13.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/80

1.1

Visuotinės svarbos socialinių paslaugų tikslas — siekti socialinės, teritorinės ir ekonominės sanglaudos skatinant solidarumą ir įveikti visus socialinius sunkumus (liga, senatvė, darbingumo netekimas, negalia, neužtikrintas darbas, skurdas, socialinė atskirtis, narkomanija, šeiminiai ir būsto sunkumai, užsieniečių integracijos problemos), galinčius pažeisti fizinę ir moralinę asmens harmoniją.

VSSP apima ir integracijos aspektą, kuris yra platesnis nei paprasčiausia parama ir pagalba nepalankiausioje padėtyje esantiems žmonėms. Jų tikslas taip pat yra patenkinti visus poreikius ir suteikti visiems galimybę naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis; VSSP taip pat padeda veiksmingai ugdyti pilietiškumą ir laikytis pagrindinių teisių.

1.2

Nesiekiama supriešinti ekonominių ir socialinių aspektų, o skatinti konstruktyvią šių aspektų sinergiją ir ieškoti harmoningo jų derinio.

1.3

Taigi, EESRK mano, kad užuot be reikalo svarsčius ir vertinus, ar visuotinės svarbos paslauga yra ekonominė ar neekonominė, reikia nagrinėti paslaugos pobūdį, paskirtį, tikslus ir nustatyti, kurioms paslaugoms taikomos konkurencijos ir vidaus rinkos taisyklės, o kurioms dėl visuotinės svarbos, socialinės, teritorinės ir ekonominės sanglaudos priežasčių, vadovaujantis subsidiarumo principu, Bendrijos, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos turi daryti išimtį.

1.4

Todėl reikėtų Bendrijos lygiu apibrėžti bendras gaires, bendrus standartus, kurie turėtų būti nustatyti visoms visuotinės svarbos paslaugoms (ekonominėms ir neekonominėms), įskaitant ir visuotinės svarbos socialines paslaugas. Visa tai turėtų būti numatyta pagrindų direktyvoje, kuri turėtų būti priimta pagal bendro sprendimo procedūrą ir galėtų nustatyti Bendrijos sistemą, pritaikytą prie konkrečių VSSP savybių.

1.5

Siekiant visuotinės svarbos užduotis vykdyti nepiktnaudžiaujant, nediskriminuojant ir skaidriai, valstybės narės turėtų nustatyti šių paslaugų visuotinės svarbos ir socialinės, teritorinės bei ekonominės sanglaudos pagrindą oficialiame įgaliojimo teisės akte ar panašiame dokumente bei patvirtinimo taisyklėse, kurie parodytų, kokią užduotį kompetentinga valstybės narės institucija patiki paslaugų teikėjams vykdant VSP, ir nustatytų jų teises ir pareigas nepažeidžiant reglamentuose numatytos galimybės paslaugų teikėjams imtis iniciatyvos.

1.6

Todėl, kalbėdamas apie VSSP įvertinimą, EESRK primena savo pasiūlymą įsteigti nepriklausomą stebėsenos centrą, kuris vertintų visuotinės ekonominės ir neekonominės svarbos paslaugas ir kurį sudarytų Europos Parlamento bei Regionų komiteto atstovai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto organizuotos pilietinės visuomenės atstovai. Nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu valdžios institucijos turi pakviesti visus socialinių paslaugų dalyvius — socialinių paslaugų teikėjus ir gavėjus, socialinius partnerius, socialinės ekonomikos, kovos su atskirtimi įstaigas ir kt. — reguliuoti visuotinės svarbos socialines paslaugas.

