[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.1.2007

KOM(2006) 820 galutinis

2007/0013 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl oro uostų rinkliavų

(pateikta Komisijos) {SEK(2006) 1688}{SEK(2006) 1689}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS |

Bendrosios aplinkybės Šiuo metu oro uostų infrastruktūros kainos reguliuojamos taikant nacionalinio lygio sistemas, kurios ne visuomet yra tinkamai pagrįstos, o apie kainas teikiama informacija gali būti nepakankama. Nustatant kainas arba keičiant rinkliavų sistemą su naudotojais nėra sistemingai konsultuojamasi nė viename ES oro uoste. Oro uostų naudotojai paprastai neinformuojami nei apie būsimas investicijas į oro uostus, nei apie jų reikalingumą. ES oro vežėjai dirba didėjant tarptautinei konkurencijai dažnai kintančių ekonominių ciklų aplinkoje, jie susiduria su tokiais išorės uždaviniais kaip tarptautinės sveikatos krizės, kintančios degalų kainos ir saugumo problemos. Siekiant užtikrinti tolydų visos ES ekonomikos konkurencingumą, konkurencingesne turėtų tapti visa aviacijos tiekimo grandinė. Oro uostų rinkliavos – svarbi šios grandinės grandis, nes jos sudaro nuo 4 % iki 8 % stambiųjų ES oro vežėjų veiklos sąnaudų[1]. Dauguma ES oro uostų vis dar priklauso valstybei, todėl viešosios valdžios institucijos suinteresuotos gauti kuo didesnį pelną iš oro uostų veiklos. Tačiau privačių oro uostų Europos Sąjungoje daugėja, akcininkai taip pat suinteresuoti kuo didesniu pelningumu ir dėl to viešosioms valdžios institucijoms gali daryti spaudimą. Viešosios valdžios institucijos suinteresuotos padėti didinti rinkliavas rengiamuose privatizuoti oro uostuose, kad parduodant oro uostą privatiems investuotojams būtų galima gauti optimalią kainą. Remiamasi ICAO „Politika dėl oro uostų rinkliavų ir rinkliavų už oro navigacijos paslaugas“[2]. Politikos rekomendacijose pripažįstama, kad ekonominis oro uostų reguliavimas turi būti vykdomas nediskriminuojamai taikant rinkliavas, užtikrinant skaidrumą ir konsultavimąsi, nustatant ir persvarstant kokybės standartus[3]. Pasiūlyme atsižvelgiama į šios politikos rekomendacijas. |

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Pasiūlymo srityje galiojančių nuostatų nėra. |

Derėjimas su civilinės aviacijos politika ir kitais Sąjungos tikslais 1992 m. Tarybos priimtas trečiasis paketas buvo paskutinis prieigos prie oro transporto rinkos liberalizavimo etapas. Kitomis iniciatyvomis buvo siekiama reguliuoti ir liberalizuoti įvairią pagalbinę veiklą: antžemines paslaugas, laiko tarpsnių skirstymą ir kompiuterines bilietų rezervavimo sistemas. Bendrija taip pat priėmė teisės aktus aviacijos saugos ir saugumo srityje ir sprendė oro eismo valdymo klausimą teisės aktais, kuriai kuriamas bendras Europos dangus. Šis pasiūlymas – dalis platesnės iniciatyvos, kur pagrindinis dėmesys skiriamas oro uostams ir stengiamasi skatinti našią oro uostų veiklą bei optimalų ribotų pajėgumų naudojimą. Ši iniciatyva atitinka pagrindinį ES tikslą pagal Lisabonos darbotvarkę – išlaikyti konkurencingą ekonomiką skatinant dinamiškus sektorius. |

SUINTERESUOTųJų šALIų KONSULTACIJOS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Suinteresuotųjų šalių konsultacijos |

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendra respondentų charakteristika 2006 m. balandžio 7 d. vykusių klausymų metu Komisija konsultavosi su visomis oro transporto pramonės suinteresuotomis šalimis dėl įvairių galimybių rengti Bendrijos teisės aktus dėl oro uostų rinkliavų . Su tam tikromis suinteresuotomis šalimis nuomonėmis buvo pasikeista ir per dvišalius kontaktus. |

