[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.9.2006

SEK(2006) 1159 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Veiksmų, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, atsižvelgdama į 2006 m. sausio 24 d. Tarybos rekomendaciją, kaip ištaisyti perviršinio valstybės biudžeto deficito padėtį, vertinimas – Sutarties 104 straipsnio 7 dalies taikymas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Veiksmų, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, atsižvelgdama į 2006 m. sausio 24 d. Tarybos rekomendaciją, kaip ištaisyti perviršinio valstybės biudžeto deficito padėtį, vertinimas – Sutarties 104 straipsnio 7 dalies taikymas

1. Jungtinei Karalystei taikoma perviršinio deficito procedūra

Po pastebimo fiskalinio konsolidavimo 1996–2000 m. laikotarpiu, kai valdžios sektoriaus balansas pagerėjo nuo 5 % BVP deficito ir pasiekė pakankamą perteklių, Jungtinė Karalystė išgyveno fiskalinio susilpnėjimo laikotarpį pirmiausia dėl planuoto didesnio valstybės išlaidų santykio su BVP, o įplaukų buvo gauta mažiau. 2003–2004 finansiniais metais (prasidedančiais balandį ir besibaigiančiais kovą)[1] pirmą kartą užfiksuota, kad valstybės biudžeto deficitas viršijo Sutartyje nustatytą pamatinę vertę ir buvo 3,2 % BVP[2] Bendroji skola, 1996–1997 m. sudariusi 50 % BVP, 2002–2003 m. sumažėjo iki mažiau nei 38 %, o 2004–2005 m. išaugo iki 40,2 %.

2004–2005 finansiniais metais valdžios sektoriaus deficitas buvo 3,3 % BVP, taigi vėl viršijo 3 % BVP pamatinę ribą. Remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba nustatė, kad 2006 m. sausio 24 d. Jungtinėje Karalystėje yra perviršinis deficitas ir pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį Jungtinei Karalystei rekomendavo „ kuo greičiau, ne vėliau kaip iki 2006–2007 finansinių metų pradžios, ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį “ bei „ nuo 2005–2006 iki 2006–2007 finansinių metų patikimai ir tolygiai sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki mažesnės kaip 3 % BVP vertės ir šiuo tikslu nuo 2005–2006 iki 2006–2007 finansinių metų užtikrinti, kad struktūrinis balansas pagerėtų mažiausia 0,5 procentinio punkto BVP “. Taryba nustatė Jungtinei Karalystei terminą iki 2006 m. liepos 24 d. šiuo tikslu imtis veiksmingų priemonių. Be to, Taryba paragino Jungtinės Karalystės valdžios institucijas „ užtikrinti, kad ištaisius perviršinio deficito padėtį būtų toliau konsoliduojamas biudžetas ir siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo, kuris leistų i) užtikrinti pakankamai patikimą ribą 3 % BVP deficito ribos atžvilgiu; ii) išlaikyti pakankamą valstybės skolos santykį, vertinant senėjančios visuomenės poveikį ekonomikai ir biudžetui “ ir, atsižvelgiant į i) bei ii) tikslus, „ numatyti galimybes keisti biudžetą, ypač atkreipiant dėmesį į valstybės investicijų poreikį “.

Komisija įvertina priemones, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, atsižvelgdama į Tarybos rekomendacijas, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1467/97 su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1056/2005[3], 9 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatoma, kad praėjus terminui valstybėms narėms imtis priemonių pagal 104 straipsnio 7 dalį, „...Komisija informuoja Tarybą, ar, jos nuomone, priemonių, kurių buvo imtasi, pakanka siekiant užtikrinti atitinkamą pažangą ištaisant perviršinį deficitą per Tarybos nustatytą laikotarpį, su sąlyga, kad jos yra visiškai įgyvendintos ir ekonomikos vystymasis atitinka prognozes “.

