[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.7.2006

KOM(2006) 428 galutinis

2006/0145 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl maisto priedų

(pateikta Komisijos) {SEK(2006) 1040} {SEK(2006) 1041}

AIšKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

( Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Komisija Baltojoje knygoje dėl maisto produktų saugos (COM(1999) 719, galutinė versija) paskelbė ketinanti atnaujinti ir supaprastinti galiojančius Bendrijos teisės aktus dėl maisto priedų (Baltojoje knygoje – 11 veiksmas). Šio pasiūlymo tikslai yra tokie:

- Supaprastinti teisės aktus dėl maisto priedų sukuriant principams, procedūroms ir tvirtinimui naudojamą bendrą priemonę;

- Suteikti Komisijai įgyvendinimo teisę peržiūrint Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašą;

- Konsultuotis su Europos maisto saugos tarnyba (EMST) dėl maisto priedų saugumo įvertinimo;

- Sudaryti naudojamų maisto priedų pakartotinio įvertinimo programą;

- Reikalauti, kad iš genetiškai modifikuotų organizmų sudarytiems, jų turintiems arba iš jų pagamintiems priedams būtų gauti leidimai pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų.

( Bendrosios aplinkybės

Europos Sąjungoje leidimų naudoti maisto priedus suteikimas ir maisto priedų vartojimas maisto produktuose buvo suderinti 1995 m. – tada buvo priimtos paskutinės specifinės direktyvos dėl maisto priedų (95/2/EB). Dabartinius teisės aktus šioje srityje sudaro 4 pagal bendro sprendimo procedūrą priimtos direktyvos (1 pagrindų ir 3 specifinės direktyvos) ir 3 Europos Komisijos direktyvos (specifikacijos).

Teisės aktai dėl maisto priedų yra vienintelė techninė sritis, kurioje reikalaujama, kad medžiaga būtų patvirtinama naudojimui pagal bendro sprendimo procedūrą, o dėl to tvirtinimo procesas yra sudėtingai ir lėtai valdomas.

Du susiję pasiūlymai buvo pateikti tuo pačiu metu:

1. Pasiūlymas dėl Reglamento (EB) Nr. […], nustatantis bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms.

2. Pasiūlymas dėl Reglamento dėl maisto fermentų.

( Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Tarybos direktyvoje 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų dėl maisto priedų naudojimo žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo nustatomi bendri principai dėl leidimų išdavimo maisto priedams naudoti.

Direktyvą papildo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių, 94/36/EB dėl dažiklių naudojimo maisto produktuose ir 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius. Šiose trijose direktyvose pateikiamas leistinų naudoti maisto priedų sąrašas ir jų naudojimo sąlygos, kai jos skiriasi nuo bendrų naudojimo sąlygų.

Be to, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą Nr. 292/97/EB dėl nacionalinių įstatymų, draudžiančių naudoti tam tikrus priedus gaminant tam tikrus konkrečius maisto produktus.

Pasiūlyme yra apjungti visi anksčiau nurodyti teisės aktai.

( Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Netaikoma.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

( Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijos būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų aprašymas

Valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių nuomonės buvo klausiama konsultuojantis su jomis kelis kartus sušauktose darbo grupėse ir nuo 2000 m. palaikant dvišalius ryšius su suinteresuotomis šalimis. Buvo konsultuojamasi su šiomis suinteresuotomis šalimis:

Europos vartotojų organizacija (BEUC)

Europos Sąjungos maisto ir gėrimų pramonės konfederacija (CIAA)

Tarptautine saldiklių asociacija (ISA)

Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC)

Fermentų produktų gamintojų ir fermentų formuluotojų asociacija (AMFEP)

Europos maisto priedų ir maisto fermento gamintojų federacija (ELC)

EEE kepyklų ir konditerijos versle naudojamų tarpinių produktų pramonės federacija (FEDIMA)

ES šokolado, sausainių ir konditerijos pramonės asociacija (CAOBISCO)

Be to, 2005 m. vasario 22 d. įvairioms suinteresuotoms šalims buvo išsiuntinėtas klausimynas dėl pasiūlymo poveikio, į kurį baigiantis konsultacijoms buvo gauta 70 atsakymų.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Po konsultacijų į komentarus buvo atsižvelgta, o tekstai atitinkamai iš dalies pakeisti. Toliau nurodyti specifiniai iškelti klausimai ir atsakymai į juos:

1. Teisės aktų taikymo sritis ir suvienodinimas

Rengiant šį pasiūlymą, buvo svarstoma, ar reikėtų pakeisti „perdirbimo pagalbos“ apibrėžtį, siekiant sumažinti sunkumus ją aiškinant. Tačiau maisto pramonės atstovų nuomone, toks pakeitimas turėtų didelį poveikį, todėl buvo nuspręsta šiame etape to nedaryti, bet apsvarstyti kitus metodus, pavyzdžiui, sukurti suderintas dabartinio susitarimo aiškinamąsias gaires.

2. Riboto galiojimo leidimas:

Pramonės atstovai išreiškė griežtą požiūrį, kad riboto galiojimo leidimai gali tapti kliūtimi naujovėms ir kad tai suteiktų netikrumo maisto priedų rinkoje. Kita vertus, valstybės narės ir vartotojų organizacijų atstovai mano, kad leidimai naudoti priedus turi būti peržiūrimi nustatytu būdu, nes tai užtikrintų reglamento atitikimą realiai situacijai. Todėl buvo pasiūlytas kompromisinis sprendimas, kuriame numatoma, kad priedų gamintojai arba vartotojai, Komisijai paprašius, pateiks informaciją apie faktinį priedų naudojimą.

3. Pereinamieji laikotarpiai:

Siekiant iš dalies suvienodinti ir praplėsti šio reglamento taikymo sritį, siūloma papildomai reglamentuoti priedų prieduose ir fermentuose naudojimą, kaip jau tai yra daroma priedų naudojimo kvapiosiose medžiagose atveju. Nors tai turės šiokį tokį poveikį maisto pramonei, šiam sprendimui iš esmės pritarė visos suinteresuotosios šalys. Tačiau maisto pramonės atstovai pasiūlė, kad turi būti numatytas atitinkamas laikotarpis tokiems pakeitimams įgyvendinti. Todėl siekiant sumažinti šios priemonės poveikį, pasiūlyme yra numatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis.

( Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

( Poveikio vertinimas

Poveikis aplinkai

Nė vienas iš aptartų politikos variantų neturės poveikio aplinkai, kadangi aptariamoje pramonėje yra vykdomas antrinis arba tretinis maisto produktų apdorojimas. Priedai jau yra gausiai pardavinėjami ir naudojami.

Veiksmų nesiimama

Ekonominis poveikis

Leidimų priedams naudoti pakeitimo procese vis dar bus naudojama ilgai trunkanti bendro sprendimo procedūra, taip pat laikas bus sugaištamas valstybėms narėms įdiegiant leidimą. Tai ir toliau liks kliūtimi naujovėms šioje pramonės šakoje, o to pasekmė – neskatinama technologinė plėtra.

