[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 4.12.2006

KOM(2006) 760 galutinis

2006/0253 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti √ kapitalo pritraukimui ∏

(Nauja redakcija)

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

SANTRAUKA

Šis pasiūlymas pateikiamas dėl Tarybos direktyvos 69/335/EEB[1] išdėstymo nauja redakcija. Pasiūlymu siekiama supaprastinti labai sudėtingą Bendrijos teisės aktą, palaipsniui panaikinti kapitalo mokestį, kuris, kaip pripažįstama, yra didelė ES bendrovių vystymosi kliūtis, ir sugriežtinti draudimą nustatyti kitus panašius mokesčius ar juos taikyti.

Direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių taikymą kapitalo pritraukimui. Tuo metu, kai direktyva buvo priimta, ja siekta:

a) suderinti kapitalo pritraukimo mokesčių struktūrą ir normas; ir

b) neleisti, kad valstybės narės nustatytų kitus panašius mokesčius arba juos taikytų.

Pirmą kartą ši direktyva buvo iš dalies pakeista 1973 m. Direktyvomis 73/79/EEB[2] ir 73/80/EEB[3], kuomet buvo nustatyta įprastinė 1 % kapitalo mokesčio norma ir numatyta, kad sumažinta norma, taikoma tam tikroms bendrovių pertvarkymo operacijoms, gali būti nuo 0 % iki 0,5 %. 1974 m. direktyva buvo dar kartą iš dalies pakeista Direktyva 74/553/EEB[4], kurioje patikslinta, kad minimalus apmokestinimo pagrindas yra bendrovės akcijų (dalių) tikroji vertė. Galiausiai, 1985 m. Direktyva 85/303/EEB[5] buvo pripažinta, kad kapitalo mokestis turėtų būti visiškai panaikintas atsižvelgiant į jo žalingą ekonominį poveikį. Tačiau kai kurios valstybės narės nepritarė tokiam mokestinių pajamų praradimui; ir valstybėms narėms buvo suteikta galimybė arba neapmokestinti sandorių, arba jiems taikyti vieną mokesčio normą, kuri turi būti ne didesnė kaip 1 %. Netiesioginė esamos padėties nekeitimo prievolė neleido valstybėms narėms nustatyti kapitalo mokesčio po to, kai jos nustoja jį taikiusios.

Nuo 1985 m. laikytasi nuostatos, kad kapitalo mokestis turi būti panaikintas. Atsakydamos į žalingą kapitalo mokesčio ekonominį poveikį, daugelis valstybių narių jį panaikino. Jungtinė Karalystė kapitalo mokestį panaikino 1988 m., Vokietija ir Prancūzija – 1992 m., Danija – 1993 m., o Italija – 2000 m. Paskutinės kapitalo mokestį panaikino Airija (nuo 2005 m. gruodžio 7 d.) ir Belgija bei Nyderlandai (nuo 2006 m. sausio 1 d.). Taigi jį tebetaiko tik 7 valstybės narės (Graikija, Ispanija, Kipras, Liuksemburgas, Austrija, Lenkija, Portugalija) iš 25. Lenkijoje ir Portugalijoje taikomo kapitalo mokesčio norma jau yra 0,5 % arba mažesnė; Kipras taiko 0,6 % mokesčio normą. Likusiose 4 valstybėse narėse norma yra 1,0 %.

ES Lisabonoje išsikėlė strateginį tikslą tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje, kurioje tvarus ekonomikos augimas būtų suderintas su didesniu bei geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda. Siekiant Lisabonos strategijos tikslų, nauja redakcija išdėstytoje direktyvoje siūloma iki 2008 m. nustatyti 0,5 % kapitalo mokesčio normos ribą ir šį mokestį palaipsniui panaikinti. Manoma, kad 2010 m. būtų tinkamas laikas kapitalo mokesčiui panaikinti. 2010 m. valstybės narės bus turėjusios 25 metus savo fiskalinei tvarkai pritaikyti ir pasirengti mokesčio panaikinimui.

Nauja redakcija išdėstomą direktyvą sudaro dvi dalys – taip atspindima padėtis, kuriai direktyva faktiškai taikoma, ir atsižvelgiama į tai, kad šia direktyva nuo jos pakeitimo 1985 m. siekiama panaikinti kapitalo mokestį. Pirmojoje dalyje pateikiamos pagrindinės taisyklės, draudžiančios taikyti kapitalo mokestį ir kitus panašius mokesčius. Antrojoje dalyje nustatomos specialios kapitalo mokesčio taikymo nuostatos, galiojančios toms valstybėms narėms, kurios per laikotarpį, skirtą laipsniškai panaikinti kapitalo mokestį, nuspręs toliau jį taikyti. Kai visos valstybės narės bus panaikinusios kapitalo mokestį, antrosios dalies nuostatos nebeteks galios, o pirmoji direktyvos dalis bus taikoma toliau.

Su valstybėmis narėmis buvo konsultuojamasi dėl siūlomų pakeitimų techniniu lygiu. Kaip patvirtino konsultacijų rezultatai, reikalinga nauja direktyvos redakcija, kad būtų patikslintos direktyvos nuostatos ir kad idealiu atveju kapitalo mokestis būtų palaipsniui panaikintas.

PASTABOS DĖL STRAIPSNIŲ

OBJEKTAS

1 straipsnyje pateikiamas naujas įvadas, kuris pridedamas siekiant paaiškinti, kam taikoma ši direktyva. Kaip teigiama šiame straipsnyje, direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių taikymą kapitalo įnašams į kapitalo bendroves, restruktūrizavimo operacijoms, susijusioms su kapitalo bendrovėmis, ir tam tikrų akcinės bendrovės obligacijų bei vertybinių popierių išleidimui. Nors šis straipsnis yra naujas, juo direktyva iš esmės nekeičiama, nes čia pateikiamą informaciją galima rasti ankstesniuose 10 ir 11 straipsniuose.

KAPITALO BENDROVė

2 straipsnis yra iš esmės toks pats kaip ankstesnis 3 straipsnis. Jame apibrėžiamos kapitalo bendrovės, kurioms taikoma direktyva. „Kapitalo bendrovės“ apibrėžtis iš principo nepakeista, tik ankstesnio 3 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktas bendrovių, įsteigtų pagal valstybių narių nacionalinę teisę, sąrašas dabar pateikiamas atskirai I priede. Taip padaryta dėl to, kad jis yra ilgas ir techninio pobūdžio.

Siekiant užtikrinti nuoseklų terminų vartojimą, paprastai naudotos nuorodos į „bendrovę, firmą, asociaciją ar juridinį asmenį“ visoje direktyvoje (t. y. 3 straipsnio e ir f punktuose, 5 straipsnio 1 dalies c punkte, 5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje, 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 6 straipsnio 2 dalyje) pakeistos nuoroda „kapitalo bendrovė“.

2 straipsnio 2 dalis atitinka ankstesnio 3 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį ir lieka nepakeista. 2 straipsnio 2 dalimi siekiama užkirsti kelią tam, kad dėl pasirinktos teisinės formos iš principo lygiaverčiai veiklai nebūtų taikomos skirtingos apmokestinimo taisyklės.

Redakciniais tikslais ankstesnio 3 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys perkeltas į 9 straipsnį. Pagal šią nuostatą valstybės narės taikydamos kapitalo mokestį neprivalo laikyti tam tikrų subjektų kapitalo bendrovėmis. Kadangi ši išimtis taikoma tik tais atvejais, kai kapitalo mokestis gali būti imamas, šią nuostatą geriau įtraukti į direktyvos III skyrių.

KAPITALO įNAšAI

3 straipsnyje išvardijami sandoriai, kuriems taikoma direktyva, ir taip nustatomas naujas terminas „kapitalo įnašai“. Visi šie sandoriai yra susiję su kapitalo ar turto perleidimu kapitalo bendrovei arba dėl jų faktiškai padidėja bendrovės kapitalas ar turtas; apskritai jie yra tokie patys, kaip ankstesnio 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti sandoriai. Tačiau tam tikros restruktūrizavimo operacijos, kurioms buvo taikoma ankstesnio 4 straipsnio 1 dalis, dabar apibrėžiamos atskirai 4 straipsnyje, todėl 3 straipsnio įvadinė dalis yra esminis pakeitimas.

Ankstesnio 4 straipsnio nuostatos, skirtos specialiai kapitalo mokesčiui, dabar perkeliamos į 10 straipsnį, nes jos svarbios tik valstybėms narėms, kurios toliau taiko kapitalo mokestį. 3 straipsnio a–d punktuose nurodyti kapitalo įnašai atitinka ankstesnio 4 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytus sandorius. 3 straipsnio a ir f punktuose pateikiamos nuostatos dėl kapitalo bendrovės faktinio valdymo centro arba registruotos buveinės perkėlimo iš trečiosios šalies į valstybę narę. Šie punktai atitinka ankstesnio 4 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, išskyrus juose nustatytą sąlygą, kad atitinkamoje valstybėje narėje kapitalo bendrovė turi būti laikoma kapitalo bendrove. Kadangi ši sąlyga svarbi tik kapitalo mokestį taikančioms valstybėms narėms, ją dabar galima rasti 9 straipsnyje.

Ankstesnio 4 straipsnio 1 dalies g ir h punktai dėl tam tikrų subjektų faktinio valdymo centro arba registruotos buveinės perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą buvo išbraukti siekiant supaprastinti kapitalo įnašų apibrėžtį. Tai esminis pakeitimas, nes šie sandoriai buvo apmokestinami kapitalo mokesčiu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šių nuostatų taikymo sritis yra gana ribota. Pirma, jos yra susijusios tik su subjekto, nurodyto 2 straipsnio 2 dalyje, faktinio valdymo centro perkėlimu arba subjekto, nurodyto 2 straipsnio 2 dalyje, kurio faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, registruotos buveinės perkėlimu iš vienos valstybės narės į kitą. Antra, šios nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu abi minėtosios valstybės narės faktiškai taiko kapitalo mokestį. Be to, atitinkamas subjektas turi būti laikomas kapitalo bendrove valstybėje narėje, į kurią, o ne iš kurios perkeliamas faktinio valdymo centras arba registruota buveinė. Perkėlimą pagal ankstesnius g ir h punktus dabar reglamentuoja 5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis ir tai reiškia, kad jam negali būti taikomas joks netiesioginis mokestis.