2.1

Visuotinės svarbos socialinės paslaugos, kaip ir VSP, kurioms jos priklauso, užtikrina teisę į orų gyvenimą ir kiekvieno teisę į socialinį teisingumą ir visapusišką pagrindinių teisių, apibrėžtų Pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautiniuose įsipareigojimuose, įtrauktuose į pataisytą Europos socialinę chartiją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, laikymąsi. VSSP taip pat veiksmingai ugdo pilietiškumą. Visuotinės svarbos socialinių paslaugų tikslas — pasiekti socialinę, teritorinę ir ekonominę sanglaudą skatinant solidarumą ir įveikti visus socialinius visuomenės sunkumus (liga, senatvė, darbingumo netekimas, negalia, neužtikrintas darbas, skurdas, socialinė atskirtis, narkomanija, šeiminiai ir būsto sunkumai, užsieniečių integracijos problemos), galinčius pažeisti žmogaus fizinę ir moralinę harmoniją.

VSSP apima ir integracijos aspektą, kuris yra platesnis nei paprasčiausia parama ir pagalba nepalankiausioje padėtyje esantiems žmonėms. Jų tikslas patenkinti visus poreikius ir suteikti visiems galimybę naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis.

2.2

Visuotinės svarbos socialinių paslaugų konkreti nauda — jų tiesioginis ryšys su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kurias privalo užtikrinti vietos, regionų, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos, vadovaudamosi subsidiarumo ir proporcingumo principais, numatančiais, kad Komisija neturėtų imtis daugiau veiksmų negu būtina Sutartyje nustatytiems tikslams įgyvendinti.

2.3

Kadangi nustatytos kainos ne visada atspindi su šiomis paslaugomis susijusias sąnaudas ar sąnaudas, susidarančias dėl pasiūlos ir paklausos santykio, šios paslaugos gali būti teikiamos už visiems prieinamą kainą tik tuo atveju, jei sąnaudų dalį finansuoja valdžios institucijos.

2.4

Valdžios institucijos turi užtikrinti ne tik VSSP finansavimą, bet ir socialinių tarnybų veikimą ir aukštą jų darbo kokybę atsižvelgiant į dalyvių kompetenciją.

2.5

Be to, visuotinės svarbos socialinės paslaugos, kaip ir visos visuotinės svarbos paslaugos, yra ne tik reikšmingas ekonominės ir socialinės sanglaudos veiksnys, jos labai prisideda prie Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo ir yra darbo vietų kūrimo šaltinis vietos lygiu.

2.6

Socialines paslaugas teikia labai įvairios įstaigos: senelių namai, žmonių su negalia globos įstaigos, apgyvendinimo centrai skurstantiems žmonėms, vaikų namai, pagalbos šeiminį smurtą patyrusioms moterims įstaigos, imigrantų ir pabėgėlių apgyvendinimo įstaigos, slaugos namai, pagyvenusių žmonių priežiūros namai, organizacijos, aprūpinančios socialiniu būstu ar besirūpinančios jaunimo socialine apsauga, socialine ir švietimo veikla užsiimančios organizacijos, mokyklų bendrabučiai, dienos centrai, vaikų lopšeliai ir darželiai, medicinos ir socialiniai, sveikatos, reabilitacijos ir profesinio mokymo centrai, įskaitant ir priežiūros paslaugas namuose ir šeimoje.

2.7

Visose valstybėse narėse šias paslaugas teikia įvairų statusą turintys paslaugų teikėjai, kurių didelę dalį sudaro pelno nesiekiančios socialinės ir kooperatinės organizacijos (asociacijos, savidraudos draugijos, kooperatyvai ir fondai), įvairios valstybinės, labdaros, filantropinės, religinės, privačios ir kt. organizacijos. Šių tarnybų veiklą reguliuoja valdžios institucijų nustatytos reguliavimo ir finansavimo sistemos.

3.1

Komisija, įgyvendindama Bendrijos Lisabonos programą, 2006 m. balandžio 26 d. pateikė komunikatą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų, kuris yra altosios knygos dėl visuotinės svarbos paslaugų (COM(2004) 374 final) ir 2006 m. vasario 16 d. balsavimo rezultatų Europos Parlamente dėl direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje tęsinys.

