Pasiūlymas Tarybos reglamentas nustatantis papildomų išlaidų, perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš Azorų, Madeiros, Kanarų salų ir Prancūzijos Gvianos bei Reuniono departamentų, kompensavimo sistemą 2007–2013 m. /* KOM/2006/0740 galutinis - CNS 2006/0247 */

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 30.11.2006

KOM(2006) 740 galutinis

2006/0247 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis papildomų išlaidų, perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš Azorų, Madeiros, Kanarų salų ir Prancūzijos Gvianos bei Reuniono departamentų, kompensavimo sistemą 2007–2013 m.

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2328/2003, nustatančio papildomų išlaidų, perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš Azorų, Madeiros, Kanarų salų ir Prancūzijos Gvianos bei Reuniono departamentų, kompensavimo sistemą, taikomą dėl minėtų regionų atokumo, 12 straipsnyje numatyta, kad Komisija turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl tam tikrų pakeitimų, būtinų norint pasiekti šiame reglamente nustatytus tikslus.

- Bendrosios aplinkybės

Nuo 1992 m. Europos Sąjunga teikia paramą žuvininkystės produktų gamintojams atokiausiuose regionuose, siekdama kompensuoti papildomas išlaidas gabenant žuvininkystės produktus į atokias žemyninės Europos rinkas ir tokiu būdu geriau integruoti žuvininkystės sektorių tuose regionuose į vidaus rinką. Ši parama buvo pradžioje taikoma Azorų, Madeiros ir Kanarų saloms, o vėliau buvo išplėsta įtraukiant ir Prancūzijos Gvianos (nuo 1994 m.) bei Reuniono (nuo 1998 m.) teritorijas.

- Pasiūlymo srityje esančios nuostatos

Dabar galiojančio paramos pagrindo, Reglamento (EB) Nr. 2328/2003, kuriuo aprėpiama bendroji 15 mln. eurų per metus finansavimo suma, galiojimo laikas pasibaigia 2006 m. gruodžio 31 d.

Komisijos ataskaitoje ir prie jos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktas kompensavimo sistemos taikymo įvertinimas, atliktas remiantis Komisijos turimais duomenimis ir išorine studija apie „bendrosios žuvininkystės politikos struktūrinius aspektus atokiausiuose regionuose“. Ataskaitoje daroma išvada, kad reikėtų apsvarstyti galimybę ir toliau taikyti sistemą 2007–2013 m., atsižvelgiant į teigiamą sistemos poveikį žuvininkystės sektoriui atokiausiuose regionuose ir išliekantį paramos poreikį.

Tačiau atsižvelgiant į vertinimą ir studijos išvadas, siūloma padidinti kompensavimo sistemos veiksmingumą ir į dabartinę sistemą įtraukti šiuos pakeitimus:

- valstybės narės sudaro ir pakeičia kompensuotinų žuvininkystės produktų sąrašus bei jų kiekius ir kompensacijos sumas iki tam tikros fiksuotos sumos per metus, remiantis paskirstymu pagal dabartinę sistemą, siekiant padidinti sistemos tinkamumą ir lankstumą;

- taikyti apsaugos priemones, kad būtų išvengta nepagrįsto kompensavimo, sutelkiant dėmesį į gabenimo išlaidų kompensavimą, ribojant kompensaciją iki nustatytos dalies gabenimo ir kitoms susijusioms išlaidoms padengti, ir atsižvelgiant į kitas valstybės kišimosi priemones nustatant kompensaciją;

- apibrėžti aiškesnes gavėjų ir produktų kriterijų atitikties sąlygas, kad būtų užtikrintas geresnis sistemos tikslų įgyvendinimas ir remiamų produktų bendrosios žuvininkystės politikos atitiktis;

- nustatyti reikalavimą valstybėms narėms kasmet teikti ataskaitas ir užtikrinti, kad būtų sukurta įgyvendinimo sistema, garantuojanti veiklos pastovumą;

- pakeisti finansinio valdymo sistemą ir pereiti nuo bendro valdymo pagal Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrių prie tiesioginio centralizuoto valdymo pagal Europos žemės ūkio garantijų fondą remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 3 straipsnio 2 dalies f punktą.