Socialinis poveikis

Nebus reikalaujama, kad Europos maisto saugos tarnyba peržiūrėtų visus dabar patvirtintus priedus, todėl vartotojai neturės galimybės pasinaudoti papildoma maisto prieduose ir fermentuose naudojamų priedų kontrole.

Ne teisiniai veiksmai

Ekonominis poveikis

Leidimų priedams naudoti pakeitimo procese vis dar bus naudojama ilgai trunkanti bendro sprendimo procedūra, taip pat laikas bus sugaištamas valstybėms narėms įdiegiant leidimą. Tai toliau liks kliūtimi naujovėms šioje pramonės šakoje, o to pasekmė – neskatinama technologinė plėtra. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turės sukurti ir suderinti Darbo tvarkos taisykles dėl priedų naudojimo prieduose ir fermentuose.

Socialinis poveikis

Padidintas maisto produktų saugumo užtikrintumas naudos vartotojams nesuteiks.

Teisinės galimybės

Teisės aktai dėl priedų jau yra suvienodinti visoje Europos bendrijoje, todėl daugelis siūlomų teisinių veiksmų turės ribotą poveikį. Tačiau tokie veiksmai darys poveikį visiems maisto priedų gamintojams ir netiesioginį poveikį maisto pramonei.

Ekonominis poveikis

Komitologijos taikymas suteikiant leidimus dėl priedų naudojimo turės teigiamą poveikį šiai pramonės šakai, nes leidimai naujiems priedams naudoti bus suteikiami greičiau. Tai sudarys galimybę skatinti investicijas naujų priedų kūrimui, nes bus pašalinta daugelis šiuo metu pasinaudojimą naujovėmis stabdančių kliūčių. Ekonominį poveikį turės taikymo srities išplėtimas įtraukiant į teisės aktą priedus prieduose ir fermentuose, – todėl turės būti suteikti leidimai kai kurioms naujoms medžiagoms naudoti, tačiau manoma, kad tokių medžiagų nebus daug. Šioks toks poveikis bus jaučiamas dėl techninių duomenų lapų atnaujinimo, taip pat dėl nedidelių žymėjimo pakeitimų iš taikymo srities pašalinus fermentus. Tačiau tai bus vienkartinės išlaidos ir, pasinaudojus pereinamaisiais laikotarpiais, jų poveikis turėtų pasiskirstyti tolygiai. Tokie pokyčiai neturėtų daryti įtakos vartotojams parduodamoms prekėms.

Socialinis poveikis

Vartotojai galės būti labiau tikri dėl perkamo maisto sudėties ir saugumo. Tačiau vartotojų organizacijos išreiškė susirūpinimą, kad pradėjus taikyti komitologiją, gali sumažėti proceso skaidrumas apskirtai, nes Europos Parlamento atliekamas leidimų išdavimo nagrinėjimas ir svarstymas nebūtų pakankamai nuodugnus. Vis dėlto šiuo atveju tinka taikyti komitologiją, nes teisės aktai dėl maisto priedų yra viena iš nedaugelio maisto įstatymo sričių, kur iš esmės vis dar reikalaujama, kad atliekant techninius pakeitimus būtų taikoma bendro sprendimo procedūra. Valstybės narių atstovams, svarstant leidimų išdavimą pagal komitologijos procedūrą, bus svarbūs tokie rodikliai, kaip vartotojų poreikiai ir technologinė nauda. Šalia oficialios komitologijos procedūros ir įprasto nuolatinio komiteto posėdžių darbotvarkių skelbimo internete, bus toliau naudojami kiti konsultacijų metodai. Tarp jų – teisės aktų pakeitimų aptarimas ekspertų darbo grupėse arba kituose forumuose, į kuriuos paprastai yra kviečiamos vartotojų grupės ir kitos suinteresuotos šalys.

Priedų naudojimą reguliuojančių teisės aktų panaikinimas

Ekonominis poveikis

Panaikinus teisės aktus, gali atsitikti taip, kad valstybės narės priedų rizikos vertinimus vykdys skirtingai. Valstybių narių taikoma leidimų išdavimo tvarka taip pat gali būti skirtinga. Todėl tokie pokyčiai padidintų valstybių narių kompetetingų institucijų administracinę naštą, nes tokį papildomą darbą turėtų atlikti jos. To pasekmė – nemaža administracinė naštą maisto priedų gamintojams, nes jie turėtų kreiptis dėl atskiro leidimo kiekvienoje tokioje valstybėje narėje, kurioje jie ketina naudoti priedą. Tai taip pat turėtų įtakos maisto pramonei ir tarptautinei prekybai.

Socialinis poveikis

Nors ir yra taikomi bendrieji maisto teisės aktų principai, panaikinus įstatymus dėl priedų, vis dėlto vartotojų sauga maisto priedų srityje gali sumažėti. Taip galėtų atsitikti dėl valstybėse narėse skirtingais lygiais atliekamų rizikos vertinimų bei dėl galimai skirtingo tokių vertinimų interpretavimo. To pasekmė – leidimų naudoti priedus skirtumai, kurie taip pat apsunkintų patvirtintų naudojimui priedų naudojimo ir palyginimo tvarką Europos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse, nes į jas importuotiems maisto produktams būtų taikomi skirtingi leidimai dėl priedų naudojimo.

Komisija atliko darbo programoje numatytą poveikio vertinimą, kurio ataskaitą galima rasti [ http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/additives/index_en.htm ].

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

( Siūlomų veiksmų santrauka

Sukurti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl maisto priedų, nustatantį maisto priedų naudojimo principus ir medžiagų, kurios gali būti naudojami kaip maisto priedai, sąrašą.

Panaikinti Tarybos direktyvą 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių, 94/36/EB dėl dažiklių naudojimo maisto produktuose ir 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 292/97/EB dėl nacionalinių įstatymų, draudžiančių naudoti tam tikrus priedus gaminant tam tikrus specifinius maisto produktus.

( Teisinis pagrindas

95 straipsnis

( Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išskirtinei Bendrijos kompetencijai.

Valstybės narės negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Valstybių narių veiksmai tik sukurtų painią situaciją vartotojams, kurie gautų nevienodą apsaugos lygį, o atskirose valstybėse narėse ir vidaus rinkoje būtų prarastas pasitikėjimas.

Bendrijos veiksmais bus galima geriau pasiekti pasiūlymo tikslus dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Leistinų maisto priedų sąrašas, į kurį įeina apie 300 maisto priedų, turi būti nuolat prižiūrimas. Tam reikia suderinto ir centralizuoto požiūrio.

Leidimų išdavimo procedūros efektyvumas ir veiksmingas vidaus rinkos funkcionavimas liudys tą faktą, kad tikslus galima geriausiai įgyvendinti Europos Sąjungos lygiu.

Centralizuota leidimų išdavimo procedūra – tai geriausias būdas pasiekti veiksmingo vidaus rinkos funkcionavimo maisto priedų ir maisto srityje ir Europos vartotojų sveikatos ir interesų apsaugos.

Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

( Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau išvardytų priežasčių.