Apibendrinti atsakymai ir kaip į juos atsižvelgta Oro vežėjų ir oro uostų atstovai supranta, jog oro uostų rinkliavas būtina reguliuoti ES lygmeniu, bet jų nuomonės, kaip tai turėtų būti daroma, skiriasi. Oro vežėjai laikosi nuomonės, kad nepriklausomą nacionalinį reguliavimą reikia užtikrinti teisės aktais, kad oro uostų rinkliavos turėtų atitikti ICAO principus, kuriuos taikant turėtų būti akivaizdu, kad lėšos panaudojamos veiksmingai, ir kad būtina sistemingai organizuoti konsultacijas. Pigių skrydžių oro vežėjų ir oro uostų atstovams atrodo, kad Bendrijos lygiu teisės aktai nėra labai reikalingi, nes oro uostų rinkliavas mažina didėjanti mažesnių oro uostų konkurencija. Šia iniciatyva ieškoma apibūdintų dviejų pagrindinių pozicijų pusiausvyros. |

Surinkimas ir specialistų kompetencijos panaudojimas |

Atitinkamos mokslo ir kompetencijos sritys Pasirinktai krypčiai įvertinti buvo atlikta šios iniciatyvos poveikio kiekybinė ir kokybinė analizė. Tyrimą atliko Ecorys. |

Taikyti metodai Konsultantas atliko siūlomų galimybių poveikio kokybinę analizę. |

Pagrindinės organizacijos ir ekspertai, su kuriais konsultuotasi Buvo konsultuotasi su visomis stambiomis suinteresuotųjų šalių organizacijomis, atskirais oro vežėjais ir oro uostais aštuoniolikoje valstybių narių. Taip pat konsultuotasi su transporto naudotojų ir vartotojų asociacijomis. |

Gautų ir panaudotų patarimų santrauka Jokios galimos rimtos rizikos su nepataisomomis pasekmėmis nurodyta nebuvo. |

Pagrindinės išvados: iš keturių svarstytų galimų politikos krypčių, kuriomis buvo grindžiamas tyrimas, naudingiausia būtų įgyvendinti bendraisiais principais pagrįstą bendro pobūdžio sistemą (t. y. 3 galimybę), nes ji turi didžiausias galimybes teigiama linkme pakeisti oro uostų rinkliavų nustatymo metodiką bei oro uostų ir oro vežėjų santykius. |

Ekspertų patarimų viešinimo būdai Ecorys tyrimo santrauka paskelbta DG TREN tinklalapyje[4]. |

Poveikio vertinimas Komisija atliko poveikio vertinimą[5]. Toliau apibūdinamos ištirtos politikos pasirinkimo galimybės. Visi politikos scenarijai buvo lyginami su pirmąja galimybe „ES politika nekeičiama“. Antroji galimybė rėmėsi scenarijumi, kuriame oro vežėjų arba oro uostų matomos problemos, galinčios kilti, jei nebūtų bendro šalių suvokimo ir sutarimo kaip geriausia spręsti pagrindinius ginčytinus klausimus, sprendžiamos aviacijos pramonės dalyvių sukurtomis ir priimtomis savanoriškomis, visoje ES taikomomis savireguliavimo priemonėmis. Trečioji galimybė – Bendrijos teisės aktas, nustatantis pagrindų sistemą, kurioje reikalaujama, kad iš nacionaliniu lygiu patvirtinamų oro uostų rinkliavų nustatymo metodo būtų galima išskirti tam tikrus bendruosius principus, kurių oro uostų veiklos vykdytojai turėtų laikytis. Paskutinė galimybė – Europos Sąjungos teisės sistema, kuria vadovaujantis oro uostų rinkliavos turėtų būti nustatomos ir taikomos pagal vieną reguliavimo sistemą, vienodai taikomą visoje Europos Sąjungoje, kurioje bus nustatyta viena bendra apskaičiavimo metodika. |

