[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 18.12.2006

KOM(2006) 822 galutinis

2006/0269 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir specialiąsias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Kontekstas

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai: paprastesnė BŽŪP teisinė sistema – vienas horizontalus bendras rinkos organizavimas vietoj 21

Pagrindinis pasiūlyto reglamento tikslas – persvarstyti šiuo metu galiojantį 21 konkrečių sektorių bendro rinkos organizavimo (BRO) reglamentą ir juos sujungti į vieną išsamų reglamentą siekiant supaprastinti bei racionalizuoti teisinę sistemą nekeičiant pagrindinių politikos krypčių.

Taigi reglamentu ketinama suteikti galimybę turėti bendrą suderintų taisyklių rinkinį klasikinėse rinkos politikos srityse, kaip antai: intervencija, privatus saugojimas, importo tarifinės kvotos, eksporto grąžinamosios išmokos, apsaugos priemonės, valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklės, pranešimai ir duomenų pateikimas. Šiuo metu galiojančios tuos klausimus reglamentuojančios specifinės sektorių taisyklės buvo reorganizuotos pagal priemonę ar politikos kryptį ir, kai buvo įmanoma, sujungtos į horizontaliąsias nuostatas. Kadangi pasiūlytas reglamentas yra Tarybos parengtų šiuo metu BRO reglamentuojančių nuostatų sintezė, jį reikėtų taikyti visiems žemės ūkio produktams, kuriuos apima BRO.

- Bendrosios aplinkybės

Šis pasiūlymas yra svarbiausias Komisijos planų, skirtų racionalizuoti ir supaprastinti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), aspektas. Pagrindiniai Komisijos požiūrį atspindintys dalykai išdėstyti 2005 m. Komisijos komunikate dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo (toliau – Komunikatas)[1]. Šiame dokumente Komisija pabrėžia, kad „Biurokratijos mažinimas ūkių sektoriuje kuriant skaidrias, lengviau suprantamas ir ne tokias sudėtingas taisykles sumažins verslo sąnaudas ir užtikrins, kad Europos piliečiai gautų tokią vertę, už kokią jie moka“.

- Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

Esminę esamos BŽŪP teisinės sistemos dalį sudaro 21 BRO, kuris buvo nustatytas pradėjus taikyti BŽŪP (žr. šio dokumento 1 priedą ). Kiekvienas BRO buvo reglamentuojamas atskiru pagrindiniu Tarybos reglamentu, kurį dažnai papildydavo Tarybos taisyklių rinkinys.

Dauguma pagrindinių reglamentų yra parengti pagal tokią pačią struktūrą ir turi daug bendrų nuostatų. Visų pirma tai taikoma prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklėms ir bendrosioms nuostatoms, tačiau iki tam tikro lygio tai taikoma ir bendrai rinkai. Be to, pagrindiniuose reglamentuose dažnai siūlomi skirtingi tokių pačių ar panašių problemų sprendimai. Pastaruoju klausimu Komunikate pažymima, kad 2003 m. BŽŪP reforma buvo „supaprastinta BŽŪP reglamentavimo aplinka, nustatant visoms tiesioginėms išmokoms horizontalią teisinę sistemą ir daugybę paramos sistemų sujungiant į bendrosios išmokos schemą.“ 2005 m. spalio 19 d. Komunikate Komisija pareiškė ketinimą horizontalųjį principą pradėti taikyti 21 BRO ir išnagrinėti galimo suderinimo bei sektoriams taikomų metodų pakeitimo horizontaliais metodais apimtis.

- Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas žemės ūkio sektoriuje sudaro neatsiejamą visų Komisijos geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo metodų dalį, kaip tai yra pažymėta 2005 m. spalio 25 d. Komunikate „ Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija “ [2] ir patvirtinta 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros[3].

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisijos ketinimas parengti išsamaus BRO reglamento pasiūlymą buvo paskelbtas 2005 m. spalio 19 d. komunikate. Po diskusijų 2005 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose nevisiškai atsižvelgiama į šį klausimą. Vykstant pasiūlymo parengiamajam darbui valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl šio projekto. Konsultacijos su valstybėmis narėmis vyko 2006 m. birželio 27 d. surengtame Komisijos supaprastinimo ekspertų grupės susitikime, o su suinteresuotosiomis šalimis – 2006 m. birželio 30 d. Žemės ūkio patariamojo komiteto ad hoc susitikime. Abiem atvejais konsultacijos buvo grindžiamos informaciniu pranešimu, apibendrinančiu bendrąsias numatyto pasiūlymo kryptis.

Valstybių narių atstovai iš esmės pritarė, kad šiuo metodu įmanoma supaprastinti BŽŪP teisinę sistemą. Tačiau jie nepareiškė galutinės savo vyriausybių nuomonės, kol nebus pateiktas išsamus teisės akto pasiūlymas.

Suinteresuotųjų šalių atstovai taip pat vengė išsamiai komentuoti metodą. Tam tikra jų dalis buvo pasirengusi vertinti išsamaus BRO reglamento pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu jis apsiribos tik techniniu supaprastinimu, bet nebus keičiamos esamos politikos kryptys. Kai kurie atstovai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad bus įkurtas vienas visų rinkos sektorių vadybos komitetas.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

- Poveikio vertinimas

Netaikytina. Pasiūlymui netaikomi poveikio vertinimo reikalavimai, nes jis neįtrauktas į Komisijos teisėkūros ir darbo programą.

3. Horizontalaus bendro rinkų organizavimo teisiniai aspektai ir pagrindiniai bruožai

- Teisinis pagrindas

EB sutarties 36 ir 37 straipsniai

- Pasiūlymo turinys

Reguliavimo sistemos supaprastinimas nekeičiant politikos

Akivaizdu, kad tokios apimties teisės akto projektas, kuriuo daug teisės aktų sujungiama į vieną išsamų reglamentą, gerokai pranoksta vien tik dabartinių teisės aktų konsolidavimą. Norint įgyvendinti šią iniciatyvą būtina iš naujo išdėstyti ir suformuluoti daug atitinkamų nuostatų. Tačiau ja neturi būti bandoma pakeisti politinių sprendimų, kuriuos Taryba priėmė per kelerius metus BŽŪP srityje ir kurie atsispindi dabartiniame BRO. Nors nėra universalaus ir sutarto supaprastinimo iniciatyvų metodo, reglamento pasiūlymas iš esmės yra techninio supaprastinimo aktas, t. y. jis reiškia, kaip nurodyta Komunikate, „teisinės sistemos, administracinių procedūrų ir valdymo mechanizmų persvarstymą, siekiant supaprastinimo ir didesnio ekonomiškumo bei veiksmingiau siekiant esamų politikos tikslų nekeičiant pamatinių politikos krypčių.“ Todėl nesiūloma panaikinti ar keisti esamų priemonių, nebent jos paseno, tapo nereikalingos arba jei Taryba jų nesvarsto dėl paties tų priemonių pobūdžio. Todėl rengiant šį pasiūlymą neturėtų būti plečiama nei dabartinio BRO taikymo sritis, nei įvedamos naujos priemonės.

Laikantis tų kriterijų, pasiūlytos nuostatos tik nedaugeliu požiūrių skiriasi nuo dabartiniuose reglamentuose pateiktų nuostatų. Šis klausimas pirmiausia susijęs su tam tikromis nuostatomis, kurios šiuo metu įgalina Tarybą priimti teisės aktus nesikonsultuojant su Parlamentu (vadinamieji „antrosios kartos“ teisės aktai). Laikantis Sutarties 202 straipsnio trečioje įtraukoje nustatytos institucinės pusiausvyros siūloma tokius teisės aktus priimti vadovaujantis procedūra, nustatyta Sutarties 37 straipsnyje, t. y. pasikonsultavus su Parlamentu, arba suteikiant Komisijai atitinkamus įgaliojimus.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra poreikio iš esmės keisti ar panaikinti atitinkamų antrosios kartos reglamentų, šiuo pasiūlymu jie paliekami galioti, bet jame aiškiai nustatyta Komisijos teisė kilus būtinybei iš dalies keisti ar panaikinti tokius teisės aktus remiantis vadybos komiteto procedūra. Be to reikėtų pažymėti, kad sprendžiant tam tikrus klausimus, kurių neįmanoma išdėstyti pagrindiniame Tarybos reglamente dėl labai techninio jų pobūdžio, siūloma atitinkamus įgaliojimus perduoti Komisijai.

Pasiūlymo taikymo sritis

Reglamento pasiūlymo taikymo sritis atspindi dar Komunikate nustatytą etapais taikomą metodą. Todėl naująjį pagrindinį reglamentą siūloma iš pat pradžių taikyti visiems žemės ūkio produktams, kuriuos šiuo metu reglamentuoja BRO. Be to, siekiant užbaigtumo ir nuoseklumo į naująjį pagrindinį reglamentą reikėtų įtraukti kai kuriuos kitus žemės ūkio produktus, pavyzdžiui, šilkaverpius, žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ir bitininkystės produktus, kuriems šiuo metu tik iš dalies taikomas BRO ir kuriuos reglamentuoja specifinės žemės ūkio taisyklės, kuriomis visiškas BRO statusas jiems nesuteikiamas. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad medvilnė neįtraukiama į šį pasiūlymą dėl ypatingo statuso, būdingo produktams, kuriems taikomas Sutarties I priedas[4].

Kalbant apie sektorius, kuriuose politika šiuo metu peržiūrima ar bus peržiūrėta artimiausiu metu (švieži ir perdirbti vaisiai bei daržovės, vynas), į pasiūlymą reikėtų įtraukti tik tas nuostatas, kurios nėra ar nebus susijusios su minėta peržiūra. Visų pirma tai taikytina horizontaliosioms arba bendrosioms taisyklėms, kaip antai: nuostatoms dėl valstybės pagalbos ir konkurencijos, komitologijos procedūrai bei valstybių narių pranešimams Komisijai. Taigi kiekviena peržiūra bus vykdoma parengiant atskirą pasiūlymą. Baigus peržiūros procesą, jo pagrindu priimtus teisės aktus vėliau reikės įtraukti į naująjį pagrindinį reglamentą. Tuo tikslu Komisija per tinkamą laiką pateiks Tarybai atitinkamus pasiūlymus. Kol nebus priimti tie pasiūlymai, kartu su naujuoju pagrindiniu reglamentu toliau galios tas taisykles reglamentuojantys dabartiniai reglamentai.

Įtraukti teisės aktai

Neskaitant 1 punkte nurodytų Tarybos teisės aktų, naujajame pagrindiniame reglamente taip pat siūloma atsižvelgti į Tarybos taisykles, kurios oficialiai nelaikomos BRO reglamentų dalimi, nors jos ir taikomos žemės ūkio produktams, kuriems taikomas dabartinis BRO ir kiti Tarybos teisės aktai. Ši kategorija apima, pavyzdžiui, pieno kvotų taisykles, specialiąsias valstybės intervencijos ir privataus saugojimo nuostatas[5] ir Reglamente Nr. 1184/2006[6] pateiktas nuostatas, susijusias su konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių taikymu žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai. Išsamus tokių teisės aktų sąrašas pateikiamas šio dokumento 2 priede .

Struktūra

Naujojo BRO reglamento struktūra turėtų būti iš esmės panaši į dabar galiojančių pagrindinių reglamentų struktūrą. Tačiau atsižvelgiant į BRO svarbą reikėtų numatyti specialią konkurencijos taisyklėms skirtą dalį. Todėl reglamento pasiūlymo tekstas susideda iš:

- įžanginių nuostatų (pvz., taikymo sritis, apibrėžtys, prekybos metai),

- nuostatų, susijusių su vidaus rinka (pvz., valstybės intervencija, privatus saugojimas, specialiosios intervencijos nuostatos, kvotos, pagalbos schemos),

- nuostatų, susijusių su prekyba su trečiosiomis šalimis (pvz., licencijos, importo muitai, tarifinės kvotos, specialios apsaugos priemonės, eksporto grąžinamosios išmokos, apsaugos sąlyga, laikinasis įvežimas ir išvežimas perdirbti),

- konkurencijos taisyklių (antimonopolinė politika, valstybės pagalba),

- bendrųjų nuostatų (pvz., sutrikdymo sąlyga, pranešimai, vadybos komitetas),

- pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų (pvz., pakeitimai, panaikinimas, pereinamojo laikotarpio sąlyga, įsigaliojimas).

Be to, į reglamento pasiūlymą įtraukta keletas priedų, kurie iš esmės atitinka dabar galiojančių BRO reglamentų priedus.

Komisijos sprendimų priėmimas

Kaip numatyta dabartiniame BRO, pasiūlyme nustatyta, kad Komisija daugeliu atvejų turi teisę priimti sprendimus, vadovaudamasi vadinamąja vadybos komiteto procedūra. Kad kiekvieną kartą nereikėtų daryti būtinos nuorodos į atitinkamą komitologijos sąlygą, pasiūlyme numatyta šį reikalavimą taikyti horizontaliu lygmeniu.

Įsigaliojimas ir taikymas

Siūloma, kad naujasis reglamentas įsigaliotų septintą dieną nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje .

Tačiau siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujosios teisinės sistemos reikėtų nustatyti atitinkamas reglamento pasiūlyme pateiktų nuostatų taikymo datas. Todėl viena vertus reikėtų, kad naujosios nuostatos nebūtų taikomos nepasibaigus prekybos metams, o kita vertus reikėtų Komisijai skirti pakankamai laiko būtiniems įgyvendinimo teisės aktams parengti ir priimti. Darant prielaidą, kad Taryba reglamento pasiūlymą oficialiai priims 2007 m. rudenį, jo nuostatos turėtų būti taikomos:

- sektoriuose, kuriuose numatyti prekybos metai, – nuo atitinkamų 2008 prekybos metų pradžios,

- sektoriuose, kuriuose prekybos metai nenumatyti – nuo 2008 m. sausio 1 d.

Laikantis dabartinių susitarimų, cukraus ir pieno kvotų nuostatas reikėtų taikyti ne ilgiau kaip iki 2014–2015 cukraus prekybos metų ir (arba) pieno kvotos metų pabaigos.

- Subsidiarumo principas

Pasiūlymu siekiama supaprastinti teisinę BRO sistemą nekeičiant pagrindinių jo politikos krypčių.

- Pasirinkta priemonė

Siūlomos priemonės: reglamentas.

Kitos priemonės nebūtų tinkamos, nes pasiūlymu siekiama nustatyti horizontalų BRO, tiesiogiai taikomą visose valstybėse narėse.

4. Poveikis biudžetui

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu nekeičiamos esamos BŽŪP priemonės, poveikio biudžetui jis neturi.

5. Supaprastinimas

Numatoma, kad dėl šio pasiūlymo bus smarkiai supaprastinti šiuo metu galiojantys teisės aktai. Dėl šio pasiūlymo:

- iš esmės sumažės BŽŪP reglamentuojančių teisės aktų ir nuostatų skaičius,

- bus suvienodintos ir racionalizuotos BŽŪP taikomos priemonės,

- teisinė BŽŪP sistema taps skaidresnė ir prieinamesnė ūkininkams, ekonominių operacijų vykdytojams ir nacionalinėms administracijoms,

- sumažės administracinių išlaidų.

Galiausia didžioji BŽŪP dalis bus reglamentuojama tik keturiais Tarybos reglamentais:

- Tarybos reglamentu dėl bendro rinkų organizavimo,

- Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 dėl tiesioginių išmokų,

- Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl kaimo plėtros ir

- Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl BŽŪP finansavimo.

Todėl šis pasiūlymas yra svarus įnašas į teisėkūros proceso supaprastinimą.

Tačiau pasiūlymo įnašą į BŽŪP supaprastinimą reikėtų vertinti ne kaip atskirą faktą, o kaip šioje srityje dedamas visuotines Komisijos pastangas. Komunikate aiškiai išdėstyta, kad Komisijos veikla, kuria siekiama geresnio BŽŪP reglamentavimo ir supaprastinimo, apima daugybę techninių ir politinių priemonių bei iniciatyvų. Šis pasiūlymas yra tik vienas svarbus jų komponentas.

Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus šį pasiūlymą bus panaikinti 35 Tarybos reglamentai.

1 PRIEDAS

BENDRAS RINKOS ORGANIZAVIMAS, įTRAUKTAS į PASIūLYTą HORIZONTALųJį BRO

Reglamentas | Taikymo sritis |

1. | (EEB) Nr. 234/68 | Augantys medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys, skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai |

2. | (EEB) Nr. 827/68 | „Solde“ (daug produktų apimantis BRO, kuriems netaikomas kitas BRO) |

3. | (EEB) Nr. 2759/75 | Kiauliena |

4. | (EEB) Nr. 2771/75 | Kiaušiniai |

5. | (EEB) Nr. 2777/75 | Paukštiena |

6. | (EEB) Nr. 2075/92 | Žaliavinis tabakas |

7. | (EB) Nr. 1254/1999 | Galvijiena |

8. | (EB) Nr. 1255/1999 | Pienas ir pieno produktai |

9. | (EB) Nr. 1673/2000 | Linai ir kanapės |

10. | (EB) Nr. 2529/2001 | Aviena ir ožkiena |

11. | (EB) Nr. 1784/2003 | Grūdai |

12. | (EB) Nr. 1785/2003 | Ryžiai |

13. | (EB) Nr. 1786/2003 | Sausieji pašarai |

14. | (EB) Nr. 865/2004 | Alyvuogių aliejus |

15. | (EB) Nr. 1947/2005 | Sėklos |

16. | (EB) Nr. 1952/2005 | Apyniai |

17. | (EB) Nr. 318/2006 | Cukrus |

18. | (EEB) Nr. 404/93 | Bananai |

19. | (EB) Nr. 2200/96 | Švieži vaisiai ir daržovės |

20. | (EB) Nr. 2201/96 | Perdirbti vaisiai ir daržovės |

21. | (EB) Nr. 1493/1999 | Vynas |

2 PRIEDAS

Į PASIūLYTą HORIZONTALųJį BRO įTRAUKTI TEISėS AKTAI, IšSKYRUS PAGRINDINIUS BRO REGLAMENTUS

NE BRO produktai

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EEB) Nr. 845/72 | Šilkaverpiai |

(EEB) Nr. 707/76 | Šilkaverpių augintojų grupės |

(EB) Nr. 670/2003 | Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis |

(EB) Nr. 797/2004 | Bitininkystės produktai |

Horizontaliosios nuostatos

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EB) Nr. 1184/2006 | Tarybos reglamentas dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (= ex Reglamentas Nr. 26) |

(EEB) Nr. 1055/77 | Tarybos reglamentas dėl intervencinės agentūros supirktų produktų saugojimo ir judėjimo |

(EEB) Nr. 2931/79 | Tarybos reglamentas dėl paramos teikimo žemės ūkio produktų, kuriems gali būti taikomas specialus importo režimas trečiojoje šalyje, eksportui |

(EEB) Nr. 386/90 | Tarybos reglamentas dėl monitoringo, atliekamo eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos |

Cukraus sektorius

Sprendimas | Taikymo sritis |

74/583/EEB | 1974 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas dėl cukraus judėjimo monitoringo |

Vaisių ir daržovių sektorius

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EEB) Nr. 2517/69 | Tarybos reglamentas, nustatantis tam tikras vaisių auginimo Bendrijoje reorganizavimo priemones |

Kiaulienos sektorius

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EEB) Nr. 2763/75 | Tarybos reglamentas, nustatantis bendrąsias pagalbos teikimo privačiam kiaulienos saugojimui taisykles |

Pieno sektorius

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EEB) Nr. 1898/87 | Tarybos reglamentas dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos |

(EEB) Nr. 2204/90 | Tarybos reglamentas, nustatantis bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo papildomas bendrąsias taisykles, taikomas sūriui (išankstinio leidimo ir administracinės kontrolės sistemos) |

(EB) Nr. 2991/94 | Tarybos reglamentas, nustatantis tepiųjų riebalų standartus |

(EB) Nr. 2597/97 | Tarybos reglamentas, nustatantis papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo |

(EB) Nr. 2250/1999 | Tarybos reglamentas dėl Naujosios Zelandijos kilmės sviesto tarifinės kvotos |

(EB) Nr. 1788/2003 | Tarybos reglamentas nustatantis mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje |

Kiaušinių sektorius

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EB) Nr. 1028/2006 | Tarybos reglamentas dėl prekybos kiaušiniais standartų (= ex Reglamentas Nr. 1907/90 |

Paukštienos sektorius

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EEB) Nr. 1906/90 | Tarybos reglamentas dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų |

Gėlininkystės sektorius

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EEB) Nr. 4088/87 | Tarybos reglamentas, nustatantis tam tikrų Kipro, Izraelio ir Jordanijos kilmės gėlių importo lengvatinių muitų taikymo sąlygas |

Tabako sektorius

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EEB) Nr. 2077/92 | Tarybos reglamentas dėl tarpšakinių organizacijų ir susitarimų tabako sektoriuje |

Skerdenų klasifikavimas

Reglamentas | Taikymo sritis |

(EEB) Nr. 1358/80 | Tarybos reglamentas, nustatantis suaugusių galvijų orientacinę ir intervencinę kainas 1980–1981 prekybos metams bei įvedantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę |

(EB) Nr. 1183/2006 | Tarybos reglamentas, nustatantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę (= ex Reglamentas Nr. 1208/81) |

(EEB) Nr. 3220/84 | Tarybos reglamentas, nustatantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę |

(EEB) Nr. 1186/90 | Tarybos reglamentas, išplečiantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalės taikymo mastą |

(EEB) Nr. 2137/92 | Tarybos reglamentas dėl Bendrijos avienos skerdenų klasifikavimo skalės ir šviežių arba atšaldytų avienos skerdenų Bendrijos standartinės kokybės nustatymo ir pratęsiantis Reglamentą (EEB) Nr. 338/91 |

2006/0269 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir specialiąsias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[7],

TURINYS

I DALIS ĮŽANGINĖS NUOSTATOS 33

II DALIS VIDAUS RINKA 36

I ANTRAŠTINĖ DALIS RINKOS INTERVENCIJA 36

I SKYRIUS VALSTYBėS INTERVENCIJA IR PRIVATUS SAUGOJIMAS 36

I SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 36

II SKIRSNIS VALSTYBĖS INTERVENCIJA 38

I Poskirsnis Bendrosios nuostatos 38

II Poskirsnis Supirkimo pradžia ir jo sustabdymas 39

III Poskirsnis Intervencinė kaina 40

IV Poskirsnis Taikant intervenciją supirktų produktų realizavimas 41

III SKIRSNISPRIVATUS SAUGOJIMAS 43

I Poskirsnis Privalomoji pagalba 43

II Poskirsnis Neprivaloma pagalba 44

IV SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 46

II SKYRIUS SPECIALIOSIOS INTERVENCINėS PRIEMONėS 49

I SKIRSNIS YPATINGOS RINKOS RĖMIMO PRIEMONĖS 49

II SKIRSNIS PRIEMONĖS GRŪDŲ IR RYŽIŲ SEKTORIUOSE 50

III SKIRSNIS PRIEMONĖS CUKRAUS SEKTORIUJE 51

IV SKIRSNIS PASIŪLOS PRITAIKYMAS 53

III SKYRIUS GAMYBOS APRIBOJIMO SISTEMOS 54

I SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 54

II SKIRSNIS CUKRUS 54

I Poskirsnis Kvotų skyrimas ir administravimas 54

II Poskirsnis Kvotos perviršis 56

III SKIRSNIS PIENAS 58

I Poskirsnis Bendrosios nuostatos 58

II Poskirsnis Kvotų skyrimas ir administravimas 59

III Poskirsnis Kvotos perviršis 64

IV SKIRSNIS NUOSTATOS DĖL TVARKOS 67

IV SKYRIUS PAGALBOS SCHEMOS 68

I SKIRSNIS PAGALBA UŽ PERDIRBIMĄ 68

I Poskirsnis Sausieji pašarai 68

II Poskirsnis Linai ir pluoštinės kanapės 70

II SKIRSNIS GAMYBOS GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS 72

III SKIRSNIS PAGALBA PIENO IR PIENO PRODUKTŲ SEKTORIUJE 72

IV SKIRSNIS PAGALBA ALYVUOGIŲ SEKTORIUI 74

V SKIRSNIS BENDRIJOS TABAKO FONDAS 75

VI SKIRSNIS SPECIALIOS NUOSTATOS BITININKYSTĖS SEKTORIUI 76

VII SKIRSNIS PAGALBA ŠILKAVERPIŲ SEKTORIUI 77

II ANTRAŠTINĖ DALIS GAMYBOS IR PREKYBOS TAISYKLĖS 78

I SKYRIUS PREKYBOS STANDARTAI IR GAMYBOS SąLYGOS 78

I SKIRSNIS PREKYBOS STANDARTAI 78

II SKIRSNIS GAMYBOS SĄLYGOS 80

III SKIRSNIS PROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS 80

II SKYRIUS AUGINTOJų ORGANIZACIJOS, TARPšAKINėS ORGANIZACIJOS, ūKIO SUBJEKTų ORGANIZACIJOS 82

I SKIRSNIS BENDRIEJI PRINCIPAI 82

II SKIRSNIS TARPŠAKINIŲ ORGANIZACIJŲ TABAKO SEKTORIUJE TAISYKLĖS 83

III SKIRSNIS PROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS 84

III DALIS PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS 85

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 85

II SKYRIUS IMPORTAS 85

I SKIRSNIS IMPORTO LICENCIJOS 85

II SKIRSNIS IMPORTO MUITAI IR RINKLIAVOS 87

III SKIRSNIS IMPORTO KVOTOS ADMINISTRAVIMAS 89

IV SKIRSNIS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL TAM TIKRŲ PRODUKTŲ 91

I Poskirsnis Specialiosios nuostatos dėl javų ir ryžių sektorių produktų importo 91

II Poskirsnis Lengvatinė cukraus importo tvarka 92

III Poskirsnis Specialiosios nuostatos dėl kanapių importo 93

IV Poskirsnis Specialiosios nuostatos dėl apynių importo 94

V SKIRSNIS APSAUGOS PRIEMONĖS IR LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI 94

III SKYRIUS EKSPORTAS 96

I SKIRSNIS EKSPORTO LICENCIJOS 96

II SKIRSNIS EKSPORTO GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS 96

III SKIRSNIS EKSPORTO KVOTOS ADMINISTRAVIMAS PIENO IR PIENO PRODUKTŲ SEKTORIUJE 101

IV SKIRSNIS SPECIALUS IMPORTO REŽIMAS TREČIOSIOSE ŠALYSE 101

V SKRSNIS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS GYVIEMS AUGALAMS 102

VI SKIRSNIS LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI 102

IV DALIS KONKURENCIJOS TAISYKLĖS 103

I SKYRIUS ĮMONėMS TAIKOMOS TAISYKLėS 103

II SKYRIUS VALSTYBėS PAGALBOS TAISYKLėS 105

V DALIS SPECIFINĖS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SEKTORIŲ 107

VI DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 109

VII DALIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINIŲTAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS 111

I SKYRIUS ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 111

II SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 112

kadangi:

1. Kad bendroji žemės ūkio produktų rinka funkcionuotų ir būtų plėtojama, turėtų būti kuriama bendroji žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP), kad visų pirma būtų įtrauktas bendras žemės ūkio rinkų, kurios pagal Sutarties 34 straipsnį gali būti įvairių formų (tai priklauso nuo produkto), organizavimas (bendras žemės ūkio rinkų organizavimas –BŽŪRO).

2. Sukūrus BŽŪP Taryba priėmė 21 bendro rinkų organizavimo reglamentą – kiekvieno produkto ar produkto grupės rinkų organizavimas nustatomas atskiru Tarybos pagrindiniu reglamentu:

3. 1968 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 234/68 dėl bendro augančių medžių ir kitų augalų, svogūnėlių, šaknų ir kitų augalų dalių, skintų gėlių bei dekoratyvinių žalumynų rinkos organizavimo[8];

4. 1968 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 827/68 dėl bendro tam tikrų Sutarties II priede išvardytų produktų rinkos organizavimo[9];

5. 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo[10];

6. 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2771/75 dėl bendro kiaušinių rinkos organizavimo[11];

7. 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo[12];

8. 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo[13];

9. 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo[14];

10. 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo[15];

11. 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo[16];

12. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo[17];

13. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo[18];

14. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1975 dėl bendro vyno rinkos organizavimo[19];

15. 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo[20];

16. 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo[21];

17. 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo[22];

18. 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo[23];

19. 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo[24];

20. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 865/2004 dėl bendro alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių rinkos organizavimo ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 827/68[25];

21. 2005 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1947/2005 dėl bendro sėklos rinkos organizavimo ir panaikinantis Reglamentus (EEB) Nr. 2358/71 ir (EEB) Nr. 1674/72[26];

22. 2005 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1952/2005 dėl bendro apynių rinkos organizavimo ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 1696/71, (EEB) Nr. 1037/72, (EEB) Nr. 879/73 ir (EEB) Nr. 1981/82[27];

23. 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentas dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (EB) Nr. 318/2006[28].

24. Be to, Taryba priėmė tris reglamentus, kuriais nustatomos specialiosios tam tikriems produktams taikomos taisyklės, bet nenustatomas tų produktų bendras rinkų organizavimas:

25. 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 670/2003, nustatantis konkrečias žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinkos priemones[29];

26. 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 797/2004 dėl priemonių, gerinančių bendras bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas[30];

27. 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1544/2006 nustatantis specialias šilkaverpių auginimą skatinančias priemones[31].

28. Pirmiau išvardytus reglamentus (toliau – pagrindiniai reglamentai) dažnai papildydavo papildomų Tarybos taisyklių rinkinys. Dauguma pagrindinių reglamentų yra parengti pagal tokią pačią struktūrą ir turi daug bendrų nuostatų. Visų pirma tai taikoma prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklėms ir bendrosioms nuostatoms, tačiau iki tam tikru mastu tai taikoma ir bendrajai rinkai. Pagrindiniuose reglamentuose dažnai siūlomi skirtingi tokių pačių ar panašių problemų sprendimai.

29. Jau kurį laiką Komisija siekė supaprastinti BŽŪP reglamentavimo aplinką. Todėl visoms tiesioginėms išmokoms buvo nustatyta horizontali teisinė sistema, o daugybė paramos sistemų sujungta į bendrosios išmokos schemą priėmus 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams[32]. Šis principas turėtų būti taikomas ir pagrindiniams reglamentams. Todėl, jeigu galima, juose esančios taisyklės turėtų būti sujungtos į vieną bendrą teisinę sistemą, o sektoriams taikomi metodai turėtų būti pakeisti horizontaliais metodais.

30. Dėl supaprastinamo neturėtų būti ginčijami per daugelį metų priimti BŽŪP politiniai sprendimai. Todėl šis reglamentas iš esmės turėtų būti techninio supaprastinamo aktas. Todėl juo neturėtų būti panaikintos ar pakeistos esamos priemonės, nebent jos paseno, tapo nebereikalingos arba, jeigu Taryba jų nesvarsto dėl paties tų priemonių pobūdžio, nei sukurta naujų programų ar priemonių.

31. Todėl į šį reglamentą neturėtų būti įtrauktos tos bendro rinkos organizavimo dalys, kurios politiškai turėtų būti peržiūrėtos. Tai taikoma tam tikroms vaisių bei daržovių, bananų ir vyno sektorių dalims. Todėl atitinkamai reglamentuose (EEB) Nr. 404/93, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1493/1999 nustatytos taisyklės turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą tik tuo atveju, jeigu jų nereikia politiškai keisti.

32. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus faktus, pagrindiniai reglamentai turėtų būti panaikinti ir pakeisti vienu bendru reglamentu.

33. Reglamentuose dėl bendro grūdų, ryžių, cukraus, sausųjų pašarų, sėklų, alyvuogių, linų ir kanapių, bananų, vyno, pieno ir pieno produktų bei šilkaverpių rinkų organizavimo nustatyti prekybos metai, visų pirma pritaikyti prie kiekvieno iš šių produktų biologinio gamybos ciklo. Reglamentuose dėl bendro vaisių ir daržovių bei perdirbtų vaisių ir daržovių rinkų organizavimo Komisija buvo įgaliota nustatyti prekybos metus, nes tų produktų gamybos ciklai labai skiriasi, o tam tikrais atvejais prekybos metų nustatyti nebūtina. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtraukti minėtuose sektoriuose nustatyti prekybos metai ir Komisijos įgaliojimas nustatyti prekybos metus vaisų ir daržovių bei perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriuose.

34. Siekiant stabilizuoti rinkas ir užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės cukraus sektoriuje gyvenimo lygį, kiekviename sektoriuje buvo įvesta kainų palaikymo sistemų diferencijuota sistema kartu su tiesioginės paramos schemomis, atsižvelgiant į skirtingus poreikius kiekviename iš šių sektorių ir į skirtingų sektorių tarpusavio priklausomybę. Šios priemonės – tai valstybės intervencija arba paramos išmokos už privatų grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių, galvijienos, pieno, bei pieno produktų, kiaulienos ir ožkienos bei avienos sektorių produktų saugojimui. Todėl turint omenyje šio reglamento tikslus, reikia ir toliau taikyti kainų palaikymo priemones, jeigu jos buvo numatytos praeityje kuriant programas, nedarant esminių pakeitimų palyginti su anksčiau buvusia teisine padėtimi.

35. Siekiant aiškumo ir skaidrumo šias priemones reglamentuojančios nuostatos turėtų turėti bendrą struktūrą, toliau vykdant kiekvieno sektoriaus politiką. Todėl reikėtų skirti referencines kainas ir intervencines kainas.

36. Reglamentuose dėl bendro grūdų, galvijienos bei pieno ir pieno produktų rinkų organizavimo numatytos nuostatos, pagal kurias Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali keisti kainų lygį. Kadangi kainų sistemos nėra stabilios turėtų būti ir toliau nurodoma į šią galimybę. Tačiau, kadangi ši galimybė taikoma ne tik pirmiau minėtiems sektoriams, ji turėtų būti pradėta taikyti visiems šiame reglamente nagrinėjamiems sektoriams.

37. Tam, kad būtų gauta patikima informacija apie cukraus rinkos kainas Bendrijoje, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta kainų pranešimo sistema – tokia, kokia buvo nustatyta reglamente dėl bendro cukraus rinkos organizavimo, – kuria remiantis turėtų būti nustatomi baltojo cukraus kainų lygiai.

38. Kad grūdų, ryžių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervencinė sistema pati netaptų realizavimo rinka, turėtų būti išsaugota galimybė valstybės intervenciją pradėti taikyti tik tam tikrais metų laikotarpiais. Valstybės intervencijos taikymo galvijienos produktams ir sviestui pradžia ir pabaiga turėtų priklausyti nuo rinkos kainų lygių per tam tikrą laikotarpį. Ryžių ir cukraus sektoriuose turėtų būti ir toliau ribojami taikant valstybės intervenciją superkamų produktų kiekiai. Reikėtų ir toliau suteikti Komisijai galimybę sustabdyti įprastą sviesto ir nugriebto pieno miltelių supirkimą, jeigu bus pasiektas tam tikras kiekis, arba jį pakeisti supirkimu konkurso tvarka.

39. Praeityje bendrai organizuojant grūdų, ryžių ir galvijienos rinkas valstybės intervencinio supirkimo kainos (intervencinės kainos) buvo labai sumažintos ir nustatytos kartu su tuose sektoriuose taikomomis tiesioginės paramos schemomis. Todėl pagal tas schemas skiriama pagalba ir intervencinės kainos yra glaudžiai susijusios. Pieno ir pieno produktų intervencinės kainos buvo nustatytos siekiant skatinti to sektoriaus produktų suvartojimą ir gerinti jų konkurencingumą. Ryžių ir cukraus sektoriuose kainos buvo nustatytos taip, kad jomis būtų užtikrintas rinkos stabilumas, jeigu konkrečiais prekybos metais rinkos kaina nukristų žemiau kitiems prekybos metams nustatytos referencinės kainos. Šie Tarybos politikos sprendimai vis dar galioja.

40. Ligi šiol ryžių ir cukraus sektoriuose būdavo nustatomos standartinės kokybės, kurią apibrėždavo Taryba, produktų kainos. Kadangi ta sąvoka yra labai techninio pobūdžio, reikėtų suteikti teisę Komisijai apibrėžti standartinės kokybės sąvoką. Apibrėždama tą sąvoką Komisija turėtų visų pirma vadovautis atitinkamo produkto rinkos ir prekybos aplinka.

41. Kaip ir buvusiuose bendro rinkų organizavimo reglamentuose, šiame reglamente turėtų būti nustatyta galimybė realizuoti vykdant valstybės intervenciją supirktus produktus. Tokių priemonių turėtų būti imtasi taip, kad būtų išvengta rinkos sutrikimų ir kad būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti produktų bei lygios pirkėjų teisės.

42. Kadangi Bendrija turi įvairių žemės ūkio produktų intervencinių atsargų, ji turi potencialių priemonių labai prisidėti prie savo labiausiai nepasiturinčių piliečių gerovės. Bendrija yra suinteresuota naudoti šį potencialą ilgą laiką, kol atsargos bus sunaudotos iki normalaus lygio įvedant atitinkamas priemones. Atsižvelgiant į tai, 1987 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3730/87, nustatančiame bendrąsias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo paskirtoms organizacijoms, jį skirstančioms labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje, taisykles[33], ligi šiol buvo nustatyta, kad maistą tiekia labdaros organizacijos. Ši svarbi socialinė priemonė gali būti labai naudinga naudos gavėjams, todėl ji turėtų būti taikoma toliau ir įtraukta į šį reglamentą.

43. Siekiant prisidėti prie pieno rinkos subalansuotumo ir rinkos kainų stabilizavimo reglamente dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo buvo nustatyta, kad už privatų tam tikrų sviesto ir tam tikrų sūrio produktų saugojimą skiriama parama. Be to, Komisijai buvo suteikta teisė priimti sprendimą dėl paramos už privatų tam tikrų kitų sūrio produktų, baltojo cukraus, tam tikrų alyvuogių aliejaus rūšių, tam tikrų galvijienos produktų, nugriebto pieno miltelių, kiaulienos bei avienos ir ožkienos saugojimą skyrimo. Turint omenyje šio reglamento tikslą, šios priemonės turėtų būti taikomos toliau ir į jį įtrauktos.

44. Galvijienos, kiaulienos bei avienos ir ožkienos sektoriuose taikomuose pagrindiniuose reglamentuose buvo nustatytos Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalės. Šios schemos yra labai svarbios kainų registravimui ir intervencinių taisyklių taikymui galvijienos ir kiaulienos sektoriuose. Be to, jomis galima padidinti rinkos skaidrumą. Tokios skerdenų klasifikavimo schemos turėtų būti ir toliau taikomos. Tačiau, turint omenyje jų iš esmės techninį pobūdį, reikėtų Komisijai suteikti teisę remiantis esamas schemas grindžiančiais kriterijais priimti atitinkamas taisykles.

45. Dėl laisvo judėjimo apribojimų taikant priemones, skirtas kovai su gyvulių ligų plitimu, galėtų kilti sunkumų tam tikrų produktų rinkose vienoje ar keliose valstybėse narėse. Patirtis parodė, kad dideli rinkos sutrikimai, pavyzdžiui, smarkiai sumažėję vartojimas ar kainos, gali būti susiję su vartotojų pasitikėjimo praradimu, atsiradusiu dėl pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

46. Todėl reglamentuose dėl bendro atitinkamai galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, kiaušinių bei paukštienos rinkų organizavimo nustatytos išskirtinės rinkos rėmimo priemonės, skirtos tokiai padėčiai pataisyti, turėtų būti perkeltos į šį reglamentą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ligi šiol. Tokių išskirtinių rinkos rėmimo priemonių turėtų imtis Komisija ir jos turėtų būti taikomos kartu su sveikatos ir veterinarijos priemonėmis, skirtomis kovoti su ligų plitimu, arba tuoj pat po jų. Jų turėtų būti imamasi valstybių narių prašymu tam, kad būtų išvengta didelių sutrikimų atitinkamose rinkose.

47. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta Komisijai suteikta galimybė priimti specialiąsias intervencijos priemones, jeigu tai atrodo būtina, siekiant veiksmingai reaguoti į grūdų rinkos trikdymo pavojų bei išvengti didelio masto valstybės intervencijos tam tikrų Bendrijos regionų ryžių sektoriuje arba kompensuoti dėl stichinių nelaimių atsiradusį žaliavinių ryžių trūkumą, kaip tai buvo nustatyta reglamentuose dėl bendro grūdų arba ryžių rinkų organizavimo.

48. Pagal kvotą auginamiems standartinės kokybės, kuri turėtų būti apibrėžta, runkeliams turėtų būti nustatyta minimali kaina, kad būtų užtikrintas deramas Bendrijos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų gyvenimo lygis. Pagal kvotą auginamų cukrinių runkelių standartinė kokybė ligi šiol buvo nustatyta Reglamento (EB) Nr. 318/2006 I priede. Turint omenyje labai techninį šių nuostatų pobūdį, manoma, kad šiuos klausimus reikėtų spręsti Komisijos lygmeniu.

49. Deramai cukraus gamybos įmonių ir cukrinių runkelių augintojų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrai užtikrinti reikalingos specialiosios priemonės. Todėl ligi šiol reglamente dėl bendro cukraus rinkos organizavimo numatytos standartinės nuostatos, reglamentuojančios sutartinius cukrinių runkelių pirkėjų ir pardavėjų santykius, turėtų būti perkeltos į šį reglamentą. Ligi šiol išsamios bendro cukraus rinkos organizavimo sąlygos buvo nustatytos Reglamento (EB) Nr. 318/2006 II priede. Turint omenyje labai techninį šių sąlygų pobūdį, manoma, kad šiuos klausimus reikėtų spręsti Komisijos lygmeniu.

50. Dėl gamtinės, ekonominės bei techninės padėties įvairovės labai sunku nustatyti visoje Bendrijoje vienodas cukrinių runkelių pirkimo sąlygas. Cukrinių runkelių augintojų asociacijos ir cukraus gamybos įmonės jau yra sudariusios tarpšakinius prekybos susitarimus. Todėl bendrosiose nuostatose turėtų būti tik apibrėžtos cukrinių runkelių augintojams ir pramonei būtiniausios bei sklandžią cukraus rinkos veiklą užtikrinančios garantijos, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose paliekant galimybę tam tikroms taisyklėms taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.

51. Siekiant prisidėti prie bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo išlaidų finansavimo turėtų būti imamas gamybos mokestis.

52. Siekiant išlaikyti cukraus rinkų struktūrinės pusiausvyros kainų lygį artimą referencinei kainai, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti pašalinti cukrų iš rinkos tokiam laikui, kurio reikia, kad joje vėl nusistovėtų pusiausvyra.

53. Reglamentuose dėl bendro gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių bei paukštienos rinkų organizavimo nustatyta galimybė priimti tam tikrų priemonių, padedančių pasiūlą pritaikyti prie rinkos reikalavimų. Tokios priemonės gali prisidėti prie rinkų stabilizavimo ir tinkamo atitinkamos žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygio užtikrinimo. Turint omenyje šio reglamento tikslus, ta galimybė turėtų likti. Pagal šias nuostatas Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnyje nustatytos tvarkos, gali priimti su šiomis priemonėmis susijusias bendrąsias taisykles. Tokiomis priemonėmis siektini tikslai yra aiškiai apibrėžti, tuo pačiu apribojant priimtinų priemonių pobūdį. Todėl Tarybai nebereikia priimti papildomų bendrųjų taisyklių ir jų nebereikia numatyti.

54. Daugelį metų kiekybiniai gamybos apribojimai, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 318/2006 ir 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1788/2003, nustatančiame mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje[34], buvo esminė rinkos politikos priemonė cukraus bei pieno ir pieno produktų sektoriuose. Vis dar esama priežasčių, dėl kurių Bendrija abiejuose sektoriuose priėmė gamybos kvotų sistemą. Cukraus kvotų sistema buvo tiesiogiai įtraukta į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006[35], o atitinkama sistema pieno sektoriuje ligi šiol buvo reglamentuojama atskiru teisės aktu, t. y. būtent Reglamentu (EB) Nr. 1788/2003. Todėl turint omenyje didžiulę šių schemų svarbą ir atsižvelgiant į šiuo reglamentu siekiamus tikslus, reikėtų atitinkamas nuostatas įtraukti į šį reglamentą, iš esmės nekeičiant nei pačių schemų, nei jų veikimo būdų, palyginti su anksčiau buvusia teisine padėtimi.

55. Todėl cukraus kvotų schema pagal šį reglamentą turėtų atitikti Reglamente (EB) Nr. 318/2006 nustatytą tvarką, o teisinis kvotų statusas turėtų būti išlaikytas tais atvejais, kai, remiantis Teisingumo Teismo teismine praktika, kvotų sistema yra cukraus sektoriaus rinkos reguliavimo mechanizmas, skirtas užtikrinti tai, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai.

56. Todėl šiame reglamente Komisijai turėtų būti suteikta teisė koreguoti kvotas iki suderinto dydžio po restruktūrizavimo fondo, įsteigto 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 320/2006, nustatančiu laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą[36], uždarymo 2010 m.

57. Kadangi kvotų taikymo laikotarpiu perdirbimo pramonės ir runkelių bei cukranendrių auginimo struktūrinio koregavimo klausimais šalims reikia suteikti tam tikro lankstumo, valstybėms narėms turėtų būti leista iki tam tikrų ribų keisti įmonių kvotas, neapribojant restruktūrizavimo fondo, kaip priemonės, funkcionavimo.

58. Siekiant išvengti, kad dėl perviršinio cukraus būtų iškraipyta cukraus rinka, Komisijai turėtų būti suteikta teisė, vadovaujantis tam tikrais kriterijais numatyti cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo perviršio perkėlimą į kitus metus, tokį perviršį traktuojant kaip pagal kvotas pagamintą kitų prekybos metų produkciją. Be to, jeigu tam tikri kiekiai neatitinka taikomų sąlygų, už perviršį turėtų būti imamas mokestis, kad būtų išvengta tokių pavojų rinkai dėl kiekių kaupimosi.

59. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, pieno kvotų struktūra turėtų būti suderinta su cukraus kvotų nuostatomis, t. y. pieno sektoriaus taisyklės nebeturėtų būti grindžiamos prievole viršijus nacionalinį referencinį kiekį mokėti papildomą mokestį, bet nacionalinių kvotų, kurias viršijus galima imti mokestį už perviršį, nustatymu.

60. Iš esmės pieno kvotų schema turėtų būti nustatoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1788/2003. Pirmiausia ir toliau turi būti skiriami pristatymas ir tiesioginis pardavimas, o schema turėtų būti taikoma remiantis individualiu referenciniu riebumu ir nacionaliniu referenciniu riebumu. Ūkininkams turėtų būti suteikta teisė tam tikromis sąlygomis laikinai perleisti savo individualias kvotas. Principą, pagal kurį ūkį pardavus, išnuomojus arba perleidus paveldėjimo teise, atitinkami referenciniai kiekiai perleidžiami supirkėjui, nuomininkui arba paveldėtojui kartu su atitinkama žeme, reikėtų taikyti ir toliau, bet siekiant tęsti pieno gamybos restruktūrizavimą ir gerinti aplinką, turėtų būti padaryta keletas išimčių principui, pagal kurį referenciniai kiekiai yra siejami su ūkiais. Derinant įvairius referencinių kiekių perdavimo būdus ir taikant objektyvius kriterijus, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama dalį perleistų kiekių pateikti į nacionalinį rezervą.

61. Perviršio mokestis turi būti atgrasančio dydžio, o valstybės narės jį turi sumokėti tuoj po to, kai viršijamas nacionalinis referencinis kiekis. Po to mokėjimo naštą valstybės narės paskirsto gamintojams, dėl kurių atsirado šis perviršis. Tik dėl to, kad viršijo turimą kiekį, gamintojai turėtų prisidėti prie valstybės narės mokesčio mokėjimo. Valstybės narės į Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) perveda mokestį, atitinkantį nacionalinio referencinio kiekio perviršį, atėmus vienodo 1 % dydžio sumą siekiant atsižvelgti į bankroto atvejus arba į tai, kad tam tikri gamintojai tikrai nėra pajėgūs prisidėti prie valstybės narės mokesčio.

62. 2005 m birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo[37] 34 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad pajamos, atsirandančios imant papildomą mokestį pieno sektoriuje, yra „įplaukų asignavimai“, kurie turi būti pervedami į Bendrijos biudžetą, o pakartotinio panaudojimo atveju, turi būti naudojami tik EŽŪGF arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išlaidoms finansuoti. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 22 straipsnis, pagal kurį mokesčio pajamos laikomos intervencine žemės ūkio rinkų stabilizavimo priemone ir yra naudojamos išlaidoms pieno sektoriuje finansuoti, paseno ir nebus įtrauktas į šį reglamentą.

63. Reglamentuose dėl bendro įvairių rinkų organizavimo nustatytos įvairios pagalbos schemų rūšys.

64. Reglamentuose dėl bendro sausųjų pašarų bei linų ir kanapių rinkų organizavimo nustatyta, kad bus skiriama perdirbimo pagalba, siekiant daryti įtaką šių sektorių vidaus rinkai.

65. Atsižvelgiant į ypatingą padėtį grūdų ir bulvių krakmolo rinkoje, reglamente dėl bendro grūdų rinkos organizavimo buvo numatytos nuostatos, pagal kurias esant reikalui buvo galima skirti gamybos grąžinamąją išmoką. Gamybos grąžinamoji išmoka turi būti tokia, kad atitinkamame sektoriuje sunaudojami pagrindiniai produktai tam sektoriui būtų tiekiami mažesne kaina nei taikant bendrąsias kainas gauta kaina. Reglamente dėl bendro cukraus rinkos organizavimo buvo numatyta galimybė skirti gamybos grąžinamąją išmoką, kai gaminant tam tikrus pramonės, chemijos ar farmacijos produktus atsiranda poreikis imtis priemonių, skirtų tiekti tam tikrus cukraus produktus.

66. Bendrijos finansavimas, kurį sudaro tiesioginės paramos procentinė dalis, kurią toms valstybėms narėms leidžiama sulaikyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110i straipsnio 4 dalį, turi paskatinti patvirtintas ūkio subjektų organizacijas parengti darbo programas, skirtas gerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybę. Todėl reglamente dėl bendro alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių rinkos organizavimo buvo numatyta, kad Bendrijos parama turi būti skiriama pagal prioritetus, atsižvelgus į pagal konkrečias programas vykdomą veiklą.

67. Siekiant prisidėti prie pieno rinkos subalansavimo bei pieno ir pieno produktų rinkų kainos stabilizavimo, reikia numatyti priemonių, kuriomis būtų padidinta galimybė realizuoti pieno produktus. Todėl reglamente dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo buvo numatyta parama už tam tikrų pieno produktų pardavimą, atsižvelgiant į konkretų jų panaudojimą ir paskirtį. Be to, tame reglamente buvo nustatyta, kad norint paskatinti jaunimą vartoti daugiau pieno, Bendrija turėtų padengti dalį išlaidų, patiriamų skiriant pagalbą už moksleivių aprūpinimą pienu mokyklose.

68. Reglamentu (EEB) Nr. 2075/92 buvo įkurtas Bendrijos tabako fondas (finansuojamas iš įplaukų, gautų išskaitant tam tikrą sumą iš to sektoriaus pagalbos schemų), kurio tikslas – tame sektoriuje įgyvendinti įvairias priemones. 2007 m. Bendrijos tabako fondui iš pagalbos schemos išskaičiuotos sumos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje, bus skiriamos paskutinį kartą. Nors fondo finansavimas bus nutrauktas prieš įsigaliojant šiam reglamentui, Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 13 straipsnio nuostatos turėtų galioti toliau, kaip daugiamečių programų, kurios galėtų būti finansuojamos iš Bendrijos tabako fondo lėšų, teisinis pagrindas.

69. Bitininkystė yra žemės ūkio sektorius, kuriam būdinga gamybos ir produktyvumo sąlygų įvairovė bei gamybos bei prekybos operacijų vykdytojų išsisklaidymas ir įvairovė. Be to, dėl pastaraisiais metais keliose valstybėse narėse išplitusios varotozės ir tos ligos poveikio medaus gamybai, Komisija vis dar turi imtis veiksmų, nes varotozės negalima visiškai likviduoti ir ji turi būti gydoma patvirtintais produktais. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bei siekiant pagerinti bitininkystės produktų gamybą ir prekybą Bendrijoje, kas treji metai turėtų būti rengiamos nacionalinės programos, apimančios techninę pagalbą, varotozės kontrolę, sezoninio pervežimo į naujas vietas racionalizavimą, Bendrijos bičių atsargų papildymo valdymą bei bendradarbiavimą vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtas mokslinių tyrimų programas, kurių tikslas – pagerinti bendras bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygas. Iš dalies šias nacionalines programas turėtų finansuoti Bendrija.

