Pasiūlymas Tarybos direktyva dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo {SEK(2006) 1648} {SEK(2006) 1654} /* KOM/2006/0787 galutinis - CNS 2006/0276 */

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.12.2006

KOM(2006) 787 galutinis

2006/0276 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

(pateikta Komisijos) {SEK(2006) 1648}{SEK(2006) 1654}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1) PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategiją. 2004 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kovojant su terorizmu, kuriame pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima sustiprinti Europoje vykdomą teroristinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus prevenciją, parengtį jiems ir reakciją į šiuos išpuolius.

Taryba 2004 m. gruodžio mėn. priimtose išvadose „Dėl teroristinių išpuolių prevencijos, parengties ir reagavimo“ ir „ES solidarumo programos dėl terorizmo grėsmės ir išpuolių padarinių“ pritarė Komisijos ketinimui pasiūlyti Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP) ir sutiko, kad Komisija sukurtų Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinį tinklą (angl. CIWIN).

2005 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP), kurioje yra numatytos politikos alternatyvos, kaip Komisija galėtų sukurti EPCIP ir CIWIN.

2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją iki 2006 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos.

Šiame direktyvos pasiūlyme nurodomos Komisijos siūlomos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems priemonės bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimas.

- Bendrosios aplinkybės

Europos Sąjungoje yra ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių. Gali atsitikti ir taip, kad sutrikusi vienos valstybės narės ypatingos svarbos infrastruktūros objekto veikla darys poveikį ir kitai valstybei narei. Tokius tarptautinės reikšmės ypatingos svarbos infrastruktūros objektus reikia nustatyti ir priskirti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. Tai galima padaryti tik vadovaujantis bendra Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo tvarka ir būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimu.

Dėl tarptautinės reikšmės, tiriant apsaugos priemonių trūkumus bei pažeidžiamumą ir nustatant šių priemonių spragas integruota ES lygmens strategija naudingai papildytų ir padidintų valstybėse narėse jau vykdomų nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos programų vertę ir svariai prisidėtų prie didesnio įgyvendinamumo bei galimybių kurti gerovę Europos vidaus rinkoje.

Kadangi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje skirtingi sektoriai turi konkrečią patirtį, kompetenciją ir reikalavimus, ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategija turėtų būti kuriama ir įgyvendinama atsižvelgiant į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sektorių ypatumus ir turėtų remtis esamomis konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sektorių priemonėmis. Norint palengvinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategijos konkrečiuose sektoriuose įgyvendinimą, reikia nustatyti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašą.

- Būtinybė nustatyti bendrą sistemą

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos stiprinimo priemonių nuoseklaus ir vienodo įgyvendinimo būtinu pagrindu gali būti tik bendra sistema ir aiškiai nustatytos atitinkamų su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusių suinteresuotųjų šalių pareigos. Nors ir lanksčios, tačiau neprivalomos ir savanoriškai taikomos priemonės neužtikrins reikiamo tvirto pagrindo bei pakankamo aiškumo dėl to, kas kokių veiksmų imasi, ir nepadės nustatyti su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusių suinteresuotųjų šalių teisių ir pareigų.

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija gali būti nustatoma tik direktyva, siekiant užtikrinti:

- tinkamus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos lygius;

- panašių teisių ir pareigų nustatymą visoms su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusioms suinteresuotosioms šalims;

- vidaus rinkos stabilumo palaikymą.

Vienos valstybės narės infrastruktūros objekto veiklos sutrikdymas ar jo sunaikinimas gali padaryti neigiamą poveikį kelioms kitoms valstybėms narėms ir apskritai Europos ekonomikai. Tai tampa vis labiau tikėtina, kadangi naujos technologijos (pvz., internetas) ir rinkos liberalizavimas (pvz., elektros ir dujų tiekimo sektoriuje) reiškia, jog didelė infrastruktūros dalis yra didesnio tinklo dalis. Tokiu atveju apsaugos priemonės tėra veiksmingos tiek, kiek yra nepažeidžiama jų silpniausia grandis. Tai reiškia, kad gali būti reikalingas bendras apsaugos lygis.

- Sektoriaus dialogas su suinteresuotosiomis šalimis

Veiksmingai apsaugai būtinas ryšių palaikymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir ES lygmenimis įtraukiant visas susijusias suinteresuotąsias šalis.

Svarbu, kad aktyviai dalyvautų privatusis sektorius, kadangi dauguma ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priklauso privatiems asmenims ir yra jų valdomi. Kiekvienas operatorius turi kontroliuoti rizikos valdymą, kadangi paprastai tik jis vienas priima sprendimą, kokias apsaugos priemones ir kokius verslo tęstinumo planus įgyvendinti. Planuojant verslo tęstinumą turi būti paisoma įprastų verslo procesų bei logikos, ir, jei įmanoma, sprendimai turi būti pagrįsti standartiniais prekybos susitarimais.

Sektoriuose yra konkrečios ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos patirties, kompetencijos ir reikalavimų.

Taigi, remiantis atsiliepimais apie Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, ES strategijoje turėtų būti numatomas visiškas privačiojo sektorius dalyvavimas, atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus, ir joje turėtų būti remiamasi sektoriuje taikomomis apsaugos priemonėmis.

- Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

Šiuo metu ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą ES lygmeniu reglamentuojančių horizontaliųjų nuostatų nėra. Šia direktyva nustatoma Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija.

Kelios taikomos sektoriaus priemonės:

- IT sektoriuje:

- Universaliųjų paslaugų direktyva (2002/22/EB), skirta inter alia viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui;

- Leidimų direktyva (2002/20/EB), skirta inter alia viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui;

- Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių (2002/58/EB), skirta inter alia viešųjų elektroninių ryšių tinklų saugumui;

- 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas;

- 2004 m. kovo 10 d. Reglamentas (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantis Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA).

- Sveikatos sektoriuje:

- 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo;

- 2003 m. spalio 8 d. Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas.

- Finansų sektoriuje:

- 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID);

- 2003 m. birželio mėn. Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos priimtos gairės dėl mažmeninių mokėjimų eurais sistemų;

- 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo;

- 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo;

- Siūloma direktyva dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti Direktyvas 97/7/EB, 2000/12/EB ir 2002/65/EB (KOM(2005) 603);

- 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros;

- 1998 m. gegužės mėn. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 1998/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų.