3.2

Komunikate, kurio tikslas interpretuoti ir suteikti daugiau teisinio aiškumo, kalbama tik apie socialines paslaugas (išskyrus sveikatos apsaugos paslaugas, kurioms 2007 m. bus skirta atskira iniciatyva) ir artimiausiu metu nenumatoma jokia teisinė iniciatyva šioje srityje. Komisija, atsižvelgdama į vykstančias atviras konsultacijas su visais suinteresuotais dalyviais, nagrinės ir spręs dėl būtinybės ir teisinės galimybės pateikti teisės akto pasiūlymą dėl ataskaitų dėl socialinių paslaugų teikimo du kartus per metus ir tyrimo, kuris šiuo metu atliekamas rengiant pirmąją tokio pobūdžio ataskaitą 2007 m.

3.3

Šį komunikatą reikėtų vertinti atsižvelgiant į EB Sutarties 16 straipsnyje nustatytą Bendrijos ir valstybių narių bendrą atsakomybę už bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas.

3.4

Komunikate VSSP skirstomos į dvi grupes: įstatymais nustatytos ir papildomos socialinės apsaugos sistemos ir kitos esminės, tiesiogiai asmeniui teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, pagalba asmenims, kuriuos ištiko asmeninės problemos arba kurie atsidūrė kritinėje situacijoje, visiškas integravimas į visuomenę, asmenų, turinčių ilgalaikių sveikatos arba su negalia susijusių problemų, integravimas, socialinio būsto suteikimas.

3.5

Visoms šioms socialinėms paslaugoms būdingos šios savybės: solidarumas, įvairiapusiškumas ir atsižvelgimas į kiekvieno paslaugos naudotojo asmeninius poreikius, pelno nesiekimas, savanoriška ir neatlygintina veikla, kultūros tradicijų puoselėjimas ir asimetrinis paslaugų teikėjo ir gavėjo santykis.

3.6

Komisijos nuomone, socialinių paslaugų modernizavimas yra viena svarbiausių problemų, su kuria susiduria šiandienos Europa. Komisija pripažįsta, kad socialinės paslaugos yra Europos socialinio modelio sudėtinė dalis ir, nors teisiniu požiūriu socialinės paslaugos nėra atskira visuotinės svarbos paslaugų kategorija, jos užima ypatingą vietą, kadangi yra Europos visuomenės ir ekonomikos pagrindas.

3.7

Komisija teigia, kad šiuo metu sparčiai besiplečiantis sektorius modernizuojamas siekiant sumažinti įtampą tarp socialinių paslaugų universalumo, kokybės ir finansinės padėties tvarumo. Socialinėms paslaugoms, kurias iki šiol tiesiogiai administravo valdžios institucijos, nuo šiol vis dažniau taikomos vidaus rinką ir konkurenciją reglamentuojančios Bendrijos taisyklės.

3.8

Komisija pripažįsta, kad visuotinės svarbos socialinių paslaugų teisinė padėtis konkurencijos taisyklių atžvilgiu viešiesiems ir privatiesiems paslaugų teikėjams socialinėje srityje yra netikrumo šaltinis. Komisija tvirtina, kad siekia sumažinti šio netikrumo poveikį arba jį išaiškinti, tačiau jai nepavyksta visiškai išspręsti šios problemos.

4.1

Baltojoje knygoje dėl visuotinės svarbos paslaugų Komisija numatė, kad 2005 m. paskelbs komunikatą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų. Pagal minėtą baltąją knygą visuotinės svarbos socialinės paslaugos — tai sveikatos, ilgalaikės priežiūros, socialinės apsaugos, užimtumo ir socialinio būsto paslaugos.

4.2

Šiais laikais, kuomet neaiški ekonomikos augimo ir darbo vietų ateitis ir didėja atotrūkis tarp turtingiausių ir skurstančių gyventojų bei tarp turtingiausių ir neturtingiausių Sąjungos regionų, nepaisant Bendrijos ar nacionalinių kovos su skurdu ir atskirtimi programų, visuotinės svarbos socialinių paslaugų poreikis vis auga, juo labiau, kad ir demografiniai pokyčiai lemia naujus poreikius.

