, žmonių sveikatą, klimato kaitą, gamtos ir biologinės įvairovės apsaugą, maisto saugą.

2.3

Todėl Europos Komisija siūlo Europos dirvožemio apsaugos strategiją, kurią išdėstė komunikate kartu pateikdama pasiūlymą priimti pagrindų direktyvą ir atlikti poveikio vertinimą. Pagrindų direktyvoje nustatyti bendri principai, veiksmai ir tikslai. Komisija ragina valstybes nares įvertinti dirvožemio degradaciją, nuolat spręsti šią problemą, įgyvendinti atsargumo priemones ir įtraukti dirvožemio apsaugos aspektą į kitas politinės veiklos sritis. Komisija laikosi gana lankstaus požiūrio leisdama valstybėms narėms apibrėžti konkrečius tikslus šioje srityje ir numatyti priemones jiems pasiekti atsižvelgdama į tai, kad dirvožemio degradacijos lygis įvairiose Europos vietose labai skirtingas: nustatyta 320 įvairių dirvožemio tipų.

2.4

Valstybės narės raginamos nustatyti vietoves, kurioms gresia erozija, organinių medžiagų mažėjimas, tankinimas, įdruskėjimas ir nuošliaužos. Jų bus reikalaujama nustatyti tikslus, kurie padėtų mažinti pavojų šiose vietovėse, ir parengti jų įgyvendinimo priemonių programas. Be to, jos privalės užkirsti kelią bet kokiai papildomai taršai, sudaryti jų teritorijoje esančių užterštų sklypų sąrašą ir parengti nacionalines valymo strategijas. Parduodant sklypą, kuriame yra arba buvo vykdoma galinti teršti veikla, pardavėjas arba būsimas pirkėjas privalės pateikti ataskaitą apie dirvožemio būklę administracijai ir kitai sandorio šaliai. Galiausiai, valstybės narės raginamos riboti arba sušvelninti dirvožemio sandarinimo poveikį, pavyzdžiui, reikalaujant atgaivinti apleistus pramoninius sklypus.

3.1

EESRK pritaria Komisijos komunikatui dėl Dirvožemio apsaugos teminės strategijos, kuris yra 2002 m. priimto komunikato (1) tąsa, ir pasiūlymui parengti direktyvą, nustatančią pagrindą dirvožemio apsaugai. Jau 2000 m. nuomonėje savo iniciatyva dėl nuotekų dumblo naudojimo žemės ūkyje (2) EESRK kreipėsi į Komisiją siūlydamas imtis iniciatyvos siekiant nustatyti minimalius dirvožemio apsaugos standartus Bendrijos lygiu.

3.2

Ketverius metus Komisija vykdė atvirą ir plataus masto procedūrą — rengė diskusijas ir daug įvairių konsultacijų siekdama parengti dirvožemio apsaugos strategiją. EESRK taip pat turėjo galimybę stebėti šią procedūrą. Šioje nuomonėje pateikiamos pastabos — tai visų pirma reakcija į pasiūlymą parengti pagrindų direktyvą, dėl kurios vykdomos konsultacijos su EESRK. Jos taip pat susijusios su Komisijos komunikatu.

3.3

Dirvožemis ir jo funkcijos yra neįkainojamas gamtos išteklius, lemiantis gyvybės ciklą ir netgi žmogaus išlikimą. Žmogaus veikla įvairiais būdais daro įtaką dirvožemio funkcijoms ir jų naudojimui. Europos lygio direktyvoje reikia sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose ariamajai žemei kyla didžiausias pavojus: pasikeitusi dirvožemio naudojimo paskirtis, dirvožemio tarša pramonės rajonuose, dirvožemio sandarinimas ir erozija.

