27.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/45

1.1

2006 m. birželio mėn. Europos Taryba pabrėžė socialinių aspektų priartinimo prie visuomenės svarbą ir pritarė Europos Komisijos ketinimui įvertinti ES socialinę tikrovę. Taryba paragino Komisiją iki 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo parengti tarpinę ataskaitą (1).

1.2

Todėl Europos Komisija paprašė EESRK pateikti tiriamąją nuomonę, kurioje būtų išdėstyta, kaip „nuosekliai įvertinti Europos visuomenės realią būklę ir pradėti darbotvarkę, skirtą prieinamumui ir solidarumui, socialiniams aspektams, tuo pačiu metu atliekant bendrosios rinkos peržiūrą ir išsamiai į ją atsižvelgiant“ (2). Ši nuomonė apima pirmąjį aspektą. Kitoje EESRK nuomonėje apžvelgiama pažanga bendrojoje rinkoje.

1.3

Komisija mano, kad „Europos solidarumo politika ir programos privalo skatinti geresnę gyvenimo kokybę, socialinę sanglaudą ir didinti galimybes Europos Sąjungos piliečiams, bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir kitomis institucijomis bei socialiniais partneriais, skatinant socialinį dialogą ir įtraukiant pilietinę visuomenę“ (3). Vertinimo metu bus tiriami pagrindiniai socialinę kaitą lemiantys veiksniai, o įvertinimas taps ateinančio dešimtmečio Europos politikos kūrimo pagrindu siekiant naujo sutarimo dėl socialinių iššūkių, su kuriais susiduria Europa (4).

1.4

Iniciatyva atspindi naują susidomėjimą socialiniais klausimais aukščiausiu lygiu po to, kai Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose buvo nepritarta Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai. ES pirmininkavusi Jungtinė Karalystė 2005 m. spalio mėn. pakvietė valstybes nares į Europos socialiniam modeliui skirtą aukščiausiojo lygio susitikimą (Hampton Court). Vokietijos ir Austrijos kancleriai pasiūlė į pataisytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai įtraukti „socialinį skyrių“.

1.5

EESRK pritaria Komisijos ketinimams. Komitetas pažymi, kad, vertinant Europos visuomenės tikrovę, reikia laikytis platesnio požiūrio, o ne tik įprastai apžvelgti socialines problemas. Įvertinimas gali tapti svarbia priemone, priartinančia ES prie piliečių ir padedančia pateisinti piliečių lūkesčius sprendžiant Europos politikos klausimus. Iniciatyvą taip pat galima vertinti kaip būdą rasti pusiausvyrą tarp ES socialinių ir ekonominių aspektų nustatymo.

1.6

EESRK pabrėžia, kad būtina nustatyti aiškius vertinimo proceso tikslus ir jų įgyvendinimo nuostatas. Siekiant, kad procesas būtų išties vertingas ir netaptų tik akademiniu, būtina, kad jis sukurtų papildomą naudą ir būtų suderintas su kitomis ES politikos kryptimis, veiksmais ir diskusijomis dėl socialinės tikrovės. Todėl vertinimas turi būti aiškiai susietas su Lisabonos strategija ir socialine darbotvarke, o jo metu turi būti įvertintos socialinės politikos priemonės ir jų įgyvendinimas. Vertinimui taip pat turi būti skirta pakankamai laiko, kad būtų galima iš tikrųjų visais lygiais įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę.

1.7

Ši nuomonė yra pirmas Komiteto indėlis; vėliau, vertinimo proceso metu, jį papildys kita veikla.

2.1

Europos visuomenės tikrovę jau yra gerai apibūdinę mokslininkai, institucijos ir organizacijos (5). Ji įvertinta įvairiose EESRK nuomonėse ir padėjo pagrįsti išvadas ir rekomendacijas.

Būtina pabrėžti teigiamus Europos ekonominio ir socialinio vystymosi aspektus, kurie yra dabartinės socialinės tikrovės pagrindiniai elementai: pasauliniu mastu pripažįstamą gyvenimo kokybę, ilgėjančią gyvenimo trukmę, naujas ekonomines galimybes, socialinį judumą, geresnes darbo sąlygas ir aukštą švietimo ir socialinės gerovės lygį. Visiško užimtumo ir visiškos socialinės apsaugos „trisdešimties šlovingųjų metų “laikotarpis sudarė sąlygas Europoje susiformuoti palyginti vienodam gerovės valstybės modeliui, kuris yra ekonomikos augimo pagrindas.