- Transporto sektoriuje:

- 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo;

- 2005 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2005, nustatantis Komisijos vykdomų patikrinimų laivybos apsaugos srityje tvarką;

- 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo;

- 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles;

- 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 622/2003, nustatantis priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti;

- 2003 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1217/2003, nustatantis nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų bendruosius reikalavimus;

- 2003 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1486/2003, nustatantis Komisijos patikrinimų civilinės aviacijos saugumo srityje tvarką;

- 2004 m. sausio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2004, iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 622/2003, nustatantį priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti;

- 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 849/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002, nustatantį civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles;

- 2004 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1138/2004, nustatantis svarbiausių saugomų zonų vietų oro uostuose bendrą apibrėžimą;

- 2005 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 781/2005, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 622/2003, nustatantį priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti;

- 2005 m. birželio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 857/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 622/2003, nustatantį priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti;

- Direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo;

- Pavojingų krovinių vežimą geležinkeliais reglamentuoja Direktyva 96/49/EB (iš dalies pakeista Direktyva 2004/110/EB, perimant RID 2005);

- Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija (pasirašyta 1980 m., prie jos prisijungta 1981 m., įsigaliojo 1987 m.).

- Chemijos sektoriuje:

- Pavojingi įrenginiai remiantis Seveso II direktyva (1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės ( Seveso II direktyva), iš dalies pakeista 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB.

- Branduoliniame sektoriuje:

- 1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju;

- 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 87/600/Eurotomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos.

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas visiškai atitinka Europos Sąjungos tikslus ir būtent tikslą „puoselėti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones“.

Šis pasiūlymas atitinka kitas politikos kryptis, kadangi jo tikslas yra ne pakeisti esamas priemones, bet jas papildyti, siekiant gerinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą.

2) KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Dėl EPCIP kūrimo buvo konsultuojamasi su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis. Tai buvo daroma šiais būdais:

- 2005 m. lapkričio 17 d. priimta Žalioji knyga apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, konsultacijų laikotarpio pabaiga – 2006 m. sausio 15 d. 22 valstybės narės pateikė oficialius atsakymus dėl konsultacijų. Apie 100 privačiojo sektoriaus atstovų taip pat pateikė pastabas dėl žaliosios knygos. Sumanymas sukurti EPCIP atsakymuose daugiausia buvo palaikomas.

- Komisija surengė tris ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai skirtus seminarus (2005 m. birželio mėn., 2005 m. rugsėjo mėn. ir 2006 m. kovo mėn.). Į visus tris seminarus buvo pakviesti valstybių narių atstovai. Privačiojo sektoriaus atstovai buvo pakviesti dalyvauti 2005 m. rugsėjo mėn. ir 2006 m. kovo mėn. įvykusiuose seminaruose.

- Surengti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijų ryšiams neoficialūs susitikimai. Komisija surengė du valstybių narių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijų ryšiams susitikimus (2005 m. gruodžio mėn. ir 2006 m. vasario mėn.).

- Surengti neoficialūs susitikimai su privačiojo sektoriaus atstovais. Surengta daug neoficialių susitikimų su konkrečių privačiojo verslo įmonių bei pramonės asociacijų atstovais.

- Pačioje Komisijoje EPCIP kūrimo darbai toliau vyko rengiant reguliarius Tarnybų grupės dėl terorizmo vidaus aspektų pogrupio dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos susitikimus.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2004, 2005 ir 2006 m. dažnai vykusiuose susitikimuose, seminaruose ir konsultacijose dėl Žaliosios knygos apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos buvo surinkti tiriamieji duomenys. Informacija buvo gauta iš visų susijusių suinteresuotųjų šalių.

- Poveikio vertinimas

EPCIP poveikio vertinimo kopija pridedama.

3) TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Siūloma priemone sukuriama horizontalioji Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo sistema.

- Teisinis pagrindas

Pasiūlymo teisinis pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsnis.

- Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas nėra pažeidžiamas, kadangi priemonių, kurių šiame pasiūlyme yra siūloma imtis, nė viena ES valstybė narė atskirai negalėtų įgyvendinti, todėl jų reikia imtis ES lygmeniu. Nors kiekvienai valstybei narei tenka atsakomybė apsaugoti jos jurisdikcijai priklausančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, Europos Sąjungos saugumo labui ypač svarbu užtikrinti, kad infrastruktūra, daranti poveikį dviem ar daugiau valstybių narių arba vienai valstybei narei, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje, bus pakankamai apsaugota ir kad dėl kitų valstybių narių trūkumų ar mažesnių saugumo standartų viena ar daugiau valstybių narių netaps pažeidžiamos. Panašios saugumo taisyklės taip pat padėtų užtikrinti, kad vidaus rinkoje nebūtų iškreipiamos konkurencijos taisyklės.

- Proporcingumo principas

Šis pasiūlymas neapima daugiau nei būtina norint pasiekti pagrindinių tikslų – pagerinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Pagrindinės pasiūlyme pateiktos idėjos yra šios: sukurti pagrindinį koordinavimo ES lygmeniu mechanizmą, įpareigojantį valstybes nares nustatyti savo ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, įgyvendinti kelias pagrindines ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos priemones ir galiausiai nustatyti pagrindinius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir jiems objektus priskirti. Todėl pasiūlyme pateikiami svarbiausi reikalavimai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimo darbams pradėti. Šio tikslo negalima pakankamai pasiekti kitomis priemonėmis, būtent priimant rekomendacinio pobūdžio EPCIP strategiją, nes tai galiausiai neleistų užtikrinti geresnio apsaugos lygio visoje ES ir visų suinteresuotųjų šalių visaverčio dalyvavimo.

- Pasirinkta priemonė

Valstybių narių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategijos ir jų teisinės sistemos skiriasi. Dėl šios priežasties direktyva labiausiai tiktų bendrai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarkai bei bendrai būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategijai sukurti.

4) POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikis biudžetui įvertintas pridėtoje finansinėje pažymoje.