2. Biudžeto planų ir priemonių, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, atsižvelgdama į Tarybos rekomendacijas, vertinimas

Atitikties Tarybos rekomendacijoms pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį vertinimas pagrįstas Komisijos tarnybų 2006 m. pavasario prognozėmis, taip pat remiamasi makroekonominiais ir biudžeto duomenimis, gautais jau pateikus prognozes (2006 m. balandžio 24 d.), o ypač – 2006 m. pirmojo pusmečio BVP augimo rezultatais bei atnaujintais valstybės finansų duomenimis, įskaitant dalį 2006–2007 m. pirmųjų mėnesių biudžeto duomenų.

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiamos valstybės finansų prognozės, pateiktos 2005 m. gruodžio mėn. atnaujintoje Jungtinės Karalystės konvergencijos programoje ir įtrauktos į 2006 m. kovo mėn. biudžetą, numatoma, kad BVP augimas paspartės nuo 1,75 % 2005–2006 m., iki 2,25 % 2006–2007, 3 % 2007–2008 m., 2,75 % 2008–2009 ir 2,25 % vėlesniais metais. Pirmaisiais prognozės laikotarpio metais šis scenarijus iš esmės atitiko Komisijos tarnybų 2006 m. pavasario prognozę, kurioje numatyta, kad 2006 m. BVP augimas sieks 2,4 %, o 2007 m. – 2,8 %. Makroekonominė perspektyva vidutinės trukmės laikotarpiu pagerėjo nuo 2006 m. pavasario prognozės. 2006 m. rugsėjo 6 d. paskelbtoje Komisijos laikinojoje prognozėje numatoma, kad atsižvelgiant į bendrą ES ekonomikos pakilimą JK ekonomika 2006 m. augs iki 2,7 %. Komisijos tarnybų apytiksliu vertinimu, dėl tokių augimo normų 2006 m. neigiamas gamybos apimties atotrūkis turėtų mažėti vėlesniais metais[4].

2.1. Valdžios sektoriaus biudžeto balansas

2005–2006 m.

2005 m. kovo mėn. biudžete numatyta, kad 2005–2006 finansiniais metais valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,7 % BVP atsižvelgiant į prognozuojamą 3 % BVP augimo prognozę. Prognozuojamas deficitas vėliau buvo padidintas iki 3,1 % BVP ir pateiktas 2005 m. gruodžio mėn. atnaujintoje konvergencijos programoje po to, kai 2005–2006 m. smarkiai sulėtėjo realiojo BVP augimas, o oficialioje prognozėje paskelbtas 3 % augimas buvo sumažintas iki 1,75 %. 2005–2006 m. užregistruotas deficitas taip pat iš dalies rodo staigų valstybės investicijų padidėjimą, nors esamas biudžetas vėlgi buvo deficitinis. Komisijai teikiant pavasario prognozę, preliminariais duomenimis deficitas siekė maždaug 3,1 % BVP. Remiantis tam tikrais naujesniais duomenimis, po pavasario prognozės paskelbimo deficitas buvo šiek tiek padidintas – maždaug 0,1 – 0,2 % BVP[5].

2006–2007 m.