TEISINIAI PASIūLYMO ELEMENTAI |

Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlyme apibrėžta keletas pagrindinių principų, kurių oro uostų veiklos vykdytojai privalo laikytis, nustatydami savo oro uostų rinkliavas. Nediskriminavimas: Apmokestinimo sistemos neturėtų diskriminuoti vežėjų ir keleivių. Be to, apmokestinimo skirtumai turėtų būti siejami su faktinėmis infrastruktūros ir teikiamų paslaugų sąnaudomis. Konsultacijos ir teisinės gynimo priemonės: Tarp oro uostą valdančios institucijos ir oro uostą aptarnaujančių oro vežėjų ar jiems atstovaujančių organizacijų turi vykti dialogas apie oro uoste taikomą apmokestinimo sistemą ne tik keičiant tą sistemą, bet ir nustatant atitinkamų rinkliavų dydį. Tuo siekiama, kad abi šalys reguliariai keistųsi nuomonėmis apie rinkliavų dydį ir apie visus rinkliavoms nustatyti įtakos turinčius veiksnius bei reguliavimo reikalavimus. Skaidrumas: Siūlomoje direktyvoje nėra nuostatų dėl kiekvienoje valstybėje narėje taikytinų rinkliavų apskaičiavimo metodikos. Komisija pripažįsta didelę valstybėse narėse taikomų oro uostų reguliavimo taisyklių įvairovę, bet veiklos vykdytojas oro vežėjams privalo pateikti tam tikrą protingą informacijos kiekį, kad oro uostų ir oro vežėjų konsultacijos neprarastų prasmės. Todėl direktyvoje nustatoma, kokią informaciją privalo reguliariai teikti oro uostą valdanti institucija. Oro vežėjai savo ruožtu turėtų teikti informaciją apie savo eismo srautų prognozes, numatomą orlaivių parko naudojimą, einamuosius ir būsimus specialiuosius reikalavimus oro uostui, kad oro uostą valdanti institucija galėtų optimaliai valdyti savo kapitalą ir skirstyti pajėgumus. Kokybės standartai: Kokybės standartų neatitinkanti oro vežėjų veikla ir nekokybiškos oro uostų paslaugos menkina oro uostų sistemos, ypač keleivių išvykimų ir persodinimų reguliavimo, našumą. Dėl to keleiviai gali būti įlaipinami vėliau, gali būti prarastas paskirtasis laiko tarpsnį, o tai gana rimti padariniai, ypač didžiausio keleivių antplūdžio oro uoste metu. Todėl abi šalys suinteresuotos susitarti, kad būtų išsaugota paslaugų kokybė oro uoste. Jei tokio susitarimo pasiekti negalima, abiem šalims turėtų būti suteikta galimybė prašyti įsikišti nepriklausomą reguliavimo instituciją. Rinkliavų diferencijavimas: Oro uostų rinkliavos nustatomos pagal patvirtintus nekintamus kriterijus. Keleiviams rinkliava už naudojimąsi terminalu nustatoma skirtingai. Oro uoste vienas terminalas gali skirtis nuo kito, todėl paslaugų lygis ir kokybė įvairiuose terminaluose gali būti nevienodi: keleivių rinkliava tame pačiame oro uoste taip pat gali būti nevienodo dydžio priklausomai nuo pačių terminalų kokybės, amžiaus ir nusidėvėjimo laipsnio. Būtina užtikrinti, kad iš esmės visiems oro vežėjams, norintiems naudotis prastesnės kokybės terminalu ir paslaugomis už mažesnę kainą, tokia galimybė būtų suteikta be jokio diskriminavimo. Saugumo rinkliavos: Oro keleivių ir krovinių apsauga nuo neteisėtos veiklos prieš oro transportą buvo sugriežtinta Reglamentu (EB) Nr. 2320/2002[6], nustatančiu civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles, bei keletu įgyvendinimo reglamentų, numatančių konkretesnes bendrų pagrindinių standartų įgyvendinimo priemones. Šiuose teisės aktuose saugumo priemonių finansavimo klausimas nebuvo aptariamas. Šiuo metu Europoje aviacijos saugumo veiklai finansuoti naudojami keturi pagrindiniai mechanizmai: finansuojama iš: 1) aviacijos saugumo mokesčių, 2) papildomų saugumo rinkliavų arba mokesčių, 3) oro uostų saugumo rinkliavų ir mažesniu mastu iš 4) valstybės dotacijų ir subsidijų. Kadangi kai kurie ES oro uostai ima rinkliavas už saugumo paslaugas, šis aspektas turėtų būti įtrauktas į šios direktyvos taikymo sritį visų pirma dėl to, kad įvairūs oro uostai saugumo sąnaudas perkelia arba neperkelia oro uosto naudotojams labai skirtingai, o tai gali iškraipyti konkurenciją. Reguliavimo institucija: Direktyvos projektas, numatantis pagrindinių skirtingus interesus turinčių oro transporto pramonės partnerių, t. y. oro uostų ir oro vežėjų, gerbtinus principus, turi būti tinkamai taikomas, ir jo turi būti paisoma valstybių narių lygiu. Derama jo nuostatų laikymosi garantija būtų kiekvienoje valstybėje narėje įsteigta institucija, įpareigota užtikrinti teisingą direktyvos taikymą. |