3.4

Dirvožemis ir jo funkcijos bei tam tikros politikos sritys yra susijusios su dvejopo skirtingo pobūdžio Bendrijos ir nacionaliniais teisės aktais: vandens pagrindų direktyva, nitratų direktyva, teisės aktais, reglamentuojančiais chemines medžiagas, ir kt. Kai kurios valstybės yra parengusios konkrečius teisės aktus, reglamentuojančius dirvožemio stebėseną ir dirvožemio tipo bei užterštumo nustatymą. Todėl Komisijos pasiūlymu turi būti ne pabloginama padėtis, o šioms valstybėms užtikrinamas pakankamas lankstumas.

3.5

Komisija pabrėžia, kad išlaidas dėl dirvožemio degradacijos turi padengti ne žemės naudotojai, o visuomenė ar kiti subjektai. EESRK norėtų pabrėžti, kad atsakomybę už padarytą žalą turi prisiimti tas, kuris ją padarė, ir nebūtinai tai būna žemės naudotojas. Daugeliu atvejų žemės naudotojai patiria oro taršos ir kai kurių sektorių keliamos taršos (pramoninių teršalų, potvynių ir kitų išmetamųjų teršalų) padarinius ir susiduria su kenksmingu jų poveikiu, už kurį jie visiškai nėra atsakingi.

3.6

EESRK pastebi, jog visame savo dokumente Komisija pabrėžia, kad investicijas, būtinas užtikrinti dirvožemio apsaugą, turi atlikti žalą padaręs asmuo ir, žinoma, toks požiūris yra teisingas, kadangi jis padėtų užtikrinti vienodas atsakomybės sąlygas. Be to, tai apimtų ir kitas, ne tik su dirvožemio apsauga susijusias, teisėkūros sritis.

3.7

EESRK pritaria konkrečios dirvožemio apsaugos strategijos priėmimui ir, ja remiantis, pagrindų direktyvos kūrimui. Pagrindų direktyva padėtų sukurti vienodos apsaugos sąlygas, kurias reglamentuotų bendros taisyklės, sprendžiant problemas, kurios galėtų turėti tarpvalstybinį pobūdį. Jei iš tiesų siekiama sustiprinti dirvožemio apsaugą, ši politikos sritis turi būti įtraukta ir į kitus teisės aktus.

3.8

Komisija taip pat mano, kad išlaidų ir naudos santykis priklausys nuo siekiamų tikslų ir nuo to, kaip bus išnaudotos esamos galimybės, pavyzdžiui, bendrosios žemės ūkio politikos aplinkos srityje. EESRK nori atkreipti dėmesį į tai, kad dar neaišku, kaip valstybės narės, atsižvelgdamos į vienodą teisinį apibrėžtumą, supras ir taikys BŽŪP numatytą kompleksinį susiejimą. Jei pagrindų direktyvos tikslas — užtikrinti dirvožemio apsaugos bendrą pagrindą ir išvengti, kad susijusiems dalyviams tektų labai skirtingi ekonominiai įpareigojimai, tai direktyvoje taip pat turėtų būti siekiama panašių tikslų, kad būtų išvengta konkurencijos iškreipimo.

3.9

Kaip didžiausią neigiamą įtaką dirvožemio degradacijai darančią žmogaus veiklą Komisija paminėjo netinkamą ūkininkavimo ir miškininkystės praktiką. Ir priešingai, žemės ūkyje ir miškininkystėje taikant gerą ūkininkavimo praktiką, dirvožemio funkcijos išsaugomos ar netgi pagerinamos. Grėsmė ariamajai žemei taip pat susijusi su žemės naudojimo paskirties pasikeitimu, pramonės plėtra, transporto infrastruktūromis, oro tarša, troposferos ozonu ir kitokio pobūdžio tarša. Būtina atsižvelgti į šiuos aspektus, nors teritorijų planavimas (miestų planavimas) — ne ES, o valstybių narių kompetencijos sritis.