2006 m. kovo mėn. biudžete numatyta, kad 2006–2007 m. deficitas sieks 3 % BVP. Šis rodiklis viršija pateiktąjį 2005 m. gruodžio mėn. atnaujintoje konvergencijos programoje (2,8 % BVP) – iš esmės tai paaiškinama sumažėjusia Jungtinės Karalystės naftos produktų gamyba, nes numatoma, kad įmonių pajamos sumažės. Anksčiau išankstinio biudžeto ataskaitoje (IBA)[6] (kuria pagrįstos konvergencijos programoje pateiktos prognozės) buvo paskelbtos savarankiškai pasirinktos ir vėliau įgyvendintos priemonės, įskaitant naftos bendrovių apmokestinimą didesniais mokesčiais, tuo metu tikintis 2006–2007 m. fiskalinę būklę pagerinti 0,1 procentinio punkto BVP ir dar 0,1 procentinio punkto vėlesniu laikotarpiu. Tačiau atsižvelgiant į kovo mėn. biudžete pateiktus naftos produktų gamybos įverčius, dėl IBA paskelbtų priemonių šiuo metu numatoma, kad fiskalinė būklė 2006–2007 m. nepasikeis, o 2007–2008 m. pagerės 0,2 procentinio punkto BVP. Po to, kai sausio mėn. Taryba paskelbė rekomendaciją, nebuvo imtasi jokių savarankiškų priemonių deficitui sumažinti, išskyrus gruodžio mėn. IBA numatytą nedidelį koregavimą. Dėl kovo mėn. biudžete paskelbtų savarankiškų priemonių fiskalinė būklė liko iš esmės nepakitusi, o pablogėjus ankstesnėms naftos produktų gamybos prognozėms neįdėta jokių pastangų mažesnėms įplaukoms kompensuoti.

Komisijos tarnybų 2006 m. pavasario prognozėse numatytas 3 % BVP deficitas 2006–2007 m. buvo artimas oficialiajai prognozei, nors pastaroji pagrįsta prielaida, kad naftos kainos bus aukštesnės (dėl to artimiausiu laikotarpiu iš įmonių bus gauta daugiau mokestinių įplaukų). Pagal Komisijos tarnybų apskaičiavimus, pavasario prognozėje numatytas struktūrinis koregavimas nuo 2005 m. iki 2006 m. (kalendoriniais metais) buvo maždaug 0,5 % BVP. Tačiau remiantis tais įverčiais tikėtina, kad koregavimas finansiniais metais buvo mažesnis, t. y. artimas 0,25 procentinio punkto[7].

Atrodo, kad naujausi 2006–2007 m. pirmų keturių mėnesių iždo duomenys atitinka deficito prognozę, kurią Komisijos tarnybos pateikė 2006 m. pavasarį. Įplaukos smarkiai didėjo ir atitiko arba šiek tiek viršijo biudžeto planus, nors einamosios išlaidos irgi sparčiai augo. Galima teigti, kad einamosios išlaidos iš dalies sparčiai augo keičiantis makroekonominei situacijai – dėl aukštesnio nei tikėtasi nedarbo lygio padidėjo socialinės išmokos. Atsiranda akivaizdus pavojus, kad išlaidos šioje srityje gali būti didesnės negu numatytos kovo mėn. biudžete ir Komisijos tarnybų 2006 m. pavasario prognozėje. Atrodo, kad taip pat sparčiai auga savarankiškų priemonių išlaidos, kurioms taikomos metinės nominaliosios ribos. Tikėtina, kad šis aspektas atspindi išlaidų svyravimo metines ribas per 2006–2007 metus (kurios pagal Komisijos tarnybų prognozę bus tiksliai vykdomos), ir jeigu taip atsitiks, jų augimas turėtų sulėtėti likusiu finansinių metų laikotarpiu.

Tačiau iždo mėnesių duomenys, atrodo, nėra pastovūs, o antrąjį finansinių metų pusmetį gaunamų įplaukų dalis yra santykinai didesnė. Todėl vertinant iki šiol užregistruotus iždo duomenis rimtų išvadų daryti negalima.

Jeigu vertintume vėliausius makroekonomikos pokyčius, panašu, kad nacionalinės sąskaitos duomenys rodo, jog ekonomika atsigauna sparčiau nei numatyta Komisijos tarnyboms pateikiant pavasario prognozę. Be to, biudžeto perspektyva galėtų gerėti ir dėl kitų veiksnių. Didėjančios naftos kainos ir toliau stebimi geri finansų sektoriaus rezultatai galėtų padidinti įmonių mokesčių bazę. Be to gali būti, kad didesnė nei numatyta infliacija turėtų, ceteris paribus , minimaliai teigiamą poveikį valdžios sektoriaus balansui, o dėl užregistruoto vartojimo pakilimo po 2005 m. stebėto nuosmukio padaugėtų įplaukų netiesioginių mokesčių forma.