Teisinis pagrindas Direktyvos projektas grindžiamas Europos bendrijos steigimo sutarties 80 straipsnio 2 dalimi. |

Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tiek, kiek pasiūlymas neįeina į išimtinę Bendrijos kompetenciją. |

Pasiūlymo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl šių priežasčių: |

Atskiros valstybės narės negali visiškai įvykdyti pasiūlymo tikslų, nes Europos Sąjungoje oro uostų rinkliavos sistemos ir atskiruose oro uostuose nustatyti rinkliavų dydžiai reguliuojami skirtingai. Valstybėse narėse vis dar taikomos skirtingos apmokestinimo sistemos. Ši padėtis trukdo nustatyti vienodas sąlygas tiek oro uostams, tiek oro vežėjams. |

Pasiūlymo tikslus bus lengviau pasiekti Bendrijos lygiu dėl šių priežasčių: |

Visoje ES oro uostų rinkliavoms taikomos bendros taisyklės užtikrins aviacijos partneriams vienodas sąlygas nustatant oro uostų naudojimosi infrastruktūra reikalavimus. |

Valstybėse narėse vis dar taikomos skirtingos apmokestinimo sistemos. Ne visose sistemose yra patvirtinti esminiai principai, kurie turėtų būti vienodai taikomi nustatant oro uostų rinkliavas ir jų apskaičiavimo metodiką. Siūloma direktyva užtikrins vienodą jų taikymą. |

Pasiūlyme apibrėžiamos tik pačios būtiniausios taisyklės, kurių valstybės narės ir (arba) oro uostai turėtų laikytis, nustatydami oro uosto rinkliavų dydį. Siūloma direktyva neįpareigojama taikyti konkrečios apmokestinimo sistemos. Tokios sistemos nustatymas paliekamas valstybių narių nuožiūrai. |

Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šių priežasčių: |

Siūloma direktyva nekeičia nacionaliniu lygiu nustatomos pagrindinės teisės sistemos uostų rinkliavų taikymo srities atžvilgiu ir išsaugo oro uostų galimybę lanksčiai nustatyti savąsias rinkliavas. Direktyva užtikrina, kad oro uosto naudotojai galės akivaizdžiau įsitikinti rinkliavų pagrįstumu. |

Valstybių narių ir regionų valdžios institucijų, dalyvaujančių reguliavimo sistemos nustatymo procese, administracinis krūvis apsiribos tuo, kad jos turės patikslinti savo galiojančius įstatymus pagal šią direktyvą, jei jie neatitinka direktyvoje nustatytų pagrindinių principų. |

Pasirinktos priemonės |

Siūlomos priemonės: direktyva. |

Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl šių priežasčių: Tinkamiausia priemonė oro uostų rinkliavoms reglamentuoti yra direktyva, nes joje nustatomi aiškūs pagrindiniai principai, kurių oro uostų veiklos vykdytojai privalo laikytis taikydami ir nustatydami rinkliavas. Direktyvą perkėlus į kiekvienos valstybės narės nacionalinę teisę, bus galima atsižvelgti į konkrečią oro uostų padėtį toje valstybėje narėje su sąlyga, kad direktyvų nuostatos visiškai taikomos. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

Pasiūlymas neturi jokio poveikio Bendrijos biudžetui. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

Atitikties lentelė Valstybės narės privalo Komisijai pateikti šią direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančių nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę. |

Europos ekonominė erdvė Siūlomas aktas yra svarbus EEE, todėl turėtų būti taikomas ir Europos ekonominei erdvei. |

1. 2007/0013 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl oro uostų rinkliavų (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[7],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[10],

kadangi:

(1) Pagrindinė oro uostų užduotis ir ekonominė veikla – užtikrinti orlaivių aptarnavimą jiems nutūpus iki pakylant, taip pat keleivių ir krovinių aptarnavimą, kad oro vežėjai galėtų teikti oro susisiekimo paslaugas. Šiuo tikslu oro uostai leidžia naudotis įrenginiais ir teikia paslaugas, susijusias su orlaivių skrydžiais ir keleivių bei krovinių aptarnavimu, kurių sąnaudas jie įprastai susigrąžina iš oro uostų rinkliavų.