3.10

Rinkos jėgos ir šiuo metu vykdoma žemės ūkio politika padėjo skatinti struktūrinius pokyčius ir specializaciją bei gana aiškiai atskirti pasėlių auginimą ir gyvulininkystę, o tai gali lemti organinių medžiagų dirvožemyje mažėjimą. Nauja bendroji žemės ūkio politika ir ja nustatytos nuo gamybos apimčių nepriklausančios išmokos dar labiau sustiprina šią tendenciją.

3.11

Komisija mano, kad vykdomas ekologinis, ekstensyvus ūkininkavimas ir šioje srityje taikomas integruotas požiūris gali daryti teigiamą įtaką dirvožemiui. Tokia nuomonė yra šiek tiek paviršutiniška. Viskas priklauso nuo įgytų žinių ir ūkininkavimo būdų. Maisto produktų gamybai skirta žemė, pagal apibrėžimą, turi būti natūrali žemė, naudojama dirbimui. Vadinasi, tam tikras poveikis yra neišvengiamas ir su tuo reikia susitaikyti, jei norima gaminti maisto produktus. Poveikis žemės ūkio paskirties dirvožemiui priklauso nuo metų laiko ir klimato sąlygų, tačiau tai nereiškia, kad reikia taikstytis su trąšų naudojimu, erozija, humuso sluoksnio mažinimu ir pan. Tinkamai ūkininkaujanti žemės ūkio įmonė, kuri naudojasi iki šiol sukaupta patirtimi, gali prisidėti prie dirvožemio kokybės išsaugojimo ir gerinimo. Nedaugelis verslininkų turi tokią ilgalaikę perspektyvą tiek investicijų, tiek žemės naudojimo požiūriu, kokią turi ūkininkai ir miškininkai. Reikėtų remti ir skatinti tokį aukštą su dirvožemio apsauga susijusio ūkininkų sąmoningumo lygį, naudojant konsultavimo sistemas bei savanoriškas priemones ir paskatas.

3.12

Komisija taip pat mano, kad direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą (3) padeda stiprinti aplinkos apsaugą. Tai teigiamas ir teisingas žingsnis. Tačiau taip pat reikia priminti, kad tai nesuderinama su požiūriu, kurio šiuo metu yra laikomasi, kad, vienintelį kartą padarius žalą, galima sulaukti trejopos bausmės: nustojama mokėti išmokas, taikoma baudžiamoji atsakomybė ir patiriamos administracinės išlaidos.

3.13

EESRK pritaria minčiai, kad, siekiant tvaraus dirvožemio naudojimo, reikia sukurti bendrą Europos dirvožemio strategiją.

3.14

Kad ši strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, dirvožemio apsaugos klausimams nagrinėti būtų galima sukurti nepriklausomų ekspertų grupę, kurią sudarytų viešojo ir privataus sektoriaus atstovai.

4.1

EESRK labai kritiškai vertina tai, kad Komisija vis dar nepristatė iš dalies pakeisto direktyvos pasiūlymo dėl nuotekų dumblo naudojimo žemės ūkyje ir leistino sunkiųjų metalų kiekio, kurį Komisija rengia jau keletą metų. Komunikate dėl dirvožemio apsaugos nurodoma, kad siekiamas tikslas — šį pasiūlymą pristatyti 2007 m. 2002 m. paskelbtame pirmajame komunikate dėl teminės dirvožemio apsaugos strategijos nurodoma, kad jo persvarstymas turėtų būti įtrauktas į dirvožemio strategiją. Taigi, gerokai vėluojama įgyvendinti vieną pagrindinių priemonių, skirtų stiprinti dirvožemio apsaugą ir užtikrinti maisto produktų saugą. Todėl reikėtų šią pakeistą direktyvą dėl nuotekų dumblo naudojimo būtinai paskelbti tuo pat metu kaip ir dirvožemio apsaugos strategiją.

