13.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/40

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, panaikinančią 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvą 71/304/EEB dėl laisvės teikti paslaugas pagal viešojo darbų pirkimo sutartis apribojimų panaikinimo ir viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo su rangovais, veikiančiais per atstovybes ar filialus

COM(2006) 748 final — 2006/0249 (COD)

(2007/C 161/12)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos sutarties 95 straipsniu, 2006 m. gruodžio 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, panaikinančią 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvą 71/304/EEB dėl laisvės teikti paslaugas pagal viešojo darbų pirkimo sutartis apribojimų panaikinimo ir viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo su rangovais, veikiančiais per atstovybes ar filialus.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2007 m. vasario 7 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Hans-Joachim Wilms.

434-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2007 m. kovo 14–15 d. (kovo 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 87 nariams balsavus už, 1 - prieš ir 13 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

50 metų nuolat buvo kuriama Europos teisė — sutartys, direktyvos ir reglamentai, rekomendacijos, Europos Teisingumo Teismo sprendimai ir kiti Bendrijos dokumentai, tačiau teisės aktai nebuvo nuosekliai konsoliduojami, todėl Europos teisė tapo paini ir netgi specialistams sunkiai suprantama.

1.2

Pavyzdžiui, tam tikrose teisės srityse buvo priimtos naujos direktyvos, tačiau prieš tai nebuvo nuosekliai peržiūrimos esamos direktyvos, siekiant išsiaiškinti, ar priėmus naują direktyvą jos nepaseno ar jų negalima įterpti į naują direktyvą, kad tuo pačiu metu ankstesnę direktyvą dėl to paties klausimo būtų galima panaikinti. Arba pasitaikydavo, kad ir tarpusavyje susiję tai pačiai teisės sričiai priklausantys aspektai buvo išskirti ir ilgą laiką reglamentuojami naujomis atskiromis direktyvomis. Arba direktyvų dalys buvo vėliau keičiamos teisės aktais, tuo pačiu metu nebuvo priimamas atitinkamas naujas teisiškai įpareigojantis konsoliduotas dokumentas.

1.3

Taigi, iš tiesų laikas keisti susidariusią padėtį. Nėra jokių kliūčių atlikti techninį esamų dokumentų konsolidavimą, jei šis konsolidavimas atliekamas turint gerų ketinimų ir nenaudojamas kaip priemonė siekti kitų tikslų, pvz., suvesti sąskaitas su kitomis institucijomis ir tokiu būdu įtvirtinti savo — politiniame procese lig šiol pritarimo neradusią — poziciją.

Todėl Komitetas iš esmės pritaria Komisijos pareikštam ketinimui pašalinti teisės techniniu aspektu nereikalingas teisyno dalis.

1.4

Komitetas taip pat pritaria tuo pačiu metu Komisijos pareikštam ketinimui paprastinant Europos teisės aktus mažinti biurokratiją ir nereikalingas sąnaudas valstybėse narėse.

1.5

Atitinkamus pasiūlymus priimti direktyvas, panaikinančias arba keičiančias dabartinius teisės aktus, šio proceso metu Komisija turi pati peržiūrėti ir atsižvelgti į pirmiau minėtus du aspektus.

2.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo (1) ir Direktyvos 71/304/EEB nuostatos

2.1

Komisija rekomenduoja priimti naują direktyvą (2), panaikinančią ankstesnę Direktyvą 71/304/EEB.

2.2

1971 m. liepos 26 d. paskelbta Tarybos direktyva 71/304/EEB valstybės narės įpareigojamos panaikinti apribojimus, trukdančius pasinaudoti teise dalyvauti, sudaryti, įgyvendinti ar prisidėti įgyvendinant viešojo darbų pirkimo sutartis valstybės ir visų viešosios valdžios institucijų arba viešosios teisės reglamentuojamų juridinių asmenų vardu siekiant naudos kitų šalių paslaugų teikėjams. Direktyva buvo nukreipta prieš tiesioginį ir netiesioginį užsienio paslaugų teikėjų diskriminavimą valstybėms narėms sudarant viešojo pirkimo sutartis, be to, valstybėms narėms buvo keliamas reikalavimas ne savo šalies rangovams užtikrinti tokias pat galimybes kaip ir nacionaliniams rangovams gauti lėšų, pagalbos ir subsidijų, ir kad ne nacionaliniai subjektai „be jokių apribojimų ir bet kuriuo atveju tomis pačiomis sąlygomis kaip nacionaliniai subjektai“ galėtų pasinaudoti tiekimo infrastruktūra, kurią valstybė turi galimybę kontroliuoti ir kuri naudos gavėjams reikalinga sutarčiai vykdyti.

