7.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/36


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2006/C 132/09)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

Įregistravimo paraiška pagal 5 straipsnį ir 17 straipsnio 2 dalį

„LINGUÍÇA DO BAIXO ALENTEJO arba CHOURIÇO DE CARNE DO BAIXO ALENTEJO“

EB Nr.: PT/0229/08.04.2002

SKVN ( ) SGN ( X )

Ši santrauka yra parengta tik informacijai. Suinteresuotosioms šalims rekomenduojama susipažinti su nesutrumpinta produkto specifikacija, kurią galima gauti 1 dalyje nurodytose nacionalinėse institucijose arba Europos Komisijoje (1).

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Instituto de Desenvolvimento Rural e Hidráulica

Adresas:

Av. Afonso Costa, n.o 3

P-1949-002 Lisboa

Telefonas:

(351) 21 844 22 00

Faksas:

(351) 21 844 22 02

El. paštas:

idrha@idrha.min-agricultura.pt

2.   Grupė:

Pavadinimas:

Cooperativa Agrícola de Beja, CRL

Adresas:

Rua Mira Fernandes, n.o 2, Apartado 14

P-7801-901 Beja

Telefonas:

(351) 284 322 051

Faksas:

(351) 284 322 897

El. paštas:

coopagri.beja@mail.telepac.pt

Sudėtis:

Gamintojas ir (arba) perdirbėjas ( X ) Kiti ( )

3.   Produkto rūšis:

Klasė 1.2 — Mėsos produktai

4.   Specifikacijos aprašymas: (4 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų santrauka)

4.1   Pavadinimas: „LINGUÍÇA DO BAIXO ALENTEJO arba CHOURIÇO DE CARNE DO BAIXO ALENTEJO“

4.2   Apibūdinimas: paprastai į kamštinio ąžuolo dūmais silpnai rūkytų dešrų sudėtį įeina alentéjane kiaulių veislės mėsos išpjovos ir kieti lašiniai. Mėsos ir lašinių gabalai pagardinami druska, ankštinių raudonųjų pipirų pasta, sutrintais džiovintais česnakais, baltu regiono vynu, kmynais, paprika ir juodaisiais pipirais. Apvalkalui naudojamos natūralios sūdytos kiaulės žarnos. Pasagos formos dešros ilgis — 30 cm, skersmuo — nuo 3 cm iki 4,5 cm. Jos išorė blizganti ir truputį grublėta, rausvos ir baltos spalvos, o konsistencija — nuo pusiau kietos iki kietos. Ji suslegiama persukant ir iš abiejų galų surišama medvilnine virvele. Perpjovus matyti, kad spalva nėra tolygi (rausva su baltais pamarginimasi). Masė yra vienalytė, mėsa ir riebalai pasiskirstę netolygiai (dėl to atsiranda margumo aspektas). Riebalai — blizgantys baltos perlamutro spalvos, aromatingi, malonaus skonio. Dešra yra malonaus ir švelnaus skonio, kiek sūroka, kartais — nestipriai aitri. Aromatas — malonus, lengvo dūmo kvapo.

