[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.10.2006

KOM(2006) 636 galutinis

2006/0206 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimo ir saugaus laikymo

(pateikta Komisijos){SEC(2006)1369}{SEC(2006)1370}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

1.1. Tikslai

Pasiūlymu siekiama uždrausti metalinio gyvsidabrio eksportą iš Bendrijos bei užtikrinti, kad šis gyvsidabris vėl nepatektų į rinką ir būtų saugiai laikomas. Tai atitinka Bendrijos strategijoje dėl gyvsidabrio nustatytus 5 ir 9 veiksmus. Svarbiausias tikslas − apriboti tolesnį jau išleisto gyvsidabrio „pasaulinio telkinio“ augimą.

1.2. Bendrosios aplinkybės

2005 m. sausio 28 d. Komisija priėmė Komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio[1]. Strategijoje nagrinėjami visi gyvsidabrio būvio ciklo aspektai. Joje siūloma dvidešimt veiksmų, iš kurių du įgyvendinami šiuo pasiūlymu.

5 veiksmu nustatoma, kad „ aktyviai prisidėdama prie pasiūlytų pasauliniu mastu organizuojamų veiksmų palaipsniui nutraukiant pagrindinę gyvsidabrio gamybą ir užkertant kelią perviršiui vėl patekti į rinką <...>, Komisija ketina siūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 304/2003, kad Bendrijos gyvsidabrio eksportas būtų laipsniškai nutrauktas iki 2011 m. “.

Pagal 9 veiksmą „ Komisija imsis veiksmų, kad gyvsidabris iš chloro šarmų pramonės būtų saugomas atsižvelgiant į terminą, pagal kurį gyvsidabrio eksportas turėtų būti nutrauktas iki 2011 m. Pirmuoju atveju, Komisija nagrinės jo taikymą šioje pramonėje .“

2005 m. birželio 24 d. Taryba priėmė išvadas dėl Strategijos dėl gyvsidabrio. Ji palankiai priėmė Komisijos komunikatą ir pabrėžė „ pasiūlymo palaipsniui nutraukti gyvsidabrio eksportą iš Bendrijos svarbą “. Ji taip pat paragino Komisiją „ kuo greičiau pradėti veikti <...> ir pateikti tinkamus pasiūlymus <...> laipsniško gyvsidabrio eksporto iš Bendrijos nutraukimo ir su numatomu laipsnišku gyvsidabrio eksporto nutraukimu suderintų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti saugų gyvsidabrio saugojimą ir šalinimą, inter alia, chloro šarmų pramonėje “ klausimu.

2006 m. kovo 14 d. Europos Parlamentas priėmė strategiją sveikinančią rezoliuciją, kurioje pabrėžiama „ Komisijos iniciatyva pateikto pasiūlymo palaipsniui naikinti gyvsidabrio metalo eksportą iš Bendrijos svarbą “ ir Komisijos prašoma „ kad visas gyvsidabris iš chloro šarmų pramonės <...> būtų saugiai laikomas “.

Reikėtų pabrėžti, kad šis pasiūlymas, skirtas tik strategijoje nurodytiems 5 ir 9 veiksmui įgyvendinti, vis tiek yra platesnio konteksto dalis. Siekiant bendro tikslo − sumažinti gyvsidabrio poveikį pasauliniu mastu − būtinos papildomos tarptautinės priemonės. Pirmoji su gyvsidabriu susijusiems veiksmams skirta visuotinė sistema buvo nustatyta UNEP Gyvsidabrio programoje, dėl kurios buvo nuspręsta 2003 m.[2]. 2005 m. Valdančioji taryba priėmė Sprendimą dėl cheminių medžiagų valdymo, kuriame paragino vyriausybes, privatųjį sektorių ir tarptautines organizacijas imtis „ neatidėliotinų veiksmų sumažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, kurią pasauliniu mastu kelia produktų sudėtyje esantis ir gamybos procesuose naudojamas gyvsidabris “, pavyzdžiui, inter alia , „ svarstyti, ar riboti pirminę gamybą ir gyvsidabrio pasiūlos pertekliaus naudojimą prekyboje “[3]. Šiuo pasiūlymu visiškai atsakoma į šį raginimą.

Komisija ir toliau plėtos veiksmus tarptautinėje arenoje 2006 m. spalio 26−27 d., gerokai anksčiau už 2007 m. UNEP Valdančiosios tarybos sesiją, Briuselyje surengdama pasaulinę gyvsidabrio konferenciją pasiūlos ir paklausos klausimais. Šis renginys turėtų leisti nustatyti galimybes žengti pirmyn pasauliniu mastu bei su ES nepriklausančiomis šalimis rasti bendrų interesų, kurie turi būti įtraukti į Valdančiosios tarybos derybų procesą.