2.2

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad šie teigiami aspektai yra glaudžiai susiję su viena kitą stiprinančios ekonominės politikos ir užimtumo bei socialinės politikos deriniu. EESRK pabrėžia, kad socialinė politika turėtų būti vertinama kaip produktyvus veiksnys.

2.3

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Europos visuomenė susiduria su dideliais socialiniais pokyčiais: iš esmės besikeičiantis užimtumas ir darbo rinka lėmė greitą dirbančiųjų socialinės tikrovės kaitą. Europa susiduria su precedento neturinčiais demografiniais pokyčiais. Reikia atkreipti itin didelį dėmesį ir ištirti gimstamumo mažėjimo priežastis. Kai kurių valstybių narių patirtis rodo, kad tinkamai parengta šeimos politika, pagal kurią galima suderinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą, ir kurioje numatytas platus ir gerai veikiantis vaikų priežiūros įstaigų tinklas ir moterų užimtumą keliančios priemonės, gali prisidėti prie gimstamumo didėjimo. Be to, imigracija taps vis svarbesniu gyventojų mažėjimo tendenciją stabdančiu veiksniu. Imigrantų ir etninių mažumų integracija yra svarbus uždavinys.

2.4

Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, kurie atsispindi pereinant prie globalinės, postindustrinės ir senėjančios visuomenės, lėmė ne tik naujas galimybes, bet ir naujus socialinės rizikos veiksnius. Jų poveikį pajus platesni nei anksčiau gyventojų sluoksniai. Apsunkinamas gerovės valstybės gebėjimas atitinkamomis tvariomis užimtumo ir socialinės apsaugos politikos priemonėmis užtikrinti visų jos piliečių gerovę. Skurdas išlieka dėl to, kad atsiranda socialinės atskirties ir ilgalaikio nesaugumo jausmo pavojus, kurį labiausiai jaučia moterys, imigrantai, jaunimas ir kvalifikacijos neturintys asmenys. Šitokio pobūdžio skurdas auga tam tikrose vietovėse, kur labai aukštas nedarbo lygis. Dėl greitėjančio perėjimo prie žinių ekonomikos įgūdžiai sensta, o profesinė karjera netenka pastovumo. Lankstumą reikėtų suderinti su naujomis socialinės apsaugos formomis ir aktyvaus užimtumo bei mokymosi visą gyvenimą politikos kryptimis, kad būtų užkirstas kelias galimai nesaugumo jausmo grėsmei.

2.5

Visuomenės pokyčius lemia naujos šeimos struktūros, gyvenimo būdas, kultūros modeliai, demografiniai pokyčiai, koncentracija dideliuose miestuose, didėjantis judumas, lengviau prieinama informacija, naujos vartojimo tradicijos, o netrukus piliečius ir visuomenę stipriai paveiks aplinkos ir klimato kaita. Taip pat reikia atsižvelgti į piliečių elgseną ir nuomonę.

2.6

Bendra Europos ekonominė ir socialinė pažanga dažnai užgožia esančius visų lygių socialinės tikrovės skirtumus ir nelygybę. Tačiau iš tikrųjų svarbi yra kiekvieno atskiro asmens socialinė tikrovė ir gyvenimo kokybė. Todėl socialinės tikrovės vertinimą reikia pradėti nuo žemiausio visuomenės lygmens.

2.7

Dėl paskutinių dviejų plėtros etapų labai stipriai padidėjo socialiniai skirtumai. Siekdama sklandaus stojimo proceso kiekvieno ankstesnio plėtros etapo metu Europos Sąjunga sprendė socialinės tikrovės klausimus. Todėl šiuo požiūriu galima atsižvelgti į daugelį ES prioritetinių socialinės politikos krypčių: migrantų darbininkų socialinę apsaugą, socialinę sanglaudą, socialinį dialogą, užimtumo politiką ir lyčių lygybę.

Plėtra sukelia didžiulių iššūkių, susijusių su ES sanglauda ir kai kurių Lisabonos tikslų įgyvendinimu, ypač socialinės ir užimtumo politikos srityje. Vim Koko ataskaitoje dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo vidurio laikotarpio įvertinimo pasakyta labai aiškiai: plėtra sukels įtampą ES, kuri nuolat didės, jei nebus perspektyvos pasiekti konvergencijos. Artimiausiais metais integracijos politikos srityje reikia didžiausią dėmesį skirti Sąjungos socialiniam stiprinimui. Šiam tikslui įgyvendinti be kita ko reikia bendrųjų makroekonomikos sąlygų, nukreiptų į augimą ir užimtumą.