70. Reglamentu (EB) Nr. 1544/2006 nacionalinė pagalba už šilkaverpius buvo pakeista Bendrijos paramos, mokamos už dėžutę sunaudotų šilkaverpių kiaušinių fiksuota suma, šilkaverpų auginimo schema.

71. Kadangi politikos klausimai, kuriuos sprendžiant buvo sukurtos pirmiau minėtos schemos, vis dar yra svarbūs, visos šios schemos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą.

72. Taikant standartus žemės ūkio produktų prekybai gali būti prisidedama prie gamybos ir prekybos ekonominių sąlygų bei tokių produktų kokybės gerinimo. Todėl tokių standartų taikymas yra naudingas gamintojams, prekybininkams ir vartotojams. Reglamentuose dėl bendro bananų, alyvuogių, gyvų augalų, kiaušinių ir paukštienos rinkų organizavimo buvo nustatyti prekybos standartai, pirmiausia susiję su kokybe, klasifikavimu, svoriu, dydžiu, pakuote, įpakavimu, saugojimu, vežimu, pateikimu ir ženklinimu etiketėmis. Tai reikėtų įtraukti ir į šį reglamentą.

73. Reglamentuose dėl bendro alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių bei bananų rinkų organizavimo ligi šiol Komisijai buvo suteikta teisė priimti prekybos standartų nuostatas. Dėl jų labai techninio pobūdžio ir todėl, kad reikia nuolat gerinti jų veiksmingumą ir jas suderinti su besikeičiančia prekybos praktika, šį principą reikėtų pradėti taikyti ir kituose atitinkamuose sektoriuose, tiksliai nustatant kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti Komisija, nustatydama atitinkamas taisykles. Be to, siekiant išvengti piktnaudžiavimo vartotojams pateikiamų produktų kokybe bei autentiškumu ir dėl to galinčių atsirasti svarbių rinkos trikdymų, gali prireikti priimti specialias priemones, ypač tokias, kaip pažangiausi analizės metodai ir kitos priemonės, skirtos nustatyti atitinkamų standartų charakteristiką.

74. Buvo pradėta taikyti keletas teisinių priemonių, reglamentuojančių pieno, pieno produktų ir kitų riebalų prekybą ir pavadinimus. Jomis siekiama pagerinti pieno ir pieno produktų padėtį rinkoje bei užtikrinti pieno ir ne pieno tepiųjų riebalų konkurencingumą, naudingą gamintojams ir vartotojams. 1987 m. liepos 2 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais apsaugos[38] , nustatytomis taisyklėmis siekiama apsaugoti vartotoją ir nustatyti pieno produktų ir su jais konkuruojančių produktų pavadinimų, ženklinimo etiketėmis ir reklamos konkurencijos sąlygas, kad būtų išvengta bet kokio iškraipymo. 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/97, nustatančiame papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo[39], nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą geriamo pieno ir vartotojų poreikius ir pageidavimus tenkinančių produktų kokybę, taip stabilizuojant aptariamąją rinką ir tiekiant vartotojams aukštos kokybės geriamą pieną. 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2991/94, nustatančiame tepiųjų riebalų standartus[40], nustatyti atitinkamų pieno ir ne pieno produktų prekybos standartai kartu su aiškia ir tikslia jų klasifikacija bei pavadinimų nurodymo taisyklėmis. Turint omenyje šio reglamento tikslus, šios taisyklės turėtų būti į jį įtrauktos jų nekeičiant.

75. Bendrijoje reikėtų toliau tęsti kokybės politiką (kaip tai buvo daroma ligi šiol pagal reglamentą dėl bendro apynių rinkos organizavimo) įgyvendinant su sertifikatų išdavimu susijusias nuostatas, kurias papildo taisyklės, paprastai draudžiančios pirkti ir parduoti produktus, kuriems sertifikatas nebuvo išduotas, arba pirkti ir parduoti importuotus produktus, kurie neatitinka tam tikrų minimalių kokybės reikalavimų.

76. Alyvuogių aliejaus aprašai ir apibrėžimai bei skirstymas į kategorijas yra pagrindinis rinkos struktūros elementas nustatant kokybės standartus ir suteikiant vartotojams pakankamai informacijos apie produktą.

77. Viena iš pirmiau minėtų pagalbos schemų, prisidedančių prie pieno ir pieno produktų rinkos subalansuotumo ir to sektoriaus rinkos kainų stabilizavimo, apima ir pagalbos už nugriebto pieno miltelių perdirbimą į kazeiną ir kazeinatus schemą, kuri ligi šiol buvo nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 12 straipsnyje. 1990 m. liepos 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2204/90, nustatančiame bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo papildomas bendrąsias taisykles, taikomas sūriui[41], buvo nustatytos kazeino ir kazeinatų naudojimu sūriui gaminti taisyklės, siekiant neutralizuoti neigiamą poveikį, kuris gali atsirasti dėl tos pagalbos schemos, turint omenyje, kad sūrio savybės gali lengvai pakisti dėl keitimo kazeinu ir kazeinatais, ir taip prisidedant prie rinkos stabilizavimo. Šias nuostatas reikia įtraukti į šį reglamentą.

78. Tam tikrų žemės ūkio žaliavų perdirbimas į etilo alkoholį yra glaudžiai susijęs su tų žaliavų ekonominiais aspektais. Jis gali labai padidinti žaliavų vertę ir turėti ypatingai didelės ekonominės ir socialinės reikšmės kai kurių Bendrijos regionų ekonomikai arba gali būti svarbus tų žaliavų gamintojų pajamų šaltinis. Jis taip pat leidžia realizuoti nepatenkinamos kokybės produktus ir trumpalaikį perviršį, dėl kurių tam tikruose sektoriuose laikinai gali kilti problemų.

79. Apynių, alyvuogių, tabako ir šilkaverpių sektoriuose taikomos tam tikros politikos priemonės, visą dėmesį sutelkiant į įvairias organizavimo rūšis, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamų produktų rinkų stabilizavimą ir tų produktų kokybės didinimą bei užtikrinimą bendrais veiksmais. Ligi šiol tą organizavimo sistemą reglamentuojančios nuostatos buvo grindžiamos valstybių narių arba, tam tikrais atvejais, Komisijos pripažintomis organizavimo rūšimis, remiantis nuostatomis, kurias turi priimti Komisija. Ši sistema turi būti taikoma ir toliau, o ligi šiol taikytos nuostatos turėtų būti suderintos.

80. Siekiant remti tam tikrą tarpšakinių organizacijų veiklą, kuri yra ypač svarbi atsižvelgiant į dabartines taisykles, susijusias su rinkos organizavimu tabako sektoriuje, turėtų būti nustatyta, kad tarpšakinių organizacijų priimtos ir jų nariams skirtos taisyklės tam tikromis sąlygomis būtų pradėtos taikyti ir visiems vieno arba kelių regionų gamintojams ir grupėms, kurios nėra organizacijų narės. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir kitai pripažintų tarpšakinių organizacijų veiklai, kuri tabako sektoriui yra svarbi bendrąja ekonomine arba technine prasme, ir todėl naudingos visiems tose šakose veiklą vykdantiems asmenims. Valstybės narės ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Komisijai turėtų būti suteikta teisė nuolat kontroliuoti tokių organizacijų priimtus susitarimus ir suderintus veiksmus.

81. Kuriant vieną bendrą Bendrijos rinką, reikia įvesti prekybos prie Bendrijos išorės sienų sistemą. Šia prekybos sistema turėtų būti numatyti importo muitai ir eksporto grąžinamosios išmokos, o ja pačia turėtų iš esmės būti stabilizuojama Bendrijos rinka. Prekybos sistema turėtų būti grindžiama įsipareigojimais, prisiimtais daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo metu.

82. Ligi šiol prekybos žemės ūkio produktais su trečiosiomis šalimis apimtys, reglamentuose dėl bendro grūdų, ryžių, cukraus, sėklų, alyvuogių, linų ir kanapių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos, gyvų augalų bei etilo alkoholio sektorių rinkų organizavimo, importuojant ir eksportuojant buvo kontroliuojamos privalomų licencijų sistema, arba taisyklėmis, pagal kurias Komisijai buvo suteiktos teisės reikalauti licencijų.

83. Prekybos srautų kontrolė yra pirmiausia administravimo, kuris turi būti vykdomas lanksčiai, klausimas. Atsižvelgiant į šiuos faktus ir į patirtį, sukauptą bendrai organizuojant rinkas, kuriose licencijų administravimas jau perduotas Komisijai, reikėtų pradėti taikyti šį principą visuose tuose sektoriuose, kuriuose yra naudojamos importo ir eksporto licencijos. Sprendimą dėl licencijų reikalavimo įvedimo turėtų priimti Komisija, atsižvelgdama į tai, kad importo licencijų reikia norint administruoti atitinkamas rinkas ir visų pirma norint stebėti konkrečių produktų importą.

84. Didžiąja dalimi pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimus žemės ūkio produktams taikomi muitai yra nustatyti bendrajame muitų tarife. Tačiau įvedus papildomų mechanizmų, taikomų kai kuriems grūdų ir ryžių sektoriaus produktams, būtina numatyti galimybę priimti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl kai kurių į šio reglamento taikymo sritį patenkančių produktų.

85. Siekiant išvengti žalingo poveikio Bendrijos rinkoje, kurį gali sukelti tam tikrų žemės ūkio produktų importas, arba tokį poveikį neutralizuoti, už tokių produktų importą turėtų būti mokamas papildomas muitas, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.

86. Tam tikromis sąlygomis tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus atidaryti ir administruoti tarifines kvotas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį arba kitus Tarybos aktus.

87. 1975 m. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2729/75 dėl grūdų, ryžių ir skaldytų ryžių mišinių importo mokesčių[42] siekiama užtikrinti sklandų grūdų, ryžių ir skaldytų ryžių mišinių mokesčių sistemos veikimą. Šios nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą.

88. Bendrija yra sudariusi keletą lengvatinio patekimo į rinką susitarimų su trečiosiomis šalimis, pagal kuriuos šioms šalims leidžiama palankiomis sąlygomis eksportuoti į Bendriją cukranendrių cukrų. Todėl būtina įvertinti rafinavimo įmonėms reikalingo rafinuoti skirto cukraus kiekį ir tam tikromis aplinkybėmis importo licencijas skirti tik didelį importuoto cukranendrių cukraus kiekį naudojančioms įmonėms, kurios laikomos nuolatinėmis rafinavimo įmonėmis Bendrijoje.

89. Kad neteisėtai auginami pasėliai netrikdytų bendro pluoštui auginamų kanapių rinkos organizavimo, turėtų būti priimta nuostata dėl kanapių ir kanapių sėklų importo patikrinimų, užtikrinančių, kad tokiems produktams būtų pateikiamos tam tikros garantijos dėl tetrahidrokanabinolio kiekio. Be to, ne sėjai skirtų kanapių sėklų importui turėtų būti taikoma tam tikra kontrolės sistema, kuri leistų atitinkamiems importuotojams pradėti taikyti leidimų sistemą.

90. Bendrijoje vykdoma apynių sektoriaus produktų kokybės politika. Tačiau reikia priimti importuojamiems produktams taikomas nuostatas siekiant užtikrinti, kad būtų importuojami tik tam tikrus minimalius kokybės reikalavimus atitinkantys produktai.

91. Dėl muitų sistemos atsiranda galimybė atsisakyti visų kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas išskirtinėmis aplinkybėms galėtų pasirodyti neadekvatūs. Tokiais atvejais, kad Bendrijos rinka neliktų be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Bendrija turėtų turėti galimybę nedelsdama imtis visų būtinų priemonių. Tokios priemonės turėtų būti suderinamos su tarptautiniais Bendrijos įsipareigojimais.

92. Kad bendras rinkų organizavimas būtų sklandus, ir ypač siekiant išvengti rinkos trukdymų, bendro daugelio produktų rinkos organizavimo reglamentuose paprastai buvo numatyta galimybė uždrausti taikyti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarką. Šia galimybe turėtų būti galima pasinaudoti ir ateityje. Be to, patirtis parodė, jog tam, kad šia rinkos valdymo priemone būtų pasiekta numatytų tikslų, ji turėtų būti taikoma be didesnių vėlavimų. Todėl tam tikruose sektoriuose Komisijai suteiktos atitinkamos teisės. Tą patį reikėtų padaryti ir kituose atitinkamuose sektoriuose.

93. Nuostatos dėl eksporto į trečiąsias šalis grąžinamųjų išmokų, grindžiamų kainų Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje skirtumu ir neviršijančių Bendrijos įsipareigojimais PPO nustatytų ribų, turėtų būti galimo Bendrijos dalyvavimo tarptautinėje prekyboje tam tikrais produktais, kuriems taikomas šis reglamentas, apsaugos priemonė. Subsidijuojamam eksportui turėtų būti taikomi vertės ir kiekio apribojimai.

94. Vertės apribojimų laikymasis turėtų būti užtikrintas eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymo metu kontroliuojant išmokas pagal taisykles, susijusias su EŽŪGF. Kontrolę galima palengvinti iš anksto privalomai nustačius eksporto grąžinamąsias išmokas ir kartu sudarius galimybę diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju pakeisti nurodytą paskirties vietą teritorijoje, kuriai taikoma bendra eksporto grąžinamosios išmokos norma. Pakeitus paskirties vietą, turėtų būti mokama faktinei paskirties vietai taikoma eksporto grąžinamoji išmoka, neviršijant pirminei paskirties vietai taikytino dydžio viršutinės ribos.

95. Kiekio apribojimų laikymąsi turėtų užtikrinti patikima ir veiksminga kontrolės sistema. Šiuo tikslu eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik tada, jeigu yra išduota eksporto licencija. Eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos laikantis esamų ribų, atsižvelgiant į atskirą kiekvieno atitinkamo produkto atvejį. Šios taisyklės išimtis leidžiama taikyti tik Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems produktams, kuriems netaikomi kiekio apribojimai. Reikėtų numatyti nuo administravimo taisyklių griežto laikymosi leidžiančią nukrypti nuostatą tais atvejais, kai nėra tikėtina, jog eksportas, už kurį skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, viršys nustatytą kiekį.

96. Turėtų būti numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus galvijus skiriamos ir mokamos tik tada, jeigu laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir ypač dėl gyvūnų apsaugos juos vežant.

97. Tam tikrais atvejais žemės ūkio produktams, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus ir (arba) kainų sąlygas, gali būti taikoma speciali importo tvarka trečiosiose šalyse. Siekiant užtikrinti teisingą tokios sistemos taikymą, būtina, kad importuojančios trečiosios šalies ir Bendrijos valdžios institucijos bendradarbiautų administravimo srityje. Todėl prie tokių produktų turėtų būti pridėtas Bendrijoje išduotas sertifikatas.

98. Žydinčių gėlių svogūnėlių eksportas į trečiąsias šalis yra labai svarbus Bendrijai ekonominiu požiūriu. Tokio eksporto tęsimą ir vystymą gali garantuoti šios prekybos kainų stabilizavimas. Todėl reikėtų numatyti minimalias šių produktų eksporto kainas.

99. Pagal Sutarties 36 straipsnį su konkurencijos taisyklėmis susijusios Sutarties skyriaus nuostatos turi būti taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai tik tokiu mastu, kurį nustato Taryba pagal 37 straipsnio 2 ir 3 dalis, bei laikantis juose nustatytos tvarkos. Reglamentuose dėl bendro įvairių rinkų organizavimo su valstybės pagalba susijusios nuostatos buvo plačiai pripažintos taikytinomis. Be to, 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais[43] pirmiausia buvo nustatytos įmonėms taikomos Sutarties taisyklės. Kadangi tikslas yra nustatyti vieną išsamų rinkos politikos taisyklių rinkinį, atitinkamas nuostatas reikėtų įtraukti į šį reglamentą.

100. Konkurencijos taisyklės, susijusios su Sutarties 81 straipsnyje nurodytais susitarimais, sprendimais ir veikla bei su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, turi būti taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, jeigu tai netrukdo funkcionuoti nacionalinėms žemės ūkio rinkoms arba nekelia pavojaus bendrosios žemės ūkio politikos tikslams.

101. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ūkininkų organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas – bendra žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba bei bendros infrastruktūros naudojimas, jeigu tokia bendra veikla neužkerta kelio konkurencijai arba nekelia pavojaus Sutarties 33 straipsnyje numatytiems tikslams.

102. Tam, kad nenukentėtų bendrosios žemės ūkio politikos plėtra, būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir nebūtų diskriminuojamos atitinkamos įmonės, Komisijai turi būti suteikta išimtinė teisė – Teisingumo Teismui turint teisę peržiūrėti – nustatyti, ar Sutarties 81 straipsnyje nurodyti susitarimai, sprendimai ir veikla yra suderinami su BŽŪP tikslais.

103. Skiriant nacionalinę pagalbą kiltų pavojus tinkamam bendromis kainomis paremtos vienos bendros rinkos veikimui. Todėl Sutarties nuostatos dėl valstybės pagalbos paprastai turėtų būti taikomos produktams, kuriems taikomas šis reglamentas. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamos išimtys. Tačiau kai tokios išimtys taikomos, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė sudaryti esamų, naujų ar pasiūlytų valstybės pagalbos rūšių sąrašą, pateikti valstybėms narėms atitinkamas pastabas ir pasiūlyti joms tinkamas priemones.

104. Suomijai ir Švedijai įstojus į ES galima skirti pagalbą už šiaurės elnių auginimą bei prekybą jais ir jų produktais, atsižvelgiant į ypatingą šios veiklos ekonominę padėtį. Be to, Suomija dėl specifinių savo klimato sąlygų gali skirti valstybės pagalbą už tam tikrus tik šioje valstybėje išaugintos sėklos ir javų sėklos kiekius, prieš tai gavusi Komisijos leidimą. Šias išimtis reikėtų taikyti ir toliau.

105. Valstybėse narėse, kuriose cukraus kvota ypač sumažinta, cukrinių runkelių augintojai susidurs su ypatingai didelėmis prisitaikymo problemomis. Tokiais atvejais pereinamojo laikotarpio Bendrijos paramos cukrinių runkelių augintojams [nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje] nepakaks visiems runkelių augintojų patiriamiems sunkumams įveikti. Todėl valstybėms narėms, sumažinusioms kvotą daugiau kaip 50 %, turėtų būti leidžiama suteikti valstybės pagalbą cukrinių runkelių augintojams pereinamojo laikotarpio Bendrijos pagalbos taikymo metu. Tam, kad valstybės narės suteikta valstybės pagalba neviršytų cukrinių runkelių augintojų poreikių, atitinkamos valstybės pagalbos bendra suma turėtų būti nustatoma ją patvirtinant Komisijai, išskyrus Italijos atveju, kur produktyviausių cukrinių runkelių augintojų maksimalus poreikis siekiant prisitaikyti prie rinkos sąlygų po reformos gali sudaryti 11 EUR už toną išaugintų cukrinių runkelių. Be to, dėl konkrečių problemų, kurių tikimasi Italijoje, turėtų būti numatytos priemonės, kurios leistų cukrinių runkelių augintojams tiesiogiai ar netiesiogiai pasinaudoti suteikta valstybės pagalba.

106. Suomijoje cukrinių runkelių auginimas priklauso nuo konkrečių geografinių ir klimato sąlygų, kurių neigiamas poveikis prisidės prie cukraus reformos bendro poveikio. Dėl šios priežasties turėtų būti numatyta galimybė leisti šiai valstybei narei nuolat skirti tinkamo dydžio valstybės pagalbą cukrinių runkelių gamintojams.

107. Atsižvelgiant į ypatingą padėtį Vokietijoje, kur valstybės parama dabar yra teikiama pagal Vokietijos alkoholio monopolio sąlygas daugeliui mažų alkoholio gamintojų, yra būtina ribotą laikotarpį leisti ir toliau skirti tokią pagalbą. Be to, svarbu nustatyti, kad pasibaigus tam laikotarpiui kartu su atitinkamais pasiūlymais turi būti pateiktas pranešimas apie tokios išimties funkcionavimą.

108. Jeigu valstybė narė nori savo teritorijoje remti pieno ir pieno produktų suvartojimą skatinančias priemones Bendrijoje, turėtų būti nustatyta galimybė nacionaliniu lygiu finansuoti tokias priemones skatinamuoju mokesčiu pieno gamintojams.

109. Siekiant atsižvelgti į galimą sausųjų pašarų gamybos vystymąsi, Komisija, remdamasi bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo įvertinimu, turėtų pateikti Tarybai šio sektoriaus ataskaitą iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Prireikus prie šios ataskaitos turėtų būti pridėti atitinkami pasiūlymai. Be to, Komisija turėtų reguliariai atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai už bitininkystės sektoriuje taikomą pagalbos schemą.

110. Būtina turėti pakankamai informacijos apie apynių rinkos padėtį Bendrijoje ir jos vystymosi perspektyvas. Todėl reikėtų numatyti visų apynių produktų tiekimo Bendrijoje sutarčių registraciją.

111. Tam tikromis sąlygomis ir tam tikriems produktams reikėtų nustatyti priemones, kurių reikia imtis, kai atsiranda sutrikimų arba manoma, kad jų gali atsirasti dėl didelių vidaus rinkos kainų arba biržos ar pasaulinės rinkos kainų pokyčių.

112. Būtina nustatyti specifinių žemės ūkio kilmės etilo alkoholio priemonių sistemą, kad būtų galima rinkti ekonominius duomenis ir analizuoti statistinius duomenis siekiant stebėti rinką. Kadangi žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinka ir bendra etilo alkoholio rinka yra susijusios, todėl turi būti teikiama ir informacija apie ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinką.

113. Dėl įsipareigojimų taikant šį reglamentą valstybių narių patirtas išlaidas Bendrija turėtų finansuoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005.

114. Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti priemones, būtinas praktinėms problemoms spręsti skubiu atveju.

115. Kadangi bendra žemės ūkio produktų rinka nuolat vystosi, valstybės narės ir Komisija turėtų nuolat informuoti viena kitą apie svarbius įvykius.

116. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiame reglamente nustatytomis privilegijomis, tokios privilegijos neturėtų būti suteikiamos arba turėtų būti panaikinamos tais atvejais, kai nustatoma, kad bet kurios iš jų gavimo sąlygos buvo sukurtos dirbtinai ir neatitinka šio reglamento tikslų.

117. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų prievolių reikalinga kontrolė, o tais atvejais, kai tokių prievolių nesilaikoma reikia skirti baudas. Todėl Komisiją reikėtų įgalioti nustatyti atitinkamas taisykles, įskaitant ir neteisėtų išmokų susigrąžinimo taisykles bei taisykles, pagal kurias valstybės narės privalo atsiskaityti.

118. Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės paprastai turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[44]. Tačiau atsižvelgiant į tam tikrus pagal šį reglamentą suteiktus įgaliojimus, kurie yra susiję su tikrąja Komisijos kompetencija, reikalauja skubių veiksmų arba yra tik administracinio pobūdžio, Komisija turėtų būti įgaliota veikti savo pačios iniciatyva.

119. Šiuo reglamentu Komisijai suteikiami įgaliojimai, kurie praeityje buvo perduodami patvirtinti Tarybai Sutarties 37 straipsnyje nustatyta balsavimo tvarka. Tokie Tarybos aktai turi galioti ir toliau, kol Komisija nepriims atitinkamų nuostatų, remdamasi jai šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais. Siekiant išvengti, kad tokiais atvejais Taryba ir Komisija priimtų paralelines nuostatas, Komisija turėtų būti įgaliota panaikinti tokius Tarybos aktus.

120. Kadangi atsirado įvairių bendro vyno bei šviežių ir perdirbtų vaisių ir daržovių rinkų organizavimo aspektų, šį bendrą rinkų organizavimą reikėtų iš dalies pakeisti.

121. Į šį reglamentą įtraukiamos nuostatos, susijusios su Sutartyje nustatytų konkurencijos taisyklių taikymu. Ligi šiol tos nuostatos buvo reglamentuojamos Reglamente (EB) Nr. 1184/2006. Šį reglamentą reikia iš dalies pakeisti, siekiant aiškiai išdėstyti, kad jo nuostatos taikomos Sutarties I priede išvardytiems produktams, kuriems netaikomas šis reglamentas.

122. Į šį reglamentą įtraukiami 2 ir 3 konstatuojamosios dalies punktuose išvardytuose reglamentuose išdėstyti aspektai, išskyrus išdėstytuosius reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1493/1999. Be to, į šį reglamentą įtraukiami šių reglamentų aspektai:

123. Reglamentas (EEB) Nr. 2729/75;

124. 1976 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 707/76 dėl šilkverpių augintojų gamintojų grupių pripažinimo[45];

125. 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1055/77 dėl intervencinės agentūros supirktų produktų saugojimo ir judėjimo[46];

126. 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2931/79 dėl paramos teikimo žemės ūkio produktų, kuriems gali būti taikomas specialus importo režimas trečiojoje šalyje, eksportui[47]

127. Reglamentas (EEB) Nr. 1898/87;

128. Reglamentas (EEB) Nr. 3730/87;

129. 1990 m. vasario 12 d. Tarybos Reglamentas (EΕΒ) Nr. 386/90 dėl monitoringo, atliekamo eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos[48];

130. 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1186/90, išplečiantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalės taikymo mastą[49];

131. Reglamentas (EEB) Nr. 2204/90;

132. 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2077/92 dėl tarpšakinių organizacijų ir susitarimų tabako sektoriuje[50];

133. Reglamentas (EB) Nr. 2991/94;

134. Reglamentas (EB) Nr. 2597/97;

135. 1999 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2250/1999 dėl Naujosios Zelandijos kilmės sviesto tarifinės kvotos[51];

136. Reglamentas (EB) Nr. 1788/2003;

137. 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1183/2006, nustatantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę[52].

138. Todėl šie reglamentai turėtų būti panaikinti. Tačiau turėtų būti numatyta, kad nuo esamo bendro rinkų organizavimo prie šio reglamento galima pereiti tik prasidėjus atitinkamų produktų prekybos metams. Todėl atitinkami reglamentai turėtų būti taikomi toliau iki 2007–2008 prekybos metų pabaigos. Jeigu prekybos metų nustatyta nebuvo, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti 2008 m. sausio 1 d., todėl iki šios datos turėtų būti ir toliau taikomi atitinkami reglamentai dėl esamo bendro rinkų organizavimo. Šiuo reglamentu Komisijai pavesta priimti reglamentuose (EEB) Nr. 386/90, (EEB) Nr. 1186/90 ir (EB) Nr. 1183/2006 nagrinėtus klausimus. Komisijai turėtų būti skirta daugiau laiko nustatyti atitinkamas taisykles. Todėl pirmiau minėti reglamentai turi būti taikomi iki 2008 m. gruodžio 31 d.

139. Šie Tarybos aktai paseno ir turėtų būti panaikinti:

140. 1969 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2517/69, nustatantis tam tikras vaisių auginimo Bendrijoje pertvarkymo priemones[53];

141. 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2728/75 dėl pagalbos bulvių krakmolo gamybai bei prekybai ir bulvių, iš kurių gaminamas krakmolas, auginimui bei prekybai[54];

142. 1980 m. birželio 5 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1358/80, nustatantis suaugusių galvijų orientacinę ir intervencinę kainas 1980–1981 prekybos metams bei įvedantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę[55];

143. 1987 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4088/87, nustatantis tam tikrų Kipro, Izraelio ir Jordanijos kilmės gėlių importo lengvatinių muitų taikymo sąlygas[56];

144. 1974 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas 74/583/EEB dėl cukraus judėjimo monitoringo[57].

145. Pereinant nuo esamų taisyklių, nustatytų šiuo reglamentu keičiamuose reglamentuose, gali atsirasti problemų, kurios šiame reglamente nenagrinėjamos. Siekiant išspręsti tokius sunkumus, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones.

146. Paprastai šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti 2008 m. sausio 1 d. Tačiau tam, kad naujosiomis nuostatomis nebūtų trikdomi tie einamieji prekybos metai, turėtų būti nustatytos tam tikros išimtys, susijusios su šio reglamento įsigaliojimo tam tikrų produktų atžvilgiu data,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1straipsnis Taikymo sritis

1. Šiame reglamente nustatomas bendras šių sektorių produktų, nurodytų I priede, rinkų organizavimas:

a) grūdų, I priedo I dalis (toliau – grūdų sektorius);

b) ryžių, I priedo II dalis (toliau – ryžių sektorius);

c) cukraus, I priedo III dalis (toliau – cukraus sektorius);

d) sausųjų pašarų, I priedo IV dalis (toliau – sausųjų pašarų sektorius);

e) sėklų, I priedo V dalis (toliau – sėklų sektorius);

f) apynių, I priedo VI dalis (toliau – apynių sektorius);

g) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, I priedo VII dalis (toliau – alyvuogių sektorius);

h) linų ir kanapių, I priedo VIII dalis (toliau – linų ir kanapių sektorius);

i) vaisių ir daržovių, I priedo IX dalis (toliau – vaisių ir daržovių sektorius);

j) perdirbtų vaisių ir daržovių, I priedo X dalis (toliau – perdirbtų vaisių ir daržovių sektorius);

k) bananų, I priedo XI dalis (toliau – bananų sektorius);

l) vyno, I priedo XII dalis (toliau – vyno sektorius); ;

m) gyvų augalų, I priedo XIII dalis (toliau – gyvų augalų sektorius);

n) žaliavinio tabako, I priedo XIV dalis (toliau – žaliavinio tabako sektorius);

o) galvijienos, I priedo XV dalis (toliau – galvijienos sektorius);

p) pieno ir pieno produktų, I priedo XVI dalis (toliau – pieno ir pieno produktų sektorius);

q) kiaulienos, I priedo XVII dalis (toliau – kiaulienos sektorius);

r) avienos ir ožkienos, I priedo XVIII dalis (toliau – avienos ir ožkienos sektorius);

s) kiaušinių, I priedo XIX dalis (toliau – kiaušinių sektorius);

t) paukštienos, I priedo XX dalis (toliau – paukštienos sektorius);

u) kitų produktų, I priedo XXI dalis.

2. Vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių bei vyno sektoriuose taikomos tik šios šio reglamento nuostatos:

a) 3 ir 4 straipsniai;

b) IV dalis;

c) 183 straipsnis;

d) 184 straipsnis;

e) 185 straipsnis;

f) 188 straipsnis ir 189 straipsnio 1 pastraipa;

g) 195 straipsnio a punktas.

3. Šiuo reglamentu nustatomos specialiosios priemonės, taikomos toliau išvardytuose sektoriuose ir, jeigu taikoma, papildomai apibrėžtus II priede:

a) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, II priedo I dalis (toliau – etilo alkoholio sektorius);

b) bitininkystės produktų, II priedo II dalis (toliau – bitininkystės sektorius);

c) šilkaverpių, II priedo III dalis (toliau – šilkaverpių sektorius).

2 straipsnis Apibrėžtys

1. Taikant šį reglamentą galioja su tam tikrais sektoriais susijusios apibrėžtys, išdėstytos III priede.

2. Šiame reglamente:

a) „ūkininkas“ – tai ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio a punkte;

b) „mokėjimo agentūra“ – tai įstaiga arba įstaigos, kurias valstybės narės nustato remdamosi Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005.

3 straipsnis Prekybos metai

1. Nustatomi tokie prekybos metai:

a) nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. bananų sektoriuje;

b) nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.:

i) sausųjų pašarų sektoriuje,

ii) šilkaverpių sektoriuje;

c) nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.:

i) grūdų sektoriuje,

ii) sėklų sektoriuje,

iii) alyvuogių sektoriuje,

iv) linų ir kanapių sektoriuje,

v) pieno ir pieno produktų sektoriuje;

d) nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d. vyno sektoriuje;

e) nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. ryžių sektoriuje;

f) nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. cukraus sektoriuje.

2. Jeigu reikia, prekybos metus vaisių ir daržovių bei perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriuose nustato Komisija.

4 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija gali priimti išsamias 2 ir 3 straipsnių taikymo taisykles, ypač susijusias su perskaičiavimo kursų, taikomų įvairiais ryžių perdirbimo etapais, perdirbimo išlaidų ir šalutinių produktų vertės nustatymu.

Komisija gali iš dalies keisti III priedo I dalyje išdėstytą ryžių apibrėžtį ir to priedo II dalies 12 punkte išdėstytą AKR ir (arba) Indijos kilmės cukraus apibrėžtį.

II DALISVIDAUS RINKA

I ANTRAŠTINĖ DALIS RINKOS INTERVENCIJA

I SKYRIUS VALSTYBėS INTERVENCIJA IR PRIVATUS SAUGOJIMAS

I SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

5 STRAIPSNIS Taikymo sritis

1. Šiame skyriuje nustatomos taisyklės, susijusios su, jeigu taikoma, valstybės intervenciniu supirkimu ir pagalbos už privatų saugojimą skyrimu šiuose sektoriuose:

a) grūdų;

b) ryžių;

c) cukraus;

d) alyvuogių;

e) galvijienos;

f) pieno ir pieno produktų;

g) kiaulienos;

h) avienos ir ožkienos;

2. Šio skyriaus sąvokos apibrėžiamos taip:

a) „grūdai“ – tai Bendrijoje išauginti grūdai;

b) „pienas“ – tai Bendrijoje pagamintas karvės pienas;

c) „nugriebtas pienas“ – tai nugriebtas pienas, gautas tiesiogiai ir tik iš Bendrijoje pagaminto karvių pieno;

d) „grietinėlė“ – tai tiesiogiai ir tik iš pieno gauta grietinėlė.

6 straipsnis Bendrijos kilmė

Nepažeidžiant 5 straipsnio 2 dalies nuostatų taikant valstybės intervenciją galima supirkti tik Bendrijos kilmės produktus, o pagalbą galima skirti tik už Bendrijos kilmės produktų privatų saugojimą.

7 straipsnis Referencinės kainos

1. 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams, kuriems taikomos intervencijos priemonės, turi būti nustatytos tokios referencinės kainos:

a) grūdų sektoriuje:

101,31 EUR už toną; ši suma kas mėnesį didinama taip:

- lapkritį: 0,46 EUR už toną,

- gruodį: 0,92 EUR už toną,

- sausį: 1,38 EUR už toną,

- vasarį: 1,84 EUR už toną,

- kovą: 2,30 EUR už toną,

- balandį: 2,76 EUR už toną,

- gegužę: 3,22 EUR už toną,

- birželį: 3,22 EUR už toną.

Birželio mėn. galiojanti kukurūzų ir grūdinio sorgo kaina galioja ir tų pačių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn.;

b) standartinės kokybės, kaip apibrėžė Komisija, žaliavinių ryžių kaina nustatoma 150 EUR už toną, atsižvelgiant į rinkos ir prekybos aplinką ir bet kokius svarbius jos pokyčius, ypač į prekinę kokybę ir derliaus savybes bei drėgmės kiekį.

c) cukraus sektoriuje:

i) baltojo cukraus:

- 541,5 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais,

- 404,4 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų;

ii) žaliavinio cukraus:

- 448,8 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais,

- 335,2 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų;

i ir ii papunkčiuose nurodytos referencinės kainos taikomos standartinės kokybės, kaip apibrėžė Komisija, iš fabriko tiekiamam nefasuotam cukrui, atsižvelgiant į rinkos ir prekybos aplinką ir bet kokius svarbius jos pokyčius, ypač prekines baltojo cukraus kokybės savybes ir žaliavinio cukraus baltojo cukraus išeigą;

d) galvijienos sektoriuje standartinės kokybės, kaip apibrėžė Komisija Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalėje pagal 39 straipsnio 1 dalies a punktą, jaučių skerdenų kaina nustatoma 2 224 EUR už toną;

e) pieno ir pieno produktų sektoriuje:

i) sviesto 246,39 EUR už 100 kg,

ii) nugriebto pieno miltelių 174,69 EUR už 100 kg;

f) kiaulienos sektoriuje standartinės kokybės, kaip apibrėžė Komisija Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalėje pagal 39 straipsnio 1 dalies b punktą, kiaulių skerdenų kaina nustatoma 1509,39 EUR už toną.

2. Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali keisti šio straipsnio 1 pastraipoje nustatytas referencines kainas, atsižvelgdama į gamybos ir rinkų pokyčius.

8 straipsnis Pranešimas apie cukraus rinkos kainas

Komisija įveda cukraus rinkos kainų informacinę sistemą, įskaitant kainos lygių cukraus rinkoje skelbimo sistemą.

Ši sistema grindžiama informacija, kurią teikia baltąjį cukrų gaminančios įmonės ar kiti cukraus verslu užsiimantys ekonominių operacijų vykdytojai. Ši informacija yra konfidenciali. Komisija užtikrina, kad skelbiant informaciją nebūtų sudaroma galimybių nustatyti konkrečių įmonių ar ekonominių operacijų vykdytojų kainas.

II SKIRSNISVALSTYBĖS INTERVENCIJA

I POSKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis Produktai, kuriems taikytina valstybės intervencija

Valstybės intervencija taikoma šiems produktams, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 40 straipsnį:

a) paprastiesiems kviečiams, kietiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams ir sorgui;

b) žaliaviniams ryžiams;

c) bet kokios rūšies baltajam ar žaliavimiam cukrui, jeigu tas cukrus buvo gaminamas pagal kvotą ir yra pagamintas iš Bendrijoje išaugintų cukrinių runkelių arba cukranendrių;

d) šviežiai arba atšaldytai galvijienai, kurios klasifikaciniai KN kodai 0201 10 00 ir 0201 20 20– 0201 20 50;

e) sviestui, pagamintam patvirtintoje Bendrijos įmonėje tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės, kurio sviesto riebalų kiekis ne mažesnis kaip 82 % masės, o vandens kiekis ne didesnis kaip 16 % masės;

f) aukščiausios kokybės nugriebto pieno milteliams, gautiems purškimo būdu, tiesiogiai ir tik iš nugriebto pieno pagamintiems patvirtintoje Bendrijos įmonėje, kurių baltymų kiekis ne mažesnis kaip 35,6 % sausosios medžiagos, iš kurios pašalinti riebalai, masės.

II POSKIRSNISSUPIRKIMO PRADžIA IR JO SUSTABDYMAS

10 straipsnis Grūdai

1. Valstybės intervencija grūdų produktams pradedama taikyti:

a) nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 30 d. – Graikijai, Ispanijai, Italijai ir Portugalijai;

b) nuo gruodžio 1 d. iki birželio 30 d – Švedijai;

c) nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d. – kitoms valstybėms narėms.

2. Tuo atveju, kai dėl Švedijai nustatyto intervencinio laikotarpio tokie grūdų produktai nukreipiami iš kitų valstybių narių į intervenciją Švedijoje, Komisija priima priemones padėčiai ištaisyti.

11 straipsnis Ryžiai

Valstybės intervencijos žaliaviniams ryžiams pradžia – nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d. Tačiau taikant valstybės intervenciją superkama ne daugiau kaip 75 000 tonų per kiekvieną laikotarpį.

12 straipsnis Cukrus

1. Valstybės intervencijos cukrui pradžia – 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metai. Tačiau taikant valstybės intervenciją superkama ne daugiau kaip 600 000 baltuoju cukrumi išreikštų tonų per kiekvieną laikotarpį.

2. Laikantis 1 dalies nuostatų prekybos metais saugomam cukrui negali būti taikomos jokios kitos 29, 49 arba 60 straipsniuose nurodytos saugojimo priemonės.

13 straipsnis Galvijiena

1. Komisija pradeda taikyti valstybės intervenciją galvijienai, jeigu dvi savaites iš eilės valstybėje narėje arba jos regione vidutinė rinkos kaina, užregistruota pagal 39 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą Bendrijos skalę, yra mažesnė kaip 1 560 EUR už toną.

2. Komisija sustabdo valstybės intervenciją, jeigu ne mažiau kaip savaitę nesilaikoma 1 dalyje nurodyto reikalavimo.

14 straipsnis Sviestas

1. Jeigu dvi savaites iš eilės sviesto rinkos kainos vienoje arba daugiau valstybių narių sudaro mažiau kaip 92 % referencinės kainos, Komisija atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) pradeda taikyti valstybės intervenciją sviestui nuo bet kurių metų kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

2. Jeigu dvi savaites iš eilės sviesto rinkos kainos atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) sudaro 92 % referencinės kainos ar daugiau, Komisija sustabdo valstybės intervencinį supirkimą.

Be to, jeigu intervencijai pasiūlyti kiekiai pirmoje pastraipoje nurodytu laikotarpiu viršija 30 000 tonų, Komisija gali sustabdyti valstybės intervencinį supirkimą. Tokiu atveju supirkimas gali būti vykdomas konkurso tvarka pagal specifikacijas, kurias turi nustatyti Komisija.

3. Komisija nustato išsamias sviesto rinkos kainų nustatymo taisykles.

15 straipsnis Nugriebto pieno milteliai

Valstybės intervencijos nugriebto pieno milteliams pradžia – nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 31 d.

Tačiau komisija gali sustabdyti valstybės intervenciją, kai tik tuo laikotarpiu intervencijai pasiūlyti kiekiai viršija 109 000 tonų. Tokiu atveju supirkimas gali būti vykdomas konkurso tvarka pagal specifikacijas, kurias turi nustatyti Komisija.

III POSKIRSNISINTERVENCINė KAINA

16 straipsnis Grūdai

Grūdų supirkimo intervencinė kaina turi būti lygi referencinei kainai.

Tačiau, jeigu mokėjimo agentūrai pasiūlytų produktų kokybė skiriasi nuo standartinės kokybės, intervencinė kaina turi būti koreguojama, t. y. didinama arba mažinama.

17 straipsnis Ryžiai

Ryžių supirkimo intervencinė kaina turi būti lygi referencinei kainai.

Tačiau, jeigu mokėjimo agentūrai pasiūlytų produktų kokybė skiriasi nuo standartinės kokybės, intervencinė kaina turi būti koreguojama, t. y. didinama arba mažinama.

Be to, kainų didinimą ir mažinimą gali nustatyti Komisija, kad užtikrintų, jog gamyba būtų orientuojama į tam tikras jos rūšis.

18 straipsnis Cukrus

Cukrus superkamas kaina, kuri sudaro 80 % referencinės kainos, nustatytos prekybos metams, kurie eina po prekybos metų, kuriais pateikiamas pasiūlymas.

Tačiau, jeigu mokėjimo agentūrai pasiūlyto cukraus kokybė skiriasi nuo standartinės kokybės, nurodytos 7 straipsnio 1 dalies c punkte, kuriam yra nustatyta referencinė kaina, intervencinė kaina yra atitinkamai didinama arba mažinama.

19 straipsnis Galvijiena

1. Galvijienos intervencines kainas ir intervenciniam supirkimui skirtus kiekius konkurso tvarka nustato Komisija. Esant ypatingoms aplinkybėms jos gali būti nustatomos kiekvienai valstybei narei arba jos regionui, remiantis užregistruotomis vidutinėmis rinkos kainomis.

2. Gali būti priimamos tik tokios siūlomos kainos, kurios yra lygios arba mažesnės už vidutinę rinkos kainą, užregistruotą valstybėje narėje arba jos regione, ir padidintos suma, kurią turi nustatyti Komisija, remdamasi objektyviais kriterijais.

20 straipsnis Sviestas

Nepažeidžiant intervencinių kainų nustatymo konkurso tvarka 14 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju, sviesto supirkimo kaina sudaro 90 % referencinės kainos.

21 straipsnis Nugriebto pieno milteliai

Nepažeidžiant intervencinių kainų nustatymo konkurso tvarka 15 straipsnio antroje pastraipoje nurodytu atveju, nugriebto pieno miltelių intervencinė supirkimo kaina turi būti lygi referencinei kainai.

Tačiau, jeigu faktinis baltymų kiekis yra mažesnis nei 9 straipsnio f punkte nustatytas mažiausias baltymų kiekis, sudarantis 35,6 % sausosios medžiagos, iš kurios pašalinti riebalai, masės, bet ne mažesnis kaip 31,4 % sausosios medžiagos, iš kurios pašalinti riebalai, masės, intervencinė kaina turi būti lygi referencinei kainai, atėmus 1,75 % už kiekvieną procentinį punktą, kuriuo baltymų kiekis yra mažesnis kaip 35,6 %.

IV POSKIRSNISTAIKANT INTERVENCIJą SUPIRKTų PRODUKTų REALIZAVIMAS

22 straipsnis Bendrieji principai

Taikant valstybės intervenciją supirkti produktai realizuojami taip, kad būtų išvengta rinkos sutrikimų, būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti produktų ir lygios pirkėjų teisės.

23 straipsnis Cukraus realizavimas

Taikant valstybės intervenciją supirktą cukrų intervencijos agentūros gali parduoti tik kaina, kuri yra didesnė už referencinę kainą, nustatytą prekybos metams, kuriais vykdoma prekyba.

Tačiau Komisija, laikydamasi įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, gali nuspręsti, kad mokėjimo agentūros gali:

a) parduoti cukrų pirmoje pastraipoje nurodyta intervencine arba žemesne kaina, jei cukrus yra skirtas:

i) naudoti pašarams

ii) arba eksportuoti toliau jo neperdirbant arba perdirbus į Sutarties I priede išvardytus produktus arba šio reglamento XVII priedo III dalyje nurodytas prekes.

b) suteikti galimybę atitinkamos valstybės narės pripažintoms labdaros organizacijoms arba, jeigu valstybė narė nepripažįsta, Komisijos pripažintoms labdaros organizacijoms įsigyti mokėjimo agentūrų turimą neperdirbtą cukrų, skirtą vartoti maistui Bendrijos vidaus rinkoje, mažesne nei referencinė kaina arba nemokamai, kurį jos paskirstytų tiekdamos individualią skubią pagalbą.

24 straipsnis Paskirstymas labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje

1. Produktai iš intervencinių atsargų tiekiami tam tikroms paskirtoms organizacijoms, kurios pagal metinį planą paskirstytų maistą labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje.

Skirstoma:

a) nemokamai

b) arba kaina, kuri jokiu būdu negali viršyti tos, kuri pagrįsta paskirtų organizacijų įgyvendinant šią akciją patirtomis išlaidomis.

2. Produktas gali būti kaupiamas Bendrijos rinkoje, jeigu:

a) įgyvendinant 1 dalyje minimą metinį planą šio produkto laikinai nėra Bendrijos intervencinėse atsargose tiek, kiek reikia, kad vienoje arba daugiau valstybių narių planas būtų įgyvendintas,

b) arba planas būtų įgyvendinamas valstybėms narėms keičiantis nedideliais intervencinių produktų kiekiais, kuriuos intervencinėse atsargose turi ne ta valstybė narė, kuriai ar kurioms to produkto reikia.

3. Atitinkamos valstybės narės skiria 1 dalyje minimą organizaciją ir kasmet laiku praneša Komisijai apie tai, kad nori taikyti šią schemą.

4. 1 ir 2 dalyje minimi produktai paskirtoms organizacijoms perduodami nemokamai. Apskaitinė tokių produktų vertė yra lygi intervencinei kainai, kuri prireikus koreguojama koeficientais atsižvelgiant į kokybės skirtumus.

5. Nepažeidžiant 183 straipsnio nuostatų pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis tiekiami produktai yra finansuojami iš Europos Bendrijų biudžeto atitinkamos EŽŪOGF biudžeto eilutės asignavimų. Taip pat gali būti numatyta, kad šiuo finansavimu būtų dengiamos produktų iš intervencijos centrų išvežimo išlaidos ir paskirtų organizacijų administracinės išlaidos, patiriamos įgyvendinant šiame straipsnyje apibrėžtą schemą, išskyrus bet kurias išlaidas, kurias galėtų patirti naudos gavėjai taikant 1 ir 2 dalis.

III SKIRSNISPRIVATUS SAUGOJIMAS

I POSKIRSNISPRIVALOMOJI PAGALBA

25 straipsnis Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantys produktai

Pagalba skiriama už privatų šių produktų saugojimą, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 40 straipsnį:

a) sviesto:

i) grietinėlės,

ii) nesūdyto sviesto, pagaminto patvirtintoje Bendrijos įmonėje iš grietinėlės arba pieno, kurio sviesto riebalų kiekis ne mažesnis kaip 82 % masės, o vandens kiekis ne didesnis kaip 16 % masės,

iii) sūdyto sviesto, pagaminto patvirtintoje Bendrijos įmonėje iš grietinėlės arba pieno, kurio sviesto riebalų kiekis ne mažesnis kaip 80 % masės, vandens kiekis ne didesnis kaip 16 % masės, o druskos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės;

b) sūrio:

i) ne mažiau kaip devynių mėnesių sūrio Grana Padano;

ii) ne mažiau kaip penkiolikos mėnesių sūrio Parmigiano Reggiano;

iii) ne mažiau kaip trijų mėnesių sūrio Provolone.

26 straipsnis Už sviestą skiriamos pagalbos sąlygos ir dydis

Sviestas skirstomas į nacionalines kokybės klases, kurias turi nustatyti Komisija, ir atitinkamai ženklinamas.

Pagalbos dydį nustato Komisija, atsižvelgdama į saugojimo išlaidas ir šviežio sviesto ir sviesto atsargų kainų tikėtinas tendencijas.

Jei išvežant sviestą iš sandėlių rinkoje atsirado neigiamų pokyčių, nenumatytų įvežant į sandėlius, pagalba gali būti padidinta.

27 straipsnis Už sūrį skiriamos pagalbos sąlygos ir dydis

Už sūrį skiriamos pagalbos sąlygas ir dydį nustato Komisija. Pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant į saugojimo išlaidas ir rinkos kainų tikėtinas tendencijas.

Valstybės narės, kurioje šie sūriai yra gaminami ir gali būti ženklinami kilmės nuoroda, paskirta mokėjimo agentūra įgyvendina priemones, kurių imasi Komisija, vadovaudamasi pirma pastraipa.

II POSKIRSNISNEPRIVALOMA PAGALBA

28 straipsnis Pagalbos skyrimo kriterijus atitinkantys produktai

1. Pagalba gali būti skiriama už privatų šių produktų saugojimą, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 40 straipsnį:

a) baltasis cukrus;

b) alyvuogių aliejaus;

c) šviežios arba atšaldytos suaugusių galvijų mėsos skerdenų, skerdenų pusių, kompensuotų ketvirčių, priekinių ir užpakalinių ketvirčių pavidalu, klasifikuotų pagal Bendrijos skalę, priimtą pagal 39 straipsnio 1 dalies a punktą

d) aukščiausios kokybės nugriebto pieno miltelių, tiesiogiai ir tik iš nugriebto pieno pagamintų patvirtintoje Bendrijos įmonėje;

e) ilgo nokinimo sūrių bei iš avių ir (arba) ožkų pieno pagamintų sūrių, kurie turi būti brandinami ne mažiau kaip šešis mėnesius;

f) kiaulienos;

g) avienos ir ožkienos.

Komisija gali iš dalies keisti pirmos pastraipos c punkte nurodytų produktų sąrašą, jeigu tai yra būtina dėl rinkoje susidariusios padėties.

2. Pirmoje pastraipoje nurodytą pagalbą už privatų saugojimą Komisija nustato iš anksto arba konkurso tvarka.

29 straipsnis Pagalbos už baltąjį cukrų skyrimo sąlygos

1. Jeigu užregistruota baltojo cukraus kaina Bendrijoje yra mažesnė už referencinę kainą atitinkamu laikotarpiu ir, atsižvelgus į rinkos padėtį, yra tikėtina, kad ji tokia liks, Komisija gali nuspręsti, kad įmonėms, kurioms yra paskirta cukraus kvota, gali būti suteikta pagalba už privatų baltojo cukraus saugojimą.

2. Laikantis 1 dalies nuostatų prekybos metais saugomam cukrui negali būti taikomos jokios kitos 12, 49 arba 60 straipsniuose nurodytos saugojimo priemonės.

30 straipsnis Pagalbos už alyvuogių aliejų skyrimo sąlygos

Komisija gali nuspręsti įgalioti įstaigas, kurios siūlo pakankamas garantijas ir yra patvirtintos valstybių narių, sudaryti jų prekiaujamo alyvuogių aliejaus saugojimo sutartis, jeigu atsiranda rimtų rinkos sutrikimų tam tikruose Bendrijos regionuose; šios priemonės įgyvendinamos inter alia , jeigu atitinkamu laikotarpiu vidutinė rinkos kaina yra mažesnė nei:

a) 1 779 EUR už toną aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus,

b) arba 1 710 EUR už toną pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus,

c) arba 1 524 EUR už toną klasikinio ( lampante ) aliejaus, kuriame laisvųjų rūgščių kiekis sudaro du laipsnius, šią sumą už kiekvieną papildomą rūgštingumo laipsnį mažinant 36,70 EUR už toną.

31 straipsnis Pagalbos už galvijienos produktus skyrimo sąlygos

Jeigu vidutinė kaina Bendrijos rinkoje, užregistruota remiantis Bendrijos skale, priimta pagal 39 straipsnio 1 dalies a punktą, yra mažesnė kaip 103 % referencinės kainos ir tikėtina, kad ji tokia ir liks, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų saugojimą.