Reikėtų pažymėti, kad Gairėse dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (2004/C229/03, OL C 229, 2004 9 19, p. 5) numatyta, kad pagalba, skirta atokiausių regionų reikmėms patenkinti, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir į tam tikrus Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje pripažintus trūkumus.

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Tolesnis kompensavimo sistemos taikymas atitinka EB sutarties 299 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytos konkrečios priemonės padėti atokiausiems regionams. Tai taip pat atitinka ir Komisijos įsipareigojimą, nustatytą 2004 m. gegužės 26 d. komunikate dėl glaudesnės atokiausių regionų partnerystės (COM(2004) 343 galutinis), kuriame numatyta sumažinti papildomas išlaidas atokiausiuose regionuose dėl jų pripažintų trūkumų, pabrėžiant šį tikslą kaip vieną iš Europos Sąjungos veiklos prioritetų padedant šiems regionams išspręsti dėl jų atokumo kylančias problemas.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis žuvininkystės sektoriuje atokiausiuose regionuose bei regioninių ir nacionalinių administracijų atstovais vyko duomenų rinkimo misijų metu renkant informaciją išorinei studijai apie bendrosios žuvininkystės politikos struktūrinių aspektų atokiausiuose regionuose. Be to, Komisija organizavo du seminarus, kurių metu informavo ir konsultavo juos šios studijos klausimais. Vienas renginys vyko 2005 m. lapkričio mėn. Reunione, Prancūzija, tema „Atokiausi regionai ir žuvininkystė – apžvalga ir konkretūs klausimai“. Šiame renginyje buvo paaiškinti studijos tikslai ir metodologija. Kitas seminaras buvo surengtas 2006 m. sausio mėn. Briuselyje, ir jo metu buvo pristatyta ir aptarta faktinė studijos dalis.

Išorės ekspertai studijoje didžiąja dalimi atsižvelgė į pokalbių ir seminarų diskusijų metu gautus atsakymus.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Žr. pirmiau.

- Poveikio vertinimas

Poveikis nebuvo vertinamas, nes pasiūlymas nėra svarbi politikos iniciatyva. Tai tiesiog galiojančios paramos sistemos taikymo pratęsimas. Taip pat nuspręsta, kad toks vertinimas nebūtinas, atsižvelgus į išorinę studiją, kurios tikslas, be kitų dalykų, buvo pateikti rekomendacijas dėl kompensavimo sistemos ateities.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Siūloma ir toliau teikti Bendrijos kompensacijas papildomoms išlaidoms, patirtas perkant žuvininkystės produktus kai kuriuose atokiausiuose regionuose padengti per 2007–2013 m. laikotarpį, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, patirtas gabenant šiuos produktus į žemyninę Europą.

- Teisinis pagrindas

EB sutarties 37 straipsnis ir 299 straipsnio 2 dalis

- Subsidiarumo principas

EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustatytų konkrečias priemones atokiausiems regionams.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios priežasties (-ių).

Pasiūlymas pratęsti kompensavimo sistemos taikymą susijęs su didesniu proporcingumu, nes pagal jį kompensuotinus produktus, jų kiekius ir kompensavimo sumas nustato valstybės narės ir kiekvienai iš jų skiria tam tikrą fiksuotą sumą.

Administracinė našta nacionalinei ir regioninei valstybių narių valdžiai bei Komisijos tarnyboms labai sumažinama sukuriant paprastas teikimo ir priėmimo procedūras.

- Pasirinkta priemonė

Siūlomos priemonės: reglamentas.

Kitos priemonės nėra tinkamos dėl šios priežasties (-čių).