Vis dėlto labai sunku prognozuoti, kaip įvykiai klostysis ateityje ir kokios bus apsidraudimo priemonių galimybės. Augimo struktūra valstybės finansams gali būti mažiau palanki, nes investicijų vaidmuo galėtų būti svarbesnis nei praeityje. Be to, naujausi duomenys parodė, kad naftos produktų gamyba sumažėjo labiau, nei buvo prognozuota kovo mėn. biudžete – tai galėtų reikšti mažesnes iš įmonių gautas mokestines įplaukas vėlesniu metų laikotarpiu, o dėl tam tikrų svyravimų laiko atžvilgiu būtų pervertintas įplaukų augimo mastas, vertinant tik 2006–2007 finansinių metų pirmųjų mėnesių duomenis. Be to, fiskalinis konsolidavimas labai daug priklauso nuo tokių besikeičiančių aspektų, kaip finansų sektorius arba naftos kainos.

Apskritai, atsižvelgiant į fiskaliniams kintamiesiems būdingą nepastovumą ir į tam tikras abejones dėl finansinės perspektyvos atrodo, kad vos tik Jungtinė Karalystė atsiduria prie deficito sumažinimo iki 3 % BVP 2006–2007 m. ribos, ji nebeturi patikimos ribos, leidžiančios išvengti pamatinės vertės viršijimo, todėl išlieka pavojus, kad deficitas ir toliau viršys pamatinę vertę.

2007–2008 m. ir vėliau

2006 m. biudžete numatoma sumažinti deficitą iki 2,4 % BVP 2007–2008 m. ir vėliau palaipsniui mažinti, kol 2010–2011 m. jis pasieks 1,7 % BVP. 2007–2008 m. fiskalinį konsolidavimą iš esmės galima pasiekti padidinus pajamų ir BVP santykį, paskatintą papildomų pajamų dėl padidėjusių mokesčių ir 2005 m. gruodžio mėn. savarankiškai įgyvendintų priemonių, taip pat saikingai mažinant išlaidų augimą. Komisijos tarnybų 2006 m. pavasario prognozėje numatyta, kad 2007–2008 m. valdžios sektoriaus deficitas bus kiek didesnis, t. y. sieks 2,7 % BVP, pirmiausia dėl atsargesnių prielaidų, susijusių su mokestinių pajamų augimu. Vis dėlto manoma, kad tais finansiniais metais deficitas turėtų būti žemiau 3 % pamatinės vertės.

2006 m. biudžete prognozuojama, kad po 2007–2008 m. didesnį pajamų santykį pirmiausia lems papildomos pajamos dėl padidėjusių mokesčių. Tačiau JK valdžios institucijų planuojamas finansinis konsolidavimas iš esmės grindžiamas prognozuojamu einamųjų išlaidų augimo sumažėjimu – faktiškai nuo 3,2 % vidutinės metinės normos per pastaruosius 10 metų iki 1,9 %, – taigi prognozuojama, kad iki 2008–2009 m. deficitas bus visiškai panaudotas valstybės investicijoms finansuoti. Todėl numatoma, kad, palyginti su 2007–2008 m., 2010–2011 m., išlaidų santykis sumažės kiek daugiau nei 0,5 procentinio punkto. Toks žymus einamųjų išlaidų augimo sumažėjimas prisidėtų prie to, kad deficitas patikimai liktų žemiau 3 % BVP pamatinės vertės. Tačiau prognozuojant išlaidų sumažėjimą neatsižvelgta į konkrečius departamentų išlaidų planus ir poreikius, kurie turės būti patvirtinti 2007 m. biudžete ir Išsamioje išlaidų apžvalgoje, kuriuose bus nustatyta bendra išlaidų suma per trejus finansinius metus, prasidedančius 2008–2009 m.