32 straipsnis Pagalbos už nugriebto pieno miltelius skyrimo sąlygos

Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų nugriebto pieno miltelių saugojimą, ypač jeigu kainų ir produktų atsargų tendencijos rodo, kad rinkos pusiausvyra yra labai sutrikusi, o šį sutrikimą galima būtų pašalinti arba sumažinti sezoniniu saugojimu.

33 straipsnis Pagalbos už sūrį skyrimo sąlygos

1. Jeigu sūrio produktų, nurodytų 28 straipsnio 1 dalies e punkte, kainų raida ir atsargų kiekis rodo, kad rinkos pusiausvyra yra labai sutrikusi, o šį sutrikimą galima pašalinti arba sumažinti sezoniniu saugojimu, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų saugojimą.

2. Jei pasibaigus saugojimo sutarčiai saugomų sūrių rinkos kainos yra didesnės nei tos, kurios buvo, kai buvo pasirašyta sutartis, Komisija gali nuspręsti atitinkamai koreguoti pagalbos dydį.

34 straipsnis Pagalbos už kiaulieną skyrimo sąlygos

1. Jeigu vidutinė kiaulių skerdenų kaina Bendrijos rinkoje, nustatyta pagal kainas, užregistruotas visų valstybių narių tipinėse rinkose ir apskaičiuotas pagal koeficientus, rodančius santykinį kiaulių bandos dydį kiekvienoje valstybėje narėje, yra mažesnė nei 103 % referencinės kainos, ir tikėtina, kad ji tokia ir liks, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų saugojimą.

2. Komisija sudaro 1 dalyje minimų tipinių rinkų sąrašą.

35 straipsnis Pagalbos už avieną ir ožkieną skyrimo sąlygos

Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų saugojimą, jeigu avienos ir ožkienos rinkose susiklosto sunki padėtis vienoje ar keliose iš šių kainų kotiravimo teritorijų:

a) Didžiojoje Britanijoje;

b) Šiaurės Airijoje;

c) kiekvienoje iš kitų atskirų valstybių narių išskyrus Jungtinę Karalystę.

IV SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

36 STRAIPSNIS Su saugojimu susijusios taisyklės

1. Mokėjimo agentūros negali saugoti jų supirktų produktų už valstybės narės, kurios jurisdikcijai jos priklauso, teritorijos ribų, nebent Komisija joms yra davusi išankstinį leidimą.

Šiame straipsnyje Belgijos ir Liuksemburgo teritorijos laikomos viena valstybe nare.

2. Leidimas suteikiamas, jeigu toks saugojimas yra tikrai būtinas ir atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

a) produktų saugojimo galimybes ir reikalavimus valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai mokėjimo agentūra priklauso, ir kitose valstybėse narėse;

b) bet kokias papildomas saugojimo išlaidas valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai mokėjimo agentūra priklauso, ir vežimo išlaidas.

3. Leidimas produktus saugoti trečiojoje šalyje suteikiamas tik tuomet, jei remiantis šio straipsnio 2 dalyje išdėstytais kriterijais produktų saugojimas kitoje valstybėje narėje kelia didelių sunkumų.

4. 2 dalies a punkte minima informacija rengiama pasitarus su visomis valstybėmis narėmis.

5. Muitai ir kitos pagal bendrąją žemės ūkio politiką skirtinos ar mokėtinos sumos netaikomi produktams:

a) vežamiems su leidimu, išduodamu pagal 1, 2 ir 3 dalis,

b) arba perkeliamiems iš vienos mokėjimo agentūros į kitą.

6. Mokėjimo agentūros, kurios turi pagal 1, 2 ir 3 dalis išduotą leidimą, lieka atsakingos už produktus, saugomus už valstybės narės, kurios jurisdikcijai jos priklauso, teritorijos ribų.

7. Jei mokėjimo agentūros saugomi produktai už valstybės narės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, teritorijos ribų nėra grąžinami į tą valstybę narę, jie realizuojami tokiomis kainomis ir tokiomis sąlygomis, kurios yra nustatytos ar turi būti nustatytos jų saugojimo vietoje.

37 straipsnis Konkursų tvarka

Konkursų tvarka visiems suinteresuotiems asmenims užtikrinamos lygios teisės dalyvauti konkurse.

Atrenkant konkursui pateiktas paraiškas, pirmenybė teikiama toms, kurios yra naudingiausios Bendrijai. Tačiau įsipareigojimo sudaryti sutartį nėra.

38 straipsnis Intervenciniai centrai

1. Komisija skiria intervencinius centrus, kuriuose gali būti saugomi taikant valstybės intervenciją supirkti grūdų ir ryžių sektorių produktai, ir nustato tokio saugojimo sąlygas.

Kai kalbama apie grūdų sektoriaus produktus, Komisija gali skirti kiekvienos grūdų rūšies intervencinius centrus.

2. Sudarydama intervencinių centrų sąrašą Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a) padėtį intervenciniuose centruose konkrečių perviršinių produktų turinčiose vietovėse;

b) į tai, ar yra pakankamai patalpų ir techninių įrenginių;

c) ar jų padėtis yra palanki transporto priemonių atžvilgiu.

39 straipsnis Skerdenų klasifikavimas

1. Bendrijos skerdenų klasifikavimo skales, įskaitant valstybių narių pranešimų apie tam tikrų produktų kainas taisykles Komisija nustato šiuose sektoriuose:

a) Galvijienos (suaugusių galvijų);

b) kiaulienos;

c) avienos ir ožkienos.

2. Nustatydama 1 dalyje minimas Bendrijos skales Komisija visų pirma vadovaujasi tokiais kriterijais:

a) suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimas turi būti grindžiamas galvijo raumeningumo ir riebalinio sluoksnio laipsniu, leidžiančiu suskirstyti skerdenas į klases ir identifikuoti klasifikuotas skerdenas;

b) kiaulių skerdenų klasifikavimas skale turi būti grindžiamas jų raumeningumo ir svorio santykiu, nustatytu pagal raumeningumo procentinio dydžio tiesioginio nustatymo principą, grindžiamu objektyviu išmatavimu ir skerdenų skirstymu į klases bei jų identifikavimu;

c) avių ir ožkų skerdenų klasifikavimas turi būti grindžiamas raumeningumo ir riebalinio sluoksnio laipsniu, leidžiančiu suskirstyti skerdenas į klases ir identifikuoti klasifikuotas skerdenas.

Lengvasvorės avys gali būti klasifikuojamos pagal kitus kriterijus, visų pirma svorį, mėsos ir lašinių spalvą.

40 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Nepažeidžiant jokių ypatingų kompetencijų, kurios Komisijai buvo suteiktos šiame skyriuje, Komisija priima išsamias šio skyriaus įgyvendinimo taisykles, kurios visų pirma gali būti susijusios su:

a) reikalavimais ir sąlygomis, kuriuos turi atitikti produktai, kad juos būtų galima supirkti taikant valstybės intervenciją, kaip nurodyta 9 straipsnyje, arba už kurių privatų saugojimą skiriama pagalba kaip nurodyta 25 ir 28 straipsniuose, visų pirma atsižvelgiant į kokybę, kokybės grupes, kokybės klases, kategorijas, kiekius, pakuotes, įskaitant jų ženklinimą etiketėmis, maksimalų amžių, konservavimą, produktų, su kuriais susijusi intervencinė kaina, gamybos stadiją ir privataus saugojimo trukmę;

b) jeigu taikoma, kainų padidinimo ir sumažinimo skale;

c) mokėjimo agentūrų vykdomo perėmimo bei pagalbos už privatų saugojimą skyrimo tvarka ir sąlygomis, visų pirma:

i) atsižvelgiant į sutarčių sudarymą ir jų turinį;

ii) privataus saugojimo laikotarpio trukme ir sąlygomis, pagal kurias tokie sutartyse nustatyti laikotarpiai gali būti sutrumpinti arba pratęsti;

iii) sąlygomis, pagal kurias gali būti nuspręsta, kad produktai, kuriems taikomos privataus saugojimo sutartys, gali būti pakartotinai parduodami arba kitaip realizuojami;

iv) valstybe nare, kurioje gali būti pateikta privataus saugojimo paraiška.

d) taisyklėmis, susijusiomis su taikant valstybės intervenciją supirktų produktų realizavimo sąlygomis, visų pirma pardavimo kainomis, paėmimo iš sandėlių sąlygomis, ir prireikus su vėlesniu iš sandėlių paimtų produktų naudojimu ar jų paskirtimi, vykdytina kontrole arba taikytina užstatų sistema;

e) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto metinio plano rengimu;

f) 24 straipsnio 2 dalyje nurodyto kaupimo Bendrijos rinkoje sąlygomis;

g) 36 straipsnyje nurodytais leidimais, įskaitant, jeigu tai yra tikrai būtina, nukrypimus nuo prekybos taisyklių;

h) taisyklėmis, susijusiomis su tvarka, kurios reikia laikytis, organizuojant konkursus;

i) 38 straipsnyje minimų intervencinių centrų skyrimo taisyklėmis.

II SKYRIUS SPECIALIOSIOS INTERVENCINėS PRIEMONėS

I SKIRSNIS YPATINGOS RINKOS RĖMIMO PRIEMONĖS

41 STRAIPSNIS Gyvūnų ligos

1. Komisija gali priimti išskirtines paveiktos rinkos rėmimo priemones, siekdama atsižvelgti į prekybos Bendrijos viduje ir prekybos su trečiosiomis šalimis apribojimus, kurie gali atsirasti dėl kovos su gyvūnų ligų plitimu priemonių taikymo.

Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės taikomos šiuose sektoriuose:

a) galvijienos;

b) pieno ir pieno produktų;

c) kiaulienos;

d) avienos ir ožkienos;

e) kiaušinių;

f) paukštienos,

2. 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių imamasi atitinkamos (-ų) valstybė (-ių) narės (-ių) prašymu.

Jų galima imtis tik tuo atveju, jei atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) ėmėsi veterinarijos ir sanitarijos priemonių, skirtų greitai likviduoti epizootines ligas, ir tik tokiu mastu ir per tokį laikotarpį, kurie yra būtini atitinkamai rinkai remti.

42 straipsnis Prarastas vartotojų pasitikėjimas

Komisija gali priimti išskirtinių paukštienos ir kiaušinių rinkų rėmimo priemonių, siekdama atsižvelgti į didelius rinkos sutrikimus, susijusius su vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

Šių priemonių imamasi atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) prašymu.

43 straipsnis Finansavimas

1. Bendrija iš dalies finansuoja 41 ir 42 straipsniuose minimas išskirtines priemones, t. y. 50 % valstybių narių išlaidų.

Tačiau galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos bei avienos ir ožkienos sektoriuose Bendrija iš dalies finansuoja 60 % valstybių narių kovojant su snukio ir nagų liga patirtų išlaidų.

2. Jeigu gamintojai prisideda prie valstybių narių išlaidų, pastarosios užtikrina, kad nebūtų iškraipoma konkurencija tarp skirtingų valstybių narių gamintojų.

3. Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių paramai, skirtai 41 ir 42 straipsniuose nurodytoms išskirtinėms priemonėms finansuoti.

II SKIRSNISPRIEMONĖS GRŪDŲ IR RYŽIŲ SEKTORIUOSE

44 STRAIPSNIS Specialios rinkos priemonės grūdų sektoriuje

1. Komisija gali imtis specialių intervencinių priemonių grūdų sektoriuje, jeigu tai reikalinga dėl rinkoje susidariusios padėties.

2. Specialių intervencinių priemonių pobūdį ir taikymą, taip pat produktų, kuriems taikomos šios priemonės, pardavimo ar kitokio realizavimo sąlygas ir tvarką priima Komisija.

45 straipsnis Specialiosios rinkos priemonės ryžių sektoriuje

1. Komisija gali imtis specialių priemonių tam, kad:

a) nebūtų plačiai taikoma valstybės intervencija tam tikrų Bendrijos regionų ryžių sektoriuje pagal šios dalies I skyriaus II skirsnio nuostatas;

b) būtų kompensuotas dėl stichinių nelaimių atsiradęs žaliavinių ryžių trūkumas.

2. Komisija priima išsamias šio straipsnio įgyvendinimo taisykles.

III SKIRSNISPRIEMONĖS CUKRAUS SEKTORIUJE

46 STRAIPSNIS Mažiausia runkelių kaina

1. Mažiausia kvotinių runkelių kaina yra:

a) 27,83 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais;

b) 26,29 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.

2. 1 dalyje minėta mažiausia kaina taikoma sveikiems ir geros prekinės kokybės, kaip apibrėžė Komisija, cukriniams runkeliams, kurių cukraus kiekis priėmimo punkte sudaro 16 %.

Nustatydama pirmoje pastraipoje minimų cukrinių runkelių kokybę Komisija atsižvelgia į rinkos ir prekybos aplinką ir bet kokius jos pokyčius, visų pirma cukrinių runkelių prekinės kokybės savybes.

3. Cukraus įmonės, perkančios į cukrų perdirbti tinkamus kvotinius runkelius, skirtus perdirbti į kvotinį cukrų, turi sumokėti bent mažiausią kainą, padidintą ar sumažintą atsižvelgus į nukrypimus nuo standartinės kokybės.

Pirmoje pastraipoje minimas padidinimas arba sumažinimas taikomas laikantis įgyvendinimo taisyklių, kurias turi nustatyti Komisija.

4. Cukrinių runkelių, kurių kiekis lygus pramoninio cukraus arba perviršinio cukraus kiekiui, kuriam taikomas 61 straipsnyje numatytas perviršio mokestis, supirkimo kainą suinteresuotoji įmonė koreguoja taip, kad ji būtų bent jau lygi mažiausiai kvotinių runkelių kainai.

47 straipsnis Tarpšakiniai susitarimai

1. Tarpšakiniai prekybos susitarimai ir tiekimo sutartys turi būti suderinami su 3 dalimi ir pirkimo sąlygomis, kurias turi nustatyti Komisija, visų pirma runkelių pirkimą, tiekimą, perėmimą ir atsiskaitymą už juos reglamentuojančiomis sąlygomis.

2. Cukrinių runkelių ir cukranendrių pirkimo sąlygos reglamentuojamos šias žaliavas auginančių Bendrijos augintojų ir Bendrijos cukraus gamybos įmonių sudarytais tarpšakiniais prekybos susitarimais.

3. Tiekimo sutartyse nurodoma, ar iš cukrinių runkelių pagamintas cukraus kiekis bus:

a) kvotinis cukrus,

b) nekvotinis cukrus.

4. Kiekviena cukraus gamybos įmonė valstybei narei, kurioje ji gamina cukrų, pateikia šią informaciją:

a) 3 dalies a punkte nurodytų runkelių, dėl kurių jos prieš sėją sudarė tiekimo sutartis, kiekius ir cukraus kiekį, kuriuo remiantis tos sutartys sudarytos;

b) atitinkamą numatomą išeigą.

Valstybės narės gali reikalauti papildomos informacijos.

5. Cukraus gamybos įmonės, prieš sėją nesudariusios kvotinių runkelių tiekimo mažiausia kaina sutarčių dėl runkelių kiekio, lygiaverčio iš jų pagamintam kvotiniam cukrui, turės mokėti bent mažiausią kvotinių runkelių kainą už visus cukrinius runkelius, kuriuos jos perdirba į cukrų.

6. Atitinkamai valstybei narei pritarus, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose gali būti nukrypstama nuo 3 ir 4 dalių nuostatų.

7. Jeigu nėra jokių tarpšakinių prekybos susitarimų, atitinkama valstybė narė pagal šį reglamentą imasi būtinų priemonių suinteresuotųjų šalių interesams apginti.

48 straipsnis Gamybos mokestis

1. Cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančių įmonių turimoms cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotoms taikomas gamybos mokestis.

2. Nustatomas 12,00 EUR už kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo toną gamybos mokestis. Nustatomas 50 % cukrui taikomo mokesčio izogliukozės gamybos mokestis.

3. Visą pagal 1 dalį mokamo gamybos mokesčio sumą valstybė narė ima iš jos teritorijoje esančių įmonių pagal atitinkamais prekybos metais turimą kvotą.

Mokestį įmonės sumoka ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų vasario pabaigos.

4. Bendrijos cukraus ir inulino sirupo gamybos įmonės gali reikalauti, kad cukrinių runkelių ar cukranendrių augintojai ar cikorijų tiekėjai padengtų iki 50 % atitinkamo gamybos mokesčio.

49 straipsnis Cukraus pašalinimas iš rinkos

1. Kad būtų išsaugota struktūrinė rinkos pusiausvyra išlaikant referencinei kainai artimą kainos lygį, atsižvelgiant į Bendrijos įsipareigojimus pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, vienodas visoms valstybėms narėms kvotinio cukraus, kvotinės izogliukozės ir kvotinio inulino sirupo procentinė dalis gali būti pašalinta iš rinkos iki kitų prekybos metų pradžios.

Tokiu atveju 147 straipsnyje nurodytas įprastinis rafinuoti skirto žaliavinio cukraus importo poreikis atitinkamais prekybos metais sumažinamas tokia pačia proporcija.

2. 1 dalyje nurodyta iš rinkos pašalinamo cukraus procentinė dalis nustatoma ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų spalio 31 d. remiantis tais prekybos metais prognozuojamomis rinkos tendencijomis.

3. Kiekviena įmonė, kuriai suteikta kvota, pašalinimo iš rinkos laikotarpiu savo lėšomis saugo cukrų, kurio kiekis atitinka jos produkcijai pagal kvotą atitinkamais prekybos metais taikant 1 dalyje nurodytą procentinę dalį.

Prekybos metais pašalintas cukraus kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kvotą kitais prekybos metais. Tačiau atsižvelgiant į numatomas cukraus rinkos tendencijas, Komisija gali nuspręsti visą pašalintą cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekį ar jo dalį laikyti einamųjų ir (arba) kitų prekybos metų:

a) perviršiniu cukrumi, izogliukoze ar inulino sirupu, kuriuos galima priskirti pramoniniam cukrui, pramoninei izogliukozei ar pramoniniam inulino sirupui,

b) arba produkcija pagal laikiną kvotą, kurios dalis gali būti skirta eksportui laikantis Bendrijos įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį.

4. Jeigu cukraus pasiūla Bendrijoje nepakankama, Komisija gali nuspręsti, kad tam tikras iš rinkos pašalinto cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekis gali būti parduotas Bendrijos rinkoje iki pašalinimo laikotarpio pabaigos.

5. Laikantis šio straipsnio nuostatų prekybos metais saugomam cukrui negali būti taikomos jokios kitos 12, 29 arba 60 straipsniuose nurodytos saugojimo priemonės.

50 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija gali priimti išsamias šio skirsnio nuostatų taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) kriterijais, kuriuos cukraus gamybos įmonės turi taikyti runkelių pardavėjams paskirstydamos runkelių kiekius, kuriems turi būti taikomos 47 straipsnio 4 dalyje minėtos prieš sėją sudarytos tiekimo sutartys;

b) 49 straipsnio 1 dalyje minėtu iš rinkos pašalinto kvotinio cukraus procentine dalimi;

c) mažiausios kainos mokėjimo sąlygomis tuo atveju, kai iš rinkos pašalintas cukrus parduodamas Bendrijos rinkoje pagal 49 straipsnio 4 dalį;

IV SKIRSNISPASIŪLOS PRITAIKYMAS

51 STRAIPSNIS Priemonės, skirtos palengvinti pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų

Siekdama paskatinti prekybos ir bendros prekybos organizacijas palengvinti pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Komisija gali imtis tokių priemonių gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių bei paukštienos sektoriuose:

a) priemonių kokybei gerinti;

b) priemonių, kuriomis skatinamas geresnis gamybos organizavimas, perdirbimas ir prekyba;

c) priemonių, skirtų palengvinti rinkos kainų tendencijų registravimą;

d) priemonių, skirtų padėti atlikti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomomis gamybos priemonėmis.

III SKYRIUS GAMYBOS APRIBOJIMO SISTEMOS

I SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

52 straipsnis Kvotų sistemos

1. Kvotų sistema taikoma šiems produktams:

a) karvės pienui ir kitiems pieno produktams, kaip nurodyta 62 straipsnio a ir b punktuose;

b) cukrui, izogliukozei ir inulino sirupui.

2. Jei gamintojas viršija nustatytą kvotą ir (jei tai yra cukrus) nepasinaudoja leistinais perviršiniais kiekiais, už tokius kiekius turi būti mokamas perviršio mokestis.

II SKIRSNIS CUKRUS

I POSKIRSNISKVOTų SKYRIMAS IR ADMINISTRAVIMAS

53 straipsnis Kvotų skyrimas

1. Cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos nacionaliniu ar regioniniu lygiu kvotos nustatytos IV priede.

2. Valstybės narės skiria kvotą kiekvienai jos teritorijoje įsisteigusiai ir pagal 54 straipsnį patvirtintai įmonei, gaminančiai cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą.

Kiekvienai įmonei skiriama kvota turi būti lygi Reglamentu (EB) Nr. 318/2006 įmonei 2007–2008 prekybos metais paskirtai kvotai.

3. Jeigu kvota skiriama cukraus gamybos įmonei, turinčiai daugiau nei vieną gamybos ūkinį vienetą, valstybės narės įgyvendina priemones, kurias jos laiko būtinomis, kad būtų tinkamai atsižvelgta į cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų interesus.

54 straipsnis Patvirtintos įmonės

1. Gavusi prašymą, valstybė narė suteikia patvirtinimą cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančiai įmonei ar įmonei, perdirbančiam šiuos produktus į produktą, įtrauktą į 59 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu ta įmonė:

a) įrodo savo kvalifikuotos gamybos pajėgumus;

b) sutinka teikti informaciją ir, kad jai būtų taikoma šiame skyriuje numatyta kontrolė;

c) jeigu ekonominės veiklos vykdytojo patvirtinimo galiojimas nėra sustabdytas arba patvirtinimas nėra atšauktas.

2. Patvirtintos įmonės valstybei narei, kurios teritorijoje nuimamas runkelių ar cukranendrių derlius arba vyksta rafinavimas, teikia šią informaciją:

a) runkelių ar cukranendrių kiekį, dėl kurio sudaryta tiekimo sutartis, taip pat atitinkamą numatytą runkelių ar cukranendrių derlingumą ir cukraus išeigą iš hektaro;

b) pirminius ir galutinius duomenis apie cukrinių runkelių, cukranendrių ir žaliavinio cukraus tiekimą, cukraus gamybą ir ataskaitas apie cukraus atsargas;

c) parduotą baltojo cukraus kiekį ir atitinkamas kainas bei sąlygas.

55 straipsnis Papildoma ir pridėtinė izogliukozės kvota

1. 2008–2009 prekybos metais praėjusių prekybos metų izogliukozės kvota padidinama 100 000 tonų.

Valstybės narės papildomas kvotas įmonėms skiria proporcingai izogliukozės kvotai, skirtai pagal 53 straipsnio 2 dalį.

2. Italija, Lietuva ir Švedija, jų teritorijose įsisteigusiai įmonei pateikus prašymą, gali skirti pridėtinę izogliukozės kvotą laikotarpiu iki 2009–2010 prekybos metų. Maksimalios pridėtinės kvotos kiekvienai valstybei narei yra nustatytos V priede.

3. Už kvotas, paskirtas įmonėms pagal 2 dalį, imamas vienkartinis 730 EUR mokestis. Jis renkamas už kiekvieną paskirtos pridėtinės kvotos toną.

56 straipsnis Kvotų administravimas

1. Komisija vėliausiai iki praėjusių prekybos metų vasario pabaigos patikslina IV priede nurodytas 2008–2009, 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metų kvotas. Patikslinimus ji atlieka atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalies, šio reglamento 55 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnio nuostatas.

2. Atsižvelgdama į Reglamente (EB) Nr. 320/2006 numatytos restruktūrizavimo schemos rezultatus, Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 28 d. nusprendžia, kokiu bendru procentiniu dydžiu kiekvienai valstybei narei ar regionui reikia sumažinti esamas cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotas, siekiant išvengti rinkos pusiausvyros sutrikimo nuo 2010–2011 prekybos metų.

3. Valstybės narės atitinkamai patikslina kiekvienos įmonės kvotą.

57 straipsnis Kvotų perskirstymas šalies viduje

1. Valstybė narė gali sumažinti cukraus ar izogliukozės kvotas, paskirtas jos teritorijoje įsisteigusiai įmonei iki 10 % už kiekvienus prekybos metus.

2. Valstybės narės pagal VI priede nustatytas taisykles ir atsižvelgdamos į kiekvienos suinteresuotosios šalies, ypač cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų, interesus, gali perduoti vienos įmonės kvotas kitai įmonei.

3. Pagal 1 ir 2 dalį sumažintus kiekius atitinkama valstybė narė paskirsto vienai ar daugiau jos teritorijoje esančių įmonių, jau turinčių kvotą ar jos neturinčių.

II POSKIRSNISKVOTOS PERVIRšIS

58 straipsnis Taikymo sritis

Prekybos metais viršijus 53 straipsnyje minėtą kvotą pagamintas cukrus, izogliukozė ar inulino sirupas gali būti:

a) naudojamas gaminant tam tikrus produktus, kaip nurodyta 59 straipsnyje;

b) perkeliamas į kitų prekybos metų kvotinę produkciją pagal 60 straipsnį;

c) naudojamas specialiam tiekimo į atokiausius regionus režimui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006[58] II antraštinę dalį;

arba

d) eksportuojamas neviršijant Komisijos nustatytų kiekybinių apribojimų, nustatytų laikantis pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytų susitarimų įsipareigojimų.

Kitam kiekiui taikomas 61 straipsnyje nurodytas perviršio mokestis.

59 straipsnis Pramoninis cukrus

1. Pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas skiriami vieno iš 2 dalyje nurodytų produktų gamybai, jeigu:

a) jis pagamintas pagal tiekimo sutartį, kurią iki prekybos metų pabaigos sudarė gamintojas ir naudotojas, abu gavę patvirtinimą pagal 54 straipsnį;

bei

b) pristatytas naudotojui ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų lapkričio 30 d.

2. Komisija sudaro produktų, kurių gamybai yra naudojamas pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė arba pramoninis inulinas, sąrašą.

Šis sąrašas visų pirma apima:

a) bioetanolį, spiritą, romą, gyvas mieles ir sirupus, skirtus tepti bei perdirbti į „Rinse appelstroop“;

b) tam tikrus pramoninius produktus, kurių sudėtyje nėra cukraus, bet kurių gamyboje yra naudojamas cukrus, izogliukozė arba inulino sirupas;

c) tam tikrus chemijos arba farmacijos pramonės produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo.

60 straipsnis Cukraus perviršio perkėlimas į kitus metus

1. Kiekviena įmonė gali nuspręsti perkelti į kitus metus visą savo produkcijos perviršį ar jo dalį, viršijančią jos cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kvotą, kad ji būtų laikoma kitų prekybos metų produkcijos dalimi. Nepažeidžiant 3 dalies, tas sprendimas yra neatšaukiamas.

2. 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusios įmonės:

a) informuoja atitinkamą valstybę narę iki tos valstybės narės nustatyto termino:

- apie į kitus metus perkeliamą einamųjų prekybos metų cukranendrių cukraus kiekį – nuo vasario 1 d. iki birželio 30 d.,

- apie į kitus metus perkeliamą einamųjų prekybos metų cukraus arba inulino sirupo kitą kiekį – nuo vasario 1 d. iki balandžio 15 d.;

b) įsipareigoja šį kiekį saugoti savo lėšomis iki einamųjų prekybos metų pabaigos.

3. Jeigu atitinkamais prekybos metais galutinė įmonės produkcija buvo mažesnė nei numatyta priimant sprendimą pagal 1 dalį, perkeltą kiekį ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų spalio 31 d. galima pakoreguoti atgaline data.

4. Į kitus metus perkeltas kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kitų prekybos metų kvotą.

5. Pagal šio straipsnio nuostatas prekybos metais saugomam cukrui negali būti taikomos jokios kitos 12, 29 arba 49 straipsniuose nurodytos saugojimo priemonės.

61 straipsnis Perviršio mokestis

1. Perviršio mokestis imamas už:

a) cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo perviršį, pagamintą bet kuriais prekybos metais, išskyrus į kitus metus perkeltą kiekį, priskirtą kitų prekybos metų kvotinei produkcijai ir saugomą pagal 60 straipsnį, arba už 58 straipsnio c ir d punktuose nurodytus kiekius;

b) pramoninio cukraus, pramoninės izogliukozės ir pramoninio inulino sirupo kiekį, dėl kurio iki datos, kurią nustatys Komisija, nepateikta jokių įrodymų, kad jis buvo perdirbtas į vieną iš 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų;

c) cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekį, atšauktą iš rinkos pagal 49 straipsnį, ir dėl kurio nėra įvykdyti 49 straipsnio 3 dalyje numatyti įsipareigojimai.

2. Siekdama išvengti 1 dalyje nurodytų kiekių kaupimosi, Komisija nustato tinkamai didelį perviršio mokestį.

3. Pagal 1 dalį mokamą perviršio mokestį valstybė narė renka iš jos teritorijoje esančių įmonių už 1 dalyje minėtos produkcijos kiekius, įmonėms nustatytus atitinkamais prekybos metais.

III SKIRSNIS PIENAS

I POSKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

62 straipsnis Apibrėžtys

Šiame skirsnyje:

a) „pienas“ – iš vienos ar daugiau karvių primelžta produkcija;

b) „kiti pieno produktai“ – bet kuris pieno produktas, išskyrus pieną, visų pirma nugriebtas pienas, sviestas, jogurtas ir sūris; prireikus, jie gali būti perskaičiuojami į „pieno ekvivalentus“, taikant Komisijos nustatytus koeficientus;

c) „gamintojas“ – tai ūkininkas, turintis ūkį geografinėje valstybės narės teritorijoje ir gaminantis pieną bei juo prekiaujantis arba ketinantis tai daryti artimiausiu metu;

d) „ūkis“ – tai ūkis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio b punkte;

e) „supirkėjas“ – įmonės arba grupės, kurios superka pieną iš gamintojų, tam kad:

- jis būtų kaupiamas, pakuojamas, laikomas, atšaldomas ir perdirbamas, taip pat pateikiamas pagal sutartį,

- jį parduotų vienai ar daugiau įmonių, apdorojančių arba perdirbančių pieną ar gaminančių kitus pieno produktus.

Vis dėlto supirkėju laikoma ir bet kuri supirkėjų grupė toje pačioje geografinėje teritorijoje, kurioje vykdomos administravimo ir apskaitos operacijos, būtinos mokesčiams mokėti jų narių vardu. Taikant šios pastraipos pirmąjį sakinį, Graikija laikoma viena geografine teritorija ir oficialia įstaiga ji gali laikyti pirmiau minėtą supirkėjų grupę;

f) „pristatymas“ – pristatymas pieno, kurį be jokių kitų pieno produktų gamintojas pristato supirkėjui nepaisant, ar jį veža pats gamintojas, supirkėjas, tokius produktus gaminanti ar apdorojanti įmonė ar trečioji šalis;

g) „tiesioginis pardavimas“ – bet koks pardavimas ar perdavimas, kai gamintojas pieną parduoda ar perduoda tiesiai vartotojui, taip pat bet kuris gamintojo vykdomas kitų pieno produktų pardavimas ar perdavimas. Komisija, nepažeisdama šio straipsnio f punkte pateiktos sąvokos „pristatymas“ apibrėžties, gali pakoreguoti sąvokos „tiesioginis pardavimas“ apibrėžtį, siekdama visų pirma užtikrinti, kad jokiam pieno ar kitų parduodamų produktų kiekiui nebūtų daroma išimtis iš kvotų tvarkos;

h) „pardavimas“ – pieno pristatymai arba pieno ar kitų pieno produktų tiesioginiai pardavimai;

i) „individuali kvota“ – balandžio 1 d. gamintojui skiriama kvota bet kuriam dvylikos mėnesių laikotarpiui;

k) „nacionalinė kvota“ – kiekviena valstybei narei nustatyta ir 63 straipsnyje nurodyta kvota;

l) „gautoji kvota“ – gamintojo kovo 31 d. turima kvota dvylikos mėnesių laikotarpiui, pagal kurį skaičiuojamas mokestis, atsižvelgus į visą šiame reglamente numatytą perdavimą, pardavimą, perskaičiavimą ir laikinai pakeistą paskirstymą, kurie buvo per tą dvylikos mėnesių laikotarpį.

II POSKIRSNISKVOTų SKYRIMAS IR ADMINISTRAVIMAS

63 straipsnis Nacionalinės kvotos

1. Nacionalinės pieno perdirbimo kvotos ir kitų pieno produktų, kuriais iš dvylikos mėnesių, skaičiuojant nuo 2008 m. balandžio 1 d., (toliau tai vadinama „dvylikos mėnesių laikotarpiais“) nepertraukiamai prekiaujama septynis, kvotos nustatomos [VII priedo 1 punkte].

2. 1 punkte nurodytos kvotos padalinamos gamintojams pagal 64 straipsnį, atskiriant pristatymą ir tiesioginį pardavimą. Bet koks nacionalinių kvotų perviršis nustatomas kiekvienoje valstybėje narėje nacionaliniu lygiu pagal šį skirsnį ir atskiriant pristatymą ir tiesioginį pardavimą.

3. VII priedo 1 punkte nurodytos nacionalinės kvotos nustatomos nepažeidžiant galimo jų peržiūrėjimo atsižvelgiant į bendrą padėtį rinkoje ir konkrečias sąlygas tam tikrose valstybėse narėse.

4. Bulgarijai ir Rumunijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta VII priedo 2 punkte. Šiuo rezervu galima naudotis nuo 2009 m. balandžio 1 d. tiek, kiek nuo 2002 m. bus sumažėjęs pieno ir pieno produktų vartojimas kiekvienos iš tų šalių ūkiuose.

Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir dėl jo paskirstymo į pristatymo ir tiesioginio pardavimo kvotas priima Komisija, atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikiamas ataskaitas. Šiose ataskaitose išsamiai aprašomi šalies pienininkystės sektoriaus realaus restruktūrizavimo proceso rezultatai ir kryptys, ypač perėjimas nuo gamybos vartojimui ūkio viduje prie rinkai skirtos gamybos.

5. Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nustatytos nacionalinės kvotos apima visą supirkėjui pristatytą arba tiesiogiai vartotojams parduotą karvės pieną ar pieno ekvivalentą nepriklausomai nuo to, ar jis pagamintas ar parduotas pagal šiose šalyse taikomą pereinamojo laikotarpio priemonę.

64 straipsnis Individualios kvotos

1. Valstybės narės nustato individualias gamintojo kvotas pagal individualų referencinį kiekį arba kiekius, skirtus pagal Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 2 straipsnį per dvylikos mėnesių laikotarpį, prasidėjusį 2007 m. balandžio 1 d.

2. Gamintojai gali turėti vieną ar dvi individualias kvotas, vieną – pristatymui, kitą – pardavimui. Gamintojo kiekius iš vieno kvotos tipo į kitą gali perkelti tik atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, gamintojui pateikus tinkamai pagrįstą prašymą.

3. Jei gamintojas turi dviejų tipų kvotas, jo bet kurio mokėtino mokesčio dalis apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną kvotos tipą.

4. Komisija, siekdama suteikti kompensaciją Suomijos SLOM gamintojams, gali padidinti Suomijai skirtą nacionalinę kvotą, paskirstytą 63 straipsnyje minimam pristatymui, iki 200000 tonų. Šis rezervas, kuris turi būti paskirtas laikantis Bendrijos teisės aktų, turi būti naudojamas išskirtinai gamintojams, kurių teisė vėl imtis gamybos buvo paveikta šalies stojimo į ES.

5. Individualios kiekvieno atitinkamo dvylikos mėnesio laikotarpio kvotos, prireikus, gali būti keičiamos taip, kad kiekvienos valstybės narės individualių kvotų, skirtų pristatymui ir tiesioginio pardavimo, suma neviršytų atitinkamos nacionalinės kvotos dalies, pakoreguotos pagal 66 straipsnį, atsižvelgiant į bet kurį sumažinimą, kuris buvo atliktas skiriant kvotą į nacionalinį rezervą, kaip numatyta 68 straipsnyje.

65 straipsnis Kiekių iš nacionalinio rezervo paskirstymas

Valstybės narės priima taisykles, pagal kurias gamintojams būtų skiriama visa arba dalis kvotos iš nacionalinio rezervo, numatyto 68 straipsnyje, remiantis objektyviais kriterijais, apie kuriuos būtina pranešti Komisijai.

66 straipsnis Kvotų administravimas

1. Komisija peržiūri kiekvienos valstybės narės kiekvieno atitinkamo laikotarpio nacionalinių kvotų suskirstymą į „pristatymą“ ir „tiesioginį pardavimą“ prieš baigiantis tokiam laikotarpiui, atsižvelgdama į individualų kvotų suskirstymą į „pristatymą“ ir „tiesioginį pardavimą“ pagal gamintojų pageidavimus.

2. Valstybės narės kasmet, iki tam tikros datos ir laikydamosi Komisijos pagal 185 straipsnio 2 dalį nustatytų taisyklių, pateikia informaciją, būtiną:

a) atlikti šio straipsnio 1 dalyje minimą koregavimą;

b) apskaičiuoti perviršio mokestį, kurį jos turi sumokėti.

67 straipsnis Riebumas

1. Kiekvienam gamintojui nustatomas referencinis riebumas, taikytinas tam gamintojui paskirtai individualiai kvotai arba kvotoms.

2. Kvotų, kurios gamintojams buvo paskirtos 2008 m. kovo 31 d. pagal 64 straipsnio 1 dalį, referencinis riebumas, minimas 1 dalyje, yra su ta kvota susijęs referencinis riebumas tą dieną.

3. Referencinis riebumas keičiamas atliekant 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus perskaičiavimus, arba įsigyjant ar perduodant kvotas.

4. Naujiems gamintojams, kuriems individuali pristatymo kvota buvo skirta tik iš bendro nacionalinio rezervo, referencinį riebumą nustato Komisija.

5. Individualus referencinis riebumas, minimas 1 dalyje, yra prireikus koreguojamas įsigaliojus šiam reglamentui ir, jei būtina, vėliau kiekvieno dvylikos mėnesių laikotarpio pradžioje, kad kiekvienai valstybei narei apskaičiuotas vidutinis individualus referencinis riebalų kiekis neviršytų daugiau kaip 0,1 g/kg referencinio riebalų kiekio, nurodyto VIII priede.

Komisija, remdamasi 2004 m. skaičiais, peržiūri VIII priede nurodytą Rumunijai nustatytą referencinį riebalų kiekį ir, prireikus, jį koreguoja.

68 straipsnis Nacionalinis rezervas

1. Kiekviena valstybė narė sudaro nacionalinį rezervą kaip nacionalinių kvotų, nustatytų VII priede, dalį visų pirma, kad galėtų vykdyti 65 straipsnyje numatytus kvotų paskirstymus. Nacionalinis rezervas prireikus papildomas priimant grąžinamus kiekius, kaip numatyta 69 straipsnyje, išlaikant dalį perduotų kiekių, kaip numatyta 73 straipsnyje, arba tolygiai mažinant visas individualias kvotas. Tokių kvotų pirminė paskirtis lieka tokia pati, t. y. pristatymui arba tiesioginiam pardavimui.

2. Bet kuri valstybei narei paskirta papildoma kvota automatiškai patenka į nacionalinį rezervą ir suskirstoma į pristatymo ir tiesioginio pardavimo dalis, atsižvelgiant į iš anksto numatomus poreikius.

3. Į nacionalinį rezervą skiriamų kvotų referencinis riebumas nenurodomas.

69 straipsnis Veiklos nevykdymo atvejai

1. Jei individualias kvotas turintis fizinis ar juridinis asmuo dvylikos mėnesių laikotarpiu neatitinka 62 straipsnio c punkte minimų sąlygų, jo kvotos kiekiai grąžinami į nacionalinį rezervą ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai toks asmuo ne vėliau tos datos dar kartą tampa gamintoju, kaip apibrėžta 62 straipsnio c punkte.

Jei asmuo ar ūkio subjektas iš naujo tampa gamintoju ne vėliau kaip iki antrojo dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos, visa arba dalis individualios kvotos, paimtos iš to asmens ar ūkio, grąžinama tokiam asmeniui ar įmonei ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. po atitinkamos paraiškos pateikimo datos.

2. Jei gamintojai neparduoda kiekio, kuris sudaro mažiausiai 70 % jų individualios kvotos bent vienu dvylikos mėnesių laikotarpiu, valstybės narės gali priimti sprendimą dėl to, ar gamintojas turėtų grąžinti ir kokiomis sąlygomis grąžinti visą ar dalį nepanaudoto referencinio kiekio į nacionalinį rezervą.

Valstybės narės gali nustatyti sąlygas, kuriomis referencinis kiekis yra perskirstomas gamintojui, jei jis vėl pradeda prekiauti.

3. Tačiau 1 ir 2 dalys netaikomos force majeure atvejais ir tinkamai motyvuotais atvejais, kurie laikinai turi įtakos atitinkamų gamintojų gamybos pajėgumui ir yra pripažinti kompetentingos institucijos.

70 straipsnis Laikini perdavimai

1. Iki kiekvieno dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos valstybės narės leidžia tą laikotarpį laikinai perduoti dalį individualių kvotų, kurių, nors ir turi tam teisę, gamintojai neketina išnaudoti.

Valstybės narės reguliuoja perdavimo operacijas pagal gamintojų kategorijas arba atitinkamas pieno gamybos struktūras, gali jas apriboti iki supirkėjo arba regionų lygmens, leisti užbaigti perdavimus 69 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ir nustatyti, kokia apimtimi perdavėjas gali kartoti perdavimo operacijas.

2. Bet kuri valstybė narė gali priimti sprendimą neįgyvendinti 1 dalies, remdamasi vienu ar abiem šių kriterijų:

a) būtinybe palengvinti struktūrinius pakeitimus ir pertvarkymus;

b) svarbiais administraciniais poreikiais.

71 straipsnis Kvotų perdavimas kartu su žeme

1. Individualios kvotos perduodamos kartu su parduodamu, išnuomojamu, perleidžiamu (pagal faktinį arba numatomą paveldėjimą) ūkiu jį perimantiems gamintojams, ar kitais, panašias teisines pasekmes gamintojams turinčiais būdais, laikantis išsamių taisyklių, kurias nustato valstybės narės, atsižvelgdamos į pieno produktų gamybai naudojamą plotą ar kitus objektyvius kriterijus ir, prireikus, į bet kurį šalių susitarimą. Kvotos dalis, kuri, jei tokia yra, nebuvo perduota kartu su ūkiu, patenka į nacionalinį rezervą.

2. Tais atvejais, jei kvotos buvo arba yra perduodamos pagal 1 dalį pagal kaimo nuomos sutartis arba kitas, panašių teisinių pasekmių priemones, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti, kad kvotos būtų paskirtos išimtinai gamintojams, gali priimti sprendimą neleisti perduoti kvotos kartu su ūkiu.

3. Tais atvejais, jei žemė perduodama valdžios institucijoms ir (arba) naudoti visuomenės interesams, arba jei perdavimas vykdomas ne žemės ūkio tikslais, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi būtinų priemonių teisėtiems šalių interesams apsaugoti, ir visų pirma, kad žemės atsisakantys gamintojai turėtų galimybę tęsti pieno gamybą, jei to pageidautų.

4. Nesant šalių susitarimo, jei nuoma pasibaigia ir nėra galimybės ją atnaujinti tomis pačiomis sąlygomis, arba yra susiklosčiusios panašių teisinių pasekmių aplinkybės, paskirtos individualios kvotos arba jų dalis yra perduodamos jas perimančiam gamintojui laikantis valstybės narės patvirtintų nuostatų, atsižvelgiant į teisėtus šalių interesus.

72 straipsnis Specialios perdavimo priemonės

1. Siekdamos sėkmingo pieno gamybos restruktūrizavimo arba aplinkos apsaugos gerinimo, valstybės narės, vadovaudamosi išsamiomis taisyklėmis, kurias jos nustato atsižvelgusios į teisėtus suinteresuotųjų šalių interesus, gali:

a) teikti vienkartinę ar dalimis per vienerius metus išmokamą kompensaciją gamintojams, kurie įsipareigoja visiškai ar iš dalies nevykdyti pieno gamybos ir grąžinti dėl to neišnaudotas individualias kvotas į nacionalinį rezervą;

b) pagal objektyvius kriterijus nustatyti sąlygas, kuriomis gamintojai dvylikos mėnesių laikotarpio pradžioje mainais į išmoką gali gauti individualias kvotas, perskirstytas kompetentingos institucijos arba tos institucijos paskirtos įstaigos, kurių kiti gamintojai atsisakė praėjusio dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigoje mainais į vienkartinę ar dalimis per vienerius metus išmokamą kompensaciją, lygią pirmiau minimai išmokai;

c) centralizuoti ir kontroliuoti be žemės perduotas kvotas;

d) jei žemė perduodama siekiant gerinti aplinkos apsaugą, numatyti, kad atitinkamos individualios kvotos būtų skiriamos gamintojui, kuris atsisakė žemės, bet nori tęsti pieno gamybą;

e) nustatyti, remiantis objektyviais kriterijais, regionus arba supirkimo zonas, kuriose, siekiant pagerinti pieno gamybos struktūrą, leidžiami nuolatiniai kvotų perdavimai neperduodant atitinkamos žemės;

f) gamintojui pateikus paraišką kompetentingai institucijai arba tos institucijos paskirtai įstaigai, leisti galutinį kvotų perdavimą neperduodant atitinkamos žemės, arba, atvirkščiai, siekiant pagerinti pieno gamybos struktūrą tame ūkyje arba sudaryti galimybes gamybai plėsti.

2. 1 dalies nuostatos gali būti taikomos nacionaliniu lygiu, atitinkamu teritoriniu lygiu arba nustatytose surinkimo zonose.

73 straipsnis Kvotos dalies grąžinimas į rezervą

1. Perdavimų, minimų 71 ir 72 straipsniuose, atveju valstybės narės, vadovaudamosi objektyviais kriterijais, dalį individualios kvotos gali palikti savo nacionaliniame rezerve.

2. Tais atvejais, jei kvotos buvo arba yra perduodamos pagal 71 ir 72 straipsnius kartu su atitinkama žeme arba be jos pagal kaimo nuomos sutartis arba kitas, panašių teisinių pasekmių priemones, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti, kad kvotos būtų paskirtos išimtinai gamintojams, gali priimti sprendimą, ar atitinkamą perduotą referencinį kiekį grąžinti į nacionalinį rezervą, jei taip – kokiomis sąlygomis.

74 straipsnis Pagalba įsigyjant kvotas

Jokia valdžios institucija negali skirti finansinės paramos, tiesiogiai susijusios su kvotų įsigijimu parduodant, perduodant arba paskirstant kvotas pagal šį skirsnį.

III POSKIRSNISKVOTOS PERVIRšIS

75 straipsnis Perviršio mokestis

1. Perviršio mokestis mokamas už pieno ir kitus pieno produktus, parduotus viršijant pagal II poskirsnį nustatytą nacionalinę kvotą.

Nustatytas mokestis yra EUR 27,83 už 100 kg pieno.

2. Valstybės narės privalo Bendrijai mokėti perviršio mokestį už nacionalinių kvotų perviršį, kuris nustatomas nacionaliniu lygiu ir atskirai už pristatymą ir tiesioginį pardavimą, ir spalio 16 – lapkričio 30 d. laikotarpiu, einančiu po atitinkamo dvylikos mėnesio laikotarpio, įmoka į EŽŪGF iki 99 % mokėtinos sumos.

3. Jei 1 dalyje nurodytas perviršio mokestis nesumokamas iki nustatytos datos, Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, atima neišskaičiuoto peviršio mokesčio sumos ekvivalentą iš mėnesinių išmokų pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 14 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį. Prieš priimdama tokį sprendimą, Komisija perspėja atitinkamą valstybę narę, kuri apie savo poziciją praneša per vieną savaitę. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2040/2000[59] 14 straipsnio nuostatos netaikomos.

4. Komisija nustato šio straipsnio įgyvendinimo tvarką.

76 straipsnis Gamintojų įnašas į mokėtiną perviršio mokestį

Visas perviršio mokestis paskirstomas pagal 77 ir 80 straipsnių nuostatas gamintojams, kurie viršijo bet kuriuos nacionalinės kvotos tipus, minimus 63 straipsnio 2 dalyje.

Nepažeidžiant 77 straipsnio 3 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies, gamintojai įsipareigoja valstybei narei mokėti įnašą į perviršio mokestį, apskaičiuotą pagal 66, 67 ir 77 straipsnius, vien dėl to, kad viršijo turimas kvotas.

77 straipsnis Perviršio mokestis už pristatymą

1. Siekiant sudaryti galutinę perviršio mokesčio ataskaitą, kiekvieno gamintojo pristatyti kiekiai yra didinami arba mažinami, siekiant atspindėti skirtumą tarp realaus riebumo ir referencinio riebumo, pagal Komisijos nustatytus koeficientus ir sąlygas.

2. Jei nacionaliniu lygiu pristatymo, pakoreguoto pagal 1 dalį, suma yra mažesnė nei faktinio pristatymo suma, perviršio mokestis skaičiuojamas pastarojo pagrindu. Tokiais atvejais kiekvienas koregavimas sumažinant yra proporcingai supaprastinamas, kad pakoreguoto pristatymo suma būtų suderinta su faktinio pristatymo suma.

Jei pristatymo, pakoreguoto pagal 1 dalį, suma yra didesnė nei faktinio pristatymo, perviršio mokestis skaičiuojamas pirmosios pagrindu.

3. Kiekvieno mokėtojo įnašas į mokėtiną perviršio mokestį nustatomas valstybės narės sprendimu, perskirsčius arba neperskirsčius visas pristatymams skirtos nacionalinės kvotos dalis proporcingai individualioms kiekvieno gamintojo kvotoms arba pagal objektyvius kriterijus, kuriuos turi nustatyti valstybės narės:

a) nacionaliniu lygiu – remiantis suma, kuria buvo padidintas kiekvieno gamintojo referencinis kiekis, arba

b) pirmiausia supirkėjui, o vėliau, prireikus, nacionaliniu lygiu.

78 straipsnis Supirkėjų vaidmuo

1. Supirkėjai atsako už įnašo iš gamintojų surinkimą, kuris iš pastarųjų renkamas kaip perviršio mokestis ir sumokamas valstybės narės kompetentingai institucijai iki tam tikros datos ir Komisijos nustatyta tvarka, šių įnašų sumą išskaitant iš pieno kainos, kuri mokama dėl viršytos gamintojo produkcijos, arba, jei tai nepadaroma, ją surenkant kokiu kitu tinkamu būdu.

2. Tais atvejais, jei supirkėjas visiškai arba iš dalies pakeičia vieną ar daugiau kitų supirkėjų, į tokių supirkėjų turimas individualias kvotas atsižvelgiama likusią dar nepasibaigusio dvylikos mėnesių laikotarpio dalį, išskaičiavus jau pristatytus kiekius ir atsižvelgus į jų riebumą.

Pirmos pastraipos nuostatos taikomos tais atvejais, jei gamintojas pakeičia supirkėją.

3. Jei atitinkamu laikotarpiu kiekiai, kuriuos pristatė gamintojas, viršija šią gamintojo turimą pieno kvotą, atitinkama valstybė narė gali priimti sprendimą, kad bet kurių tokio gamintojo pristatymų atveju dalį kvotą viršijančio pieno kainos supirkėjas išskaitytų kaip gamintojo įnašo avansą, laikydamasis išsamių valstybės narės nustatytų taisyklių. Valstybė narė gali parengti ypatingą tvarką, pagal kurią supirkėjai galėtų šį avansą išskaityti tais atvejais, jei gamintojai pieną pristato keletui supirkėjų.

79 straipsnis Patvirtinimas

Supirkėjo statusą iš anksto patvirtina valstybė narė pagal Komisijos nustatytus kriterijus.

Komisija nustato tiesioginio pardavimo atveju gamintojams taikomas sąlygas ir jų pateikiamą informaciją.

80 straipsnis Perviršio mokestis už tiesioginį pardavimą

1. Tiesioginio pardavimo atveju kiekvieno gamintojo įnašas į mokamą perviršio mokestį nustatomas valstybės narės sprendimu po to, kai bet kuri nepanaudoto nacionalinės kvotos kiekio, skirto tiesioginio pardavimo dalis perskirstoma arba neperskirstoma atitinkamu teritoriniu arba nacionaliniu lygiu.

2. Valstybės narės nustato gamintojo įnašo į perviršio mokestį apskaičiavimo pagrindą pagal visą parduoto, perduoto arba pieno produktams, kurie buvo parduoti arba perduoti, gaminti sunaudoto pieno kiekį, taikydamos Komisijos nustatytus kriterijus.