Siūloma priemonė supaprastina dabartines nuostatas, nes joje yra apjungtos keturios pagal bendro sprendimo procedūrą priimtos direktyvos ir vienas sprendimas, o įgyvendinimo teisės sudaryti ir atnaujinti Bendrijos maisto priedų sąrašą yra perduodamos Komisijai. Siūloma priemonė – reglamentas, kuriuo siekiama pagreitinti leidimų įsigaliojimą ir išvengti netinkamo nuostatų aiškinimo.

Reglamentas bus taikomas tiesiogiai, o tai sumažins administracinę naštą. Kadangi dabartinės nuostatos jau galioja – jos tik yra supaprastinamos – sumažės finansinė našta.

( Pasirinktos priemonė

Siūlomos priemonės: reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

ES maisto priedų sritis yra visapusiškai suderinta. Tai, ar maisto priedai bus saugūs naudoti, priklauso nuo saugumo įvertinimų ir nuo leistinų tokių substancijų naudojimo sąlygų, taigi nei rekomendacijos, nei vidaus taisyklės negalėtų garantuoti vartotojų sveikatos apsaugos. Siekiant palengvinti maisto priedų naudojimą ES, šiame pasiūlyme dabartinė pagrindų direktyva ir specifinės direktyvos yra apjungiamos į vieną bendrą priemonę.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Maisto fermentų srityje Komisija gali finansuoti suderintos politikos ir sistemos kūrimą, įskaitant:

- atitinkama visos su Bendrijos teisės aktais dėl maisto papildų susijusios informacijos saugojimui ir laikymui reikalinga duomenų bazė,

- tyrimų, būtinų teisės aktams dėl maisto papildų parengti ir toliau tobulinti, atlikimas,

- tyrimų, būtinų norint suderinti procedūras, sprendimų priėmimo kriterijus ir duomenų reikalavimus, palengvinti darbo pasidalijimą tarp valstybių narių ir parengti šių sričių gaires, atlikimas.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

( Imitacija, bandymų etapas ir pereinamasis laikotarpis

Pasiūlymo pereinamasis laikotarpis buvo arba bus.

( Supaprastinimas

Pasiūlyme numatoma supaprastinti teisės aktus.

Vietoj dabartinių keturių pagal bendro sprendimo procedūrą priimtų reglamentų bus tik vienas. Leistinų priedų sąrašas gali būti sudaromas ir atnaujinamas naudojantis komitologijos procedūra. Be to, kadangi priemonė yra reglamentas, tai padės gerokai pagreitinti maisto priedų tvirtinimo tvarką.

Pasiūlymas yra įtrauktas į Komisijos darbo ir teisės aktų leidybos programą su nuoroda 2005/SANCO/034.

( Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus šį pasiūlymą, galiojantys teisės aktai bus panaikinti.

( Europos ekonominė erdvė

Siūlomas aktas yra susijęs su EEE, ir todėl turėtų būti jai taikomas.

( Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

I skyrius. Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

Bus atliekamas maisto produktuose, maisto prieduose ir maisto fermentuose naudojamų maisto priedų saugos vertinimas; tokie priedai bus tvirtinami atsižvelgiant į bendrijos leistinų priedų sąrašus.

II skyrius. Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašai

Visi maisto priedai ir jų naudojimas maisto produktuose bus vertinamas pagal tokius kriterijus: sauga, technologinis poreikis, nauda vartotojui ir tai, ar vartotojas nėra klaidinamas dėl medžiagos vartojimo.

Atsižvelgiant į sprendimą atskirti rizikos valdymą ir rizikos vertinimą, visos paraiškos dėl naujų maisto priedų patvirtinimo bus perduodamos EFSA, kuri atliks saugos vertinimą. Komisija, remdamasi EFSA nuomone, priims sprendimą dėl maisto priedo įtraukimo į Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašą. Siekiant įtraukti maisto priedą į Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašą, bus vertinamas ne tik medžiagos sauga, bet ir kiti bendri kriterijai (technologinis poreikis, su vartotojais susiję aspektai). Tai atliks Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (MGGSNK).

Galutinai maisto priedą į leistinų maisto priedų sąrašą įtraukia Komisija, šio reglamento II ir III prieduose nurodydama maisto priedą ir jo naudojimo sąlygas.

Leidimas iš genetiškai modifikuotų organizmų sudarytam, jų turinčiam arba iš jų pagamintam priedui turi būti išduodamas atsižvelgiant į jo genetinę modifikaciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, dar prieš įtraukiant tokį priedą į leistinų medžiagų sąrašą pagal šį reglamentą.

Kartu su kiekvienu į leistinų priedų sąrašą įtrauktu maisto priedu turi būti pateikiama jo specifikacija. Joje nurodomi maisto priedo grynumo kriterijai ir apibūdinama jo kilmė.

III skyrius. Maisto priedų naudojimas maisto produktuose

Pateikiamos bendros taisyklės dėl maisto priedų turinčio maisto pateikimo į rinką.

IV skyrius – Ženklinimas

Gamintojui arba tiesiogiai vartotojui parduodamų maisto priedų žymėjimas yra reguliuojamas Direktyva 89/107/EB. Šiame pasiūlyme minėtos taisyklės yra atnaujinamos.

V skyrius. Procedūrinės nuostatos ir reglamento įgyvendinimas

Siekiant užtikrinti, kad suteikus leidimą naudoti maisto priedą, jo naudojimas būtų pastoviai stebimas, o priedas, prireikus, pakartotinai vertinamas, maisto priedų gamintojai arba vartotojai privalo suteikti Komisijai naują turimą informaciją, kuri gali turėti įtakos maisto priedo saugos vertinimui. Jie taip pat turi pateikti duomenis apie maisto priedų naudojimą, kad būtų galima atlikti jų suvartojimo su maistu įvertinimą.

Reglamente siūlomas priemones įgyvendina Komisija, remdamasi Tarybos sprendime 1999/468/EB nustatyta reglamentavimo tvarka. Tai apima maisto priedo įtraukimą į leistinų priedų sąrašą ir naudojimo sąlygų bei specifikacijų pateikimą, įskaitant kilmės ir grynumo kriterijus bei tokių kriterijų patikrinimą. Kadangi tai yra labai techniški, pagal bendrai sutartus principus nustatomi dalykai, siekiant veiksmingumo ir supaprastinimo, juos reikia patikėti Komisijai.

VI skyrius. Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

MGGSNK atlikus direktyvose 94/35/EB, 94/36/EB ir 95/2/EB nurodytų maisto priedų peržiūrą, jie turės būti įtraukti į šio pasiūlymo II priedą. Nuolatinis komitetas, atsižvelgdamas į naujausią mokslinę nuomonę dėl maisto priedo saugumo, įvertins galiojančių maisto priedų leidimų ir jų naudojimo sąlygų atitikimą bendriems reglamente nustatytiems kriterijams. Anksčiau nurodytos direktyvos bus taikomos tol, kol komitetas peržiūrės galiojančius leidimus.

Tarnyba atlieka visų patvirtintų maisto priedų rizikos vertinimą. Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, sudaro vertinimo programą, pagal kurią bus galima nustatyti rizikos vertinimo poreikį ir prioritetų seką. Programoje nurodomi vertinimo atlikimo terminai.