2.2. Valdžios sektoriaus skola

Nuo 2002–2003 m. bendroji valdžios sektoriaus skola, 2005–2006 m. pasiekusi 42 % BVP remiantis pavasario prognozės įverčiais, turėjo tendenciją didėti. Tačiau bendrosios skolos ir BVP santykis išlieka žemiau 60 % BVP pamatinės vertės. Komisijos tarnyboms pateikiant pavasario prognozę pirminis balansas buvo deficitinis. Atsižvelgdamos į tai JK valdžios institucijos numato, kad 2007–2008 m. bendroji skola toliau augs iki 44,5 % BVP, bet vėliau nusistovės ties šia riba, o pirminiam balansui bus būdingas nedidelis perviršis. Taigi skolos pusiausvyros atkūrimas priklauso inter alia nuo Išsamioje išlaidų apžvalgoje išdėstyto išlaidų ribojimo įgyvendinimo.

1 lentelė. Ekonomikos ir biudžeto prognozės

BVP % | 2005–2006 | 2006–2007 | 2007–2008 |

KOM | 2006 m. biudžetas1 | KOM | 2006 m. biudžetas1 | KOM | 2006 m. biudžetas1 |

Valdžios sektoriaus balansas | -3.1 | -3.2 | -3.0 | -3.0 | -2.7 | -2.4 |

Pirminis balansas | -1.0 | -1.1 | -1.0 | -0.9 | -0.6 | -0.3 |

Struktūrinis balansas2 | -2.9 | -3.0 | -2.7 | -2.6 | -2.5 | -2.2 |

Struktūrinio balanso pokytis | +0.5 | +0.5 | + 0.2 | +0.4 | +0.2 | +0.4 |

Struktūrinis pirminis balansas3 | -0.8 | -0.9 | -0.6 | -0.6 | -0.5 | -0.1 |

Bendroji valstybės skola | 42.0 | 42.6 | 43.5 | 43.9 | 43.9 | 44.5 |

p.m. realusis BVP (pokytis % per metus)4 | 1.8 | 1 ¾ | 2.4 | 2 ¼ | 2.8 | 3.0 |

p.m. Gamybos apimties atotrūkis5 | -0.5 | -0.6 | -0.7 | -0.9 | -0.6 | -0.7 |

BVP % | 2005 (KOM) | 2006 (KOM) | 2007 (KOM) |

Valdžios sektoriaus balansas | -3.5 | -3.0 | -2.8 |

Pirminis balansas | -1.3 | -1.0 | -0.7 |

Struktūrinis balansas | -3.3 | -2.7 | -2.5 |

Struktūrinio balanso pokytis | +0.2 | +0.6 | +0.2 |

Struktūrinis pirminis balansas | -1.1 | -0.7 | -0.5 |

Bendroji valstybės skola | 42.8 | 44.1 | 44.8 |

p.m. Gamybos apimties atotrūkis5 | -0.4 | -0.7 | -0.7 |

Pastabos: 1 Į 2006 m. kovo mėn. deficito rodiklius įtrauktos pajamos iš UMTS licencijų, kaip paaiškinta pirmoje pagrindinio teksto išnašoje. JK biudžeto pirminio balanso duomenys, kuriuos Komisijos tarnybos patikslino, atsižvelgdamos į ESS pirminio balanso apibrėžtį remiantis bendrosiomis, o ne grynosiomis palūkanomis. 2 Pagal ciklą pakoreguotas balansas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių. JK atveju vienkartinės priemonės netaikomos, taigi struktūrinis balansas atitinka pagal ciklą patikslintą balansą. Finansinių metų gamybos apimties atotrūkio įverčiai yra apytiksliai ir nėra griežtai pagrįsti bendra sutarta metodika (žr. septintą pagrindinio teksto išnašą). Gamybos apimties atotrūkis ir cikliškas patikslinimas pagal 2006 m. kovo mėn. biudžetą, kuriuos Komisijos tarnybos perskaičiavo, remdamosi biudžete pateikta informacija; atsižvelgiant į tai, kad šios informacijos nepakanka, šį perskaičiavimą reikėtų laikyti tik apytiksliu. 3 Pagal ciklą pakoreguotas pirminis balansas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių. JK atveju vienkartinės priemonės netaikomos. 