2007–2013 m. Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa, kuri yra Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalis, prisidės prie šios direktyvos įgyvendinimo apsaugant žmones nuo pavojaus jų saugumui ir tokius fizinius išteklius, paslaugas, informacinių technologijų įrangą, tinklus bei turtą tokių infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius ar juos sunaikinus būtų padaryta didelė žala ypatingos svarbos visuomeninėms funkcijoms.

Ši programa nėra taikoma toms sritims, kurios patenka į kitų finansinių priemonių taikymo sritį, konkrečiai į ypatingais nenumatytais atvejais taikomos greitojo reagavimo priemonės sritį, ir į ES solidarumo fondo sritį.

5) PAPILDOMA INFORMACIJA

- Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Nė vienas galiojantis teisės aktas neturi būti panaikintas.

- Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

1 straipsnis – pateikiamas direktyvos dalykas. Direktyva nustato bendrą Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarką, kitaip tariant, tokių infrastruktūros objektų, kuriuos sunaikinus ar kurių veiklą sutrikdžius būtų pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba vienai valstybei narei, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Direktyva taip pat nustatoma bendra būtinybės gerinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija. Šis vertinimas padės parengti konkrečias apsaugos priemones atskiruose ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sektoriuose.

2 straipsnis – pateikiamas atitinkamų direktyvos pagrindinių sąvokų sąrašas.

3 straipsnis – pateikiama Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo tvarka. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai tokie ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų padaryta didelė žala dviem ar daugiau valstybių narių arba vienai valstybei narei, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Ši tvarka grindžiama trimis etapais. Pirma, Komisija kartu su valstybėmis narėmis nustato bendruosius ir sektoriams skirtus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo kriterijus, kurie vėliau priimami taikant komitologijos procedūrą. Bendrieji kriterijai nustatomi pagal ypatingos svarbos infrastruktūros objekto veiklos sutrikdymo ar jo sunaikinimo rimtumą. Kai įmanoma, konkretaus infrastruktūros objekto veiklos sutrikdymo ar jo sunaikinimo padarinių rimtumas turi būti vertinamas remiantis:

- poveikiu visuomenei (poveikį patyrusių gyventojų skaičius);

- ekonominiu poveikiu (ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo svarba);

- poveikiu aplinkai;

- politiniu poveikiu;

- psichologiniu poveikiu;

- pasekmėmis visuomenės sveikatai.

Tuomet kiekviena valstybė narė nustato šiuos kriterijus atitinkančius infrastruktūros objektus. Galiausiai kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, atitinkančius nustatytus kriterijus. Atitinkami darbai yra vykdomi prioritetiniuose ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sektoriuose, kuriuos Komisija kiekvienais metais atrenka iš I priede nurodytų objektų sąrašo. I priede nurodytų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sektorių sąrašas gali būti keičiamas taikant komitologijos procedūrą tik tiek, kiek galima neišplėtus direktyvos taikymo srities. Visų pirma tai reiškia, kad pakeitimai sąraše bus daromi siekiant paaiškinti jo turinį. Komisija mano, kad transporto ir energetikos sektoriai yra tarp tų prioritetinių sektorių, kuriuose reikia nedelsiant imtis priemonių.

4 straipsnis – nurodoma objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams tvarka. Įvykdžius 3 straipsnyje nurodytą nustatymo procedūrą, Komisija parengia Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašo projektą. Jis sudaromas remiantis valstybių narių atsiųstais pranešimais ir kita Komisijos turima susijusia informacija. Tada sąrašas priimamas taikant komitologijos procedūrą.

5 straipsnis – operatoriaus saugumo planai (angl. OSP). Pagal 5 straipsnį reikalaujama, kad visi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, priskirtų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, savininkai ir (arba) operatoriai parengtų operatoriaus saugumo planą, kuriame nurodytų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir operatorių turtą bei atitinkamus su saugumu susijusius sprendimus, skirtus jų apsaugai užtikrinti. II priede pateikiamas pagrindinis tokio operatoriaus saugumo plano turinys:

- svarbaus turto nustatymas;

- rizikos analizė, pagrįsta didelės grėsmės scenarijais, kiekvieno turtinio objekto pažeidžiamumu ir galimu poveikiu;

- atsakomųjų priemonių ir procedūrų nustatymas, pasirinkimas ir išdėstymas pagal svarbą išskiriant:

- Nuolatines saugumo priemones , kurios sutapatinamos su būtinomis investicijomis į saugumą ir priemonėmis, kurių savininkas ir (arba) operatorius negali įdiegti per trumpą laiką. Šioje dalyje bus pateikta informacija apie bendrąsias priemones, technines priemones (įskaitant sekimo, prieigos kontrolės, apsaugos ir prevencijos įrangos įdiegimą), organizacines priemones (įskaitant pavojaus signalų ir krizės valdymo procedūras), kontrolės ir patikrinimo priemones, ryšių palaikymą, sąmoningumo skatinimą ir mokymą, informacinių sistemų saugumą.

- Laipsniškas saugumo priemones , kurių imamasi atsižvelgiant į kintamą rizikos ir grėsmės laipsnį.

Kiekvienas ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sektorius gali sudaryti konkrečiam sektoriui skirtus operatoriaus saugumo planus, pagrįstus pagrindiniais II priede nurodytais reikalavimais. Tokie konkretaus sektoriaus operatoriaus saugumo planai gali būti priimti taikant komitologijos procedūrą.

Tiems sektoriams, kuriems panašios pareigos jau nustatytos, 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė taikant komitologijos procedūrą priimtu sprendimu atleisti juos nuo pareigos rengti operatoriaus saugumo planą. Pripažįstama, kad 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo jau atitinka reikalavimą sudaryti operatoriaus saugumo planą.

Kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius, sudaręs operatoriaus saugumo planą, turėtų pateikti jį atitinkamos valstybės narės valdžios institucijai. Kiekviena valstybė narė sukuria operatoriaus saugumo planų priežiūros sistemą, kuri užtikrins, kad Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius gaus pakankamai atsiliepimų apie operatoriaus saugumo plano kokybę ir visų pirma apie rizikos ir grėsmės vertinimo tinkamumą.