4.3

Taigi, EESRK gali tik pasidžiaugti Komisijos komunikatu, atspindinčiu socialinių paslaugų svarbą piliečiams, ypatingą vaidmenį, kurį šios paslaugos atlieka kaip Europos socialinio modelio sudėtinė dalis, ir specifinių visuotinės svarbos socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų ypatybių sistemingo apibrėžimo naudą, kad būtų išaiškinta jų veikimui ir, kalbant Komisijos terminais, „modernizavimui“ būtina norminė bazė. Tačiau EESRK labiau norėtų kalbėti ne apie modernizavimą, o apie kokybės ir veiksmingumo gerinimą.

4.4

Iš tiesų, svarbiausia yra ne tai, kad reikėtų laikytis vienokios ar kitokios tendencijos, nesvarbu, kokio pobūdžio ji bebūtų, ar modernizavimą sieti su paslaugų perkėlimu iš valstybinio sektoriaus į privatų sektorių, kaip tai daro Komisija (1). Svarbiausia yra pagalvoti, kaip būtų galima reguliariai pritaikyti paslaugas piliečių ir vietos bei regionų valdžios institucijų socialiniams poreikiams bei techninę ir ekonominę pažangą derinti su iškylančiais naujais visuotinės svarbos tikslais.

4.5

EESRK apgailestauja, kad Komisija, priešingai nei buvo skelbusi, į komunikatą neįtraukė sveikatos paslaugų, nors socialinių ir sveikatos paslaugų sąveika ir sinergija yra labai didelė. Klausimas, koks yra ryšys tarp sveikatos paslaugų ir kitų susijusių paslaugų, pavyzdžiui, socialinių ir ilgalaikės priežiūros paslaugų?, kurį Komisija iškelia 2006 m. rugsėjo 26 d. konsultacijose, yra susijęs su Bendrijos veiksmais sveikatos paslaugų srityje. Į šį klausimą Komisija paprašė atsakyti iki 2007 m. sausio 31 d., nors jį turėjo iškelti prieš nuspręsdama parengti komunikatą, skirtą vien tik socialinėms paslaugoms.

4.6

Kadangi nėra aiškinamojo rašto, šis darbas liko nesuprastas, juo labiau, kad sąraše, kokias paslaugas reikia laikyti socialinėmis paslaugomis, Komisija daugiausia išvardija veiksmus, skirtus integruoti žmones, turinčius su sveikata susijusių ilgalaikių poreikių.

4.7

Iki šiol sveikatos paslaugos, skirtos užtikrinti visiems gyventojams galimybę naudotis kokybiškomis paslaugomis, visada buvo laikomos socialinės politikos priemonėmis, teikiamomis remiantis solidarumo principu, lygiai taip, kaip ir prie asmeninių poreikių pritaikytos socialinės pagalbos paslaugos.

5.1.1

Atsižvelgdamas į 4.5 punkte pateiktas pastabas EESRK pritaria visuotinės svarbos socialinių paslaugų ypatybių apibūdinimui, kurį Komisija siūlo aptariamame komunikate. Apibūdinimas yra platus ir atviras, paliekantis galimybę atsižvelgti į būsimus pasikeitimus šiame sektoriuje.

5.1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad komunikate nurodomas ypatingas šių paslaugų vaidmuo asmeniui užtikrinant jo pagrindines teises, o tai pabrėžia socialinių paslaugų svarbą ir pagrindžia jų reikalingumą.

5.1.3

Tačiau komunikate, apibūdinant bendras pagrindines taikymo sąlygas, apsiribojama labiausiai paplitusiais atvejais. EESRK norėtų pabrėžti, kad kiekvienoje valstybėje narėje veikia skirtingos sistemos; kategorijų išvardijimas (dalies ar visos socialinės užduoties pavedimas, viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė) ne visada atspindi šiuos skirtumus ir įvairovę. Todėl EESRK pritaria ketinimams surengti viešas konsultacijas, nes tai yra geras būdas gauti daugiau informacijos apie socialinių tarnybų veiklą ir jų darbo metodus.