Priemonės, kurių ES jau imamasi tuo pačiu metu kaip ir gyvsidabrio turinčių produktų atžvilgiu, išdėstytos 1.3 skirsnyje. Bus imamasi tolesnių veiksmų sudėtingam gyvsidabrio naudojimo nedidelės apimties aukso kasyboje, ypač besivystančiose šalyse, klausimui spręsti. Gali būti, kad šioje srityje prireiks kitokių politikos priemonių nei nustatytos Parlamento ir Tarybos reglamente.

ES jau pabrėžė, kad reikalinga su gyvsidabriu susijusi teisiškai privaloma priemonė pasauliniu mastu 2005 m. 23-ojoje Valdančiosios tarybos sesijoje. Klausimas tebelieka darbotvarkėje ir bus dar kartą aptartas 2007 m. vasario mėn. 24-ojoje Valdančiosios tarybos sesijoje. Komisija aktyviai prisidės rengiant sutartą Bendrijos poziciją.

Šis pasiūlymas bus reikšmingas indėlis siekiant visuotinio tikslo − sumažinti gyvsidabrio poveikį, tačiau jis neturėtų likti atskira priemone. Kad duotų visapusišką naudą, jį reikia papildyti dar ir tarptautiniais veiksmais.

1.3. Galiojančios Bendrijos nuostatos

Išsami su gyvsidabriu ir jo junginiais susijusių galiojančių ir numatomų Bendrijos teisės aktų bei politikos apžvalga buvo pateikta išplėstiniame poveikio vertinime, pridėtame prie Komisijos komunikato dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio (116 p.). Į sąrašą turi būti įtraukti du naujausi teisės aktai:

- Direktyva 2006/11/EB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos[4], apimanti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius;

- 2006 m. vasario 21 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/769/EEB, susijusią su prekybos tam tikrais gyvsidabrio turinčiais matavimo įtaisais apribojimu[5]. Šiuo teisės akto pasiūlymu jau prisidedama prie Strategijos dėl gyvsidabrio (7 veiksmo) įgyvendinimo.

Išsami Bendrijos teisės aktų, kuriais nustatomi apribojimai gyvsidabrio turintiems produktams, apžvalga pateikta prie šio pasiūlymo pridėto poveikio vertinimo 5.3 skirsnyje.

Šiuo metu nėra jokių gyvsidabrio eksportui iš Bendrijos skirtų, nei jokių su jo laikymu susijusių teisės aktų. Į Reglamento Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo[6] V priedą, kuriame išvardijamos cheminės medžiagos ir gaminiai, kuriems taikomas eksporto draudimas, įtrauktas gyvsidabrio turintis kosmetinis muilas.

Įtraukimo į priedą būtina sąlyga yra tai, kad atitinkamos cheminės medžiagos arba gaminio naudojimas yra draudžiamas Bendrijoje siekiant apsaugoti žmonių sveikatą arba aplinką (14 straipsnio 2 dalis). Gyvsidabrio naudojimas Bendrijoje griežtai ribojamas , tačiau nedraudžiamas , ir tam tikras jo kiekis bus naudojamas ir ateityje. 14 straipsnio 2 dalies taikymas cheminėms medžiagoms ir gaminiams, kurie yra griežtai ribojami, yra netinkamas, nes jis leistų taikyti eksporto draudimą neribotam medžiagų kiekiui. Ketinama apriboti numatomo eksporto draudimo taikymo sritį metaliniu gyvsidabriu ir nesudaryti precedento kitoms medžiagoms. Dėl šios priežasties Reglamentas Nr. 304/2003 nėra tinkamas teisinis pagrindas gyvsidabrio eksporto uždraudimui ir Komisija pasirinko atskirą priemonę.

Tiek, kiek gyvsidabris yra priskiriamas atliekoms, jis priklauso galiojančių Bendrijos teisės aktų dėl atliekų taikymo sričiai: Direktyvos 75/442 dėl atliekų, Reglamento 259/93 dėl atliekų vežimo ir, atsižvelgiant į plačią „sąvartyno“ apibrėžtį 2 straipsnio g dalyje, Direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų. Tie patys teisės aktai taikomi atliekoms, kuriose yra gyvsidabrio. Kadangi šiuo reglamentu ketinama nustatyti kelis papildomus reikalavimus gyvsidabrio tvarkymui nepriklausomai nuo to, ar jis priskiriamas atliekoms, ar ne, ši aplinkos apsaugos acquis dalis turėtų ir toliau būti taikoma, išskyrus tik tas nuostatas, kurios užkertą kelią metalinio gyvsidabrio laikymui.