3 straipsnio g–j punktai atitinka ankstesnio 4 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos a–d punktus ir lieka nepakeisti.

Ankstesnio 4 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa leidžia Graikijai pasirinkti, kuriuos iš ankstesniame 4 straipsnyje išvardytų sandorių ji apmokestins kapitalo mokesčiu. Graikija pasirinko, ir todėl ši nuostata buvo išbraukta.

RESTRUKTūRIZAVIMO OPERACIJOS

4 straipsnyje nurodyta, kad tam tikros „restruktūrizavimo operacijų“ rūšys neturi būti laikomos kapitalo įnašais, kaip apibrėžta 3 straipsnyje. Pagal dabartinę taisyklę, t. y. ankstesnį 4 straipsnį, direktyva taikoma restruktūrizavimo operacijai tik tuo atveju, jeigu ta operacija yra susijusi su atitinkamos kapitalo bendrovės kapitalo arba turto padidėjimu (žr. bylą C-152/97 [6] ). Pagal 4 straipsnyje pateiktą restruktūrizavimo operacijų apibrėžtį toks padidėjimas nebėra būtinas, taigi direktyva bus taikoma tokioms restruktūrizavimo operacijoms neatsižvelgiant į tai, ar dėl jų padidėja kapitalas, ar ne. Tai esminis pakeitimas, nes išplečiama direktyvos taikymo sritis.

4 straipsnyje apibrėžtas restruktūrizavimo operacijas sudaro dvi jungimo rūšys: a) jungimas turto įnašais ir b) jungimas apsikeičiant akcijomis (dalimis). Abejais atvejais nustatoma sąlyga, kad bent jau iš dalies atsilyginama vertybiniais popieriais, sudarančiais įsigyjančiosios bendrovės kapitalą. Iš principo pirminis restruktūrizavimo operacijų apibrėžties šaltinis – ankstesnio 7 straipsnio 1 dalis su pakeitimais, padarytais Direktyva 85/303/EEB.

Ankstesnio 7 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta dabartine redakcija 1985 m. pakeitimu, kuriuo buvo netiesiogiai panaikinti ir pakeisti ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies b ir bb punktai. Pagal ankstesnio 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi atleisti nuo kapitalo mokesčio sandorius, kurie 1984 m. liepos 1 d. buvo atleisti nuo šio mokesčio arba apmokestinami taikant 0,5 % ar mažesnę mokesčio normą. Šie sandoriai – tai dvi ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies b ir bb punktuose minimos jungimo rūšys, o dėl esamos padėties nekeitimo nuostatos ankstesni b ir bb punktai tebėra esminiai aiškinant direktyvą ir todėl jie vėl įrašomi 4 straipsnyje.

4 straipsnio a punkte aprašyta restruktūrizavimo operacija iš principo atitinka ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies b punkte aprašytą operaciją, t. y. restruktūrizavimo operaciją, kai kapitalo bendrovės perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus arba savo verslo dalis kitoms kapitalo bendrovėms. 4 straipsnio a punkto redakcija šiek tiek skiriasi nuo ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies b punkto redakcijos. Pavyzdžiui, žodžiai „verslo dalys“ dabar pakeisti žodžiais: „veiklos padaliniai“ dėl Teismo argumentų byloje C-164/90[7] dėl ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies b ir bb punktų. Teismas savo sprendimo motyvacinės dalies 22 punkte nurodė, kad:

„Iš 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir ypač iš jame pateiktos nuorodos į sąvoką „turtas ir įsipareigojimai“ akivaizdu, kad tai susiję su atveju, kai viena bendrovė kitai bendrovei perleidžia įvairius elementus, kurie, neatsižvelgiant į tai, ar sudaro visą ar tik dalį jos turto ir įsipareigojimų, sukuria subjektą, pajėgų veikti nepriklausomai.“

Be to, terminas „veiklos padalinys“ pasirinktas siekiant šios direktyvos terminiją suderinti su 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą[8], terminija.

4 straipsnio a punkto redakcija taip pat skiriasi dėl atlygio. Pagal ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies b punktą atlyginama tiktai išduodant įsigyjančiosios bendrovės akcijas (dalis), nors kai kuriose valstybėse narėse atlygis gali būti imamas grynaisiais pinigais, jei tokio mokėjimo suma neviršija 10 % nominaliosios akcijų (dalių) vertės. Pagal 4 straipsnio a punktą kaip atlygis gali būti imama didesnė grynųjų pinigų suma, nes tik dalį atlygio už perleidimą turi sudaryti vertybiniai popieriai. Šie pakeitimai, kuriais supaprastinama restruktūrizavimo operacijų apibrėžtis, yra esminiai pakeitimai.

4 straipsnio b punkte aprašyta restruktūrizavimo operacija iš principo atitinka ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies bb punkte aprašytą operaciją, t. y. restruktūrizavimo operaciją, kai kapitalo bendrovė įsigyją akcijų (dalių), sudarančių ne mažiau kaip 75 % kitos kapitalo bendrovės išleisto akcinio kapitalo. Tačiau 4 straipsnio b punkto redakcija pakeista, nes jame nustatyta, kad įsigytos akcijos (dalys) turi sudaryti didžiąją balsavimo teisių dalį. Naujoji redakcija suderinta su Direktyvos 90/434/EEB terminija. Be to, pagal 4 straipsnio b punktą atlygį tik iš dalies turi sudaryti įsigyjančiosios bendrovės vertybiniai popieriai, o pagal ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies bb punktą atlygį iš principo turi sudaryti vien tik tokie vertybiniai popieriai. Be to, nebenustatytas penkerių metų susigrąžinimo laikotarpis, nurodytas ankstesnio bb punkto antrojoje pastraipoje. Šie pakeitimai, kuriais supaprastinama restruktūrizavimo operacijų apibrėžtis, yra esminiai pakeitimai.

SANDORIAI, KURIE NėRA NETIESIOGINIų MOKESčIų OBJEKTAS

5 straipsnyje nustatyta pagrindinė direktyvos taisyklė, kad valstybės narės neturi apmokestinti kapitalo bendrovių jokios rūšies netiesioginiais mokesčiais, taikomais kapitalo pritraukimui. Šis straipsnis iš dalies grindžiamas bendru draudimu, nustatytu ankstesniame 10 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kapitalo bendrovės ir kapitalo bendrovėmis laikomi subjektai negali būti apmokestinami jokiais mokesčiais, išskyrus kapitalo mokestį, taikomais kapitalo pritraukimui. Tačiau 5 straipsnyje nustatyto draudimo taikymo sritis yra platesnė nei ankstesnio 10 straipsnio, nes juo draudžiamas ir kapitalo mokestis. Taigi tai esminis pakeitimas.

5 straipsnio 1 dalies a–c punktai atitinka ankstesnio 10 straipsnio a–c punktus. 5 straipsnio 1 dalies d punktas atitinka ankstesnio 4 straipsnio 3 dalį, tačiau 5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunkčio taikymo sritis yra platesnė nei ankstesnio 4 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sritis. 5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje specialiai nustatyta, kad kapitalo bendrovės faktinio valdymo centro arba registruotos buveinės perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą neturi būti apmokestinamas netiesioginiais mokesčiais; o pagal ankstesnio 4 straipsnio 3 dalies b punktą toks perkėlimas neapmokestinamas tik tuo atveju, jeigu atitinkamas subjektas apmokestinimo kapitalo mokesčiu tikslais abiejose valstybėse narėse yra laikomas kapitalo bendrove. Iš naujosios 5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunkčio redakcijos matyti, kad išbraukti ankstesnio 4 straipsnio 1 dalies g ir h punktai.

5 straipsnio 1 dalies e punktas yra naujas ir jame konkrečiai nustatyta, kad 4 straipsnyje minimos restruktūrizavimo operacijos nėra netiesioginių mokesčių objektas. Viena vertus, restruktūrizavimo operacijos, kurioms pirmiau buvo taikomas ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies b punktas, o dabar 4 straipsnio a punktas, yra neapmokestinamos kapitalo mokesčiu nuo 1985 m. pakeitimo. Kita vertus, valstybės narės, kurios 1984 m. liepos 1 d. (arba jų stojimo dieną) restruktūrizavimo operacijoms, kurioms taikomas ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies bb punktas, o dabar 4 straipsnio b punktas, taikė įprastos normos kapitalo mokestį, turėjo galimybę ir toliau jį taikyti pagal ankstesnio 7 straipsnio 1 dalį. Šios galimybės nebėra, nes restruktūrizavimo operacijos nepriskiriamos sandoriams, kurie gali būti kapitalo mokesčio objektas. Todėl 5 straipsnio 1 dalies e punktas yra esminis pakeitimas, turintis įtakos valstybėms narėms, kurios šiuo metu taiko kapitalo mokestį minėtoms restruktūrizavimo operacijoms.

Kai kurios šiuo metu 4 straipsnyje nurodytos restruktūrizavimo operacijos, t. y. jungimas, dėl kurio kapitalas nepadidėja , anksčiau nepriklausė direktyvos taikymo sričiai, todėl valstybės narės galėjo savo nuožiūra šioms restruktūrizavimo operacijoms taikyti netiesioginius mokesčius. Pagal 5 straipsnio 1 dalies e punktą valstybės narės to daryti nebegali. Tai esminis pakeitimas, turintis įtakos visoms valstybėms narėms, kurios šiuo metu restruktūrizavimo operacijas, dėl kurių nepadidėja kapitalas, apmokestina netiesioginiais mokesčiais.

5 straipsnio 2 dalis atitinka ankstesnį 11 straipsnį ir lieka nepakeista. 5 straipsnio 2 dalyje draudžiama apmokestinti tam tikrų rūšių veiklą, kuri kitaip būtų prilyginta netiesioginiais mokesčiais apmokestinamiems sandoriams.

KITI MOKESčIAI IR PRIDėTINėS VERTėS MOKESTIS

6 straipsnyje išvardijami vien tik tie mokesčiai ir kiti mokėjimai, kuriuos valstybės narės gali taikyti 5 straipsnyje minimiems sandoriams. 6 straipsnis atitinka ankstesnį 12 straipsnį ir lieka nepakeistas, išskyrus kelis redakcinius pakeitimus.

