[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.9.2006

SEC(2006) 1106

KOM ISIJOS TARNYBŲ DARBO DOKUMENTAS Palydimasis dokumentas Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTUI, iš dalies keičiančiam Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 404/93, (EB) Nr. 1782/2003 ir (EB) Nr. 247/2006 dėl bananų sektoriaus

S IEKIANT REFORMUOTI PAGALBOS EUROPOS BANANų AUGINTOJAMS SCHEMą Poveikio analizės apibendrinamosios ataskaitos santrauka {COM(2006) 489 galutinis}{SEC(2006) 1107}

S IEKIANT REFORMUOTI PAGALBOS EUROPOS BANANų AUGINTOJAMS SCHEMą Poveikio analizės apibendrinamosios ataskaitos santrauka

REFORMOS PRIEžASTYS

Apie šešiolika procentų bananų kiekio į Bendrijos rinką tiekiama iš trijų atokiausių Europos Sąjungos regionų: Kanarų salų, Martinikos ir Gvadelupos salų bei Madeiros salos.

Pagalbos Europos Sąjungos augintojams schema buvo priimta 1993 metais, kai reikėjo kompensuoti dvylikos nacionalinių režimų, tarp kurių buvo režimai, kuriems būdingas labai aukštas apsaugos lygis, ir režimai, kuriems būdinga laisva prieiga, suvienijimo padarinius.

Svarbaus dalinio importo režimo pakeitimo 2006 m. sausio 1 d. išvakarėse ir baigiantis laikotarpiams, turėsiantiems įtakos preferencinėms patekimo į rinką sąlygoms, kurios yra Dohos derybų raundo ir naujų ekonominės partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis (AKR) būsimų išvadų rezultatas, Komisija numatė peržiūrėti pagalbos augintojams schemą, atsižvelgdama į bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą ir POSEI programų atnaujinimą. Nuo šiol yra atsiradęs didelis atotrūkis tarp pagalbos, kuri būtina siekiant išsaugoti vidaus produkciją, schemos ir BŽŪP raidos bei paramos žemės ūkiui mechanizmo PPO kontekste:

- savaiminė kainų svyravimo įtaka pagalbos sumai dirbtinai atskiria gamintojus nuo rinkos kaitos ir prieštarauja rinkos orientavimo tikslui. Taip pat dėl jos tampa sunku numatyti biudžeto išlaidas;

- su parduodamais kiekiais siejama pagalba yra laikoma tiesiogiai iškreipiančia tarptautinę prekybą;

- dėl pagalbos skyrimo mechanizmo, pagrįsto vienodo dydžio tipinių pajamų ir vidutinių augintojų gaunamų pajamų skirtumu, skirtingų regionų augintojai kelerius metus gauna skirtingą kompensaciją.

Reformos gairės

Atsižvelgiant į Europos tvarios plėtros ir Lisabonos strategijų prioritetus, perkeltus į reformuotos BŽŪP tikslus, finansines perspektyvas ir tarptautinius įsipareigojimus bei, kaip reikalaujama Sutartyje, specifinius atokiausių regionų suvaržymus, pagalbos schemos reforma turėtų būti siekiama užtikrinti, kad:

- žemės ūkio veikla, kaip bananų auginimo regionų tvarios plėtros sudedamoji dalis, būtų tęsiama;

- paramos augintojams mechanizmas būtų derinamas su reformuota BŽŪP bei įsipareigojimais PPO;

- pagalbos schemos išlaidos būtų stabilizuotos ir iš anksto numatomos;

- būtų išlaikomas deramas augintojų gyvenimo lygis ir panaikinta nelygybė skiriant paramą;

- būtų sudaryta galimybė nukreipti Bendrijos pagalbą atsižvelgiant į kiekvieno auginimo regiono žemės ūkio plėtojimo perspektyvas;

- būtų mažinamas bananų auginimo neigiamas poveikis aplinkai;

- būtų supaprastintas pagalbos augintojams schemos valdymas ir tobulinama išlaidų kontrolė.