6 straipsnis – saugumo ryšių palaikymo pareigūnas (angl. SLO). Pagal 6 straipsnį reikalaujama, kad visi Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai turi paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną. Saugumo ryšių palaikymo pareigūnas bus asmuo ryšiams saugumo klausimais tarp Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir valstybių narių atitinkamų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos valdžios institucijų. Taigi saugumo ryšių palaikymo pareigūnas iš valstybės narės valdžios institucijų gaus visą svarbią su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusią informaciją ir bus atsakingas už atitinkamos informacijos iš Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pateikimą valstybei narei.

7 straipsnis – ataskaitų teikimas. 7 straipsniu nustatomos kelios ataskaitų teikimo priemonės. Reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė atliktų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų rizikos ir grėsmės vertinimą. Ši informacija taps valstybių narių dialogo saugumo (priežiūros) klausimais su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais pagrindu, kaip nurodyta 5 straipsnyje. Kadangi 5 straipsnyje reikalaujama, kad Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai sudarytų operatoriaus saugumo planus ir juos pateiktų valstybės narės valdžios institucijoms, prašoma, kad kiekviena valstybė narė išsamiai apžvelgtų kiekvienam ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sektoriui būdingas pažeidžiamumo, grėsmės bei rizikos rūšis ir šią informaciją pateiktų Komisijai. Šia informacija Komisija remsis vertindama, ar gali prireikti papildomų apsaugos priemonių. Vėliau šią informaciją bus galima panaudoti atliekant poveikio vertinimus, kurie papildys ateityje rengsimus šios srities pasiūlymus.

Šiame straipsnyje taip pat yra numatyta kurti bendras metodikas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams gresiančio pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimui atlikti. Tokios bendros metodikos bus priimtos taikant komitologijos procedūrą.

8 straipsnis – Komisijos pagalba Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. Komisija Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams padės leisdama jiems pasinaudoti turima su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia gerąja patirtimi ir metodikomis. Komisija įsipareigos rinkti tokią informaciją iš įvairių šaltinių (pvz., valstybių narių, savo pačios atliekamos veiklos) ir leis susijusiems asmenims ja pasinaudoti.

9 straipsnis – ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijos ryšiams. Siekiant užtikrinti bendradarbiavimą ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimų koordinavimą, kiekviena valstybė narė turi paskirti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos instituciją ryšiams. Institucija ryšiams koordinuos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybėje narėje, su kitomis valstybėmis narėmis ir su Komisija.

10 straipsnis – konfidencialumas ir keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Konfidencialumas ir keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą su šia sritimi susijusioje veikloje yra svarbus ir delikatus darbo, susijusio su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga, elementas. Dėl šios priežasties direktyvoje nustatoma, Komisija ir valstybė narė turi imtis atitinkamų priemonių informacijai apsaugoti. Kiekvienam su įslaptinta informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą dirbančiam darbuotojui jo valstybės narės valdžios institucija turėtų suteikti atitinkamo apsaugos lygio leidimą.

11 straipsnis – komitetas. Kai kurios direktyvos dalys bus įgyvendinamos taikant komitologijos procedūrą. Komitetą sudarys ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijos ryšiams. Įgyvendinant 5 straipsnio 2 dalies tikslus bus taikoma konsultavimosi procedūra, taip siekiant atleisti konkrečius sektorius nuo įpareigojimo sudaryti operatoriaus saugumo planus.

Reglamentavimo procedūrą numatoma taikyti šiais atvejais:

- 3 straipsnio 1 dalis – bendrų ir konkrečiam sektoriui skirtų kriterijų, naudojamų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti, priėmimui;

- 3 straipsnio 2 dalis – 1 priede esančiam ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sektorių sąrašo daliniam pakeitimui;

- 4 straipsnio 2 dalis – Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašo projekto priėmimui;

- 5 straipsnio 2 dalis – konkrečiam sektoriui skirtų reikalavimų dėl operatoriaus saugumo planų parengimui;

- 7 straipsnio 2 dalis – bendrų ataskaitų apie nustatytą riziką, grėsmes ir pažeidžiamumą bendros formos sukūrimui;

- 7 straipsnio 4 dalis – bendrų metodikų rizikai, grėsmei ir pažeidžiamumui įvertinti kūrimui.

2006/0276 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 203 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę[3],

kadangi:

(1) 2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė parengti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategiją[4]. Į tai atsakydama Komisija 2004 m. spalio 20 d. priėmė Komunikatą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kovojant su terorizmu[5], kuriame pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima sustiprinti Europoje vykdomą teroristinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus prevenciją, pasirengimą jiems ir reakciją į šiuos išpuolius.

(2) 2005 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos[6], kurioje yra numatytos programos ir Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo (CIWIN) sukūrimo politikos alternatyvos. Atsiliepimai apie žaliąją knygą aiškiai rodo būtinybę sukurti Bendrijos sistemą ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti. Buvo pripažinta būtinybė padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos pajėgumą Europoje ir padėti sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą. Pabrėžta subsidiarumo principo ir suinteresuotųjų šalių dialogo svarba.

(3) 2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visoms pavojaus rūšims taikoma strategija, kurios prioritetas – pasipriešinimas terorizmo keliamoms grėsmėms. Pagal šią strategiją taikant ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos procedūras turėtų būti atsižvelgiama į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir gaivalines nelaimes, tačiau pirmenybė būtų teikiama terorizmo keliamai grėsmei. Jei nustatoma, kad ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriaus apsaugos priemonių lygis yra tinkamas konkrečiai didelio masto grėsmei, suinteresuotosios šalys dėmesį turėtų sutelkti į kitas grėsmes, kurių atžvilgiu jos vis dar yra pažeidžiamos.

(4) Šiuo metu pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą tenka valstybėms narėms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams. Taip turėtų ir likti.

(5) Bendrijoje yra konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba kitai valstybei narei nei ta, kurioje tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra. Tai gali būti tarpvalstybinis įvairius sektorius apimantis poveikis, atsiradęs dėl susijusios infrastruktūros objektų tarpusavio priklausomybės. Tokius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus reikėtų nustatyti ir jiems priskirti taikant bendrą tvarką. Būtinybė gerinti tokių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą turėtų būti įvertinama taikant bendrą sistemą. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų problemoms spręsti. EPCIP turėtų būti grindžiama tokiu bendradarbiavimu.