3. Nustatant galutinę perviršio mokesčio sumą, neatsižvelgiama į jokius koregavimus, susijusius su riebumu.

4. Komisija nustato, kaip ir kada perviršio mokestis turi būti sumokėtas valstybės narės kompetentingai institucijai.

81 straipsnis Sumokėtas per didelis arba visai nesumokėtas perviršio mokestis

1. Jeigu pristatymo arba tiesioginio pardavimo atveju nustatoma, kad mokėtinas mokestis ir iš gamintojų surinktas įnašas yra didesnis nei perviršio mokestis, valstybė narė gali:

a) visą arba dalį perviršio panaudoti 72 straipsnio 1 dalies a punkte minimoms priemonėms finansuoti ir (arba)

b) visą arba dalį jo perskirstyti gamintojams:

- kurie atitinka valstybių narių remiantis objektyviais kriterijais nustatytas prioritetines kategorijas per Komisijos nustatytą laikotarpį arba

- kuriems poveikį daro išimtinės aplinkybės, atsiradusios dėl kurios nors su pieno ir kitų pieno produktų kvota nesusijusia nacionaline taisykle, kuri buvo nustatyta šiame skyriuje.

2. Jei nustatoma, kad perviršio mokesčio mokėti nereikia, bet kuris supirkėjų ar valstybės narės surinktas avansas grąžinamas ne vėliau kaip iki kito dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos.

3. Jei supirkėjas nevykdo įsipareigojimo surinkti gamintojų įnašą į mokestį pagal 78 straipsnį, valstybė narė gali surinkti nesumokėtas sumas tiesiai iš gamintojo, netaikant jokių apribojimų dėl baudų skyrimo įsipareigojimų nevykdančiam supirkėjui.

4. Jei gamintojas ar supirkėjas nesilaiko mokėjimo termino, Komisijos nustatytos įsiskolinimo palūkanos mokamos valstybei narei.

IV SKIRSNIS NUOSTATOS DĖL TVARKOS

82 STRAIPSNIS Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skirsnio nuostatų taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) išsamiomis 58, 59, 60 ir 61 straipsnių taikymo taisyklėmis, visų pirma su gamybos grąžinamųjų išmokų skyrimo sąlygomis, tokių išmokų sumomis ir kiekiais, už kuriuos tokios išmokos gali būti mokamos;

b) 54 straipsnyje nurodytų patvirtintų įmonių pateikta informacija bei su sankcijų taikymo, įmonių patvirtinimo sustabdymo arba panaikinimo kriterijais;

c) 55 ir 61 straipsniuose nurodytų sumų nustatymu;

d) nukrypti nuo 60 straipsnyje nurodytų datų leidžiančiomis nuostatomis.

IV SKYRIUS PAGALBOS SCHEMOS

I SKIRSNIS PAGALBA UŽ PERDIRBIMĄ

I POSKIRSNISSAUSIEJI PAšARAI

83 straipsnis Pagalbą galinčios gauti įmonės

1. Pagalba už sausųjų pašarų sektoriui priklausančių produktų perdirbimą išmokama tokius produktus perdirbančioms įmonėms, jei jos gali būti priskirtos bent vienai iš šių kategorijų:

a) perdirbimo įmonės, sudariusios sutartis su džiovinti skirtų pašarų augintojais. Jei sudaroma specialaus užsakymo sutartis dėl augintojo pristatytų pašarų perdirbimo, joje turi būti įtraukta sąlyga, kad perdirbimo įmonės turi įsipareigoti sumokėti augintojui pagalbos išmoką, gautą už kiekį perdirbtą pagal sutartį;

b) įmonės, kurios perdirbo savo pačių kultūras, arba, jeigu tai yra įmonių grupė – grupės narių kultūras;

c) įmonės, gavusios žaliavas iš fizinių arba juridinių asmenų, kurie buvo sudarę sutartis su džiovinti skirtų pašarų augintojais.

2. 1 dalyje numatyta pagalba mokama už tuos sausuosius pašarus, kurie buvo išvežti iš perdirbimo įmonės ir kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a) didžiausias drėgnis yra 11–14 %, kuris, priklausomai nuo produkto pateikimo, gali skirtis;

b) mažiausias bendras žalių baltymų kiekis sausojoje medžiagoje yra ne mažesnis nei:

i) 15 % produktų, nurodytų 1 priedo IV dalies a punkte ir b punkto antroje įtraukoje;

ii) 45 % produktų, nurodytų 1 priedo IV dalies b punkto pirmoje įtraukoje;

c) jie yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.

84 straips nis Išankstinis mokėjimas

1. Perdirbimo įmonės turi teisę gauti 19,80 EUR išankstinį mokėjimą už toną arba, pateikę 6,60 EUR už toną užstatą – 26,40 EUR už toną.

Valstybės narės atlieka reikiamus patikrinimus dėl teisės į pagalbą turėjimo. Išankstinis mokėjimas sumokamas nustačius, kad teisė į pagalbą yra pagrįsta.

Tačiau išankstinis mokėjimas gali būti mokamas dar nenustačius, ar priklauso teisė į pagalbą, jeigu perdirbėjas pateikia užstatą, kuris yra lygus išankstinio mokėjimo sumai, prie jos pridėjus 10 %. Šis užstatas taip pat laikomas užstatu pagal pirmą pastraipą. Nustačius, kad teisė į pagalbą yra pagrįsta, užstatas sumažinamas iki pirmojoje pastraipoje nurodyto dydžio ir visiškai grąžinamas sumokėjus visą pagalbos likutį.

2. Išankstinis mokėjimas gali būti mokamas tik po to, kai sausieji pašarai bus išvežti iš perdirbimo įmonės.

3. Sumokėjus išankstinį mokėjimą, išankstinio mokėjimo ir visos perdirbimo įmonei mokėtinos pagalbos sumos skirtumas išmokamas atsižvelgiant į 85 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4. Jeigu išankstinio mokėjimo suma yra didesnė nei visa suma, kurią perdirbimo įmonė turi teisę gauti pagal 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės narės kompetentingai institucijai pareikalavus, perdirbėjas jai grąžina permokėtą sumą.

85 straipsnis Pagalbos dydis

1. 83 straipsniu nustatoma pagalba yra 33 EUR už toną.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei prekybos metais sausųjų pašarų, už kuriuos prašoma pagalba, kiekis yra didesnis nei 86 straipsnyje nustatytas didžiausias garantuotas kiekis, pagalbos dydis valstybėms narėms, kuriose produkcijos kiekis viršija garantuotą nacionalinį kiekį, sumažinamas, sumažinant išlaidas proporcingai valstybės narės perviršio daliai, lyginant ją su visa perviršių suma.

Sumažinimo dydį nustato Komisija, užtikrindama, kad biudžeto išlaidos neviršytų tokio lygio, koks jis būtų buvęs, jei nebūtų buvęs viršytas maksimalus garantuotas kiekis.

86 straipsnis Garantuotas kiekis

Prekybos metais nustatomas 4 960 723 tonų dehidruotų ir (arba) saulėje išdžiovintų pašarų didžiausias garantuotas kiekis (DGK), už kurį skiriama 83 straipsnyje numatyta pagalba. Šis kiekis proporcingai paskirstomas susijusioms valstybėms narėms, kaip nacionalinis garantuotas kiekis pagal IX priedo B punktą.

87 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio poskirsnio nuostatų įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) deklaracijomis, kurias turi pateikti įmonės, pateikdamos paraišką dėl pagalbos;

b) sąlygomis, kurios turi būti įvykdytos, siekiant nustatyti, ar galima skirti pagalbą, pirmiausia atsižvelgiant į atsargos apskaitos dokumentus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus;

c) šiame poskirsnyje numatytos pagalbos skyrimu, išankstiniu mokėjimu bei 83 straipsnio 3 dalyje nurodyto užstato grąžinimu;

d) sąlygomis ir kriterijais, kuriuos turi įvykdyti G 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės ir tais atvejais, kai įmonėms žaliavas tiekia fiziniai ar juridiniai asmenys, – taisyklėmis dėl tokių asmenų pateikiamų garantijų;

e) džiovinimui skirtų pašarų pirkėjų tvirtinimo sąlygomis, kurias turi taikyti valstybės narės;

f) 83 straipsnio 2 dalyje nurodytų kokybės standartų nustatymo kriterijais;

g) kriterijais, taikomais sutartį siekiančioms pasirašyti šalims, ir tokiose sutartyse pateikiama informacija;

h) 86 straipsnyje nurodyto didžiausio garantuoto kiekio taikymu;

i) kitais 83 straipsnį papildančiais reikalavimais, pirmiausiai dėl karotino ir skaidulų kiekio.

II POSKIRSNISLINAI IR PLUOšTINėS KANAPėS

88 straipsnis Pagalbos skyrimo reikalavimai

1. Pagalba už pluoštinių linų ir pluoštinių kanapių perdirbimą skiriama leidimus turintiems pirminiams perdirbėjams remiantis iš šiaudelių, dėl kurių su ūkininku buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, faktiškai gauto pluošto kiekiu.

Tačiau tais atvejais, kai ūkininkai išlaiko šiaudelių, kuriuos jiems pagal sutartį perdirbo leidimą turintis pirminis perdirbėjas, nuosavybės teisę ir įrodo, kad gautą pluoštą jie yra pateikę į rinką, pagalba skiriama ūkininkams.

Tais atvejais, kai leidimą turintis pirminis perdirbėjas ir ūkininkas yra vienas ir tas pats asmuo, pirkimo–pardavimo sutartį pakeičia atitinkamos šalies įsipareigojimas perdirbimą atlikti pačiai.

2. Šiame poskirsnyje „leidimą turintis pirminis perdirbėjas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą pagal nacionalinę teisę, arba jos nariai, kuriems valstybės narės, kurios teritorijoje yra jo ar jos įrenginiai, kompetentingos institucijos yra išdavusios leidimą gaminti linų ar kanapių pluoštą.

89 straipsnis Pagalbos dydis

1. 88 straipsniu nustatomas pagalbos dydis yra 200 EUR už perdirbto ilgo linų pluošto toną.

2. Pluošto kiekiai, už kuriuos galima gauti pagalbą, ribojami remiantis plotais, kurie yra vienos iš 88 straipsnyje paminėtų sutarčių arba įsipareigojimų objektas.

Pirmoje pastraipoje paminėtas ribas nustato valstybės narės, kad galėtų laikytis 91 straipsnyje nurodytų nacionalinių garantuojamų kiekių.

90 straipsnis Išankstinis mokėjimas

Leidimą turinčių pirminių perdirbėjų prašymu 88 straipsnyje nurodytos pagalbos išankstinis mokėjimas mokamas remiantis gauto pluošto kiekiu.

91 straipsnis Garantuotas kiekis

1. Didžiausias nustatytas vienerių prekybos metų garantuotas kiekis, už kurį gali būti skiriama pagalba, yra 80 878 tonų. Šis kiekis proporcingai paskirstomas konkrečioms valstybėms narėms kaip nacionalinis garantuotas kiekis pagal IX priedo A punktą.

2. Tais atvejais, kai vienoje valstybėje narėje gautas pluoštas yra kilęs iš kitoje valstybėje narėje užaugintų šiaudelių, atitinkami pluošto kiekiai įskaičiuojami į valstybės narės, kurioje tų šiaudelių derlius buvo nuimtas, nacionalinį garantuotą kiekį. Pagalbą moka valstybė narė, į kurios nacionalinį garantuotą kiekį atitinkamo pluošto kiekis buvo įskaičiuotas.

92 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio poskirsnio nuostatų įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) leidimų suteikimo 88 straipsnyje nurodytiems pirminiams perdirbėjams sąlygomis;

b) 88 straipsnio 1 dalyje minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių ir įsipareigojimų sąlygomis, kurių turi laikytis patvirtinti pirminiai perdirbėjai;

c) ūkininkams keliamais reikalavimais dėl 88 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje minėto atvejo;

d) kriterijais, kuriuos turi atitikti ilgas linų pluoštas;

e) pagalbos skyrimo ir išankstinio mokėjimo sąlygomis, o visų pirma su įrodymu, kad šiaudeliai buvo perdirbti;

f) sąlygomis, kurių reikia laikytis nustatant 89 straipsnio 2 dalyje minėtus apribojimus,

II SKIRSNISGAMYBOS GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS

93 straipsnis Krakmolo gamybos grąžinamoji išmoka

1. Gamybos grąžinamoji išmoka gali būti mokama:

a) už kukurūzų, kviečių arba bulvių krakmolą ir už tam tikrų produktų gamyboje naudojamus išvestinius produktus, kurių sąrašą sudaro Komisija;

b) jei krakmolo gamybai nepakanka kitų vietoje auginamų grūdų rūšių, už Suomijoje ir Švedijoje kiekvienais prekybos metais iš miežių ir avižų pagamintą krakmolą, jeigu neviršijami iš šių dviejų grūdų rūšių pagaminto krakmolo kiekiai:

i) 50 000 tonų Suomijoje,

ii) 10 000 tonų Švedijoje

2. 1 dalyje nurodytą mokestį periodiškai nustato Komisija.

94 straipsnis Gamybos grąžinamoji išmoka cukraus sektoriuje

1. Už 1 priedo III dalies b–e punktuose išvardytus cukraus sektoriaus produktus gali būti skiriamos gamybos grąžinamosios išmokos, jeigu cukraus, importuoto cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo perviršio negalima įsigyti kaina, atitinkančia 59 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose išvardytų produktų pasaulinę gamybos kainą.

2. 1 dalyje nurodyta gamybos grąžinamoji išmoka nustatoma visų pirma atsižvelgus į importuoto cukraus naudojimo išlaidas, kurias pramonės įmonės būtų patyrusios, jeigu būtų pirkusios pasaulinėje rinkoje, Bendrijos rinkoje parduodamo cukraus perviršio kaina arba referencine kaina, jei cukraus perviršio nėra.

95 straipsnis Išmokos skyrimo sąlygos

Komisija patvirtina šiame skirsnyje nurodytų gamybos grąžinamųjų išmokų skyrimo sąlygas, tokių išmokų dydžius ir kiekius, už kuriuos išmokos gali būti skiriamos.

III SKIRSNIS PAGALBA PIENO IR PIENO PRODUKTŲ SEKTORIUJE

96 STRAIPSNIS Pagalba už nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius, naudojamus pašarams

1. Pagalba skiriama už nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius, skirtus naudoti pašarams, jei minėti produktai atitinka tam tikrus standartus.

Šiame straipsnyje pasukos ir pasukų milteliai laikomi nugriebtu pienu arba nugriebto pieno milteliais.

2. Pagalbos dydžius nustato Komisija, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

a) 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą nugriebto pieno miltelių referencinę kainą;

b) nugriebto pieno ir nugriebto pieno miltelių tiekimo ir jų naudojimo pašaruose raidą;

c) veršelių kainų tendencijas;

d) konkuruojančių baltymų rinkos kainų tendencijas, lyginant su nugriebto pieno miltelių kainų tendencijomis.

97 straipsnis Pagalba už nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus

1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis parama sugalba skiriama už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus, jei šis pienas ir iš jo pagamintas kazeinas arba kazeinatai atitinka tam tikrus Komisijos nustatytus standartus.

2. Pagalbos dydžius nustato Komisija, atsižvelgdama į šiuos veiksnius:

a) nugriebto pieno miltelių intervencinę kainą arba pirmos rūšies purškimo būdu pagamintų nugriebto pieno miltelių rinkos kainą, jei ta kaina yra didesnė už intervencinę;

b) kazeino ir kazeinatų rinkos kainas Bendrijos ir pasaulio rinkose.

Pagalba gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar nugriebtas pienas perdirbamas į kazeiną, ar į kazeinatus, ir atsižvelgiant į šių produktų kokybę.

98 straipsnis Pagalba perkant grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą sumažintomis kainomis

Kai atsiranda arba gali atsirasti pieno produktų perviršio, Komisija gali nuspręsti, jog pagalba skiriama būtų tam, kad grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą sumažintomis kainomis galėtų nusipirkti:

a) pelno nesiekiančios institucijos ir organizacijos;

b) valstybių narių karinės pajėgos ir panašų statusą turintys padaliniai;

c) konditerijos gaminių ir ledų gamintojai;

d) kitų maisto produktų, kuriuos nustato Komisija, gamintojai;

e) tiesioginiam koncentruoto sviesto vartojimui.

99 straipsnis Pagalba tiekiant pieno produktus moksleiviams

1. Bendrijos pagalba aprūpinant švietimo įstaigų moksleivius tam tikrais perdirbtais pieno produktais, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 0401, 0403, 0404 90 ir 0406 2202 90.

2. Nukrypstant nuo 172 straipsnio, be Bendrijos skiriamos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą aprūpinant švietimo įstaigų moksleivius 1 dalyje nurodytais produktais. Valstybės narės gali finansuoti savo nacionalinę pagalbą pieno sektoriui, taikydamos mokestį arba iš jo rinkdamos kitas įmokas.

3. Bendrijos pagalba yra 18,15 EUR už 100 kg nenugriebto pieno.

Pagalbos už kitus pieno produktus dydžius nustato Komisija, atsižvelgdama į tų produktų pieno komponentus.

4. 1 dalyje minėta parama skiriama už maksimalų 0,25 litro pieno kiekio ekvivalentą vienam mokiniui per dieną.

IV SKIRSNISPAGALBA ALYVUOGIŲ SEKTORIUI

100 STRAIPSNIS Pagalba ūkio subjektų organizacijoms

1. Bendrija, pasinaudodama valstybių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/200 110i straipsnio 4 dalį surinktomis sumomis, finansuoja 119 straipsnyje nurodytų ūkio subjektų organizacijų sudarytas trejų metų darbo programas vienoje ar daugiau iš šių sričių:

a) paskesnis rinkos tyrimas ir alyvuogių sektoriaus administracinis valdymas;

b) alyvmedžių auginimo poveikio aplinkai gerinimas;

c) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybės gerinimas;

d) atsekamumo sistema, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybės sertifikavimas ir apsauga, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamo alyvuogių aliejaus kontrolė pagal nacionalinių administracijų įgaliojimus;

e) informacijos platinimas apie ūkio subjektų organizacijų vykdomą veiklą siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus kokybę.

2. Didžiausiasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų darbo programų Bendrijos finansavimas lygus valstybių narių užlaikytos paramos daliai. Toks finansavimas skiriamas reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti. Šios išlaidos yra ne didesnės kaip:

a) – 100 % 1 dalies a ir b punktuose nurodytų sričių veiklai;

b) – 100 % investicijoms į pagrindinius aktyvus ir 75 % kitai 1 dalies c punkte nurodytai veiklai;

c) – 75 % darbo programoms, kurias ne mažiau kaip trejose trečiosiose šalyse arba negaminančiose valstybėse narėse 1 dalies d ir e punktuose nurodytose srityse vykdo patvirtintos ūkio subjektų organizacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, ir 50 % – kitai šių sričių veiklai.

Valstybės narės užtikrina papildomą finansavimą, dengiantį iki 50 % Bendrijos nefinansuojamų išlaidų.

Komisija nustato valstybių narių priimtų programų patvirtinimo tvarką ir pagal tokias programas galimos veiklos rūšis.

3. Valstybės narės tikrina, ar yra įvykdytos Bendrijos finansavimo skyrimo sąlygos. Tuo tikslu jos vykdo darbo programų auditą ir įgyvendina kontrolės planą, kuriame remiantis rizikos analize nustatyta kontrolinė imtis apima per metus aprėpia ne mažiau kaip 30 % ūkio subjektų organizacijų ir visų kitų ūkio subjektų organizacijų, gaunančių Bendrijos finansavimą pagal šį straipsnį.

V SKIRSNIS BENDRIJOS TABAKO FONDAS

101 straipsnis Tabako fondas

1. Iš Bendrijos tabako fondo (toliau – Fondas) finansuojamos priemonės šiose srityse:

a) visuomenės informavimo apie visų tabako vartojimo formų žalą gerinimas, pirmiausia per informacijos ir švietimo sklaidą, remiant duomenų rinkimą, kad būtų galima nustatyti tabako vartojimo modelius ir atlikti priklausomybės nuo tabako Bendrijoje epidemiologinius tyrimus ir priklausomybės nuo tabako prevencijos tyrimą;

b) konkrečios priemonės, padedančios tabako augintojams persiorientuoti į kitų kultūrų auginimą arba kitą darbo vietas sukuriančią veiklą, ir tabako augintojų galimybių taip persiorientuoti tyrimai.

2. Fondo finansavimas:

a) atskaitant iš Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 I antraštinėje dalyje nurodytos priemokos, kaip tai taikytina iki 2005 metų derliaus imtinai, 2 % iš 2002 m. derliaus ir 3 % iš 2003, 2004 ir 2005 m. derliaus bet kurios iš 1 dalyje nurodytų priemonių finansavimui;

b) 2006 ir 2007 kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110m straipsnį.

3. Komisija nustato išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

VI SKIRSNISSPECIALIOS NUOSTATOS BITININKYSTĖS SEKTORIUI

102 STRAIPSNIS Taikymo sritis

1. Siekdamos pagerinti bendras žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos sąlygas, valstybės narės gali sudaryti trejų metų nacionalines programas, kurios toliau šiame dokumente vadinamos „bitininkystės programomis“.

2. Nukrypstant nuo 172 straipsnio, Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi:

a) valstybių narių finansiniam įnašui, skirtam pagal šį skirsnį Bendrijos remiamoms priemonėms;

b) specialiai nacionalinei paramai, skirtai apsaugoti nepalankiomis struktūrinėmis ar gamtinėmis sąlygomis veikiančius bitynus, arba skiriamai pagal ekonominės plėtros programas, išskyrus gamybai ar prekybai skirtą nacionalinę paramą.

Valstybės narės, informuodamos Komisiją apie bitininkystės programą pagal 106 straipsnį, praneša jai ir apie b punkte nurodytą paramą.

103 straipsnis Priemonės, kurioms skiriama pagalba

Bitininkystės programoje gali būti numatytos šios priemonės:

a) techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms;

b) varotozės kontrolė;

c) sezoninio pervežimo į naujas vietas racionalizacija;

d) fizines ir chemines medaus savybes tiriančių laboratorijų rėmimo priemonės;

e) Bendrijos bičių atsargų papildymą remiančios priemonės;

f) bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų taikomųjų tyrimų programas.

Į bitininkystės programas negali būti įtraukiamos EŽŪFKP pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005[60] finansuojamos priemonės.

104 straipsnis Gamybos ir pardavimo struktūros bitininkystės sektoriuje analizė

Kad atitiktų 105 straipsnio 1 dalyje nustatytos dalinės finansinės paramos skyrimo sąlygas, valstybės narės turi atlikti bitininkystės sektoriaus gamybos ir prekybos struktūros jų teritorijoje tyrimą.

105 straipsnis Finansavimas

1. Bendrija skiria dalinį bitininkystės programų finansavimą, lygų 50 % valstybių narių išlaidų.

2. Su bitininkystės programos priemonėmis susijusios išlaidos valstybėse narėse turi būti patirtos iki kiekvienų metų spalio 15 d.

106 straipsnis Konsultacijos

Bitininkystės programa sudaroma artimai bendradarbiaujant su atstovaujančiomis organizacijomis ir bitininkystės kooperatyvais. Dokumentas perduodamas Komisijai patvirtinti.

VII SKIRSNISPAGALBA ŠILKAVERPIŲ SEKTORIUI

107 STRAIPSNIS Šilkaverpių augintojams skiriama pagalba

1. Pagalba skiriama už Bendrijoje auginamus šilkaverpius, kurių klasifikacinis KN kodas yra 0106 00 90 ir šilkaverpių kiaušinius, kurių klasifikacinis KN kodas yra 0511 99 80.

2. Pagalba šilkaverpių augintojams skiriama už kiekvieną sunaudotą šilkaverpių kiaušinių dėžutę, jei tose dėžutėse yra minimalus, dar nustatytinas kiaušinių kiekis, ir jei iš jų sėkmingai išauginami šilkaverpiai.

3. Pagalbos dydis – 133,26 EUR už dėžutę šilkaverpių kiaušinių.

108 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija nustato išsamias šio skirsnio įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia taikomos 107 straipsnio antroje dalyje nurodytam minimaliam kiekiui.

II ANTRAŠTINĖ DALISGAMYBOS IR PREKYBOSTAISYKLĖS

I SKYRIUS PREKYBOS STANDARTAI IR GAMYBOS SąLYGOS

I SKIRSNIS PREKYBOS STANDARTAI

109 STRAIPSNIS Prekybos rinkoje standartai

1. Komisija gali priimti nuostatas dėl standartų, taikomų vienam ar daugiau produktų šiuose sektoriuose:

a) alyvuogių;

b) bananų;

c) gyvų augalų;

d) kiaušinių;

e) paukštienos;

2. 1 dalyje nurodyti standartai:

a) nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į atitinkamo produkto ypatybes, poreikį užtikrinti sklandžias tokio produkto pardavimo rinkoje sąlygas ir į vartotojo norą gauti tinkamą ir skaidrią informaciją apie produktą;

b) pirmiausia gali būti susiję su kokybe, rūšiavimu, svoriu, dydžiu, pakuote, įpakavimu, saugojimu, vežimu, pateikimu ir ženklinimu etiketėmis.

3. Išskyrus atvejus, kai Komisija, remdamasi 2 dalies a punkto kriterijais, nustato kitaip, produktai, kurių prekybos standartai buvo nustatyti, gali būti parduodami Bendrijoje tik laikantis tokių standartų.

Nepažeisdamas specifinių nuostatų, kurias Komisija gali priimti remdamasi 187 straipsniu, valstybės narės tikrina, ar tokie produktai atitinka nustatytus standartus ir prireikus, skiria baudas.

110 straipsnis Prekybos pienu ir pieno produktais standartai

1. Maisto produktai gali būti parduodami kaip pienas arba pieno produktai, jei jie atitinka X priede pateiktas apibrėžtis ir pavadinimus.

2. Nepažeidžiant visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, žmonių vartojimui skirtu pienu, kurio klasifikacinis KN kodas yra 0401, gali būti prekiaujama Bendrijoje laikantis XI priedo nuostatų.

111 straipsnis Prekybos riebalais standartai

Nepažeidžiant 110 straipsnio 1 dalies ir veterinarijos bei maisto produktų sektoriuose priimtų nuostatų, siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų atitiktų higienos ir sveikatos standartus bei saugotų gyvūnų ir žmonių sveikatą, XII priede nurodyti standartai taikomi žmonių vartojimui skirtiems produktams, kurių riebumas ne mažesnis kaip 10 %, bet mažesnis kaip 90 % masės:

a) pieno riebalų, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 0405 ir ex 2106;

b) riebalų, kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 1517;

c) riebalų, savo sudėtyje turinčių augalinių ir (arba) gyvūninės kilmės produktų riebalų, kurių klasifikaciniai KN kodai yra ex 1517 ir ex 2106.

Riebalų kiekis, neįskaitant druskos, turi būti lygus mažiausiai dviems trečdaliams sausųjų medžiagų.

Tačiau šie standartai taikomi tik produktams, kurie išlieka kieti 20 °C temperatūroje, ir kurie yra tinkami tepimui.

112 straipsnis Apynių sertifikavimas

1. Apynių sektoriaus produktams, išaugintiems arba paruoštiems Bendrijoje, taikoma sertifikavimo tvarka.

2. Sertifikatas gali būti išduodamas tik produktams, turintiems tam tikram pardavimo etapui būdingas minimalios kokybės savybes. Apynių miltelių, didesnį lupulino kiekį turinčių apynių miltelių, apynių ekstrakto ir sumaišytų apynių produktų atveju sertifikatas gali būti išduodamas tik tuomet, jeigu šių produktų sudėtyje esančios alfa rūgšties kiekis ne mažesnis negu apyniuose, iš kurių jie paruošti.

3. Sertifikate nurodoma bent ši informacija:

a) apynių išauginimo vieta;

b) derliaus metai;

c) veislė.

4. Apynių sektoriaus produktai gali būti parduodami arba eksportuojami tik tada, jei buvo išduotas jų sertifikatas, kaip tai nurodyta 1, 2 ir 3 dalyje.

Importuotų apynių sektoriaus produktų atveju, 152 straipsnio 2 dalyje numatytas atestacijos dokumentas pripažįstamas lygiaverčiu sertifikatui.

5. Komisija gali priimti nuo 4 dalies leidžiančias nukrypti priemones:

a) tam tikrų trečiųjų šalių prekybos reikalavimams patenkinti; arba

b) specialios paskirties produktams.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės turi:

a) netrikdyti įprastos prekybos tais produktais, kuriems išduotas sertifikatas;

b) būti su garantijomis, kuriomis siekima išvengti su tokiais produktais susijusios painiavos.

113 straipsnis Prekybos alyvuogių aliejumi ir alyvuogių išspaudų aliejumi standartai

1. Prekiaujant alyvuogių aliejumi ar alyvuogių išspaudų aliejumi Bendrijoje, yra privaloma naudoti XIII priede pateiktus šių produktų aprašymus ir apibrėžtis, ir prekiaujant su trečiosiomis šalimis, jeigu jie suderinami su privalomomis tarptautinėmis taisyklėmis.

2. Mažmeniniu būdu leidžiama prekiauti tik XIII priedo 1 punkto a bei b papunkčiuose, 3 ir 6 d punktuose nurodytu aliejumi.

II SKIRSNISGAMYBOS SĄLYGOS

114 STRAIPSNIS Kazeino ir kazeinatų naudojimas sūrių gamyboje

Gaminant sūrį, kazeiną ir kazeinatus galima naudoti, kaip tai nurodyta III priedo V dalies 2 punkte, tik gavus išankstinį leidimą, kuris išduodamas tik tada, jei jų naudojimas gaminat šiuos produktus yra būtinas.

115 straipsnis Etilo alkoholio gamybos būdas

Komisija nustato iš Sutarties I priede nurodytų konkrečių žemės ūkio produktų gaminamo etilo alkoholio savybes ir gamybos būdą.

III SKIRSNISPROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS

116 STRAIPSNIS Standartų, įgyvendinimo taisyklių ir leidžiančių nukrypti nuostatų priėmimas

Komisija priima išsamias šio skyriaus nuostatų taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) nuostatomis dėl 109 straipsnyje nurodytų prekybos rinkoje standartų (įskaitant nuo standartų leidžiančių nukrypti nuostatų taisykles), dėl standartuose reikalaujamos informacijos pateikimo, dėl standartų taikymo į Bendriją importuojamiems ir iš jos eksportuojamiems produktams;

b) taisyklėmis, nustatančiomis, ar produktais, kurių standartai yra nustatyti, gali būti prekiaujama Bendrijoje tik laikantis tų standartų;

c) apibrėžtimis ir pavadinimais, kurie gali būti naudojami parduodant pieną ir pieno produktus pagal 110 straipsnio 1 dalį:

i) remdamasi valstybių narių pateiktais sąrašais, Komisija sudaro X priedo 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų produktų sąrašą ir prireikus jį papildo;

ii) prireikus, Komisija papildo X priedo II punkto 2 dalies antros pastraipos a punkte pateiktų pavadinimų sąrašą;

d) standartais, taikomais 111 straipsnyje nurodytiems tepiesiems riebalams:

i) remdamasi valstybių narių pateiktais sąrašais, Komisija sudaro XII priedo I punkto 2 dalies trečios pastraipos a punkte nurodytų produktų sąrašą;

ii) Komisija pateikia 111 straipsnyje minėtų produktų sudėties ir gamybos charakteristikų analizės metodus;

iii) Komisija sudaro išsamias mėginių paėmimo taisykles;

iv) Komisija sudaro išsamias statistinės informacijos apie 111 straipsnyje minėtų produktų rinkas rinkimo taisykles;

e) 112 straipsnyje nurodytų apynių sektoriaus produktų minimaliomis kokybės savybėmis;

f) naudotinais analizės metodais;

g) kazeino ir kazeinatų naudojimu, kaip tai nurodyta 114 straipsnyje:

i) sąlygomis, kuriomis valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, nustatytais atsižvelgiant į technologinius reikalavimus, suteikia leidimus ir nustato didžiausias dedamas procentines dalis;

ii) įsipareigojimais, kurių turi laikyti įmonės, gavusios leidimus pagal i papunktį.

II SKYRIUS AUGINTOJų ORGANIZACIJOS, TARPšAKINėS ORGANIZACIJOS, ūKIO SUBJEKTų ORGANIZACIJOS

I SKIRSNIS BENDRIEJI PRINCIPAI

117 STRAIPSNIS Augintojų organizacijos

Valstybės narės pripažįsta augintojų organizacijas:

a) kurias sudaro augintojai iš vieno kurio šių sektorių:

i) apynių;

ii) alyvuogių;

iii) šilkaverpių;

b) kurios yra sudarytos pačių gamintojų iniciatyva;

c) kurios siekia konkretaus tikslo, pirmiausia:

i) sutelkti organizacijos narių produktų tiekimą ir prekybą;

ii) kartu pritaikyti produkto auginimą rinkos reikalavimams ir jį pagerinti;

iii) skatinti auginimo racionalizavimą ir mechanizavimą;

118 straipsnis Tarpšakinės organizacijos

Nariai pripažįsta tarpšakines organizacijas, jei:

a) jos yra sudarytos iš atstovų ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba arba perdirbimu šiuose sektoriuose:

i) alyvuogių;

ii) tabako;

b) yra įsteigtos visų ar kai kurių juos sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;

c) siekia konkretaus tikslo, pirmiausia:

i) telkti ir koordinuoti narių produkcijos tiekimą ir prekybą;

ii) kartu pritaikyti produkto auginimą ir perdirbimą rinkos reikalavimams, ir jį pagerinti;

iii) skatinti auginimo ir perdirbimo racionalizavimą bei gerinimą;

iv) atlikti tvarios gamybos metodų ir rinkos pokyčių tyrimus;

Tačiau, jei tarpšakinės organizacijos vykdo veiklą kelių valstybių narių teritorijose, jų pripažinimą svarsto Komisija.

119 straipsnis Ūkio subjektų organizacijos

Šio reglamento tikslais, ūkio subjektų organizacijas sudaro pripažintos verslininkų arba jų asociacijų organizacijos, įskaitant augintojų ir tarpšakines organizacijas, auginančias ir perdirbančias alyvuoges.

II SKIRSNISTARPŠAKINIŲ ORGANIZACIJŲ TABAKO SEKTORIUJE TAISYKLĖS

120 STRAIPSNIS Ne narių mokamas narystės mokestis

1. Jei pripažinta tabako sektoriaus tarpšakinė organizacija užsiima viena arba keliomis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis veiklos rūšimis, kurios tarnauja bendriems ekonominiams interesams tų asmenų, kurių veikla yra susijusi su vienu arba keliais produktais, pripažinimą suteikusi valstybė narė arba Komisija, jei pripažinimas buvo suteiktas Komisijos, gali nuspręsti, kad pavieniai asmenys arba grupės, kurie nėra asociacijos nariai, bet turi iš šios veiklos naudos, mokėtų organizacijai visą arba dalį narystės mokesčio, jei toks mokestis yra skirtas padengti išlaidas, atsiradusias vykdant aptariamą veiklą, išskyrus bet kokias administracines išlaidas.

2. 1 dalyje minimos veiklos rūšys yra susijusios su vienu arba keliais iš toliau išvardytų tikslų:

a) produktų vertės padidinimo moksliniais tyrimais, visų pirma taikant naujus, žmonių sveikatai nepavojingus naudojimo būdus,

b) tabako lapų ir briketų kokybės pagerinimo tyrimais;

c) auginimo būdų, leidžiančių sunaudoti mažiau augalų apsaugos produktų ir užtikrinančių dirvos ir aplinkos išsaugojimą, moksliniais tyrimais.

3. Suinteresuotosios valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimus, kuriuos jos ketina priimti pagal šio straipsnio 1 dalį. Tokie sprendimai gali įsigalioti tik praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai buvo informuota Komisija. Per šį laikotarpį Komisija gali pareikalauti atmesti visus arba dalį sprendimų projektų, jei siūlomas bendras ekonominis interesas nėra tinkamai pagrįstas.

4. Jei pagal šį skyrių Komisijos pripažintos tarpšakinės organizacijos veikla atitinka bendrą ekonominį interesą, Komisija pateikia suinteresuotajai valstybei narei savo sprendimo projektą, o ši per du mėnesius pateikia pastabas.

III SKIRSNISPROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS

121 STRAIPSNIS Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, pirmiausia atskirų sektorių gamintojų, tarpšakinių ir ūkio subjektų organizacijų patvirtinimo sąlygas ir procedūras, įskaitant:

a) specifinius tokių organizacijų siektinus tikslus;

b) tokių organizacijų įstatus;

c) tokių organizacijų veiklą;

d) nuo 117, 118 ir 119 straipsnių reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas;

e) tokių organizacijų pripažinimo tvarką;

f) galimą tarpšakinės organizacijos poveikį, jei to reikėtų;

III DALIS PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

I S KYRIUS B ENDROSIOS NUOSTATOS

122 straipsnis Bendrieji principai

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba pagal jį priimtomis nuostatomis numatyta kitaip, prekyboje su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a) taikyti bet kurią rinkliavą, turinčią tokį pat poveikį kaip ir muito mokestis;

b) taikyti bet kurį kiekybinį apribojimą arba tokį pat poveikį turinčią priemonę.

123 straipsnis Kombinuotoji nomenklatūra

Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, muitų tarifų klasifikacijai taikomos kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo bendrosios taisyklės ir specialios jos taikymo taisyklės. Dėl šio reglamento taikymo atsirandanti muitų tarifų nomenklatūra, įskaitant, jei to reikėtų, III priede pateiktas apibrėžtis įtraukiama į bendrąjį muitų tarifą.

II SKYRIUS IMPORTAS

I SKIRSNIS IMPORTO LICENCIJOS

124 STRAIPSNIS Neprivalomos importo licencijų sistemos

1. Nepažeidžiant atvejų, kai importo licencijų reikalaujama pagal šio reglamento nuostatas, Komisija gali reikalauti importo licencijų importuojant vieną ar daugiau produktų iš šių sektorių:

a) grūdų,

b) ryžių,

c) cukraus,

d) sėklų,

e) alyvuogių, kai importuojami produktai, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 1509, 1510 00, 0709 90 39, 0711 20 90, 2306 90 19, 1522 00 31 ir 1522 00 39,

f) linų ir kanapių, tiek, kiek tai yra susiję su kanapėmis,

g) bananų,

h) gyvų augalų,

i) galvijienos,

j) pieno ir pieno produktų,

k) kiaulienos,

j) avienos ir ožkienos,

m) kiaušinių,

n) paukštienos,

o) etilo alkoholio.

2. Taikydama 1 dalį, Komisija atsižvelgia į importo licencijų poreikį siekiant valdyti konkrečias rinkas ir, pirmiausia, siekiant kontroliuoti konkrečių produktų importą.

125 straipsnis Licencijų išdavimas

Išskyrus atvejus, kai Tarybos reglamente arba kokiame kitame Tarybos teisės akte numatoma kitaip, importo licencijas pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos Bendrijoje, išduoda valstybė narė, nepažeisdama priemonių, priimtų šio skyriaus nuostatoms įgyvendinti.

126 straipsnis Galiojimas

Importo ir eksporto licencijos galioja visoje Bendrijoje.

127 straipsnis Saugumas

1. Išskyrus atvejus, kai Komisija nurodo kitaip, licencijos išduodamos pateikus užstatą, garantuojantį, kad produktai bus įvežami licencijos galiojimo laikotarpiu.

2. Išskyrus force majeure atvejus, jeigu importo licencijos galiojimo laikotarpiu importas nėra įvykdomas arba įvykdomas tik iš dalies, užstatas negrąžinamas arba grąžinama tik dalis užstato.

128 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija nustato išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, įskaitant licencijų galiojimo laikotarpius.

II SKIRSNISIMPORTO MUITAI IR RINKLIAVOS

129 STRAIPSNIS Importo muitai

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomi bendrajame muitų tarife nustatyti importo muitai.

130 straipsnis Grūdų importo muito apskaičiavimas

1. Nukrypstant nuo 129 straipsnio, produktams, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 1001 10 00, 1001 90 91, ex1001 90 99 (aukštos kokybės paprastieji kviečiai), 1002, 1005 10 90 ir 1007 00 90, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių produktų importo metu taikomai intervencinei kainai, kuri padidinama 55 %, ir iš kurios atimamas konkrečiai siuntai taikoma CIF importo kaina. Tačiau tas muitas negali viršyti bendrajame muitų tarife nustatytos muito normos.

2. Siekiant apskaičiuoti 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtoje dalyje nurodytų produktų CIF importo kainos.

131 straipsnis Lukštentų ryžių importo muito apskaičiavimas

1. Nukrypstant nuo 129 straipsnio nuostatų, lukštentų ryžių, kurių klasifikacinis KN kodas yra 1006 20, importo muitą Komisija nustato per dešimt dienų po kiekvieno atitinkamo referencinio laikotarpio pabaigos pagal XIV priedo 1 punktą.

Komisija nustato naujai taikomą muitą tik tada, jeigu dėl paskaičiavimų, atliktų taikant minėto priedo nuostatas, reikia jį keisti. Tol, kol nėra nustatytas naujas taikytinas muitas, yra taikomas anksčiau nustatytas muitas.

2. Apskaičiuojant XIV priedo 1 dalyje nurodytą importą, atsižvelgiama į lukštentų ryžių, kurių klasifikacinis KN kodas yra 1006 20, kiekį, dėl kurio buvo išduotos importo licencijos per atitinkamą referencinį laikotarpį, išskyrus 132 straipsnyje nurodytas Basmati ryžių importo licencijas.

3. Metinė lukštentų ryžių kvota yra 449 678 tonos.

Dalinė prekybos metų kvota atitinka pusę metinio kvotos kiekio.

132 straipsnis Lukštentų Basmati ryžių importo muito apskaičiavimas

Nukrypstant nuo 129 straipsnio nuostatų, Komisijos nurodytomis sąlygomis lukštentų Basmati ryžių rūšims, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 1006 20 17 ir 1006 20 98, nurodytose XV priede, yra taikomas nulinis importo muito mokestis.

133 straipsnis Visiškai nulukštentų ryžių importo muito apskaičiavimas

1. Nukrypstant nuo 129 straipsnio nuostatų, iš dalies nulukštentų ar visiškai nulukštentų ryžių, kurių klasifikacinis KN kodas yra 1006 30, importo muitą Komisija nustato per dešimt dienų po kiekvieno atitinkamo referencinio laikotarpio pabaigos pagal XIV punkto 2 punktą.

Komisija nustato naujai taikomą muitą tik tada, jeigu dėl paskaičiavimų, atliktų taikant minėto priedo nuostatas, reikia jį keisti. Tol, kol nėra nustatytas naujas taikytinas muitas, taikomas anksčiau nustatytas muitas.

2. Apskaičiuojant XIV priedo 2 punkte nurodytą importą, atsižvelgiama į KN 1006 kodu klasifikuojamų iš dalies nulukštentų ar visiškai nulukštentų ryžių kiekį, dėl kurio buvo išduotos importo licencijos per atitinkamą referencinį laikotarpį.

134 straipsnis Skaldytų ryžių importo muito apskaičiavimas

Nukrypstant nuo 129 straipsnio, skaldytiems ryžiams, kurių klasifikacinis KN kodas yra 1006 40 00 , nustatomas 65 EUR už toną importo muitas.

135 straipsnis Papildomas importo muitas

1. Papildomas importo muitas, taikomas laikantis 129–134 straipsniuose nurodytos muito normos, vieno ar daugiau produktų iš grūdų, ryžių cukraus, jautienos ir veršienos, pieno ir pieno produktų sektoriaus, kiaulienos, avienos, ožkienos, kiaušinių ir bananų sektoriaus produktų importui, siekiant išvengti neigiamo poveikio Bendrijos rinkoje, kurį gali sukelti toks importas, jei:

a) importuojama žemesne Bendrijos PPO nurodyta kaina („orientacine kaina“); arba

b) importo apimtys bet kuriais metais viršija nustatytą lygį („orientacinį kiekį“).

Orientacinis kiekis nustatomas remiantis rinkos prieinamumo galimybėmis, prireikus, apibrėžiamomis atitinkamo vidaus suvartojimo procentu per trejus ankstesnius metus.

2. Papildomas importo muitas netaikomas, jei nepanašu, kad importas galėtų pakenkti Bendrijos rinkai, arba jei pastangos nesiderintų su siekiamu tikslu.

3. 1 dalies a punkto tikslais importo kainos nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos CIF importo kainomis.

Tuo tikslu CIF importo kainos tikrinamos remiantis tipinėmis konkretaus produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

136 straipsnis Importo mokesčių rinkimo sustabdymas cukraus sektoriuje

Siekdama garantuoti 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų gamybai reikalingą tiekimą, Komisija gali iš dalies arba visiškai sustabdyti importo muito rinkimą už tam tikrus kiekius šių produktų:

a) cukraus, kurio klasifikacinis KN kodas yra 1701,

b) izogliukozės, kurios klasifikaciniai KN kodai yra 17023010, 17024010, 17026010 ir 17029030.

137 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skirsnio nuostatų taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) 130 straipsniu dėl:

i) aukštos kokybės paprastiesiems kviečiams taikomų būtiniausių reikalavimų,

ii) rinkos kainų, į kurias būtina atsižvelgti,

iii) galimybės, prireikus, konkrečiais atvejais, informuoti ūkio subjektus apie taikomą muitą iki konkrečios siuntos pristatymo;

b) 135 straipsniu dėl produktų, kuriems turėtų būti taikomas papildomas importo muitas ir kiti kriterijai, siekiant užtikrinti minėto straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą.

III SKIRSNISIMPORTO KVOTOS ADMINISTRAVIMAS

138 STRAIPSNIS Tarifinės kvotos

1. Vadovaudamasi savo priimtomis taisyklėmis, Komisija nustato ir administruoja 1 priede išvardytų produktų importo tarifines kvotas, nulemtas susitarimų, sudarytų remiantis Sutarties 300 straipsniu, arba kitų Tarybos teisės aktų.

2. Tarifinės kvotos administruojamos vengiant suinteresuotųjų ūkio subjektų diskriminacijos ir taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

a) metodą, paremtą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – aptarnautas pirmas“);

b) proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodas (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ principą);

c) metodą, kuris pagrįstas atsižvelgimu į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinių arba naujų importuotojų metodą“).

3. Pasirinktu administravimo būdu, prireikus, turi būti tinkamai atsižvelgta į Bendrijos rinkos pasiūlos reikalavimus ir būtinybę išsaugoti rinkos pusiausvyrą.

139 straipsnis Tarifinių kvotų nustatymas

Komisija nustato metines tarifines kvotas, prireikus, tinkamai paskirstytas metų laikotarpyje, ir taikytiną administravimo metodą.

140 straipsnis Specialiosios taisyklės

1. Taryba, veikdama pagal Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą ir taikydama perskaičiavimo kursą 4,375, gali nustatyti, kad šaldytos ir skirtos perdirbimui galvijienos, kurios klasifikaciniai KN kodai yra 0202 20 30, 0202 30 ir 0206 29 91, dalis arba visas 54 703 tonų importo kvotos kiekis atitinka lygiaverčius kokybiškos mėsos kiekius.

2. 2 000 000 tonų kukurūzų ir 300 000 tonų sorgo importo į Ispaniją bei 500 000 tonų kukurūzų importo į Portugaliją tarifinių kvotų atveju 142 straipsnyje nurodytos išsamios taisyklės taip pat apima nuostatas, būtinas importui pagal tarifines kvotas vykdyti ir, atitinkamais atvejais, nuostatas dėl susijusių valstybių narių intervencinių agentūrų importuotų kiekių viešojo saugojimo bei jų pardavimo tų valstybių narių rinkose.

141 straipsnis Bananams taikomos tarifinės kvotos

Šis skyrius taikomas nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005[61] nuostatų.

142 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija priima išsamias šio skirsnio nuostatų taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:

a) garantijomis, užtikrinančiomis produkto pobūdį, provenenciją ir kilmę,

b) pripažinimą dokumento, skirto patikrinti a punkte nurodytas garantijas,

c) importo licencijų išdavimo sąlygas bei licencijų galiojimo laiką.

IV SKIRSNISSPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL TAM TIKRŲ PRODUKTŲ

I POSKIRSNISSPECIALIOSIOS NUOSTATOS DėL JAVų IR RYžIų SEKTORIųPRODUKTų IMPORTO

143 straipsnis Grūdų mišinių importas

Importo muitas, taikomas mišiniams, sudarytiems iš I priedo I dalies a ir b punktuose nurodytų grūdų, nustatomas:

a) tais atvejais, kai mišinį sudaro dvi iš minėtuose punktuose nurodytų grūdų rūšių, importo muitas taikomas:

i) didžiausią mišinio svorio dalį sudarančiam komponentui tada, kai jis sudaro ne mažiau kaip 90 % mišinio svorio,

ii) didesniu importo muitu apmokestinamos rūšies grūdams, įeinantiems į mišinį, tais atvejais, jei nė viena iš dviejų rūšių nesudaro bent 90 % mišinio svorio;

b) tais atvejais, kai mišinį sudaro daugiau kaip dvi iš minėtuose punktuose nurodytų grūdų rūšių, ir kai net keletas mišinio grūdų rūšių sudaro daugiau kaip 10 % mišinio svorio, mišiniui taikomas didžiausias į mišinį įeinančių grūdų importo muitas, net tuo atveju, kai dviems ar daugiau į mišinį įeinančių grūdų rūšių taikomas toks pat importo muitas.

Jei mišinyje vienos rūšies grūdai sudaro daugiau kaip 10 % mišinio svorio, mišiniui taikomas toks pat importo mokestis, kaip ir tos rūšies grūdams;

c) visais kitais, punktuose a ir b neaptartais atvejais, taikomas importo muitas turi būti didesnis arba didžiausias į atitinkamą mišinį įeinančių grūdų importo muitas, net tuo atveju, kai dviems ar daugiau į mišinį įeinančių grūdų rūšių taikomas toks pat importo muitas.

144 straipsnis Grūdų ir ryžių mišinių importas

Iš vienos ar daugiau grūdų rūšių, nurodytų I priedo I dalies a ir b punktuose, ir iš vieno ar daugiau I priedo II dalies a ir b punktuose nurodytų produktų sudarytiems mišiniams taikomas importo muitas yra į mišinį įeinančiai grūdų rūšiai arba produktui taikomas didžiausias importo muitas.

145 straipsnis Ryžių mišinių importas

Mišiniams, sudarytiems iš ryžių, priskiriamų keletui skirtingų perdirbimo grupių ar etapų, arba ryžių, priskiriamų vienai ar keletui skirtingų perdirbimo grupių ar etapų, ir skaldytų ryžių, taikomas toks importo mokestis, kuris:

a) yra taikomas didžiausią mišinio svorio dalį sudarančiam komponentui tada, kai jis sudaro ne mažiau kaip 90 % mišinio svorio,

b) yra taikomas didžiausiu importo mokesčiu apmokestinamam komponentui tais atvejais, jei nė vienas komponentas nesudaro 90 % mišinio svorio.

146 straipsnis Tarifinės klasifikacijos taikymas

Kai 143–145 straipsniuose nurodyto importo muito nustatymo metodo taikyti negalima, tuose straipsniuose nurodytų mišinių muitas nustatomas pagal mišiniams taikomą tarifinę klasifikaciją.

II POSKIRSNISLENGVATINė CUKRAUS IMPORTO TVARKA

147 straipsnis Tradiciniai tiekimo rafinavimui poreikiai

1. Nukrypstant nuo 49 straipsnio 1 dalies, nustatytas tradicinis rafinuoti skirto cukraus tiekimo poreikis Bendrijoje yra 1 961 351 tonų per prekybos metus, išreiškus baltojo cukraus kiekiu.

2008–2009 prekybos metais tradicinis tiekimo poreikis bus toks:

- 296 627 tonų Prancūzijoje,

- 100 000 tonų Italijoje,

- Portugalijai skiriama 356 633 tonų, iš kurių 65 000 tonų turi būti rezervuota vienintelei 2005 m. Portugalijoje veikusiai cukrinių runkelių perdirbimo įmonei, kuri yra laikoma nuolatine rafinavimo įmone,

- 19 585 tonos Slovėnijoje,

- 59 925 tonų Suomijoje,

- 1 128 581 tonų Jungtinėje Karalystėje.

2. Rafinuoti skirto cukraus importo licencijos išduodamos tik nuolatinėms rafinavimo įmonėms, jeigu atitinkami kiekiai neviršija kiekių, kuriuos galima importuoti pagal 1 dalyje nurodytą tradicinį tiekimo poreikį. Vienos nuolatinės rafinavimo įmonės licencijos gali būti perleidžiamos tik kitai nuolatinei rafinavimo įmonei, o licencijų galiojimo laikotarpis baigiasi prekybos metų, kuriems jos buvo išduotos, pabaigoje.

Ši dalis taikoma 2008–2009 prekybos metams bei pirmiesiems trims kiekvienų kitų prekybos metų mėnesiams.

3. Importo muitai laikinai netaikomi rafinuoti skirto cukranendrių cukraus, kurio klasifikacinis KN kodas yra 1701 11 10, ir kurio kilmės šalis yra viena iš XVI priede nurodytų valstybių, papildomam kiekiui, kurio reikia užtikrinti tinkamą tiekimą nuolatinėms rafinavimo įmonėms 2008–2009 prekybos metais.