Galimybės ir standartiniai scenarijai

Buvo apibrėžtos ir įvertintos trys galimybės: „ atsiejimas “, kai kompensacinė pagalba pakeičiama nuo gamybos apimties atsieta pagalba, pagrįsta istorinėmis nuorodomis ir derančia su reformuota BŽŪP; „ memorandumas “, paremtas pagrindinių Europos Sąjungos valstybių augintojų pasiūlymu, kai numatoma kiekvienai šaliai teikti pastovią sumą, o pagalbos teikiama remiantis istorinėmis nuorodomis, su sąlyga, kad bus išlaikyta dalis produkcijos; POSEI , kai pagalbos schemos finansiniai ištekliai perkeliami į POSEI programas decentralizuojant pagalbos tipo ir jos teikimo tvarkos nustatymą pagal kiekvieno bananus auginančio regiono ypatumus. Žemyniniams regionams šia galimybe numatoma integruoti pagalbą į atsietos bendrosios išmokos schemą. Šių trijų galimybių tyrimas buvo papildytas dviejų standartinių scenarijų „ status quo “ ir „ liberalizavimas “ analize.

Reformos poveikis

Numatoma, kad 2009–2013 metais skirtingų reformos galimybių poveikis bus ribotas. Jos darytų reikšmingą ekonominį ir socialinį poveikį bananų auginimo regionams ir pakenktų kai kurių kaimo bendruomenių pusiausvyrai. Poveikis trečiosioms šalims nėra tiesiogiai susijęs su pagalbos schemos reforma. Skirtingų galimybių poveikis aplinkai nėra tiksliai žinomas. Bananų auginimo poveikis aplinkai gali būti pagerintas kiekvienos šių galimybių atveju.

Ekonominis poveikis

Galimybės turi tiesioginį poveikį Bendrijos vidaus produkcijos lygiui . Iki 2013 metų atsiejimo atveju produkcija sumažėtų daugiau kaip 50 %. Turėdami garantuotą dalį įplaukų nepriklausomai nuo produkcijos, augintojai nuspręstų sutaupyti „nuostolius“, patirtus pardavus produkcijos kiekius mažesne už ribinę kaina. Memorandumo ir POSEI atveju produkcijos lygis išliktų gerokai aukštesnis. Nuo gamybos apimties atsieta pagalba būtų gana patraukli, ir augintojai siekdami gauti pagalbą nuspręstų pateikti minimalų reikalaujamą kiekį, t. y. 70 % savo ankstesnės produkcijos. Tarifinės apsaugos kaita neatrodo turinti įtakos produkcijai.

Importas padidėtų bet kuriuo atveju . Importo padidėjimas, paskatintas tarifo sumažėjimo, yra taip pat susijęs su vidaus produkcijos, kurią jis pakeistų, sumažėjimu. Atsiejimo atveju importas padidėtų apie 12 %–14 %, o POSEI ir memorandumo atveju – 8 %–9 %. Neatrodo, kad galimybės turėtų poveikio importo skirstymui į skirtingus kilmės tipus, tačiau jam tiesioginės įtakos turi apsaugos lygis.

Skirtingos reformos galimybės neturi įtakos kainų , glaudžiai susijusių su importo kaita ir tarifine apsauga, kitimui įvežant prekes.

Skirtingos reformos galimybės neturi įtakos vartojimo kitimui. Jis auga todėl, kad padidėjus importui sumažėjo kainos. Augimui įtakos turi ir gerėjanti išorės apsauga.

Visų trijų galimybių atveju pagalbos biudžetas būtų pastovus ir šis pastovumas įeitų į pačių galimybių apibrėžimą. Bendras kiekvienos galimybės finansinis paketas būtų nustatomas atsižvelgiant į vidutinę ES bananų augintojams suteiktą paramą per daugiametį referencinį laikotarpį.

Reformos galimybės taip pat turi įtakos lėšoms, gautoms iš importo muitų. Jos didėja importui keičiant vidaus produkcijos mažinimą ( atsiejimas ir POSEI su memorandumu ). Jos mažėja mažinant tarifą.