Nuostatos dėl maisto prieduose (išskyrus pagalbines medžiagas) ir maisto fermentuose naudojamų priedų bus taikomos po tam tikro laikotarpio, kad būtų laiko saugumo įvertinimams atlikti.

2006/0145 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl maisto priedų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

laikydamasi sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos

kadangi:

1. Laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas yra pagrindinis vidaus rinkos aspektas, svarbus gyventojų sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.

2. Įgyvendinant Bendrijos politiką, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių gyvenimo ir sveikatos lygis.

3. Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti efektyvų vidaus rinkos funkcionavimą ir aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygį išsamiomis ir supaprastintomis procedūromis, yra pakeičiamos ankstesnės direktyvos ir sprendimai dėl maisto produktuose leistinų naudoti maisto priedų.

4. Šiuo reglamentu yra suderinamas maisto priedų naudojimas maisto produktuose Bendrijoje. Tai apima maisto priedų naudojimą maisto produktuose pagal 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvą 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo[3] ir konkrečių maisto dažiklių naudojimą mėsos sveikumo ženklinimui bei kiaušinių dažymui ir žymėjimui. Jame taip pat yra suderinamas maisto priedų naudojimas maisto prieduose ir maisto fermentuose, taigi yra užtikrinamas jų saugumas ir kokybė bei palengvinamas jų laikymas ir naudojimas. Minėtoji kategorija anksčiau Bendrijos lygmeniu nebuvo reguliuojama.

5. Maisto priedai – tai medžiagos, kurios paprastai nėra vartojamos kaip maistas, bet yra apgalvotai dedamos į maisto produktus dėl technologinių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant išsaugoti jų šviežumą. Tačiau medžiagos neturi būti laikomos maisto priedais, jei jos yra naudojamos aromatui ir (arba) skoniui suteikti. Be to, į šio reglamento taikymo sritį taip pat neįeina maistui priskiriamos medžiagos, kurios gali būti naudojamos technologiniais tikslais, pavyzdžiui, dažymui naudojami natrio chloridas arba šafranas ir maisto fermentai. Pagaliau, maisto fermentai įeina į Reglamento Nr. …[dėl maisto fermentų][4] taikymo sritį, ir tokiu atveju šis reglamentas nėra taikomas.

6. Medžiagos, kurios nėra vartojamos kaip maistas, tačiau yra apgalvotai vartojamos gaminant jį, ir kurios galutiniame produkte sudaro tik likutį ir neturi technologinio poveikio galutiniam produktui (technologiniai priedai), neįeina į šio reglamento taikymo sritį.

7. Maisto priedai yra tvirtinami ir naudojami tik tada, jei jie atitinka šiame reglamente nurodytus kriterijus. Maisto priedai turi būti saugūs naudoti, technologiškai turi būti būtina juos naudoti, jų naudojimas neturi klaidinti vartotojų ir suteikti naudą jiems.

8. Reikalaujama, kad maisto priedai visais atvejais atitiktų patvirtintas specifikacijas. Specifikacija apima informaciją, padedančią tesingai nustatyti maisto priedą, įskaitant jo kilmę, ir apibūdinti priimtinus grynumo kriterijus. Anksčiau sudarytos specifikacijos 1995 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvoje 95/31/EB nustatančioje tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus[5], 1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvoje 95/45/EB nustatančioje tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus[6] ir 1996 m. gruodžio 2 d. Komisijos direktyvoje 96/77/EB nustatančioje konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, grynumo kriterijus[7], nurodytiems maisto priedams turi būti taikomos tol, kol tokie priedai bus įtraukti į šio reglamento priedus. Tada tokių priedų specifikacijos turi būti nurodomos reglamente. Tokios specifikacijos turi būti tiesiogiai susijusios su šio reglamento priedų Bendrijos leistinų priedų sąrašuose nurodytais priedais. Tačiau atsižvelgiant į tokių specifikacijų sudėtingą pobūdį ir turinį ir siekiant aiškumo, jos nebus įtraukiamos į Bendrijos sąrašus, tačiau bus pateikiamos su vienu ar daugiau atskirų reglamentų.

9. Kai kuriuos maisto priedus yra leidžiama naudoti specifiniais atvejais tam tikrose leistinose vynininkystės technologijose ir procesuose. Toks maisto priedų naudojimas turi atitikti šį reglamentą ir specifines atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose pateiktas nuostatas.

10. Siekiant užtikrinti vienodumą, rizikos vertinimas ir maisto priedų tvirtinimas turi būti atliekami laikantis Reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms nustatytos tvarkos[8].

11. Remiantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras[9], klausimais, kurie gali daryti poveikį visuomenės sveikatai, turi būti konsultuojamasi su Europos maisto saugos tarnyba („Tarnyba“).

12. Į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų[10], taikymo sritį įeinantys maisto priedai turi būti tvirtinami pirmiausia pagal minėtą reglamentą, o po to – pagal šį reglamentą.

13. Jau patvirtintas pagal šį reglamentą maisto priedas, kuris yra paruoštas naudojantis gamybos metodais arba pradinėmis medžiagomis labai besisikiriančiais nuo Tarnybos rizikos įvertinime arba specifikacijose nurodytų metodų arba pradinių medžiagų, turi būti įvertintas Tarnybos, daugiausia atsižvelgiant į specifikacijas. Jei gamybos metodai arba pradinės medžiagos labai skiriasi, tai gali reikšti, kad yra pakeistas gamybos metodas: priedas nebėra išgaunamas iš augalo, bet pagaminamas fermentacijos būdu, pasinaudojant mikroorganizmu arba pirminio mikroorganizmo genetine modifikacija.

14. Visus maisto priedus reikia nuolat stebėti ir prireikus iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias naudojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją.

15. Valstybėms narėms, kurios iki šiol draudžia tam tikrų priedų naudojimą tam tikruose specifiniuose maisto produktuose, kurie yra laikomi tradiciniais ir yra gaminami tradicinėje teritorijoje, turėtų būti leista toliau taikyti tokį draudimą. Be to, tokiems produktams, kaip Feta sūris arba Salame cacciatore dešra šiuo reglamentu nėra draudžiama taikyti labiau ribojančių taisyklių dėl tam tikrų pavadinimų naudojimo pagal 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos[11] ir pagal 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2082/92 dėl žemės ūkio ir maisto produktų specifinių savybių sertifikatų[12].

16. Maisto priedus yra būtina nurodyti etiketėse, kaip to reikalaujama Direktyvoje 2000/13/EB, o atskirais atvejais, kaip tai nurodyta Reglamentuose (EB) Nr. 1829/2003 ir 1830/2003. Be to, šiame reglamente turi būti pateikiamos specifinės nuostatos dėl atskirai gamintojams arba galutiniam vartotojui parduodamų maisto priedų žymėjimo etiketėmis.

17. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[13].