(2) Būtina sukurti bendrą sistemą, reguliuojančią esmines oro uostų rinkliavų ypatybes ir jų nustatymo metodus, nes nesant tokios sistemos oro uostus valdančių institucijų ir oro uostų naudotojų tarpusavio santykiuose gali būti nesilaikoma pagrindinių reikalavimų.

(3) Ši direktyva turėtų būti taikoma Bendrijos teritorijoje esantiems oro uostams, didesniems už nustatytą mažiausią dydį, nes mažiems oro uostams valdyti ir finansuoti Bendrijos sistema nereikalinga.

(4) Rinkliavų už oro navigacijos ir antžeminio aptarnavimo paslaugas surinkimas jau aptartas 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1794/2006 ir 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvoje 96/67/EB.

(5) Oro uostų rinkliavos turėtų būti taikomos be diskriminavimo. Turėtų būti numatyta privaloma oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų reguliarių konsultacijų procedūra, kurią taikydama kiekviena šalis galėtų kreiptis į nepriklausomą reguliavimo instituciją visais atvejais, kai oro uosto naudotojai nesutinka su sprendimu dėl oro uosto rinkliavų arba apmokestinimo sistemos pakeitimo.

(6) Kiekvienoje valstybėje narėje siekiant užtikrinti jos sprendimų nešališkumą ir tinkamą veiksmingą šios direktyvos taikymą, turėtų būti įsteigta nepriklausoma reguliavimo institucija. Ši institucija turėtų turėti visus užduotims atlikti būtinus išteklius – personalą, kompetenciją ir finansines priemones.

(7) Labai svarbu, kad oro uosto naudotojai iš oro uostą valdančios institucijos reguliariai gautų informaciją apie tai, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuojamos oro uosto rinkliavos. Toks skaidrumas oro vežėjams leistų susipažinti su oro uosto patiriamomis sąnaudomis ir oro uosto investicijų veiksmingumu. Kad oro uostą valdančioji institucija galėtų deramai įvertinti būsimų investicijų poreikius, turėtų būti reikalaujama, kad oro uosto naudotojai su oro uostą valdančiaja institucija laiku pasidalytų savo veiklos prognozėmis, plėtros projektais, specifiniais poreikiais ir pageidavimais.

(8) Oro uostai turėtų informuoti oro uosto naudotojus apie stambius infrastruktūros projektus, nes nuo jų daug priklauso oro uostų rinkliavų dydis. Tokią informaciją būtina teikti, kad būtų galima stebėti infrastruktūros sąnaudas ir atitinkamame oro uoste užtikrinti galimybes naudotis tinkama ir ekonomiška infrastruktūra.

(9) Atsiradus pigias skrydžių paslaugas teikiantiems oro vežėjams, juos aptarnaujantiems oro uostams turėtų būtų leista taikyti rinkliavas, atitinkančias jų infrastruktūrą ir (arba) paslaugų lygį, nes oro vežėjai turi teisę iš oro uosto reikalauti kainą atitinkančios kokybės paslaugų. Tačiau galimybė naudotis žemesnio lygio infrastruktūra ir paslaugomis turėtų būti suteikiama be diskriminavimo visiems to pageidaujantiems oro vežėjams. Jei paklausa viršija pasiūlą, tokia galimybė turėtų būti suteikta remiantis oro uostą valdančiosios institucijos nustatytais objektyviais ir nešališkais kriterijais.

(10) Kadangi Bendrijoje saugumo sąnaudos ir atitinkamos rinkliavos joms padengti nustatomos skirtingais metodais, tuose Bendrijos oro uostuose, kuriuose į rinkliavas šios sąnaudos įtraukiamos, būtina suderinti apmokestinimo už jas principus. Tokiuose oro uostuose rinkliava turėtų būti siejama su saugumo užtikrinimo sąnaudomis atsižvelgiant į saugumo sąnaudų finansavimą, gaunamą iš valstybės.

(11) Už sumokamas rinkliavas oro uosto naudotojams turėtų būti suteiktos nustatyto būtino lygio paslaugos. Tą turėtų užtikrinti oro uostą valdančioji institucija ir oro uosto naudotojams oro uoste atstovaujančios asociacijos(-ų) reguliariai sudaromu susitarimu dėl paslaugos lygio.

(12) Ši direktyva nepažeidžia Sutarties, visų pirma jos 81–89 straipsnių, taikymo.