EESRK konstatuoja, kad tarp valstybių narių vis dar išlieka dideli ekonominiai ir socialiniai skirtumai. Jis mano, kad plėtra turėtų būti vertinama ne kaip grėsmė sumenkinti socialinį aspektą, o veikiau kaip galimybė pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ne tik naujose valstybėse narėse, bet ir visoje Europoje, taikant konkretesnę Europos Sąjungos politiką.

2.8

Į vertinimą galima žiūrėti kaip į svarbų etapą siekiant suteikti būsimam Europos socialiniam modeliui realią prasmę remiantis neseniai priimta EESRK nuomone (6), kurioje raginama sukurti dinamišką modelį, atvirą išbandymams ir pateikiantį demokratinės, ekologiškos, konkurencingos, solidarios ir socialiai integruotos gerovės erdvės idėją visiems piliečiams.

3.1

Kaip jau minėta, Komitetas vertino Europos visuomenės tikrovę beveik visose visuomenės srityse ne tik atsakydamas į įprastus Komisijos prašymus pateikti nuomonę, bet ir rengdamas nuomones savo iniciatyva bei tiriamąsias nuomones.

3.2

Pastarosiose EESRK nuomonėse buvo nagrinėjami pilietybės, užimtumo, darbo sąlygų, visą gyvenimą trunkančio mokymosi, socialinės ir teritorinės sanglaudos, socialinės apsaugos, socialinės atskirties, žmonių su negalia, lyčių lygybės, jaunimo, vaikų teisių, visuomenės senėjimo, imigracijos ir integracijos, aplinkos ir darnaus vystymosi, maisto saugos ir vartotojų apsaugos, komunikacijų ir transporto, visuotinės svarbos turizmo paslaugų, visuomenės sveikatos, nutukimo ir socialinių klimato kaitos padarinių bei išsamesnės Lisabonos strategijos aspektai.

Kai kurios pastaruoju metu parengtos tiriamosios nuomonės ir nuomonės savo iniciatyva yra labai susijusios su vertinimu (7). Kitos šiuo metu rengiamos nuomonės taip pat papildys šį procesą.

3.3

Siekdama išanalizuoti konkrečią ir bendrą socialinę tikrovę bei įvertinti savo politikos priemonių veiksmingumą, ES privalo pasinaudoti visais rodikliais, leidžiančiais susidaryti pakankamai išsamų ir tikslų vaizdą bei nustatyti „gerovės rezultatus“, todėl EESRK pasiūlė gaires ir patikimesnius kokybinius rodiklius (8), kurie turėtų būti naudojami šiame vertinime. EESRK dar kartą ragina į rodiklių kūrimo ir vertinimo procesą įtraukti suinteresuotus subjektus (9).

3.4

EESRK pažymi, kad trūksta statistinių duomenų apie darbo rinką ir migraciją ir kad reikia išsamesnių duomenų lyčių lygybės ir skurdo klausimais. Todėl EESRK siūlo pavesti Eurostatui parengti visuomenės socialines tendencijas tiksliai atspindinčią statistiką, kurią papildytų Dublino fondo kokybinė analizė.

4.1

EESRK pabrėžia, kad socialinės tikrovės vertinimas siekiant naujo sutarimo turi būti paremtas procesu, kuriame dalyvautų visų lygių organizuota pilietinė visuomenė taikant metodą „iš apačios į viršų“. Vertinimo procesui reikia skirti pakankamai laiko, kad iš tikrųjų būtų įtraukti piliečiai ir jų organizacijos. Kitu atveju kyla pavojus, kad toks vertinimas taps paviršutiniška aukšto lygio ekspertų konsultacija.

4.2

Kadangi socialinės tikrovės vertinimas turi būti atliekamas žemiausiame lygmenyje, labai svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams ir kitiems suinteresuotiems subjektams, kurie, veikdami kartu su vietos valdžios institucijomis, turi nustatyti ir paskelbti atsirandančius visuomenės poreikius ir problemas. Bendrą patirtį galima panaudoti telkiant įmones ir piliečius veiksmams vietos lygiu ir sistemingesniam vertinimui nacionaliniu ir Europos lygiu.

4.3

EESRK mano, kad siekdama paskatinti „iš apačios į viršų “ir kitus tinkamus metodus, Europos Komisija turėtų finansiškai paremti šio vertinimo organizavimą nacionaliniu ir regionų lygiu bei suteikti logistinę pagalbą vertinimo proceso pradžiai. Taip pat labai svarbu sukurti naujus metodus ir pasidalyti patirtimi dėl visų suinteresuotų subjektų įtraukimo.