KAPITALO MOKESčIO TAIKYMAS TAM TIKROSE VALSTYBėSE NARėSE

7 straipsnyje nustatyta, kad terminas „kapitalo mokestis“ apibrėžiamas kaip mokestis, taikomas kapitalo įnašams į kapitalo bendroves. Ši nuostata iš dalies atitinka ankstesnį 1 straipsnį.

Pagal 5 straipsnį kapitalo mokestis iš principo neturi būti taikomas. Vis dėlto, 7 straipsnyje nustatyta, kad tam tikros valstybės narės gali ribotą laikotarpį taikyti kapitalo mokestį. Ši nuostata, kuri iš dalies remiasi ankstesniojo 7 straipsnio 2 dalimi, reiškia, kad daromi keli esminiai pakeitimai.

Tik 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sandoriai, t. y. kapitalo įnašai, gali būti kapitalo mokesčio objektas. Tai reiškia, kad 4 straipsnio b punkte nurodytų rūšių restruktūrizavimo operacijos nebėra kapitalo mokesčio objektas.

Valstybės narės, kurios 2006 m. sausio 1 d. faktiškai taikė kapitalo mokestį, gali nuspręsti ir toliau jį taikyti. Konkreti data numatoma siekiant specialiai nustatyti, kad paliekama galioti esama padėtis, kai tik 7 iš 25 valstybių narių taiko kapitalo mokestį. Šia nuostata užtikrinama, kad valstybės narės, kurios tą dieną netaikė kapitalo mokesčio arba kurios nustojo jį taikyti po tos dienos, negalėtų jo vėl nustatyti. Iš esmės, direktyvos tikslas (pirmiausia po jo dalinio pakeitimo 1985 m.) buvo aiškinamas kaip jau sudarantis netiesioginę esamos padėties nekeitimo prievolę. Todėl generalinis advokatas p. Fennelly savo nuomonėje C-350/98 aiškiai nurodė, kad valstybės narės neturi teisės direktyvoje išvardytiems sandoriams nustatyti naujus kapitalo mokesčius po to, kai nusprendžia jų netaikyti. Teisingumo Teismas šią argumentaciją palaikė 1999 m. lapkričio 11 d. sprendime[9]. 7 straipsnyje numatyta bendroji esamos padėties nekeitimo prievolė konsoliduoja netiesioginę esamos padėties nekeitimo prievolę ir pakeičia ankstesnio 4 straipsnio 2 dalyje ir ankstesniame 8 straipsnyje nurodytas esamos padėties nekeitimo prievoles.

Galiausiai, pagal 7 straipsnį kapitalo mokestis turi būti panaikintas.

KAPITALO MOKESčIO NORMA

8 straipsnyje numatyta, kad turi būti nustatyta viena kapitalo mokesčio norma. Ši nuostata nepakeista ir atitinka ankstesnio 7 straipsnio 2 dalį. Be to, 8 straipsnyje numatyta, kad kapitalo mokesčio norma neturi būti didesnė už normą, kurią valstybės narės taikė 2006 m. sausio 1 d., ir bet kuriuo atveju neturi viršyti 1 %. Valstybėms narėms, kurios 2006 m. sausio 1 d. taikė 1 % kapitalo mokesčio normą, ši nuostata reiškia, kad jos gali ir toliau taikyti tą normą ir kad didžiausia norma, kurią jos gali taikyti, yra 1 %. Valstybėms narėms, kurios tą dieną taikė mažesnę nei 1 % mokesčio normą, 8 straipsnis reiškia, kad jos gali ir toliau ją taikyti ir kad tai taip pat bus jų didžiausia individuali norma. Taigi valstybė narė, 2006 m. sausio 1 d. taikiusi 0,5 % normos mokestį, gali ir toliau jį taikyti.

Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti normą, kuri yra mažesnė už jos didžiausią individualią normą 2006 m. sausio 1 d., ji nebegali vėl nustatyti didesnės normos.

8 straipsnyje nustatytos esamos padėties nekeitimo prievolės yra esminiai pakeitimai, nes ankstesnio 7 straipsnio 2 dalis specialiai neužkerta kelio normos didinimui, jeigu ji neviršija didžiausios normos. Šiaip ar taip, pagal dabartinę direktyvą netiesioginė esamos padėties nekeitimo prievolė užkerta kelią valstybėms narėms didinti mokesčio normą.

Galiausiai, 8 straipsnyje nustatyta, kad iki 2007 m. gruodžio 31 d. didžiausia norma neturi viršyti 1%, o iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 0,5 %. 0,5 % normos riba yra nauja ir tai esminis pakeitimas, nes pagal ankstesnio 7 straipsnio 2 dalį didžiausia norma yra 1 %.

KAI KURIų SUBJEKTų NEįTRAUKIMAS į TAIKYMO SRITį

Pagal 9 straipsnį valstybės narės gali nuspręsti, ar 2 straipsnio 2 dalyje minimi subjektai apmokestinimo kapitalo mokesčiu tikslais turi būti laikomi kapitalo bendrovėmis, ar ne. Ši nuostata atitinka ankstesnio 3 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį ir lieka nepakeista.

SANDORIAI, KURIE YRA KAPITALO MOKESčIO OBJEKTAS, IR APMOKESTINIMO TEISė

10 straipsnis apjungia ankstesnį 2 straipsnį dėl apmokestinimo teisių ir ankstesnį 4 straipsnį, kuriame atskiriami sandoriai, kurie turi būti apmokestinami kapitalo mokesčiu, ir sandoriai, kurie gali būti apmokestinami kapitalo mokesčiu. Pagal 10 straipsnį kapitalo mokesčiu turi būti apmokestinama kapitalo bendrovė, gaunanti atitinkamą kapitalo įnašą. 10 straipsnyje taip pat numatyta, kad kapitalo mokestį turi taikyti tik ta valstybė narė, kurioje kapitalo įnašo sandorio metu yra kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras. Ši nuostata atitinka ankstesnio 2 straipsnio 1 dalį ir lieka nepakeista. Iš šios nuostatos aišku, kad Bendrijoje kapitalo mokestis turi būti imamas tik vieną kartą arba išvis neimamas. Taigi kai kapitalo įnašui taikomas 10 straipsnis ir kai jis vienoje valstybėje narėje apmokestinamas kapitalo mokesčiu, kitoje valstybėje narėje tas pats įnašas tuo mokesčiu negali būti apmokestinamas. Todėl jeigu viena valstybė narė netaiko kapitalo mokesčio, kita valstybė narė irgi neturi teisės jo taikyti.

10 straipsnio 1 dalis atitinka ankstesnio 2 straipsnio 1 dalį ir ankstesnio 4 straipsnio 1 dalies a–f punktus ir lieka nepakeista. 10 straipsnio 2 dalis atitinka ankstesnio 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį ir lieka nepakeista. 10 straipsnio 3 ir 4 dalys atitinka ankstesnio 2 straipsnio 2 ir 3 dalis ir lieka nepakeistos.

KAPITALO MOKESčIO SKAIčIAVIMO PAGRINDAS

11 straipsnyje nustatomas pagrindas, kuriuo remiantis turi būti skaičiuojamas kapitalo mokestis. Jis atitinka ankstesnio 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ir lieka nepakeistas. Ankstesnio 5 straipsnio 3 dalis perkelta į 12 straipsnio 1 dalį, nes jame aptariamas neįtraukimas į skaičiavimo pagrindą.

NEįTRAUKIMAS į KAPITALO MOKESčIO SKAIčIAVIMO PAGRINDą

12 straipsnio 1 dalyje numatyta (siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo), kad kapitalo padidėjimo atveju į skaičiavimo pagrindą neturi būti įtrauktos sumos, kurios jau buvo apmokestintos kapitalo mokesčiu. 12 straipsnio 1 dalis atitinka ankstesnio 5 straipsnio 3 dalį ir lieka nepakeista.

Pagal 12 straipsnio 2 dalį valstybė narė gali nuspręsti neapmokestinti kapitalo mokesčiu kapitalo, kurį įneša neribotos atsakomybės narys. Tačiau jeigu tokio dalyvio dalis pakeičiama ribotos atsakomybės dalyvio dalimi ir dalyvio atsakomybė tampa ribota, turi būti mokamas kapitalo mokestis. 12 straipsnio 2 dalis atitinka ankstesnio 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir lieka nepakeista, išskyrus tai, kad išbraukiamos ankstesnio 6 straipsnio 2 dalies pirmoji ir antroji įtraukos. Šios dvi įtraukos reglamentuoja kapitalo bendrovės faktinio valdymo centro arba registruotos buveinės perkėlimo apmokestinimą. Jos išbraukiamos dėl 5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunkčio su pakeitimais, pagal kurį toks perleidimas neapmokestinamas.

Ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies pirmosios ir antrosios pastraipos nuostatos dabar yra 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalies e punkte. Ankstesnio 7 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa, kurioje leidžiama Graikijai nuspręsti, ar apmokestinti kapitalo mokesčiu tam tikras bendrovių pertvarkymo operacijas, išbraukta. Ši nuostata nebetaikoma. Ankstesnio 7 straipsnio 2 dalies nuostatos perkeltos į 7 ir 8 straipsnius.

12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai bendrovės kapitalas padidinamas po to, kai dėl patirtų nuostolių jis buvo sumažintas, ta padidinta dalis gali būti neįtraukta į skaičiavimo pagrindą. 12 straipsnio 3 dalis atitinka ankstesnio 7 straipsnio 3 dalį ir lieka nepakeista.

KAPITALO įNAšų į TAM TIKRAS KAPITALO BENDROVES NEAPMOKESTINIMAS

Pagal 13 straipsnį valstybės narės gali neapmokestinti kapitalo mokesčiu kapitalo įnašų, susijusių su tam tikromis viešąsias paslaugas teikiančiomis kapitalo bendrovėmis. 13 straipsnio pirmoji pastraipa atitinka ankstesnį 8 straipsnį ir lieka nepakeista. 13 straipsnio antroji pastraipa reglamentuoja kapitalo bendrovės padalinio, teikiančio viešąsias paslaugas, apmokestinimą kapitalo mokesčiu tuo atveju, kai kapitalo bendrovės registruota buveinė ir faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje. Pagal tą nuostatą valstybės narės taip pat turi neapmokestinti įnašų į atitinkamus padalinius, jeigu nusprendžia neapmokestinti įnašų pagal pirmąją pastraipą. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad veiklos rūšims, kurios ekonominiu požiūriu yra lygiavertės, būtų faktiškai taikomos vienodos sąlygos. Tai nauja nuostata, kuria daromas esminis pakeitimas.