(6) Kadangi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje skirtingi sektoriai turi konkrečią patirtį, kompetenciją ir reikalavimus, Bendrijos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos strategija turėtų būti kuriama ir įgyvendinama atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir esamas sektoriaus priemones ES, nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis, įskaitant, jeigu taikytina, tarpvalstybinius abipusės pagalbos susitarimus tarp jau esančių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių. Atsižvelgiant į tai, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas prižiūrint ir valdant riziką, planuojant verslo tęstinumą ir veiklos atkūrimą po nelaimės yra reikšmingas, Bendrijos strategija reikės paskatinti visišką privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Norint palengvinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategijos konkrečiuose sektoriuose įgyvendinimą, reikia nustatyti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašą.

(7) Kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius parengia operatoriaus saugumo planą, nustatantį ypatingos svarbos turtą ir nurodantį atitinkamus su saugumu susijusius sprendimus jam apsaugoti. Sudarant operatoriaus saugumo planą reikėtų atsižvelgti į pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimus bei kitą susijusią valstybės narės valdžios institucijų pateiktą informaciją.

(8) Siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą su atitinkamomis nacionalinėmis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijomis, kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius turėtų paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną.

(9) Siekiant veiksmingai nustatyti konkrečių sektorių riziką, grėsmę jiems ir jų pažeidžiamumą, būtina palaikyti ryšius tiek tarp Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių ir valstybių narių, tiek tarp valstybių narių ir Komisijos. Kiekviena valstybė narė turėtų rinkti informaciją apie jos teritorijoje esančius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Komisijai valstybės narės turėtų pateikti bendrą informaciją apie pažeidžiamumą, grėsmę ir riziką, įskaitant svarbią informaciją apie galimas spragas ir sektorių tarpusavio priklausomybę, kuria remiantis, jei būtina, būtų rengiami konkretūs pasiūlymai, kaip gerinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą.

(10) Siekiant palengvinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimą, reikėtų sukurti bendras metodikas infrastruktūros objektų turto pažeidžiamumui, jam kylančiai grėsmei ir rizikai nustatyti bei klasifikuoti.

(11) Tik bendra sistema gali būti reikiamu Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos priemonių nuoseklaus įgyvendinimo pagrindu ir aiškiai apibrėžti visų susijusių suinteresuotųjų šalių atitinkamas pareigas. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams turėtų būti leidžiama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia gerąja patirtimi ir metodikomis.

(12) Veiksmingai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai būtinas ryšių palaikymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis. Tai geriausiai pasiekiama kiekvienoje valstybėje narėje paskyrus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijas ryšiams, kurios turėtų koordinuoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybės viduje ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis bei Komisija.

(13) Norint plėtoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiklą tose srityse, kuriose būtinas atitinkamas konfidencialumas, reikia užtikrinti sklandų ir saugų keitimąsi informacija remiantis šioje direktyvoje nustatyta sistema. Tam tikra informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą yra tokio pobūdžio, kad ją atskleidus būtų pakenkta viešojo intereso apsaugai visuomenės saugumo atžvilgiu. Reikėtų įslaptinti konkrečius faktus, susijusius su ypatingos svarbos infrastruktūros turtu, kurie gali būti panaudoti planuojant ar vykdant nepageidaujamą poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginiams sukeliančius veiksmus, o jais naudotis tiek Bendrijos, tiek valstybės narės lygmeniu leisti tik tiems, kuriems tai būtina.

(14) Keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūrą turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini tokie pasitikėjimu grįsti santykiai, kad įmonės ir organizacijos žinotų, jog jų įslaptinti duomenys bus pakankamai apsaugoti. Siekiant paskatinti keitimąsi informacija, pramonės sektoriui turėtų būti aišku, kad su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusios informacijos pateikimo nauda bus didesnė nei jai ir visuomenei plačiąja prasme tenkančios išlaidos. Dėl šios priežasties reikėtų skatinti keitimąsi informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą.

(15) Šia direktyva papildomos esamos sektoriaus priemonės Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse. Ten, kur Bendrijos mechanizmai jau taikomi, jie turėtų ir toliau būti taikomi, ir prisidės prie bendro šios direktyvos įgyvendinimo.

(16) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[7].

(17) Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent sukurti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarką bei bendrą būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategiją, valstybės narės negali veiksmingai įgyvendinti ir todėl dėl veiksmų masto juos galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, ši direktyva neapima daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(18) Šia direktyva atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas pagrindines teises ir pripažintus principus bei jų paisoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Dalykas

Šia direktyva nustatoma Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija.

2 straipsnisSąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

a) Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai turtas ar jo dalys, būtinos ypatingos svarbos visuomeninėms funkcijoms palaikyti, įskaitant tiekimo grandinę, sveikatą, saugą, saugumą, žmonių ekonominę ar socialinę gerovę.

b) Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų rimtai pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba vienai valstybei narei, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Tai apima poveikį dėl įvairių sektorių priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

c) Rimtumas – tai konkretaus infrastruktūros objekto veiklos sutrikdymo arba jo sunaikinimo padariniai atsižvelgiant į:

- poveikį visuomenei (poveikį patyrusių gyventojų skaičius);

- ekonominį poveikį (ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo svarba);

- poveikį aplinkai;

- politinį poveikį;

- psichologinį poveikį;

- pasekmes visuomenės sveikatai.

d) Pažeidžiamumas – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objekto konstrukcijos, įgyvendinimo ar veiklos elemento ypatybė, dėl kurios jis tampa jautrus jo veiklą trikdančiam ar naikinančiam grėsmės poveikiui, ir apima priklausomybę nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

e) Grėsmė – tai požymis, aplinkybė arba įvykis, galintis sutrikdyti ypatingos svarbos infrastruktūros objekto ar jo dalies veiklą arba jį sunaikinti.

f) Rizika – tai galimybė, kad savininko ir (arba) operatoriaus turto vertė bus prarasta, jai bus pakenkta arba bus patirta jo nuostolių, turtas bus prarastas arba pakeistas, ir tikimybė, kad esant konkrečiai grėsmei atsiras ypatingas pažeidžiamumas.

g) Informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą – tai konkretūs faktai, susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros turtu, kurie, juos atskleidus, gali būti panaudoti ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginių veiklai sutrikdyti arba nepageidaujamą poveikį jiems keliantiems veiksmams planuoti ir vykdyti.