2.3

Komisija savo pasiūlymą motyvuoja tuo, kad priėmus šią direktyvą ji buvo keičiama ir šiuo metu yra pasenusi.

2.3.1

Viena vertus, viešųjų pirkimų sritį šiuo metu reglamentuoja Direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB, todėl ši direktyva yra nereikalinga.

2.3.2

Kita vertus, kalbant apie bendras Direktyvos 71/304/EEB sąsajas su laisvu paslaugų judėjimu, ETT precedentų teisė šioje srityje yra pasikeitusi iš esmės. Norėdama tai įrodyti, Komisija išnašoje cituoja C-76/90 Säger bylos sprendimo pagrindimą, kuriame teigiama, kad EEB sutarties 59 straipsnyje (Laisvas paslaugų judėjimas, dabar 49 str.) reikalaujama panaikinti ne tik bet kokią ūkio subjektų diskriminaciją nacionalinės priklausomybės pagrindu, bet ir visus apribojimus, net jei jie vienodai taikomi nacionaliniams ir kitų valstybių narių subjektams, „jeigu jie dėl savo pobūdžio gali kitaip trukdyti arba apsunkinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių ir ten tokias pat paslaugas teikiančių subjektų veiklą“.

2.3.3

Aiškinamajame memorandume Komisija taip apibendrina ETT teisminę praktiką, esą jis nustatė, jog „...akivaizdu, kad EB sutarties 49 straipsniu draudžiamos visos priemonės, kurios galėtų trukdyti laisvai teikti paslaugas“.

2.4

Konstatuojamojoje dalyje Komisija dar kartą pateikia nuorodą į naujas viešųjų pirkimų direktyvas ir sprendimą dėl Säger bylos, kad ūkio subjektams būtų galima užtikrinti lygiavertį ar aukštesnį apsaugos lygį, nei panaikinamoje direktyvoje.

2.5

Direktyvą sudaro 4 straipsniai. 1 straipsniu panaikinama Direktyva 71/304/EEB. 2 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės priimtų įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendintų šią direktyvą, panaikinančią kitą direktyvą. Valstybės narės turi pateikti Komisijai šių nuostatų tekstą bei nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę ir tvirtindamos šias nuostatas valstybės narės turi jose daryti nuorodą į šią direktyvą, arba tokią nuorodą daryti jas oficialiai paskelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 3 straipsnyje nurodoma, kad direktyva įsigalioja jos paskelbimo dieną, o 4 straipsnyje — kad direktyva yra skirta valstybėms narėms.

3.   Komisijos pasiūlymo įvertinimas

3.1

Pateiktas pasiūlymas priimti direktyvą, panaikinančią Direktyvą 71/304/EEB, deja, ne kiekviename punkte atitinka šios nuomonės 1 punkte išdėstytus kriterijus.

3.2

Apskritai dera pastebėti, kad siūloma direktyva, kuria siekiama panaikinti kitą direktyvą, yra viena pirmųjų tokio pobūdžio direktyvų iš visos panašių direktyvų serijos. Todėl kyla klausimas: ar iš tiesų tai pats veiksmingiausias būdas artimiausiems mėnesiams ir metams numatytą darbo programą, skirtą panaikinti daugelį pasenusių direktyvų, įgyvendinti taip, kad vietoj panaikintinos pasenusios direktyvos išleidžiama nauja direktyva. Ateityje įgyvendinant darbo programą reikia dar kartą apsvarstyti, ar nebūtų geriau ir efektyviau kaip alternatyvą pasiūlyti iš karto panaikinti keletą direktyvų priimant vieną naują direktyvą. Kadangi valstybės narės, priimdamos įstatymus, dažnai tuo pačiu metu perkelia keletą direktyvų į nacionalinę teisę, taip būtų galima išvengti, kad valstybės narės per trumpą laiką keletą kartų derintų tuos pačius įstatymus.

3.3

Kalbant apie pateiktą pasiūlymą priimti direktyvą, reikėtų dar kartą apsvarstyti, ar 2 straipsnyje numatytai perkėlimo formai iš tiesų nėra alternatyvų, ar tikslui pasiekti nepakaktų paraginti valstybes nares peržiūrėti savo teisės aktus ir įvertinti, ar nereikia jų derinti, o jei toks poreikis yra — tą padaryti.