Poveikis regionams

Užauginamų bananų sumažinimo poveikis regionams būtų proporcingas šios kultūros svarbai skirtinguose auginimo regionuose. Auginimo tęstinumas yra labai svarbus Martinikos salos žemės ūkiui, palyginti svarbus Kanarų ir Gvadelupos salų žemės ūkiui ir mažiau svarbus Madeiros salos žemės ūkiui.

Dėl šių regionų ypatumų ekspertai, su kuriais buvo konsultuotasi, pripažįsta, kad esama mažai įvairinimo galimybių žemės ūkio ir kitose srityse.

Jie taip pat nurodo netiesioginį produkcijos siuntimo iš salų į žemyną poveikį gabenimo jūra kainos sumažinimui bei auginamų plotų vaidmenį saugant kraštovaizdį regionų ūkiuose, kuriems būdingas didelis turizmo potencialas.

Taigi jie sutaria, kad reikia žemės ūkį laipsniškai kreipti į vietos rinkas ir šalia žemės ūkio plėtoti papildomą kaimo veiklą. Vis dėlto šių bendrų gairių įgyvendinimas priklausytų nuo diversifikuotų tikslų ir strategijų atsižvelgiant į išskirtines kiekvieno regiono galimybes ir ypatumus.

Socialinis poveikis

Bananams auginti reikia daug žemės ūkio darbo jėgos . Tame pačiame bananų auginimo regione darbininkų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 metinio darbo vieneto hektarui lygumose plytinčiose Kanarų salų pietų plantacijose, iki 1,4 metinio darbo vieneto hektarui šiaurėje, ant šlaitų ir nelygiose vietovėse esančiose plantacijose.

Trijų atokiausių auginimo regionų bananų sektoriuje iš viso yra 30 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų visą dieną. Turint galvoje, kad kai kurie ūkininkai yra užimti keliuose darbuose, o kai kuriuose regionuose auginama daug įvairių kultūrų, galima daryti išvadą, kad šiose darbo vietose dirba daugiau žmonių.

Šis apibendrinantis skaičius aprėpia skirtingas situacijas, darančias poveikį galimam auginimo mažėjimui. Dalis ūkių yra specializuoti ir samdo darbininkus, o kiti, be bananų, dar augina kitas kultūras, ir dažniausiai ten dirba šeimos nariai.

Plantacijose dirbantys darbininkai jėga dažniausiai yra mažai kvalifikuoti ir dažnai palyginti vyresnio amžiaus. Tai gerokai sumažina galimybes pereiti į paslaugų sritį, kuri sudaro tris ketvirtadalius trijų auginimo regionų veiklos.

Ekspertų, su kuriais buvo konsultuotasi, nuomone, nėra alternatyvų per vidutinės trukmės laikotarpį pasiūlyti bananų sektoriaus žemės ūkio darbuotojams naujų darbo vietų. Bent kiek sumažinus auginamų bananų plotus, dar labiau pablogėtų jau ir taip bloga užimtumo padėtis pagrindiniuose bananų auginimo regionuose.

Trečiosios šalys

Pagalbos schemos reforma neturi tiesioginio poveikio eksporto pajamoms ir trečiųjų šalių, kuriose auginami bananai, situacijai. Tačiau konkurencija siekiant išlaikyti rinkos dalį skatina įmones mažinti maržas ir daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms kai kuriose plantacijose, o tai irgi galėtų žlugdyti pastangas apsaugoti aplinką. Kad tam būtų užkirstas kelias, kai kurios šalys, su kuriomis buvo konsultuotasi, siūlo 1) investuoti dalį papildomų pajamų, gautų padidinus muitus, į tausesnių auginimo metodų skatinimą ir 2) finansuoti tarptautinę sektoriaus dalyvių dialogo platformą. Nors didesnės pajamos iš muito nereiškia, kad automatiškai didėja galimybė finansuoti tokias išlaidas, tačiau šie pasiūlymai, Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų nuomone, yra pagrįsti.

Nustatyta, kad yra keletas Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių bananų augintojų tuose pačiuose regionuose bendradarbiavimo sričių. Vis dėlto regioninių politikos krypčių ir plėtojimo priemonių ryšys vis dar yra problemiškas.