4.1.1

Šiuo metu galiojančioje direktyvoje dėl nuotekų dumblo (4)yra leidžiamas pernelyg didelis nuotekose esantis sunkiųjų metalų kiekis, kuris gali būti patekęs į žemės ūkio paskirties žemę. EESRK nori priminti 2000 m. priimtą nuomonę savo iniciatyva dėl Tarybos direktyvos 86/278/EEB dėl nuotekų dumblo naudojimo žemės ūkyje persvarstymo, kurioje buvo reikalaujama nustatyti griežtus reikalavimus dėl leistino sunkiųjų metalų kiekio. Be to, trūksta informacijos apie taršą kitomis cheminėmis medžiagomis, jų tarpusavio sąveiką ir poveikį dirvožemiui bei maisto produktų saugai, kai šios medžiagos patenka į dirbamą žemę.

4.1.2

EESRK mano, kad tai yra labai rimta problema, ir primena 2006 m. lapkričio mėn. medicininiame leidinyje „The Lancet“ dviejų mokslininkų pristatytą tyrimą. Nors šis tyrimas yra vienintelis, jo rezultatai parodė, kad aplinkoje esančios gerai žinomos nuodingos medžiagos gali daryti iki šiol nepastebėtą poveikį embriono ir mažų vaikų smegenų vystymuisi. Mokslininkų manymu, šį reiškinį būtų galima susieti su rimtais pakitimais: autizmu, dėmesio sutrikimais, hiperaktyvumo sindromu ir vystymosi sutrikimais. Šių cheminių medžiagų taip pat galima aptikti buityje naudojamose priemonėse. Įvairiais būdais jos patenka į kanalizacijos sistemas. Mums dar labai trūksta žinių apie jų poveikį dirvožemiui, kai nuotekų dumblas naudojamas tręšimui.

4.1.3

EESRK nuomone, teigiama yra tai, kad Komisija, atrodo, atsisakė savo ankstesnio požiūrio, pagal kurį geriausias nuotekų dumblo naudojimo būdas aplinkos požiūriu — jo paskleidimas ant dirvos. Apie tai kalbama komunikate dėl teminės atliekų strategijos (5). Šiame dokumente Komisija dar kartą patvirtina, kad, priėmusi dirvožemio apsaugos strategiją, ji sieks pristatyti persvarstytą direktyvos pasiūlymą dėl nuotekų dumblo. Vis dėlto EESRK mano, kad to laukti nereikėjo. Priešingai, reikėjo gerokai anksčiau pasiūlyti iš esmės persvarstyti direktyvą dėl nuotekų dumble esančių leistinų sunkiųjų metalų ir kitų teršalų kiekio, ypač atsižvelgiant į tai, kad Komisija savo pasiūlyme priimti direktyvą nurodo, jog būtina riboti dirvožemiui pavojingų medžiagų naudojimą.

4.1.4

Nuotekų dumblo naudojimas žemės ūkyje ir teršalų koncentracija yra vienas svarbiausių klausimų dirvožemio apsaugos ir maisto produktų saugos srityje. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kas — žemės naudotojas ar nuotekų dumblo gamintojas, t. y. miestai ir savivaldybės — turi prisiimti atsakomybę už galimą žalą dirvožemiui. Persvarstytoje direktyvoje dėl nuotekų dumblo reikėtų tiksliai nustatyti atsakomybės ir žalos atlyginimo sąlygas.

4.1.5

Be to, dirvožemio apsaugos sričiai labai svarbu, kad būtų parengti aiškiau apibrėžti nauji teisės aktai, reglamentuojantys saugesnį cheminių medžiagų naudojimą, ypač būdus, kuriais visuomenė šalina nuotekų dumblą jį paskleisdžiant ant dirvos. Siekiant apsaugoti dirvožemį, būtina pavojingas chemines medžiagas pakeisti mažiau kenksmingomis.