(13) Atsižvelgiant į tai, kad pačios valstybės narės negali deramai pasiekti planuojamos veiklos tikslų, nes valstybių narių lygiu vienodų oro uostų rinkliavų sistemų neįmanoma nustatyti visoje Bendrijoje, o šiuos tikslus dėl veiklos apimties ir poveikio galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje įteisintu subsidiarumo principu. Pagal minėtame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą ši direktyva neperžengia šiems tikslams pasiekti būtinų ribų.

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1. Šia direktyva nustatomi bendrieji oro uosto rinkliavų principai, taikytini Bendrijos oro uostuose.

2. Ši direktyva taikoma visiems oro uostams, esantiems teritorijose, kurioms taikoma Sutartis, ir atviriems komerciniams vežimams, kuriuose per metus aptarnaujama ne mažiau kaip 1 mln. keleivių arba 25 000 tonų krovinių.

Ši direktyva netaikoma rinkliavoms už oro navigacijos ir oro uosto navigacijos paslaugas, vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1794/2006, nustatančiu bendrą rinkliavų už oro navigacijos paslaugas sistemą[11], arba rinkliavoms, renkamoms už antžemines paslaugas, nurodytas Tarybos direktyvos 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką[12] priede.

Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės taikyti papildomas teisės aktais nustatyto reguliavimo priemones, nesuderinamas su šia direktyva, ar kitas atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas visų jos teritorijoje įsisteigusių oro uosto valdymo institucijų atžvilgiu.. Šios priemonės visų pirma gali apimti rinkliavų sistemų ir (arba) rinkliavų dydžio tvirtinimą, atsižvelgiant į konkurencijos įstatymą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

a) „oro uostas“ – specialiai orlaiviams tūpti, kilti ir manevruoti pritaikytas sausumos plotas, įskaitant pagalbinius įrenginius, kurių gali prireikti minėtoms procedūroms atlikti laikantis orlaivių eismo ir paslaugų reikalavimų, įskaitant pagalbinius komerciniams skrydžiams, vykdomiems teikiant vežimo paslaugas, reikalingus įrenginius;

b) „oro uostą valdanti institucija“ – institucija, kurios tikslas – kartu vykdant kitokią veiklą arba, priklausomai nuo aplinkybių, tokios veiklos nevykdant – pagal nacionalinės teisės aktus ar įstatymus valdyti ir tvarkyti oro uosto infrastruktūrą, koordinuoti ir kontroliuoti įvairių atitinkamuose oro uostuose dirbančių oro uosto veiklos vykdytojų veiklą;

c) „oro uosto naudotojas“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už keleivių, pašto ir (arba) krovinių skraidinimą iš atitinkamo oro uosto arba į jį;

d) „oro uostų rinkliava“ – rinkliava, kurią oro uosto naudotojai ir (arba) keleiviai sumoka oro uostą valdančiai institucijai, siekiančiai susigrąžinti visas jai priklausančios infrastruktūros ar jos pačios suteikiamų paslaugų sąnaudas, susijusias su orlaivių tūpimu, kilimu, apšvietimu, stovėjimu, taip pat keleivių aptarnavimu ir krovinių tvarkymu;

e) „saugumo rinkliava“ – rinkliava, renkama susigrąžinti visas saugumo priemonių, skirtų civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtų išpuolių, sąnaudas ar jų dalį.

3 straipsnis

Nediskriminavimas

Valstybės narės užtikrina, kad taikant oro uosto rinkliavas nebus diskriminuojami oro uosto naudotojai ar oro keleiviai.

4 straipsnis

Konsultacijos ir teisinės gynimo priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, visuose oro uostuose bus nustatyta privaloma ir reguliari oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų arba oro uosto naudotojų atstovų konsultacijų procedūra, taikoma oro uosto rinkliavų sistemai ir tokių rinkliavų dydžiui. Tokios konsultacijos vyksta bent kartą per metus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visais įmanomais atvejais oro uostų rinkliavų sistemos ar rinkliavų dydžiai bus keičiami bendru oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų sutarimu. Šiuo tikslu oro uostą valdanti institucija siūlymą keisti oro uosto rinkliavų sistemą ar oro uostų rinkliavų dydį kartu su siūlomų keitimų pagrindimu pateikia oro uosto naudotojams ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki jų įsigaliojimo. Bet kurio oro uosto naudotojo prašymu oro uostą valdanti institucija konsultuojasi dėl siūlomų pakeitimų su oro uosto naudotojais ir prieš priimdama galutinį sprendimą atsižvelgia į jų nuomonę. Oro uostą valdanti institucija savo galutinį sprendimą paskelbia ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki jo įsigaliojimo. Jei oro uostą valdanti institucija ir oro uosto naudotojai nesutaria dėl siūlomų pakeitimų, oro uostą valdanti institucija pagrindžia, kodėl priėmė tokį oro uosto naudotojų nuomonės neatitinkantį sprendimą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nesutarus dėl oro uosto rinkliavų kiekviena šalis galėtų prašyti nepriklausomą reguliavimo instituciją įsikišti ir ištirti, ar oro uosto rinkliavų sistemos arba oro uosto rinkliavų dydžio pakeitimas yra pateisinamas.