Metalinis gyvsidabris yra skystas įprastomis slėgio ir temperatūros sąlygomis. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų[7] nustatoma, kad skystos atliekos negali būti priimamos į sąvartynus (5 straipsnio 3 dalies a punktas). Be to, Tarybos sprendimu 2003/33/EB, kuriuo nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka, nustatomos ribinės išplovimo vertės, kurios neturėtų būti taikomos metalinio gyvsidabrio sąvartynui. Todėl Reglamente paaiškinama, kad numatomas laikymo įpareigojimas neprieštarauja šiam draudimui ir ribinėms vertėms tuo atveju, jei laikytinas metalinis gyvsidabris priskiriamas atliekoms.

1.4. Derėjimas su kitomis politikos kryptimis ir taisyklėmis

Siūlomu reglamentu papildomos galiojančios Bendrijos politikos kryptys ir teisės aktai pramoninės taršos kontrolės, cheminių medžiagų (įskaitant pasiūlymą dėl REACH), darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos bei atliekų srityse. Jis taip pat atitinka politikos tikslus pasauliniu mastu, būtent UNEP gyvsidabrio programą.

Ypač pažymėtina, kad dėl Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės[8] taikymo palaipsniui atsisakoma gyvsidabrio elementų metodo, kuris jau nebelaikomas geriausiu metodu chloro šarmų pramonėje. Pereinant prie kitų gamybos procesų bus paliktas didelis metalinio gyvsidabrio kiekis. Šio gyvsidabrio plitimas pasaulyje įvairiais, iš dalies neteisėtais, tikslais paprasčiausiai perkeltų aplinkosaugos problemą, kuri jau buvo išspręsta Bendrijoje, už ES ribų. Todėl siūlomas reglamentas yra būtinas priedas prie TIPK direktyvos, nes jis padės išvengti neigiamo šalutinio poveikio pasauliniu mastu, kurį gali sukelti laipsniškas naudojimo atsisakymas.

Ypatingas dėmesys skiriamas eksporto uždraudimo suderinamumui su PPO taisyklėmis . Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XI straipsnyje draudžiami importo, eksporto ir pardavimo eksportui apribojimai. GATT XX straipsnyje numatoma nuo bendrųjų susitarimo taisyklių nukrypti leidžianti nuostata siekiant kelių politikos tikslų. Todėl poveikio vertinime (6.11 skirsnyje) išsamiai analizuojama, ar siūlomos priemonės yra pagrįstos remiantis GATT XX straipsnio nuostatomis (bendrosios išimtys).

Be griežtai teisinės analizės, svarbu pastebėti, kad Komisija sistemingai gerina ryšius su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kurios yra svarbios kaip gyvsidabrio gamintojos, naudotojos ir eksportuotojos ir (arba) kuriose kyla teršimo gyvsidabriu problemų. Tarptautinė konferencija gyvsidabrio klausimais, kuri bus surengta Briuselyje spalio 26−27 d. ir kurioje dalyvaus daug ES nepriklausančių valstybių atstovų, suteiks papildomą postūmį tarptautinėms deryboms, taip pat ir prekybos klausimais, gerokai iki 2007 m. įvyksiančios UNEP Valdančiosios tarybos 24-osios sesijos. Ši sesija suteiks progą toliau gerinti UNEP gyvsidabrio programos įgyvendinimą.

2. KONSULTACIJų SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

2.1. Konsultacijos

Viso Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio rengimo metu vyko išsamios konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis. Apžvalga pateikta strategiją papildančio išplėstinio poveikio vertinimo 11 skirsnyje (61 puslapis).

Be to, 2005 m. rugsėjo 8 d. Briuselyje įvyko kitas suinteresuotųjų šalių susitikimas. Kvietimas buvo išsiųstas daugeliui įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant valstybes nares, pramonę ir aplinkos bei sveikatos srityje dirbančias NVO. Suinteresuotosios šalys pateikė[9]:

- Informaciją apie teisinę padėtį visoje Europos Sąjungoje, apie gyvsidabrio atliekų srautus ir apie gyvsidabrio turinčių produktų (surinktų valstybėse narėse) perdirbimą bei panaudojimą. Tai suteikė naudingos informacijos apie gyvsidabrio srautus bei galimybę gauti gyvsidabrio Europos Sąjungoje ir prieš siūlomą eksporto uždraudimą, ir po jo.