Šių Bendrijos veiksmų pagrindas yra EB Sutarties 299 straipsnio 2 dalis.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

2007–2013 metams numatytas maždaug 15 mln. eurų biudžetas per metus. Jį suteiks Europos žemės ūkio garantijų fondas, o įgyvendintas jis bus tiesioginio centralizuoto valdymo būdu.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

- Supaprastinimas

Pasiūlyme numatoma supaprastinti įstatymus ir administracines procedūras (ES arba nacionaliniams) valdžios organams.

Kompensuotini žuvininkystės produktai, jų kiekiai ir kompensavimo sumos nebenustatomos Tarybos lygmeniu. Jas nustatys nacionalinė arba regioninė valdžia, remdamasi bendromis kriterijų atitikties taisyklėmis, kurios nustatytos Tarybos reglamente.

Nacionalinė valdžia turi teikti Komisijai informaciją apie kompensuotinų produktų, jų kiekių ir kompensavimo sumų nustatymą ir keitimą. Jeigu Komisija per 2 mėnesius nuo informacijos pateikimo neatsako, ši informacija laikoma pripažinta.

Pasiūlymas įtrauktas į Komisijos atnaujinamą Bendrijos teisyno atnaujinimo ir supaprastinimo programą.

- Peržiūros arba galiojimo pasibaigimo straipsnis

Į pasiūlymą įtrauktas peržiūros straipsnis.

Į pasiūlymą įtrauktas straipsnis apie galiojimo pasibaigimą.

2006/0247 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį ir 299 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[1],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

kadangi

(1) žuvininkystės sektorius atokiausiuose Bendrijos regionuose susiduria su sunkumais, visų pirma su papildomomis išlaidomis prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais dėl EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje pripažįstamų tam tikrų trūkumų, didžiąja dalimi susijusių su gabenimo išlaidomis į žemyninę Europą;

(2) siekdama išlaikyti tam tikrų žuvininkystės produktų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Bendrijos regionų, Bendrija žuvininkystės sektoriuje nuo 1992 m. taiko papildomų išlaidų kompensavimo priemones. 2003–2006 m. taikomos priemonės nustatytos Reglamente (EB) Nr. 2328/2003[3]. Nuo 2007 m. būtina ir toliau taikyti papildomų išlaidų perkant tam tikrus žuvininkystės produktus kompensavimo priemones, remiantis Komisijos ataskaita Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui;

(3) atsižvelgiant į skirtingas rinkos sąlygas atokiausiuose regionuose, pagautų žuvų kiekių, atsargų ir rinkos paklausos pokyčius, reikia leisti valstybėms narėms nustatyti žuvininkystės produktus, kuriems gali būti skiriama kompensacija, jų didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas iš bendros valstybėms narėms skiriamos sumos;

(4) valstybėms narėms turi būti leidžiama nustatyti tam tikrų žuvininkystės produktų sąrašą ir kiekius bei kompensavimo sumas iš bendros valstybei narei skiriamos sumos. Joms taip pat turi būti leidžiama keisti kompensavimo planus, jeigu tai pateisinama besikeičiančiomis sąlygomis;

(5) valstybės narės turėtų nustatyti kompensacijos sumą taip, kad ja galima būtų tinkamai padengti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų tam tikrų trūkumų, visų pirma – produktų gabenimo į žemyninę Europą išlaidų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, suma turi būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms padengti skiriama parama, ir jokiu būdu neviršyti nustatytos dalies gabenimo ir kitoms susijusioms išlaidoms į Europos žemyną padengti. Dėl to reikėtų atsižvelgti į kitas valstybės kišimosi priemones, darančias poveikį papildomų išlaidų lygiui;

(6) norint tinkamai įgyvendinti šio reglamento tikslus ir garantuoti bendrosios žuvininkystės politikos atitiktį, paramą reikėtų skirti tik pagal jos taisykles pagautiems ir perdirbtiems žuvininkystės produktams;

(7) kad kompensavimo sistema veiktų efektyviai ir teisingai, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad paramos gavėjai būtų ekonomiškai perspektyvūs ir kad įgyvendinimo sistema leistų nuolat taikyti sistemą;