18. Siekiant proporcingai ir veiksmingai tobulinti ir atnaujinti Bendrijos tesės aktus dėl maisto priedų, reikia rinkti duomenis, dalintis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tuo tikslu gali būti naudinga atlikti tyrimus specifiniais klausimais, taip siekiant palengvinti sprendimų priėmimų tvarką. Todėl būtų tinkama, kad biudžeto procedūros dalis būtų Komisijos tokiems tyrimams teikiamas finansavimas. Tokių priemonių finansavimas reglamentuojamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių[14], todėl pirmiau minėtų priemonių finansavimo teisinis pagrindas yra Reglamentas (EB) Nr. 882/2004.

19. Siekdamos užtikrinti šio reglamento laikymąsi pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas valstybės narės vykdo oficialią kontrolę.

20. Kadangi valstybės narės negali pakankamai gerai įgyvendinti šios siūlomos priemonės tikslo, t. y. sudaryti Bendrijos taisykles dėl maisto priedų, ir siekiant rinkos bendrumo bei aukšto lygio vartotojų apsaugos, tai būtų galima padaryti geriau Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nesiimama jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų.

21. Priėmus šį reglamentą, Komisija kartu su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu peržiūri visus galiojančius leidimus pagal tokius kriterijus, kaip sunaudojimas, technologinis poreikis ir galimybė suklaidinti vartotojus (išskyrus saugumą). Visi maisto priedai, kuriuos toliau bus leidžiama naudoti Bendrijoje, yra perkeliami į šio reglamento II ir III prieduose pateiktus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus. Į šio reglamento III priedą yra įtraukiami kiti maisto priedai, naudojami maisto prieduose ir fermentuose, bei jų naudojimo sąlygos pagal Reglamentą (EB) Nr. […] nustatančiame bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms. Siekiant suteikti reikalingą pereinamąjį laikotarpį, III priedo nuostatos, išskyrus nuostatas dėl maisto priedų pagalbinių medžiagų, yra netaikomos iki [2011 1 1].

22. Neatsižvelgiant į tokios peržiūros rezultatus, praėjus vieneriems metams po šio reglamento priėmimo, Komisija sudaro vertinimo programą, pagal kurią Tarnyba iš naujo vertina jau Bendrijoje patvirtintų maisto priedų saugumą. Programoje turi būti nustatyti poreikiai ir prioritetai, į kuriuos atsižvelgiama nagrinėjant patvirtintus maisto priedus.

23. Šis reglamentas panaikina ir pakeičia šiuos teisės aktus: Tarybos direktyvą 62/2645/EEB dėl valstybių narių taisyklių, liečiančių dažiklius, leidžiamus naudoti žmonėms skirtuose maisto produktuose, suderinimo[15], 1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyvą 65/66/EEB, nustatančią konkrečius konservantų, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, grynumo kriterijus[16], 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 78/663/EB nustatančią specifinius emulsiklių, stabilizatorių, tirštiklių ir standiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus[17], 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 78/664/EB nustatančią konkrečius antioksidantų, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, grynumo kriterijus[18], 1981 m. liepos 28 d. pirmąją Komisijos direktyvą 81/712/EEB nustatančią Bendrijos analizės metodus, taikomus tikrinant, ar tam tikri maisto produktuose naudojami priedai atitinka grynumo kriterijus[19], 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo[20], 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių[21], 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų[22], 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/2/EB dėl kitų maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius[23], ir 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl nacionalinių įstatymų, draudžiančių naudoti tam tikrus priedus gaminant tam tikrus konkrečius maisto produktus, tolesnio taikymo[24], taip pat 2002 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimą 2002/247/EB laikinai sustabdantį konditerijos gaminių iš drebučių, kuriuose yra maisto priedo E 425 konjac, pateikimą į rinką ir importą[25]. Tačiau reikėtų, kad tam tikros minėtų teisės aktų nuostatos išliktų galiojančiomis pereinamuoju laikotarpiu, nes tai suteiktų laiko šio reglamento priede pateikiamiems Bendrijos sąrašams parengti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos funkcionavimą ir aukšto lygio žmogaus sveikatos saugą ir vartotojų saugą, yra nustatomos taisyklės dėl maisto produktuose naudojamų maisto priedų.

Tokiais tikslais reglamente pateikiami:

a) Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašai;

b) maisto priedų naudojimo maisto produktuose, maisto prieduose ir maisto fermentuose, sąlygos;

c) atskirai parduodamų maisto priedų žymėjimo taisykles.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Šis reglamentas yra taikomas maisto priedams.

2. Šis reglamentas yra taikomas toliau nurodytoms medžiagoms tik tada, jei jos yra naudojamos kaip maisto priedai:

a) pagalbinėms perdirbimo medžiagoms;

b) augalų ir augalų produktų apsaugai pagal Bendrijos augalų sveikatai nustatytas taisykles naudojamoms medžiagoms;

c) medžiagoms, kurios yra dedamos į maistą kaip maistinės medžiagos;

d) į Tarybos direktyvos 98/83/EB taikymo sritį įeinančioms medžiagoms, kurios yra naudojamos žmonėms vartoti skirtam vandeniui valyti[26].

3. Šis reglamentas nėra taikomas maisto fermentams, įeinantiems į Reglamento (EB) Nr. […/..] [dėl maisto fermentų] taikymo sritį.

4. Šis reglamentas yra taikomas nepažeidžiant jokių specifinių Bendrijos taisyklių dėl maisto priedų vartojimo:

a) specifiniams maisto produktams;

b) kitiems nei šiame reglamente numatytiems tikslams.

5. Prireikus, ir remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, gali būti svarstoma, ar konkreti medžiaga įeina į šio reglamento taikymo sritį.

3 straipsnis Sąvokų apibrėžtys

1. Šiame reglamente taikomi reglamentuose (EEB) Nr. 2002/1829 ir 1829/2003 pateiktos sąvokų apibrėžtys.

2. Taip pat taikomos šios apibrėžtys:

a) „maisto priedas“ – bet kuri medžiaga, paprastai atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi mitybinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu;

tačiau maisto priedais nėra laikomi:

i) maisto produktai, kurių sudėtyje yra monosacharidų, disacharidų arba oligosacharidų, ir kurie yra naudojamas dėl savo saldinančių savybių;

ii) sausi arba koncentruoti maisto produktai, įskaitant kvapiąsias medžiagas, naudojamas gaminant sudėtinius maisto produktus, dėl savo aromatinių, skonio ar maistinių savybių, kartu su šalutiniu spalvinančiu poveikiu;

iii) medžiagos, naudojamos produktų padengimui arba aptepimui naudojamose medžiagose, kurios nėra laikomos maisto produktais ir nėra skirtos vartojimui su tokiais maisto produktais;

iv) produktai, turintys pektino ir gauti iš džiovintų obuolių išspaudų ar citrusinių vaisių žievelių, arba iš jų mišinio, naudojant atskiestą rūgštį, paskui iš dalies neutralizuojant natriu ar kalio druskomis ("skystieji pektinai");

v) kramtomosios gumos pagrindinės sudedamosios dalys;

vi) baltasis ar geltonasis dekstrinas, dekstrinas arba dekstrinuotas krakmolas, rūgštimi ar šarmais apdorotas krakmolas, balintas krakmolas, fiziškai pakeistas krakmolas ir amilaze paveiktas krakmolas;