Papildomą kiekį nustato Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyto tradicinio tiekimo poreikio ir cukraus tiekimo rafinavimui prognozuojamo poreikio atitinkamais prekybos metais santykiu. Prekybos metais Komisija gali peržiūrėti tokį santykį, pasiremdama ankstesniais vartoti skirto žaliavinio cukraus fiksuoto dydžio įvertinimais.

148 straipsnis Garantuotoji kaina

1. AKR ir Indijos cukrui nustatytos garantuotosios kainos taikomos standartinės kokybės žaliaviniam ir baltajam cukrui, įvežamam iš:

a) mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal Reglamento (EB) Nr. 980/2005[62] 12 ir 13 straipsniuose nurodytus susitarimus;

b) XVI priede nurodytų valstybių, kai įvežamas 147 straipsnio 4 dalyje minėtas papildomas kiekis.

2. Cukraus garantuotąja kaina importo licencijų paraiškos pateikiamos kartu su eksportuojančios šalies valdžios institucijų išduota eksporto licencija, patvirtinančia, kad cukrus atitinka atitinkamuose susitarimuose numatytas taisykles.

149 straipsnis Įsipareigojimai pagal Cukraus protokolą

Komisija gali priimti priemones, užtikrinančias, kad AKR ir Indijos cukrus į Bendriją būtų importuojamas AKR–EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokole ir Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarime dėl cukranendrių cukraus nustatytomis sąlygomis. Jei reikia, šios priemonės gali nukrypti nuo šio reglamento 147 straipsnio.

150 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija patvirtina išsamias šio poskirsnio taikymo taisykles, visų pirma siekiant laikytis tarptautinių susitarimų, įskaitant XVI priedo pakeitimus.

III POSKIRSNISSPECIALIOSIOS NUOSTATOS DėL KANAPIų IMPORTO

151 straipsnis Kanapių importas

1. Toliau išvardyti produktai gali būti importuojami į Bendrija tik tada, jei yra laikomasi nurodytų sąlygų:

a) tikrųjų kanapių žaliava, kurios klasifikacinis KN kodas yra 5302 10 00, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje nustatytas sąlygas;

b) sėjai skirtos kanapių veislių sėklos, kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 1207 99 15, jei pateikiamas įrodymas, kad tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija kiekio, nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnį;

c) ne sėjai skirtos kanapių sėklos, kurių klasifikacinis KN kodas yra 1207 99 91, gali būti įvežamos tik valstybių narių įgaliotų importuotojų, kad būtų užtikrinta, jog tokios sėklos nėra skirtos sėjai.

2. Nepažeidžiant jokių specifinių nuostatų, kurias gali priimti Komisija pagal 187 straipsnį, teisė importuoti į Bendriją šio straipsnio 1 dalies a–b punktuose nurodytus produktus suteikiama tik atlikus patikrinimus, per kuriuos nustatoma, ar yra laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų.

3. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės yra priėmusios pagal Sutartį, ir įsipareigojimus prisiimtus pagal PPO susitarimą dėl žemės ūkio.

IV POSKIRSNISSPECIALIOSIOS NUOSTATOS DėL APYNIų IMPORTO

152 straipsnis Apynių importas

1. Apynių sektoriaus produktus iš trečiųjų šalių galima importuoti tik tuomet, jeigu jų kokybinės savybės bent jau yra lygiavertės Bendrijoje išaugintų produktų arba iš jų pagamintų produktų savybėms.

2. Produktai laikomi atitinkančiais 1 dalyje nurodytą standartą, jei kilmės šalies valdžios institucijos išdavė jų atestacijos dokumentą ir laiko jį lygiaverčiu 112 straipsnyje nurodytam sertifikatui.

Apynių miltelių, apynių miltelių, turinčių didesnį lupulino kiekį, apynių ekstrakto ir sumaišytų apynių produktų atveju atestacijos dokumentą galima pripažinti lygiaverčiu sertifikatui tik tuomet, jeigu šių produktų sudėtyje esančios alfa rūgšties kiekis nėra mažesnis negu apyniuose, iš kurių jie paruošti.

Tokių atestacijos dokumentų atitiktis sertifikatui tikrinama remiantis išsamiomis Komisijos priimtomis taisyklėmis.

V SKIRSNIS APSAUGOS PRIEMONĖS IR LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI

153 STRAIPSNIS Apsaugos priemonės

1. Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Tarybos reglamentus (EB) Nr. 519/94[63] ir (EB) Nr. 3285/94[64], taiko importo į Bendriją apsaugos priemones. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 519/94 3 ir 18 straipsniai ir Reglamento (EB) Nr. 3285/94 3 ir 21 straipsniai yra netaikomi.

2. Išskyrus atvejus, kai pagal kitus Tarybos teisės aktus yra numatyta kitaip, Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi, gali taikyti pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatytas importo į Bendriją apsaugos priemones.

3. Komisija, valstybei narei paprašius arba savo iniciatyva, gali taikyti 1 ir 2 dalyje nurodytas priemones. Jei Komisija gauna valstybės narės prašymą, per tris darbo dienas nuo jo gavimo ji priima dėl jo sprendimą.

Valstybėms narėms pranešama apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.

Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal 1 ir 2 dalis priimtų priemonių per tris darbo dienas nuo pranešimo apie jas datos. Taryba susirenka nedelsiant. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti svarstomas priemones.

4. Jei Komisija mano, kad reikia panaikinti arba iš dalies pakeisti pagal 1 arba 2 dalį naudojamą priemonę, ji:

a) tuo atveju, jei priemonę patvirtino Taryba, pasiūlo Tarybai priemonę panaikinti arba iš dalies pakeisti. Taryba priima sprendimą kvalifikuotų balsų dauguma;

b) visais kitais atvejais Bendrijos apsaugos priemones iš dalies pakeičia arba panaikina Komisija.

154 straipsnis Laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas

Tiek, kiek yra reikalinga siekiant, kad tinkamai funkcionuotų bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir, pirmiausia, tais atvejais, kai dėl laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos trikdoma Bendrijos rinka arba sudaroma tokia trikdymo rizika, Komisija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti tokios tvarkos taikymą grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių, jautienos ir veršienos produktų, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos, ožkienos, kiaušinių, paukštienos ir etilo alkoholio sektoriams.

III SKYRIUS EKSPORTAS

I SKIRSNIS EKSPORTO LICENCIJOS

155 STRAIPSNIS Neprivalomos importo licencijų sistemos

1. Nepažeidžiant atvejų, kai importo licencijų reikalaujama pagal šio reglamento nuostatas, Komisija gali reikalauti eksporto licencijų eksportuojant vieną ar daugiau produktų iš šių sektorių:

a) grūdų,

b) ryžių,

c) cukraus,

d) alyvuogių, kai eksportuojamas I priedo VII dalies a punkte nurodytas alyvuogių aliejus,

e) jautienos ir veršienos,

f) pieno ir pieno produktų,

g) kiaulienos,

h) avienos ir ožkienos,

i) kiaušinių,

j) paukštienos,

k) etilo alkoholio.

Taikydama pirmą pastraipą, Komisija atsižvelgia į eksporto licencijų poreikį siekiant valdyti konkrečias rinkas ir, visų pirma, siekiant kontroliuoti konkrečių produktų eksportą.

2. 125–127 straipsniai taikomi mutatis mutandis .

3. Komisija nustato išsamias 1 ir 2 dalies taikymo taisykles, įskaitant licencijų galiojimo laikotarpius.

II SKIRSNIS EKSPORTO GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS

156 STRAIPSNIS Eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo sritis

1. Tiek, kiek reikalinga siekiant sudaryti sąlygas toliau nurodytiems produktams eksportuoti pagal pasaulinės rinkos įkainius ir kainas ir laikantis pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais nustatytų kiekių, tokių produktų pasaulinės rinkos įkainių ar kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis:

a) už eksportuojamus produktus, kurie nėra skirti tolesniam perdirbimui, kai jie priklauso toliau nurodytiems sektoriams:

i) grūdų,

ii) ryžių,

iii) cukraus, kai eksportuojami I priedo III dalies b, c, d ir g punktuose nurodyti produktai,

iv) galvijienos,

v) pieno ir pieno produktų,

vi) kiaulienos,

vii) kiaušinių,

viii) paukštienos;

b) už a punkte nurodytus produktus, eksportuotinus XVII priede išvardytų prekių pavidalu.

Kai eksportuojami pieno ir pieno produktai XVII priedo IV dalyje nurodytų produktų pavidalu, eksporto grąžinamosios išmokos gali būti suteiktos tik už I priedo XVI dalies a–e ir g punktuose nurodytus produktus.

2. Eksporto grąžinamosios išmokos, taikomos už XVII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu eksportuojamus produktus, negali būti didesnės nei tos, kurios taikomos tokiems patiems produktams, eksportuojamiems toliau jų neperdirbus.

3. Kadangi būtina atsižvelgti į tam tikrų iš grūdų gaunamų spiritinių gėrimų gamybos ypatumus, Komisija gali pritaikyti 1 ir 2 pastraipoje nurodytų grąžinamųjų išmokų skyrimo kriterijus ir tikrinimo tvarką prie šios konkrečios padėties.

157 straipsnis Eksporto grąžinamosios išmokos paskirstymas

Kiekiai, kurie gali būti eksportuoti gaunant už juos eksporto grąžinamąją išmoką, paskirstomi taikant metodą, kuris:

a) geriausiai tinka, atsižvelgiant į produkto savybes ir padėtį atitinkamoje rinkoje, o atsižvelgus į Bendrijos eksporto efektyvumą ir struktūrą, – leidžia našiausiai panaudoti turimus išteklius nediskriminuojant suinteresuotųjų ūkio subjektų, ypač smulkių ir stambių ūkio subjektų;

b) administravimo atžvilgiu ūkio subjektams yra mažiausiai sudėtingas administruoti.

158 straipsnis Eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas

1. Eksporto grąžinamosios išmokos yra tokios pačios visoje Bendrijoje. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač, kai to reikia dėl situacijos pasaulinėje rinkoje, specifinių tam tikrų rinkų reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

2. Grąžinamųjų išmokų dydį nustato Komisija.

Grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos:

a) reguliariais laiko tarpais;

b) skelbiant konkursą dėl produktų, kuriems tokia tvarka buvo nustatyta anksčiau.

Produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma konkurso tvarka. Grąžinamosios išmokos dydis gali išlikti toks pat daugiau nei tris mėnesius, o tam tikrais atvejais intervenciniu laikotarpiu Komisija, valstybių narių prašymu ar savo iniciatyva gali jį pakoreguoti.

3. Nustatant grąžinamąją išmoką už konkretų produktą, reikia atsižvelgti į vieną ar daugiau iš šių aspektų:

a) esamą padėtį ir ateities tendencijas dėl:

- to produkto kainų ir jo įsigijimo galimybių Bendrijos rinkoje,

- to produkto kainos pasaulinėje rinkoje.

b) bendro rinkos organizavimo tikslus, kuriais turi būti užtikrinta kainų pusiausvyra ir natūrali raida bei prekyba toje rinkoje;

c) būtinybę išvengti trikdymų, dėl kurių ilgesniam laikui būtų suardyta pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos Bendrijos rinkoje;

d) siūlomo eksporto ekonominį aspektą;

e) pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais nustatytus kiekius;

f) poreikį sudaryti Bendrijos pagrindinių produktų panaudojimo gaminant perdirbtas prekes eksportui į trečiąsias šalis ir trečiųjų šalių produktų, įvežtų laikinojo įvežimo perdirbti tvarka, pusiausvyrą;

g) mažiausias pardavimo išlaidas ir transporto iš Bendrijos rinkų į Bendrijos uostus ar kitas eksportavimo vietas bei išsiuntimo į paskirties vietas išlaidas;

h) paklausą Bendrijos rinkoje;

i) kiaulienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių atžvilgiu, į Bendrijos kainų ir pasaulinės rinkos kainų už pašarinius grūdus, kurių reikia gaminant tų sektorių produktus Bendrijoje, skirtumą.

4. Komisija gali nustatyti eksporto grąžinamosioms išmokoms taikomą tikslinamąją sumą. Tačiau, jei būtina, Komisija gali tikslinamąją sumą keisti.

Pirma pastraipa taip pat gali būti taikoma XVII priede išvardytų prekių pavidalu eksportuojamiems produktams.

159 straipsnis Grūdų eksporto grąžinamosios išmokos koregavimas

Išskyrus kitus numatytus atvejus, Komisija koreguoja pagal 160 straipsnio 2 dalį nustatytą grąžinamąją išmoką už 1 priedo I dalies a ir b punktuose išvardytus produktus, atsižvelgdama į intervencinei kainai taikomus mėnesinius padidinimus ir, atitinkamais atvejais, minėtos kainos pakeitimus.

Pirmos pastraipos nuostatos gali būti taikomos visos arba iš dalies I priedo I dalies c ir d punktuose išvardytiems produktams bei I priedo I dalyje nurodytiems produktams, kurie buvo eksportuoti XVII priedo I dalyje nurodytų prekių pavidalu. Tokiu atveju pirmoje pastraipoje nurodytas koregavimas tikslinamas mėnesiniam padidėjimui taikant koeficientą, išreiškiantį pagrindinio produkto kiekio ir jo kiekio eksportuojamame perdirbtame produkte arba eksportuojamose prekėse santykį.

160 straipsnis Eksporto grąžinamosios išmokos išmokėjimas

1. Grąžinamosios išmokos už produktus, išvardytus 156 straipsnio 1 dalies a punkte, kurie buvo eksportuoti nepakeisti ir toliau neperdirbti, išmokamos tik pateikus eksporto licenciją.

2. Už 1 dalyje nurodytus produktus išmokamos grąžinamosios išmokos dydis nustatomas pagal licencijos paraiškos pateikimo dieną taikomą grąžinamąją išmoką arba, jei tai taikoma, pagal atitinkamo konkurso tvarką ir, jei taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka, pagal tą dieną taikomą grąžinamąją išmoką:

a) licencijoje nurodytoje paskirties vietoje arba

b) kai taikytina, faktinėje paskirties vietoje, jei pastaroji skiriasi nuo licencijoje nurodytos paskirties vietos – tokiu atveju taikoma suma neviršija sumos, taikomos licencijoje nurodytai paskirties vietai.

Komisija gali imtis atitinkamų priemonių, kad nebūtų piktnaudžiaujama šios dalies nuostatose suteikiamu lankstumu.

3. Nukrypdama nuo 1 dalies nuostatų, Komisija gali nuspręsti, kad eksporto licencijos perinti skirtiems kiaušiniams ir vienos dienos amžiaus viščiukams gali būti suteikiamos ex post.

4. Remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93[65] 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra, Komisija gali nuspręsti 156 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms prekėms taikyti 1 ir 2 dalies nuostatas.

5. Komisija gali leisti taikyti nuo 1 ir 2 dalies leidžiančias nukrypti nuostatas, kai eksporto grąžinamosios išmokos už produktus yra mokamos vykdant pagalbos maistu operacijas.

6. Grąžinamoji išmoka išmokama pateikus įrodymus, kad:

a) produktai buvo eksportuoti iš Bendrijos;

b) tais atvejais, kai taikant diferencijuotą grąžinamąją išmoką, produktai pasiekė licencijoje nurodytą paskirties vietą arba kitą paskirties vietą, kuriai nustatyta grąžinamoji išmoka, nepažeidžiant 2 dalies b punkto.

Tačiau Komisija gali suteikti išimtis, jei nustatomos lygiavertes garantijas suteikiančios sąlygos.

7. Komisija gali vienam ar daugiau produktų nustatyti papildomas eksporto grąžinamosios išmokos suteikimo sąlygas. Tokiose sąlygose gali būti reikalaujama, kad:

a) grąžinamosios išmokos būtų išmokamos tik už Bendrijos kilmės produktus;

b) grąžinamoji išmoka už importuotus produktus būtų lygi importo metu surinktiems muitams, kai pastarieji yra mažesni už taikomą grąžinamąją išmoką.

161 straipsnis Eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus gyvūnus galvijienos sektoriuje

Galvijienos sektoriaus produktų atveju, grąžinamoji išmoka už gyvų gyvūnų eksportą suteikiama ir išmokama tik tada, jei laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir, visų pirma, dėl gyvūnų apsaugos gabenimo metu nuostatų.

162 straipsnis Eksporto kiekiai

Atitinkamų produktų eksporto licencijomis, išduotomis referenciniams laikotarpiams, užtikrinama, kad būtų laikomasi įsipareigojimų dėl gamybos apimčių, nustatytų pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais. Sutarties dėl žemės ūkio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu referencinio laikotarpio pabaiga eksporto licencijų galiojimui įtakos neturi.

163 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Komisija nustato išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, kurios pirmiausia apima:

a) nuostatas dėl eksportuoti leidžiamų kiekių perskirstymo;

b) nuostatas dėl kokybės ir kitų specifinių reikalavimų, taip pat dėl sąlygų taikomų produktams, už kuriuos gali būti suteikiama eksporto grąžinamoji išmoka;

c) nuostatas dėl kontrolės, kurios metu tikrinama, ar veikla, suteikianti teisę gauti išmokas ir visas kitas sumas dėl eksporto sandorių, iš tikro buvo vykdoma ir vykdoma teisingai, įskaitant fizinius patikrinimus ir dokumentų patikrinimą.

Komisija atlieka visus būtinus XVII priedo pakeitimus.

Tačiau išsamios 160 straipsnio taikymo 156 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų produktų taisyklės turi būti priimtos pagal Reglamento (EB) Nr. 3448/93 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

III SKIRSNISEKSPORTO KVOTOS ADMINISTRAVIMASPIENO IR PIENO PRODUKTŲ SEKTORIUJE

164 STRAIPSNIS Trečiųjų šalių nustatomų tarifinių kvotų administravimas

1. Pieno ir pieno produktų atžvilgiu, kai susitarime, sudarytame pagal Sutarties 300 straipsnį, numatoma visiškai arba iš dalies valdyti trečiųjų šalių nustatomą tarifinę kvotą, Komisija pasirenka taikytiną metodą ir nustato išsamias to metodo taikymo taisykles.

2. 1 dalyje nurodytos tarifinės kvotos yra administruojamos taip, kad būtų išvengta suinteresuotųjų ūkio subjektų tarpusavio diskriminacijos ir, kad būtų garantuojamas visapusiškas atitinkama kvota suteikiamų galimybių panaudojimas taikant vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį arba kitą tinkamą metodą:

a) metodą, paremtą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – aptarnautas pirmas“);

b) proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ principą);

c) metodą, kuriuo atsižvelgiama į įprastines pramonės šakos struktūras (taikant „tradicinių arba naujų ūkio subjektų metodą“).

IV SKIRSNISSPECIALUS IMPORTO REŽIMAS TREČIOSIOSE ŠALYSE

165 STRAIPSNIS P roduktų, kuriems taikomas specialus importo režimas trečiojoje šalyje, sertifikatai

1. Kai eksportuojami produktai, kuriems pagal susitarimus, sudarytus su Bendrija pagal Sutarties 300 straipsnį, gali būti taikoma jiems palanki speciali importo į trečiąsias šalis tvarka, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, valstybių narių kompetentingos institucijos pagal prašymą ir po atitinkamų patikrinimų išduoda dokumentą, patvirtinantį, kad reikalavimai yra vykdomi.

2. Komisija nustato išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

V SKRSNISSPECIALIOSIOS NUOSTATOS GYVIEMS AUGALAMS

166 STRAIPSNIS Minimalios eksporto kainos

1. Komisija kiekvienais metais, gerokai prieš prekybos sezoną nustato kiekvieno gyvų augalų sektoriaus produkto, kurio klasifikacinis KN kodas yra 0601 10, vieną ar daugiau minimalių kainų eksportui į trečiąsias šalis.

Tokių produktų eksportas leidžiamas tik tokia kaina, kuri yra lygi konkretaus produkto pirmiau minėtai minimaliai kainai arba už ją yra didesnė.

2. Komisija nustato išsamias 1 dalies taikymo taisykles, atsižvelgdama į įsipareigojimus, kylančius iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.

VI SKIRSNISLAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI

167 STRAIPSNIS Laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas

Tiek, kiek yra reikalinga siekiant, kad tinkamai funkcionuotų bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir, pirmiausia, tais atvejais, kai dėl laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos trikdoma Bendrijos rinka arba sudaroma tokia trikdymo rizika, Komisija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti tokios tvarkos taikymą grūdų, ryžių, jautienos ir veršienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, paukštienos sektorių produktams.

IV DALISKONKURENCIJOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS ĮMONėMS TAIKOMOS TAISYKLėS

168 straipsnis Sutarties 81–86 straipsnių taikymas

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, Sutarties 81–86 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos, remiantis šio reglamento 169 straipsniu, taikomi visiems Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiklai, susijusiems su šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų produktų gamyba arba prekyba.

169 straipsnis Išimtys

1. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 168 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiklai, kurie yra nacionalinės rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini Sutarties 33 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Sutarties 81 straipsnio 1 dalis visų pirma netaikoma tokiems vienai valstybei narei priklausančių ūkininkų, ūkininkų asociacijų arba tokių asociacijų susivienijimų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie yra susiję su žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams saugoti, apdoroti ar perdirbti, ir kuriais neįsipareigojama nustatyti vienodas kainas, nebent Komisija nustatytų, kad tuo pašalinama konkurencija arba kyla pavojus Sutarties 33 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui.

2. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir išklausiusi įmonių arba įmonių asociacijų ar bet kurių kitų, jos manymu, reikalingų fizinių ir juridinių asmenų nuomonę, Komisija turi išimtinę teisę, Teisingumo Teismui turint teisę peržiūrėti, sprendimu, kuris bus paskelbtas viešai, nustatyti, kurie susitarimai, sprendimai ir veiksmai atitinka 1 dalyje minimas sąlygas.

Komisija priima tokį sprendimą savo iniciatyva arba valstybės narės kompetentingos institucijos arba suinteresuotosios įmonės, ar įmonių asociacijos prašymu.

3. Skelbiant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, nurodomi šalių pavadinimai ir sprendimo esmė. Skelbiant sprendimą, atsižvelgiama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.

170 straipsnis Susitarimai ir suderinta veikla tabako sektoriuje

1. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis nebus taikoma pripažintų tabako sektoriaus tarpšakinių organizacijų susitarimams ir suderintai veiklai, kai siekiama įgyvendinti šio reglamento 117 straipsnio c punkte nurodytas priemones, jeigu:

a) apie susitarimus ir suderintą veiklą buvo pranešta Komisijai;

b) per tris mėnesius nuo visos reikalingos informacijos gavimo Komisija nenustatė, kad susitarimai ir suderinta veikla yra nesuderinami su Bendrijos taisyklėmis.

Nepasibaigus šiam trijų mėnesių laikotarpiui susitarimai ir suderinta veikla negali būti įgyvendinami.

2. Susitarimai ir suderinta veikla yra laikomi prieštaraujančiais Bendrijos konkurencijos taisyklėms, kai:

a) jie gali sukelti bet kokios formos rinkų padalijimą Bendrijoje;

b) jie gali paveikti tinkamą rinkos organizavimo veikimą;

c) jie gali sukelti konkurencijos iškraipymus, kurie nėra būtini siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų pasinaudojant tarpšakinės organizacijos priemone;

d) jų veikla apima kainų ar kvotų nustatymą, nepriklausomai nuo tarpšakinių organizacijų vykdomų priemonių dėl Bendrijos taisyklių konkrečių nuostatų;

e) jie gali sudaryti sąlygas diskriminacijai arba pašalinti konkurenciją svarbios aptariamų produktų dalies atžvilgiu.

3. Jeigu praėjus šio straipsnio 1 dalies antrame punkte nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad nebuvo laikomasi šio skyriaus taikymo sąlygų, ji priima sprendimą, kuriuo pareiškiama, kad susitarimams ir suderintai veiklai taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis.

Tas Komisijos sprendimas taikomas ne anksčiau kaip nuo pranešimo tai tarpšakinei organizacijai datos, jeigu ta tarpšakinė organizacija nėra pateikusi neteisingos informacijos ar piktnaudžiavusi 1 dalyje numatyta išimtimi.

171 straipsnis Ne narių įsipareigojimas vykdyti susitarimų ir suderintos veiklos reikalavimus tabako sektoriuje

1. Tabako sektoriaus tarpšakinės organizacijos gali paprašyti, kad kai kurie jų susitarimai ir suderinta veikla būtų privalomi ribotą laikotarpį konkrečiame ekonomikos sektoriuje dirbantiems asmenims ir grupėms, kurie nėra prekybos šakų, kurioms jie atstovauja, nariai tuose regionuose, kuriuose tos šakos veikia.

Kad galėtų išplėsti savo taisyklių taikymą, tarpšakinės organizacijos turi atstovauti ne mažiau kaip dviem trečdaliams minėtos gamybos ir (arba) prekybos. Kai siūloma išplėsti taisykles keliems regionams, tarpšakinės organizacijos turi įrodyti, kad jos turi minimalų kiekviename regione esančių šakų grupių atstovų skaičių.

2. Taisyklės, kurių taikymo sritį prašoma išplėsti, turi galioti mažiausiai vienerius metus ir turi būti susijusios su vienu iš šių tikslų:

a) žiniomis apie gamybą ir rinką;

b) būtiniausios kokybės nustatymu;

c) su aplinkos apsauga suderinamų auginimo būdų taikymu;

d) įpakavimui ir pateikimui taikomų būtiniausių reikalavimų nustatymu;

e) sertifikuotos sėklos naudojimu ir produkto kokybės kontrole.

3. Sprendimą dėl taisyklių taikymo srities išplėtimo priima Komisija.

II SKYRIUS VALSTYBėS PAGALBOS TAISYKLėS

172 straipsnis Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymas

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nurodoma kitaip, ir, visų pirma, išskyrus 175 straipsnyje nurodytą valstybės pagalbą, Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai taikomi šio reglamento 1 straipsniuose nurodytų produktų gamybai ir prekybai. Tačiau Sutarties 88 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys taikomi be išimčių.

173 straipsnis Specifinės nuostatos, taikomos pieno ir pieno produktų sektoriui

Laikantis Sutarties 87 straipsnio 2 dalies nuostatų, draudžiama pagalba, kurios dydis nustatomas pagal pieno produktų kainą arba kiekį.

Be to, draudžiamos nacionalinės priemonės, leidžiančios suvienodinti pieno produktų kainas.

174 straipsnis Specifinės nuostatos, taikomos vyno sektoriui

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies II skyriaus nuostatomis netrukdoma skirti nacionalinę pagalbą, kuria siekiama panašių į tame skyriuje išdėstytus tikslus. Tačiau tokiai pagalbai taikomas šio reglamento 172 straipsnis.

175 straipsnis Specifinės nacionalinės nuostatos

1. Jei gaunamas Komisijos leidimas, Suomija ir Švedija gali skirti pagalbą už šiaurės elnių auginimą ir šiaurės elnių bei jų produktų (KN ex 0208 ir ex 0210) pardavimą, jei dėl tokios pagalbos nepadidėja tradicinis jų auginimas arba produktų iš jų gaminimas.

2. Jei gaunamas Komisijos leidimas, Suomija, dėl specifinių savo klimato sąlygų, gali skirti pagalbą už tam tikrus tik šioje valstybėje išaugintos sėklų ir javų sėklų kiekius.

3. Valstybės narės, sumažinusios cukraus kvotą daugiau kaip 50 %, gali skirti laikiną valstybės pagalbą laikotarpiu, per kurį runkelių augintojams pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 skyrių mokama pereinamojo laikotarpio pagalba. Remdamasi atitinkamos valstybės narės paraiška, Komisija nusprendžia, kokia yra valstybės pagalbos, kurią galima skirti pagal šią priemonę, bendra suma.

Italijos atveju pirmoje pastraipoje minėta laikina pagalba, skiriama cukrinių runkelių augintojams ir cukrinių runkelių transportavimui, neturi viršyti 11 EUR už toną per prekybos metus.

Suomija cukrinių runkelių augintojams gali išmokėti ne daugiau kaip 350 EUR už hektarą per prekybos metus.

Atitinkamos valstybės narės per 30 dienų nuo kiekvienų prekybos metų pabaigos informuoja Komisiją apie tais prekybos metais skiriant valstybės pagalbą realiai išmokėtą sumą.

4. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vokietija pagal Vokietijos alkoholio monopolio sistemą gali kirti pagalbą už produktus, kurie po tolesnio monopolio įvykdyto perdirbimo, parduodami kaip Sutarties I priede nurodytas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis. Galutinė tokios pagalbos suma privalo neviršyti 110 mln. EUR per metus.

Vokietija iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie sistemos funkcionavimą. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl išimties taikymo, įskaitant pagalbos, skiriamos pagal Vokietijos monopolio sistemą, vertinimą kartu su atitinkamais pasiūlymais.

V DALISSPECIFINĖS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SEKTORIŲ

176 straipsnis Skatinamasis mokestis pieno ir pieno produktų sektoriuje

Nepažeisdama Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymo, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje, valstybė narė gali nustatyti, kad jos pieno gamintojai už realizuoto pieno arba pieno ekvivalento kiekį mokėtų skatinamąjį mokestį, skirtą finansuoti priemonėms, skatinančioms vartoti pieną Bendrijoje, plėsti pieno ir pieno produktų rinkas bei gerinti kokybę.

177 straipsnis Ataskaitos apie konkrečius sektorius

Komisija pateikia

(1) Tarybai iki 2008 m. rugsėjo 30 d., remdamasi šio reglamento nuostatomis, sausųjų pašarų sektoriaus ataskaitą, kurioje visų pirma aptariama ankštinių ir kitų žaliųjų pašarų sričių plėtra, sausųjų pašarų gamyba ir nurodomos lėšos, kurios buvo sutaupytos naudojant iškastinį kurą. Prireikus, prie šios ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai;

(2) kas treji metai ir pirmą kartą iki 2010 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai priemonių, susijusių su I antraštinės dalies II skyriaus VI skirsnyje apibūdintu bitininkystės sektoriumi, įgyvendinimo ataskaitą.

178 straipsnis Apynių sektoriaus sutarčių registravimas

1. Visas gamintojo ar gamintojų grupės ir pirkėjo sudarytas apynių tiekimo sutartis Bendrijoje registruoja tam tikslui kiekvienos valstybės narės paskirta įstaiga.

2. Sutartys dėl konkrečių kiekių sutartomis kainomis tiekimo laikotarpiu, apimančiu vieną ar daugiau derlių, ir sudarytos iki pirmojo atitinkamo derliaus metų rugpjūčio 1 d., vadinamos „iš anksto sudarytomis sutartimis“. Jos registruojamos atskirai.

3. Duomenys, kurie yra registracijos objektas, gali būti naudojami tik šio reglamento tikslais.

4. Komisija nustato išsamias apynių tiekimo sutarčių registravimo taisykles.

179 straipsnis Vidaus rinkos kainų trikdymai

Esant tokiai situacijai ir kai ji neketina keistis, ir todėl tai trikdo arba gali trikdyti rinkas, Komisija gali imtis būtinų priemonių:

a) dėl grūdų, cukraus, apynių, galvijienos, avienos ir ožkienos sektorių produktų, jei kainos Bendrijos rinkoje už bet kurį iš tokių produktų žymiai išauga arba sumažėja;

b) dėl alyvuogių, kiaulienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių produktų, jei bet kurio iš tokių produktų kainos Bendrijos rinkoje žymiai išauga.

180 straipsnis Trikdymai dėl įkainių arba kainų pasaulinėje rinkoje

Kai grūdų, ryžių, cukraus, pieno ir pieno produktų sektorių atžvilgiu vieno ar daugiau produktų įkainiai arba kainos pasaulinėje rinkoje pasiekia tokį lygį, kuris trikdo arba gali trikdyti tiekimą Bendrijos rinkai, ir kai tokia situacija yra linkusi tęstis arba dar pablogėti, Komisija gali imtis būtinų priemonių dėl susijusio sektoriaus. Visų pirma, ji gali sustabdyti importo muito taikymą visam kiekiui arba daliai jo.

181 straipsnis Sąlygos dėl priemonių, taikomų trikdymų atvejais

179 ir 180 straipsniuose nurodytos priemonės gali būti taikomos:

a) jei visų kitų šiame reglamente numatytų priemonių nepakanka;

b) atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.

182 straipsnis Pranešimai etilo alkoholio sektoriuje

1. Etilo alkoholio sektoriaus produktų atžvilgiu valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie:

a) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybą, išreikštą gryno alkoholio hektolitrais ir suskirstytą pagal alkoholio gamybai panaudotus produktus,

b) sunaudoto žemės ūkio kilmės etilo alkoholio kiekį, išreikštą gryno alkoholio hektolitrais ir suskirstytą pagal paskirties sektorius,

c) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio atsargas valstybėje narėje praėjusių metų pabaigoje;

d) einamųjų metų gamybos prognozes.

Komisija nustato tokios informacijos pateikimo taisykles, visų pirma, pranešimų pateikimo dažnumą ir paskirties sektorių apibrėžtis.

2. 1 dalyje nurodytos informacijos pagrindu ir remiantis visa kita esama informacija, Komisija sudaro Bendrijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio praėjusių metų balansą ir prognozuojamą einamųjų metų balansą.

Bendrijos balanse turi būti ir informacija apie ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholį. Komisija nustato tikslų teiktinos informacijos turinį ir jos surinkimo būdus.

Šios dalies tikslais, „ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholis“ reiškia produktą, kurio klasifikaciniai KN kodai yra 2207, 22089091 ir 22089099, gautą ne iš Sutarties I priede išvardytų konkrečių žemės ūkio kilmės produktų.

3. Komisija informuoja valstybes nares apie visus 2 dalyje nurodytus balansus.

VI DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

183 straipsnis Finansinės nuostatos

Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 ir jam įgyvendinti priimtos nuostatos taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės patiria vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

184 straipsnis Ypatingi atvejai

Komisija priima priemones, kurios yra būtinos ir pateisinamos ypatingais atvejais, siekiant išspręsti praktines specifines problemas.

Tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, tačiau tik tokiu mastu ir tokiam laikui, kuris yra būtinas.

185 straipsnis Valstybių narių ir Komisijos apsikeitimas informacija

1. Valstybės narės ir Komisija viena kitai teikia visą informaciją, reikalingą šiam reglamentui taikyti arba rinkos kontrolei ir analizei atlikti, taip pat siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl 1 straipsnyje nurodytų produktų.

2. Komisija nustato išsamias taisykles dėl to, kaip nustatyti, kokia informacija yra būtina taikant 1 dalies nuostatas, kokia turi būti teikiamos informacijos forma, turinys, laikas ir terminai, taip pat informacijos ir dokumentų perdavimo ar pateikimo tvarka.

186 straipsnis Nuostata dėl pažeidimų

Nepažeidžiant jokių specifinių nuostatų, šiuo reglamentu suteikiamos išskirtinės sąlygos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei yra nustatoma, kad jie dirbtinai sukūrė sąlygas, reikalingas tokioms privilegijoms gauti, bet jų ketinimai buvo kiti.

187 straipsnis Kontrolės ir baudos bei ataskaitos apie jas

Komisija nustato:

a) valstybių narių atliekamos administracinės ir fizinės kontrolės, kurios metu tikrinamas šiuo reglamentu prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, taisykles;

b) baudų taikymo sistemą, kai nustatomas šiuo reglamentu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas;

c) neteisėtų išmokų susigrąžinimo taisykles;

d) ataskaitų apie vykdytą kontrolę ir jos rezultatus pateikimo taisykles.

Baudos, nurodytos b punkte, dydis priklausys nuo nustatyto pažeidimo sunkumo, masto, pastovumo bei pasikartojamumo.

VII DALISPEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINIŲTAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

188 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas (toliau – komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Komitetas nustato darbo tvarkos taisykles.

189 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės ir Komisijos kompetencija

Kai šiuo reglamentu Komisijai suteikiami priemonių taikymo įgaliojimai, Komisija veikia pagal 188 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

Tačiau Komisija veikia savarankiškai, neatsižvelgdama į 188 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, šiais atvejais:

a) priimdama sprendimus dėl valstybės intervencijos pradėjimo arba užbaigimo, kaip tai nurodyta 13 straipsnyje galvijienos produktų atžvilgiu ir 14 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies pirmoje pastraipoje sviesto atžvilgiu;

b) priimdama sprendimus dėl Sutarties 81 straipsnio 1 dalies taikymo šio reglamento 170 straipsnyje nurodytų tarpšakinių organizacijų susitarimams ir suderintai veiklai;

c) dėl 118 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų tarpšakinių organizacijų pripažinimo;

d) dėl sprendimų, susijusių su ne narių įsipareigojimu mokėti nario įnašą 120 straipsnyje nurodytoms tarpšakinėms organizacijoms;

e) dėl apsaugos priemonių taikymo pagal 153 straipsnį;

f) dėl eksporto grąžinamųjų išmokų kiekio pakeitimo intervenciniu laikotarpiu, nurodytu 158 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje;

g) dėl tikslinamųjų sumų, taikomų 158 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje nurodytoms grąžinamosioms išmokoms, pakeitimų;

h) dėl 182 straipsnio 2 dalyje nurodytų Komisijos balansų sudarymo.

190 straipsnis Komisijos teisė panaikinti tam tikrus Tarybos reglamentus

Komisija, vykdydama jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, gali panaikinti arba pakeisti Tarybos reglamentus, pagrįstus bet kuriuo reglamentu ar nuostata, kurie buvo panaikinti 191, 192, 193 ir 195 straipsniais.

II SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

191 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 71 straipsnis ir 73–77 straipsniai panaikinami.

192 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 2200/96 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 2200/96 43, 44, 46, 47, 48 ir 52 straipsniai panaikinami.

193 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 2201/96 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 2201/96 23, 26, 27, 29 ir 30 straipsniai panaikinami.

194 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 iš dalies keičiamas taip:

1) Antraštinė dalis pakeičiama taip:

„2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais“

2) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Remiantis šio reglamento 2 straipsniu, Sutarties 81–86 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos taikomi visiems susitarimams, sprendimams ir veiklai, nurodytiems Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnyje, susijusiems su Sutarties I priede nurodytų produktų gamyba arba prekyba, išskyrus produktus, nurodytus Tarybos reglamento (EB) Nr. [XXX]* 1 straipsnyje.

1a straipsnis

Remiantis šio reglamento 2 straipsniu, Sutarties 81–86 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos taikomi visiems susitarimams, sprendimams ir veiklai, nurodytiems Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnyje, susijusiems su 1 straipsnyje nurodytų produktų gamyba arba prekyba.

* OL L xxx, xxx, p. xxx.“

3) 2 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma tokiems šio reglamento 1a straipsnyje nurodytiems susitarimams ar veiklai, kurie yra nacionalinės rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini Sutarties 33 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.“

4) 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Sutarties 88 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos pagalbai, skirtai už Sutarties I priede nurodytų produktų gamybą ir prekybą, išskyrus produktus, nurodytus Tarybos reglamento (EB) Nr. [XXX]* 1 straipsnyje.“

195 straipsnis Teisės aktų panaikinimas

1. Panaikinami šie reglamentai:

a) nuo 2008 m. sausio 1 d. – reglamentai (EEB) Nr. 234/68, (EEB) Nr. 827/68, (EEB) Nr. 2517/69, (EEB) Nr. 2728/75, (EEB) Nr. 2729/75, (EEB) Nr. 2759/75, (EEB) Nr. 2771/75, (EEB) Nr. 2777/75, (EEB) Nr. 1055/77, (EEB) Nr. 2931/79, (EEB) Nr. 1358/80, (EEB) Nr. 3730/87, (EEB) Nr. 4088/87, (EEB) Nr. 2075/92, (EEB) Nr. 2077/92, (EEB) Nr. 404/93, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 2529/2001, (EB) Nr. 670/2003, (EB) Nr. 797/2004 ir (EB) Nr. 1952/2005;

b) nuo 2008 m. balandžio 1 d. – reglamentai (EEB) Nr. 707/76, (EB) Nr. 1786/2003 ir (EB) Nr. 1788/2003 ir (EB) Nr. 1544/2006;

c) nuo 2008 m. liepos 1 d. – reglamentai (EEB) Nr. 1898/87, (EEB) Nr. 2204/90, (EEB) Nr. 2991/94, (EB) Nr. 2597/97 (EB) Nr. 1255/1999, (EB) Nr. 2250/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EB) Nr. 1784/2003, (EB) Nr. 865/2004 ir (EB) Nr. 1947/2005;

d) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003;

e) nuo 2008 m. spalio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 318/2006;

f) nuo 2008 m. sausio 1 d. reglamentai (EEB) Nr. 386/90, (EEB) Nr. 1186/90 ir (EB) Nr. 1183/2006.

2. Nuo 2008 m. sausio 1 d. panaikinamas Sprendimas 74/583/EEB.

196 straipsnis Nuorodų sudarymas

Nuostatų ir reglamentų, kurie buvo iš dalies pakeisti arba panaikinti 191–195 straipsniais, nuorodos laikomos šio reglamento nuorodomis ir skaitomos naudojantis XVIII priede pateiktomis koreliacijos lentelėmis.

197 straipsnis Pereinamojo laikotarpio taisyklės

Komisija gali priimti priemones, reikalingas palengvinti perėjimą nuo reglamentų, kurie buvo iš dalies pakeisti arba panaikinti 191–195 straipsniais, numatytos tvarkos prie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos.

198 straipsnis Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

2. Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Tačiau jis taikomas:

a) nuo 2008 m. liepos 1 d. grūdų, sėklų, alyvuogių ir pluoštinių linų bei kanapių sektoriams;

b) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. ryžių sektoriui;

c) nuo 2008 m. spalio 1 d. cukraus sektoriui, išskyrus 56 straipsnį, kuris bus taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.;

d) nuo 2008 m. balandžio 1 d. sausųjų pašarų ir šilkaverpių sektoriams;

e) nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. vyno sektoriui ir 191 straipsniui;

f) nuo 2008 m. liepos 1 d. pieno ir pieno produktų sektoriui, išskyrus I antraštinės dalies II dalies IV skyriaus nuostatas;

g) nuo 2008 m. balandžio 1 d. II dalies II antraštinės dalies III skyriuje nustatytai pieno gamybos apribojimo sistemai;

3. cukraus sektoriui II dalies I antraštinės dalies I dalies nuostatos taikomos iki 2014–2015 m. cukraus prekybos metų pabaigos.

4. Nuostatos dėl II dalies I antraštinės dalies III skyriuje pagal 63 straipsnį nustatytos pieno gamybos apribojimo sistemos taikomos iki 2015 m. kovo 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS1 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS

I dalis: Grūdai

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems grūdų produktams:

KN kodas | Aprašymas |

a) | 0709 90 60 | Cukriniai kukurūzai, švieži arba atšaldyti |

0712 90 19 | Džiovinti cukriniai kukurūzai, sveiki, supjaustyti gabalais, griežinėliais, susmulkinti arba sumalti į miltelius, bet toliau neapdoroti, išskyrus sėjai skirtus hibridus |

1001 90 91 | Paprastųjų kviečių ir meslino (kviečių bei rugių mišinio) sėkla |

1001 90 99 | Spelta, paprastieji kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys), išskyrus skirtus sėjai |

1002 00 00 | Rugiai |

1003 00 | Miežiai |

1004 00 | Avižos |

1005 10 90 | Kukurūzų sėkla, išskyrus hibridus |

1005 90 00 | Kukurūzai, išskyrus skirtus sėjai |

1007 00 90 | Grūdinis sorgas, išskyrus hibridus, skirtus sėjai |

1008 | Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai |

b) | 1001 10 | Kietieji kviečiai |

c) | 1101 00 00 | Kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai |

1102 10 00 | Ruginiai miltai |

1103 11 | Kviečių kruopos ir rupūs miltai |

1107 | Salyklas, skrudintas arba neskrudintas |

d) | 0714 | Manijokai, marantos, salepai, topinambai (bulvinės saulėgrąžos), batatai (saldžiosios bulvės) ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo arba inulino, švieži, atšaldyti, sušaldyti arba džiovinti, supjaustyti griežinėliais ar nesupjaustyti arba granuliuoti; sago palmės šerdys |

ex 1102 | Kiti javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai: |

1102 20 | – Kukurūziniai miltai |

1102 90 | – Kiti: |

1102 90 10 | – – Miežiniai miltai |

1102 90 30 | – – Avižiniai miltai |

1102 90 90 | – – Kiti |

ex 1103 | Javų kruopos, rupiniai ir granulės, išskyrus kviečių kruopas ir rupinius (1103 11 subpozicija), ryžių kruopas ir rupinius (1103 19 50 subpozicija) ir ryžių granules (1103 20 50 subpozicija) |

ex 1104 | Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), išskyrus ryžius, klasifikuojamus 10 06 pozicijoje, ir perdirbtus į dribsnius ryžius, klasifikuojamus 1104 19 91 subpozicijoje; javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti |

1106 20 | Sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 07 14 pozicijoje, miltai, rupiniai ir milteliai |

ex 1108 | Krakmolas; inulinas: |

– Krakmolas: |

1108 11 00 | – – Kviečių krakmolas |

1108 12 00 | – – Kukurūzų krakmolas |

1108 13 00 | – – Bulvių krakmolas |

1108 14 00 | – – Manijokų krakmolas |

ex 1108 19 | – – Kiti krakmolai: |

1108 19 90 | – – – Kiti |

1109 00 00 | Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas |

1702 | Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; Karamelė (degintas cukrus): |

ex 1702 30 | – Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje nėra fruktozės arba fruktozė sudaro mažiau kaip 20 % sausosios medžiagos masės: |

– – Kiti: |

– – – Kiti: |

1702 30 91 | – – – – Turintys baltų kristalinių miltelių, aglomeruotų arba neaglomeruotų, pavidalą |

1702 30 99 | – – – – Kiti |

ex 1702 40 | – Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų |

1702 40 90 | – – Kiti |

ex 1702 90 | – Kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 % sausosios medžiagos masės: |

1702 90 50 | – – Maltodekstrino arba maltodekstrino sirupas |

– – Karamelė (degintas cukrus): |

– – – Kiti: |

1702 90 75 | – – – – Turinti aglomeruotų arba neaglomeruotų miltelių pavidalą |

1702 90 79 | – – – – Kiti |

2106 | Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: |

ex 2106 90 | – Kiti |

– – Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai |

– – – Kiti |

2106 90 55 | – – – – Gliukozės sirupas arba maltodekstrino sirupas |

ex 2302 | Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos |

ex 2303 | Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos, cukrinių runkelių becukrė masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos, žlaugtai ir kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos, granuliuotos arba negranuliuotos: |

2303 10 | – Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos |

2303 30 00 | – Žlaugtai arba kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos |

ex 2306 | Išspaudos ir kitos kietos augalinių riebalų arba augalinio aliejaus ekstrakcijos liekanos, išskyrus klasifikuojamas 2304 arba 2305 pozicijose, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos: |

2306 90 05 | – Kukurūzų gemalų |

ex 2308 | Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje: |

2308 00 40 | - Gilės ir kaštonai; obuolių arba kitų vaisių išspaudos, išskyrus vynuogių išspaudas |

2309 | Produktai, naudojami gyvūnų pašarams: |

ex 2309 10 | – Šunų arba kačių maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes: |

2309 10 11 2309 10 13 2309 10 31 2309 10 33 2309 10 51 2309 10 53 | – – Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 51–1702 30 99, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų(1), išskyrus žmonių maistui ir gyvūnų pašarams naudojamus produktus, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 % masės pieno produktų |

ex 2309 90 | – Kiti: |

2309 90 20 | – – Produktai, nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros 23 skirsnio 5 papildomoje pastaboje |

– – Kiti, įskaitant premiksus: |

2309 90 31 2309 90 33 2309 90 41 2309 90 43 2309 90 51 2309 90 53 | – – – Kiti, kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 51–1702 30 99, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų(1), išskyrus žmonių maistui ir gyvūnų pašarams naudojamus produktus, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 % masės pieno produktų |

(1) Šioje subpozicijoje „pieno produktai“ – tai 0401–0406 pozicijose bei 1702 11, 1702 19 ir 2106 90 51 subpozicijose klasifikuojami produktai. |

II dalis: Ryžiai

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems ryžių produktams:

KN kodai | Aprašymas |

a) | 1006 10 21 – 1006 10 98 | Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti) |

1006 20 | Lukštenti (rudieji) ryžiai |

1006 30 | Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti arba nepoliruoti, glazūruoti arba neglazūruoti |

b) | 1006 40 00 | Skaldyti ryžiai |

c) | 1102 90 50 | Ryžiniai miltai |

1103 19 50 | Ryžių kruopos ir rupiniai |

1103 20 50 | Ryžių granulės |

1104 19 91 | Perdirbti į dribsnius ryžiai |

ex 1104 19 99 | Traiškyti ryžių grūdai |

1108 19 10 | Ryžių krakmolas |

III dalis: Cukrus

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems cukraus produktams:

KN kodas | Aprašymas |

a) | 1212 91 | Cukriniai runkeliai |

1212 99 20 | Cukranendrės |

b) | 1701 | Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas |

c) | 1702 20 | Klevų cukrus ir klevų sirupas |

1702 60 95 ir 1702 90 99 | Kitas kieto būvio cukrus ir cukraus sirupai, į kuriuos nėra pridėta kvapiųjų medžiagų ar dažiklių, išskyrus laktozę, gliukozę, maltodekstriną ir izogliukozę |

1702 90 60 | Dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi |

1702 90 71 | Karamelė (degintas cukrus), kurios sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės |

2106 90 59 | Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai, išskyrus izogliukozės, laktozės, gliukozės ir maltodekstrino sirupus |

d) | 1702 30 10 1702 40 10 1702 60 10 1702 90 30 | Izogliukozė |

e) | 1702 60 80 1702 90 80 | Inulino sirupas |

f) | 1703 | Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų |

g) | 2106 90 30 | Aromatizuoti arba dažyti izogliukozės sirupai |

h) | 2303 20 | Runkelių masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos |

IV dalis: Sausieji pašarai

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems sausųjų pašarų produktams:

KN kodas | Aprašymas |

a) | ex 1214 10 00 | – Dirbtinai džiovintos liucernos rupiniai ir granulės |

– Kitu būdu džiovintos ir susmulkintos liucernos rupiniai ir granulės |

ex 1214 90 90 | – Liucernos, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai dirbtinoje šilumoje džiovinti produktai, išskyrus šieną ir pašarinius lapinius kopūstus bei produktus turinčius šieno |

– Liucernos, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai, barkūnai, sėjamieji pelėžirniai ir paprastieji garždeniai, džiovinti kitu būdu ir susmulkinti |

b) | ex 2309 90 99 | – Iš liucernos sulčių ir žolės sulčių gauti baltymų koncentratai |

– Tik iš kietųjų atliekų ir po pirmiau minėtų koncentratų gamybos likusių sulčių gauti dehidruoti produktai |

V dalis: Sėklos

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytoms sėkloms:

KN kodas | Prekių aprašymas |

0712 90 11 | Cukrinių kukurūzų hibridai: – skirti sėjai |

0713 10 10 | Žirniai (Pisum sativum): – skirti sėjai |

ex 0713 20 00 | Nutai: – skirti sėjai |

ex 0713 31 00 | Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės: – skirtos sėjai |

ex 0713 32 00 | Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis): – skirtos sėjai |

0713 33 10 | Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris): – skirtos sėjai |

ex 0713 39 00 | Kitos pupos: – skirtos sėjai |

ex 0713 40 00 | Lęšiai: – skirti sėjai |

ex 0713 50 00 | Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina, Vicia faba var. minor): – skirtos sėjai |

ex 0713 90 00 | Kitos džiovintos ankštinės daržovės: – skirtos sėjai |

1001 90 10 | Kviečiai spelta: – skirti sėjai |

ex 1005 10 | Kukurūzų hibridų sėkla |

1006 10 10 | Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy)arba neapdoroti) – skirti sėjai |

1007 00 10 | Grūdinio sorgo hibridai: – skirti sėjai |

1201 00 10 | Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos: – skirtos sėjai |

1202 10 10 | Žemės riešutai (arachiai), neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti: – skirti sėjai |

1204 00 10 | Linų sėmenys, skaldyti arba neskaldyti: – skirti sėjai |

1205 10 10 | Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos: – skirtos sėjai |

1206 00 10 | Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos: – skirtos sėjai |

ex 1207 | Kitų aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, skaldyti arba neskaldyti: – skirti sėjai |

1209 | Sėklos, vaisiai ir sporos: – skirti sėjai |

VI dalis: Apyniai

1. Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems apynių produktams:

KN kodas | Prekių aprašymas |

1210 | Apynių spurgai, švieži arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti, sumalti į miltelius arba nemalti, granuliuoti arba negranuliuoti; lupulinas |