(8) kad kompensavimo sistema būtų tinkamai prižiūrima, tam tikros valstybės narės turėtų teikti metines jos veikimo ataskaitas;

(9) kad būtų galima priimti sprendimą, ar reikia toliau taikyti kompensavimo sistemą nuo 2013 m., Komisija, likus pakankamai laiko iki sistemos galiojimo pabaigos, turėtų pateikti nepriklausomu įvertinimu pagrįstą ataskaitą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui;

(10) Bendrijos išlaidos, numatytos skirti kompensavimo sistemai, turėtų būti tiesiogiai finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 2 dalies f punktą[4];

(11) šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką[5];

(12) tiesioginiam centralizuotam finansų valdymui įgyvendinti reikėtų taikyti Komisijos reglamentą (EB) xxx/2006,[6] nustatantį išsamias bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo taikymo taisykles,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Tikslas

Šiuo reglamentu nustatoma sistema 2007–2013 m., pagal kurią kompensuojamos 3 straipsnyje numatytos papildomos išlaidos, patiriamos operatorių prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais iš toliau išvardytų regionų dėl tam tikrų tų regionų trūkumų (toliau – kompensacija):

- Azorų salos;

- Madeira;

- Kanarų salos;

- Prancūzijos Gviana;

- Reunionas.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojama „žuvininkystės produktų“ apibrėžtis, pateikta Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000[7] 1 straipsnyje.

3 straipsnis Operatoriai

1. Kompensacija išmokama toliau išvardytiems operatoriams, kurie patiria papildomų išlaidų prekiaudami žuvininkystės produktais:

(a) gamintojai;

(b) 1 straipsnyje nurodytų regionų uostuose įregistruotų laivų savininkai arba operatoriai, ten dirbantys, arba šių operatorių asociacijos;

(c) perdirbimo bei prekybos sektoriaus operatoriai ir šių operatorių asociacijos, dėl minėtų regionų atokumo patiriantys papildomų išlaidų prekiaudami minimais produktais.

2. Atitinkamos valstybės narės imasi visų veiksmų, kad užtikrintų kompensaciją gaunančių operatorių ekonominį perspektyvumą.

4 straipsnis Kompensuotini žuvininkystės produktai

1. Kiekviena atitinkama valstybė narė savo regionams, išvardytiems 1 straipsnyje, nustato žuvininkystės produktų sąrašus ir šių produktų kiekius, kuriems gali būti skirta kompensacija. Žuvininkystės produktų sąrašus ir kiekius galima nurodyti atskirai kiekvienam iš regionų, priklausančių vienai valstybei narei.

2. Sudarydamos 1 dalyje minėtus sąrašus ir nustatydamos kiekius, valstybės narės atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, pirmiausia į būtinybę užtikrinti, kad dėl kompensacijos nedidėtų poveikis biologiškai jautriems ištekliams, papildomų išlaidų lygius, gamybos ir prekybos kokybinius bei kiekybinius aspektus.

3. Žuvininkystės produktai, kuriems skiriama kompensacija, turi būti pagauti ir perdirbti pagal bendrosios žuvininkystės politikos taisykles, susijusias su:

(a) išsaugojimu ir valdymu;

(b) atsekamumu;

4. Kompensacija neskiriama žuvininkystės produktams:

(a) pagautiems trečiųjų šalių laivų, išskyrus žvejybos laivus su Venesuelos vėliava, plaukiojančius Bendrijos vandenyse;

(b) pagautiems Bendrijos žvejybos laivų, kurie neįregistruoti kurio nors vieno iš 1 straipsnyje išvardytų regionų uoste;

(d) pagautiems taikant neteisėtą, nedeklaruotą ir nereguliuojamą žvejybą.