vii) amonio chloridas;

viii) kraujo plazma, valgomoji želatina, baltyminiai hidrolizatai ir jų druskos, pieno baltymai ir glitimas;

ix) amino rūgštys ir jų druskos, išskyrus glutamino rūgštį, gliciną, cisteiną ir cistiną bei jų rūgštis, kai jos neatlieka jokios technologinės funkcijos;

x) kazeinatai ir kazeinas;

xi) inulinas;

b) „pagalbinės perdirbimo medžiagos“ – tai bet kokia substancija, kuri:

i) nėra vartojama atskirai kaip maistas;

ii) yra apgalvotai naudojama gaminant žaliavas, maisto produktus arba jų ingredientus konkrečiais technologiniais tikslais apdirbimo arba gamybos metu; bei

iii) galutiniame produkte neplanuotai, tačiau techniškai neišvengiamai gali likti medžiagos likučių arba jos darinių, su sąlyga, kad tie likučiai nekelia pavojaus sveikatai ar nedaro kokio nors technologinio poveikio galutiniam produktui;

c) „funkcinė grupė“ – viena iš I priede nurodytų kategorijų, nustatoma remiantis maisto priedo technologine funkcija maiste;

d) „neperdirbtas maistas“ – maistas, kuris nebuvo apdirbtas taip, kad tai labai pakeistų jo pirminę būseną; tokiu tikslu nežymiai keičiančiais maisto pavidalą yra laikomi šie būdai: grupavimas, dalijimas, atskyrimas, iškaulinėjimas, kapojimas, odos nulupimas, skutimas, smulkinimas, pjaustymas, valymas, apipjaustymas, užšaldymas, šaldymas, atšaldymas, malimas, nulukštenimas, pakavimas arba išpakavimas;

e) „nesaldintas cukrumi maistas“ – maistas, į kurį nėra dėta:

i) monosacharidų, disacharidų arba oligosacharidų; arba

ii) maistas, kurio sudėtyje yra monosacharidų, disacharidų arba oligosacharidų, kurie yra panaudoti dėl savo saldinančių savybių;

f) „sumažinto energijos kiekio maistas“ – ne mažiau kaip 30 % sumažinto energijos kiekio maistas, lyginant su pirminiu maistu arba panašiu produktu;

g) „ne maiste esantys saldikliai“ – leistinų saldiklių preparatai, kuriuose gali būti kitų maisto priedų ir (arba) maisto ingredientų, kurie yra skirti parduoti galutiniam vartotojui kaip cukraus pakaitalas.

II SKYRIUS BENDRIJOJE LEISTINŲ MAISTO PRIEDŲ SĄRAŠAI

4 straipsnis Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašai

1. Tik II priede pateiktame Bendrijoje leistinų naudoti priedų sąraše nurodyti maisto priedai gali būti atskirai pateikiami į rinką arba naudojami maiste, įskaitant specialios paskirties maisto produktus, įeinančius į Direktyvos 89/398/EEB taikymo sritį.

2. Maisto prieduose ir maisto fermentuose gali būti naudojami tik III priede pateiktame Bendrijoje leistinų priedų sąraše nurodyti maisto priedai.

3. II priede pateikti maisto priedai turi būti išvardyti pagal maisto grupes, į kurias tokie priedai gali būti įtraukti.

4. III priede pateikti maisto priedai turi būti išvardyti atsižvelgiant į maisto priedus arba maisto fermentus arba grupes, į kurias tokie priedai gali būti įtraukti.

5. Maisto priedai turi visais atvejais atitikti specifikacijas, kaip tai yra nurodyta 12 straipsnyje.

5 straipsnis Bendrosios sąlygos dėl maisto priedų naudojimo ir įtraukimo į Bendrijos sąrašus

1. Maisto priedas gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašus, kurie yra pateikti II ir III prieduose tik tada, jei jis atitinka tokias sąlygas:

a) remiantis turimais moksliniais įrodymais, jis, jei naudojamas taip, kaip siūloma, nekelia pavojaus vartotojų sveikatos saugai;

b) yra pagrįstas technologinis poreikis jį naudoti ir toks poreikis negali būti patenkintas kitomis ekonomiškai ir techniškai įvykdomomis priemonėmis;

c) jų naudojimas yra aiškus vartotojui.

2. Siekiant įtraukti maisto priedą į Bendrijos sąrašus, kurie yra pateikti II ir III prieduose, jis turi suteikti privalumų ir naudos vartotojui, taigi, įgyvendinti vieną ar daugiau iš šių tikslų:

a) išlaikyti maisto produkto mitybines savybes;

b) aprūpinti reikiamais ingredientais arba sudedamosiomis dalimis maisto produktus, gaminamus ypatingų mitybos poreikių turinčioms vartotojų grupėms;

c) pagerinti maisto išsilaikymą arba tvirtumą arba jo organoleptines savybes, su sąlyga, kad maisto kilmė, medžiaga arba kokybė nepakis taip, kad tai galėtų suklaidinti vartotoją;

d) prisidėti prie maisto produktų gaminimo, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transporto ar laikymo su sąlyga, kad jis nėra naudojamas norint paslėpti prastos žaliavos naudojimo padarinius arba netinkamai atliekamą darbą ar naudojamą techniką čia nurodytos veiklos atveju.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies a) punkto, maisto priedas, sumažinantis mitybines maisto savybes, gali būti įtrauktas į II priede pateikiamą Bendrijos sąrašą, su sąlyga, kad:

a) maistas nėra reikšmingas normalios mitybos komponentas; arba

b) maisto priedas yra reikalingas gaminant maisto produktus ypatingų mitybos poreikių turinčioms vartotojų grupėms.

6 straipsnis Specialios sąlygos dėl saldiklių

Maisto priedas gali būti įtrauktas į II priede pateikiamą Bendrijos sąrašo funkcinę saldiklių grupę tik tada, jei jis atitinka ne tik 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus, bet ir vieną ar daugiau iš toliau nurodytų tikslų:

a) pakeičia cukrų gaminant sumažinto energijos kiekio maisto produktus, nesukeliančius karieso maisto produktus arba maistą be cukraus priedų;

b) pakeisdamas cukrų, prailgina produkto galiojimo laiką;

c) yra naudojamas gaminant specialios paskirties maisto produktus, kaip tai nurodyta Direktyvos 89/398/EEB 1 straipsnio 2 dalies a) punkte.

7 straipsnis Specialios sąlygos dėl dažiklių

Maisto priedas gali būti įtraukiamas į II priede pateikiamą Bendrijos sąrašo funkcinę dažiklių grupę tik tada, jei jis atitinka ne tik 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus, bet ir vieną ar daugiau iš toliau nurodytų tikslų:

a) atstato maisto, kurio spalva pakito gamybos sandėliavimo, pakavimo arba paskirstymo metu ir todėl išoriškai jis tapo mažiau patrauklus, priminę išvaizdą;

b) padaro maistą išoriškai patrauklesniu;

c) suteikia spalvą paprastai jos neturinčiam maistui.