2. Be to, prekybai ir prekybai su trečiosiomis šalimis skirtos šio reglamento taisyklės taikomos ir šiems produktams:

KN kodas | Prekių aprašymas |

1302 13 00 | Apynių syvai ir ekstraktai |

VII dalis: Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produktams:

KN kodas | Aprašymas |

a) | 1509 | Alyvuogių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

1510 00 | Kitas aliejus ir jo frakcijos, gauti tik iš alyvuogių, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, įskaitant šio aliejaus arba jo frakcijų mišinius su aliejumi arba frakcijomis, klasifikuojamais 1509 pozicijoje |

b) | 0709 90 31 | Alyvuogės, šviežios arba atšaldytos, neskirtos aliejaus gamybai |

0709 90 39 | Kitos alyvuogės, šviežios arba atšaldytos |

0710 80 10 | Alyvuogės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos |

0711 20 | Konservuotos alyvuogės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais) |

ex 0712 90 90 | Alyvuogės, džiovintos, sveikos, supjaustytos gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos |

2001 90 65 | Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi |

ex 2004 90 30 | Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, sušaldytos |

2005 70 | Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, nesušaldytos |

c) | 1522 00 31 1522 00 39 | Riebalinės medžiagos arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos, kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas |

2306 90 11 – 2306 90 19 | Išspaudos ir kitos kietosios alyvuogių aliejaus ekstrakcijos liekanos |

VIII dalis: Pluoštiniai linai ir kanapės

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems pluoštinių linų ir kanapių produktams:

KN kodas | Aprašymas |

5301 | Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) |

5302 | Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) |

IX dalis: Vaisiai ir daržovės

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems vaisių ir daržovių produktams:

KN kodas | Aprašymas |

0702 00 00 | Pomidorai, švieži arba atšaldyti |

0703 | Svogūnai, askaloniniai česnakai, valgomieji česnakai, daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės, šviežios arba atšaldytos |

0704 | Gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, kaliaropės, garbiniuotieji kopūstai ir panašios valgomosios bastučio genties (brassica) daržovės, šviežios arba atšaldytos |

0705 | Salotos (Lactuca sativa) ir trūkažolės (cikorijos) (Cichorium spp.), šviežios arba atšaldytos |

0706 | Morkos, ropės, burokėliai, pūteliai, salierai, ridikai ir panašūs valgomieji šakniastiebiai, švieži arba atšaldyti |

0707 00 | Agurkai ir dygliuotieji agurkai, švieži arba atšaldyti |

0708 | Ankštinės daržovės, gliaudytos arba negliaudytos, šviežios arba atšaldytos |

ex 0709 | Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos, išskyrus daržoves, klasifikuojamas 0709 60 91, 0709 60 95, 0709 60 99, 0709 90 31, 0709 90 39 ir 0709 90 60 subpozicijose |

ex 0802 | Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti, išskyrus arekų (arba betelio palmių) riešutus ir kokamedžių riešutus, klasifikuojamus 0802 90 20 subpozicijoje |

0803 00 11 | Tikrieji bananai (plantains), švieži |

ex 0803 00 90 | Tikrieji bananai (plantains), džiovinti |

0804 20 10 | Figos, šviežios |

0804 30 00 | Ananasai |

0804 40 00 | Avokadai |

0804 50 00 | Gvajavos, mangai ir garcinijos |

0805 | Citrusinių vaisiai, švieži arba džiovinti |

0806 10 10 | Šviežios valgomosios vynuogės |

0807 | Melionai (įskaitant arbūzus) ir melionmedžių vaisiai (papayas), švieži |

0808 | Obuoliai, kriaušės ir svarainiai, švieži |

0809 | Abrikosai, vyšnios, persikai (įskaitant nektarinus (nectarines)), slyvos ir dygiųjų slyvų vaisiai, švieži |

0810 | Kiti vaisiai, švieži |

0813 50 31 0813 50 39 | Mišiniai, sudaryti tik iš džiovintų riešutų, klasifikuojamų 0801 ir 0802 pozicijose |

1212 99 30 | Saldžiavaisio pupmedžio vaisiai |

X dalis: Perdirbtų vaisių ir daržovių produktai

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems perdirbtų vaisių ir daržovių produktams:

KN kodai | Aprašymas |

a) | ex 0710 | Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos, išskyrus cukrinius kukurūzus, klasifikuojamus 0710 40 00 subpozicijoje, alyvuoges, klasifikuojamas 0710 80 10 subpozicijoje ir Capsicum arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 0710 80 59 subpozicijoje |

ex 0711 | Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais), išskyrus alyvuoges, klasifikuojamas 0711 20 subpozicijoje, Capsicum arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 0711 90 10 subpozicijoje, ir cukrinius kukurūzus, klasifikuojamus 0711 90 30 subpozicijoje |

ex 0712 | Džiovintos daržovės, sveikos, supjaustytos stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau beapdorotos, išskyrus dirbtinėje šilumoje džiovintas bulves ir netinkamos vartoti maistui, klasifikuojamos ex 0712 90 05 subpozicijoje, cukriniai kukurūzai, klasifikuojami ex 0712 90 11 ir 0712 90 19 subpozicijose, bei alyvuogės, klasifikuojamos ex 0712 90 90 subpozicijoje. |

0804 20 90 | Džiovintos figos |

0806 20 | Razinos |

ex 0811 | Vaisiai ir riešutai, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, sušaldyti, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus sušaldytus bananus, klasifikuojamus ex 0811 90 95 subpozicijoje |

ex 0812 | Konservuoti vaisiai ir riešutai, netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuoti dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais), išskyrus bananus, klasifikuojamus ex 0812 90 98 subpozicijoje |

ex 0813 | Džiovinti vaisiai, išskyrus klasifikuojamus 0801–0806 pozicijose; Riešutų arba šiame skirsnyje klasifikuojamų džiovintų vaisių mišiniai, išskyrus mišinius, klasifikuojamus 0813 50 31 ir 0813 50 39 subpozicijose, sudarytus tik riešutų, klasifikuojamų 0801 ir 0802 pozicijose |

0814 00 00 | Citrusinių vaisių žievelės arba melionų (įskaitant arbūzus) luobos, šviežios, sušaldytos, džiovintos arba konservuotos sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais |

0904 20 10 | Džiovintos saldžiosios paprikos, negrūstos ir nemaltos |

b) | ex 0811 | Vaisiai ir daržovės, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, sušaldyti, Į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių |

ex 1302 20 | Pektino medžiagos, pektinai ir pektatai |

ex 2001 | Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi, išskyrus: – Capsicum genties vaisius, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 2001 90 20 subpozicijoje – cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), kalsifikuojamus 2001 90 30 subpozicijoje – batatus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, klasifikuojamus 2001 90 40 subpozicijoje – palmių šerdis, klasifikuojamas 2001 90 60 subpozicijoje – alyvuoges, klasifikuojamas 2001 90 65 pozicijoje – vynmedžių lapus, apynių daigus ir panašias valgomąsias augalų dalis, klasifikuojamas ex 2001 90 99 subpozicijoje |

2002 | Pomidorai, paruošti arba konservuoti be acto arba be acto rūgšties |

2003 | Grybai ir trumai, paruošti arba konservuoti be acto arba be acto rūgšties |

ex 2004 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), klasifikuojamus ex 2004 90 10 subpozicijoje, alyvuoges, kalsifikuojamas ex 2004 90 30 subpozicijoje, ir bulves, paruoštas ar konservuotas, turinčias miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą, klasifikuojamas 2004 10 91 subpozicijoje |

ex 2005 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje, išskyrus alyvuoges, kalsifikuojamas 2005 70 subpozicijoje, cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), klasifikuojamus 2005 80 00 subpozicijoje, Capsicum genties vaisius, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 2001 90 10 subpozicijoje, ir bulves, paruoštas ar konservuotas, turinčias miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą, klasifikuojamas 2005 20 10 subpozicijoje |

ex 2006 00 | Vaisiai, riešutai, vaisių žievelės ir kitos augalų dalys, konservuotos cukruje (nusausintos, apcukruotos (glacé) arba cukruotos, išskyrus cukruje konservuotus bananus, klasifikuojamus ex 2006 00 38 ir ex 2006 00 99 subpozicijose |

ex 2007 | Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių arba riešutų tyrės ir pastos, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus: – homogenizuotus bananų produktus, klasifikuojamus ex 2007 10 subpozicijoje – bananų džemus, želes, marmeladus, tyres arba pastas, klasifikuojamas ex 2007 99 39, ex 2007 99 57 ir ex 2007 99 98 subpozicijose |

ex 2008 | Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus: – žemės riešutų (arachių) sviestą, klasifikujamą 2008 11 10 subpozicijoje – palmių šerdis, klasifikuojamas 2008 91 00 subpozicijoje – kukurūzus, klasifikuojamus 2008 99 85 subpozicijoje – batatus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, klasifikuojamus 2008 99 91 subpozicijoje – vynmedžių lapus, apynių daigus ir panašias valgomąsias augalų dalis, klasifikuojamas ex 2008 99 99 subpozicijoje – kitais būdais paruoštų arba konservuotų bananų mišinius, klasifikuojamus ex 2008 92 59, ex 2008 92 78, ex 2008 92 93 ir ex 2008 92 98 subpozicijose – kitais būdais paruoštus arba konservuotus bananus, klasifikuojamus ex 2008 99 49, ex 2008 99 67 ir ex 2008 99 99 subpozicijose |

ex 2009 | Nefermentuotos vaisių sultys (įšskyrus vynuogių sultis ir vynuogių misą, klasifikuojamus 2009 61 ir 2009 69 subpozicijose, ir bananų sultis, klasifikuojamas ex 2009 80 subpozicijoje) ir daržovių sultys, į kurias nepridėta alkoholio, ir kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių |

XI dalis: Bananai

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems bananų produktams:

KN kodas | Aprašymas |

0803 00 19 | Švieži bananai, išskyrus plantanus |

ex 0803 00 90 | Džiovinti bananai, išskyrus plantanus |

ex 0812 90 98 90 | Konservuoti bananai |

ex 0813 50 99 | Mišiniai, kuriuose yra džiovintų bananų |

1106 30 10 | Bananų miltai, rupiniai ir milteliai |

ex 2006 00 99 | Cukruje konservuoti bananai |

ex 2007 10 99 | Homogenizuoti bananų produktai |

ex 2007 99 39 ex 2007 99 57 ex 2007 99 98 | Bananų džemai, želės, marmeladai, tyrės ir pastos |

ex 2008 92 59 ex 2008 92 78 ex 2008 92 93 ex 2008 92 98 | Mišiniai, kuriuose yra kitais būdais paruoštų ar konservuotų bananų |

ex 2008 99 49 ex 2008 99 67 ex 2008 99 99 | Kitais būdais paruošti ar konservuoti bananai |

ex 2009 80 35 ex 2009 80 38 ex 2009 80 79 ex 2009 80 86 ex 2009 80 89 ex 2009 80 99 | Bananų sultys |

XII dalis: Vynas

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems vyno produktams:

KN kodas | Aprašymas |

a) | 2009 61 2009 69 | Vynuogių sultys (įskaitant vynuogių misą) |

2204 30 92 2204 30 94 2204 30 96 2204 30 98 | Kita vynuogių misa, išskyrus esančią fermentacijos stadijoje arba kurios fermentacija sustabdyta kitu būdu, nei pridedant alkoholio |

b) | ex 2204 | Šviežių vynuogių vynas, įskaitant pastiprintus vynus; Vynuogių misa, išskyrus klasifikuojamą 2009 pozicijoje, išskyrus kitą vynuogių misą, klasifikuojamą 2204 30 92, 2204 30 94, 2204 30 96 ir 2204 30 98 subpozicijose |

c) | 0806 10 90 | Šviežios vynuogės, išskyrus valgomąsias vynuoges |

2209 00 11 2209 00 19 | Vyno actas |

d) | 2206 00 10 | Piquette |

2307 00 11 2307 00 19 | Vyno nuosėdos |

2308 00 11 2308 00 19 | Vynuogių išspaudos |

XIII dalis: Augantys medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys, skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai

Šis reglamentas turi būti taikomas Kombinuotosios nomenklatūros 6 skirsnyje klasifikuojamiems augančių medžių ir kitų augalų, svogūnėlių, šaknų ir kitų panašių augalų dalių, skintų gėlių ir dekoratyvinių žalumynų produktams.

XIV dalis: Žaliavinis tabakas

Kai kalbama apie žaliavinį tabaką, šis reglamentas turi būti taikomas žaliavinio ir neperdirbto tabako bei tabako liekanų, klasifikuojamų 2401 pozicijoje, produktams.

XV dalis: Galvijiena

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems galvijienos produktams:

KN kodas | Prekių aprašymas |

a) | 0102 90 05– 0102 90 79 | Gyvi naminiai galvijai, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius |

0201 | Galvijiena, šviežia arba atšaldyta |

0202 | Galvijiena, sušaldyta |

0206 10 95 | Storosios ir plonosios diafragmos, šviežios arba atšaldytos |

0206 29 91 | Storosios ir plonosios diafragmos, sušaldytos |

0210 20 | Galvijiena, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta |

0210 99 51 | Storosios ir plonosios diafragmos, sūdytos, užpiltos sūrymu, džiovintos ar rūkytos |

0210 99 90 | Valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai |

1602 50 10 | Kita nevirta ir nekepta; virta, kepta arba konservuota galvijiena arba galvijienos subproduktai; virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais |

1602 90 61 | Kiti nevirti ir nekepti; virti, kepti arba konservuoti mėsos produktai, turintys galvijienos ar subproduktų; virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais |

b) | 0102 10 | Gyvi grynaveisliai veisliniai gyvuliai |

0206 10 91 | Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, išskyrus plonąsias arba storąsias diafragmas, švieži arba atšaldyti, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai |

0206 10 99 |

0206 21 00 | Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, išskyrus plonąsias arba storąsias diafragmas, sušaldyti, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai |

0206 22 00 |

0206 29 99 |

0210 99 59 | Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti ar rūkyti, išskyrus storąsias ir plonąsias diafragmas |

ex 1502 00 90 | Galvijų taukai, žali ar lydyti, presuoti arba nepresuoti ar ekstrahuoti arba neekstrahuoti tirpikliais |

1602 50 31– 1602 50 80 | Kita virta, kepta arba konservuota galvijiena arba jos subproduktai, išskyrus nevirtą ir nekeptą mėsą arba mėsos subproduktus ir virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišinius su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais |

1602 90 69 | Kiti virti, kepti arba konservuoti mėsos produktai, turintys galvijienos arba jos subproduktų, išskyrus nevirtus ir nekeptus, ir virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišinius su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais |

XVI dalis: Pienas ir pieno produktai

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems pienui ir pieno produktams:

KN kodas | Prekių aprašymas |

a) | 0401 | Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių |

b) | 0402 | Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių |

c) | 0403 10 11 –39 | Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos |

0403 90 11 –69 |

d) | 0404 | Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje |

e) | ex 0405 | Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos, kurių riebumas ne didesnis kaip 75 % masės, bet mažesnis kaip 80 % masės |

f) | 0406 | Sūris ir varškė |

g) | 1702 19 00 | Laktozė ir laktozės sirupas, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų, kurių sudėtyje laktozė, išreikšta bevandenės laktozės kiekiu sausojoje medžiagoje, sudaro mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės |

h) | 2106 90 51 | Aromatizuotas arba dažytas laktozės sirupas |

i) | ex 2309 | Produktai, naudojami gyvūnų pašarams: – Produktai ir pašarai, kurių sudėtyje yra produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, tiesiogiai arba taikant Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2730/75, išskyrus produktus ir pašarus, kuriems taikoma šio priedo I dalis |

XVII dalis: Kiauliena

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems kiaulienos produktams:

KN kodas | Prekių aprašymas |

a) | ex 0103 | Gyvos naminės kiaulės, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius |

b) | ex 0203 | Naminių kiaulių mėsa, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta |

ex 0206 | Kiaulienos valgomi subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai |

ex 0209 00 | Kiauliniai riebalai be liesos mėsos nelydyti ir kitu būdu neekstrahuoti, švieži, atšaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |

ex 0210 | Naminių kiaulių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |

1501 00 11 1501 00 19 | Kiauliniai riebalai (įskaitant kiaulinius taukus) |

c) | 1601 00 | Dešros ir panašūs produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo; maisto produktai, daugiausia pagaminti iš šių produktų |

1602 10 00 | Homogenizuoti produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo |

1602 20 90 | Gaminiai arba konservai iš bet kurių gyvūnų kepenų, išskyrus žąsų ir ančių kepenis |

1602 41 10 1602 42 10 1602 49 11– 1602 49 50 | Kiti gaminiai ir konservai, turintys naminių kiaulių mėsos arba mėsos subproduktų |

1602 90 10 | Produktai iš bet kurių gyvūnų kraujo |

1602 90 51 | Kiti gaminiai ir konservai, turintys naminių kiaulių mėsos arba mėsos subproduktų |

1902 20 30 | Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % masės dešros ir panašių produktų, bet kurios rūšies mėsos ir mėsos subproduktų, įskaitant bet kurios rūšies ar kilmės riebalus |

XVIII dalis: Aviena ir ožkiena

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems avienos ir ožkienos produktams:

KN kodas | Prekių aprašymas |

a) | 0104 10 30 0104 10 80 0104 20 90 0204 0210 99 21 0210 99 29 | Ėriukai (iki vienerių metų) Gyvos avys, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius ir ėriukus Gyvos ožkos, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius Šviežia, atšaldyta ar sušaldyta aviena arba ožkiena Aviena arba ožkiena su kaulais, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta Aviena arba ožkiena be kaulų, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta |

b) | 0104 10 10 0104 20 10 0206 80 99 0206 90 99 0210 99 60 ex 1502 00 90 | Gyvos avys – grynaveisliai veisliniai gyvuliai Gyvos ožkos – grynaveisliai veisliniai gyvuliai Švieži ar atšaldyti valgomi avių ir ožkų subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos produktų gamybai Sušaldyti valgomi avių ir ožkų subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos produktų gamybai Valgomi avių ir ožkų subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti ar rūkyti Avių arba ožkų riebalai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje |

c) | 1602 90 72 1602 90 74 | Kita paruošta ar konservuota avių arba ožkų mėsa ir mėsos subproduktai, nevirti; virtos mėsos ar subproduktų mišiniai su ir nevirta mėsa arba mėsos subproduktais |

d) | 1602 90 76 1602 90 78 | Kita paruošta ar konservuota avių arba ožkų mėsa arba mėsos subproduktai, išskyrus nevirtus, arba virtos mėsos arba mėsos subproduktų mišinius su nevirta mėsa arba mėsos subproduktais |

XIX dalis: Kiaušiniai

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems kiaušinių produktams:

KN kodas | Aprašymas |

a) | 0407 00 11 0407 00 19 0407 00 30 | Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti |

b) | 0408 11 80 0408 19 81 0408 19 89 0408 91 80 0408 99 80 | Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus netinkamus vartoti žmonių maistui |

XX dalis: Paukštiena

Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems paukštienos produktams:

KN kodas | Prekių aprašymas |

a) | 0105 | Gyvi naminiai paukščiai, t. y. Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos), antys, žąsys, kalakutai ir patarškos |

b) | Ex 0207 | Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti, išskyrus kepenis, nurodytas c punkte |

c) | 0207 13 91 | Naminių paukščių kepenys, šviežios, atšaldytos ar sušaldytos |

0207 14 91 |

0207 26 91 |

0207 27 91 |

0207 34 |

0207 35 91 |

0207 36 81 |

0207 36 85 |

0207 36 89 |

0210 99 71 | Naminių paukščių kepenys, sūdytos, užpiltos sūrymu, džiovintos ar rūkytos |

0210 99 79 |

d) | 0209 00 90 | Naminių paukščių taukai, nelydyti, švieži, atšaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |

e) | 1501 00 90 | Naminių paukščių taukai |

f) | 1602 20 11 | Žąsų arba ančių kepenys, kitu būdu paruoštos arba konservuotos |

1602 20 19 |

1602 31 | Naminių paukščių mėsa arba mėsos subproduktai, klasifikuojami 0105 pozicijoje, kitu būdu paruošti arba konservuoti |

1602 32 |

1602 39 |

XXI dalis: Kiti produktai

KN kodas | Aprašymas |

ex 0101 | Gyvi arkliai, asilai, mulai ir arklėnai: |

0101 10 | – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai: |

0101 10 10 | – – Arkliai (a) |

0101 10 90 | – – Kiti |

0101 90 | – Kiti: |

– – Arkliai: |

0101 90 19 | – – – Išskyrus skerstinus |

0101 90 30 | – – Asilai |

0101 90 90 | – – Mulai ir arklėnai |

ex 0102 | Gyvi galvijai: |

ex 0102 90 | – Išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius: |

0102 90 90 | – – Išskyrus namines rūšis |

ex 0103 | Gyvos kiaulės: |

0103 10 00 | – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai (b) |

– Kiti: |

ex 0103 91 | – – Mažesnės kaip 50 kg masės: |

0103 91 90 | – – – Išskyrus namines rūšis |

ex 0103 92 | – – Ne mažesnės kaip 50 kg masės |

0103 92 90 | – – Išskyrus namines rūšis |

0106 00 | Kiti gyvi gyvūnai |

ex 0203 | Kiauliena, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta: |

– Šviežia arba atšaldyta: |

ex 0203 11 | – – Skerdenos arba skerdenų pusės: |

0203 11 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 0203 12 | – – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais: |

0203 12 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 0203 19 | – – Kita: |

0203 19 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

– – Sušaldyta: |

ex 0203 21 | – – Skerdenos arba skerdenų pusės: |

0203 21 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 0203 22 | – – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais: |

0203 22 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 0203 29 | – – Kita: |

0203 29 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 0205 00 | Arkliena, asilų, mulų arba arklėnų mėsa, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta: |

ex 0205 00 20 ex 0205 00 80 | – Asilų, mulų arba arklėnų mėsa, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta – Asilų, mulų arba arklėnų mėsa, sušaldyta |

ex 0206 | Galvijienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, arklienos, asilų, mulų arba arklėnų valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti: |

ex 0206 10 | – Galvijienos, švieži arba atšaldyti |

0206 10 10 | – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c) |

– Galvijienos, sušaldyti : |

ex 0206 22 00 | – – Kepenys: |

– – – Skirti farmacijos preparatų gamybai |

ex 0206 29 | – – Kiti: |

0206 29 10 | – – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c) |

ex 0206 30 00 | – Kiaulienos, švieži arba atšaldyti: |

– – Naminių kiaulių: |

– – – Skirti farmacijos preparatų gamybai |

– – Kiti |

– Kiaulienos, sušaldyti: |

ex 0206 41 00 | – – Kepenys: |

– – – Naminių kiaulių: |

– – – – Skirti farmacijos preparatų gamybai |

– – – Kiti |

ex 0206 49 | – – Kiti: |

ex 0206 49 20 | – – – Naminių kiaulių: |

– – – – Skirti farmacijos preparatų gamybai |

0206 49 80 | – – – Kiti |

ex 0206 80 | – Kiti, švieži arba atšaldyti: |

0206 80 10 | – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c) |

– – Kiti: |

0206 80 91 | – – – Arklių, asilų, mulų ir arklėnų |

ex 0206 90 | – Kiti, sušaldyti: |

0206 90 10 | – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c) |

– – Kiti: |

0206 90 91 | – – – Arklių, asilų, mulų ir arklėnų |

0208 | Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti |

0210 | Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai arba rupiniai: |

– Kiaulienos: |

ex 0210 11 | – – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais: |

0210 11 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 0210 12 | – – Papilvė su raumenų sluoksneliais ir jos gabalai: |

0210 12 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 0210 19 | – – Kiti: |

0210 19 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

– Kiti, įskaitant valgomuosius mėsos arba mėsos subproduktų miltus ir rupinius: |

0210 91 00 | – – Primatų |

0210 92 00 | – – Banginių, delfinų ir jūrų kiaulių (Cetacea būrio žinduolių); lamantinų ir diugonių (Sirenia būrio žinduolių) |

0210 93 00 | – – Roplių (įskaitant gyvates ir vėžlius) |

ex 0210 99 | – – Kita: |

– – – Mėsa: |

0210 99 31 | – – – – Šiaurės elnių |

0210 99 39 | – – – – Kita |

– – – Mėsos subproduktai: |

– – – – Kiti, išskyrus naminių kiaulių, galvijienos, avienos ir ožkienos |

0210 99 80 | – – – – – Kiti, išskyrus naminių paukščių kepenis |

ex 0407 00 | Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti: |

0407 00 90 | – Kiti, išskyrus naminių paukščių |

ex 0408 | Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių: |

– Kiaušinių tryniai: |

ex 0408 11 | – – Džiovinti: |

0408 11 20 | – – – Netinkami vartoti žmonių maistui (d) |

ex 0408 19 | – – Kiti: |

0408 19 20 | – – – Netinkami vartoti žmonių maistui (d) |

– Kiti: |

ex 0408 91 | – – Džiovinti: |

0408 91 20 | – – – Netinkami vartoti žmonių maistui (d) |

ex 0408 99 | – – Kiti: |

0408 99 20 | – – – Netinkami vartoti žmonių maistui (d) |

0410 00 00 | Gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje |

0504 00 00 | Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai, sveiki arba jų gabalai, švieži, šaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |

ex 0511 | Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 arba 3 skirsniuose, netinkami vartoti žmonių maistui: |

0511 10 00 | – Galvijų sperma |

– Kiti: |

0511 91 | – – Produktai iš žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 3 skirsnyje: |

ex 0511 99 | – – Kiti: |

0511 99 31 ir 0511 99 39 0511 99 85 | – – –gyvūninės kilmės gamtinės pintys – – – Kiti |

ex 0709 | Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos: |

ex 0709 60 | – Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai: |

– – Kiti: |

0709 60 91 | – – – Capsicum genties, skirtos kapsicino arba capsicum aliejingųjų dervų (oleorezinų) dažikliams gaminti (c) |

0709 60 95 | – – – Skirti pramoninei eterinių aliejų arba kvapiųjų dervų ekstraktų gamybai (c) |

0709 60 99 | – – – Kiti |

ex 0710 | Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos: |

ex 0710 80 | – Kitos daržovės: |

– – Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai: |

0710 80 59 | – – – Kitos, išskyrus saldžiąsias paprikas |

ex 0711 | Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais): |

ex 0711 90 | – Kitos daržovės; daržovių mišiniai: |

– – Daržovės: |

0711 90 10 | – – – Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas |

0713 | Džiovintos ankštinės daržovės, gliaudytos, su luobelėmis arba be luobelių, skaldytos arba neskaldytos: |

ex 0713 10 | – Žirniai (Pisum sativum): |

0713 10 90 | – – Kiti, išskyrus skirtus sėjai |

ex 0713 20 00 | – Nutai: |

– – Kiti, išskyrus skirtus sėjai |

– Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.): |

ex 0713 31 00 | – – Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės: |

– – – Kitos, išskyrus skirtas sėjai |

ex 0713 32 00 | – – Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis): |

– – – Kitos, išskyrus skirtas sėjai |

ex 0713 33 | – – Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris): |

0713 33 90 | – – – Kitos, išskyrus skirtas sėjai |

ex 0713 39 00 | – – Kitos: |

– – – Kitos, išskyrus skirtas sėjai |

ex 0713 40 00 | – Lęšiai: |

– – – Kiti, išskyrus skirtus sėjai |

ex 0713 50 00 | – Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina, Vicia faba var. minor): |

– – Kitos, išskyrus skirtas sėjai |

ex 0713 90 00 | – Kitos: |

– – Kitos, išskyrus skirtas sėjai |

0801 | Kokosai, braziliniai riešutai (bertoletijos) ir anakardžio (cashew) riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti |

0802 | Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti: |

ex 0802 90 | – Kiti: |

ex 0802 90 20 | – – Arekų (arba betelio palmių) riešutai ir kolamedžio riešutai |

ex 0804 | Datulės, figos, ananasai, avokadai, gvajavos, mangai ir garcinijos, švieži arba džiovinti: |

0804 10 00 | – Datulės |

0902 | Arbata, aromatinta arba nearomatinta |

ex 0904 | Pipirai (Piper genties); džiovinti, grūsti arba malti Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas, klasifikuojamas 0904 20 10 subpozicijoje: |

0905 00 00 | Vanilė |

0906 | Cinamonas ir cinamono žiedai |

0907 00 00 | Gvazdikėliai (sveiki vaisiai, žiedai ir žiedkočiai) |

0908 | Muskatai, macis (mace) ir kardamonas |

0909 | Anyžinių ožiažolių, žvaigždanyžių (badijonų), pankolių, kalendrų, kmynų arba paprastųjų kmynų sėklos; kadagių uogos |

0910 | Imbieras, šafranas, ciberžolė, čiobreliai, lauro lapai, karis ir kiti prieskoniai |

ex 1106 | Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje, sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, arba produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje, miltai, rupiniai ir milteliai: |

1106 10 00 | – Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje |

ex 1106 30 | – Produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje: |

1106 30 90 | – – Kitų, išskyrus bananų |

ex 1108 | Krakmolas; inulinas: |

1108 20 00 | – – Inulinas |

1202 10 90 | Žemės riešutai (arachiai), neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti, išskyrus skirtus sėjai |

1202 20 00 | Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, gliaudyti, skaldyti arba neskaldyti |

1203 00 00 | Kopra |

1206 00 91 | Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |

1206 00 99 |

1207 20 90 | Medvilnės sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |

1207 40 90 | Sezamo sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |

1207 50 90 | Garstyčios sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |

1207 91 90 | Aguonų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |

1207 99 91 | Kanapių sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |

ex 1207 99 97 | Kitos aliejinės sėklos ir kiti aliejiniai vaisiai, skaldyti arba neskaldyti, išskyrus skirtus sėjai |

1208 | Miltai ir rupiniai iš aliejinių kultūrų sėklų arba vaisių, išskyrus garstyčios sėklas |

1211 | Augalai ir augalų dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti |

ex 1212 | Saldžiavaisių pupmedžių vaisiai, jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai, cukriniai runkeliai ir cukranendrės, švieži, šaldyti, sušaldyti arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti; vaisių kauliukai ir branduoliai, taip pat kiti augaliniai produktai (įskaitant neskrudintas Cichorium intybus sativum rūšies trūkažolių šaknis), dažniausiai vartojami žmonių maistui, nenurodyti kitoje vietoje: |

ex 1212 20 00 | – Jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai visų pirma naudojami farmacijai ir žmonėms vartoti |

– Kiti: |

ex 1212 99 | – – Kiti, išskyrus cukranendres, saldžiavaisių pupmedžių vaisius ir saldžiavaisių pumpedžių vaisių sėklas: |

ex 1212 99 70 | – – – Kiti, išskyrus trūkažolių šaknis |

1213 00 00 | Javų šiaudai ir pelai, neapdoroti, kapoti arba nekapoti, susmulkinti arba nesusmulkinti, presuoti arba nepresuoti, granuliuoti arba negranuliuoti |

ex 1214 | Šakniavaisiniai griežčiai, pašariniai runkeliai, pašariniai šakniavaisiai, šienas, mėlynžiedė liucerna, dobilai, bandvikiai, pašariniai kopūstai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti: |

ex 1214 10 | Dirbtinai džiovintos liucernos rupiniai ir granulės, išskyrus: Kitu būdu džiovintos ir susmulkintos liucernos rupinius ir granules |

ex 1214 90 | – Kiti: |

1214 90 10 | – – Pašariniai runkeliai, šakniavaisiniai griežčiai ir kiti pašariniai šakniavaisiai |

ex 1214 90 90 | – – Kiti, išskyrus: |

– Liucernas, bandvikius, dobilus, lubinus, vikius ir panašius pašarinius dirbtinai džiovintus produktus, išskyrus šieną ir pašarinius lapinius kopūstus bei produktus turinčius šieno |

– Liucernas, bandvikius, dobilus, lubinus, vikius, barkūnus, sėjamuosius pelėžirnius ir paprastuosius garždenius, džiovintus kitu būdu ir susmulkintus |

ex 1502 00 | Galvijų, avių arba ožkų taukai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje: |

ex 1502 00 10 | – Skirti naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą, išskyrus riebalus gautus iš kaulų ir atliekų (c) |

1503 00 | Kiaulinių taukų stearinas, kiaulinių taukų aliejus, oleostearinas, oleoaliejus ir lajaus aliejus, neemulsuoti, nesumaišyti arba neapdoroti kitu būdu |

1504 | Žuvų arba jūrų žinduolių taukai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

1507 | Sojų aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

1508 | Žemės riešutų (arachių) aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

1511 | Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

1512 | Saulėgrąžų, dygminų arba vilnamedžių (medvilnės) aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

1513 | Kokosų, palmių branduolių arba atalių aliejai ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

1514 | Rapsų, rapsukų arba garstyčių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

ex 1515 | Kiti nelakieji augaliniai riebalai ir aliejus (įskaitant simondsijų aliejų, klasifikuojamą ex 1515 90 11 subpozicijoje) ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |

ex 1516 | Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus ir jų frakcijos, visiškai arba iš dalies sukietinti, peresterinti, reesterinti arba elaidinizuoti, nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliau neapdoroti (išskyrus sukietintą ricinmedžio aliejų, vadinamąjį opalinį vašką, klasifikuojamą 1516 20 10 subpozicijoje) |

ex 1517 | Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje, išskyrus 1517 10 10, 1517 90 10 ir 1517 90 93 subpozicijas |

1518 00 31 | Nelakusis, skystas, sumaišytas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą (c) |

1518 00 39 |

1522 00 91 | Aliejaus nuosėdos ir padugnės; riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško soapstokai, išskyrus tuos, kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas |

1522 00 99 | Kitos riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos, išskyrus tas kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas |

ex 1602 | Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo: |

– Iš kiaulienos: |

ex 1602 41 | – – Kumpiai ir jų dalys: |

1602 41 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 1602 42 | – – Mentės ir jų dalys: |

1602 42 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 1602 49 | – – Kiti, įskaitant mišinius: |

1602 49 90 | – – – Išskyrus naminių kiaulių |

ex 1602 90 | – Kiti, įskaitant produktus iš bet kurių gyvūnų kraujo: |

– – Kiti, išskyrus produktus iš bet kurių gyvūnų kraujo: |

1602 90 31 | – – – Iš laukinienos arba triušienos |

1602 90 41 | – – – Iš šiaurės elnių |

– – – Kiti: |

– – – – Kiti, išskyrus turinčius naminių kiaulių mėsos arba mėsos subproduktų: |

– – – – – Kiti, išskyrus turinčius jautienos arba jautienos subproduktų: |

1602 90 98 | – – – – – – Kiti, išskyrus iš avienos arba iš ožkienos |

1603 00 | Mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių ekstraktai ir syvai |

1801 00 00 | Kakavos pupelės, sveikos arba skaldytos, žalios arba skrudintos |

1802 00 00 | Kakavos lukštai, išaižos, luobelės ir kitos kakavos atliekos |

ex 2001 | Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi: |

ex 2001 90 | – Kiti: |

2001 90 20 | – – Capsicum genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius |

ex 2005 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

ex 2005 90 | – Kitos daržovės ir kiti daržovių mišiniai: |

2005 99 10 | – – Capsicum genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius |

ex 2206 | Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje: |

2206 00 31– 2206 00 89 | – Kiti, išskyrus piquette |

ex 2301 | Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių, netinkami vartoti žmonių maistui; taukų likučiai: |

2301 10 00 | – Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų; taukų likučiai |

ex 2302 | Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų arba ankštinių augalų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos: |

2302 50 00 | – Iš ankštinių augalų |

2304 00 00 | Išspaudos ir kitos kietos sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos |

2305 00 00 | Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų (arachių) aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos |

ex 2307 00 | Vyno nuosėdos; vyno akmuo: |

2307 00 90 | – Vyno akmuo |

ex 2308 00 | Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje: |

2308 00 90 | – – Kiti, išskyrus vynuogių išspaudas, giles, kaštonus, obuolių arba kitų vaisių išspaudas, išskyrus vynuogių išspaudas |

ex 2309 | Produktai, naudojami gyvūnų pašarams: |

ex 2309 10 | – Šunų arba kačių maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes: |

2309 10 90 | – – Kitas, išskyrus turintį krakmolo, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodextrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 51–1702 30 99, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų |

ex 2309 90 | – Kiti: |

2309 90 10 | – – Tirpus žuvų arba jūros žinduolių maistas |

– – Kiti, įskaitant premiksus: |

ex 2309 90 91– 2309 90 99 | – – – Kiti, išskyrus turinčius krakmolo, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodextrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 51–1702 30 99, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų, išskyrus: |

– Iš liucernos sulčių ir žolės sulčių gautus baltymų koncentratus |

– Tik iš kietųjų likučių ir sulčių, likusių iš koncentratų, nurodytų pirmoje įtraukoje, gamybos gautus dehidruotus produktus |

(a) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Bendrijos nuostatose (žr. Tarybos direktyvą 94/28/EB (OL L 178, 1994 7 12, p. 66); Komisijos sprendimą 93/623/EEB (OL L 298, 1993 12 3, p. 45)). (b) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Bendrijos nuostatose (žr. Tarybos direktyvą 88/661/EEB (OL L 382, 1988 12 31, p. 36); Tarybos direktyvą 94/28/EB (OL L 178, 1994 7 120, p. 66); Komisijos sprendimą 96/510/EB (OL L 210, 1996 8 20, p. 53)). (c) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Bendrijos nuostatose (žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 291–300 straipsnius (OL L 253, 1993 10 11, p. 1) ir vėlesnius pakeitimus). (d) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros preliminariųjų nuostatų II skyriaus F poskyryje (Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedas). |

II PRIEDAS1 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS

I dalis: Etilo alkoholis

1. Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems etilo alkoholio produktams:

KN kodas | Aprašymas |

ex 2207 10 00 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio, gautas iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų |

ex 2207 20 00 | Denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai, gauti iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų |

ex 2208 90 91 ir ex 2208 90 99 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio, gautas iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų |

2. Be to, III dalies II skirsnio I skyrius dėl importo licencijų ir tos dalies III skirsnio I skyrius taikomi iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio pagamintiems produktams, kurių KN kodas 2208, išpilstytiems į didesnes kaip dviejų litrų talpyklas, ir kurie turi visas etilo alkoholio savybes, kaip nurodyta 1 dalyje.

II dalis: Bitininkystės produktai

1. Šis reglamentas turi būti taikomas šioje lentelėje išvardytiems bitininkystės produktams:

KN kodas | Aprašymas |

0409 | Natūralus medus |

ex 0410 00 00 | Valgomi bičių pienelis, propolis |

ex 0511 99 90 | Nevalgomi bičių pienelis, propolis |

ex 1212 99 80 | Žiedadulkės |

ex 1521 90 | Bičių vaškas |

III dalis: Šilkaverpiai

Šis reglamentas taikomas šilkaverpiams, kurių klasifikacinis KN kodas 0106 90 0, ir šilkaverpių kiaušiniams, kurių klasifikacinis KN kodas 0511 99 85.

III PRIEDAS2 STRAIPSNYJE NURODYTOS APIBRĖŽTYS

I dalis: Ryžių sektoriui taikomos apibrėžtys

I. Terminai „žaliaviniai (paddy) ryžiai“, „lukštenti ryžiai“, „iš dalies nulukštenti ryžiai“, „visiškai nulukštenti ryžiai“, „trumpagrūdžiai ryžiai“, „vidutinių grūdų ryžiai“, „A arba B ilgagrūdžiai ryžiai“ ir „skaldyti ryžiai“ apibrėžiami taip:

1. a) „Žaliaviniai (paddy) ryžiai“ – tai iškulti ryžiai su luobelėmis.

b) „Lukštenti ryžiai“ – tai žaliaviniai ( paddy ) ryžiai, nuo kurių pašalinta tiktai luobelė. Šį apibrėžimą atitinkančių ryžių pavyzdžiai turi šiuos prekinius pavadinimus: „rudieji ryžiai“, „krovininiai ryžiai“, „ loonzain “ ir „ riso sbramato “;

c) „Iš dalies nulukštenti ryžiai“ – tai žaliaviniai ( paddy ) ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, dalis gemalo, dalis arba visi išoriniai apyvaisio (perikapio) sluoksniai, bet palikti vidiniai apyvaisio sluoksniai.

d) „Visiškai nulukštenti ryžiai“ – tai žaliaviniai ( paddy ) ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, išoriniai ir vidiniai apyvaisio (perikapio) sluoksniai, ilgagrūdžių ir vidutinių grūdų ryžių atveju – visas gemalas, trumpagrūdžių ryžių atveju – bent gemalo dalis, tačiau išilginiai balti grioveliai gali likti ne daugiau kaip 10 % grūdų.

2. a) „Trumpagrūdžiai ryžiai“ – tai ryžiai, kurių grūdai neilgesni kaip 5,2 mm, o jų ilgio ir pločio santykis mažesnis kaip 2.

b) „Vidutinių grūdų ryžiai“ – tai ryžiai, kurių grūdai ilgesni kaip 5,2 mm, bet ne ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis ne didesnis kaip 3.

c) „Ilgagrūdžiai ryžiai“ – tai

i) A ilgagrūdžiai ryžiai, kurių grūdai yra ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3;

ii) B ilgagrūdžiai ryžiai, kurių grūdai yra ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis yra ne mažesnis kaip 3;

d) Grūdų matavimas: visiškai nulukštentų ryžių grūdai matuojami pagal šį metodą:

i) iš siuntos imamas tipinis pavyzdys;

ii) pavyzdys atsijojamas taip, kad liktų tiktai nesmulkinti grūdai, įskaitant ne visai subrendusius grūdus;

iii) matuojama du kartus, kiekvieną kartą išmatuojant 100 grūdų, ir apskaičiuojamas vidurkis;

iv) rezultatas išreiškiamas milimetrais, suapvalinus vienos dešimtosios tikslumu.

3. „Skaldyti ryžiai“ – tai grūdų gabaliukai, neilgesni kaip trys ketvirčiai sveikų grūdų vidutinio ilgio.

II. Grūdai ir skaldyti grūdai, kurie nėra nepriekaištingos kokybės, apibrėžiami taip:

A. Sveiki grūdai

Grūdai, nuo kurių pašalinta tik galo dalis, nepriklausomai nuo kiekvienu lukštenimo etapu atsirandančių savybių.

B. Apkapoti grūdai

Grūdai, kurių visas galas yra pašalintas.

C. Skaldyti grūdai arba skaldyti ryžiai

Grūdai, kurių pašalinta didesnė už galą dalis; skaldyti grūdai – tai

- dideli skaldyti grūdai (ne mažiau kaip pusės grūdo ilgio, tačiau neprilygstantys visam grūdui gabaliukai),

- vidutiniai skaldyti grūdai (ne mažiau kaip ketvirčio grūdo ilgio, tačiau mažesnio nei mažiausio „didelių skaldytų grūdų“ dydžio gabaliukai),

- smulkiai skaldyti grūdai (mažiau kaip ketvirčio grūdo ilgio gabaliukai, neišsijojami per sietą, kurio akučių dydis 1,4 mm),

- gabaliukai (maži grūdų gabaliukai ar dalelės, išsijojamos per sietą, kurio akučių dydis 1,4 mm; ši apibrėžtis taikoma ir skilusiems grūdams (gabaliukai, susidarantys grūdui skilus išilgai)).

D. Nesubrendę grūdai

Nevisiškai subrendę grūdai.

E. Natūraliai netaisyklingai išsivystę grūdai

Natūralus netaisyklingas išsivystymas – tai paveldėtas arba nepaveldėtas netaisyklingas išsivystymas, pagal tai veislei būdingas morfologines savybes.

F. Kreidiški grūdai

Grūdai, kurių ne mažiau kaip trys ketvirčiai paviršiaus atrodo neskaidrūs ir kreidiški.

G. Raudondryžiai grūdai

Grūdai, ant kurių dėl apyvaisio likučių yra įvairaus ryškumo ir atspalvių išilginių raudonų dryžių.

H. Taškuoti grūdai

Grūdai su mažais ryškiais tamsios spalvos daugmaž taisyklingos formos apskritimais; šiai grupei priskiriami ir grūdai su plonais juodais ruoželiais, esančiais tik paviršiuje; ruoželiai ir taškeliai turi būti be geltonos ar tamsios aureolės.

I. Dėmėti grūdai

Grūdai, kurių nedidelio paviršiaus plotelio natūrali spalva yra aiškiai pakitusi; dėmės gali būti įvairių spalvų (juosvos, rausvos, rudos); dėmėmis laikomi ir gilūs juodi ruoželiai. Kai dėmių spalva yra tokia ryški (juoda, rožinė, rausvai ruda), kad jos iškart matomos, ir kai tokios dėmės užima ne mažiau kaip pusę grūdo paviršiaus, grūdai laikomi geltonais.

J. Geltoni grūdai

Geltoni grūdai – tai tokie grūdai, kurių natūrali spalva ne dėl džiovinimo iš dalies ar visiškai pasikeitė ir įgavo citrinos arba apelsino geltonumo atspalvį.

K. Gintariniai grūdai

Gintariniai grūdai – tai tokie grūdai, kurių viso paviršiaus natūrali spalva ne dėl džiovinimo, nors ir truputį, bet tolygiai pasikeitė ir įgavo šviesų gintaro geltonumo atspalvį.

II dalis: Cukraus sektoriui taikomos apibrėžtys

1. „Baltasis cukrus“ – tai nearomatizuotas ir nedažytas cukrus, kurio sudėtyje nėra jokių kitų medžiagų priedų ir kurio sudėtyje esančios sacharozės masė sausajame produkte, nustatyta poliarimetriniu metodu, yra ne mažesnė kaip 99,5 %;

2. „žaliavinis cukrus“ – nearomatizuotas ir nedažytas cukrus, kurio sudėtyje nėra jokių kitų medžiagų priedų ir kurio sudėtyje esančios sacharozės masė sausajame produkte, nustatyta poliarimetriniu metodu, yra mažesnė kaip 99,5 %.

3. „izogliukozė“ tai – produktas, gautas iš gliukozės arba jos polimerų, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro fruktozė;

4. „inulino sirupas“ – tai tiesioginis inulino arba oligofruktozės hidrolizės produktas, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro laisva arba sacharozės pavidalo fruktozė, išreikštas cukraus ir (arba) izogliukozės ekvivalentais. Siekiant išvengti mažai saldinimo savybių turinčių produktų, pagamintų naudojant inulino skaidulų perdirbimo įrangą ir netaikant inulino sirupui skirtos kvotos, apribojimų rinkoje, Komisija gali iš dalies keisti šią apibrėžtį.

5. „kvotinis cukrus“, „kvotinė izogliukozė“ ir „kvotinis inulino sirupas“ – cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo produkcijos kiekis, pagamintas konkrečiais prekybos metais pagal atitinkamos įmonės kvotą;

6. „pramoninis cukrus“ – tai cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo produkcijos kiekis, priskirtas tam tikriems prekybos metams, viršijantis 5 punkte nurodytą kiekį, skirtas vieno iš 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų pramoninei gamybai;

7. „pramoninė izogliukozė“ ir „pramoninis inulino sirupas“ – tai izogliukozės ar inulino sirupo produkcijos kiekis, priskirtas tam tikriems prekybos metams, skirtas vieno iš 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų pramoninei gamybai;

8. „perviršinis cukrus“, „perviršinė izogliukozė“ ir „perviršinis inulino sirupas“ – tai cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo produkcijos kiekis, ppriskirtas tam tikriems prekybos metams ir viršijantis 5, 6 ir 7 punktuose nurodytus atitinkamus kiekius;

9. „kvotiniai runkeliai“ – tai visi į kvotinį cukrų perdirbami cukriniai runkeliai;

10. „tiekimo sutartis“ – tai pardavėjo ir įmonės sudaryta runkelių tiekimo cukraus gamybai sutartis;

11. „tarpšakinis prekybos susitarimas“ – tai:

a) Bendrijos lygmens susitarimas, sudarytas anksčiau nei bet kuri kita nacionalinių įmonių organizacijų grupės ir nacionalinių pardavėjų organizacijų grupės tiekimo sutartis;

b) susitarimas, sudarytas anksčiau nei bet kuri kita įmonių ar atitinkamos valstybės narės pripažintos įmonių organizacijos ir atitinkamos valstybės narės pripažintos pardavėjų asociacijos tiekimo sutartis;

c) jeigu nėra jokio a arba b punktuose nurodyto susitarimo – įmonių įstatymo ir kooperatyvų įstatymo nuostatos, kai jos reglamentuoja cukrų gaminančios įmonės arba kooperatyvo akcininkų ar narių vykdomą cukrinių runkelių tiekimą;

d) jeigu nėra jokio a arba b punkte nurodyto susitarimo – susitarimai, sudaryti anksčiau nei bet kuri tiekimo sutartis, jei susitarimą pripažįstantys pardavėjai tiekia ne mažiau kaip 60 % visų įmonės superkamų runkelių cukraus gamybai viename arba keliuose fabrikuose;

12. „AKR ir Indijos cukrus“ – tai cukrus, kurio klasifikacinis KN kodas yra 1701 ir kurio kilmės šalis yra viena iš XVI priede išvardytų valstybių, importuojamas į Bendriją pagal:

- AKR ir EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokolą,

- arba Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimą dėl cukranendrių cukraus[66];

13. „nuolatinė rafinavimo įmonė“ – tai gamybos dalinys:

- kurio vienintelė veikla yra importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus rafinavimas,

- arba kuriame 2004–2005 prekybos metais buvo rafinuota ne mažiau kaip 15 000 tonų importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus.

III dalis: Apynių sektoriui taikomos apibrėžtys

1. „apyniai“ – tai vijoklinio augalo apynio ( Humulus lupulus ) džiovinti moteriškieji žiedynai (spurgai); tie žalsvai geltonos spalvos ir kiaušinio formos žiedynai turi žiedkotį, o jų didžiausias matmuo paprastai svyruoja nuo 2 cm iki 5 cm;

2. „apynių milteliai“ – tai produktas, gautas sumalus apynius, ir kuriame yra visų jų natūralių komponentų;

3. „apynių milteliai, turintys didesnį lupulino kiekį“ – tai produktas, gautas apynius sumalus po to, kai mechaniniu būdu buvo pašalinti lapai, žiedkočiai, pažiedžiai ir stiebai;

4. „apynių ekstraktas“ – tai koncentruotas produktas, gautas apynius arba apynių miltelius paveikus tirpikliu;

5. „apynių produktų mišiniai“ – tai dviejų ar kelių 1–4 punktuose nurodytų produktų mišinys.

IV dalis: Galvijienos sektoriui taikomos apibrėžtys

1. „galvijai“ – tai gyvi naminiai galvijai, kurių klasifikaciniai KN kodai ex 0102 10, 0102 90 05 – 0102 90 79;

2. „suaugę galvijai“ – tai galvijai, kurių gyvasis svoris didesnis kaip 300 kilogramų.

V dalis: Pieno sektoriui taikomos apibrėžtys

1. Įgyvendinant tarifinę kvotą Naujosios Zelandijos kilmės sviestui formuluotė „pagamintas tiesiogiai iš pieno arba grietinėlės“ taikoma ir sviestui, pagamintam iš pieno arba grietinėlės, nenaudojant sandėliuotų žaliavų, vientisu, uždaru ir nepertraukiamu gamybos būdu, kurio metu pieno riebalai gali būti tirštinami ir (arba) skaidomi į frakcijas.

2. Taikant 114 straipsnį dėl kazeinų ir kazeinatų naudojimo sūrių gamyboje:

a) „sūris“ – tai produktai, kurių klasifikacinis KN kodas 0406, ir kurie pagaminti Bendrijos teritorijoje;

b) „kazeinas ir kazeinatai“ – tai produktai, kurių klasifikaciniai KN kodai 35011090 ir 35019090, ir kurie naudojami gryni arba mišiniuose.

Part VI: Kiaušinių sektoriui taikomos apibrėžtys

1. „kiaušiniai su lukštais“ – tai paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti, išskyrus 2 punkte nurodytus perinti skirtus kiaušinius;

2. „perinti skirti kiaušiniai“ – tai perinimui skirti kiaušiniai;

3. „sveiki produktai“ – tai paukščių kiaušiniai be lukštų, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, tinkami vartoti žmonėms;

4. „atskirti produktai“ – tai paukščių kiaušinių tryniai, į į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, tinkami vartoti žmonėms.

VII dalis: Paukštienos sektoriui taikomos apibrėžtys

1. „gyvi naminiai paukščiai“ – tai gyvos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir patarškos, kurių kiekvienas sveria daugiau kaip 185 g;

2. „paukščių jaunikliai“ – tai gyvos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir patarškos, kurių kiekvienas sveria mažiau kaip 185 g;

3. „papjauti naminiai paukščiai“ – tai papjautos, nesukapotos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir patarškos, į kurias pridėta arba nepridėta subproduktų;

4. „antriniai produktai“ – tai:

a) I priedo XX dalies a punkte nurodyti produktai;

b) I priedo XX priedo b punkte nurodyti produktai, išskyrus papjautus naminius paukščius ir valgomus subproduktus, vadinamuosius „naminių paukščių skerdenų gabalus“;

c) I priedo XX dalies b punkte nurodyti valgomi subproduktai;

d) I priedo XX dalies c punkte nurodyti produktai;

i) I priedo XX dalies d ir e punktuose nurodyti produktai;

ii) I priedo XX dalies f punkte nurodyti produktai, išskyrus produktus, klasifikuojamus KN 1602 20 11 ir 1602 20 19 subpozicijose.