LEIDžIANčIų NUKRYPTI NUOTATų TAIKYMAS

14 straipsnis reglamentuoja leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą ir atitinka ankstesnį 9 straipsnį. Tačiau pagal 14 straipsnį nebebus galima didinti kapitalo mokesčio normos ir taip nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų. Tai esminis pakeitimas. Reikia pažymėti, kad iki šiol leidžiančios nukrypti nuostatos nebuvo taikomos dažnai ir šiuo metu nėra leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su normos didinimu.

Ankstesnio 10 straipsnio nuostatos dabar yra 5 straipsnio 1 dalyje, ankstesnio 11 straipsnio nuostatos – 5 straipsnio 2 dalyje, ankstesnio 12 straipsnio nuostatos – 6 straipsnyje, o ankstesnio 13 ir 14 straipsnių nuostatos – 15 straipsnyje.

PERKėLIMAS į NACIONALINę TEISę, PANAIKINIMAS, įSIGALIOJIMAS IR ADRESATAI

15, 16, 17 ir 18 straipsniai dėl perkėlimo į nacionalinę teisę, panaikinimo, įsigaliojimo ir adresatų yra standartiniai straipsniai.

2 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTE NURODYTų BENDROVIų SąRAšAS

I priede išvardytos tam tikros bendrovės pagal valstybių narių nacionalinę teisę. Iš principo, šis sąrašas atitinka bendrovių, nurodytų ankstesnio 3 straipsnio 1 dalies a punkte, sąrašą. Tačiau šis sąrašas buvo neišsamus ir todėl buvo patikslintas. Dabar jame yra nuoroda į bendroves, įregistruotas pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto[10]. Jis taip pat papildytas bendrovėmis pagal Estijos ir Lietuvos nacionalinę teisę. Taip pat atnaujintas bendrovių pagal Nyderlandų nacionalinę teisę sąrašas.

Bendrovės, įregistruotos pagal 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto[11], į sąrašą neįtrauktos. Taip yra dėl to, kad SCE – kitaip nei SE – ne visose valstybėse narėse yra kapitalo bendrovės. Jeigu SCE yra kapitalo bendrovė, jai bus taikomas 2 straipsnyje pateiktas apibrėžimas.

KALBINIAI PATAISYMAI

Direktyvos tekstuose tam tikromis kalbomis gali pasitaikyti specialių kalbinių taisymų.

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

2006/0253 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti √ kapitalo pritraukimui ∏

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 99 √ 93 ∏ ir 100 √ 94 ∏ straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[12],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[13],

atsižvelgdama į √ Europos ∏ Eekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

kadangi:

⎢

1. 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyva 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti[15], keletą kartų buvo iš esmės keista[16]. Dar kartą iš dalies keičiant minėtą direktyvą, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

⎢ 69/335/EEB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Sutarties tikslas yra sukurti ekonominę sąjungą, kurios savybės būtų panašios į vidaus rinkos, ir viena esminių sąlygų tam pasiekti yra laisvo kapitalo judėjimo skatinimas.

⎢ 69/335/EEB 2 ir 8 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

? naujas

2. Dėl šiuo metu valstybėse narėse pritraukiant kapitalą taikomų netiesioginių mokesčių, būtent dėl kapitalo įnašų į bendroves bei firmas apmokestinimo √ (toliau – kapitalo mokestis) ∏, ir vertybiniams popieriams taikomo žyminio mokesčio √ ir restruktūrizavimo operacijoms taikomo mokesčio ∏, ðneatsižvelgiant į tai, ar šios operacijos yra susijusios su kapitalo didinimu, ï atsiranda diskriminacija, dvigubas apmokestinimas ir skirtumai, kurie sudaro kliūtis laisvam kapitalo judėjimui. √Tokį poveikį daro ir kiti netiesioginiai mokesčiai, kurių požymiai yra tokie patys, kaip kapitalo mokesčio arba vertybiniams popieriams taikomo žyminio mokesčio. ∏

3. ir kurie dDėl to √ vidaus rinkos labui reikia suderinti teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pritraukimui taikomus netiesioginius mokesčius, siekiant ∏ turi būti pašalinti derinimo priemonėmis √ pašalinti, kiek įmanoma, veiksnius ∏, ð galinčius iškreipti konkurencijos sąlygas arba ï √ kliudyti laisvam kapitalo judėjimui.∏

⎢ 69/335/EEB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Tokie mokesčiai kapitalo pritraukimui turi būti derinami taip, kad padariniai valstybių narių biudžetams būtų kiek galima mažesni.

⎢ 85/303/EEB 2 konstatuojamoji dalis

4. Kapitalo mokesčių ekonominis poveikis kenkia įmonių pergrupavimui ir plėtrai. Šis poveikis ypač kenksmingas esant dabartinei ekonominei padėčiai, kai būtina teikti pirmenybę investicijų skatinimui.

⎢ 85/303/EEB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

5. Geriausias sprendimas siekiant šių tikslų būtų ðTodėl tikslinga ï panaikinti kapitalo mokestį.

6. Tačiau mokestinių pajamų praradimas dėl √ neatidėliotino ∏ tokios priemonės √ taikymo ∏ tam tikroms valstybėms narėms √, kurios šiuo metu taiko kapitalo mokestį, ∏ yra nepriimtinas. Todėl √ tos ∏ valstybėms narėms turi √ turėtų ∏ būti suteikta √ turėti ∏ galimybėę ð ribotą laikotarpį toliau ï atleisti nuo kapitalo mokesčio arba apmokestinti šiuo mokesčiu visus ar dalį √ atitinkamų ∏ sandorių, laikomų jo objektu, toje pačioje valstybėje narėje nustatant vieną mokesčio normą. ?Jeigu valstybė narė nusprendžia nebetaikyti kapitalo mokesčio visiems arba daliai sandorių pagal šią direktyvą, ji neturėtų turėti galimybės vėl nustatyti tokius mokesčius. ï

∫nauja

7. Tikslinga, kad didžiausia kapitalo mokesčio norma, kurią taiko valstybės narės, tebetaikančios kapitalo mokestį, iki 2008 m. būtų sumažinta ir kad kapitalo mokestis būtų panaikintas ne vėliau kaip iki 2010 m.

⎢ 69/335/EEB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Valstybėje narėje galiojantis žyminis mokestis už jos teritorijoje platinamus arba išleistus vertybinius popierius iš kitos valstybės narės prieštarauja rinkos, kurios požymiai atitinka vidaus rinkos savybes, sampratai. Be to, tapo akivaizdu, kad tolesnis žyminio mokesčio taikymas vertybinių popierių emisijoms skolinantis viduje ir užsienio valstybių vertybinių popierių platinimui arba išleidimui kurios nors valstybės narės rinkoje yra nepageidaujamas ekonominiu požiūriu ir nesuderinamas su valstybių narių mokesčių įstatymų šioje srityje raida.

⎢ 69/335/EEB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

8. Bendrosios √ Vidaus ∏ rinkos, kurios savybės atitinka vidaus rinkos požymius, ypatybė yra ta, kad mokestis bendrovei arba firmai bendrojoje √ vidaus ∏ rinkoje pritraukiant kapitalą yra √ neturėtų būti ∏ imamas tik √ daugiau nei ∏ vieną kartą. √Todėl jeigu teisę apmokestinti turinti valstybė narė netaiko kapitalo mokesčio tam tikriems arba visiems sandoriams, kuriems taikoma ši direktyva, kitos valstybės narės negali įgyvendinti apmokestinimo teisės tokių sandorių atžvilgiu. ∏ ir kad tokio mokesčio dydis turi būti vienodas visose valstybėse narėse, kad tai nesudarytų kliūčių laisvam kapitalo judėjimui.

∫nauja

9. Tikslinga išlaikyti griežtas sąlygas tais atvejais, kai valstybės narės toliau taiko kapitalo mokestį, ypač dėl atleidimo nuo to mokesčio ir jo sumažinimo.

⎢ 69/335/EEB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Dėl to turi būti suderinta šio mokesčio struktūra ir normos.

⎢ 69/335/EEB 5 ir 8 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

10. Tolesnis vertybinių popierių apmokestinimas kitais netiesioginiais mokesčiais, kurių požymiai yra tokie pat kaip ir kapitalo mokesčio arba žyminio mokesčio, gali sukliudyti pasiekti tikslus, kurių siekiama šioje direktyvoje numatytomis priemonėmis, todėl tie mokesčiai turėtų būti panaikinti. √Kapitalo pritraukimas neturėtų būti apmokestinamas jokiais netiesioginiais mokesčiais, išskyrus kapitalo mokestį∏. Šiomis aplinkybėmis rekomenduojama panaikinti √ Visų pirma joks ∏ žyminįis mokestįis √ neturėtų būti taikomas ∏ vertybiniams popieriams, neatsižvelgiant į tai, kokia tų vertybinių popierių kilmė, ir į tai, ar jie atspindi nuosavą ar skolintą bendrovės kapitalą.

∫nauja

11. Direktyvoje 69/335/EEB pateiktame kapitalo bendrovių sąraše išvardytos ne visos kapitalo bendrovės, todėl jis turi būti tikslinamas.

12. Kadangi dėl šių priežasčių valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų ir todėl šiuos tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal proporcingumo principą, kaip nustatyta tame straipsnyje, šia direktyva nesiekiama daugiau, negu yra būtina šiems tikslams pasiekti.

⎢

13. Prievolė perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios, palyginti su ankstesnėmis direktyvomis, iš esmės skiriasi. Prievolė perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas.

14. Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių prievolių, susijusių su II priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

⎢69/335/EEB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

√I SKYRIUS ∏

√ OBJEKTAS IR TAIKYMO SRITIS ∏

1 straipsnis

Valstybės narės apmokestina kapitalo įnašus į kapitalo bendroves mokesčiu, suderintu pagal 2—9 straipsnių nuostatas ir toliau vadinamu kapitalo mokesčiu.