5 straipsnis Kompensacija

1. Kiekviena minėta valstybė narė savo regionams, išvardytiems 1 straipsnyje, nustato kompensacijos lygį kiekvienam į 4 straipsnyje minėtą sąrašą įtrauktam žuvininkystės produktui. Šis lygis gali būti nustatomas atskirai vienai valstybei narei priklausantiems individualiems regionams arba tarp regionų.

2. Nustatant kompensaciją atsižvelgiama:

(a) į dėl kiekvieno žuvininkystės produkto atsirandančias papildomas išlaidas, patiriamas dėl minimų regionų tam tikrų trūkumų, pirmiausia į išlaidas, patiriamas gabenant produktus į žemyninę Europą;

(b) į bet kokias kitas valstybės kišimosi priemones, darančias poveikį papildomų išlaidų lygiui.

3. Papildomų išlaidų kompensacija yra proporcinga kompensuojamoms papildomoms išlaidoms ir neviršija 75 % produktų gabenimo į žemyninę Europą ir kitų susijusių išlaidų.

4. Bendroji kompensacijos suma per metus yra ne didesnė kaip:

(a) Azorų salos ir Madeira: 4 283 992 eurų

(b) Kanarų salos: 5 844 076 eurų

6 straipsnis Pakeitimai

Minėtos valstybės narės gali keisti 4 straipsnio 1 dalyje minėtus kompensuotinų žuvininkystės produktų sąrašą ir kiekius ir 5 straipsnio 1 dalyje minėtą kompensacijos lygį , atsižvelgdamos į besikeičiančias sąlygas ir neviršydamos 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų sumų.

7 straipsnis Kompensavimo planų teikimas

1. Per keturis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos minėtos valstybės narės pateikia Komisijai 4 straipsnio 1 dalyje minėtus sąrašą ir kiekius ir 5 straipsnio 1 dalyje minėtą kompensacijos lygį, toliau kartu vadinamus „kompensavimo planu“.

2. Jeigu kompensavimo planas neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, Komisija per du mėnesius prašo valstybės narės pakeisti planą. Tokiu atveju valstybė narė pateikia Komisijai pakeistą kompensavimo planą.

3. Jeigu Komisija nepateikia atsakymo per dviejų mėnesių laikotarpį nuo 1 ir 2 dalyse minėto kompensavimo plano gavimo dienos, kompensavimo planas laikomas patvirtintu.

4. Jeigu valstybė narė daro pakeitimus pagal 6 straipsnį, ji pateikia Komisijai pakeistą kompensavimo planą, o 2 ir 3 dalyse nustatyta procedūra taikoma mutatis mutandis .

8 straipsnis Ataskaitos

1. Kiekviena atitinkama valstybė narė rengia metinę kompensavimo sistemos įgyvendinimo ataskaitą ir pateikia ją Komisijai iki kiekvienų metų balandžio 30 d.

2. Vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi nepriklausomu įvertinimu, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui kompensavimo sistemos įgyvendinimo ataskaitą, prireikus kartu pateikdama teisės aktų pasiūlymus.

9 straipsnis Finansinės nuostatos

1. Valstybių narių patirtos išlaidos pagal šį reglamentą laikomos išlaidomis, apibrėžtomis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 2 dalies f punkte.

2. 1 daliai įgyvendinti taikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. …./2006 [nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl su bendru žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimu susijusių išlaidų finansavimo iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) taikymo taisykles].

10 straipsnis Kontrolė

Valstybės narės priima reikiamas nuostatas, pagal kurias būtų užtikrinta šiame reglamente nustatytų reikalavimų atitiktis ir veiklos reguliarumas.

11 straipsnis Išsamios taisyklės

Išsamias šio reglamento taikymo taisykles galima priimti 12 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

12 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda Žvejybos produktų vadybos komitetas (toliau – Komitetas).

2. Jeigu į šią dalį daroma nuoroda, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Komitetas patvirtina savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

13 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Jeigu valstybės narės pateikė Komisijai prašymus dėl pakeitimų pagal Reglamento (EB) Nr. 2328/2003 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, dėl kurių iki 2006 m. gruodžio 31 d. nepriimtas joks sprendimas, tiems prašymams ir toliau taikomas to reglamento 8 straipsnis.