5.2.1

EB steigimo sutartimi pripažįstama valstybių narių laisvė apibrėžti visuotinės svarbos užduotis ir nustatyti iš jų kylančius organizavimo principus paslaugų teikėjams, kuriems pavesta tas užduotis vykdyti.

5.2.2

Tačiau, naudojantis šia laisve (kuri turi būti įgyvendinama skaidriai, nepiktnaudžiaujant visuotinės svarbos koncepcija), valstybės narės turi atsižvelgti į Bendrijos teisę ir privalo, pavyzdžiui, laikytis nediskriminavimo principo ir Bendrijos viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės nuostatų organizuojant viešąsias paslaugas, įskaitant ir socialines paslaugas.

5.2.3

Be to, kai kalbama apie paslaugas, kurios laikomos ekonominio pobūdžio paslaugomis, taip pat reikia užtikrinti, kad jų organizavimo tvarka būtų suderinta su kitomis Bendrijos teisės sritimis (pvz., laisve teikti paslaugas, įsisteigimo laisve ir konkurencijos teise).

5.2.4

Pagal Bendrijos teismų praktiką beveik visos teikiamos socialinės paslaugos, išskyrus solidarumu grindžiamas socialinės apsaugos sistemas, gali būti laikomos ekonomine veikla.

5.2.5

Dėl Teisingumo Teismo vartojamos plačios ekonominės veiklos apibrėžties, kuriai pritaria Europos Sąjungos institucijos (2), Bendrijos konkurencijos ir vidaus rinkos taisyklės (valstybės pagalba, laisvė teikti paslaugas, įsisteigimo teisė, „viešųjų pirkimų“ direktyva) bei antrinės teisės aktai yra vis dažniau taikomi visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms, dėl to kyla vis daugiau neaiškumų valdžios institucijoms, paslaugų teikėjams ir jų gavėjams. Jei padėtis nesikeistų, pakistų VVSP tikslai, sudarantys „Europos socialinio modelio“ pagrindą.

5.2.6

Bendrijos visuotinės svarbos ekonominių paslaugų pagrindiniai tikslai ir principai atspindi logiką, daugiausia pagrįstą ekonominių pasiekimų rodikliais. Ji skiriasi nuo visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms taikomos logikos, todėl nėra tinkama ir tokia forma socialinėms paslaugoms Europos Sąjungoje realiai netaikoma.

5.2.7

Kaip EESRK jau minėjo nuomonėje dėl visuotinės svarbos paslaugų ateities (EESRK 976/2006), skirtumas tarp ekonominio ir neekonominio paslaugų pobūdžio yra neaiškus. Beveik visos visuotinės svarbos paslaugos, ir tos, kurios teikiamos nesiekiant pelno ar savanoriškai, suteikia tam tikros ekonominės naudos, net jeigu joms ir netaikoma konkurencijos teisė. Be to, ta pati paslauga gali būti ekonominė ir neekonominė. Paslauga gali būti ekonominio pobūdžio, tačiau rinkoje ji nebūtinai turi būti teikiama vadovaujantis visuotinės svarbos paslaugas reguliuojančiais principais ir logika.

5.2.8

Taigi, Teisingumo Teismo praktikoje ekonominės veiklos sąvoka yra labai plati, kadangi ja vadovaujantis ekonomine veikla laikoma tokia veikla, kai įmonė tam tikroje rinkoje teikia prekes ar paslaugas neatsižvelgiant į jos juridinį statusą ar finansavimo būdą (Höfner ir Else sprendimas, 1991 m., Pavlov sprendimas, 2000 m.), ir ši sąvoka nepriklauso nuo to, ar paslaugų teikėjas siekia pelno (Ambulanz Glöckner sprendimas, 2001 m.).