√ Objektas ∏

√Ši direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių taikymą: ∏

√a) kapitalo įnašams į kapitalo bendroves; ∏

√b) restruktūrizavimo operacijoms, susijusioms su kapitalo bendrovėmis; ∏

√c) tam tikrų vertybinių popierių ir akcinės bendrovės obligacijų išleidimui. ∏

2 straipsnis

1. Sandoriai, kurie yra kapitalo mokesčio objektas, yra apmokestinami tik toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje tuo metu, kai tokie sandoriai yra sudaromi, yra faktinis kapitalo bendrovės valdymo centras.

2. Jeigu faktinis kapitalo bendrovės valdymo centras yra trečiojoje šalyje, o jo registruota buveinė — valstybėje narėje, sandoriai, kurie yra kapitalo mokesčio objektas, yra apmokestinami toje valstybėje narėje, kurioje yra jo registruota buveinė.

3. Jeigu faktinis kapitalo bendrovės valdymo centras ir registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, jos filialo, esančio valstybėje narėje, aprūpinimas pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu gali būti apmokestinamas toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra tas filialas.

32 straipsnis

√ Kapitalo bendrovė ∏

⎢DK, IRL ir UK Stojimo akto 29 str. ir I priedas, p. 93 (pritaikytas)

⎝1 E ir P Stojimo akto 26 str. ir I priedas, p. 167

⎝2 EL Stojimo akto 21 str. ir I priedas, p. 95

1. Šioje direktyvoje pasakymas «kapitalo bendrovė» – tai:

a) √bet kuri bendrovė, kurios teisinė įsisteigimo forma atitinka vieną iš I priede išvardytų formų; ∏ bendrovės pagal Belgijos, Danijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos Norvegų ir Jungtinės Karalystės įstatymus, atitinkamai vadinamos:

- société anonyme/naamloze vennootschap, aktieselskab, Aktiengesellschaft, sociedad anónima, société anonyme, Ανώνυμος Εταιρία, companies incorporated with limited liability, società per azioni, société anonyme, naamloze vennootschap, sociedade anónima, companies incorporated with limited liability;

- société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen, kommandit-aktieselskab, Kommanditgesellschaft auf Aktien, sociedad comanditaria por acciones, çsociété en commandite par actions, Ετερόρρυθμος κατά μετοχάς Εταιρία, società in accomandita perazioni, société en commandite par actions, commanditaire vennootschap op aandelenè1 , sociedade em comandita por acções ;

- société de personnes à responsabilité limitée/ personenvennootschap met beperkte aansprakelijkheid, Gesellschaft mit beschränkter Haftung, sociedad de responsabilidad limitada, société à responsabilité limitée, Εταιρία Περιωρισμένης Ευθύνης, società a responsabilità limitata, société à responsabilité limitéeè1 , sociedade por quotas ;

⎢A, S ir FIN Stojimo akto 29 str. ir I priedas, p. 196 (pritaikytas)

Bendrovės, pagal Austrijos teisę žinomos kaip:

- «Aktiengesellschaft»

«Gesellschaft mit beschränkter Haftung»;

Bendrovės, pagal Suomijos teisę žinomos kaip:

- «osakeyhtiö - aktiebolag», «osuuskunta - andelslag», «säästöpankki - sparbank» ir «vakuutusyhtiö - försäkringsbolag»;

Bendrovės, pagal Švedijos teisę žinomos kaip:

- «aktiebolag»

- «bankaktiebolag»

- «försäkringsaktiebolag».

⎢2003 m. Stojimo akto 20 str. ir II priedas (pritaikytas)

bendrovės, pagal Čekijos įstatymus žinomos kaip:

-«akciová společnost»

-«komanditní společnost»

-«společnost s ručením omezeným»;

bendrovės, pagal Kipro įstatymus žinomos kaip:

-«εταιρείες περιορισμένης ευθύνης»;

bendrovės, pagal Latvijos įstatymus žinomos kaip:

-«kapitālsabiedrība»;

bendrovės, pagal Vengrijos įstatymus žinomos kaip:

-«részvénytársaság»

-«korlátolt felelősségű társaság»;

bendrovės, pagal Maltos įstatymus žinomos kaip:

-‘Kumpaniji ta' Responsabilita Limitata’

-‘Soċjetajiet en commandite li l-kapital tagħhom maqsum f'azzjonijiet’;

bendrovės, pagal Lenkijos įstatymus žinomos kaip:

-«spółka akcyjna»

-«spółka z ograniczoną odpowiedzialnością»;

bendrovės, pagal Slovėnijos įstatymus žinomos kaip:

-‘delniška družba’

-‘komanditna delniška družba’

-‘družba z omejeno odgovornostjo’;

bendrovės, pagal Slovakijos įstatymus žinomos kaip:

-«akciová spoločnosť»

-«spoločnosť s ručením obmedzeným»

-‘komanditna spoločnosť’.

⎢69/335/EEB

b) kiekviena bendrovė, firma, asociacija arba juridinis asmuo, kurio kapitalo arba turto akcijomis (dalimis) gali būti prekiaujama vertybinių popierių biržoje;

c) bet kuri bendrovė, firma, asociacija arba pelno siekiantis juridinis asmuo, kurių dalyviai turi teisę perduoti savo akcijas (dalis) trečiosioms šalims be jų išankstinio leidimo ir kurie už bendrovės, firmos, asociacijos arba juridinio asmens skolas atsako tiktai savo akcijomis (dalimis).

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

2. Taikant šią Šioje direktyvąoje, kiekviena kita bendrovė, firma, asociacija arba pelno siekiantis juridinis asmuo yra laikomi kapitalo bendrovėmis. Tačiau apmokestinimo kapitalo mokesčiu atžvilgiu valstybė narė turi teisę jų tokiomis nelaikyti.

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

? naujas

43 straipsnis

√ Kapitalo įnašai ∏

1. √Šioje direktyvoje ∏ ð ir atsižvelgiant į 4 straipsnį ï Kapitalo mokesčiu apmokestinami tokie sandoriai ðtoliau nurodyti sandoriai laikomi „kapitalo įnašais“ï:

⎢69/335/EEB

a) kapitalo bendrovės steigimas;

b) bendrovės, firmos, asociacijos ar juridinio asmens, kurie nėra kapitalo bendrovė, pertvarkymas į kapitalo bendrovę;

c) kapitalo bendrovės kapitalo padidinimas bet kokios rūšies turto įnašais;

d) kapitalo bendrovės turto padidinimas bet kokios rūšies turto įnašais, atsilyginant už juos ne bendrovės akcijomis (dalimis), bet tos pačios rūšies teisėmis, kaip turi dalyviai, pvz., balsavimo teise, teise į dalį pelno arba į perviršį bendrovę likviduojant;

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

e) √ kapitalo ∏ bendrovės, firmos, asociacijos arba juridinio asmens, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, ir kuris valstybėje narėje kapitalo mokesčio taikymo atžvilgiu yra laikomas kapitalo bendrove, faktinio valdymo centro perkėlimas iš trečiosios šalies į valstybę narę;

f) √ kapitalo ∏ bendrovės, kurios faktinis √ faktinio ∏ valdymo centras yra trečiojoje šalyje ir kuris toje valstybėje narėje kapitalo mokesčio taikymo atžvilgiu yra laikomas kapitalo bendrove, registruotos buveinės perkėlimas iš trečiosios šalies į valstybę narę;

g) bendrovės, firmos, asociacijos arba juridinio asmens faktinio valdymo centro perkėlimas iš valstybės narės, kurioje kapitalo mokesčio atžvilgiu jis nėra laikomas kapitalo bendrove, į valstybę narę, kurioje jis tokiu yra laikomas;

h) bendrovės, firmos, asociacijos arba juridinio asmens, kurio faktinis valdymo centras yra trečiojoje šalyje, registruotos buveinės perkėlimas iš valstybės narės, kurioje kapitalo mokesčio atžvilgiu jis nėra laikomas kapitalo bendrove, į valstybę narę, kurioje jis tokiu yra laikomas.

⎢ 85/303/EEB 1 str. 1 punktas (pritaikytas)

2. Šiems sandoriams, jeigu 1984 m. liepos 1 dieną jiems buvo taikoma 1 % mokesčio norma, ir toliau gali būti ir toliau taikomas kapitalo mokestis:

⎢69/335/EEB

a)g) kapitalo bendrovės kapitalo padidėjimas kapitalizuojant pelną arba iš nuolatinių ar laikinų rezervų;

b)h) kapitalo bendrovės turto padidėjimas dėl jai jos dalyvių teikiamų paslaugų, dėl kurių bendrovės kapitalas nepadidėja, tačiau dėl kurių keičiasi teisių bendrovėje struktūra arba gali padidėti bendrovės akcijų (dalių) vertė;

c) i) kapitalo bendrovės skolinimasis, jeigu kreditorius turi teisę į bendrovės pelno dalį;

d) j) kapitalo bendrovės skolinimasis iš dalyvio arba dalyvio sutuoktinio ar vaiko, arba iš trečiosios šalies, jeigu už paskolą garantuoja dalyvis, su sąlyga, kad tokių paskolų funkcijos yra tokios pačios, kaip bendrovės kapitalo padidinimo.

⎢ 85/303/EEB 1 str. 1 punktas

Tačiau Graikijos Respublika pati nustatys, kuriems anksčiau nurodytiems sandoriams taikys kapitalo mokestį.