3 straipsnisEuropos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymas

1. Bendri ir sektoriams skirti kriterijai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti priimami 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Juos iš dalies pakeisti galima 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Visiems ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriams horizontaliai taikomi bendri kriterijai nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam infrastruktūros objektui daromo jo veiklą trikdančio ar jį naikinančio poveikio rimtumą. Jie vėliausiai priimami [ praėjus vieneriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo ].

Sektoriams skirti kriterijai nustatomi prioritetiniams sektoriams atsižvelgiant į atskirų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių ypatumus ir dalyvaujant, jei tinkama, atitinkamoms suinteresuotosioms šalims. Jie priimami kiekvienam prioritetiniam sektoriui vėliausiai praėjus vieneriems metams nuo priskyrimo prie prioritetinio sektoriaus.

2. Prioritetinius sektorius, kurie išskiriami kuriant kriterijus, nustatytus šio straipsnio 1 dalyje, kiekvienais metais nustato Komisija iš I priede pateikto sąrašo.

I priedą galima iš dalies pakeisti taikant 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, jei tai neišplečia šios direktyvos taikymo srities.

3. Kiekviena valstybė narė nustato jos teritorijoje esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir jai poveikį daryti galinčius už jos teritorijos ribų esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kurie atitinka pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis priimtus kriterijus.

Vėliausiai per vienerius metus nuo atitinkamų kriterijų priėmimo kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie tokiu būdu nustatytus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, o paskui tai daro nuolatos.

4 straipsnisObjektų priskyrimas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams

1. Komisija, remdamasi pagal 3 straipsnio 3 dalį pateiktais pranešimais ir visa kita turima informacija, pasiūlo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kuriuos reikėtų priskirti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, sąrašą.

2. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašas patvirtinamas 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Šis sąrašas gali būti iš dalies keičiamas taikant 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

5 straipsnisOperatoriaus saugumo planai

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad kiekvieno jos teritorijoje esančio Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius sudarytų bei atnaujintų operatoriaus saugumo planą ir bent kartą per dvejus metus jį peržiūrėtų.

2. Operatoriaus saugumo plane nurodomas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros turtas ir nustatomi atitinkami su saugumu susiję sprendimai jo apsaugai užtikrinti remiantis II priedu. Konkrečiam sektoriui skirti reikalavimai dėl operatoriaus saugumo plano atsižvelgiant į esamas Bendrijos priemones gali būti priimti taikant 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

Komisija, veikdama pagal 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, gali nuspręsti, kad priemonių, taikomų konkretiems I priede išvardytiems sektoriams, laikymasis tenkina reikalavimą sudaryti ir atnaujinti operatoriaus saugumo planą.

3. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius per vienerius metus nuo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams atitinkamai valstybės narės valdžios institucijai pateikia operatoriaus saugumo planą.

Kai konkrečiam sektoriui skirti reikalavimai dėl operatoriaus saugumo plano yra priimami remiantis šio straipsnio 2 dalimi, operatoriaus saugumo planas atitinkamai valstybės narės institucijai pateikiamas tik per vienerius metus nuo konkrečių sektoriui skirtų reikalavimų priėmimo.

4. Kiekviena valstybė narė sukuria sistemą, užtikrinančią tinkamą ir reguliarią operatoriaus saugumo planų ir jų įgyvendinimo priežiūrą, pagrįstą pagal 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą atliktais rizikos ir grėsmės įvertinimais.

5. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo nustatytų reikalavimų laikymasis tenkina reikalavimą sudaryti operatoriaus saugumo planą.

6 straipsnis Saugumo ryšių palaikymo pareigūnai

1. Kiekviena valstybė narė savo teritorijoje esančių Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams nurodo paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną kaip asmenį ryšiams saugumo klausimais tarp infrastruktūros objekto savininko ir (arba) operatoriaus ir atitinkamų valstybės narės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos valdžios institucijų palaikyti. Saugumo ryšių palaikymo pareigūnas paskiriamas per vienerius metus nuo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams.

2. Kiekviena valstybė narė perduoda atitinkamą informaciją apie nustatytą riziką ir grėsmę atitinkamam Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto saugumo ryšių palaikymo pareigūnui.

7 straipsnis Ataskaitų teikimas

1. Kiekviena valstybė narė per vienerius metus nuo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams atlieka rizikos ir grėsmės jos teritorijoje esantiems Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams vertinimą.

2. Kiekviena valstybė narė per 18 mėnesių nuo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo priėmimo pateikia Komisijai ataskaitą, apibendrintai nurodydama kiekvienam I priede minimam sektoriui būdingą pažeidžiamumo, rizikos ir grėsmės pobūdį, o vėliau tai daro kartą per dvejus metus.

Bendra šių ataskaitų forma nustatoma taikant 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

3. Komisija, atsižvelgdama į sektorius, įvertina, ar Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams reikia ypatingų apsaugos priemonių.

4. Bendros metodikos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylančio pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimui atlikti gali būti kuriamos atsižvelgiant į sektorius pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

8 straipsnis Komisijos pagalba Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams

Komisija padeda Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų objektų savininkams ir (arba) operatoriams, leisdama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia turima gerąja patirtimi ir metodikomis.

9 straipsnisYpatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijos ryšiams

1. Kiekviena valstybė narė paskiria ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos instituciją ryšiams.

2. Institucija ryšiams koordinuoja ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos reikalus valstybėje narėje, su kitomis valstybėmis narėmis ir su Komisija.

10 straipsnis Konfidencialumas ir keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą

1. Taikant šią direktyvą, Komisija, remdamasi Sprendimu 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, imasi tinkamų priemonių informacijai, kuriai taikomas konfidencialumo reikalavimas, ir kuria ji naudojasi arba kurią jai pateikia valstybės narės, apsaugoti. Valstybės narės lygiaverčių priemonių imasi vadovaudamosi atitinkamomis nacionalinės teisės normomis. Deramas dėmesys turi būti skiriamas galimam esminių Bendrijos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių interesų pažeidimui.