- Suinteresuotųjų šalių susitikime Komisija pristatė planuojamo teisės akto pasiūlymo pagrindinę idėją ir paprašė nuomonės apie tikslią eksporto uždraudimo taikymo sritį (metalinis gyvsidabris, junginiai) ir apie laikymo įpareigojimą (metalinis gyvsidabris tik iš chloro šarmų pramonės ar taip pat ir iš kitų šaltinių) bei būtinus Sąvartyno direktyvos ir kitų teisės aktų dėl atliekų pakeitimus. Komisija taip pat paprašė papildomos informacijos apie gyvsidabrio panaudojimą ir perdirbimą. Buvo surengti papildomi susitikimai su Ispanija, labiausiai suinteresuota valstybe nare, ir Eurochloru , skirti aptarti numatomą priemonę ir savanorišką chloro šarmų pramonės susitarimą.

Konsultacijų proceso metu surinkta informacija buvo įtraukta į poveikio vertinimą.

2.2. Poveikio vertinimas

Komunikatas dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio jau buvo papildytas išplėstiniu poveikio vertinimu, paskelbtu Komunikato priede[10]. Šio išplėstinio poveikio vertinimo 6 skirsnis (20 p.) taip pat svarbus šiam pasiūlymui. Be to, buvo atliktas papildomas poveikio vertinimas. Jis pridėtas prie šio pasiūlymo.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

3.1. Teisinis pagrindas

Pasiūlymą sudaro dvi pagrindinės dalys: viena dalis apima metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimą, o kita – įpareigojimą laikyti gyvsidabrį žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu. Eksporto uždraudimo atitinkamas teisinis pagrindas yra EB sutarties 133 straipsnis, nors priemonės tikslas − aplinkos kokybės išsaugojimas, apsauga ir gerinimas bei žmonių sveikatos apsauga, o ne prekybos politikos sumetimai. Antroji dalis, laikymo įpareigojimas, įskaitant vėlesnius informacijos ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, aiškiai pagrįsta aplinkos politikos sumetimais, kaip nustatyta EB sutarties 175 straipsnyje. Remiantis neseniai priimtais Europos Teisingumo Teismo sprendimais bylose C-94/03 ir C-178/03 dėl Roterdamo konvencijos patvirtinimo ir Reglamentu (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo, pasiūlymas pagrįstas ir EB sutarties 133, ir 175 straipsniais. Ir Roterdamo konvencijai, ir Reglamentui Nr. 304/2003 būdingas aplinkos ir prekybos politikos aspektų derinys, labai panašus į šį pasiūlymą.

3.2. Subsidiarumas ir proporcingumas

Gyvsidabris yra medžiaga, kuriai taikomos vidaus rinkos taisyklės ir, jei jis priskiriamas atliekoms, jis reglamentuojamas Bendrijos teisės aktų dėl atliekų. Todėl taip pat ir šioje teisės priemonėje numatytų priemonių turi būti imamasi Bendrijos lygmeniu, jų negalima palikti valstybėms narėms.

Laikymo ir šalinimo galimybės gali skirtis įvairiose valstybėse priklausomai nuo vietos aplinkos sąlygų. Todėl, nors turi būti laikomasi tam tikrų bendrųjų standartų, išsamių laikymo arba šalinimo reikalavimų nustatymas tenka valstybėms narėms.

Šiame reglamente numatytos priemonės taip pat yra būtinos siekiant laikytis Atliekų strategijos tikslų. Jomis vengiama bet kokios rūšies mikrovaldymo, kuris galėtų būti laikomas problematišku proporcingumo požiūriu.

3.3. Priemonių pasirinkimas

Kadangi teisės akte apsiribojama keliais nesudėtingais įpareigojimais − eksporto uždraudimas, laikymo įpareigojimas, ataskaitų teikimas ir informacijos mainai, − valstybių narių lygmeniu nėra būtinos jokios įgyvendinimo priemonės. Todėl kaip priemonė pasirinktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Su laikymu susijusios detalės yra pagrįstos savanorišku pramonės įsipareigojimu.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

5. IšSAMUS PAAIšKINIMAS

Pasiūlymas atitinka „geresnės teisėkūros“ principus. Juo siekiama trumpumo ir aiškumo, kuo labiau išvengti „pilkųjų zonų“, kurias būtų galima prieštaringai interpretuoti. Pasirenkant terminologiją siekiama darnos su galiojančiais Bendrijos teisės aktais. Pasiūlymą sudaro devyni straipsniai.