3.4

Panaikintinoje 1971 m. direktyvoje iš esmės buvo siekiama panaikinti tuometinius valstybių narių diskriminuojančius įstatymus ir taisykles, taip pat įgyvendinti visuotinius Bendrijos teisės principus, susijusius su viešaisiais pirkimais, kurie šiuo metu kartojasi naujose direktyvose ir toliau detalizuojami.

3.5

Kalbant apie valstybių narių diskriminuojančių nuostatų panaikinimą, tą reikėjo padaryti perkeliant Direktyvą 71/304/EEB dar 8-jame dešimtmetyje arba vėliau į ES įstojusioms šalims perimant Bendrijos teisyną. Numatomas šios direktyvos panaikinimas nereiškia, kad šių ankstesnių diskriminuojančių nacionalinių įstatymų panaikinimas vėl turi būti anuliuotas. Todėl panaikinus direktyvą, priimtų nacionalinių teisės aktų, panaikinančių diskriminuojančias nuostatas, nereikės derinti, kadangi juose keliamas tikslas daugeliu atvejų pasiektas panaikinus diskriminuojančius teisės aktus, o Sutartis ir visos naujesnės direktyvos ir taip numato diskriminuojančių nuostatų panaikinimą arba draudimą..

3.6

Valstybių narių viešųjų pirkimų įstatymai paprastai — vėliausiai priėmus Direktyvas 2004/18/EB ir 2004/17/EB — jau suderinti ir atspindi Europos teisės raidą nuo 1971 m. Jei tai dar nepadaryta, Komisija dar gali paspartinti naujų direktyvų įgyvendinimą. Kadangi visos direktyvos ir taip iš esmės skirtos valstybių narių teisės aktų leidėjams, visiškai pakaktų tiesiog panaikinti Direktyvą 71/304/EEB Europos lygiu ir pavesti valstybėms narėms atlikti peržiūrą, norint šiuo atveju pasiekti iškeltą tikslą. Daugeliu atvejų teks, pasitaikius progai, tik paredaguoti išbraukiant nuorodą į pasenusią Direktyvą 71/304/EEB, jei apskritai buvo remtasi šia direktyva.

3.7

Deja, jau negalima pakeisti to, kad Direktyva 71/304/EEB nebuvo panaikinta priimant Direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB. Todėl siūloma, kad ateityje teikiant pasiūlymus priimti direktyvas būtų iš esmės patikrinta, ar priėmus naują direktyvą ankstesnioji nelaikytina pasenusia, ir tokiu atveju prireikus iškart panaikinti tokias pasenusias direktyvas. Ši priemonė taip pat galėtų laipsniškai prisidėti, kad ES teisėje būtų daugiau nuoseklumo ir skaidrumo.

4.

Todėl EESRK siūlo pasiūlymą priimti direktyvą taip pakeisti, kad jis apsiribotų tik Direktyvos 71/304/EEB panaikinimu ir pareikalauti iš valstybių narių patikrinti, ar nereikia joms daryti reikiamus teisės aktų pakeitimus.

2007 m. kovo 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS

(1)  COM(2006) 748 final

(2)  COM(2006) 748 final

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

PRIEDAS

Toliau pateikiamos skyriaus nuomonės teksto dalys buvo atmestos ir sesijoje priimti pakeitimai, tam pritarė ne mažiau kaip ketvirtadalis balsavusiųjų už.

3.9

Nuomonėje pateikiamo pasiūlymo priimti direktyvą paaiškinimas ir antrasis konstatuojamosios dalies punktas yra užslėptas bandymas praskinti kelią iš dalies vienpusiškam Europos pirminės teisės aiškinimui.

3.10

Kaip ir Komisijos projekte dėl paslaugų direktyvos, taip ir šiuo atveju Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl laisvės teikti paslaugas pateikiamas sutrumpintas ir vienpusiškai. 1991 m. liepos 25 d. sprendimas dėl C-76/90 Säger bylos apibendrinamas taip: „akivaizdu, kad EB sutarties 49 straipsniu draudžiamos visos priemonės, kurios galėtų trukdyti laisvai teikti paslaugas“. Šiam požiūriui įrodyti 7 išnašoje cituojamas bylos sprendimo pagrindimas.

3.11

Nepaisant to, kad Europos Teisingumo Teismas šiame bylos sprendimo pagrindime paminėjo ne apskritai visas galimas priemones, o tik diskriminavimą ir apribojimus, Komisija savo apibendrinimu ir sutrumpinta citata nepastebi labai svarbaus sprendimo principo, kuris pateikiamas kitoje, 15 šio sprendimo dalyje — kurio Komisija necituoja — ir kituose sprendimuose: nors visos tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojančios valstybių narių priemonės ir reikalavimai yra aiškiai draudžiami, vis dėlto Europos Teisingumo Teismas ir toliau leidžia taikyti valstybėms narėms nediskriminuojančias priemones ir reikalavimus, jei juos lemia pagrindinės būtinos visuotinės svarbos priežastys ir siekiant tikslo yra tinkami ir reikalingi bei neviršija to, kas tikrai yra būtina.