4 Komisijos prognozė kalendorinių metų pagrindu. 5 Potencialusis BVP procentais. Finansinių metų gamybos įverčiai yra apytiksliai ir nėra tiksliai pagrįsti bendra sutarta metodika (žr. septintą pagrindinio teksto išnašą). Atkreipkite dėmesį, kad paskutiniai nacionalinių sąskaitų patikslinimai reiškia, jog, palyginti su čia pateikta pavasario prognoze, neigiamo gamybos apimties atotrūkio įverčiai kiekvienais metais turėtų būti šiek tiek mažesni. Šaltinis: Jungtinės Karalystės 2006 m. finansinė ataskaita ir biudžeto ataskaita bei 2006 m. fiskalinės strategijos ataskaita (2006 m. biudžetas); Komisijos tarnybų 2006 m. pavasario ekonomikos prognozė (KOM); Komisijos tarnybų apskaičiavimai. |

3. Išvados

Remiantis dabartine informacija atrodo, kad Jungtinė Karalystė bus pajėgi iki 2007 m. ištaisyti perviršinį deficitą ir atitiks Tarybos rekomendacijas pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį. Valstybės finansų perspektyva dėl inter alia spartesnio augimo ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, aukštesnių naftos kainų ir gerų finansų sektoriaus rezultatų, šiuo metu kiek geresnė nei tuomet, kai Taryba teikė rekomendacijas. Tačiau pagal apytikslius Komisijos tarnybų skaičiavimus, atliktus remiantis pavasario prognoze, 2006–2007 m. struktūrinis balansas gali pagerėti ne 0,5 % BVP, kaip rekomendavo Taryba, o tik maždaug 0,25 procentinio punkto. Be to, kyla daug neaiškumų dėl perviršinio deficito ištaisymo, nes jis gali pablogėti atsiradus netgi palyginti nedideliems, bet nepalankiems makroekonominės ir fiskalinės perspektyvos pokyčiams.

- Kadangi po sausio mėn. pateiktos Tarybos rekomendacijos nebuvo imtasi jokių savarankiškų priemonių siekiant sumažinti deficitą, išskyrus gruodžio mėn. IBA numatytą nedidelį koregavimą, o 2006–2007 m. siekdamos sumažinti deficitą iki pamatinės vertės JK valdžios institucijos kliaunasi palankiomis fiskalinėmis tendencijomis, nėra patikimos ribos, kuri neleistų viršyti pamatinės vertės 2006–2007 m. Tai reiškia, kad deficito sumažinimo galimybė labai priklauso netgi nuo mažų neigiamų netikėtumų. Todėl taikant savarankiškas priemones svarbu neviršyti didžiausių metinių ribų.

- Vertinant dabartinę informaciją ir darant prielaidą, kad politika nepasikeis, atrodo tikėtina, jog 2007–2008 m. deficitas bus žemiau pamatinės vertės, bet tai irgi priklauso nuo 2006–2007 m. rezultatų, dėl kurių kyla abejonių.

Apskritai, atsižvelgdama į pateiktą vertinimą Komisija mano, kad šiuo metu nebūtina imtis papildomų veiksmų Jungtinės Karalystės perviršinio deficito ištaisymo procedūroje. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į neaiškumus, susijusius su dabartinių biudžeto tendencijų vertinimu, dėl kurių biudžeto prognozė gali nepakankamai pagerėti politikai nepasikeitus, todėl reikia atidžiai stebėti trumpalaikius biudžeto pokyčius.