1 straipsnyje nustatomas eksporto uždraudimo įpareigojimas, apibrėžiama jo taikymo sritis ir nustatoma data laikantis Strategijos dėl gyvsidabrio. Draudimas taikomas metaliniam gyvsidabriui, pačiai svarbiausiai medžiagai kiekio požiūriu, palyginti su gyvsidabrio junginiais ir gyvsidabrio turinčiais produktais.

Gyvsidabrio eksporto uždraudimo įsigaliojimo data jau sukėlė daug diskusijų Europos Parlamente ir Taryboje abiems institucijoms aptariant Strategiją dėl gyvsidabrio. Šiame pasiūlyme Komisija nusprendė pasirinkti datą, kuri greičiausiai sulauks daugiausia paramos iš daugumos valstybių narių bei kitų suinteresuotųjų šalių.

2 straipsnyje nustatomas laikymo įpareigojimas ir apibrėžiama jo taikymo sritis. Šis įpareigojimas taikomas trims svarbiausiems metalinio gyvsidabrio šaltiniams Bendrijoje. Pasirinktas terminas „laikymas“, nes „šalinimas“ yra specialus terminas Bendrijos teisės aktuose dėl atliekų (žr. Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, su pakeitimais, 1 straipsnio e punktą). Laikymo įpareigojimas taikomas gyvsidabriui nepriklausomai nuo to, ar medžiaga klasifikuojama kaip atlieka. Šiame kontekste laikymas apima ne tik trumpalaikes ir vidutinės trukmės, bet ir ilgalaikes galimybes (kurios gali būti laikomos šalinimu). Tvarkaraščio požiūriu ši dalis yra susijusi su metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimo įsigaliojimu.

Formuluotė „nebenaudojamas chloro šarmų pramonėje“ reiškia, kad ir toliau galima perkelti gyvsidabrį iš vieno chloro šarmų įrenginio į kitą Bendrijoje.

Ši nuostata papildoma savanorišku chloro šarmų pramonės įsipareigojimu. Juo pramonė įsipareigoja savo gyvsidabrio perteklių siųsti laikyti tik labai kvalifikuotiems operatoriams, užtikrinti tinkamas talpyklas ir pateikti duomenis apie gyvsidabrio srautus Komisijai. Šis straipsnis yra parengtas atitinkamai, jame nesileidžiama į jokias detales. Tačiau laikymo įrenginiams yra nustatyti papildomi reikalavimai 4 straipsnyje.

3 straipsnyje paaiškinama sąsaja su galiojančiais teisės aktais dėl atliekų. Dabartinėje teisinėje situacijoje bet koks metalinio gyvsidabrio (kuris yra skystas) laikymas bet kokios rūšies sąvartyne prieštarautų Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatai. Todėl būtina nukrypti leidžianti nuostata. Ribinės išplovimo vertės ir kiti kriterijai, nustatyti Tarybos sprendimo 2003/33/EB, kuriuo nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka, 2.4 skirsnyje, taikomi granuliuotoms atliekoms, negali būti taikomi skystam gyvsidabriui.

Todėl 3 straipsnyje siūloma nukrypti nuo šių nuostatų atsižvelgiant į dvi konkrečias metalinio gyvsidabrio laikymo galimybes, t. y. požeminį laikymą šiam tikslui pritaikytose druskos kasyklose ir laikiną laikymą įrenginiuose, specialiai skirtuose šiam tikslui, kurios tam tikromis sąlygomis gali būti laikomos saugiomis žmonių sveikatai ir aplinkai. Nukrypti leidžianti nuostata įrenginių, „skirtų vien metalinio gyvsidabrio laikymui prieš jį galutinai pašalinant ir tam įrengtų“, atžvilgiu sudaro sąlygas technologijų plėtros veiklai, kuria siekiama rasti naujoviškus sprendimus neskystos būklės gyvsidabriui šalinti. Skysto gyvsidabrio pateikimas į „įprastą“ sąvartyną tebelieka neteisėtas.

Kadangi Tarybos sprendimo 2003/33/EB 2.4 skirsnis netaikomas požeminėms saugykloms (žr. 2.5 skirsnį), straipsnyje atskiriamos šios dvi galimybės.