8 straipsnis Maisto priedų funkcinės grupės

1. Maisto priedai gali būti priskirti vienai iš I priede nurodytų funkcinių grupių, atsižvelgiant į maisto priedo pagrindinę technologinę funkciją.

Dėl to, kad maisto priedas yra priskiriamas konkrečiai funkcinei klasei, nėra draudžiama jo naudoti kelioms funkcijoms.

2. Prireikus, dėl mokslinės pažangos arba dėl technologinių pokyčių, remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, į I priedą gali būti įtrauktos papildomos funkcinės grupės.

9 straipsnis Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašų turinys

1. Maisto priedas, atitinkantis 5, 6, 7 straipsnių sąlygas, gali, remiantis Reglamente (EB) Nr. [bendros procedūros], būti įtrauktas į:

a) šio reglamento II priede pateikiamą Bendrijoje leistinų priedų sąrašą; ir (arba)

b) šio reglamento III priede pateikiamą Bendrijoje leistinų priedų sąrašą;

2. Įrašant maisto priedą į II arba III priede pateikiamus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus, nurodoma:

a) maisto priedo pavadinimas ir jo E numeris, jei jis buvo priskirtas;

b) maisto produktai, kuriuose maisto priedas gali būti naudojamas;

c) sąlygos, kuriomis maisto priedas gali būti naudojamas;

d) prireikus, maisto priedo tiesioginio pardavimo vartotojams apribojimai, jei tokių būtų.

3. II ir III prieduose pateikti Bendrijoje leistinų priedų sąrašai yra iš dalies keičiami pagal Reglamente (EB) Nr. […] nustatančiame bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms, nustatytą tvarką.

10 straipsnis Maisto priedų naudojimo lygis

1. Nustatant 9 straipsnio 2 dalies c) punkte nurodyto naudojimo sąlygas:

a) naudojimo lygis yra mažiausias reikalingas naudojamas kiekis siekiant pageidaujamo poveikio;

b) nustatant lygį, atsižvelgiama į:

i) priimtiną kasdienio suvartojimo kiekį arba ekvivalentišką tam priedui nustatytą įvertinimą, galimą kasdienį jo suvartojimą su visais galimais maisto produktais;

ii) kai maisto priedo yra dedama į ypatingoms vartotojų grupėms gaminamą maistą, derėtų atsižvelgti į tai, kiek tokių grupių vartotojams yra leidžiama jo suvartoti per dieną.

2. Tam tikrais atvejais didžiausias leistinas maisto priedo vartojimo lygis nėra nustatomas (quantum satis). Tokiu atveju maisto priedas yra naudojamas atsižvelgiant į geros gamybos praktiką, ne didesniu negu yra reikalinga tikslui pasiekti lygiu ir su sąlyga, kad vartotojas nėra klaidinamas.

3. Didžiausias leistinas II priede nurodytų maisto priedų vartojimo lygis yra nustatytas pagal instrukcijas paruoštiems valgyti maisto produktams, nebent būtų nurodyta kitaip.

4. Didžiausias II priede nurodytų dažiklių lygis yra nurodytas , dažų preparate esančios dažančiosios medžiagos kiekiui, nebent būtų nurodyta kitaip.

11 straipsnis Į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį įeinantys maisto priedai

Į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį įeinantis maisto priedas gali būti įtrauktas į šio reglamento II ir III priede pateiktus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus tik tada, jei jis yra patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 straipsnį.

12 straipsnis Maisto priedų specifikacijos

Maisto priedų specifikacijos, susijusios pirmiausia su jų kilme, grynumo kriterijais ir visa kita reikalinga informacija, turi būti pateikiamos pirmą kartą įtraukiant maisto priedą į II arba III priede esančius Bendrijos sąrašus, laikantis Reglamente EB […nustatančiame bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms] nustatytos tvarkos.

III SKYRIUS MAISTO PRIEDŲ NAUDOJIMAS MAISTO PRODUKTUOSE

13 straipsnis Maisto priedų naudojimas neperdirbtame maiste

Naudoti maisto priedus neperdirbtame maiste yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai toks naudojimas yra konkrečiai nurodytas II priede.

14 straipsnis Dažiklių ir saldiklių naudojimas kūdikiams ir mažiems vaikams skirtame maiste

Dažikliai ir saldikliai neturi būti naudojami kūdikiams ir mažiems vaikams skirtame maiste, kaip tai nurodyta Direktyvoje 89/398/EEB, įskaitant kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus specialios medicininės paskirties dietinius maisto produktus, išskyrus šio reglamento II priede specialiai nurodytus atvejus.

15 straipsnis Dažiklių naudojimas maisto ženklinimui

Tik šio reglamento II priede išvardyti maisto dažikliai gali būti naudojami maisto sveikumo ženklinimui, kaip tai nurodyta Tarybos direktyvoje 91/497/EEB[27], ir kitam mėsos produktų ženklinimui bei kiaušinių dažymui ir žymėjimui, kaip tai nurodyta Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1274/91[28].

16 straipsnis Perkėlimo principas

1. Maisto priedų gali būti:

a) sudėtiniuose maisto produktuose, išskyrus atvejus nurodytus II priede, kai maisto priedą yra leidžiama naudoti viename iš sudėtinio maisto produktų ingredientų;

b) maiste, į kurį buvo įdėta kvapiųjų medžiagų, kai maisto priedas:

i) yra leistinas naudoti kvapiojoje medžiagoje, remiantis šiuo reglamentu;

ii) pateko į maistą su kvapiąją medžiaga;

iii) galutiniame maisto produkte neatlieka jokios technologinės funkcijos;

c) maiste, kuris yra naudojamas tik sudėtiniam maisto produktui gaminti, su sąlyga, kad toks sudėtinis produktas atitinka šio reglamento reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 dalis nėra taikoma kūdikiams skirtiems mišiniams, vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams skirtiems mišiniams, perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikiams ir mažiems vaikams skirtam maistui, kaip tai nurodyta Direktyvoje 89/398/EEB, įskaitant kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus specialios medicininės paskirties dietinius maisto produktus, išskyrus atvejus, kai tai yra specialiai nurodoma.

3. Kai maisto priedas kvapiojoje medžiagoje, maisto priede arba maisto fermente yra dedamas į maistą ir jame atlieka technologinę funkciją, tada jis turi būti laikomas tokiame maiste panaudotu maisto priedu, o ne įdėtos kvapiosios medžiagos, maisto priedo arba maisto fermento maisto priedu.

4. Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, stiprių saldiklių gali būti sudėtiniuose maisto produktuose, į kuriuos nėra dėta cukraus, sumažinto energijos kiekio sudėtiniuose maisto produktuose, sudėtiniuose dietiniuose maisto produktuose, skirtiems mažo kaloringumo dietoms, ilgo galiojimo sudėtiniuose maisto produktuose, su sąlyga, kad stiprų saldiklį yra leidžiama naudoti viename iš sudėtinių maisto produktų ingredientų.