4.3   Geografinė vietovė: Į Linguiça ou Chouriço de Carne do Baixo Alentejo gamybai skirtos pirminės žaliavos geografinę vietovę, kurią natūraliai riboja ąžuolynų zonos („montado“) patenka Abrantes, Alandroal, Alcácer do Sal (išskyrus freguesia de Santa Maria do Castelo), Alcoutim, Aljezur (freguesias de Odeceixe, Bordeira, Rogil ir Aljezur), Aljustrel, Almodôvar, Alter do Chão, Alvito, Arraiolos, Arronches, Avis, Barrancos, Beja, Borba, Campo Maior, Castelo Branco, Castelo de Vide, Castro Marim (freguesias de Odeleite et Azinhal), Castro Verde, Chamusca, Coruche, Crato, Cuba, Elvas (išskyrus freguesia de Caia e S. Pedro), Estremoz, Évora, Ferreira do Alentejo, Fronteira, Gavião, Grândola (išskyrus freguesia de Melides), Idanha-a-Nova, Lagos (freguesia de Bensafrim), Loulé (freguesias de Ameixial, Salir, Alte, Benafim ir Querença), Marvão, Mértola, Monchique (freguesias de Monchique, Marmelete ir Alferce), Monforte, Montemor-o-Novo, Mora, Moura, Mourão, Nisa, Odemira (išskyrus freguesias de Vila Nova de Mil Fontes ir S. Teotónio), Ourique, Penamacor, Ponte de Sôr, Portalegre, Portel, Redondo, Reguengos de Monsaraz, Sabugal, Santiago do Cacém (išskyrus freguesia de Santo André), Sardoal, São Brás de Alportel, Serpa, Sines, Silves (freguesias de S. Marcos, S. Bartolomeu de Messines ir Silves), Sousel, Tavira, (freguesia de Cachopo), Vendas Novas, Viana do Alentejo, Vidigueira, Vila Velha de Ródão ir Vila Viçosa komunos. Atsižvelgiant į pagardų specifiškumą, vietinį gamybos būdą ir juslines produkto savybes, perdirbimo, brandinimo, pjaustymo ir pakavimo būdus, geografinė vietovė yra natūraliai ribojama d'Aljustrel, Beja, Castro Verde, Cuba, Ferreira do Alentejo, Mértola, Moura, Serpa ir Vidigueira komunų Beja regione, d'Alcoutim komunos Faro regione ir freguesias de Cachopo (Tavira komuna) bei de Odeleite e Azinhal (Castro Marim komuna) Faro regione.

4.4   Kilmės įrodymas: Linguiça do Baixo Alentejo (arba Chouriço de Carne do Baixo Alentejo) gali būti gaminama tik perdirbimo vietovėje esančiose perdirbimo įmonėse, kurioms suteiktas tinkamos formos leidimas ir pareiškėjų grupės patvirtinimas. Žaliava yra alentéjane veislės kiaulių, užaugintų gyvulininkystės ūkiuose, turinčiuose ganyklų plotus, kuriuose auga akmeniniai ąžuolai ir (arba) kamštiniai ąžuolai ir kuriuose gali būti taikomos ekstensyvios ar pusiau ekstensyvios gamybos sistemos, kurioms būdingas dominuojantis auginimas atvirame ore. Gyvuliai yra įrašyti į genealoginę alentéjane kiaulių veislės knygą. Skerdžiama ir pjaustoma naudojantis patvirtinimą turinčiose įmonėse, abiem atvejais esančiose gamybos geografinėje vietovėje. Žemės ūkio valdos, skerdyklos ir mėsos išpjaustymo cechai, taip pat Linguiça do Baixo Alentejo (arba Chouriço de Carne do Baixo Alentejo) gamybos cechai yra gamintojų grupės nariai, kuriuos kontroliuoja nepriklausoma įstaiga. Šia sistema užtikrinamas visiškas produkto atsekamumas ir ją taikant bet kuriuo metu galima įrodyti jo kilmę nuo žemės ūkio valdos iki visų parduotų gabalų, visuomet pažymėtų numeruotu sertifikavimo ženklu.

4.5   Gamybos būdas: Dešra gaminama iš alentéjane (Sus ibericus) veislės kiaulių kumpio, nugarinės, krūtinės, sprandinės ir nuopjovų bei lašinių, kurie susmulkinami mechaniniu arba rankiniu būdu tokiu santykiu: 70 % — 80 % liesos mėsos ir 20 % — 30 % riebalų. Mėsą susmulkinus, pagal regionui būdingą ypatybę, ji sumaišoma su riebalais ir vandenyje mirkytais pagardais, kaip tai yra būdinga regione. Mišinys šaltoje patalpoje, kurioje temperatūra neviršija 10 °C, o drėgmės kiekis artimas 80 — 90 %, laikomas dvi dienas. Vėliau kemšamos sūryme mirkytos kiaulių žarnos atidžiai prižiūrint, kad dešros būtų gerai suslėgtos ir surištos. Tada kimštos dešros yra rūkomos. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, labai sauso akmeninio ąžuolo ar kamštinio ąžuolo rūkykloje dešra rūkoma ne trumpiau nei tris dienas, bet ne ilgiau kaip dešimt dienų (nuo 3 iki 4 dienų vasarą ir nuo 5 iki 6 dienų žiemą). Dešra pardavimui rinkoje pateikiama nepjaustyta, supjaustyta į gabalus ar griežinius. Pakuojama esant normalioms, kontroliuojamoms ar vakuuminėms atmosferos sąlygoms, naudojant tam tinkamas nekenksmingas ir inertines produkto atžvilgiu medžiagas. Siekiant išvengti atsekamumo trūkumo ar galimybės kontroliuoti, taip pat bet kokio juslinių produkto savybių pasikeitimo ir garantuoti viso gamybos proceso atsekamumą, mėsa gali būti pjaustoma ir pakuojama tik jos perdirbimo geografinėje vietovėje.