Kadangi ši nuostata nėra skirta tik metaliniam gyvsidabriui iš tam tikrų šaltinių, valstybėms narėms, kurios galėtų pageidauti laikyti metalinį gyvsidabrį iš kitų šaltinių požeminiuose arba kituose specialiuose įrenginiuose, leidžiama tai daryti.

Reikėtų pabrėžti, kad kai metalinis gyvsidabris priskiriamas atliekoms, jam, žinoma, tebetaikomos Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, ir tiek, kiek tai susiję su tarpvalstybiniu vežimu Bendrijoje, − Reglamento 259/93/EEB dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės bendrosios nuostatos.

Atsižvelgiant į metalinio gyvsidabrio ypatumus ir į tai, kad tik ribotas įrenginių kiekis gali būti tinkamas metalinio gyvsidabrio laikymui, atrodo netinkama prieštarauti atliekoms priskiriamo gyvsidabrio vežimui remiantis artumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principais. Reikia pažymėti, kad šio reglamento tikslas − užtikrinti, kad atitinkamas gyvsidabris nebūtų dar kartą pateiktas į rinką, todėl panaudojimas yra nepageidautina galimybė. Todėl siūloma nuo naujojo atliekų vežimo reglamento nuostatų nukrypti leidžianti nuostata.

4 straipsniu papildomas 2 straipsnis pridedant keletą išsamesnių reikalavimų dviejų laikymo galimybių taikymui. Jame dėmesys telkiamas į poreikį atlikti tinkamą saugos įvertinimą, atsižvelgiant į medžiagos pobūdį. Jame taip pat nustatomi mažiausi leidimo turinio reikalavimai. Tai užtikrins saugų gyvsidabrio tvarkymą net ir pramonei nepriėmus jokio savanoriško įsipareigojimo.

5 straipsnyje nustatomi suinteresuotųjų šalių informacijos mainai, kuriuos rengs Komisija. Tai leis anksti nustatyti ir lanksčiai reaguoti į naujus pokyčius gyvsidabrio naudojimo ir srautų srityje. Informacijos mainai neturėtų apsiriboti tik metaliniu gyvsidabriu, bet taip pat apimti gyvsidabrio junginius ir gyvsidabrio turinčius produktus.

6 straipsniu valstybėms narėms nustatomi tam tikri informacijos teikimo įpareigojimai. Jame nustatoma, kad valstybės narės Komisijai pateikia bet kokį gyvsidabrio laikymo įrenginiui suteiktą leidimą. Valstybės narės ne vėliau kaip po trejų metų ir penkių mėnesių nuo eksporto uždraudimo įsigaliojimo taip pat informuoja Komisiją apie priemonės poveikį. Komisija gali iš valstybių narių reikalauti šios informacijos ankstesniame etape. Tai turėtų leisti skubiai ir veiksmingai reaguoti į galimai netikėtus rinkos pokyčius. Verta pažymėti, kad valstybėms narėms neketinama nustatyti reguliaraus, periodiško ataskaitų teikimo įpareigojimo.

7 straipsnyje nustatoma, kad ne vėliau kaip po ketverių metų nuo eksporto uždraudimo įsigaliojimo Komisija įvertins reglamento taikymą ir jo poveikį rinkai bei pateiks ataskaitą. Vertinimas bus pagrįstas valstybių narių pateikta informacija. Bus naudojami ir kiti turimi informacijos šaltiniai.

8 straipsnyje nustatoma, kad Komisija turi pranešti apie tarptautinius pokyčius gyvsidabrio srityje, ypač apie daugiašales derybas pasiūlos ir paklausos klausimais, kurios gali prasidėti per kelerius ateinančius metus. Tai leistų stebėti pasaulinių ir Bendrijos priemonių nuoseklumą siekiant užtikrinti kuo didesnę naudą aplinkai.

9 straipsnis yra standartinis tekstas, susijęs su priemonės įsigaliojimu.

2006/0206 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimo ir saugaus laikymo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį ir 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[11],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[13],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[14],

kadangi:

(1) Pripažįstama, kad gyvsidabrio išleidimas kelia grėsmę visame pasaulyje, todėl reikia imtis veiksmų nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmeniu.

(2) Pagal Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio“[15] būtina sumažinti gyvsidabrio poveikio riziką žmonėms ir aplinkai.

(3) Bendrijos lygmeniu priimtos priemonės turi būti laikomos pastangų visame pasaulyje sumažinti gyvsidabrio poveikio riziką dalimi, ypač įgyvendinamų pagal Jungtinių Tautų aplinkos programos Gyvsidabrio programą.