3.12

Iš vienpusiškos sprendimo santraukos atpažįstama Komisijos pozicija aiškiai rodo, kad paslaugų teikėjams iš kitų šalių neturi būti taikomos jokios konkursą paskelbusios valstybės narės taisyklės ir reikalavimai ar priemonės, net jei jos visiškai atitinka Europos sutarčių tikslus ir numatytos kitų Europos teisės aktų, taikomos nediskriminuojant ir akivaizdžiai atitinka Europos Teisingumo Teismo reikalavimus.

3.12.1

Jei šis požiūris būtų teisingas, netgi Europos lėšomis finansuojamiems valstybių narių projektams taikomi reikalavimai konkurso dalyviams turėtų būti laikomi neteisėtais, taip pat ir tie reikalavimai, kurie remiasi aiškiomis ES nuostatomis dėl Europos lėšų skyrimo. Galima taip pat paminėti reikalavimus, kurie susiję su tam tikrų standartų laikymusi dar nesuderintose srityse ir yra skirti kelių eismo saugumui, pvz., nacionalinės kelių eismo taisyklės dėl vietoves ženklinančių ženklų spalvos, šviesos atspindžio laipsnio ir dydžio. Taip pat paminėtinos pavyzdinės valstybių narių darbo saugos nuostatos, pvz., Nyderlanduose, reglamentuojančios didžiausią kelkraščio akmenų leistiną svorį ir didžiausius matmenis, siekiant sumažinti invalidumo atvejų skaičių tarp kelių statybose dirbančių darbininkų.

3.12.2

Tai rodo šio pernelyg smulkmeniško laisvės teikti paslaugas aiškinimo absurdiškumą. Nes esant tokiam aiškinimui, EB sutarties 49 straipsnis — priešingai jame išdėstytoms nuostatoms ir teisinėms sąsajoms su kitais Europos sutarčių straipsniais — kitose šalyse savo veiklą pradedančioms įmonėms taptų „viršesne pagrindine teise“, pašalinančia visas bendrąsias teisines sąlygas, kurios buvo sudarytos pagrįstai ir kurios atitinka bendruosius ES ir jos valstybių narių teisės principus, skirtus reglamentuoti įmonių veiklą. Šią idėją vargu ar būtų įmanoma perteikti Sąjungos piliečiams, jau anksčiau ją yra atmetusios visos kitos Europos institucijos, svarstydamos paslaugų direktyvą.

3.13

Toks teisinis suvokimas prieštarautų ne tik naujų Direktyvų 2004/18/EB ir 2004/17/EB turiniui, bet ir Europos sutarčių idėjai ir nuostatoms, subsidiariumo principui ir pridedamiems protokolams dėl jo nuostatų taikymo bei Europos Teisingumo Teismo teisminei praktikai.

3.14

Tai ne Komisijos ir ne kurios nors kitos Europos institucijos uždavinys pateikti įpareigojantį Europos Teisingumo Teismo sprendimų aiškinimą. O juo labiau negali būti jų uždavinys cituojant sutrumpintą šių sprendimų turinį taip, kad jis aiškiai prieštarautų Europos Teisingumo Teismo valiai, išreikštai atitinkamuose sprendimuose.

3.15

Jei pateikus pasiūlymą priimti direktyvą tokie vienpusiški aiškinimai taptų Europos antrinės teisės dalimi, atsirastų naujų galimybių aiškinti ankstesnes Direktyvas 2004/18/EB ir 2004/17/EB ir dėl to neatsirastų daugiau teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, veikiau priešingai.

4.

Todėl EESRK siūlo pasiūlymą priimti direktyvą taip pakeisti, kad jis apsiribotų tik Direktyvos 71/304/EEB panaikinimu ir pareikalauti iš valstybių narių patikrinti, ar nereikia joms daryti reikiamus teisės aktų pakeitimus, ir tai pagrįsti vien tik techninėmis priežastimis, susijusiomis su Direktyvų 2004/18/EB ir 2004/17/EB priėmimu.

Už tai, kad būtų išbrauktos šios dalys, balsavo:

Už: 43 Prieš: 38 Susilaikė: 12