5 straipsnis

Skaidrumas

1. Valstybės narės užtikrina, kad oro uostą valdanti institucija kiekvienam oro uosto naudotojui arba oro uosto naudotojų atstovams ar asociacijoms kartą per metus pateiks informaciją apie komponentus, kuriais remiantis nustatomas visų oro uoste mokamų rinkliavų dydis. Šią informaciją turėtų sudaryti bent jau šie duomenys:

a) už imamą rinkliavą įvairių teikiamų paslaugų ir suteikiamos infrastruktūros sąrašas;

b) rinkliavų apskaičiavimo metodika;

c) bendra oro uosto sąnaudų struktūra;

d) visų oro uoste renkamų rinkliavų kategorijų pajamos ir sąnaudos;

e) bendras darbuotojų, teikiančių paslaugas, už kurias imamos rinkliavos, skaičius;

f) oro uosto pateikiamos rinkliavų, eismo didėjimo ir investicijų prognozės;

g) faktinis oro uosto infrastruktūros ir įrangos naudojimas per tam tikrą laikotarpį;

h) investicijų veiksmingumas: jų poveikis oro uosto pajėgumams ir teikiamų paslaugų kokybei.

2. Valstybės narės užtikrina, kad oro uosto naudotojai valdančiajai institucijai reguliariai teiks informaciją apie:

a) eismo prognozes;

b) savo orlaivių parko sudėtį ir numatomą naudojimą;

c) plėtros projektus atitinkamame oro uoste;

d) savo reikalavimus atitinkamame oro uoste.

3. Informacija, pateikta vadovaujantis šiuo straipsniu, laikoma konfidencialia ir atitinkamai tvarkoma.

6 straipsnis

Nauja infrastruktūra

Valstybės narės užtikrina, kad prieš galutinai patvirtindama naujos infrastruktūros projektus, oro uostą valdanti institucija konsultuosis su oro uosto naudotojais.

7 straipsnis

Kokybės standartai

1. Kad veikla oro uoste būtų sklandi ir naši ir kad oro uostas galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, valstybės narės užtikrina, kad oro uostą valdanti institucija ir oro uoste oro uosto naudotojams atstovaujanti asociacija (asociacijos) derybų keliu sieks sudaryti susitarimą dėl oro uosto terminale (terminaluose) teikiamų paslaugų kokybės lygio ir dėl oro uosto naudotojų laiku teikiamos tikslios informacijos apie savo numatomą veiklą, minėtą 5 straipsnio 2 dalyje. Toks susitarimas sudaromas bent kartą per dvejus metus ir apie jį pranešama kiekvienos valstybės narės nepriklausomai reguliavimo institucijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei susitarimo dėl paslaugų kokybės lygio nėra, kiekviena šalis galės prašyti, kad įsikištų nepriklausomą reguliavimo institucija.

8 straipsnis

Rinkliavų diferencijavimas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad, siekdama teikti tikslines paslaugas ar leisti naudotis konkrečiais terminalais ar terminalo dalimis, oro uostą valdanti institucija galėtų keisti konkrečių oro uosto paslaugų, terminalų ar terminalo dalių kokybę bei apimtį. Oro uosto rinkliavų dydį galima keisti pagal tokių paslaugų kokybę ir apimtį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris oro uosto naudotojui, norinčiam pasinaudoti tikslinėmis paslaugomis arba konkrečiu terminalu ar terminalo dalimi, būtų suteiktos tokios paslaugo ir jis galėtų pasinaudoti tokiu terminalu ar terminalo dalimi.