5.2.9

EB Teisingumo Teismas ir Europos Komisija vis daugiau dėmesio skiria visuotinės svarbos paslaugų ekonominiam pobūdžiui, tačiau nepakankamai pripažįsta šių paslaugų visuotinės svarbos paskirtį ir per mažai užtikrina saugumą, o tai sukelia teisinį netikrumą paslaugų teikėjams ir gavėjams. Taigi kalbama ne apie visuotinę svarbą, o pelno svarbą. Todėl reikia ieškoti skirtumo ne tarp ekonominio ir neekonominio paslaugos pobūdžio, o „tarp pelno siekiančių“ ir „pelno nesiekiančių“ paslaugų.

6.1

EESRK abejoja, ar Sutartis, ypač laikantis 86 straipsnio 2 dalies nuostatų, taikoma pakankamai lanksčiai, kaip teigia Komisija, tais atvejais, kai reikia pripažinti visuotinės svarbos užduotims būdingas konkrečias savybes, siekiant panaikinti teisinį netikrumą ir užtikrinti socialines paslaugas visiems. Taip pat yra ir su atviruoju koordinavimo metodu.

6.2

Visos visuotinės svarbos paslaugos, įskaitant ir visuotinės svarbos socialines paslaugas, padeda įgyvendinti Bendrijos tikslus, apibrėžtus Sutarties 2 ir 3 straipsniuose, visų pirma siekiant aukšto socialinės apsaugos lygio, gerinant gyvenimo kokybę, kuriant geresnę sveikatos apsaugą ir stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

6.3

Taigi Sąjunga, būdama atsakinga už šių tikslų įgyvendinimą, taip pat yra atsakinga už pasirenkamas tikslų įgyvendinimo priemones, kurios, kai kalbama apie pagrindines teises ir socialinę sanglaudą, yra visuotinės ekonominės ir neekonominės svarbos paslaugos. Sąjunga, laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų bei remdamasi bendrais įgaliojimais su valstybėmis narėmis, turi rūpintis ir prisidėti, kad VSP būtų veiksmingos ir prieinamos, įperkamos ir geros kokybės visiems.

6.4

Kadangi taip sunku išsamiai apibrėžti visuotinės svarbos paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir rizikinga vartoti siaurą sąvokos apibrėžtį, reikėtų nebeskirti ekonominių ir neekonominių paslaugų, o sutelkti dėmesį į ypatingą nagrinėjamų paslaugų užduotį ir į joms keliamus reikalavimus (su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai), kurie yra būtini jų funkcijoms atlikti ir kurie turėtų būti aiškiai apibrėžti.

6.5

Be to, įgyvendinant reikalingas taisykles, turi būti atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės ypatybes, kadangi gali būti daugybė įvairiausių situacijų, nacionalinių ar vietos taisyklių ir praktikos pavyzdžių, valdžios institucijų ir administratorių įsipareigojimų.

6.6

Tad nereikėtų klausti, kokios paslaugos yra ekonominio ar neekonominio pobūdžio, o kurioms paslaugoms taikomos konkurencijos ir vidaus rinkos taisyklės ir kurioms dėl visuotinės svarbos, socialinės, teritorinės ir ekonominės sanglaudos priežasčių, vadovaujantis subsidiarumo principu, Bendrijos (Europos visuotinės svarbos paslaugoms), nacionalinės, regionų ar vietos vadžios institucijos turėtų daryti išimtį.

6.7

Todėl reikėtų, kaip EESRK (3) to prašo jau daugelį metų, Bendrijos lygiu apibrėžti visuotinės svarbos paslaugų bendras gaires ir bendrus standartus (visų pirma valdymo ir finansavimo formoms, Bendrijos veiklos principams ir riboms, nepriklausomam rezultatų vertinimui, vartotojų ir naudotojų teisėms, minimaliam viešųjų paslaugų užduočių ir įsipareigojimų lygiui), kurie turėtų būti nustatyti visoms visuotinės svarbos paslaugoms, įskaitant ir visuotinės svarbos socialines paslaugas. Visa tai turėtų būti numatyta pagrindų direktyvoje, kuri turėtų būti priimta pagal bendro sprendimo procedūrą ir galėtų sudaryti Bendrijos sistemą, pritaikytą prie paslaugų ypatybių, ir papildytų paslaugų direktyvą.