Poveikis aplinkai

Dabartiniu metu bananų auginimas paremtas siauru genetiniu pagrindu, dėl to augalai yra labai neatsparūs. Ilgai naudojant chemines medžiagas, didėja parazitų atsparumas ir būtinybė naudoti preparatus. Tai kelia pavojų darbininkų sveikatai, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandens telkiniams.

Nors pesticidų naudojama daug mažiau, Europos Sąjungos bananų auginimo regionai neišvengia užterštumo problemų. Antilų salose pritaikius šios kultūros auginimui įterpiamąsias sistemas, per aštuonerius metus per pusę sumažėjo naudojamų pesticidų kiekis, o nesumažėjo nei našumas, nei rentabilumas.

Per ekspertų klausymą, skirtą aplinkosaugai, buvo pristatytas tolesnio šios pažangos plėtojimo veiklos planas. Jame numatomi veiksmai penkeriems metams siekiant tobulinti, pritaikyti ir perkelti į susijusių Europos Sąjungos regionų visumą naujoviškas kultūros auginimo sistemas ir atsparesnes augalų veisles, kurioms būtų galima labai smarkiai sumažinti arba net visai nenaudoti pesticidų. Kai kuriose vietose šio plano įgyvendinimas taip pat galėtų paskatinti pereiti prie ekologiškų bananų auginimo. Europos Sąjungos produkcija, sudaranti vos 1 % pasaulio produkcijos, galėtų būti pavyzdys ir paskata. Be pereinamojo laikotarpio paramos, kurią galėtų gauti įsipareigojimus prisiėmę augintojai, integruoto žemės ūkio tęstinumas priklauso nuo patikimų diferencijavimo perspektyvų pakelti įterpiamuoju metodu užaugintų bananų vertę rinkoje.

Pagalbos schemos reformos galimybės turėtų tik netiesioginę įtaką bananų auginimo poveikio aplinkai gerinimo perspektyvoms .

Po to, kai buvo reformuota BŽŪP, ir nepaisant to, kad atokiausiems regionams buvo panaikinta atsieta bendroji pagalba ūkiui, tiesioginės pagalbos teikimo nuostatoms taikoma aplinkosaugos sąlyga . Taigi ji bus taikoma trijų reformos galimybių atvejais. POSEI galimybės atveju aplinkosauga taip pat aiškiai bus išankstinių tyrimų, būtinų pagalbai patvirtinti, objektas.

Galimybė gauti kaimo plėtros paramą ar pasinaudoti kitomis Bendrijos priemonėmis, skirtomis plėtrai, bei agrarinės aplinkosaugos priemonių diegimas taip pat nepriklauso nuo reformos galimybių.

Bananų plantacijos dažnai yra neatsiejamos nuo gražaus auginimo regionų kraštovaizdžio. Atsižvelgiant į ypatingus žemės ūkio veiklos įvairinimo sunkumus, bet koks atsisakymas auginti bananus galėtų taip pat reikšti, kad atsisakoma ūkininkauti, o žemė būtų naudojama kitiems tikslams.

PRIVALUMų IR TRūKUMų APIBENDRINIMAS

Veiklos ir užimtumo žemės ūkyje, kaip atokiausių regionų sudedamųjų tvarios plėtros dalių, išlaikymui rimtą grėsmę kelia atsiejimo galimybė, kuri privestų prie didžiosios dalies produkcijos atsisakymo. Bananų atveju atsiejimo, t. y. augintojų laisvės auginti priklausomai nuo produkcijos vertės galimybių rinkoje, o ne nuo subsidijų sumos, atkūrimo racionalumą gerokai mažina tai, kad atsiejimas netaikomas kitoms kultūroms.