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

? naujas

√4 straipsnis∏

√ Restruktūrizavimo operacijos ∏

?Šioje direktyvoje toliau nurodytos „restruktūrizavimo operacijos“ nelaikomos kapitalo įnašais: ï

⎢69/335/EEB 7 straipsnio 1 dalies b punkto, panaikinto 85/303/EEB, grąžinimas (pritaikytas)

? naujas

√ (a) vienos ar daugiau kapitalo bendrovių viso savo turto ir įsipareigojimų arba vieno ar daugiau savo veiklos padalinių perleidimas vienai ar daugiau besikuriančių arba jau egzistuojančių kapitalo bendrovių, jeigu už perleidimą ∏ ð bent jau iš dalies atsilyginama vertybiniais popieriais, sudarančiais įsigyjančiosios bendrovės kapitalą; ï

⎢73/79/EEB 1 str., panaikinto 85/303/EEB, grąžinimas (pritaikytas)

? naujas

√ b) besikuriančios arba jau egzistuojančios kapitalo bendrovės įsigijimas akcijų (dalių), sudarančių ∏ √ kitos kapitalo bendrovės ∏ ð didžiąją dalį balsavimo teisių, ï √ jeigu už įsigytas akcijas (dalis) ∏ ð bent iš dalies atsilyginama vertybiniais popieriais, sudarančiais pirmosios bendrovės kapitalą. Jeigu dauguma balsavimo teisių įgyjama ï √ atlikus du ar daugiau sandorių, tik tas sandoris, kuriuo pasiekiama ∏ ðbalsavimo teisių dauguma ï √ ir visi vėlesni sandoriai laikomi restruktūrizavimo operacijomis. ∏

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas) (pritaikytas)

? naujas

√II SKYRIUS ∏

√ BENDROSIOS NUOSTATOS ∏

√5 straipsnis∏

√ Sandoriai, kurie nėra netiesioginių mokesčių objektas ∏

? 1. Valstybės narės kapitalo bendrovių neapmokestina jokios rūšies netiesioginiais mokesčiais, taikomais: ï

√a) kapitalo įnašams; ∏

√ b) paskoloms arba teikiamoms paslaugoms, kurios yra kapitalo įnašų dalis; ∏

√c) registracijai arba kitiems formalumams, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant ūkinę veiklą ir kuriuos dėl savo teisinės formos gali privalėti atlikti kapitalo bendrovė; ∏

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

3.d) Steigimas, apibrėžtas 1 dalies a punkte, nėra suprantamas kaip kapitalo bendrovės steigiamojo dokumento arba įstatų keitimui, ypač kaip:

⎢69/335/EEB

a)i) kapitalo bendrovės reorganizavimasui į kitos rūšies kapitalo bendrovę;

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

b) ii) √ kapitalo ∏ bendrovės, firmos, asociacijos arba juridinio asmens faktinio valdymo centro arba registruotos buveinės perkėlimasui iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, kai abiejose valstybėse narėse kapitalo mokesčio atžvilgiu jis yra laikomas kapitalo bendrove;

⎢69/335/EEB

c)iii) kapitalo bendrovės tikslų pasikeitimui;

d)iv) kapitalo bendrovės veiklos trukmės pratęsimasui;

∫nauja

e) 4 straipsnyje nurodytoms restruktūrizavimo operacijoms.

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

√ 2. Valstybės narės neapmokestina jokios rūšies netiesioginiais mokesčiais: ∏

√a) bet kieno išleistų akcijų arba kitų tokios pat rūšies vertybinių popierių, arba tokius vertybinius popierius atstovaujančių sertifikatų sukūrimo, išleidimo, kotiravimo vertybinių popierių biržoje, jų pateikimo į rinką arba sandorių jais sudarymo; ∏

√ b) paskolų, tarp jų ir vyriausybės obligacijų, gautų kam nors išleidus akcinės bendrovės obligacijas arba kitus perleidžiamus vertybinius popierius, arba kokių nors su tuo susijusių formalumų arba tokių akcinės bendrovės obligacijų ar kitų perleidžiamų vertybinių popierių sukūrimo, išleidimo, kotiravimo vertybinių popierių biržoje, jų pateikimo į rinką ar sandorių jais sudarymo. ∏

√6 straipsnis∏

√ Kiti mokesčiai ir pridėtinės vertės mokestis ∏

√1. Nepaisydamos 5 straipsnio, valstybės narės gali taikyti šiuos mokesčius:∏

√a) vienodos arba nevienodos normos vertybinių popierių perleidimo mokesčius; ∏

√b) perleidimo mokesčius, tarp jų žemės registracijos mokesčius, už jų teritorijoje esančių įmonių arba nekilnojamojo turto perleidimą kapitalo bendrovei; ∏

√c) perleidimo mokesčius už bet kokios rūšies turto perleidimą kapitalo bendrovei, jeigu už tokį perleistą turtą atsilyginama ne bendrovės akcijomis (dalimis), o kitaip; ∏

√d) mokesčius už hipotekos sukūrimą, registravimą ar panaikinimą arba kitus mokesčius už žemę ar kitokį turtą; ∏

√e) rinkliavas ir panašius mokėjimus; ∏

√f) pridėtinės vertės mokestį. ∏

√2. 1 dalies b–e punktuose išvardytų mokesčių dydis turi būti vienodas neatsižvelgiant į tai, ar kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras ar registruota buveinė yra tokius mokesčius taikančios valstybės narės teritorijoje, ar ne. Tokie mokesčiai neturi būti didesni už mokesčius, taikomus panašiems sandoriams, vykdomiems juos apmokestinančioje valstybėje narėje. ∏

√ III SKYRIUS ∏

√ SPECIALIOSIOS NUOSTATOS ∏

√7 straipsnis∏

√Kapitalo mokesčio taikymas tam tikrose valstybėse narėse ∏

∫nauja

1. Nepaisydama 5 straipsnio 1 dalies a punkto, valstybė narė, kuri 2006 m. sausio 1 d. taikė mokestį kapitalo įnašams į kapitalo bendroves (toliau – kapitalo mokestis), gali tą mokestį toliau taikyti iki 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu laikomasi 8–14 straipsnių.

2. Jeigu bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja taikyti kapitalo mokestį, ji to mokesčio vėl nustatyti negali.

3. Nepaisant 10 straipsnio 2 dalies, jeigu bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja taikyti kapitalo mokestį 3 straipsnio g–j punktuose nurodytiems kapitalo įnašams, ji tokiems kapitalo įnašams to mokesčio vėl nustatyti negali.

4. Nepaisant 10 straipsnio 4 dalies, jeigu bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja taikyti kapitalo mokestį filialo aprūpinimui pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu, ji atitinkamiems kapitalo įnašams to mokesčio vėl nustatyti negali.

5. Jeigu bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė atleidžia nuo kapitalo mokesčio pagal 13 straipsnį, ji atitinkamiems kapitalo įnašams vėliau to mokesčio taikyti negali.

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

?naujas

√8 straipsnis∏

√ Kapitalo mokesčio norma ∏

√ 1. Nustatoma viena kapitalo mokesčio norma. ∏

? 2. Valstybės narės taikoma kapitalo mokesčio norma neturi būti didesnė už normą, kurią ta valstybė narė taikė 2006 m. sausio 1 d. ï

?Jeigu po tos datos valstybė narė taikomą normą sumažina, ji nebegali vėl nustatyti didesnės normos. ï

√ 3. Visais atvejais kapitalo mokesčio norma turi būti ne didesnė kaip 1 % ∏, ðo po 2007 m. gruodžio 31 d. ji turi būti ne didesnė kaip 0,5 %. ï

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

√9 straipsnis∏

√ Kai kurių subjektų neįtraukimas į taikymo sritį ∏

√Kapitalo mokesčio taikymo tikslais valstybės narės gali nelaikyti kapitalo bendrovėmis 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų. ∏

√10 straipsnis∏

√ Sandoriai, kurie yra kapitalo mokesčio objektas, ir apmokestinimo teisė ∏

√1. Kai pagal 7 straipsnio 1 dalį valstybė narė toliau taiko kapitalo mokestį, ji apmokestina kapitalo mokesčiu 3 straipsnio a–d punktuose nurodytus kapitalo įnašus, jeigu kapitalo įnašo sandorio metu kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra toje valstybėje narėje.∏

√ Be to, ji kapitalo mokesčiu apmokestina kapitalo įnašus, nurodytus 3 straipsnio e ir f dalyse.∏

√2. Kai valstybė narė toliau taiko kapitalo mokestį, ji gali tuo mokesčiu apmokestinti 3 straipsnio g–j punktuose nurodytus kapitalo įnašus, jeigu kapitalo įnašo sandorio metu kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra toje valstybėje narėje. ∏

√3. Jeigu kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, o jo registruota buveinė – valstybėje narėje, kuri toliau taiko kapitalo mokestį, kapitalo įnašai apmokestinami toje valstybėje narėje.∏

√4. Jeigu kapitalo bendrovės registruota buveinė ir faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, filialo, esančio valstybėje narėje, kuri toliau taiko kapitalo mokestį, aprūpinimas pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu gali būti apmokestinamas toje valstybėje narėje.∏

5 11 straipsnis

√ Kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindas ∏

1. Mokestis apskaičiuojamas nuo:

a) steigiant kapitalo bendrovę arba didinant jos kapitalą arba turtą, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktuose, – √ Apmokestinant 3 straipsnio a, c ir d punktuose nurodytus kapitalo įnašus kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindas yra ∏ dalyvių įnešto arba planuojamo įnešti bet kokios rūšies turto faktinės vertės, atėmus bendrovės prisiimtus įsipareigojimus ir patirtas išlaidas, susijusias su šiuo įnašu.

Valstybės narės gali atidėti apmokestinimą kapitalo mokesčiu √ Apmokestinimas kapitalo mokesčiu gali būti atidėtas ∏ iki to laiko, kai toks įnašas padaromas;.

b)2. pertvarkant į kapitalo bendrovę arba perkeliant faktinį kapitalo bendrovės valdymo centrą arba registruotą buveinę, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies b, e, f, g ir h punktuose, — √ Apmokestinant 3 straipsnio b, e ir f punktuose nurodytus kapitalo įnašus kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindas yra ∏ bet kokios rūšies turto, priklausančio bendrovei pertvarkymo arba perkėlimo metu, faktinės vertės, atėmus įsipareigojimus ir išlaidas, už kuriuos tuo metu bendrovė yra atsakinga;.

c)3. didinant kapitalą, kapitalizuojant pelno rezervus arba atidėjimus, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies a punkte, — √ Apmokestinant 3 straipsnio g punkte nurodytus kapitalo įnašus kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindas yra ∏ tokio padidėjimo nominalaus dydžiois;.

d)4. didinant turtą, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies b punkte, — √Apmokestinant 3 straipsnio h punkte nurodytus kapitalo įnašus kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindas yra ∏ suteiktų paslaugų faktinės vertės, atėmus bendrovės dėl tokio paslaugų teikimo prisiimtus įsipareigojimus ir patirtas išlaidas;.

e)5. skolinantis 4 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytais atvejais — √ Apmokestinant 3 straipsnio i ir j punktuose nurodytus kapitalo įnašus kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindas yra ∏ paimtų paskolų nominalios sumosa.