4.4

Socialinės tikrovės vertinimo metodą „iš apačios į viršų “turėtų apibūdinti patys dalyviai. Diskusijose negali būti jokių apribojimų. Tačiau, sutikdamas su Komisija, EESRK rekomenduoja apsvarstyti kai kurias esmines temas, pvz., lygių galimybių ir nediskriminacijos, socialinių teisių ir prieigos prie visuotinės svarbos paslaugų bei ekonominių ir socialinių aspektų sąsajos klausimus (10).

4.5

Nacionalinės vyriausybės privalo rimtai vertinti šį procesą ir sudaryti sąlygas į Lisabonos strategijos nacionalines reformos programas bei kitas politikos kryptis įtraukti šį vertinimą ir jo išvadas.

4.6

Pasitelkdamas savo narius ir atstovaujamas organizacijas, EESRK gali atlikti svarbų vaidmenį nacionaliniu ir Europos lygiu. Tai pat reikėtų sutelkti tam tikrose valstybėse veikiančias Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas ar kitas panašias organizacijas.

4.7

Bendradarbiaudamas su Komisija, EESRK Europos lygiu galėtų suorganizuoti suinteresuotų subjektų konsultacinį forumą, proceso pradžioje nustatant veiksmų gaires, o proceso pabaigoje — siekiant užtikrinti tolesnę veiklą. Komitetas siūlo į šios srities veiklą įtraukti ryšių grupę (11).

5.1

Vertinimas negali būti vykdomas neatsižvelgiant į įvairius ES socialinės politikos metodus ir priemones bei jų veiksmingumą sprendžiant naujus socialinius iššūkius. Reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp ES ir valstybių narių kompetencijos sričių atskyrimo ir papildomumo bei Europos teisėkūros veiksmų ir Atvirojo koordinavimo metodo (AKM) panaudojimo. Taip pat būtina įgyvendinti šiuo metu galiojantį acquis communautaire.

5.2

Dabartinės ES priemonės turėtų būti ištirtos siekiant nustatyti jų veiksmingumą ir įvertintos atsižvelgiant į ES socialinę politiką bei socialines teises griaunantį scenarijų. ES pirmininkavusi Suomija 2006 m. lapkričio mėn. surengė konferenciją dėl Europos socialinės apsaugos modelio taikymo, kurios metu buvo padaryta išvada, kad, vadovaujantis geriausia AKM panaudojimo praktika, reikėtų labiau vystyti socialinės politikos europinį aspektą.

5.3

Kyla klausimų dėl AKM veiksmingumo, kadangi daug vyriausybių nėra prisiėmusios tinkamų įsipareigojimų. Kad vertinimo procesas suvaidintų lemiamą vaidmenį siekiant Lisabonos strategijos tikslų, šio proceso metu reikia ištirti AKM stiprinimo būdus.

5.4

Skirtumai ir nacionaliniai prioritetai riboja socialinių teisės aktų taikymo sritį ES lygiu. Tačiau vertinimo proceso rezultatus būtina panaudoti inicijuojant, keičiant ar paprastinant galiojančius teisės aktus. Jei pernelyg dideli skirtumai stabdo ekonominę veiklą ir tampa iškreiptų santykių tarp valstybių narių šaltiniu, gali prireikti imtis atitinkamų svarbių teisėkūros veiksmų.

5.5

EESRK pabrėžia visų lygių socialinio dialogo ypatingą ir svarbų vaidmenį vertinant socialinę tikrovę ir imantis iniciatyvų siekiant rasti bendrus sprendimus susidūrus su iššūkiais. Turėtų būti visapusiškai išnaudotas Sutartimi pagrįstas socialinis dialogas Europos lygiu. Komitetas remia Europos socialinių partnerių trejų metų programą ir su džiaugsmu pažymi, kad ES remia socialinį dialogą naujose valstybėse narėse.

5.6

Turėtų būti sustiprintas kitų pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų vaidmuo kuriant politikos sritis. Siekdamos suteikti žodį piliečiams ir sutelkti juos kolektyviniams veiksmams, skirtiems gyvenimo sąlygoms gerinti, tokios organizacijos aktyviai dirba visais lygiais visose socialinėse srityse. Reikėtų pripažinti jų vaidmenį socialinės politikos krypčių vertinime ir valdymo procesuose. Be to, reikėtų geriau skatinti socialinės ekonomikos vaidmenį organizuojant gamybą ir paslaugas tokiu būdu, kuris atitiktų piliečių poreikius ir gerintų jų gyvenimo sąlygas.