2. Kiekvienam remiantis šia direktyva valstybės narės vardu su slapta informacija dirbančiam asmeniui ta valstybė narė suteikia atitinkamo apsaugos lygio leidimą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad valstybėms narėms arba Komisijai pateikta informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nėra naudojama kitais nei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tikslais.

11 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro kiekvienos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijos ryšiams atstovas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo.

4. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis Įgyvendinimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

13 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

14 straipsnisAdresatai

Ši direktyva skirta visoms valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

I PRIEDAS

Ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašas

Sektorius | Sektoriaus dalis |

I Energetika | 1 Naftos ir dujų gamyba, perdirbimas, apdorojimas, laikymas ir paskirstymas vamzdynais 2 Elektros gamyba ir perdavimas |

II Branduolinė pramonė | 3 Branduolinių medžiagų gamyba ir laikymas (perdirbimas) |

III Informacinės, ryšių technologijos (IRT) | 4 Informacinės sistemos ir tinklo apsauga 5 Įrankių automatizavimo ir kontrolės sistemos (SCADA ir kt.) 6 Internetas 7 Fiksuotojo telefoninio ryšio teikimas 8 Judriojo telefoninio ryšio teikimas 9 Radijo ryšys ir navigacija 10 Palydovinis ryšys 11 Transliavimas |

IV Vanduo | 12 Geriamojo vandens tiekimas 13 Vandens kokybės kontrolė 14 Vandens kiekio palaikymas ir kontrolė |

V Maisto produktai | 15 Maisto tiekimas, maisto saugos ir saugumo užtikrinimas |

VI Sveikata | 16 Medicininė ir stacionarinė priežiūra 17 Vaistai, serumai, skiepai ir medikamentai 18 Biolaboratorijos ir biomedžiagos |

VII Finansai | 19 Mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų infrastruktūra ir sistemos 20 Reguliuojamos rinkos |

VIII Transportas | 21 Kelių transportas 22 Geležinkelių transportas 23 Oro transportas 24 Vidaus vandens kelių transportas 25 Jūrų laivyba ir pervežimas jūra trumpais atstumais |

IX Chemijos pramonė | 26 Cheminių medžiagų gamyba ir laikymas (perdirbimas) 27 Vamzdynai pavojingiems kroviniams (cheminėms medžiagoms) |

X Kosminė erdvė | 28 Kosminė erdvė |

XI Mokslinių tyrimų infrastruktūra | 29 Mokslinių tyrimų infrastruktūra |

II PRIEDAS

Operatoriaus saugumo planas (OSP)

Operatoriaus saugumo plane nurodomas ypatingos svarbos infrastruktūros savininkų ir operatorių turtas bei atitinkami su saugumu susiję sprendimai jų apsaugai užtikrinti. Operatoriaus saugumo plane mažiausiai nurodomas:

- svarbaus turto nustatymas;

- rizikos analizė, pagrįsta didelės grėsmės scenarijais, kiekvieno turtinio objekto pažeidžiamumu ir galimu poveikiu;

- atsakomųjų priemonių ir procedūrų nustatymas, pasirinkimas ir išdėstymas pagal svarbą išskiriant:

- Laipsniškas saugumo priemones , kurių imamasi atsižvelgiant į kintamą rizikos ir grėsmės laipsnį.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Politikos sritis (-ys): Teisingumas ir vidaus reikalai Veiklos rūšis: Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga |

VEIKLOS RūšIS: Tarybos direktyva dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo |

1. BIUDŽETO EILUTĖ (-ĖS) IR PAVADINIMAS (-AI)

Netaikoma.

2. BENDRI FINANSINIAI DUOMENYS

2.1. Visa priemonei skirta suma (B dalis): mln. EUR įsipareigojimui

Netaikoma.

2.2. Taikymo laikotarpis:

2006 m. pradžia.

2.3. Bendra daugiametė išlaidų sąmata:

(a) Įsipareigojimų asignavimų ir (arba) mokėjimų asignavimų tvarkaraštis (finansinė intervencija) ( žr. 6.1.1 punktą )

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

[2006] | [2007] | [2008] | [2009] | [2010] | [2011] | Iš viso |

Įsipareigojimai | - | - | - | - | - | - | - |

Mokėjimai | - | - | - | - | - | - | - |

(b) Techninė ir administracinė pagalba bei veiklos rėmimo išlaidos ( žr. 6.1.2 punktą )

Įsipareigojimai | - | - | - | - | - | - | - |

Mokėjimai | - | - | - | - | - | - | - |

a+b tarpinė suma | - | - | - | - | - | - | - |

Įsipareigojimai | - | - | - | - | - | - | - |

Mokėjimai | - | - | - | - | - | - | - |

Įsipareigojimai (mokėjimai) | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 |

IŠ VISO a+b+c | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 |

Įsipareigojimai | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 |

Mokėjimai | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 | 1,280 |

2.4. Suderinamumas su finansiniu programavimu ir finansine perspektyva

Ši direktyva atitinka 2007–2013 m. Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programą.

2.5. Finansinis poveikis įplaukoms:

Neseniai priimta 2007–2013 m. Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa (137,5 mln. eurų), kuri yra Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalis, prisidės prie EPCIP programos įgyvendinimo apsaugant nuo rizikos jų saugumui ir tokius fizinius išteklius, paslaugas, informacinių technologijų įrangą, tinklus bei turtą tokių infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius ar juos sunaikinus būtų padaryta didelė žala ypatingos svarbos visuomeninėms funkcijoms. Programos taikymo sritis yra ribota, kadangi ji neapima su technine kompiuterio įranga ar kita įranga susijusių investicijų. Ši programa nėra taikoma toms sritims, kurios patenka į kitų finansinių priemonių taikymo sritį, konkrečiai į ypatingais nenumatytais atvejais taikomos greitojo reagavimo priemonės sritį.