⎢ 74/553/EEB (pritaikytas)

26. 1 dalies 1a ir 2b punktuose dalyse minimais atvejais valstybės narės kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindu gali pasirinkti tikrąjąoji įmonės akcijų (dalių), skirtų ar priklausančių kiekvienam dalyviui, vertęė √ gali būti naudojama kaip kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindas, išskyrus atvejus ∏ . Tai netaikoma tais atvejais, kai kapitalas didinamas įnešant tik grynuosius pinigus.

Mokesčio bazė jokiu būdu negali būti mažesnė negu įmonės akcijų (dalių), skirtų ar priklausančių kiekvienam dalyviui, nominali vertė.

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

√12 straipsnis∏

√ Neįtraukimas į kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindą ∏

3. √ 1. Kapitalo didinimo atveju kapitalo mokesčio skaičiavimo pagrindas negali būti: ∏

-a) kapitalo bendrovei priklausančio turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertė;

-b) kapitalo bendrovės paimtų paskolų, kurios buvo konvertuotos į bendrovės akcijas (dalis) ir kurioms kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertė.

6 straipsnis

12. Kiekviena vValstybė narė į √ kapitalo ∏ mokesčio įvertinimo bazę √ skaičiavimo pagrindą ∏ , nustatytą remiantis 5 straipsniu, gali neįtraukti dalyvio su neribota atsakomybe už kapitalo bendrovės įsipareigojimus įnešto kapitalo, taip pat tokiam dalyviui priklausančios bendrovės turto dalies.

2. Tais atvejais, kai valstybė narė pasinaudoja 1 dalyje numatyta √ šia ∏ teise, kapitalo mokesčiu apmokestinama:

- kapitalo bendrovės faktinio valdymo centro perkėlimas į kitą valstybę narę, kuri tokia teise nesinaudoja,

- kapitalo bendrovės, kurios faktinis valdymo centras yra trečiojoje šalyje, registruotos buveinės perkėlimas į kitą valstybę narę, kuri tokia teise nesinaudoja,

- kiekvienas sandoris, dėl kurio dalyvio atsakomybė tampa apribota tiktai jo akcijomis (dalimis) bendrovės kapitale, ypač kai atsakomybė taip apribojama dėl kapitalo bendrovės reorganizavimo į kitos rūšies kapitalo bendrovę √ , apmokestinamas kapitalo mokesčiu ∏ .

⎢69/335/EEB

Visais tokiais atvejais kapitalo mokesčiu apmokestinama dalyviui su neribota atsakomybe už bendrovės įsipareigojimus priklausančios bendrovės turto dalies vertė.

⎢ 85/303/EEB 1 str. 2 punktas (pritaikytas)

7 straipsnis

1. Valstybės narės atleidžia nuo kapitalo mokesčio sandorius, išskyrus 9 straipsnyje minimus sandorius, kurie 1984 m. liepos 1 dieną buvo atleisti nuo šio mokesčio arba apmokestinami taikant 0,5 % ar mažesnę mokesčio normą.

Nuo mokesčio atleidžiama taikant tuos pačius reikalavimus, kokie tą dieną galiojo atleidžiant nuo mokesčio arba, jei tai taikytina, apmokestinant taikant 0,5 % arba mažesnę mokesčio normą.

Graikijos Respublika pati nustatys, kuriuos sandorius atleis nuo kapitalo mokesčio.

2. Valstybės narės gali visus sandorius, nenurodytus 1 straipsnio dalyje, arba atleisti nuo kapitalo mokesčio, arba jiems visiems nustatyti vienodą mokesčio normą, kurios dydis neviršytų 1 %.

3. Jeigu sumažintasus dėl patirtų nuostolių bendrovės kapitalasą padidinamas, kaip numatyta 4 straipsnio 1 straipsnio dalies c punkte, √ atliekamas 3 straipsnio c punkte nurodytas kapitalo įnašo sandoris ∏ , tai padidinimo √ kapitalo įnašo ∏ daliaiis, kuri atitinka ankstesnį kapitalo sumažinimą, mokestis gali būti netaikomas √ gali būti neįtraukta į skaičiavimo pagrindą ∏ , jei toks padidinimas √ kapitalo įnašo sandoris ∏ įvyksta per ketverius metus nuo kapitalo sumažinimo.

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

813 straipsnis

√ Kapitalo įnašų į tam tikras kapitalo bendroves neapmokestinimas ∏

⎢ 85/303/EEB 1 str. 3 punktas (pritaikytas)

Atsižvelgdamos į 7 straipsnio 1 dalį, vValstybės narės gali atleisti nuo kapitalo mokesčio sandorius, minimus 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, √ kapitalo įnašus į šias bendroves ∏ :

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

- a) kapitalo bendrovėmies, kurios teikia viešąsias paslaugas, pvz., visuomeninio transporto įmonėes, uosto administracijaą, arba įmonėes, tiekiančioas vandenį, dujas arba elektros energiją, tais atvejais, kai valstybinėms, regioninėms arba vietinėms valdžios institucijoms priklauso bent pusė bendrovės kapitalo;

- b) kapitalo bendrovėmies, kurių veikla tiek pagal jų nuostatus, tiek faktiškai išimtinai yra susijusi su kultūra, labdara, √ socialiniais reikalais, ∏ šalpa arba švietimu.

∫nauja

Valstybė narė, kuri tokių kapitalo įnašų neapmokestina kapitalo mokesčiu, neapmokestina ir jos teritorijoje esančio filialo aprūpinimo pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu, kaip nurodyta 10 straipsnio 4 dalyje.

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

914 straipsnis

√ Leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas ∏

Kad apmokestinimas būtų teisingas, taip pat socialiniais sumetimais arba siekiant įgalinti valstybę narę rasti sprendimus iškilus nebūdingoms situacijoms, kai kurių rūšių sandoriams √ kapitalo įnašams ∏ ar kapitalo bendrovėms mokestis gali būti netaikomas, √ arba ∏ taikomas sumažinta ar padidinta norma.

Valstybė narė, kuri pasiūlo imtis tokios priemonės, klausimą laiku perduoda svarstyti Komisijai, atsižvelgdama į Sutarties 102 √ 97 ∏ straipsnio taikymą.

10 straipsnis

Be kapitalo mokesčio, valstybės narės netaiko jokio kito mokesčio bendrovėms, firmoms, asociacijoms ar pelno siekiantiems juridiniams asmenims:

a) už 4 straipsnyje minimus sandorius;

b) už įnašus, paskolas arba teikiamas paslaugas, kurios yra 4 straipsnyje minimų sandorių dalis;

c) atliekant registraciją arba kitus formalumus, būtinus prieš pradedant verslą, kuriuos dėl savo teisinės formos gali privalėti atlikti bendrovė, firma, asociacija arba pelno siekiantis juridinis asmuo.

11 straipsnis

Valstybės narės neapmokestina jokios rūšies mokesčiais:

a) bet kieno išleistų akcijų arba kitų tokios pat rūšies vertybinių popierių, arba tokius vertybinius popierius atstovaujančių sertifikatų sukūrimo, išleidimo, kotiravimo vertybinių popierių biržoje, jų pateikimo į rinką arba sandorių jais sudarymo;

b) paskolų, tarp jų ir Vyriausybės obligacijų, gautų kam nors išleidus akcinės bendrovės obligacijas arba kitus perleidžiamus vertybinius popierius, arba kokių nors su tuo susijusių formalumų arba tokių akcinės bendrovės obligacijų ar kitų perleidžiamų vertybinių popierių sukūrimo, išleidimo, kotiravimo vertybinių popierių biržoje jų pateikimo į rinką ar sandorių jais sudarymo.

12 straipsnis

1. Nepaisant 10 ir 11 straipsnių, valstybės narės gali taikyti:

a) vienodos arba nevienodos normos vertybinių popierių perleidimo mokesčius;

b) perleidimo mokesčius, tarp jų žemės registracijos mokesčius, už jų teritorijoje esančių įmonių arba nekilnojamojo turto perleidimą bendrovei, firmai, asociacijai arba pelno siekiančiam juridiniam asmeniui;

c) perleidimo mokesčius, bet kokios rūšies turtą perleidus bendrovei, firmai, asociacijai arba pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, jeigu už tokį perleistą turtą atsilyginama ne bendrovės akcijomis (dalimis), o kitaip;

d) mokesčius už hipotekos sukūrimą, registravimą ar panaikinimą arba kitus mokesčius už žemę ar kitokį turtą;

e) rinkliavas ir panašius mokėjimus;

f) pridėtinės vertės mokestį.

2. 1 dalies b, c, d ir e punktuose minimi mokesčiai turi būti vienodi nepriklausomai nuo to, ar bendrovės, firmos, asociacijos ar pelno siekiančio juridinio asmens faktinis valdymo centras ar registruota buveinė yra valstybėje narėje, kurioje mokesčiai yra taikomi, ar ne; taip pat tokie mokesčiai negali būti didesni, už tuos, kurie taikomi panašiems sandoriams juos apmokestinančioje valstybėje narėje.

√IV SKYRIUS ∏

√ BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ∏

13 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1972 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

14 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos reglamentuojamoje srityje vėliau priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstai būtų pateikti Komisijai.

⎢

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2006 m. gruodžio 31 d., įgyvendina 3, 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13 ir 14 straipsnius. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Be to, jos paskelbia, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytos direktyvos, panaikintos šia direktyva, turi būti suprantamos kaip nuorodos į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir jos redakciją nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

16 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 69/355/EEB su pakeitimais, padarytais II priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2007 m. sausio 1 d., nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl II priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turėtų būti skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

1, 2, 6, 9 ir 11 straipsniai taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.