6.8

Siekiant visuotinės svarbos užduotis vykdyti nepiktnaudžiaujant, nediskriminuojant ir skaidriai, valstybės narės turėtų nustatyti šių paslaugų visuotinės svarbos ir socialinės, teritorinės bei ekonominės sanglaudos pagrindą oficialiame įgaliojimo teisės akte ar panašiame dokumente bei patvirtinimo taisyklėse, kurie parodytų, kokią užduotį kompetentinga valstybės narės institucija patiki paslaugų teikėjams vykdant VSP, ir nustatytų jų teises ir pareigas nepažeidžiant reglamentuose numatytos galimybės paslaugų teikėjams imtis iniciatyvos.

6.9

Tokiame dokumente (teisės akto, sutarties, susitarimo, sprendimo ar kt. forma) visų pirma galėtų būti patikslinta:

6.10

EESRK rekomenduoja priimti konkretų, visoms visuotinės svarbos socialinėms ir sveikatos paslaugoms taikytiną teisinį pagrindą, kuris pagrindų direktyvos dėl visų visuotinės svarbos paslaugų forma atspindėtų visuotinį požiūrį. Tai turėtų padėti užtikrinti visuotinės svarbos socialinių paslaugų teisinį stabilumą ir reikiamą skaidrumą Bendrijos lygiu, griežtai laikantis subsidiarumo principo ir visų pirma atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimus nustatant šių paslaugų paskirtį, jas administruojant ir finansuojant. Šios teisinės sistemos principais turėtų būti grindžiama ES pozicija tarptautinėse prekybos derybose.

7.1

Baltojoje knygoje dėl visuotinės svarbos paslaugų ypatingas dėmesys buvo skiriamas privalomam visuotinės svarbos socialinių paslaugų vertinimui taikant mechanizmą, kuris būtų patikslintas kitame komunikate.

7.2

Siekiant paskatinti paslaugų teikėjus ir Europos institucijas keistis informacija, Komisija siūlo tolesnio darbo ir dialogo procedūrą, pagal kurią du kartus per metus būtų teikiamos ataskaitos.

7.3

EESRK primena savo pasiūlymą įsteigti nepriklausomą stebėsenos centrą, kuris vertintų visuotinės ekonominės ir neekonominės svarbos paslaugas ir kurį sudarytų Europos Parlamento bei Regionų komiteto atstovai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto organizuotos pilietinės visuomenės atstovai.

7.4

Nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu valdžios institucijos turi pakviesti visus socialinių paslaugų dalyvius — socialinių paslaugų teikėjus ir gavėjus, socialinius partnerius, socialinės ekonomikos, kovos su atskirtimi įstaigas ir kt. — reguliuoti visuotinės svarbos socialines paslaugas visuose etapuose, t. y., jas organizuojant, nustatant ir prižiūrint išlaidų veiksmingumą bei taikant kokybės standartus.

7.5

Stebėsenos centre būtų įsteigtas priežiūros komitetas, kuris nustatys vertinimo tikslus ir reikalavimus, parinks tarnybas, kurios atliks tyrimus, išnagrinės ir pateiks nuomonę apie ataskaitas. Mokslinė konsultavimo taryba padės priežiūros komitetui išanalizuoti pasirinktą metodologiją ir pateiks rekomendacijas. Priežiūros komitetas sieks, kad vertinimo ataskaitos būtų viešai pristatytos ir aptartos su kitais suinteresuotaisiais subjektais visose valstybėse narėse. Todėl vertinimo ataskaitos turi būti skelbiamos visomis ES darbo kalbomis.