VIII dalis: Bitininkystės sektoriui taikomos apibrėžtys

1. „Medus“ – tai natūrali saldi medžiaga, kurią naminės bitės Apis mellifera gamina iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalų gyvųjų dalių likusių augalų syvais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba papildydamos savo specifinėmis medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę, saugo ir palieka koriuose subręsti.

Pagrindinės medaus rūšys yra šios:

a) pagal kilmę:

i) žiedų arba nektaro medus: medus, gautas ir augalų nektaro;

ii) lipčiaus medus – tai medus, gautas iš augalų syvais mintančių vabzdžių ( Hemiptera ) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų;

b) pagal gamybos ir (arba) pateikimo būdą:

iii) korinis medus – bičių medus, sukauptas šviežiai pasiūtų be perų korių tik iš bičių vaško pagamintų plonų dirbtinių korių akelėse ir parduodamas užakuotas visame koryje ar tokių korių sekcijose;

iv) medus su korinio medaus gabaliukais – tai medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus;

v) nuvarvėjęs medus – tai medus gautas varvinant be perų atakiuotus korius;

vi) išsuktas medus – tai medus, gautas gautas centrifuguojant be perų atakiuotus korius;

vii) išspaustas medus – tai medus, gautas presuojant korius be perų, naudojant nuosaikų kaitinimą, neviršijant 45°C arba, jo nenaudojant;

viii) filtruotas medus – tai medus, gautas filtru pašalinus neorganines arba organines priemaišas taip, kad pasišalintų ir didelė dalis žiedadulkių.

„Konditerinis medus“ – tai medus, kuris:

a) tinka pramoniniam naudojimui arba yra kitų maisto produkų sudedamoji dalis ir

b) gali:

- turėti pašalinį skonį ar kvapą, arba

- būti pradėjęs fermentuotis, būti susifermentavęs, arba

- būti perkaitintas.

2. „Bitininkystės produktai“ – tai medus, bičių vaškas, bičių pienelis, propolis ar bitininkystėje naudojamos žiedadulkės.

IV PRIEDASNACIONALINĖS IR REGIONŲ KVOTOS, nurodytos 53 ir 56 straipsniuose

(tonomis) |

Valstybės narės arba regionai(1) | Cukrus(2) | Izogliukozė(3) | Inulino sirupas(4) |

Belgija | 819 812 | 85 694 | 0 |

Čekija | 454 862 | – | – |

Danija | 420 746 | – | – |

Vokietija | 3 655 456 | 42 360 | – |

Graikija | 317 502 | 15 433 | – |

Ispanija | 903 843 | 98 845 | – |

Prancūzija (žemyninė dalis) | 3 552 221 | 23 755 | 0 |

Prancūzijos užjūrio departamentai | 480 245 | – | – |

Airija | 0 | – | – |

Italija | 778 706 | 24 301 | – |

Latvija | 66 505 | – | – |

Lietuva | 103 010 | – |

Vengrija | 401 684 | 164 736 | – |

Nyderlandai | 864 560 | 10 891 | 0 |

Austrija | 387 326 | – | – |

Lenkija | 1 671 926 | 32 056 | – |

Portugalija (žemyninė dalis) | 34 500 | 11 870 | – |

Azorų salų autonominis regionas| | 9 953 | – | – |

Slovakija | 207 432 | 50 928 | – |

Slovėnija | 52 973 | – | – |

Suomija | 146 087 | 14 210 | – |

Švedija | 325 700 | – | – |

Jungtinė Karalystė | 1 138 627 | 32 602 | – |

IŠ VISO | 16 793 675 | 607 681 | 0 |

V PRIEDAS Papildomos izogliukozės kvotos, nurodytos 55 straipsnio 2 dalyje

(tonomis) |

Valstybės narės | Papildoma kvota |

Italija | 60 000 |

Lietuva | 8 000 |

Švedija | 35 000 |

VI PRIEDASIŠSAMIOS CUKRAUS AR IZOGLIUKOZĖS KVOTŲ PERLEIDIMO TAISYKLĖSPAGAL 57 STRAIPSNĮ

I punktas

Šiame priede:

a) „įmonių susijungimas“ – dviejų arba daugiau įmonių susijungimas į vieną įmonę;

b) „įmonės perleidimas“ – tai kvotą turinčios įmonės turto perdavimas vienai ar kelioms įmonėms arba to turto perėmimas;

c) „fabriko perleidimas“ – tai nuosavybės teisės į techninį skyrių, įskaitant visus atitinkamam produktui gaminti reikalingus įrenginius, perleidimas vienai arba kelioms įmonėms, kai kartu perimama visa perleidžiančiosios įmonės gamyba arba jos dalis;

d) „fabriko nuoma“ – tai techninio skyriaus, įskaitant visus cukraus gamybai reikalingus įrenginius, nuomos sutartis, pagal kurią tas skyrius būtų eksploatuojamas, sudaroma ne mažiau kaip trejiems prekybos metams iš eilės, šalims susitarus jos nenutraukti iki trečiųjų prekybos metų pabaigos, su įmone, įsikūrusia toje pačioje valstybėje narėje kaip ir atitinkamas fabrikas, jeigu, nuomos sutarčiai įsigaliojus, fabriką išsinuomojusi įmonė pagal visą savo gamybą gali būti laikoma vien tiktai cukrų gaminančia įmone.

II punktas

1. Nepažeidžiant 2 dalies, jungiantis cukraus gamybos įmonėms ar jas perleidžiant, arba perleidžiant cukraus fabrikus, kvota koreguojama taip:

a) jungiantis cukraus gamybos įmonėms, valstybės narės po susijungimo atsiradusiai naujai įmonei skiria kvotą, lygią prieš susijungimą atitinkamoms cukraus gamybos įmonėms skirtų kvotų sumai;

b) kai perleidžiama cukraus gamybos įmonė, valstybė narė perleistosios įmonės kvotą skiria ją perėmusiai cukraus gamybos įmonei arba, jeigu tokių perimančiųjų įmonių yra daugiau, paskirsto kvotą proporcingai pagal jų perimtos gamybos dalį;

c) kai perleidžiamas cukraus fabrikas, valstybė narė sumažina fabriko nuosavybės teisę į perleidžiančios įmonės kvotą ir pagal perimtą gamybos dalį proporcingai padidina tą fabriką perkančios cukraus gamybos įmonės ar įmonių kvotą.

2. Jei dalis cukrinių runkelių arba cukranendrių augintojų, kuriems tiesiogiai daromas poveikis 1 dalyje minėtais veiksmais, aiškiai pareiškia pageidavimą tiekti savo runkelius arba cukranendres šiuose veiksmuose nedalyvaujančiai cukrų gaminančiai įmonei, valstybė narė gali skirti kvotas remdamasi įmonės, kuriai tie augintojai ketina tiekti runkelius arba cukranendres, perimta produkcija.

3. Kai 1 dalyje nenurodytomis aplinkybėmis yra uždaroma:

a) cukraus gamybos įmonė,

b) vienas arba daugiau cukraus gamybos įmonės fabrikų,

valstybė narė gali su šiuo uždarymu susijusią kvotų dalį paskirti vienai arba kelioms cukraus gamybos įmonėms.

Be to, ankstesnės pastraipos b punkte nurodytu atveju, jeigu kai kurie suinteresuotieji augintojai aiškiai pareiškia pageidavimą tiekti savo runkelius ar cukranendres tam tikrai cukraus gamybos įmonei, valstybė narė gali skirti šiuos runkelius ar cukranendres atitinkančią kvotų dalį įmonei, kuriai tie augintojai ketina tuos produktus tiekti.

4. Jeigu pasinaudojama 47 straipsnio 6 dalyje minima leidžiančia nukrypti nuostata, suinteresuotoji valstybė narė gali pareikalauti, kad šia leidžiančia nukrypti nuostata besinaudojantys runkelių augintojai ir cukraus gamybos įmonės į savo tarpšakinius prekybos susitarimus įtrauktų specialias sąlygas, leidžiančias tai valstybei narei taikyti šio punkto 2 ir 3 dalis.

5. Jeigu cukraus gamybos įmonei priklausantis fabrikas yra išnuomojamas, valstybė narė gali sumažinti įmonės, siūlančios išnuomoti tą fabriką, kvotą ir paskirti dalį, kuria kvota buvo sumažinta, įmonei, kuri išsinuomojo fabriką, kad gamintų jame cukrų.

Jeigu nuomos sutartis baigiasi I punkto d papunktyje minėtu trejų prekybos metų laikotarpiu, valstybė narė atgaline data panaikina pirmoje pastraipoje numatytą kvotos koregavimą nuo tos dienos, kurią įsigaliojo nuomos sutartis. Tačiau, jeigu nuomos sutartis nutraukiama dėl force majeure , valstybė narė nėra įpareigota panaikinti šį koregavimą.

6. Jeigu cukrų gaminanti įmonė nebegali užtikrinti, kad laikysis Bendrijos teisės aktuose jai nustatytų įsipareigojimų cukrinių runkelių arba cukranendrių augintojams, atitinkama valstybė narė, šią padėtį įvertinus jos kompetentingoms institucijoms, gali vieneriems arba keleriems prekybos metams paskirti dalį kvotų vienai arba kelioms cukrų gaminančioms įmonėms proporcingai pagal jų perimtą produkciją.

7. Suteikdama cukrų gaminančiai įmonei kainų ir realizavimo rinkų garantijas cukrinių runkelių perdirbimui į etilo alkoholį, valstybė narė, susitarusi su ta įmone ir atitinkamais runkelių augintojais, gali visą arba dalį cukraus gamybos kvotų vieneriems arba keleriems prekybos metams paskirti vienai ar kelioms kitoms įmonėms.

III punktas

Jungiantis izogliukozės gamybos įmonėms ar jas perleidžiant, arba perleidžiant izogliukozės gamybos fabriką, valstybė narė gali skirti atitinkamas izogliukozės gamybos kvotas vienai ar kelioms kitoms įmonėms, neatsižvelgdama į tai, ar jos turi gamybos kvotą.

IV punktas

Priemonės, kurių imtasi remiantis II ir III punktais, gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) atsižvelgiama į kiekvienos suinteresuotosios šalies interesus;

b) atitinkama valstybė narė mano, kad šios priemonės gali pagerinti runkelių, cukranendrių ir cukraus gamybos sektorių struktūrą;

c) šios priemonės taikomos įmonėms, įsisteigusioms toje pačioje teritorijoje, kuriai IV priede nustatyta kvota.

V punktas

Jeigu susijungimas arba perleidimas įvyksta tarp spalio 1 d. ir kitų metų balandžio 30 d., II ir III punktuose minėtos priemonės įsigalioja einamaisiais prekybos metais.

Jeigu susijungimas arba perleidimas įvyksta tarp gegužės 1 d. ir tų pačių metų rugsėjo 30 d., II ir III punktuose minėtos priemonės įsigalioja kitais prekybos metais.

VI punktas

Jeigu taikoma 56 straipsnio 3 dalis, valstybės narės pakoreguotas kvotas paskirsto ne vėliau kaip iki vasario pabaigos, kad jas būtų galima taikyti kitais prekybos metais.

VII punktas

Jeigu taikomi II ir III punktai, valstybės narės ne vėliau kaip per 15 dienų nuo V punkte nurodytų laikotarpių pabaigos praneša Komisijai apie pakoreguotas kvotas.

VII PRIEDAS NACIONALINĖS KVOTOS IR RESTRUKTŪRIZAVIMO REZERVO KIEKIAI, nurodyti 63 straipsnyje

1. Nacionalinės kvotos

Valstybė narė | Kiekiai, tonomis |

Belgija | 3 360 087,000 |

Bulgarija | 979 000,000 |

Čekija | 2 737 931,000 |

Danija | 4 522 176,000 |

Vokietija | 28 282 788,000 |

Estija | 646 368,000 |

Graikija | 820 513,000 |

Ispanija | 6 116 950,000 |

Prancūzija | 24 599 335,000 |

Airija | 5 395 764,000 |

Italija | 10 530 060,000 |

Kipras | 145 200,000 |

Latvija | 728 648,000 |

Lietuva | 1 704 839,000 |

Liuksemburgas | 273 084,000 |

Vengrija | 1 990 060,000 |

Malta | 48 698,000 |

Nyderlandai | 11 240 814,000 |

Austrija | 2 790 642,000 |

Lenkija | 8 980 143,000 |

Portugalija | 1 948 550,000 |

Rumunija | 3 057 000,000 |

Slovėnija | 576 638,000 |

Slovakija | 1 040 788,000 |

Suomija | 2 443 069,324 |

Švedija | 3 352 545,000 |

Jungtinė Karalystė | 14 828 597,000 |

2. Specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai

Valstybė narė | Specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai, tonomis |

Bulgarija | 39 180 |

Rumunija | 188 400 |

VIII PRIEDAS REFERENCINIS RIEBUMAS, nurodytas 67 straipsnyje

Valstybė narė | Referencinis riebumas (g/kg) |

Belgija | 36,91 |

Bulgarija | 39,10 |

Čekija | 42,10 |

Danija | 43,68 |

Vokietija | 40,11 |

Estija | 43,10 |

Graikija | 36,10 |

Ispanija | 36,37 |

Prancūzija | 39,48 |

Airija | 35,81 |

Italija | 36,88 |

Kipras | 34,60 |

Latvija | 40,70 |

Lietuva | 39,90 |

Liuksemburgas | 39,17 |

Vengrija | 38,50 |

Nyderlandai | 42,36 |

Austrija | 40,30 |

Lenkija | 39,00 |

Portugalija | 37,30 |

Rumunija | 35,93 |

Slovėnija | 41,30 |

Slovakija | 37,10 |

Suomija | 43,40 |

Švedija | 43,40 |

Jungtinė Karalystė | 39,70 |

IX PRIEDAS

A. Didžiausio garantuoto kiekio paskirstymas valstybėms narėms, nurodytas 91 straipsnio 1 dalyje:

Belgija | 13 800 |

Bulgarija | 13 |

Čekija | 1 923 |

Vokietija | 300 |

Estija | 30 |

Ispanija | 50 |

Prancūzija | 55 800 |

Latvija | 360 |

Lietuva | 2263 |

Nyderlandai | 4800 |

Austrija | 150 |

Lenkija | 924 |

Portugalija | 50 |

Rumunija | 42 |

Slovakija | 73 |

Suomija | 200 |

Švedija | 50 |

Jungtinė Karalystė | 50 |

B. Didžiausio garantuoto kiekio paskirstymas valstybėms narėms, nurodytas 86 straipsnyje:

Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (BLES) | 8 000 |

Čekija | 27 942 |

Danija | 334 000 |

Vokietija | 421 000 |

Graikija | 37 500 |

Ispanija | 1 325 000 |

Prancūzija | 1 605 000 |

Airija | 5 000 |

Italija | 685 000 |

Lietuva | 650 |

Vengrija | 49 593 |

Nyderlandai | 285 000 |

Austrija | 4 400 |

Lenkija | 13 538 |

Portugalija | 30 000 |

Slovakija | 13 100 |

Suomija | 3 000 |

Švedija | 11 000 |

Jungtinė Karalystė | 102 000 |

X PRIEDAS PIENO IR PIENO PRODUKTŲ APIBRĖŽTYS IR PAVADINIMAI, nurodyti 110 straipsnio 1 dalyje

I. Apibrėžtys:

Šiame priede:

a) „prekyba“ – tai produkto laikymas arba eksponavimas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti, pardavimas, tiekimas arba kitoks pateikimas į rinką;

b) „pavadinimas“ – tai visuose prekybos etapuose naudojamas produkto pavadinimas.

II. Termino „pienas“ vartojimas

1. Terminas „pienas“ reiškia tik per vieną ar kelis kartus primelžtą normalios tešmens sekrecijos pirminį produktą, į kurį nieko nepridėta ir nieko nepašalinta.

Tačiau terminą „pienas“ galima vartoti:

a) apibūdinant pieną, kuris buvo apdorotas nekeičiant jo sudėties, ar pieną, kurio riebumas standartizuotas pagal 110 straipsnio 2 dalį, siejant su XI priedu;

b) kartu su vienu ar keliais žodžiais, apibūdinant pieno tipą, rūšį, kilmę ir (arba) numatomą tokio pieno paskirtį, arba aprašant fiziniam pieno apdorojimui taikytą būdą ar pieno sudėties pokyčius, atsiradusius tik dėl pieno papildymo natūralios kilmės pieno sudėtinėmis dalimis ir (arba) dėl jų pašalinimo.

2. Šiame priede „pieno produktai“ – tai tik iš pieno pagaminti produktai, kuriuos gaminant gali būti pridedama papildomų, jų gamybai reikalingų medžiagų, nenaudojamų pieno sudėtinių dalių visišku arba daliniu pakaitalu.

Tik pieno produktams apibrėžti vartojami:

a) šie pavadinimai:

i) išrūgos

ii) grietinėlė

iii) sviestas

iv) pasukos

v) lydytas sviestas

vi) kazeinas

vii) pieno riebalai be vandens

viii) sūris

ix) jogurtas

x) kefyras

xi) kumysas

xii) viili/fil

xiii) grietinė

xiv) fil

b) faktiškai vartojami pieno produktų pavadinimai, kaip apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo [67] 5 straipsnyje.

3. Terminas „pienas“ ir pieno produktams apibrėžti skirti pavadinimai gali būti vartojami kartu su vienu ar keliais žodžiais, siekiant nurodyti sudėtinius produktus, kurių nė viena sudėtinė dalis nėra ir negali būti pieno sudėtinių dalių pakaitalas ir kuriuose pienas arba pieno produktas kiekybės arba gaminiui būdingų savybių požiūriu sudaro pagrindinę dalį.

4. Turi būti nurodyta pieno ir pieno produktų kilmė, kurią turi apibrėžti Komisija, jeigu tai nėra karvės pienas.

III. Konkuruojančių produktų pavadinimų vartojimas

1. Šio priedo II punkte nurodyti pavadinimai gali būti vartojami tik tame punkte nurodytiems produktams apibrėžti.

Tačiau ši nuostata netaikoma produktams, kurių pobūdis dėl įprastinio jų vartojimo yra tiksliai žinomas ir (arba), kai pavadinimai aiškiai vartojami produkto būdingoms savybėms apibūdinti.

2. Kitų, nei šio priedo II punkte aprašytų produktų etiketėse, prekybos dokumentuose, reklaminėje medžiagoje arba bet kokio pobūdžio reklamoje, kaip apibrėžta 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos suderinimo[68] 2 straipsnio 1 dalyje arba bet kokio pobūdžio pateikime negali būti tvirtinama ar duodama suprasti, kad gaminys yra pieno produktas.

Tačiau apibūdinant gaminius, kurių sudėtyje yra pieno arba pieno produktų, pavadinimą „pienas“ ar šio priedo II dalies 2 punkte pateiktus pavadinimus galima naudoti tik pagrindinėms žaliavoms apibrėžti ir gaminių sudėtinėms dalims pagal Direktyvą 2000/13/EB išvardyti.

IV. Produktų sąrašas; pranešimai

1. Valstybės narės pateikia Komisijai orientacinį produktų, kurie, jų nuomone, jų teritorijose atitinka šio priedo III dalies 1 punkto antroje pastraipoje nurodytus produktus, sąrašą.

Prireikus valstybės narės šį sąrašą papildo vėliau ir apie tai praneša Komisijai.

2. Įgyvendindamos šį priedą valstybės narės kasmet iki spalio 1 d. praneša Komisijai apie pieno produktų ir su konkuruojančių produktų rinkos vystymąsi, kad Komisija iki paskesnių metų kovo 1 d. galėtų pateikti Tarybai ataskaitą.

XI PRIEDASPREKYBA ŽMONIŲ VARTOJIMUI SKIRTU PIENU,nurodyta 110 straipsnio 2 dalyje

I. Apibrėžtys

Šiame priede:

a) „pienas“ – tai iš vienos ar keleto karvių primelžta produkcija;

b) „geriamas pienas“ – tai III dalyje nurodyti produktai, skirti pateikti vartotojams toliau jų neperdirbus;

c) „riebumas“ – tai pieno riebalų dalių santykis su šimtu pieno dalių minėtame piene, išreikštas mase;

d) „baltymai“ – tai baltymų dalių santykis su šimtu pieno dalių minėtame piene, išreikštas mase (gaunamas visą azoto kiekį piene, išreikštą masės procentais, dauginant iš 6,38).

II. Tiekimas arba pardavimas galutiniams vartotojams

1. Tiekti ir parduoti be tolesnio apdorojimo galutiniam vartotojui tiesiogiai arba tarpininkaujant restoranams, ligoninėms, valgykloms ar kitoms panašioms viešojo maisto tiekimo įstaigoms galima tik geriamam pienui nustatytus reikalavimus atitinkantį pieną.

2. Reikia taikyti šio priedo III punkte pateiktus tų produktų prekinius aprašymus. Šie aprašymai naudojami tik tame punkte išvardytiems produktams įvardyti nepažeidžiant jų naudojimo sudėtiniuose aprašymuose.

3. Valstybės narės tvirtina priemones, skirtas vartotojams apie atitinkamų produktų pobūdį ir sudėtį informuoti, kai tokios informacijos nebuvimas gali sukelti painiavą.

III. Geriamas pienas

1. Geriamu pienu laikomi šie produktai:

a) žalias pienas, t. y. pienas, kuris nebuvo kaitinamas aukštesnėje nei iki 40°C temperatūroje arba kitaip apdorojamas, siekiant lygiaverčio poveikio;

b) nenugriebtas pienas, t. y. termiškai apdorotas pienas, kuris pagal riebumą atitinka vieną iš šių reikalavimų:

i) standartinis nenugriebtas pienas, t. y. pienas, kurio riebumas yra ne mažesnis kaip 3,50 % (m/m). Tačiau valstybės narės gali nustatyti papildomą nenugriebto pieno, kurio riebumas 4,00 % (m/m) ar didesnis, kategoriją,

ii) nestandartinis nenugriebtas pienas: pienas, kurio riebumas nepakito nuo primelžimo, didinant ar mažinant pieno riebumą, arba sumaišant su pienu, kurio riebumas jau buvo koreguotas. Tačiau tokio pieno riebumas neturi būti mažesnis kaip 3,50 % (m/m);

c) pusiau nugriebtas pienas, t. y. termiškai apdorotas pienas, nuriebintas ne mažiau kaip iki 1,50 % (m/m), bet ne daugiau kaip iki 1,80 % (m/m);

d) nugriebtas pienas, t. y. termiškai apdorotas pienas, nuriebintas ne daugiau kaip iki 0,50 % (m/m).

2. Nepažeidžiant pirmos 1 dalies b punkto ii papunkčio, leidžiami tik šie pakeitimai:

a) kad būtų išlaikytas geriamam pienui nustatytas pieno riebumas, leidžiama koreguoti natūralų pieno riebumą atskiriant ar pridedant grietinėlės, arba pridedant nenugriebto, pusiau nugriebto ar nugriebto pieno;

b) pieno papildymas pieno baltymais, mineralinėmis druskomis ar vitaminais;

c) pieno cukraus kiekio sumažinimas, jį paverčiant gliukoze ir galaktoze.

Pieno sudėties keitimas, nurodytas b ir c punktuose, leidžiamas tik tuo atveju, jei apie tai neištrinamu užrašu nurodoma ant produkto pakuotės, kuris yra nesunkiai pastebimas ir įskaitomas. Tačiau toks nurodymas neatleidžia nuo įsipareigojimų dėl maistingumo ženklinimo etiketėmis, nustatyto 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvoje 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo [69] . Kai pridedama baltymų, toks pienas turi būti 3,8 % (m/m) ar didesnio riebumo.

Tačiau valstybės narės gali riboti ar uždrausti keisti pieno sudėtį pagal b ir c punktus.

3. Geriamo pieno

a) užšalimo laipsnis turi būti artimas vidutiniam žalio pieno užšalimo laipsniui, užregistruotam surinkto geriamo pieno kilmės vietovėje;

b) 3,5 % (m/m) riebumo pieno masė turi būti ne mažesnė kaip 1028 gramai viename litre, esant 20°C temperatūrai, arba lygiavertė kitokio riebumo pieno svoriui viename litre;

c) 3,5 % (m/m) riebumo piene turi būti ne mažiau kaip 2,9 % (m/m) baltymų arba lygiavertė baltymų koncentracija kitokio riebumo piene.

IV. Importuoti produktai

Produktai, importuoti į Bendriją, skirti parduoti kaip geriamą pieną, turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

V. Direktyva 2000/13/EB visų pirma taikoma nacionalinėms geriamo pieno ženklinimo etiketėmis nuostatoms.

VI. Kontrolė ir baudos bei ataskaitos apie jas

Nepažeisdamos jokių specialiųjų nuostatų, kurias gali priimti Komisija pagal šio reglamento 187 straipsnį, valstybės narės priima visas reikiamas priemones šio reglamento taikymui prižiūrėti, bausti už pažeidimus, užkirsti kelią sukčiavimui bei jam suvaldyti.

Per vieną mėnesį nuo tokių priemonių patvirtinimo apie šias priemones ir bet kokius pakeitimus pranešama Komisijai.

XII PRIEDAS STANDARTAI, TAIKOMI TEPIESIEMS RIEBALAMS, nurodytiems 111 straipsnyje

I. Prekiniai pavadinimai

1. 111 straipsnyje nurodyti produktai negali būti tiekiami arba pristatomi galutiniam vartotojui tiesiogiai arba per restoranus, ligonines, valgyklas ar panašias įstaigas neperdirbti, jeigu jie neatitinka priedėlyje nurodytų reikalavimų.

2. Vartotini šių produktų prekiniai pavadinimai yra pateikiami priedėlyje, nepažeidžiant šio priedo II punkto 2 dalies arba IV punkto.

Priedėlyje nurodyti prekiniai pavadinimai vartojami jame išvardytiems produktams apibūdinti.

Tačiau ši dalis netaikoma:

a) produktų, kurių tikslus pobūdis aiškus dėl tradicinio vartojimo, pavadinimams ir (arba) kai pavadinimai yra aiškiai vartojami produkto būdingoms savybėms apibūdinti,

b) koncentruotiems produktams (sviestui, margarinui, mišiniams), kurių riebumas yra 90 % ar daugiau.

II. Ženklinimas ir pateikimas

1. Ženklinant ir pateikiant šio priedo I punkto 1 dalyje nurodytus produktus reikia ne tik laikytis Direktyvoje 2000/13/EB išdėstytų taisyklių, bet ir nurodyti šią informaciją:

a) prekinį pavadinimą, kaip nurodyta priedėlyje;

b) bendrą riebalų kiekį procentais palyginti su mase priedėlyje nurodytų produktų gamybos metu;

c) augalinių, pieno ar kitų gyvūninių riebalų kiekį priedėlio C dalyje nurodytuose riebalų junginiuose, išreikštą procentais, palyginti su bendra jų mase, ir pateiktą mažėjančia tvarka gamybos metu;

d) druskos procentas turi būti suprantamai nurodytas priedėlyje pateiktų produktų sudedamųjų dalių sąraše.

2. Nepaisant 1 dalies a punkto, prekiniai pavadinimai „minarinas“ ar „halvarinas“ gali būti vartojami priedėlio B dalies 3 punkte nurodytiems produktams apibūdinti.

3. 1 dalies a punkte nurodytas prekinis pavadinimas gali būti vartojamas kartu su vienu ar keliais terminais, apibūdinančiais augalų ir (arba) gyvūnų rūšis, iš kurių yra kilę produktai, arba numatomą produktų paskirtį, taip pat su kitais gamybos būdus nurodančiais terminais, jeigu tie terminai neprieštarauja kitoms Bendrijos nuostatoms, visų pirma 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių[70].

Geografinės kilmės nuorodos taip pat gali būti naudojamos laikantis 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos[71].

4. Terminas „augaliniai“ gali būti vartojamas kartu su prekiniais pavadinimais, nurodytais priedėlio B dalyje, tuo atveju, kai produktą sudaro tik augalinės kilmės riebalai su leistinu 2 % nuokrypiu gyvūninės kilmės riebalų kiekiui. Toks nuokrypis taip pat taikomas, kai nurodomos augalų veislės.

5. 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija turi būti lengvai suprantama ir pažymėta gerai pastebimoje vietoje taip, kad būtų gerai matoma, įskaitoma ir nenutrinama.

6. Komisija gali taikyti konkrečias tam tikroms reklamos formoms skirtas priemones, susijusias su 1 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija.

III. Terminai

1. Terminas „tradicinis“ gali būti vartojamas kartu su pavadinimu „sviestas“, nurodytu priedėlio A dalies 1 punkte, jei produktas yra gautas tiesiogiai iš pieno arba grietinėlės.

Šiame punkte „grietinėlė“ reiškia emulsijos pavidalo produktą, kuris yra gautas iš pieno riebalingojo skysčio, kurio pieno riebalų kiekis yra mažiausiai 10 %.

2. Priedėlyje minimų produktų terminai, kuriais nurodoma, norima pasakyti arba išreikšti riebalų kiekį, išskyrus terminus, numatytus tame priedėlyje, draudžiami.

3. Be to, nukrypstant nuo 2 dalies:

a) terminas „sumažintas riebalų kiekis“ gali būti vartojamas priedėlyje nurodytiems produktams, kurių riebalų kiekis yra didesnis kaip 41 %, bet mažesnis kaip 62 %, apibūdinti;

b) terminai „mažas riebalų kiekis“ arba „lengvas“ gali būti vartojami priedėlyje nurodytiems produktams, kurių riebalų kiekis yra 41 % arba mažesnis, apibūdinti.

Tačiau terminai „sumažintas riebalų kiekis“ ir „mažas riebalų kiekis“ arba „lengvas“ gali atitinkamai pakeisti priedėlyje vartojamus terminus „trijų ketvirčių riebumo“ arba „pusiau riebus“.

IV. Nacionalinės taisyklės

1. Pagal šio priedo nuostatas valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti nacionalines nuostatas, nustatančias skirtingus kokybės lygius. Šios nuostatos leidžia vertinti kokybės lygius remiantis kriterijais, visų pirma susijusiais su panaudotomis žaliavomis, produktų juslinėmis savybėmis ir jų fiziniu bei mikrobiologiniu stabilumu.

Šia pasirinkimo teise besinaudojančios valstybės narės užtikrina, kad tose nuostatose išdėstytus reikalavimus atitinkantiems kitų valstybių narių produktams apibūdinti nediskriminuojančiomis sąlygomis galėtų būti vartojami terminai, kuriais pagal tas nuostatas teigiama, jog tų kriterijų laikomasi.

2. II punkto 1 dalies a papunktyje nurodytus prekinius pavadinimus galima papildyti nuoroda apie konkretaus produkto kokybės lygį.

3. Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad būtų patikrinta, kaip laikomasi visų 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų kokybės lygių kriterijų. Viso gamybos proceso metu ir pagaminus galutinį produktą turi būti vykdomi sistemingi ir dažni patikrinimai. Patikrinimus vykdo viena arba keletas valstybės narės paskirtų institucijų, veikiančių pagal viešąją teisę, arba patvirtinta institucija, kurią kontroliuoja valstybė narė. Valstybės narės Komisijai pateikia paskirtų institucijų sąrašą.

V. Importuoti produktai

Šio priedo I punkto 1 dalyje numatytais atvejais importuojami į Bendriją produktai turi atitikti šiame priede nustatytas nuostatas.

VI. Nuobaudos

Nepažeisdamos jokių konkrečių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal šio reglamento 187 straipsnį, valstybės narės nustato veiksmingas nuobaudas, taikytinas pažeidus šio reglamento 111 straipsnio ir šio priedo nuostatas ir, kur tikslinga, nacionalines priemones, susijusias su jų taikymu, ir apie tai praneša Komisijai.

XII priedo priedėlis

Riebalų grupė | Prekinis pavadinimas | Gaminių kategorijos |

Apibrėžtys | Papildomas kategorijos aprašas nurodant riebumą (%), palyginti su mase |

A. Pieno riebalai Vienalytė, tąsi emulsija, daugiausia riebalingo vandens tipo, gauta vien tik iš pieno ir (arba) tam tikrų pieno produktų, kurių pagrindinė sudėtinė vertinga dalis yra riebalai. Tačiau kitos jų gamybai reikalingos medžiagos taip pat gali būti naudojamos tuo atveju, jei šios medžiagos nenaudojamos siekiant visiškai arba iš dalies pakeisti bet kurias pieno sudėtines dalis. | 1. Sviestas | Produktas, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 80 %, bet neviršija 90 %, maksimalus vandens kiekis 16 %, o maksimalus sausųjų neriebiųjų pieno medžiagų kiekis 2 %. |

2. Trijų ketvirčių riebumo sviestas (*) | Produktas, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 60 %, bet neviršija 62 %. |

3. Pusiau riebus sviestas (**) | Produktas, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 39 %, bet neviršija 41 %. |

4. Pieno pasta X % | Produktas, kurio pieno riebalų kiekis: – mažesnis kaip 39 %, – didesnis kaip 41 %, bet mažesnis kaip 60 %, – didesnis kaip 62 %, bet mažesnis kaip 80 %. |

(*) Atitinka „smør 60“ daniškai. (**) Atitinka „smør 40“ daniškai. |

Riebalų grupė | Prekinis pavadinimas | Gaminių kategorijos |

Apibrėžtys | Papildomas kategorijos aprašas nurodant riebumą (%), palyginti su mase |

B. Riebalai Vienalytė, tąsi emulsija, daugiausia riebalingo vandens tipo, gauta iš neskystų ir (arba) skystų augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, tinkamų maistui, kurių pieno riebalų kiekis ne didesnis kaip 3 % visų riebalų kiekio. | 1. Margarinas | Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, kurio riebumas ne mažesnis kaip 80 %, bet ne didesnis kaip 90 %. |

2. Trijų ketvirčių riebumo margarinas (*) | Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, kurio riebumas ne mažesnis kaip 60%, bet ne didesnis kaip 62%. |

3. Pusiau riebus margarinas (**) | Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, kurio riebumas ne mažesnis kaip 39%, bet ne didesnis kaip 41%. |

4. Riebalų tepiniai X % | Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, kurio riebumas: – mažesnis kaip 39 %, – didesnis kaip 41 %, bet mažesnis kaip 60 %, – didesnis kaip 62 %, bet mažesnis kaip 80 %. |

(*) Atitinka „margarine 60“ daniškai. (**) Atitinka „margarine 40“ daniškai. |

Riebalų grupė | Prekinis pavadinimas | Gaminių kategorijos |

Apibrėžtys | Papildomas kategorijos aprašas nurodant riebumą (%), palyginti su mase |

C. Riebalai, į kurių sudėtį įeina augaliniai ir (arba) gyvūniniai riebalai | 1. Mišinys | Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio, kurio riebumas ne mažesnis kaip 80 %, bet ne didesnis kaip 90 %. |

2. Trijų ketvirčių riebumo mišinys (*) | Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio, kurio riebumas ne mažesnis kaip 60 %, bet ne didesnis kaip 62 %. |

3. Pusiau riebus mišinys (**) | Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio, kurio riebumas ne mažesnis kaip 39 %, bet ne didesnis kaip 41 %. |

4. Tepusis mišinys X % | Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio, kurio riebumas: – mažesnis kaip 39 %, – didesnis kaip 41 %, bet mažesnis kaip 60 %, – didesnis kaip 62 %, bet mažesnis kaip 80 %. |

(*) Atitinka „blandingsprodukt 60“ daniškai. (**) Atitinka „blandingsprodukt 40“ daniškai. |

Pastaba: Pieno riebalų sudėtinę dalį priedėlyje išvardytuose produktuose galima keisti tiktai fiziniais procesais.

XIII PRIEDASALYVUOGIŲ ALIEJAUS IR ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ AL IEJAUS, NURODYTŲ 113 STRAIPSNYJE, APRAŠAI IR APIBRĖŽTYS

1. PIRMOJO SPAUDIMO ALYVUOGIŲ ALIEJUS

Aliejus, gautas iš alyvmedžio vaisių vien tik mechaniniu ar kitokiu fiziniu būdu laikantis sąlygų, nekeičiančių aliejaus, kuris yra niekaip neapdorotas, išskyrus plovimą, skysčio nupylimą nuo nuosėdų, centrifugavimą ar filtravimą, neįskaitant aliejaus, gauto naudojant tirpalus ar naudojant pagalbines medžiagas, turinčias cheminį ar biocheminį poveikį, arba reesterinimo procesu, ir bet kokių mišinių su kitų rūšių aliejais.

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus klasifikuojamas ir aprašomas tik taip:

a) Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų rūgščių kiekis oleino rūgšties išraiška yra ne didesnis kaip 0,8 %, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

b) Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų rūgščių kiekis oleino rūgšties išraiška yra ne didesnis kaip 2 %, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

c) Klasikinis alyvuogių aliejus (lampante)

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų rūgščių kiekis oleino rūgšties išraiška yra didesnis kaip 2 %, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

2. RAFINUOTAS ALYVUOGIŲ ALIEJUS

Alyvuogių aliejus, gautas rafinuojant pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų, kuriame laisvųjų rūgščių kiekis oleino rūgšties išraiška yra ne didesnis kaip 0,3 %, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

3. ALYVUOGIŲ ALIEJUS, SUDARYTAS IŠ RAFINUOTO ALYVUOGIŲ ALIEJAUS IR PIRMOJO SPAUDIMO ALYVUOGIŲ ALIEJAUS

Alyvuogių aliejus, gautas maišant rafinuotą alyvuogių aliejų ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų, išskyrus klasikinį alyvuogių aliejų ( lampante ), kuriame laisvųjų rūgščių kiekis oleino rūgšties išraiška yra ne didesnis kaip 1 %, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

4. ŽALIAVINIS ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS

Aliejus, gautas iš alyvuogių išspaudų apdorojant tirpikliais ar fizinėmis priemonėmis arba aliejumi, prilygstančiu klasikiniam alyvuogių aliejui ( lampante ), išskyrus tam tikras nustatytas savybes, išskyrus aliejų, gautą reesterinant, ir mišinius su kitų tipų aliejumi, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

5. RAFINUOTAS ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS

Aliejus, gautas rafinuojant žaliavinį alyvuogių išspaudų aliejų, kuriame laisvųjų rūgščių kiekis oleino rūgšties išraiška yra ne didesnis kaip 0,3 %, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

6. ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS

Aliejus, gautas maišant rafinuotą alyvuogių išspaudų aliejų ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų, išskyrus klasikinį alyvuogių aliejų (lampante ), kuriame laisvųjų rūgščių kiekis oleino rūgšties išraiška yra ne didesnis kaip 1 %, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.

XIV PRIEDASRYŽIŲ PRODUKTŲ, MINĖTŲ 131 ir 13 3 STRAIPSNIUOSE, IMPORTO MUITAI

1. Lukštentų ryžių importo muitai

a) 30 eurų už toną šiais atvejais:

aa) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per visus prekybos metus, kurie ką tik baigėsi, nepasiekė 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto metinio referencinio kiekio, sumažinto 15 %,

bb) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius nepasiekė 3 dalies antroje pastraipoje nurodyto dalinio referencinio kiekio, sumažinto 15 %,

b) 42,5 euro už toną šiais atvejais:

aa) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per visus prekybos metus, kurie ką tik baigėsi, viršija 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą metinį referencinį kiekį, sumažintą 15 %, bet neviršija to paties metinio referencinio kiekio, padidinto 15 %,

bb) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius viršija 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą dalinį referencinį kiekį, sumažintą 15 %, bet neviršija to paties dalinio referencinio kiekio, padidinto 15 %;

c) 65 eurai už toną šiais atvejais:

aa) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per visus prekybos metus, kurie ką tik baigėsi, viršija 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą metinį referencinį kiekį, padidintą 15 %,

bb) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius viršija 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą dalinį referencinį kiekį, padidintą 15 %.

2. Nulukštentų ryžių importo muitai

a) 175 eurai už toną šiais atvejais:

aa) kai nustatoma, kad iš dalies nulukštentų ir visiškai nulukštentų ryžių importas per visus ką tik pasibaigusius prekybos metus viršija 387 743 tonas,

bb) kai nustatoma, kad iš dalies nulukštentų ir visiškai nulukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius viršija 182 239 tonas;

b) 145 eurai už toną šiais atvejais:

aa) kai nustatoma, kad iš dalies nulukštentų ir visiškai nulukštentų ryžių importas per visus praėjusius prekybos metus neviršija 387 743 tonų,

bb) kai nustatoma, kad iš dalies nulukštentų ir visiškai nulukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius viršija 182 239 tonas.

XV PRIEDASBASMATI RYŽIŲ, NURODYTŲ 132 STRAIPSNYJE, VEISLĖS

Basmati 217

Basmati 370

Basmati 386

Kernel (Basmati)

Pusa Basmati

Ranbir Basmati

Super Basmati

Taraori Basmati (HBC–19)

Type-3 (Dehradun)“

XVI PRIEDAS 147 STRAIPSNIO 3 DALYJE IR 148 STRAIPSNIO 1 DALIES B PUNKTE IR III PRIEDO II DALIES 12 PUNKTE MINĖTOS VALSTYBĖS

Barbadosas

Belizas

Dramblio Kaulo Krantas

Kongo Respublika

Fidžis

Gajana

Indija

Jamaika

Kenija

Madagaskaras

Malavis

Mauricijus

Mozambikas

Sent Kristofas ir Nevis — Angilija

Surinamas

Svazilandas

Tanzania

Trinidadas ir Tobago

Uganda

Zambija

Zimbabvė

XVII PRIEDAS PREKIŲ SĄRAŠAS, minimas 23 straipsnio a dalies ii punkte ir III dalies III skyriaus II skirsnyje

I dalis: Javai

KN kodas | Aprašymas |

ex 0403 | Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |

0403 10 | - Jogurtas: |

0403 10 51– 0403 10 99 | - - aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |

0403 90 | - Kiti: |

0403 90 71– 0403 90 99 | - - aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |

ex 0710 | Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos: |

0710 40 00 | - Cukriniai kukurūzai |

ex 0711 | Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais): |

0711 90 30 | - - - Cukriniai kukurūzai |

ex 1704 | Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos, išskyrus 1704 90 10 subpozicijoje klasifikuojamą saldišaknės ekstraktą |

1806 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos |

ex 1901 | Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje: |

1901 10 00 | - Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |

1901 20 00 | - Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |

1901 90 | - Kiti: |

1901 90 11– 1901 90 19 | - - Salyklo ekstraktas |

- - Kiti: |

1901 90 99 | - - - Kiti |

ex 1902 | Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |

- Nevirti, neįdaryti arba kitu būdu neparuošti tešlos gaminiai: |

1902 11 00 | - - Su kiaušiniais |

1902 19 | - - Kiti |

ex 1902 20 | - Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |

- - Kiti: |

1902 20 91 | - - - Virti |

1902 20 99 | - - - Kiti |

1902 30 | - Kiti tešlos gaminiai |

1902 40 | - Kuskusas |

1903 00 00 | Tapijoka ir iš krakmolo pagaminti jos pakaitalai, turintys dribsnių, grūdelių, žirnelių, išsijų arba panašų pavidalą |

1904 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupius miltus), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje: |

1905 | Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai. |

ex 2001 | Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi: |

- Kiti: |

2001 90 30 | - - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

2001 90 40 | - - Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau 5 % masės |

ex 2004 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

- Bulvės: |

- - Kiti: |

2004 10 91 | - - - Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

- Kitos daržovės ir daržovių mišiniai: |

2004 90 10 | - - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

ex 2005 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

- Bulvės: |

2005 20 10 | - - Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

2005 80 00 | - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

ex 2008 | Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje: |

- kiti, įskaitant mišinius, išskyrus klasifikuojamus 2008 19 subpozicijoje: |

- - Kiti: |

- - - Į kuriuos nepridėta alkoholio: |

- - - - Kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus: |

2008 99 85 | - - - - - Kukurūzai, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata) |

2008 99 91 | - - - - - Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau 5 % masės |

ex 2101 | Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

- - Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |

2101 12 98 | - - - Kiti |

2101 20 | - Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės: |

2101 20 98 | - - - Kiti |

2101 30 | Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

- - Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: |

2101 30 19 | - - - Kiti |

- - Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

2101 30 99 | - - - Kiti |

ex 2102 | Mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai: |

- Aktyviosios mielės |

2102 10 31 ir 2102 10 39 | - - Džiovintos mielės |

2105 00 | Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |

ex 2106 | Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |

- Kiti: |

- - Kiti: |

2106 90 92 | - - - Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |

2106 90 98 | - - - Kiti |

2202 | Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, neįskaitant 2009 pozicijoje klasifikuojamų vaisių arba daržovių sulčių |

2205 | Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti augalais arba aromatinėmis medžiagomis |

ex 2208 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |

- Viskiai: |

2208 30 32 – 2208 30 88 | - - Viskiai, išskyrus Burbon viskį |

2208 50 | - Džinai ir Geneva |

2208 60 | - Vodka |

2208 70 | - Likeriai ir cordials |

- Kiti: |

- - Kiti spiritai ir kiti spiritiniai gėrimai induose, kurių talpa: |

- - - ne didesnė kaip 2 litrai: |

2208 90 41 | - - - - Ouzo |

- - - - Kiti: |

- - - - - Spiritai (išskyrus likerius): |

- - - - - - Kiti: |

2208 90 52 | - - - - - - - Korn |

2208 90 54 | - - - - - - - Tequila |

2208 90 56 | - - - - - - - Kiti |

2208 90 69 | - - - - - Kiti spiritiniai gėrimai |

- - - Didesnė kaip 2 litrai: |

- - - - Spiritai (išskyrus likerius): |

2208 90 75 | - - - - - Tequila |

2208 90 77 | - - - - - Kiti |

2208 90 78 | - - - - Kiti spiritiniai gėrimai |

2905 43 00 | - - Manitolis |

2905 44 | - - D-gliucitolis (sorbitolis) |

ex 3302 | Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje: |

- Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje: |

- - Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje: |

- - - Preparatai, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos: |

- - - - Kiti: |

3302 10 29 | - - - - - Kiti |

3505 | Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai (pavyzdžiui, deželatinizuotas arba esterifikuotas krakmolas); klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolo, dekstrinų ar kitų modifikuotų krakmolų |

ex 3809 | Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje: |

3809 10 | - Daugiausia iš krakmolingų medžiagų |

3824 60 | - Sorbitolis, išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje |

II dalis: Ryžiai

KN kodas | Aprašymas |

ex 0403 | Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |

0403 10 | - Jogurtas: |

0403 10 51– 0403 10 99 | - - aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |

0403 90 | - Kiti: |

0403 90 71– 0403 90 99 | - - aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |

ex 1704 | Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), kurių sudėtyje nėra kakavos: |

1704 90 51– 1704 90 99 | - - Kiti |

ex 1806 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, kuriose yra kakavos, išskyrus prekes, klasifikuojamas 1806 10, 1806 20 70, 1806 90 60, 1806 90 70 ir 1806 90 90 subpozicijose |

ex 1901 | Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje:: |

1901 10 00 | - Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |

1901 20 00 | - Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |

1901 90 | - Kiti: |

1901 90 11– 1901 90 19 | - - Salyklo ekstraktas |

- - Kiti: |

1901 90 99 | - - - Kiti |

ex 1902 | Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |

1902 20 91 | - - - Virti |

1902 20 99 | - - - Kiti |

1902 30 | - Kiti tešlos gaminiai |

1902 40 90 | - - Kiti |

1904 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje |

ex 1905 | Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |

1905 90 20 | - - Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai |

ex 2004 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

- Bulvės: |

- - Kiti: |

2004 10 91 | - - - Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

ex 2005 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

- Bulvės: |

2005 20 10 | - - Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

ex 2101 | Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

2101 12 | - - Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |

2101 12 98 | - - - Kiti |

2101 20 | - Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės: |

2101 20 98 | - - - Kiti |

2105 00 | Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |

ex2106 | Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |

- Kiti: |

- - Kiti: |

2106 90 92 | - - - Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |

2106 90 98 | - - - Kiti |

ex 3505 | Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai (pavyzdžiui, deželatinizuotas esterifikuotas krakmolas); klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų, dekstrinų arba kitų modifikuotų krakmolų, išskyrus 3505 10 50 subpozicijoje klasifikuojamus krakmolus |

ex 3809 | Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje: |

3809 10 | - Daugiausia iš krakmolingų medžiagų |

III dalis: Cukrus

KN kodas | Aprašymas |

ex 0403 | Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |

0403 10 | – Jogurtas: |

0403 10 51– 0403 10 99 | – – aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |

0403 90 | – Kiti: |

0403 90 71– 0403 90 99 | – – aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |

ex 0710 | Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos: |

0710 40 00 | – Cukriniai kukurūzai |

ex 0711 | Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais): |

0711 90 | – Kitos daržovės; daržovių mišiniai: |

– – Daržovės: |

0711 90 30 | – – – Cukriniai kukurūzai |

1702 50 00 | – Chemiškai gryna fruktozė |

ex 1704 | Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos, išskyrus 1704 90 10 subpozicijoje klasifikuojamą saldišaknės ekstraktą |

1806 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos |

ex 1901 | Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje: |

1901 10 00 | – Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |

1901 20 00 | – Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |

1901 90 | – Kiti: |

– – Kiti: |

1901 90 99 | – – – Kiti |

ex 1902 | Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |

1902 20 | – Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |

– – Kiti: |

1902 20 91 | – – – Virti |

1902 20 99 | – – – Kiti |

1902 30 | – Kiti tešlos gaminiai |

1902 40 | – Kuskusas: |

1902 40 90 | - - Kiti |

1904 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupius miltus), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje |

ex 1905 | Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |

1905 10 00 | - Duoniniai traškučiai |

1905 20 | - Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai |

1905 31 | - - Saldūs sausainiai |

1905 32 | - - Vafliai ir sausblyniai |

1905 40 | - Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai |

1905 90 | - Kiti: |

- - Kiti: |

1905 90 45 | - - - Sausainiai |

1905 90 55 | - - - Išspausti (extruded) arba iškočioti produktai, pikantiški arba sūdyti |

- - - Kiti: |

1905 90 60 | - - - - Į kuriuos pridėta saldiklių |

1905 90 90 | - - - - Kiti |

ex 2001 | Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi: |

2001 90 | - Kiti: |

2001 90 30 | - - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

2001 90 40 | - - Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau 5 % masės |

ex 2004 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

2004 10 | - Bulvės |

- - Kiti |

2004 10 91 | - - - Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

2004 90 | - Kitos daržovės ir daržovių mišiniai: |

2004 90 10 | - - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

ex 2005 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

2005 20 | - Bulvės: |

2005 20 10 | - - Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

2005 80 00 | - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

ex 2101 | Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

- Kavos ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |

- - Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |

2101 12 98 | - - - Kiti: |

- Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės: |

- - Produktai |

2101 20 98 | - - - Kiti |

- Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

- - Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: |

2101 30 19 | - - - Kiti |

- - Skrudintų trūkažolių (cikorijų) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

2101 30 99 | - - - Kiti |

2105 00 | Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |

ex 2106 | Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |

2106 90 | - Kiti: |

2106 90 92 | - - - - - Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |

2106 90 98 | - - - - - Kiti |

2202 | Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, neįskaitant 2009 pozicijoje klasifikuojamų vaisių arba daržovių sulčių |

2205 | Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti augalais arba aromatinėmis medžiagomis |

ex 2208 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |

2208 20 | - Spiritai, pagaminti distiliuojant vynuogių vyną arba vynuogių išspaudas |

2208 50 91– 2208 50 99 | Geneva |

2208 70 | - Likeriai ir cordials |

2208 90 41– 2208 90 78 | - - Kiti spiritai ir spiritiniai gėrimai |

2905 43 00 | - - Manitolis |

2905 44 | - D-gliucitolis (sorbitolis) |

ex 3302 | Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje: |

3302 10 | - Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje |

- - Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje: |

- - - Preparatai, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos: |

- - - - - Kiti (kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 0,5 % tūrio) |

3302 10 29 | - - - - - Kiti |

ex 38 skyrius | Įvairūs chemijos produktai: |

3824 60 | - Sorbitolis, išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje |

IV dalis: Pienas

KN kodas | Prekių aprašymas |

ex 0405 | Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos: |

0405 20 | – Pieno pastos: |

0405 20 10 | – – Kurių sudėtyje esantys riebalai sudaro 39 % arba daugiau masės, bet mažiau kaip 60 % masės |

0405 20 30 | – – Kurių riebumas 60 % masės ar didesnis, bet neviršijantis 75 %. |

ex 1517 | Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skyriuje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje: |

1517 10 | – Margarinas, išskyrus skystąjį margariną: |

1517 10 10 | – – Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 10 % masės, bet ne daugiau kaip 15 % masės |