⎢69/335/EEB

1815 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

ð naujas

√I PRIEDAS ∏

√ 2 STRAIPSNIO 1 DALIES a PUNKTE NURODYTŲ BENDROVIŲ SĄRAŠAS ∏

? 1) Bendrovės, įregistruotos pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto[17] ï

√ 2) Bendrovės, pagal Belgijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) société anonyme/naamloze vennootschap∏

√ ii) société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen ∏

√ iii) société privée à responsabilité limitée/besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid ∏

√ 3) Bendrovės, pagal Čekijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) akciová společnost∏

√ ii) komanditní společnost ∏

√ iii) společnost s ručením omezeným ∏

√ 4) Bendrovės, pagal Danijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) aktieselskab ∏

√ ii) kommandit-aktieselskab ∏

√ 5) Bendrovės, pagal Vokietijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) Aktiengesellschaft ∏

√ ii) Kommanditgesellschaft auf Aktien ∏

√ iii) Gesellschaft mit beschränkter Haftung ∏

∫nauja

6) Bendrovės, pagal Estijos įstatymus žinomos kaip:

i) täisühing

ii) usaldusühing

iii) osaühing

iv) aktsiaselts

v) tulundusühistu

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

√ 7) Bendrovės, pagal Graikijos įstatymus žinomos kaip: ∏

i) Ανώνυμος Εταιρία

ii) Ετερόρρυθμος κατά μετοχάς Εταιρία

iii)Εταιρία Περιωρισμένης Ευθύνης

√ 8) Bendrovės, pagal Ispanijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) sociedad anónima∏

√ ii) sociedad comanditaria por acciones∏

√ iii) sociedad de responsabilidad limitada∏

√ 9) Bendrovės, pagal Prancūzijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) société anonyme∏

√ ii) société en commandite par actions∏

√ iii) société à responsabilité limitée∏

√ 10) Bendrovės, pagal Airijos įstatymus žinomos kaip: companies incorporated with limited liability ∏

√ 11) Bendrovės, pagal Italijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) società per azioni∏

√ ii) società in accomandita per azioni∏

√ iii) società a responsabilità limitata∏

√12) Bendrovės, pagal Kipro įstatymus žinomos kaip: εταιρείες περιορισμένης ευθύνης∏

√13) Bendrovės, pagal Latvijos įstatymus žinomos kaip: kapitālsabiedrība∏

∫nauja

14) Bendrovės, pagal Lietuvos įstatymus žinomos kaip:

i) akcinė bendrovė

ii) uždaroji akcinė bendrovė

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

√ 15) Bendrovės, pagal Liuksemburgo įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) société anonyme∏

√ ii) société en commandite par actions∏

√ iii) société à responsabilité limitée∏

√ 16) Bendrovės, pagal Vengrijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) részvénytársaság∏

√ ii) korlátolt felelősségű társaság∏

√ 17) Bendrovės, pagal Maltos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) Kumpaniji ta' Responsabilità Limitata∏

√ ii) Soċjetajiet in akkomandita li l-kapital tagħhom jkun maqsum f'azzjonijiet∏

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

?naujas

√ 18) Bendrovės, pagal Olandijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) naamloze vennootschap∏

? ii) besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid ï

√ iii) open commanditaire vennootschap∏

⎢ 69/335/EEB (pritaikytas)

√ 19) Bendrovės, pagal Austrijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) Aktiengesellschaft ∏

√ ii) Gesellschaft mit beschränkter Haftung∏

√ 20) Bendrovės, pagal Lenkijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) spółka akcyjna∏

√ ii) spółka z ograniczoną odpowiedzialnością∏

√ 21) Bendrovės, pagal Portugalijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) sociedade anónima∏

√ ii) sociedade em comandita por acções ∏

√ iii) sociedade por quotas ∏

√ 22) Bendrovės, pagal Slovėnijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) delniška družba∏

√ ii) komanditna delniška družba∏

√ iii) družba z omejeno odgovornostjo∏

√ 23) Bendrovės, pagal Slovakijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) akciová spoločnosť∏

√ ii) poločnosť s ručením obmedzeným∏

√ iii) komanditná spoločnosť∏

√ 24) Bendrovės, pagal Suomijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) osakeyhtiö - aktiebolag∏

√ ii) osuuskunta - andelslag∏

√ iii) säästöpankki - sparbank∏

√ iv) vakuutusyhtiö - försäkringsbolag∏

√ 25) Bendrovės, pagal Švedijos įstatymus žinomos kaip: ∏

√ i) aktiebolag∏

√ ii) försäkringsaktiebolag∏

√ 26) Bendrovės, pagal Jungtinės Karalystės įstatymus žinomos kaip: companies incorporated with limited liability.∏

⎡

II PRIEDAS

A dalis

Panaikintoji direktyva ir jos pakeitimų sąrašas(nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje)

Tarybos direktyva 69/335/EEB | (OL L 249, 1969 10 03, p. 25) |

1972 m. Stojimo akto I priedo VI.1 punktas | (OL L 73, 1972 03 27, p. 93) |

Tarybos direktyva 73/79/EEB | (OL L 103, 1973 04 18, p. 13) |

Tarybos direktyva 73/80/EEB | (OL L 103, 1973 04 18, p. 15) |

Tarybos direktyva 74/553/EEB | (OL L 303, 1974 11 13, p. 9) |

1979 m. Stojimo akto I priedo VI.1 punktas | (OL L 291, 1979 11 19, p. 95) |

Tarybos direktyva 85/303/EEB | (OL L 156, 1985 06 15, p. 23) |

1985 m. Stojimo akto I priedo V.1 punktas | (OL L 302, 1985 11 15, p. 167) |

1994 m. Stojimo akto I priedo XI.B.I.1 punktas | (OL C 241, 1994 08 29, p. 196) |

2003 m. Stojimo akto II priedo 9.1 punktas | (OL L 236, 2003 09 23, p. 555) |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas (nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje)

Direktyva | Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai |

Tarybos direktyva 69/335/EEB | 1972 m. sausio 1 d. |

Tarybos direktyva 73/79/EEB | - |

Tarybos direktyva 73/80/EEB | - |

Tarybos direktyva 74/553/EEB | - |

Tarybos direktyva 85/303/EEB | 1986 m. sausio 1 d. |

____________

III PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELė

Direktyva 69/335/EEB | Ši direktyva |

1 straipsnis | 7 straipsnis |

– | 1 straipsnis |

2 straipsnio 1 dalis | 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 10 straipsnio 2 dalis |

2 straipsnio 2 dalis | 10 straipsnio 3 dalis |

2 straipsnio 3 dalis | 10 straipsnio 4 dalis |

3 straipsnio 1 dalis, įžanginiai žodžiai | 2 straipsnio 1 dalis, įžanginiai žodžiai |

3 straipsnio 1 dalies a punktas | 2 straipsnio 1 dalies a punktas ir I priedas |

3 straipsnio 1 dalies b punktas | 2 straipsnio 1 dalies b punktas |

3 straipsnio 1 dalies c punktas | 2 straipsnio 1 dalies c punktas |

3 straipsnio 2 dalis, pirmas sakinys | 2 straipsnio 2 dalis |

3 straipsnio 2 dalis, antras sakinys | 9 straipsnis |

4 straipsnio 1 dalies a–f punktai | 3 straipsnio a–f punktai ir 10 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 1 dalies g ir h punktai | 5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis |

4 straipsnio 2 dalis, pirma pastraipa | 3 straipsnio g–j punktai, 7 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnio 2 dalis, antra pastraipa | – |

4 straipsnio 3 dalis | 5 straipsnio 1 dalies d punktas |

5 straipsnio 1 dalies a punktas | 11 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 1 dalies b punktas | 11 straipsnio 2 dalis |

5 straipsnio 1 dalies c punktas | 11 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnio 1 dalies d punktas | 11 straipsnio 4 dalis |

5 straipsnio 1 dalies e punktas | 11 straipsnio 5 dalis |

5 straipsnio 2 dalis | 11 straipsnio 6 dalis |

5 straipsnio 3 dalis | 12 straipsnio 1 dalis |

6 straipsnio 1 dalis | 12 straipsnio 2 dalis, pirma pastraipa |

6 straipsnio 2 dalis | 12 straipsnio 2 dalis, antra ir trečia pastraipos |

7 straipsnio 1 dalis, pirma ir antra pastraipos | 4 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalies e punktas |

Panaikintas 7 straipsnio 1 dalies b punktas | 4 straipsnio a punktas |

Panaikintas 7 straipsnio 1 dalies bb punktas | 4 straipsnio b punktas |

7 straipsnio 1 dalis, trečia pastraipa | - |

7 straipsnio 2 dalis | 7 ir 8 straipsniai |

7 straipsnio 3 dalis | 12 straipsnio 3 dalis |

8 straipsnis | 7 straipsnio 5 dalis ir 13 straipsnio pirma pastraipa |

- | 13 straipsnio antra pastraipa |

9 straipsnis | 14 straipsnis |

10 straipsnis | 5 straipsnio 1 dalies a–c punktai |

11 straipsnis | 5 straipsnio 2 dalis |

12 straipsnis | 6 straipsnis |

13 straipsnis | 15 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnis | 15 straipsnio 2 dalis |

– | 16 straipsnis |

– | 17 straipsnis |

15 straipsnis | 18 straipsnis |

– | I priedas |

– | II priedas |

– | III priedas |

[1] 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyva 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (OL L 249, 1969 10 3, p. 25).

[2] OL L 103, 1973 4 18, p. 13.

[3] OL L 103, 1973 4 18, p. 15.

[4] OL L 303, 1974 11 13, p. 9.

[5] OL L 156, 1985 6 15, p. 23.

[6] Byla C-152/97 Abruzzi Gas SpA (Agas) [1998] ECR I-06553.

[7] Byla C-164/90 Muwi Bouwgroep BV [1991] ECR I-06049.

[8] OL L 225, 1990 8 20, p. 1.

[9] Byla C-350/98 Henkel Hellas ABEE [1999] ECR I-08013.

[10] OL L 294, 2001 11 10, p. 1.

[11] OL L 207, 2003 8 18, p. 1.

[12] OL C [...].

[13] OL 119, 1965 7 3, p. 2057/65 C [...].

[14] OL Nr. 134, 1965 7 23, p. 2227/65 C [...].

[15] OL L 249, 1969 10 3, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[16] Žr. II priedo A dalį.

[17] OL L 294, 2001 11 10, p. 1.