4.1.6

EESRK ragina Komisiją kuo skubiau parengti persvarstytą direktyvos pasiūlymą ir atlikti rizikos analizę, apimančią daugiau klausimų negu nagrinėjamoje direktyvoje. Tai turėtų būti vienas svarbiausių dirvožemio apsaugos uždavinių ariamosios žemės srityje siekiant užkirsti kelią taršai ir užtikrinti didesnę maisto produktų saugą.

4.2

Direktyvos dėl dirvožemio apsaugos 1 straipsnyje nurodoma, kad „tokios priemonės — tai minėtų procesų švelninimo ir degradavusių dirvožemių atkūrimo bei išvalymo bent tiek, kad jie atitiktų esamus ir numatomus naudojimo poreikius, priemonės“. EESRK pritaria šiam principui, tačiau abejoja, ar pagrindų direktyvoje reikėtų vartoti pasakymą „bent tiek“. Šį klausimą reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į realią padėtį ir atskirai svarstant kiekvieną konkretų atvejį.

4.3

EESRK mano, kad pagal dabartinę 3 straipsnio redakciją valstybėms narėms galėtų būti sudarytos sąlygos rengti konkurenciją iškreipiančią nacionalinę sektorių politiką. Svarbu, kad straipsnyje būtų numatytas įvertinimas, tačiau bet kurios priemonės turi atitikti reikalavimus, būtinus tinkamam vidaus rinkos veikimui, t. y. bendras taisykles ir vienodas konkurencijos sąlygas.

4.4

Komitetas taip pat mano, kad, remiantis 4 straipsnio nuostatomis, užtikrinama praktiškai begalinė intervencijos galimybė. Pirmiau minėtose pastabose dėl žemės ūkio paskirties žemės EESRK aiškiai nurodė, kad dirbamajai žemei neišvengiamai daromas poveikis, kuris priklauso nuo veiksnių, nesusijusių su žemės naudotojų daromu poveikiu: metų laiko, klimato ir pan. Į tai atsižvelgiant, valstybėms narėms keliami reikalavimai turi būti tinkamai pagrįsti. Be to, turėtų būti tam tikra sąsaja tarp įvairių valstybių narių veiksmų. Tai dera ir su 9 straipsnyje numatytomis nuostatomis dėl proporcingų priemonių, skirtų dirvožemio funkcijoms išsaugoti.

4.5

12 straipsnyje nurodoma, kad sklypo savininkas arba būsimasis pirkėjas turi parengti dirvožemio būklės ataskaitą. EESRK nuomone, prašyti būsimo pirkėjo pateikti tokią ataskaitą būtų klaidinga. Kadangi valstybių narių teisės aktai skiriasi, būtinas tam tikras lankstumas. Todėl šio straipsnio formuluotę reikėtų keisti.

4.6

17 straipsnyje kalbama apie savanorišką keitimąsi informacija, kurį Komisija numačiusi įgyvendinti. Komisija turėtų stengtis užtikrinti, kad iš tiesų būtų keičiamasi panašia patirtimi ir siekiama suderinto požiūrio, užtikrinančio vienodas konkurencijos sąlygas. Savanoriškai keičiantis informacija, būtinas ir aktyvus Komisijos dalyvavimas.

4.7

22 straipsnyje nurodoma, kad valstybės narės nustato su baudomis susijusias taisykles. EESRK manymu, teisinio apibrėžtumo požiūriu svarbu, kad šios baudos būtų pagrįstai proporcingos padarytai žalai. Negalima sutikti su nuostata, kad už vieną kartą padarytą žalą galima nubausti keletą kartų įvairiomis bausmėmis.

4.8

23 straipsnyje siūloma iš dalies pakeisti Direktyvą 2004/35/EB ir numatyta, kad viešoji valdžios institucija įpareigoja žalą padariusį subjektą imtis susidariusiai padėčiai ištaisyti reikalingų priemonių. EESRK mano, kad šios nuostatos galima laikytis tik tuo atveju, jei pats žemės naudotojas padarė žalą, o tai dokumente nėra aiškiai apibrėžta.