(4) Metalinio gyvsidabrio eksportas iš Bendrijos turėtų būti uždraustas siekiant ženkliai sumažinti pasaulinę gyvsidabrio pasiūlą.

(5) Dėl eksporto uždraudimo Bendrijoje susidarys didelis gyvsidabrio perteklius, kurio pateikimui į rinką dar kartą reikėtų užkirsti kelią. Todėl turėtų būti užtikrintas saugus šio gyvsidabrio laikymas Bendrijoje.

(6) Siekiant numatyti saugaus chloro šarmų pramonėje jau nebenaudojamo gyvsidabrio laikymo galimybes, tikslinga nukrypti nuo 1999 m. balandžio mėn. 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų[16] 5 straipsnio 3 dalies a punkto dėl tam tikrų sąvartynų rūšių ir paskelbti, kad 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimo 2003/33/EB, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka[17], priedo 2.4 skirsnio kriterijai netaikomi nepožeminiam laikymui.

(7) Siekiant užtikrinti laikymą, kuris būtų saugus žmonių sveikatai ir aplinkai, saugos įvertinimas, kurio reikalaujama pagal Sprendimą 2003/33/EB požeminiam laikymui, turėtų būti papildomas specialiais reikalavimais ir taip pat turėtų būti taikomas nepožeminiam laikymui.

(8) Tikslinga surengti informacijos mainus siekiant įvertinti galimą papildomų priemonių, susijusių su gyvsidabrio eksportu ir laikymu, poreikį, nepažeidžiant EB sutarties konkurencijos taisyklių, ypač 81 straipsnio.

(9) Valstybės narės turėtų pateikti informaciją apie laikymo įrenginiams išduotus leidimus bei apie priemonės taikymą ir poveikį rinkai, kad priemonę būtų galima laiku įvertinti.

(10) Komisija turėtų atsižvelgti į šią informaciją pateikdama vertinimo ataskaitą, kad nustatytų galimą poreikį keisti priemonę.

(11) Komisija taip pat turėtų stebėti tarptautinius su gyvsidabrio pasiūla ir paklausa susijusius įvykius, ypač daugiašales derybas, ir pranešti apie juos, kad būtų galima įvertinti bendro požiūrio nuoseklumą.

(12) Į reglamentą įtraukta su prekyba susijusi dalis bei aplinkos politikos sumetimais pagrįstos dalys. 1 straipsnis yra susijęs su prekyba ir todėl pagrįstas EB sutarties 133 straipsniu, o kiti straipsniai pagrįsti 175 straipsnio 1 dalimi.

(13) Valstybės narės negali pakankamai pasiekti gyvsidabrio poveikio sumažinimo tikslo eksporto uždraudimu ir laikymo įpareigojimu atsižvelgiant į prekių judėjimo poveikį ir bendrosios rinkos funkcionavimą bei į teršimo gyvsidabriu tarpvalstybinį pobūdį, todėl tikslas gali būti pasiektas tik Bendrijos lygmeniu. Todėl Bendrija gali priimti priemones vadovaudamasi EB sutarties 5 straipsnyje išdėstytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis reglamentas neapima daugiau, nei yra būtina siekiant šių tikslų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2011 m. liepos 1 d. uždraudžiamas metalinio gyvsidabrio (Hg, CAS RN 7439-97-6) eksportas iš Bendrijos.

2 straipsnis

Nuo 1 straipsnyje nustatytos datos metalinis gyvsidabris, kuris jau nebenaudojamas chloro šarmų pramonėje, valant gamtines dujas gautas gyvsidabris ir kaip šalutinis spalvotųjų metalų kasybos bei lydymo operacijų produktas susidaręs gyvsidabris laikomas nekeičiant jo kokybės ir koncentracijos tokiu būdu, kuris būtų saugus žmonių sveikatos ir aplinkos atžvilgiu.

3 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkto atliekoms priskiriamas metalinis gyvsidabris gali būti laikomas atitinkamose talpyklose vienoje iš šių vietų:

a) atliekų šalinimui pritaikytoje požeminėje druskos kasykloje;

b) įrenginyje, skirtame vien laikinam metalinio gyvsidabrio laikymui prieš jį galutinai pašalinant ir tam įrengtame.

Pirmos dalies b punkte nurodytu atveju netaikomi Sprendimo 2003/33/EB priedo 2.4 skirsnyje nustatyti kriterijai.