Tuo atveju, jei gauti tikslines paslaugas ir (arba) naudotis konkrečiu terminalu ar terminalo dalimi pageidauja daugiau naudotojų nei leidžia pajėgumai, tokios paslaugos suteikiamos remiantis svarbiais, objektyviais, skaidriais ir nešališkais kriterijais.

9 straipsnis

Saugumo rinkliavos

Saugumo rinkliavos naudojamos tik saugumo sąnaudoms padengti. Šios sąnaudos nustatomos taikant kiekvienoje valstybėje narėje visuotinai priimtus apskaitos ir vertinimo principus. Tačiau valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama visų pirma į:

- saugumo veiklai skirtų įrenginių ir patalpų sąnaudų, įskaitant jų nuvertėjimą, finansavimą;

- saugumo personalo ir veiklos išlaidas;

- valdžios institucijų saugumui skirtas dotacijas ir subsidijas.

10 straipsnis

Nepriklausoma reguliavimo institucija

1. Valstybės narės paskiria arba įsteigia nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją, kuri užtikrintų teisingą priemonių, būtinų šiai direktyvai vykdyti, taikymą ir atliktų 4 bei 7 straipsniuose skirtas užduotis. Ši institucija gali būti ta pati, kuriai valstybė patikėjo papildomų teisės aktais nustatyto reguliavimo priemonių, numatytų 1 straipsnio 2 dalyje, taikymą, įskaitant apmokestinimo sistemos ir (arba) rinkliavų dydžio patvirtinimą, su sąlyga, kad bus laikomasi 2 dalies reikalavimų.

2. Valstybės narės garantuoja nepriklausomos reguliavimo institucijos nepriklausomumą užtikrindamos, kad teisiškai ji bus atskirta nuo bet kurios oro uostą valdančiosios institucijos bei oro vežėjo, jos funkcijos taip pat bus nuo jų nepriklausomos. Valstybės narės, kuriose oro uostai, oro uostą valdančiosios institucijos ar oro vežėjai yra jų nuosavybė ar jų kontroliuojami, užtikrina veiksmingą struktūrinį teisės aktais vykdomo reguliavimo funkcijos atskyrimą nuo veiklos, susijusios su nuosavybe ar kontrolės vykdymu. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausoma reguliavimo institucija savo įgaliojimus vykdys nešališkai ir skaidriai.

3. Valstybės narės Komisijai praneša nepriklausomos reguliavimo institucijos pavadinimą ir adresą, jai paskirtas užduotis ir atsakomybę bei priemones, kurių imtasi vykdant šio straipsnio 2 dalį.

4. Jei oro uostą valdanti institucija arba kuris nors oro uosto naudotojas turi nusiskundimų dėl šios direktyvos taikymo, jis gali paduoti skundą nepriklausomai reguliavimo institucijai, ir ji kaip ginčų sprendimo institucija priima sprendimą per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Nepriklausoma reguliavimo institucija turi teisę prašyti, kad šalys suteiktų sprendimui būtiną informaciją. Reguliavimo institucijos sprendimai yra privalomi.

5. Nepriklausoma reguliavimo institucija skelbia metines savo veiklos ataskaitas.

11 straipsnis

Ataskaita ir taisymas

1. Komisija ne vėliau kaip po 4 metų nuo jos įsigaliojimo pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos veikimą ir prireikus deramus pasiūlymus.

2. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja taikydamos šią direktyvą, visų pirma rinkdamos informaciją 1 dalyje minėtai ataskaitai.

12 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo šios direktyvos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje , įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie juos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje .

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] Šaltinis: Europos oro linijų asociacija. Procentai, kuriems įtakos turi kitos veiklos sąnaudos, tokios kaip raketinio kuro kaina. Pigių skrydžių oro vežėjai teigia, kad oro uostų rinkliavos sudaro didesnę jų visų sąnaudų dalį.

[2] ICAO politika dėl oro uostų rinkliavų ir rinkliavų už oro navigacijos paslaugas, 7 leidimas – 2004 m.

[3] ICAO politika dėl oro uostų rinkliavų ir rinkliavų už oro navigacijos paslaugas, 7 leidimas – 2004 m., 15 punktas.

[4] http://ec.europa.eu/transport/air_portal/index_en.htm

[5] SEK(2006) 1688.

[6] OL L 355, 2002 12 30.

[7] OL-C, p.

[8] OL-C, p.

[9] OL-C, p.

[10] OL-C, p.

[11] 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1794/2006. OL L 341, 2006 12 7.

[12] 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB. OL L 272, 1996 10 25.