1517 90 | – Kiti: |

1517 90 10 | – – Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 10 % masės, bet ne daugiau kaip 15 % masės |

ex 1704 | Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), kurių sudėtyje nėra kakavos: |

ex 1704 90 | – Kiti, išskyrus saldišaknės ekstraktą, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų |

ex 1806 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos, išskyrus kakavos miltelius, kurie saldinami pridedant tik 1806 10 subpozicijoje klasifikuojamos sacharozės |

ex 1901 | Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40% masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje:: |

1901 10 00 | – Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |

1901 20 00 | – Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |

1901 90 | – Kiti: |

– – Kiti: |

1901 90 99 | – – – Kiti |

ex 1902 | Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |

– Nevirti, neįdaryti arba kitu būdu neparuošti tešlos gaminiai: |

1902 19 | – – Kiti |

1902 20 | – Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |

– – Kiti: |

1902 20 91 | – – – Virti |

1902 20 99 | – – – Kiti |

1902 30 | – Kiti tešlos gaminiai |

1902 40 | – Kuskusas: |

1902 40 90 | – – Kiti |

1904 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje |

ex1905 | Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |

1905 10 00 | Duoniniai traškučiai |

1905 20 | – Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai |

– Saldūs sausainiai; vafliai ir sausblyniai: |

1905 31 | – – Saldūs sausainiai |

1905 32 | – – Vafliai ir sausblyniai |

1905 40 | – Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai |

1905 90 | – Kiti: |

– – Kiti: |

(…) | (…) |

1905 90 45 | – – – Sausainiai |

1905 90 55 | – – – Išspausti (extruded) arba iškočioti produktai, pikantiški arba sūdyti |

– –– Kiti |

1905 90 60 | – – – – į kuriuos pridėta saldiklių |

1905 90 90 | – – – – Kiti |

ex 2004 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

2004 10 | – Bulvės: |

– – Kiti: |

2004 10 91 | – – – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

ex 2005 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

2005 20 | – Bulvės: |

2005 20 10 | – –Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

2105 00 | Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |

ex 2106 | Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |

2106 90 | – Kiti: |

– – Kiti: |

2106 90 92 | – – – Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |

2106 90 98 | – – – Kiti |

ex 2202 | Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, neįskaitant 2009 pozicijoje klasifikuojamų vaisių ir daržovių sulčių |

2202 90 | – Kiti: |

– – Kiti, kuriuose riebalai, gauti iš pozicijose 0401–0404 klasifikuojamų produktų, sudaro: |

2202 90 91 | – – – Mažiau nei 0,2 % masės |

2202 90 95 | – – – 0,2 % arba daugiau, bet mažiau kaip 2% masės |

2202 90 99 | – – – 2 % arba daugiau |

ex 2208 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |

2208 70 | – Likeriai ir cordials |

2208 90 | – Kiti: |

– – Kiti spiritai ir spiritiniai gėrimai induose, kurių talpa: |

– – – ne didesnė kaip 2 litrai: |

– – – – Kiti: |

2208 90 69 | – – – – – Kiti spiritiniai gėrimai |

– – – Didesnė kaip 2 litrai: |

2208 90 78 | – – – – Kiti spiritiniai gėrimai |

ex 3302 | Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje: |

3302 10 | – Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje: |

– – Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje: |

3302 10 29 | – – – – – Kiti |

3501 | Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeino klijai |

ex 3502 | Albuminai (įskaitant dviejų ar daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje esantys išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sauso produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: |

3502 20 | – Pieno albuminas, įskaitant dviejų ar daugiau išrūgų baltymų koncentratus |

– – Kiti: |

3502 20 91 | – – – Džiovintas (lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) |

3502 20 99 | – – – Kiti |

V dalis: Kiaušiniai

KN kodas | Aprašymas |

ex 0403 10 51– ex 0403 10 99 ex 0403 90 71– ex 0403 90 99 | Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |

1806 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos |

ex 1901 | maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje: |

– Nevirti, neįdaryti arba kitu būdu neparuošti tešlos gaminiai: |

1902 11 00 | – – Su kiaušiniais |

ex 1904 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupius miltus), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje yra kakavos |

ex 1905 | Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |

1905 20 | -– Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai |

1905 31 | -– Saldūs sausainiai |

1905 32 | -– Vafliai ir sausblyniai |

1905 40 | -– Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai |

1905 90 | -– Kiti, išskyrus produktus, klasifikuojamus 1905 90 10–1905 90 30 subpozicijose |

ex 2105 00 | Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava |

2208 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |

2208 70 | -– Spiritiniai gėrimai |

3502 | Albuminai (įskaitant dviejų ar daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje esantys išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sauso produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: |

3502 11 90 | -– -– -– Kitas džiovintas kiaušinių albuminas |

3502 19 90 | -– -– -– Kitas kiaušinių albuminas |

XVIII PRIEDAS 196 straipsnyje nurodytos KORELIACIJOS LENTELĖS

1. Reglamentas (EEB) NR. 234/68

Reglamentas (EEB) Nr. 234/68 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies m punktas |

2 straipsnis | 51 straipsnis |

3–5 straipsniai | 109 straipsnis |

6 straipsnis | – |

7 straipsnis | 166 straipsnis |

8 straipsnis | III dalies II skyriaus I skirsnis |

9 straipsnis | 129 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

10 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

10a straipsnis | 153 straipsnis |

11 straipsnis | 172 straipsnis |

12 straipsnis | – |

13 straipsnis | 188 straipsnis |

14 straipsnis | 188 straipsnis |

15 straipsnis | – |

16 straipsnis | – |

17 straipsnis | – |

18 straipsnis | – |

2. REGLAMENTAS (EEB) NR. 827/68

Reglamentas (EEB) Nr. 827/68 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies u punktas |

2 straipsnio 1 dalis | 129 straipsnis |

2 straipsnio 2 dalis | 123 straipsnis |

2 straipsnio 3 dalis | 122 straipsnis |

3 straipsnis | 153 straipsnis |

4 straipsnis | – |

5 straipsnio pirma pastraipa | 172 straipsnis |

5 straipsnio antra pastraipa | 175 straipsnio 1 dalis |

6 straipsnis | 188 straipsnis |

7 straipsnis | – |

8 straipsnis | – |

9 straipsnis | – |

3. REGLAMENTAS (EEB) NR. 2729/75

Reglamentas (EEB) Nr. 2729/75 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 143 straipsnis |

2 straipsnio 1 dalis | 144 straipsnis |

2 straipsnio 2 dalis | 145 straipsnis |

3 straipsnis | 146 straipsnis |

4. REGLAMENTAS (EEB) NR. 2759/75

Reglamentas (EEB) Nr. 2759/75 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies q punktas |

2 straipsnis | 51 straipsnis |

3 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka | 28 straipsnio 1 dalies f punktas |

3 straipsnio pirmos pastraipos antra įtrauka ir antra ir trečia pastraipos | – |

4 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 1 dalies f punktas |

4 straipsnio 2 dalis | 34 straipsnis |

4 straipsnio 5 dalis | 39 straipsnis |

4 straipsnio 6 dalies pirma įtrauka | 34 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 6 dalies antra įtrauka | 34 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnio 6 dalies trečia įtrauka | 40 straipsnis |

5 straipsnis | – |

6 straipsnis | – |

7 straipsnio 1 dalis | – |

7 straipsnio 2 dalis | 40 straipsnis |

8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 124 straipsnis ir 155 straipsnio 1 dalis |

8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

8 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 126 straipsnis ir 127 straipsnio 2 dalis |

8 straipsnio 2 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

9 straipsnis | 129 straipsnis |

10 straipsnio 1–3 dalys | 135 straipsnis |

10 straipsnio 4 dalis | 137 straipsnis |

11 straipsnio 1–3 dalys | 138 straipsnis |

11 straipsnio 4 dalis | 142 straipsnis |

12 straipsnis | 179 straipsnio b punktas |

13 straipsnio 1 dalis | 156 straipsnio 1 dalis |

13 straipsnio 2 dalis | 157 straipsnis |

13 straipsnio 3 ir 4 dalys | 158 straipsnis |

13 straipsnio 5 dalis | 163 straipsnis |

13 straipsnio 6–10 dalys | 160 straipsnis |

13 straipsnio 11 dalis | 162 straipsnis |

13 straipsnio 12 dalis | 163 straipsnis |

14 straipsnis | 154 ir 167 straipsniai |

15 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

15 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

16 straipsnis | 153 straipsnis |

19 straipsnis | – |

20 straipsnio 1 dalis | 41 straipsnis |

20 straipsnio 2–4 dalys | 43 straipsnis |

21 straipsnis | 172 straipsnis |

22 straipsnis | 185 straipsnis |

24 straipsnis | 188 straipsnis |

25 straipsnis | – |

26 straipsnis | – |

27 straipsnis | – |

5. REGLAMENTAS (EEB) NR. 2771/75

Reglamentas (EEB) Nr. 2771/75 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 1 dalies s punktas |

1 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 1 dalis | 51 straipsnis |

2 straipsnio 2 dalis | 109 straipsnis |

3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 124 ir 155 straipsniai |

3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 126 ir 127 straipsniai, ir 155 straipsnio 2 dalis |

3 straipsnio 2 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

4 straipsnis | 129 straipsnis |

5 straipsnio 1–3 dalys | 135 straipsnis |

5 straipsnio 4 dalis | 137 straipsnis |

6 straipsnio 1–3 dalys | 138 straipsnis |

6 straipsnio 4 dalis | 139 ir 142 straipsniai |

7 straipsnis | 179 straipsnio b punktas |

8 straipsnio 1 dalis | 156 straipsnio 1 dalis |

8 straipsnio 2 dalis | 157 straipsnis |

8 straipsnio 3 ir 4 dalys | 158 straipsnis |

8 straipsnio 5 dalis | 163 straipsnis |

8 straipsnio 6–11 dalys | 160 straipsnis |

8 straipsnio 12 dalis | 162 straipsnis |

8 straipsnio 13 dalis | 163 straipsnis |

9 straipsnis | 154 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

10 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

11 straipsnis | 153 straipsnis |

13 straipsnis | – |

14 straipsnio 1 dalis | 41 straipsnis |

14 straipsnio 2 ir 3 dalys | 43 straipsnis |

15 straipsnis | 185 straipsnis |

16 ir 17 straipsniai | 188 straipsnis |

18 straipsnis | – |

19 straipsnis | 172 straipsnis |

20 straipsnis | – |

21 straipsnis | – |

6. REGLAMENTAS (EEB) NR. 2777/75

Reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 1 dalies t punktas |

1 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 1 dalis | 51 straipsnis |

2 straipsnio 2 dalis | 109 straipsnis |

3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 124 ir 155 straipsniai |

3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 126 ir 127 straipsniai, ir 155 straipsnio 2 dalis |

3 straipsnio 2 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

4 straipsnis | 129 straipsnis |

5 straipsnio 1–3 dalys | 135 straipsnis |

5 straipsnio 4 dalis | 137 straipsnis |

6 straipsnio 1–3 dalys | 138 straipsnis |

6 straipsnio 4 dalis | 139 ir 142 straipsniai |

7 straipsnis | 179 straipsnio b punktas |

8 straipsnio 1 dalis | 156 straipsnio 1 dalis |

8 straipsnio 2 dalis | 157 straipsnis |

8 straipsnio 3 ir 4 dalys | 158 straipsnis |

8 straipsnio 5 dalis | 163 straipsnis |

8 straipsnio 6–10 dalys | 160 straipsnis |

8 straipsnio 11 dalis | 162 straipsnis |

8 straipsnio 12 dalis | 163 straipsnis |

9 straipsnis | 154 ir 167 straipsniai |

10 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

10 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

11 straipsnis | 153 straipsnis |

13 straipsnis | – |

14 straipsnio 1 dalis | 41 straipsnis |

14 straipsnio 2 ir 3 dalys | 43 straipsnis |

15 straipsnis | 185 straipsnis |

16 ir 17 straipsniai | 188 straipsnis |

18 straipsnis | – |

19 straipsnis | 172 straipsnis |

20 straipsnis | – |

21 straipsnis | – |

7. REGLAMENTAS (EEB) NR. 707/76

Reglamentas (EEB) Nr. 707/76 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 117 straipsnis |

2 ir 3 straipsniai | 121 straipsnis |

8. REGLAMENTAS (EEB) NR. 1055/77

Reglamentas (EEB) Nr. 1055/77 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 36 straipsnio 1–4 dalys |

2 straipsnis | 36 straipsnio 5 dalis |

3 straipsnis | 36 straipsnio 6 ir 7 dalys |

4 straipsnis | 40 straipsnis |

5 straipsnis | 36 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

9. REGLAMENTAS (EEB) NR. 2931/79

Reglamentas (EEB) Nr. 2931/79 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 165 straipsnis |

10. REGLAMENTAS (EEB) NR. 1898/87

Reglamentas (EEB) Nr. 1898/87 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 110 straipsnio 1 dalis, siejant su X priedo I punktu |

2 straipsnis | 110 straipsnio 1 dalis, siejant su X priedo II punktu |

3 straipsnis | 110 straipsnio 1 dalis, siejant su X priedo III punktu |

4 straipsnio 1 ir 3 dalys | 110 straipsnio 1 dalis, siejant su X priedo IV punktu |

4 straipsnio 2 dalis | 116 straipsnis |

11. REGLAMENTAS (EEB) NR. 3730/87

Reglamentas (EEB) Nr. 3730/87 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 24 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnis | 24 straipsnio 2 dalis |

3 straipsnis | 24 straipsnio 3 dalis |

4 straipsnis | 24 straipsnio 4 dalis |

5 straipsnis | – |

6 straipsnis | 40 straipsnis |

12. REGLAMENTAS (EEB) NR. 2204/90

Reglamentas (EEB) Nr. 2204/90 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 114 straipsnis |

1 straipsnio 2 dalis | 116 straipsnio g punktas |

2 straipsnis | 114 straipsnis, siejant su III priedo V dalies 2 punktu |

3 straipsnio 1 dalis | 116 straipsnio g punktas ir 187 straipsnis |

3 straipsnio 2 dalis | 185 ir 187 straipsniai |

4 straipsnis | – |

5 straipsnis | 116 straipsnis |

13. REGLAMENTAS (EEB) NR. 2075/92

Reglamentas (EEB) Nr. 2075/92 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies n punktas |

13 straipsnis | 101 straipsnio 1 ir 2 dalys |

14a straipsnis | 101 straipsnio 3 dalis |

15 straipsnis | 129 straipsnis |

16 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

16 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

16a straipsnis | 153 straipsnis |

17 straipsnis | 187 straipsnis |

18 straipsnis | 172 straipsnis |

20 straipsnis | – |

21 straipsnis | 185 straipsnis |

22 ir 23 straipsniai | 188 straipsnis |

24 straipsnis | – |

14. REGLAMENTAS (EEB) NR. 2077/92

Reglamentas (EEB) Nr. 2077/92 | Šis reglamentas |

1 ir 2 straipsniai | 118 straipsnis |

3–6 straipsniai | 121 straipsnis |

7 straipsnis | 170 straipsnis |

8 straipsnis | 171 straipsnis |

9 straipsnis | 121 straipsnis |

10 straipsnis | 120 straipsnis |

11 ir 12 straipsniai | 121 straipsnis |

15. REGLAMENTAS (EEB) NR. 404/93

Reglamentas (EEB) Nr. 404/93 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 ir 2 dalys | 1 straipsnio 1 dalies k punktas |

1 straipsnio 3 dalis | 3 straipsnio 1 dalies a punktas |

2 straipsnis | 109 straipsnio 1 ir 2 dalys |

3 straipsnis | 109 straipsnio 3 dalis |

4 straipsnis | 116 ir 187 straipsniai |

15 straipsnio 1 dalis | 129 straipsnis |

15 straipsnio 2–4 dalys | 135 straipsnis |

15 straipsnio 5 dalis | 137 straipsnis |

21 straipsnis | 122 straipsnis |

22 straipsnis | 123 straipsnis |

23 straipsnis | 153 straipsnis |

24 straipsnis | 172 straipsnis |

27 straipsnis | 188 straipsnis |

28 straipsnis | – |

29 straipsnis | 185 straipsnis |

16. REGLAMENTAS (EB) NR. 2991/94

– Reglamentas (EB) Nr. 2991/94. | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 111 straipsnis |

2 straipsnis | 111 straipsnis, siejant su XII priedo I punktu |

3 straipsnis | 111 straipsnis, siejant su XII priedo II punktu |

4 straipsnis | 111 straipsnis, siejant su XII priedo III punkto 1 papunkčiu |

5 straipsnis | 111 straipsnis, siejant su XII priedo III punkto 2 ir 3 papunkčiais |

6 straipsnis | 111 straipsnis, siejant su XII priedo IV punktu |

7 straipsnis | 111 straipsnis, siejant su XII priedo V punktu |

8 straipsnis | 116 straipsnis |

9 straipsnis | – |

10 straipsnis | 111 straipsnis, siejant su XII priedo VI punktu |

17. REGLAMENTAS (EB) NR. 2200/96.

Reglamentas (EB) Nr. 2200/96 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 ir 2 dalys | 1 straipsnio 1 dalies i punktas |

1 straipsnio 3 dalis | 3 straipsnio 2 dalis |

43 straipsnis | 172 straipsnis |

44 straipsnis | 185 straipsnis |

46 straipsnis | 188 straipsnis |

47 straipsnis | – |

48 straipsnis | – |

52 straipsnis | 183 straipsnis |

18. REGLAMENTAS (EB) NR. 2201/96

Reglamentas (EB) Nr. 2201/96 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 ir 2 dalys | 1 straipsnio 1 dalies j punktas |

1 straipsnio 3 dalis | 3 straipsnio 2 dalis |

23 straipsnis | 172 straipsnis |

26 straipsnis | – |

27 straipsnis | 185 straipsnis |

29 straipsnis | 188 straipsnis |

30 straipsnis | – |

19. REGLAMENTAS (EB) NR. 2597/97

Reglamentas (EB) Nr. 2597/97 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 110 straipsnio 2 dalis |

1 straipsnio 2 dalis | 110 straipsnio 2 dalis, siejant su XI priedo I punktu |

2 straipsnis | 110 straipsnio 2 dalis, siejant su XI priedo II punktu |

3 straipsnis | 110 straipsnio 2 dalis, siejant su XI priedo III punkto 1 ir 2 papunkčiais |

4 straipsnis | 110 straipsnio 2 dalis, siejant su XI priedo III punkto 3 papunkčiu |

5 straipsnis | 110 straipsnio 2 dalis, siejant su XI priedo IV punktu |

6 straipsnis | 110 straipsnio 2 dalis, siejant su XI priedo V punktu |

7 straipsnio 1 dalis | 110 straipsnio 2 dalis, siejant su XI priedo VI punktu |

7 straipsnio 2 dalis | 116 straipsnis |

20. REGLAMENTAS (EB) NR. 1254/1999

Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 1 dalies o punktas |

1 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnis | 51 straipsnis |

26 straipsnio 1 dalis | 31 straipsnis |

26 straipsnio 2 dalis | 7 straipsnio 1 dalies d punktas |

26 straipsnio 3 dalis | 28 straipsnio 1 dalies c punktas |

26 straipsnio 4 dalis | 7 straipsnio 2 dalis |

26 straipsnio 5 dalis | 40 straipsnis |

27 straipsnio 1 dalis | 6 straipsnis, 9 straipsnio d punktas, 13 straipsnis ir 40 straipsnio a punktas |

27 straipsnio 2 dalis | 19 straipsnio 2 dalis |

27 straipsnio 3 dalis | 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnis ir 40 straipsnio d punktas |

27 straipsnio 4 dalis | 40 straipsnis |

27 straipsnio 5 dalis | 189 straipsnio antros pastraipos a punktas |

28 straipsnis | 22 straipsnis ir 40 straipsnio d punktas |

29 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 124 straipsnis |

29 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 124 ir 155 straipsniai |

29 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

29 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa | 126 ir 127 straipsniai ir 155 straipsnio 2 dalis |

29 straipsnio 2 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

30 straipsnis | 129 straipsnis |

31 straipsnis | 135 straipsnis |

32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 2 bei 3 dalys | 138 straipsnis |

32 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 140 straipsnio 1 dalis |

32 straipsnio 4 dalis | 142 straipsnis |

33 straipsnio 1 dalis | 156 straipsnio 1 dalis |

33 straipsnio 2 dalis | 157 straipsnis |

33 straipsnio 3 ir 4 dalys | 158 straipsnis |

33 straipsnio 5 dalis | 163 straipsnis |

33 straipsnio 6–9 dalių pirma pastraipa | 160 straipsnis |

33 straipsnio 9 dalies antra pastraipa | 161 straipsnis |

33 straipsnio 10 dalis | 160 straipsnio 7 dalis |

33 straipsnio 11 dalis | 162 straipsnis |

33 straipsnio 12 dalis | 163 straipsnis |

34 straipsnis | 154 ir 167 straipsniai |

35 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

35 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

36 straipsnis | 153 straipsnis |

37 straipsnis | 39 straipsnis |

38 straipsnis | 179 straipsnio a punktas |

39 straipsnio 1 dalis | 41 straipsnis |

39 straipsnio 2–4 dalys | 43 straipsnis |

40 straipsnis | 172 straipsnis |

41 straipsnis | 185 straipsnis |

42 ir 43 straipsniai | 188 straipsnis |

44 straipsnis | – |

45 straipsnis | 183 straipsnis |

46–49 straipsniai | – |

50 straipsnio pirma įtrauka | – |

50 straipsnio antra įtrauka | 184 straipsnis |

21. REGLAMENTAS (EB) NR. 1255/1999

Reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies p punktas |

2 straipsnis | 3 straipsnio 1 dalies c punkto v papunktis |

3 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 1 dalies e punktas |

3 straipsnio 2 dalis | 7 straipsnio 2 dalis |

5 straipsnis | – |

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 14 straipsnio 1 dalis |

6 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos | 14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |

6 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa | 14 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |

6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkto pirma įtrauka | 9 straipsnio e punktas |

6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkto antra ir trečia įtraukos bei b punktas | 9 straipsnis, siejant su 40 straipsnio a punktu |

6 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos | 9 straipsnis, siejant su 40 straipsnio a punktu |

6 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | 25 straipsnio a punktas |

6 straipsnio 3 dalies antra ir trečia pastraipos | 26 straipsnis |

6 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa | 40 straipsnio c punkto i papuntis |

6 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa | 40 straipsnio c punkto iii papunktis |

6 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa ir antros pastraipos pirmas sakinys | 22 straipsnis ir 40 straipsnio d punktas |

6 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antras sakinys | 40 straipsnio c punkto iii papunktis |

6 straipsnio 5 dalis | – |

6 straipsnio 6 dalis | 5 straipsnio 2 dalies b ir d punktai |

7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 9 straipsnio f punktas, 15 straipsnio pirma pastraipa ir 40 straipsnio a punktas |

7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 21 straipsnio antra pastraipa |

7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 21 straispnio pirma pastraipa ir 40 straipsnio a punktas |

7 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa | 38 straipsnis ir 40 straipsnio i punktas |

7 straipsnio 2 dalis | 15 straipsnio antra pastraipa |

7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | 28 straipsnio 1 dalies d punktas, 32 straipsnis ir 40 straipsnio a punktas |

7 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | 28 straipsnio 2 dalis |

7 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa | 40 straipsnio c punkto i ir iii papunkčiai |

7 straipsnio 4 dalis | 22 straipsnis ir 40 straipsnio d punktas |

7 straipsnio 5 dalis | 5 straipsnio 2 dalies c punktas |

8 straipsnio 1 dalis | 25 straipsnio b punktas |

8 straipsnio 2 ir 3 dalys | 27 straipsnis ir 40 straipsnio c punkto i ir iii papunkčiai |

9 straipsnio 1 dalis | 28 straipsnio 1 dalies e punktas ir 33 straipsnio 1 dalis |

9 straipsnio 2 dalis | 28 straipsnio 2 dalis |

9 straipsnio 3 dalis | 40 straipsnio c punkto iii papunktis |

9 straipsnio 4 dalis | 33 straipsnio 2 dalis |

10 straipsnio a punktas | 14 straipsnio 3 dalis ir 40 straipsnis |

10 straipsnio b punktas | 26 straipsnio antra pastraipa, 27 straipsnio pirma pastraipa ir 28 straipsnio 2 dalis |

10 straipsnio c punktas | 40 straipsnis |

11 straipsnis | 96 straipsnis |

12 straipsnis | 97 straipsnis |

13 straipsnis | 98 straipsnis |

14 straipsnis | 99 straipsnis |

15 straipsnis | 96–99 straipsniai |

26 straipsnio 1 dalis | 124 ir 155 straipsniai |

26 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

26 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | 126 ir 127 straipsniai ir 155 straipsnio 2 dalis |

26 straipsnio 3 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

27 straipsnis | 129 straipsnis |

28 straipsnis | 135 straipsnis |

29 straipsnio 1–3 dalys | 138 straipsnis |

29 straipsnio 4 dalis | 139 ir 142 straipsniai |

30 straipsnis | 164 straipsnis |

31 straipsnio 1 dalis | 156 straipsnio 1 ir 2 dalys |

31 straipsnio 2 dalis | 157 straipsnis |

31 straipsnio 3 ir 4 dalys | 158 straipsnis |

31 straipsnio 5 dalis | 163 straipsnis |

31 straipsnio 6–12 dalys | 160 straipsnis |

31 straipsnio 13 dalis | 162 straipsnis |

31 straipsnio 14 dalis | 163 straipsnis |

32 straipsnis | 154 straipsnis |

33 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

33 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

34 straipsnis | 180 straipsnis |

35 straipsnis | 153 straipsnis |

36 straipsnio 1 dalis | 41 straipsnis |

36 straipsnio 2–4 dalys | 43 straipsnis |

37 straipsnis | 172 straipsnis |

38 straipsnis | 173 straipsnis |

39 straipsnis | 176 straipsnis |

40 straipsnis | 185 straipsnis |

41 ir 42 straipsniai | 188 straipsnis |

43 straipsnis | – |

44 straipsnis | – |

45 straipsnis | 183 straipsnis |

46 straipsnis | – |

47 straipsnio pirma įtrauka | – |

47 straipsnio antra įtrauka | 184 straipsnis |

22. REGLAMENTAS (EB) NR. 2250/1999

Reglamentas (EB) Nr. 2250/1999 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 2 straipsnio 1 dalis, siejant su III priedo V dalies I punkto 1 papunkčiu |

23. REGLAMENTAS (EB) NR. 1493/1999

Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 ir 2 dalys | 1 straipsnio 1 dalies L punktas |

1 straipsnio 4 dalis | 3 straipsnio 1 dalies d punktas |

71 straipsnio 1 dalis | 172 straipsnis |

71 straipsnio 2 dalis | 174 straipsnis |

73 straipsnis | 185 straipsnis |

74 ir 75 straipsniai | 188 straipsnis |

76 straipsnis | – |

77 straipsnis | – |

24. REGLAMENTAS (EB) NR. 1673/2000

Reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 1 dalies h punktas |

1 straipsnio 2 dalies a punktas | 2 straipsnio 2 dalies a punktas |

1 straipsnio 2 dalies b punktas | 88 straipsnio 2 dalis |

1 straipsnio 3 dalis | – |

2 straipsnio 1 dalis | 88 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 2 dalis | 186 straipsnis |

2 straipsnio 3 ir 4 dalys | 89 straipsnis |

2 straipsnio 5 dalis | 90 straipsnis |

3 straipsnio 1 ir 3 dalys | 91 straipsnis |

3 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys | – |

4 straipsnis | – |

5 straipsnis | 151 straipsnis |

6 straipsnis | 122 straipsnis |

7 straipsnis | 153 straipsnis |

8 straipsnis | 172 straipsnis |

9 straipsnio pirma pastraipa | 92 straipsnis |

9 straipsnio antra pastraipa | 187 straipsnis |

10 straipsnis | 188 straipsnis |

11 straipsnis | 183 straipsnis |

12 straipsnis | – |

13 straipsnis | – |

14 straipsnio pirma įtrauka | – |

14 straipsnio antra įtrauka | 184 straipsnis |

15 straipsnis | – |

25. REGLAMENTAS (EB) NR. 2529/2001

Reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies r punktas |

2 straipsnis | 51 straipsnis |

12 straipsnis | 28 straipsnio 1 dalies g punktas ir 35 straipsnis |

13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 124 ir 155 straipsniai |

13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 126 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

13 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa | 127 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

13 straipsnio 2 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

14 straipsnis | 129 straipsnis |

15 straipsnis | 135 straipsnis |

16 straipsnio 1–3 dalys | 138 straipsnis |

16 straipsnio 4 dalies a ir b punktai | 139 straipsnis |

16 straipsnio 4 dalies c–e punktai | 142 straipsnis |

17 straipsnis | 154 ir 167 straipsniai |

18 straipsnio 1 dalis | 122 straipsnis |

18 straipsnio 2 dalis | 121 straipsnis |

19 straipsnis | 153 straipsnis |

20 straipsnis | 39 straipsnis |

21 straipsnis | 179 straipsnio a punktas |

22 straipsnio 1 dalis | 41 straipsnis |

22 straipsnio 2–4 dalys | 43 straipsnis |

23 straipsnis | 172 straipsnis |

24 straipsnis | 185 straipsnis |

25 straipsnis | 188 straipsnis |

26 straipsnis | 184 straipsnis |

27 straipsnis | 183 straipsnis |

28 straipsnis | – |

29 straipsnis | – |

30 straipsnis | – |

26. REGLAMENTAS (EB) NR. 670/2003

Reglamentas (EB) Nr. 670/2003 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 3 dalies a punktas |

2 straipsnis | 115 straipsnis |

3 straipsnis | 182 straipsnis |

4 straipsnio 1 dalis | 124 ir 155 straipsniai |

4 straipsnio 2 dalis | 125 ir 126 straipsniai ir 155 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnio 3 dalis | 127 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnio 4 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnis | 129 straipsnis |

6 straipsnio 1–3 dalys | 138 straipsnis |

6 straipsnio 4 dalis | 139 ir 142 straipsniai |

7 straipsnis | 154 straipsnis |

8 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

8 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

9 straipsnis | 153 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalis | 172 straipsnis |

10 straipsnio 2 ir 3 dalys | 175 straipsnio 4 dalis |

11 straipsnis | 185 straipsnis |

12 straipsnis | 188 straipsnis |

13 straipsnis | – |

14 straipsnis | – |

15 straipsnio a punktas | – |

15 straipsnio b punktas | 184 straipsnis |

27. REGLAMENTAS (EB) NR. 1784/2003

Reglamentas (EB) Nr. 1784/2003 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies a punktas |

2 straipsnis | 3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis |

3 straipsnis | – |

4 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 1 dalies a punktas |

4 straipsnio 2 dalis | 40 straipsnio a punktas |

4 straipsnio 3 dalis | 7 straipsnio 1 dalies a punktas |

4 straipsnio 4 dalis | 7 straipsnio 2 dalis |

5 straipsnio 1 dalis | 5 straipsnio 2 dalies a punktas, 9 straipsnio a punktas ir 40 straipsnio a punktas |

5 straipsnio 2 dalis | 10 straipsnis |

5 straipsnio 3 dalis | 16 straipsnis |

6 straipsnio a punktas | 38 straipsnis ir 40 straipsnio i punktas |

6 straipsnio b punktas | 40 straipsnio a punktas |

6 straipsnio c punktas | 40 straipsnio b punktas |

6 straipsnio d punktas | 40 straipsnio c punktas |

6 straipsnio e punktas | 40 straipsnio d punktas |

7 straipsnis | 44 straipsnis |

8 straipsnio 1 ir 2 dalys | 93 straipsnis |

8 straipsnio 3 dalis | 95 straipsnis |

9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 124 ir 155 straipsniai |

9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 126 ir 127 straipsniai ir 155 straipsnio 2 dalis |

9 straipsnio 2 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

10 straipsnio 1 dalis | 129 straipsnis |

10 straipsnio 2 ir 3 dalys | 130 straipsnis |

10 straipsnio 4 dalis | 137 straipsnis |

11 straipsnis | 135 straipsnis |

12 straipsnio 1–3 dalys | 138 straipsnis |

12 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa | 139 ir 142 straipsniai |

12 straipsnio 4 dalies antra pastraipa | 140 straipsnio 2 dalis |

13 straipsnio 1 dalis | 156 straipsnio 1 ir 2 dalys |

13 straipsnio 2 dalis | 157 straipsnis |

13 straipsnio 3 dalis | 158 straipsnis |

14 straipsnis | 160 straipsnis |

15 straipsnio 1 ir 3 dalys | 159 straipsnis |

15 straipsnio 2 dalis | 158 straipsnio 4 dalis |

15 straipsnio 4 dalis | 158 straipsnio 2 dalis ir 163 straipsnis |

16 straipsnis | 156 straipsnio 3 dalis |

17 straipsnis | 162 straipsnis |

18 straipsnis | 163 straipsnis |

19 straipsnis | 154 ir 167 straipsniai |

20 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

20 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

21 straipsnis | 180 straipsnis |

22 straipsnis | 153 straipsnis |

23 straipsnis | 172 straipsnis |

24 straipsnis | 185 straipsnis |

25 straipsnis | 188 straipsnis |

26 straipsnis | – |

27 straipsnis | 184 straipsnis |

28 straipsnis | 183 straipsnis |

29 straipsnis | – |

30 straipsnis | – |

28. REGLAMENTAS (EB) NR. 1785/2003

Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies b punktas |

2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 2 dalis | 4 straipsnis |

3 straipsnis | 3 straipsnio 1 dalies e punktas |

4 straipsnis | – |

6 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 1 dalies b punktas |

6 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys | 40 straipsnio a punktas |

6 straipsnio 2 dalies antras ir trečias sakiniai | 38 straipsnis ir 40 straipsnio i punktas |

6 straipsnio 3 dalis | 40 straipsnio a ir i punktai |

7 straipsnio 1 dalis | 9 straipsnio b punktas ir 11 straipsnis |

7 straipsnio 2 dalis | 17 straipsnis ir 40 straipsnio b punktas |

7 straipsnio 3 dalis | 22 straipsnis ir 40 straipsnio d punktas |

7 straipsnio 4 ir 5 dalys | 40 straipsnis |

8 straipsnis | 45 straipsnis |

9 straipsnis | 185 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 124 ir 155 straipsniai |

10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

10 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 126 ir 127 straipsniai ir 155 straipsnio 2 dalis |

10 straipsnio 1a dalis | 124 straipsnis |

10 straipsnio 2 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

11 straipsnio 1 dalis | 129 straipsnis |

11 straipsnio 4 dalis | 137 straipsnis |

11a straipsnis | 131 straipsnis |

11b straipsnis | 132 straipsnis |

11c straipsnis | 133 straipsnis |

11d straipsnis | 134 straipsnis |

12 straipsnis | 135 straipsnis |

13 straipsnio 1–3 dalys | 138 straipsnis |

13 straipsnio 4 dalis | 142 straipsnis |

14 straipsnio 1 dalis | 156 straipsnio 1 ir 2 dalys |

14 straipsnio 2 dalis | 157 straipsnis |

14 straipsnio 3 ir 4 dalys | 158 straipsnis |

15 straipsnis | 160 straipsnis |

16 straipsnis | 158 straipsnio 4 dalis |

17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, a punktas | 160 straipsnio 7 dalis |

17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktai | 160 straipsnio 6 dalis |

17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 163 straipsnis |

17 straipsnio 2 dalis | 160 straipsnio 7 dalis |

18 straipsnis | 162 straipsnis |

19 straipsnis | 163 straipsnis |

20 straipsnis | 154 ir 167 straipsniai |

21 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

21 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

22 straipsnis | 180 straipsnis |

23 straipsnis | 153 straipsnis |

24 straipsnis | 172 straipsnis |

25 straipsnis | 185 straipsnis |

26 straipsnis | 188 straipsnis |

27 straipsnis | – |

28 straipsnis | 184 straipsnis |

29 straipsnis | 183 straipsnis |

30 straipsnis | – |

31 straipsnis | – |

32 straipsnis | – |

29. REGLAMENTAS (EB) NR. 1786/2003

Reglamentas (EB) Nr. 1786/2003 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies d punktas |

2 straipsnis | 3 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis |

3 straipsnis | – |

4 straipsnio 1 dalis | 83 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 2 dalis | 85 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnis | 86 straipsnis |

6 straipsnis | 85 straipsnio 2 dalis |

7 straipsnis | 84 straipsnis |

8 straipsnis | 185 straipsnis |

9 straipsnio pirma pastraipa | 83 straipsnio 2 dalis |

9 straipsnio antra pastraipa | 87 straipsnio i punktas |

10 straipsnio a ir b punktai | 87 straipsnio b punktas |

10 straipsnio c punktas | 83 straipsnio 1 dalies a punktas ir 87 straipsnio e punktas |

11 straipsnis | 87 straipsnio a punktas |

12 straipsnis | 87 straipsnio g punktas |

13 straipsnis | 187 straipsnis |

14 straipsnis | 129 straipsnis |

15 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

15 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

16 straipsnis | 153 straipsnis |

17 straipsnis | 172 straipsnis |

18 straipsnis | 188 straipsnis |

19 straipsnis | – |

20 straipsnio a punktas | 87 straipsnis |

20 straipsnio b punktas | 187 straipsnis |

20 straipsnio c punktas | 87 straipsnio c punktas |

20 straipsnio d punktas | 87 straipsnio f punktas |

20 straipsnio e punktas | 87 straipsnio d punktas |

20 straipsnio f punktas | 187 straipsnis |

20 straipsnio g punktas | 87 straipsnio g punktas |

20 straipsnio h punktas | 87 straipsnio h punktas |

21 straipsnis | – |

22 straipsnis | 185 straipsnis |

23 straipsnis | 177 straipsnio 1 dalis |

24 straipsnis | 183 straipsnis |

25 straipsnis | – |

30. REGLAMENTAS (EB) NR. 1788/2003

Reglamentas (EB) Nr. 1788/2003 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 63 straipsnis ir 75 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |

2 straipsnis | 75 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

3 straipsnis | 75 straipsnio 2–4 dalys |

4 straipsnis | 76 straipsnis |

5 straipsnis | 62 straipsnis |

6 straipsnis | 64 straipsnis |

7 straipsnis | 65 straipsnis |

8 straipsnis | 66 straipsnis |

9 straipsnis | 67 straipsnis |

10 straipsnis | 77 straipsnis |

11 straipsnis | 78 straipsnis |

12 straipsnis | 80 straipsnis |

13 straipsnis | 81 straipsnis |

14 straipsnis | 68 straipsnis |

15 straipsnis | 69 straipsnis |

16 straipsnis | 70 straipsnis |

17 straipsnis | 71 straipsnis |

18 straipsnis | 72 straipsnis |

19 straipsnis | 73 straipsnis |

20 straipsnis | 74 straipsnis |

21 straipsnis | 79 straipsnis |

22 straipsnis | – |

23 straipsnis | 188 straipsnis |

24 straipsnis | 82 straipsnis |

25 straipsnis | – |

26 straipsnis | – |

31. REGLAMENTAS (EB) NR. 797/2004

Reglamentas (EB) Nr. 797/2004 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 102 straipsnio 1 dalis |

1 straipsnio 2 dalis | 1 straipsnio 3 dalies b punktas |

1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys | 172 straipsnis |

1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos antras sakinys ir antra pastraipa | 102 straipsnio 2 dalis |

2 straipsnis | 103 straipsnis |

3 straipsnis | 104 straipsnis |

4 straipsnio 1 dalis | 183 straipsnis |

4 straipsnio 2 ir 3 dalys | 105 straipsnis |

5 straipsnis | 106 straipsnis |

6 straipsnis | 188 straipsnis |

7 straipsnis | 177 straipsnio 2 dalis |

8 straipsnis | – |

32. REGLAMENTAS (EB) NR. 865/2004

Reglamentas (EB) Nr. 865/2004 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies g punktas |

2 straipsnis | 3 straipsnio 1 dalies c punktas |

3 straipsnis | – |

4 straipsnis | 113 straipsnis |

5 straipsnio 1 dalis | 109 straipsnis |

5 straipsnio 2 dalis | 187 straipsnis |

5 straipsnio 3 dalis | 116 straipsnio f punktas |

6 straipsnis | 28 ir 30 straipsniai |

7 straipsnio 1 dalis | 119 straipsnis |

7 straipsnio 2 dalis | 118 straipsnis |

8 straipsnis | 100 straipsnis |

9 straipsnio a punktas | 121 straipsnis |

9 straipsnio b ir c punktai | 100 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |

9 straipsnio d punktas | 187 straipsnis |

9 straipsnio e punktas | 121 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 124 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 125 straipsnis |

10 straipsnio 2 dalis | 126 ir 127 straipsniai |

10 straipsnio 3 dalis | 155 straipsnis |

10 straipsnio 4 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

11 straipsnio 1 dalis | 129 straipsnis |

11 straipsnio 2 dalis | 179 straipsnio b punktas |

12 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

12 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

13 straipsnis | 154 straipsnis |

14 straipsnis | 153 straipsnis |

15 straipsnis | 172 straipsnis |

16 straipsnis | – |

17 straipsnis | 185 straipsnis |

18 straipsnis | 188 straipsnis |

19 straipsnis | 184 straipsnis |

20 straipsnis | 183 straipsnis |

24 straipsnis | – |

25 straipsnis | – |

33. REGLAMENTAS (EB) NR. 1947/2005

Reglamentas (EB) Nr. 1947/2005 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies e punktas |

2 straipsnis | 3 straipsnio 1 dalies c punktas |

3 straipsnis | – |

4 straipsnio 1 dalis | 124 straipsnis |

4 straipsnio 2 dalis | 125 straipsnis |

4 straipsnio 3 dalis | 126 ir 127 straipsniai |

5 straipsnis | 129 straipsnis |

6 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

6 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

7 straipsnis | 153 straipsnis |

8 straipsnio 1 dalis | 172 straipsnis |

8 straipsnio 2 dalis | 175 straipsnio 2 dalis |

9 straipsnis | 185 straipsnis |

10 straipsnis | 188 straipsnis |

11 straipsnis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

12 straipsnis | – |

34. REGLAMENTAS (EB) NR. 1952/2005

Reglamentas (EB) Nr. 1952/2005 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalies f punktas |

2 straipsnis | 2 straipsnio 1 dalis |

3 straipsnis | – |

4 straipsnis | 112 straipsnio 1–3 dalys |

5 straipsnis | 112 straipsnio 4 ir 5 dalys |

6 straipsnis | 117 straipsnis |

7 straipsnis | 121 straipsnis |

8 straipsnis | 129 straipsnis |

9 straipsnis | 152 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalis | 123 straipsnis |

10 straipsnio 2 dalis | 122 straipsnis |

11 straipsnis | 153 straipsnis |

12 straipsnis | 172 straipsnis |

13 straipsnis | – |

14 straipsnis | 178 straipsnio 1–3 dalys |

15 straipsnis | 185 straipsnis |

16 straipsnis | 188 straipsnis |

17 straipsnio pirma įtrauka | 116 straipsnio e punktas |

17 straipsnio antra įtrauka | 121 straipsnis |

17 straipsnio trečia įtrauka | 121 straipsnis |

17 straipsnio ketvirta įtrauka | 178 straipsnio 4 dalis |

17 straipsnio penkta įtrauka | 185 straipsnis |

18 straipsnis | – |

19 straipsnis | – |

35. REGLAMENTAS (EB) NR. 318/2006

Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 1 dalies c punktas |

1 straipsnio 2 dalis | 3 straipsnio 1 dalies f punktas |

2 straipsnis | 2 straipsnio 1 dalis |

3 straipsnis | 7 straipsnio 1 dalies c punktas |

4 straipsnis | 8 straipsnis |

5 straipsnis | 46 straipsnis |

6 straipsnis | 47 straipsnis |

7 straipsnis | 53 straipsnis |

8 straipsnis | – |

9 straipsnis | 55 straipsnis |

10 straipsnis | 56 straipsnis |

11 straipsnis | 57 straipsnis |

12 straipsnis | 58 straipsnis |

13 straipsnis | 59 straipsnis |

14 straipsnis | 60 straipsnis |

15 straipsnis | 61 straipsnis |

16 straipsnis | 48 straipsnis |

17 straipsnis | 54 straipsnis |

18 straipsnio 1 dalis | 28 straipsnio a punktas ir 29 straipsnio 1 dalis |

18 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir pirma įtrauka | 9 straipsnio c punktas ir 12 straipsnio 1 dalis |

18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka | 40 straipsnio c punkto i papunktis |

18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | 18 straipsnis |

18 straipsnio 3 dalis | 23 straipsnis |

19 straipsnis | 49 straipsnis |

20 straipsnis | 12 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnio 5 dalis ir 60 straipsnio 5 dalis |

21 straipsnis | 123 straipsnis |

22 straipsnis | 122 straipsnis |

23 straipsnio 1 dalis | 124 ir 155 straipsniai |

23 straipsnio 2 dalis | 125 straipsnis ir 155 straipsnio 2 dalis |

23 straipsnio 3 dalis | 126 ir 127 straipsniai ir 155 straipsnio 2 dalis |

23 straipsnio 4 dalis | 128 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis |

24 straipsnis | 154 straipsnis |

25 straipsnis | 153 straipsnis |

26 straipsnio 1 dalis | 129 straipsnis |

26 straipsnio 2 dalis | 179 straipsnio a punktas ir 180 straipsnis |

26 straipsnio 3 dalis | 136 straipsnis |

27 straipsnis | 135 straipsnis |

28 straipsnis | 138 straipsnis |

29 straipsnis | 147 straipsnis |

30 straipsnis | 148 straipsnis |

31 straipsnis | 149 straipsnis |

32 straipsnis | 156 straipsnio 1 ir 2 dalys |

33 straipsnio 1 dalis | 157 straipsnis |

33 straipsnio 2 dalis | 158 straipsnis |

33 straipsnio 3 ir 4 dalys | 160 straipsnis |

34 straipsnis | 162 straipsnis |

35 straipsnis | 180 ir 181 straipsniai |

36 straipsnio 1 dalis | 172 straipsnis |

36 straipsnio 2–4 dalys | 175 straipsnio 3 dalis |

37 straipsnis | 179 straipsnio a punktas ir 181 straipsnis |

38 straipsnis | 185 straipsnis |

39 straipsnis | 188 straipsnis |

40 straipsnio 1 dalies a punktas | 40 straipsnio b punkto ir 46 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |

40 straipsnio 1 dalies b ir c punktai | 82 straipsnis |

40 straipsnio 1 dalies d punktas | 50, 82 ir 185 straipsniai |

40 straipsnio 1 dalies e punktas | 137 straipsnis, 138 straipsnio 1 dalis, 139 ir 142 straipsniai |

40 straipsnio 1 dalies f punktas | 185 straipsnio 2 dalis |

40 straipsnio 1 dalies g punktas | 163 ir 180 straipsniai |

40 straipsnio 2 dalies a punktas | 50 straipsnio a punktas |

40 straipsnio 2 dalies b punktas | 7 straipsnio 1 dalies c punkto antra pastraipa, 46 straipsnio 2 dalis ir 47 straipsnio 1 dalis |

40 straipsnio 2 dalies c punktas | 82 straipsnio d punktas |

40 straipsnio 2 dalies d punktas | 40 straipsnis, 50 straipsnio b ir c punktai ir 82 straipsnio b punktas |

40 straipsnio 2 dalies e punktas | 124 ir 155 straipsniai |

40 straipsnio 2 dalies f punktas | 4 straipsnio antra pastraipa ir 150 straipsnis |

40 straipsnio 2 dalies g punktas | 179 straipsnio a punktas ir 181 straipsnis |

41 straipsnis | – |

42 straipsnis | 184 straipsnis |

43 straipsnis | 183 straipsnis |

44 straipsnis | – |

45 straipsnis | – |

36. REGLAMENTAS (EB) NR. 1184/2006

Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 168 straipsnis |

2 straipsnis | 169 straipsnis |

3 straipsnis | – |

37. REGLAMENTAS (EB) NR. 1544/2006

Reglamentas (EB) Nr. 1544/2006 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 107 straipsnis |

2 straipsnis | 108, 185 ir 187 straipsniai |

3 straipsnis | 3 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis |

4 straipsnis | 188 straipsnis |

5 straipsnis | 183 straipsnis |

6 straipsnis | – |

[1] COM(2005) 509 galutinis.

[2] COM(2005) 535 galutinis.

[3] OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

[4] Medvilnei taikoma paramos schema yra pagrįsta Graikijos stojimo į Europos ekonominę bendriją sutarties protokolu Nr. 4.

[5] Pvz. Reglamentas (EEB) Nr. 2763/75 dėl privataus saugojimo taisyklių kiaulienos sektoriuje; Reglamentas (EEB) Nr. 1055/77 dėl horizontaliųjų valstybės intervenciniame sandėlyje esančių produktų saugojimo ir judėjimo taisyklių.

[6] Kodifikuoja ir pakeičia 1962 m. balandžio 4 d. Tarybos reglamentą Nr. 26.

[7] OL C ..., p. ... .

[8] OL L 55, 1968 3 2, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[9] OL L 151, 1968 6 30, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 97).

[10] OL L 282, 1975 11 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

[11] OL L 282, 1975 11 1, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 679/2006 (OL L 119, 2006 5 4, p. 1).

[12] OL L 282, 1975 11 1, p. 77. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 679/2006.

[13] OL L 215, 1992 7 30, p. 70. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1679/2005 (OL L 271, 2005 10 15, p. 1).

[14] OL L 47, 1993 2 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[15] OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).

[16] OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2004 (OL L 64, 2004 3 2, p. 25).

[17] OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005.

[18] OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005.

[19] OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2165/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 1).

[20] OL L 193, 2000 7 29, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 953/2006 (OL L 175, 2006 6 29, p. 1).

[21] OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005.

[22] OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

[23] OL L 270, 2003 10 21, p. 96. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 797/2006 (OL L 144, 2006 5 31, p. 1).

[24] OL L 270, 2003 10 21, p. 114. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 456/2006 (OL L 82, 2006 3 21, p. 1).

[25] OL L 161, 2004 4 30, p. 97. Ištaisyta versija OL L 206, 2004 6 9, p. 37.

[26] OL L 312, 2005 11 29, p. 3.

[27] OL L 314, 2005 11 30, p. 1.

[28] OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1585/2006 (OL L 294, 2006 10 24, p. 19).

[29] OL L 97, 2003 4 15, p. 6.

[30] OL L 125, 2004 4 28, p. 1.

[31] OL L 286, 2006 10 17, p. 1.

[32] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1156/2006 (OL L 208, 2006 7 29, p. 3).

[33] OL L 352, 1987 12 15, p. 1–2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1300/97 (OL L 177, 1997 7 5, p. 1–2).

[34] OL L 270, 2003 10 21, p. 123. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1406/2006 (OL L 265, 2006 9 26, p. 1).

[35] Reglamento (EB) Nr. 318/2006 II antraštinės dalies II skyrius.

[36] OL L 58, 2006 2 28, p. 42.

[37] OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

[38] OL L 182, 1987 7 3, p. 36. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 222/88 (OL L 28, 1988 2 1, p. 28).

[39] OL L 351, 1997 12 23, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[40] OL L 316, 1994 12 9, p. 2.

[41] OL L 201, 1990 7 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2583/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 6).

[42] OL L 281, 1975 11 1, p. 18. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105).

[43] OL L 214, 2006 8 4, p. 7.

[44] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[45] OL L 84, 1976 3 31, p. 1.

[46] OL L 128, 1977 5 24, p. 1.

[47] OL L 334, 1979 12 28, p. 8.

[48] OL L 42, 1990 2 16, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 163/94 (OL L 24, 1994 1 29, p. 2).

[49] OL L 119, 1990 5 11, p. 32. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 1994 Stojimo aktu.

[50] OL L 215, 1992 7 30, p. 80 .

[51] OL L 275, 1999 10 26, p. 4.

[52] OL L 214, 2006 8 4, p. 1.

[53] OL L 318, 1969 12 18, p. 15. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1153/78 (OL L 144, 1978 5 31, p. 4).

[54] OL L 281, 1975 11 1, p. 17.

[55] OL 140, 1980 6 5, p. 4.

[56] OL L 382, 1987 12 31, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1300/97 (OL L 177, 1997 7 5, p. 1).

[57] OL L 317, 1974 11 27, p. 21.

[58] OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

[59] OL L 244, 2000 9 29, p. 27.

[60] OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

[61] OL L 316, 2005 12 2, p. 1.

[62] OL L 169, 2005 6 30, p. 1.

[63] OL L 67, 1994 3 10, p. 89.

[64] OL L 349, 1994 12 31, p. 53.

[65] OL L 318, 1993 12 20, p. 18.

[66] OL L 190, 1975 7 23, p. 36.

[67] OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).

[68] OL L 250, 1984 9 19, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/29/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

[69] OL L 276, 1990 10 6, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[70] OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

[71] OL L 93, 2006 3 31, p. 12.