2. Nukrypstant nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006[18] 11 straipsnio 1 dalies a punkto, paskirties ir siunčiančiosios šalies kompetentingos institucijos negali teikti prieštaravimų dėl atliekoms priskiriamo metalinio gyvsidabrio vežimo remdamosi tuo, kad planuojamas vežimas arba šalinimas neatitiktų priemonių, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti artumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principus.

4 straipsnis

1. Pagal Sprendimą 2003/33/EB atliktinas saugos įvertinimas, susijęs su laikymu atliekų saugojimui pritaikytoje požeminėje druskos kasykloje, visų pirma apima papildomą riziką, kylančią dėl metalinio gyvsidabrio ir jo talpyklos pobūdžio bei dėl jame vykstančių ilgalaikių procesų.

2. Siekiant laikinai laikyti metalinį gyvsidabrį įrenginyje, skirtame vien jo laikymui ir tam įrengtame, atliekamas ir kompetentingai institucijai pateikiamas saugos įvertinimas, užtikrinantis tokį patį aplinkos apsaugos lygį, koks numatytas Sprendime 2003/33/EB,

3. Į Direktyvos 1999/31/EB 8 ir 9 straipsniuose nurodytą leidimą požeminei druskos kasyklai arba įrenginiui, skirtam vien laikinam metalinio gyvsidabrio laikymui ir tam įrengtam, įtraukiami reguliaraus vizualinio konteinerių patikrinimo ir atitinkamos garų aptikimo įrangos įrengimo bet kokiam nuotėkiui aptikti reikalavimai.

5 straipsnis

Komisija rengia valstybių narių ir pramonės šakų atstovų informacijos mainus.

Keičiantis informacija visų pirma tiriamas galimas poreikis taikyti eksporto uždraudimą ir gyvsidabrio junginiams bei gyvsidabrio turintiems produktams, taikyti laikymo įpareigojimą ir metaliniam gyvsidabriui iš kitų šaltinių bei poreikis nustatyti terminą laikymui įrenginyje, skirtame vien tik laikinam metalinio gyvsidabrio laikymui ir tam įrengtame.

6 straipsnis

1. Valstybės narės pateikia Komisijai bet kokio leidimo, išduoto gyvsidabriui laikyti skirtam įrenginiui, kopiją.

2. Ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 30 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie šio reglamento taikymą ir poveikį rinkai savo teritorijoje. Komisijai paprašius valstybės narės pateikia tą informaciją anksčiau nei pirmoje dalyje nustatytą datą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją turi sudaryti bent šie duomenys:

a) į Bendriją įvežamo arba iš jos išvežamo metalinio gyvsidabrio apimtis, kainos, kilmės šalis ir paskirties šalis bei numatomas panaudojimas;

b) metalinio gyvsidabrio, kuriuo prekiauja valstybės Bendrijoje, apimtis, kainos, kilmės šalis ir paskirties šalis bei numatomas panaudojimas.

7 straipsnis

1. Komisija įvertina, kaip Bendrijoje taikomas šis reglamentas, ir jo poveikį rinkai, atsižvelgdama į 6 straipsnyje nurodytą informaciją.

2. Komisija ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą.

8 straipsnis

Ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki 1 straipsnyje nustatytos datos Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą su gyvsidabriu susijusioje daugiašalėje veikloje ir derybose, visų pirma įvertindama šiame reglamente nurodytų priemonių tvarkaraščio ir taikymo srities derėjimą su tarptautiniais pokyčiais.

9 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas[pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] COM(2005) 20 galutinis.

[2] UNEP Valdančiosios tarybos sprendimas 22/4, 2003 2 7.

[3] UNEP Valdančiosios tarybos sprendimas 23/9, 2005 2 25.

[4] OL L 64, 2006 3 4, p. 52.

[5] COM(2006) 69 galutinis.

[6] OL L 63, 2003 3 6, p. 1.

[7] OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

[8] OL L 257, 1996 10 10, p. 26.

[9] Visus konsultacijų metu gautus atsakymus galima rasti adresu http://www.ec.europa.eu/environment/chemicals/mercury/.

[10] http://www.europa.eu.int/comm/environment/chemicals/mercury/pdf/extended_impact_assessment.pdf

[11] OL C[…], […], p. […].

[12] OL C[…], […], p. […].

[13] OL C[…], […], p. […].

[14] [Data] Europos Parlamento nuomonė ir [data] Tarybos sprendimas.

[15] COM(2005) 20 galutinis, 2005 1 28.

[16] OL L 182, 1999 7 16, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 1, p. 1).

[17] OL L 11, 2003 1 16, 1. p. 27.

[18] OL L 190, 2006 7 12, p. 1.