4.6   Ryšys su geografine vietove: Nustatyta, kad Bas-Alentejo vietovėje, dolmenų ir kitų megalitinių paminklų kaimynystėje, kiauliena maistui naudota nuo bronzos amžiaus. Yra liudijimų, kad mėsa regione vartota IV a. prieš Kristų, kai jame dominavo keltai. Šios tautos iš esmės prisidėjo prie Bas-Alentejo mitybos papročių įvairinimo. Vėliau kiaulienos vartoseną praturtino regioną užkariavusių romėnų tradicijos. Kolonizatoriams priskiriami nauji atradimai: kiaulių šėrimas gilėmis ir vietinių aromatinių augalų naudojimas gaminant maisto produktus. Pirmojo mūsų eros tūkstantmečio skiriamoji ypatybė — musulmonų užkariautojų atvykimas. Visgi, atrodo, kad Korano draudimai neturėjo įtakos regione susiklosčiusiems įpročiams. Šio laikotarpio svarbiausias įnašas be abejonių buvo tas, kad vietiniame kulinarijos mene buvo pradėti vartoti prieskoniai. Per amžius nustatyta daug faktų, bylojančių, kad ąžuolų gilėmis šertų kiaulių mėsa, šviežia ar konservuota, regione buvo vartojama daugiausia. Gyvūnai gyveno esant ekstensyviam režimui ir kartais papildomai bendruomenės kiaulidėse vadinamose „adúas“, kurių dar visai neseniai buvo Alentejo žemėse. Nuo antikos iki mūsų dienų alentéjane gastronomijoje kiaulienai visuomet teko išskirtinė vieta. Dešrų gamybos, kurio svarbus produktas yra Linguiça do Baixo Alentejo (ar Chouriço de Carne do Baixo Alentejo), menas, išsivystė dėl poreikio konservuoti kiaulieną ištisus metus. Galiausiai Linguiça do Baixo Alentejo (arba Chouriço de Carne do Baixo Alentejo) su regionu sieja trys pagrindiniai dalykai: naudojamos mėsos kilmė — autochtoninės veislės gyvulys, šis gyvūnas auginamas regiono ąžuolynuose, specifiniu būdu ruošiama pagardinta mėsa yra ypatingo skonio, juslinių savybių ir išvaizdos, išskiriančių Linguiça do Baixo Alentejo (ar Chouriço de Carne do Baixo Alentejo) iš kitų Alentejo regione gaminamų rūkytų mėsos produktų.

4.7   Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

CERTIALENTEJO — Certificação de produtos agrícolas, LDA

Adresas:

Av. General Humberto Delgado, n.o 34, 1.o Esq

P-7000-900 Évora

Telefonas:

(351) 266 769564

Faksas:

(351) 266 769564

El. paštas:

certialentejo@net.sapo.pt

Įstaiga „Certialentejo“ buvo pripažinta atitinkanti normos 45011:2001 reikalavimus

4.8   Ženklinimas etiketėmis: Etiketėje privaloma įrašyti žodžius „LINGUIÇA DO BAIXO ALENTEJO arba CHOURIÇO DE CARNE DO BAIXO ALENTEJO — Indicação Geográfica Protegida“ kartu su šalia esančiu Bendrijos logotipu. Etiketėje turi būti nurodytas sertifikavimo ženklas, kuriame būtinai nurodomas produkto pavadinimas ir atitinkama formuluotė, kontrolės įstaigos pavadinimas ir serijos numeris (skaitmeninis ar skaitmeninis-raidinis produkto atsekamumo kodas).

4.9   Nacionaliniai reikalavimai: —


(1)  Commission européenne, Direction générale de l'agriculture et du développement rural, Unité Politique de qualité des produits agricoles, B-1049 Bruxelles.