Prevencijos ir parengties atžvilgiu šios programos tikslas yra:

a) skatinti, populiarinti ir remti rizikos ir grėsmės ypatingos svarbos infrastruktūros objektams vertinimus, įskaitant vietoje atliekamus įvertinimus siekiant nustatyti grėsmę, pažeidžiamumą ir būtinybę padidinti jų saugumą;

b) skatinti ir remti bendras veiklos priemones siekiant gerinti saugumą tarpvalstybinėse tiekimo grandinėse, jeigu konkurencijos taisyklės vidaus rinkoje nebus iškreipiamos;

c) skatinti ir remti būtiniausių saugumo reikalavimų kūrimą, keitimąsi gerąja patirtimi, rizikos vertinimo priemonėmis, metodikomis skirtingų sektorių infrastruktūrai palyginti ir pirmumo tvarkai nustatyti, pažeidžiamumo ir tarpusavio priklausomybės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugoje analize;

d) Bendrijos mastu skatinti ir remti koordinavimą ir bendradarbiavimą ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje. Jei reikia, kurti pasiūlymus dėl būtiniausių apsaugos priemonių ir bendrų gairių.

Padarinių valdymo atžvilgiu šios programos tikslas yra:

a) skatinti, populiarinti ir remti keitimąsi žiniomis, patyrimu ir technologijomis;

b) skatinti, populiarinti ir remti atitinkamos metodikos ir nepaprastosios padėties planų rengimą;

c) užtikrinti neatidėliotiną specialių su saugumu susijusių kompetencijos teikimą taikant bendro krizės valdymo, greito įspėjimo apie pavojų ir civilinės saugos mechanizmus.

Šis pasiūlymas neturi jokio finansinio poveikio įplaukoms.

3. BIUDŽETO YPATYBĖS

4. TEISINIS PAGRINDAS

Pasiūlymo teisinis pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsnis.

5. APRAŠYMAS IR PAGRINDAS

5.1. Bendrijos intervencijos poreikis

5.1.1. Tikslai

Kadangi valstybių narių ypatingos infrastruktūros objektų apsaugos strategijos ir teisės tradicijos skiriasi, direktyva yra labiausiai tinkama priemonė bendrai EPCIP sistemai sukurti. Pateikiant įvairių pagrindinių idėjų ir suteikiant galimybę valstybėms narėms pasinaudoti jų poreikius labiausiai atitinkančiomis strategijomis, galima visiškai įgyvendinti EPCIP tikslus, kartu pasinaudojant ir jau pasiektais rezultatais.

5.1.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus ex ante vertinimą

Dėl EPCIP kūrimo buvo konsultuojamasi su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis. Tai buvo daroma šiais būdais:

- Surengti neoficialūs susitikimai su privačiojo sektoriaus atstovais. Surengta daug neoficialių susitikimų su konkrečių privačiojo verslo įmonių bei pramonės asociacijų atstovais.

5.2. Numatoma priemonė ir susitarimai dėl biudžetinės intervencijos

Poveikis biudžetui įvertintas pridėtoje finansinėje pažymoje.

5.3. Įgyvendinimo metodai

Tai yra direktyva, todėl joks biudžetinio įgyvendinimo metodas nereikalingas.

6. FINANSINIS POVEIKIS

6.1. Bendras finansinis poveikis B daliai – (per visą programavimo laikotarpį)

6.1.1. Finansinė intervencija

Netaikoma.

6.1.2. Techninė ir administracinė pagalba, veiklos rėmimo išlaidos ir IT išlaidos (įsipareigojimų asignavimai)

Netaikoma.

6.2. Išlaidų apskaičiavimas kiekvienai B dalyje numatytai priemonei (per visą programavimo laikotarpį)

Netaikoma.

7. POVEIKIS DARBUOTOJŲ IR ADMINISTRACINĖMS IŠLAIDOMS

7.1. Poveikis žmogiškiesiems ištekliams

Etatų rūšis | Darbuotojai, skiriami priemonei įgyvendinti iš esamų išteklių | Iš viso | Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas |

Nuolatinių etatų skaičius | Laikinųjų etatų skaičius |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai | A B C | 8 A 1 B | 1 C | 10 | Informacijos rinkimas ir tvarkymas Komiteto posėdžių rengimas |

Kiti žmogiškieji ištekliai |

Iš viso | 9 | 1 | 10 |

Žmogiškųjų ir administracinių išteklių poreikiai bus finansuojami iš administruojančio GD metinių asignavimų pagal metinę asignavimų procedūrą.

7.2. Bendras žmogiškųjų išteklių finansinis poveikis

Žmogiškųjų išteklių rūšis | Suma (EUR) | Apskaičiavimo metodas* |

Pareigūnai Laikinieji darbuotojai | 1 080 000 48 000 | (108 000 x 10 = 1 080 000 4 000 x 12 = 48 000 |

Kiti žmogiškieji ištekliai (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso | 1 128 000 |

Dvylikos mėnesių visų išlaidų suma.

7.3. Kitos su priemone susijusios administracinės išlaidos

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | Suma (EUR) | Apskaičiavimo metodas |

Bendri asignavimai (A7 antraštė) A0701 – Komandiruotės A07030 – Posėdžiai A07031 – Privalomi komitetai A07032 – Neprivalomi komitetai A07040 – Konferencijos A0705 – Tyrimai ir konsultacijos Kitos išlaidos (nurodyti) | 24 000 - 128 000 - - - | 2000 x 12 mėnesių = 24 000 - 32 000 x 4 posėdžiai per metus =128 000 - - - |

Informacinės sistemos (A-5001/A-4300) | - | - |

Kitos išlaidos – A dalis (nurodyti) |

Iš viso | 152 000 |

Dvylikos mėnesių visų išlaidų suma.

Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

I Iš viso per metus (7.2 + 7.3) II. Priemonės trukmė III. Bendros priemonės išlaidos (I x II) | 1 280 000 nuolatinis procesas |

8. TOLESNĖS PRIEMONĖS IR VERTINIMAS

8.1. Tolesnės priemonės

Netaikoma.

8.2. Numatyto vertinimo tvarka ir tvarkaraštis

Netaikoma.

9. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Netaikoma.

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL C […], […], p. […].

[4] Tarybos dokumentas 10679/2/04 REV 2.

[5] KOM(2004) 702.

[6] KOM(2005) 576.

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

52006PC0787