2. 9 straipsnio nuostatos taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės patyrė pagal Reglamentą (EB) Nr. 2328/2003 ir apie kurias pranešė Komisijai po 2006 m. spalio 15 d.

14 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Priimta Briusely

Tarybos vardu

FINANSINĖ PAŽYMA |

1. | BIUDŽETO EILUTĖ: 11 02 03 | ASIGNAVIMAI: 15 mln. EUR |

2. | PAVADINIMAS: Tarybos reglamento, nustatančio papildomų išlaidų, perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš Azorų, Madeiros, Kanarų salų ir Prancūzijos Gvianos bei Reuniono departamentų, kompensavimo sistemą 2007–2013 m., pasiūlymas |

3. | TEISINIS PAGRINDAS: EB sutarties 37 straipsnis ir 299 straipsnio 2 dalis |

4. | TIKSLAI: Septyneriems metams (2007–2013) užtikrinti tolesnį papildomų išlaidų, perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš atokiausių regionų, kompensavimo sistemos taikymą, pagerinus jos veiksmingumą. Dabartinės sistemos galiojimo laikotarpis baigiasi 2006 m. pabaigoje (žr . (1) pastabą). |

5.0 | IŠLAIDOS – IŠ EB BIUDŽETO (GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS IR (ARBA) INTERVENCIJOS) – NACIONALINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS – KITOS | 15 | – | 15 |

5.1 | PAJAMOS – EB NUOSAVIEJI IŠTEKLIAI (MOKESČIAI IR (ARBA) MUITAI) – NACIONALINĖS | – | – | – |

2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. |

5.0.1 | NUMATOMOS IŠLAIDOS | 15 | 15 | 15 | 15 |

5.1.1 | NUMATOMOS PAJAMOS | – | – | – | – |

5.2 | APSKAIČIAVIMO METODAS: Metinės viršutinės finansavimo ribos, numatytos pagal dabartinę sistemą, išlaikomos. Jos aiškiai nurodytos pasiūlymo 5 straipsnio 4 dalyje. |

6.0 | AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS IŠ ASIGNAVIMŲ, ĮTRAUKTŲ Į ATITINKAMĄ EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIŲ? | TAIP/NE |

6.1 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI PERKĖLIMAIS TARP EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIŲ? | TAIP/NE |

6.2 | AR REIKĖS PAPILDOMO BIUDŽETO? | TAIP/NE |

6.3 | AR BŪSIMUOSE BIUDŽETUOSE REIKĖS NUMATYTI ASIGNAVIMŲ? | TAIP/NE |

PASTABOS: (1) Dabartinės sistemos (2003–2006) teisinis pagrindas yra Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2328/2003 nustatantis papildomų išlaidų perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš Azorų, Madeiros, Kanarų salų ir Prancūzijos Gvianos bei Reuniono departamentų kompensavimo sistemą, taikomą dėl minėtų regionų atokumo (OL L 345, 2003 12 31, p. 34). (2) Pasiūlymas neturi poveikio dabartiniam, t. y., 2006 m. biudžetui, tik 2007 m. ir vėlesniems biudžetams. Laukiant, kol bus priimtas reglamento pasiūlymas, buvo paprašyta įrašyti 15 mln. EUR į 2007 m. PBP rezervo eilutę. Priemones finansuoja Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) su tiesioginiu centralizuotu Komisijos valdymu. |

[1] ……….nuomonė (OL... arba dar neskelbta OL)

[2] …. nuomonė (OL... arba dar neskelbta OL)

[3] OL L 345, 2003 12 31, 34 p.

[4] OL L 209, 2005 8 11, 1 p.

[5] OL L 184, 1999 7 17, 23 p. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu Nr. 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, 11 p.)

[6] OL L ……..

[7] OL L 17, 2000 1 21, 22 p.

52006PC0740