Žemės ūkio veiklos išlaikymo atžvilgiu dviejų kitų reformų galimybių rezultatai būtų švelnesni. Dėl jų produkcija būtų maždaug trečdaliu mažesnė už dabartinę. Kiltų pavojus, kad labiausiai ji sumažėtų tuose regionuose, kur ekonominė veikla labai priklauso nuo bananų kultūros, juo labiau, kad veiklos įvairinimo ir perkvalifikavimo galimybės, kur jos yra, atrodo galinčios būti pasiektos tik didelėmis nuolatinėmis pastangomis. Veiklos įvairinimo ir perkvalifikavimo galimybės egzistuoja, nors ir labai ribotos. Analizės parodytų, kad jų pagrindas yra diferencijuotos strategijos, net jei jos turėtų būti pritaikytos bendriesiems orientacijos elementams: perorientavimui į vietines rinkas; geresnio integravimo į vėlesnius perdirbimo etapus, sukuriančius didžiausią dalį pridėtinės vertės, ieškojimui; papildomos veiklos šalia žemės ūkio kaimo vietovėse plėtotei. Šiuo atveju POSEI galimybė skiriasi nuo memorandumo galimybės tuo, kad įvairiuose regionuose suteikia daugiau lankstumo.

Išlaikant pagalbos, būtinos kompensuoti atokiausių regionų trūkumus, apimtį, jos tiesiogiai nesusiejant su užaugintais kiekiais, memorandumo ir POSEI galimybės šiek tiek priartintų prie rinkos orientavimo tikslo. POSEI galimybės atveju potencialas būtų didesnis net jei egzistuojanti pasirinkimo galimybė šiuo atžvilgiu nesuteikia garantijos.

Atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Bendrijos biudžetą nuo nestabilumo rizikos, jei memorandume pasiūlyta persvarstymo sąlyga pašalinama, kiekviena skirtinga galimybė panaikina nestabilumo riziką nustatydama a priori pastovios apimties pagalbą. Kalbant apie bananus auginančių šalių siūlomos produkcijos paskirstymą regionuose, skirtingos savo sandara galimybės taip pat visos sumažina dabartinės pagalbos skirtumus.

Turint galvoje tikslą išsaugoti ūkininkų pajamas , iš pirmo žvilgsnio atsiejimo galimybė būtų palankiausia. Pajamos būtų garantuotos, o augintojai nebepatirtų išlaidų, atsiradusių dėl produkcijos kiekių, įvertintų mažesne nei ribinė kaina. Vis dėlto ar galėtume toliau kalbėti apie ūkininkus, kai dauguma augintojų nuspręstų atsisakyti šios profesijos? POSEI galimybė gali geriau tikti šiam tikslui, suteikdama valdžios institucijoms galimybę labiausiai pritaikytais kiekvienai situacijai būdais kontroliuoti įtampą, kai duotas trumpas laikotarpis ir būtina siekti perspektyvaus veiklos įvairinimo.

Aplinkosaugos integracija atsispindi visose reformos galimybėse ir yra nuolatinio šio tikslo įtraukimo į įvairias BŽŪP paramos formas išdava. Aplinkosaugos sąlyga teikiant pagalbą išliktų visose reformos galimybėse. Pastangas apsaugoti aplinką labiau, negu to reikalauja gera žemės ūkio praktika, Bendrija toliau remtų kaip kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos priemones. Tačiau POSEI galimybė gali geriau suderinti veiksmus, nukreiptus į aplinkos apsaugą ir gerinimą. Dėl drastiško produkcijos sumažinimo, kurį sukeltų atsiejimas , automatiškai sumažėjtų poveikis aplinkai ir gamtos ištekliams. Tokiu atveju tikriausiai dauguma bananais apsodintų plotų būtų pradėti naudoti ne žemės ūkio tikslais, todėl būti iš anksto neįmanoma įvertinti poveikio gamtos ištekliams, aplinkai, biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui.

Atsižvelgiant į pagalbos valdymo supaprastinimo ir kontrolės patobulinimo tikslą, yra tinkama kiekviena galimybė, išskyrus memorandumą, bet jis nėra pakankamas daryti įtaką kurios nors vienos pasirinkimui.

Galiausia išanalizavus ir įvertinus visus skirtingų galimybių vertinimo kriterijus, POSEI atrodo labiausiai atitinkanti reformos gaires.