5.7

Apibendrindamas vertinimo procesą, EESRK siūlo Europos Komisijai surengti „aukščiausio lygio piliečių susitikimą “socialinės tikrovės tema, kuriame dalyvautų visi suinteresuoti subjektai. Komisija vaidina svarbiausią vaidmenį socialinės tikrovės, į kurą yra kreipiamas didžiausias dėmesys ES lygiu, nustatymo procesuose. Reikėtų paraginti organizuotą pilietinę visuomenę, nacionalinius parlamentus ir regionines institucijas teikti savo pasiūlymus. Kalbant apie tolesnę veiklą, EESRK siūlo surengti antrąjį neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, skirtą Europos socialiniam modeliui (Hampton Court 2).

5.8

Siekiant nustatyti naujo sutarimo dėl socialinių iššūkių Europoje pagrindus, galima parengti „socialinių veiksmų programą “atsižvelgiant į ekonominę tikrovę ir socialinius lūkesčius. Komitetas norėtų pabrėžti, kad 9-ajame dešimtmetyje tokia programa buvo pateikta kartu su „1992-ųjų “bendrosios rinkos strategija, o Komisija dabar ragina kartu imtis socialinių aspektų artimai bendradarbiaujant bendrosios rinkos peržiūros metu.

5.9

Programa turi būti paremta bendromis vertybėmis, aiškiu ryšio tarp socialinės ir ekonominės pažangos patvirtinimu, Europos visuomenės, kurioje piliečiai ir valstybės narės kartu sudaro aukšto lygio socialinį kapitalą, bendro ryšio (nauju) apibrėžimu. Prie programos turėtų būti pridedama tiksli ir konkreti darbotvarkė, kurioje būtų numatytas bendras įvairių dalyvių darbas, atsižvelgiama į dabartinių ES priemonių veiksmingą naudojimą, atkreipiamas dėmesys į socialinius poreikius ir lūkesčius ES bei nacionaliniu lygiu ir kartu atsižvelgiama į globalizaciją ir platesnę Europos socialinio acquis sistemą.

—

2005 m. rugsėjo 29 d. nuomonę dėl Moterų skurdo Europoje. Pranešėja B. King (OL C 24, 2006 1 31)

—

2004 m. gruodžio 16 d. nuomonę dėl Kartų santykių. Pranešėjas J. M. Bloch-Lainé (OL C 157, 2005 6 28)

—

2006 m. rugsėjo 13 d. nuomonę dėl Imigracijos į ES ir integracijos politikos: regionų ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas. Pranešėjas L. M. Pariza Castanos, OL C 309, 2006 12 16.

—

2006 m. rugsėjo 13 d. nuomonę dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Pranešėjai J. Rodriguez Garcia Caro, L. M. Pariza Castanos, M. A. Cabra de Luna, OL C 309, 2006 12 16

—

2006 m. rugsėjo 14 d. nuomonę dėl Europos pilietybės ir priemonių ją padaryti matomą ir veiksmingą. Pranešėjas B. Vever, CESE 1173/2006

—

2005 m. vasario 9 d. nuomonę dėl Užimtumo politikos: EESRK vaidmuo po plėtros ir Lisabonos proceso perspektyvoje. Pranešėjas B. Greif (OL C 221, 2005 9 8)

—

2004 m. birželio 7 d. nuomonę dėl Pramonės kaitos ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Pranešėjai J. Leiriao ir J. Cué.

—

2005 m. liepos 14 d. nuomonę dėl Įmonių perkėlimo apimties ir poveikio. Pranešėjai J. Rodriguez Garcia Caro ir J. Nusser, OL C 294, 2005 11 25.

—

2006 m. gegužės 17 d. nuomonę dėl Lankstumo ir užimtumo saugumo — Danijos modelis. Pranešėja A. Vium, OL C 195, 2000 8 18.

—

2004 m. kovo 31 d. nuomonę dėl Socialinio kultūros aspekto. Pranešėjas D. Le Scornet (OL C112, 2004 4 30)

—

2006 m. kovo 16 d. nuomonę dėl Šeiminio smurto prieš moteris. Pranešėja R. Heinisch (OL C 110, 2006 5 9)

—

2006 m. rugsėjo 14 d. nuomonę Kaip įveikti klimato kaitos problemas — pilietinės visuomenės vaidmuo. Pranešėjas E. E. Ehnmark, OL C 309, 2006 12 16.