JK valdžios institucijų prognozuojamas fiskalinis konsolidavimas vidutinės trukmės laikotarpiu priklauso nuo to, ar bus žymiai apribotas išlaidų augimas. Šiuo atžvilgiu bus ypač svarbūs išlaidų planai vidutinės trukmės laikotarpiu, kurie turi būti paskelbti 2007 m. biudžete ir vėlesnėje Išsamioje išlaidų apžvalgoje, apimančioje trejus finansinius metus, pradedant 2008–2009 m.

Remdamasi Sutartimi Komisija toliau atidžiai stebės Jungtinės Karalystės biudžeto pokyčius.

[1] PDP Jungtinei Karalystei taikoma pagal JK finansinius metus. Šiame komunikate nurodytiems faktinio JK valdžios sektoriaus balanso duomenims taikomas 2000 m. liepos 14 d. Eurostato sprendimas dėl pajamų iš UMTS licencijų paskirstymo. JK paprastai netaikydavo šio sprendimo, šalyje skelbdama valstybės finansų duomenis, todėl pagal Eurostato sprendimą valdžios sektoriaus balanso rodikliai per metus yra 0,1 procentinio punkto BVP prastesni negu pateikti 2001–2002 ir tolesnių metų JK nacionalinėse sąskaitose.http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/country/edp/edprep2004_uk.pdf

[2] Priėmusi Sutarties 104 straipsnio 3 dalyje numatytą ataskaitą, 2004 m. balandžio mėn. Komisija inicijavo perviršinio deficito procedūrą (PDP) dėl pamatinę vertę viršijančio deficito. Kadangi pagal tuometinį vertinimą deficito perviršis buvo nežymiai didesnis nei 3 % BVP ir, panašu, kad laikinas, Komisija ir Ekonomikos ir finansų komitetas nusprendė, kad nebuvo susidaręs perviršinis deficitas. Žr. http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/country/edp/edprep2004_uk.pdfhttp://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/country/edp/edprep2004_uk.pdf

[3] Atitinkamai OL L 209, 1997 8 2 ir OL L 174, 2005 7 7.

[4] Atsižvelgiant į naujausias geresnes BVP augimo prognozes numatoma, kad gamybos apimties atotrūkio įverčiai per pastaruosius penkerius metus turėtų rodyti šiek tiek mažiau neigiamą gamybos apimties atotrūkį arba šiek tiek daugiau teigiamą gamybos apimties atotrūkį, palyginti su pavasario prognoze.

[5] Šiuos skaičius reikėtų vertinti kaip preliminarius, o remiantis dabartine informacija atrodo, kad perkėlimo į 2006–2007 m. poveikis turėtų būti ribotas. 2006 m. rugsėjo 29 d. JK nacionalinis statistikos biuras paskelbs 2005–2006 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficito rezultatus.

[6] Kasmet lapkričio arba gruodžio mėn. Parlamentui teikiamoje išankstinio biudžeto ataskaitoje nurodomi vyriausybės fiskalinės strategijos metmenys ir atnaujinamos ankstesnio biudžeto fiskalinės ir makroekonominės prognozės. Ši ataskaita yra konsultacinio pobūdžio – ja siekiama paskatinti visuomenės diskusijas apie vyriausybės strategiją. Vis dėlto, paprastai ji leidžia paskelbti nemažą dalį priemonių.

[7] Gamybos apimties atotrūkio įverčiai yra apskaičiuoti taikant bendrai sutartą metodiką kalendorinių metų pagrindu, todėl pagal tą metodiką neįmanoma pateikti struktūrinio balanso (t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso, neskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių) įverčio finansiniais metais. Atsižvelgiant į mažesnį nominaliojo balanso pagerėjimą finansiniais metais, palyginti su kalendoriniais metais, struktūrinis pagerėjimas finansiniais metais bus taip pat ne toks žymus. 0,25 procentinio punkto įvertis galėtų būti tik apytikris skaičius.