17 straipsnis Sprendimai dėl nuostatų aiškinimo

Prireikus, remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, sprendžiama dėl to, ar:

a) konkretus maisto produktas priklauso II priede nurodytai maisto grupei; arba

b) ar II ir III prieduose minimas ir leistinas pagal quantum satis (kiek reikia) principą naudoti maisto priedas yra naudojamas pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

18 straipsnis Tradiciniai maisto produktai

IV priede nurodytos valstybės narės gali toliau drausti naudoti konkrečioms grupėms priklausančius maisto priedus jų teritorijoje gaminamuose tradiciniuose maisto produktuose, kaip tai yra nurodyta tame pačiame priede.

IV SKYRIUS ŽYMĖJIMAS

1 SKIRSNIS NEPARDUODAMų GALUTINIAM VARTOTOJUI MAISTO PRIEDų žYMėJIMAS

19 STRAIPSNIS Neparduodamų galutiniam vartotojui maisto priedų žymėjimas

Neparduodamais galutiniam vartotojui maisto priedais, jei jie yra parduodami atskirai arba bendrame maisto priedų ir (arba) maisto priedų ir ingredientų mišinyje, kaip tai yra nurodyta Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 4 dalyje, gali būti prekiaujama tik tada, jei ant jų įpakavimo arba talpos yra šio reglamento 22 ir 23 straipsniuose reikalaujama informacija, kuri turi būti lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir neištrinama.

20 straipsnis Reikalavimai dėl informacijos, siekiant identifikuoti maisto priedus

1. Jei neparduodamas galutiniam vartotojui maisto priedas yra pardavinėjamas atskirai arba bendrame su kitais maisto priedais mišinyje, ant tokio įpakavimo arba talpos apie kiekvieną maisto priedą turi būti pateikta tokia informacija:

a) šiame reglamente nurodytas jo pavadinimas ir (arba) jo E numeris; arba

b) jei nėra a) punkte nurodyto pavadinimo ir (arba) E numerio, išsamus maisto priedo apibūdinimas, kuris turi būti pakankamai tikslus siekiant atskirti tokį produktą nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti painiojamas.

2. Jei maisto priedas yra pardavinėjamas bendrame su kitais maisto priedais mišinyje, apie kiekvieną maisto priedą mažėjančia tvarka pagal jo svorio procentą bendroje masėje pateikiama 1 dalyje reikalaujama informacija.

21 straipsnis Reikalavimai dėl informacijos, kai į maisto priedų sudėtį įeina kitos medžiagos arba kiti maisto ingredientai

Kai kitos nei maisto priedai medžiagos arba maisto ingredientai, išskyrus maisto priedus, įeina į neskirtų parduoti galutiniam vartotojui maisto priedų sudėtį, siekiant palengvinti jų sandėliavimą, pardavimą, standartizavimą, atskiedimą, ištirpinimą, maisto priedų įpakavime, talpose arba lydymuosiuose dokumentuose, pateikiama 20 straipsnyje nurodyta informacija ir nurodomas kiekvienas komponentas mažėjančia tvarka pagal jo svorio procentą bendroje masėje.

22 straipsnis Reikalavimai dėl informacijos, kai maisto priedai yra sumaišyti kartu su kitais maisto ingredientais

Kai neparduodami galutiniam vartotojui maisto priedai yra sumaišyti su kitais maisto ingredientais, ant maisto priedų įpakavimo arba talpų turi būti visų komponentų sąrašas mažėjančia tvarka pagal komponento svorio procentą bendroje masėje.

23 straipsnis Bendrieji reikalavimai dėl informacijos, pateikiamos su maisto priedais

1. Ant neparduodamu galutiniam vartotojui maisto priedų įpakavimo arba talpų turi būti tokia informacija:

a) užrašas „naudoti maisto produktuose“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“ arba išsamesnė nuoroda dėl numatyto jo naudojimo maisto produktuose;

b) jei reikia, konkrečios laikymo ir naudojimo sąlygos;

c) naudojimo instrukcijos, jei jų nebuvimas neleistų maisto priedo naudoti tinkamai;

d) partiją arba siuntą nurodantis ženklas;

e) gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas;

f) jei maisto priedo kurio nors komponento kiekis maiste yra ribojamas, nuoroda apie tokio komponento procentą maisto priede arba pakankamai informacijos apie maisto priedo sudėtį, kad pirkėjas galėtų būti tikras, jog komponento kiekis maiste atitinka normas; kai tokie patys kiekybiniai apribojimai yra taikomi visai komponentų, vartojamų po vieną ar derinant vieną su kitais, grupei, bendrą procentą galima nurodyti vienu skaičiumi; kiekio didžiausia riba nurodoma skaičiais arba pagal quantum satis principą;

g) grynasis (net) kiekis;

h) prireikus, informaciją apie maisto priedą arba apie kitas šio reglamento 20, 21 ir 22 straipsnyje nurodytas medžiagas, kurios yra taip pat išvardytos Direktyvos 2000/13/EB dėl maisto produktuose esančių ingredientų nurodymo IIIa priede.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies d), e) ir f) punktuose reikalaujama informacija gali būti paprasčiausiai nurodyta su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie pateikiami atvežus arba prieš atvežant prekes, tačiau tokiu atveju ant produktų pakuotės arba talpos matomoje vietoje nurodoma, kad tokie produktai yra „skirti maisto produktų gamybai, ne mažmeninei prekybai“.

2 SKIRSNIS GALUTINIAM VARTOTOJUI PARDUODAMų MAISTO PRIEDų žYMėJIMAS

24 STRAIPSNIS Galutiniam vartotojui parduodamų maisto priedų žymėjimas

1. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB, galutiniam vartotojui parduodami maisto priedai gali būti pardavinėjami tik tada, jei ant jų pakuotės yra lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir neištrinama tokia informacija:

a) pavadinimas, kuriuo maisto priedas yra parduodamas; pavadinimą turi sudaryti Bendrijos nuostatose tokiam maisto priedui taikomas pavadinimas ir jo E numeris;

b) pagal 20, 21 ir 22 straipsnius ir 23 straipsnio 1 dalies a–e, g ir h punktus reikalaujama informacija.

2. Saldiklio prekinio pavadinimo dalį turi sudaryti sąvoka: . . […] pagrindu sudarytas saldiklis, panaudojant jo sudėtyje esančio saldiklio (arba saldiklių) pavadinimą (pavadinimus).

3. Poliolių ir (arba) aspartamo ir (arba) aspartamo-acesulfamo druskos turinčio saldiklio etiketėje turi būti toks įspėjimas:

a) jei yra poliolių: „vartojant dideliais kiekiais, gali paleisti vidurius“;

b) jei yra aspartamo ir (arba) aspartamo-acesulfamo druskos, „yra fenilalanino šaltinis“.

3 SKIRSNIS KITI žYMėJIMO REIKALAVIMAI

25 STRAIPSNIS Kiti žymėjimo reikalavimai

1. 19 ir 24 straipsniai netaikytini, jei yra išsamesnių ar plačiau apibūdinančių įstatymų, reglamentų arba administracinių nuostatų dėl svorio ir matmenų ar dėl pavojingų substancijų ar preparatų pateikimo, klasifikavimo, pakavimo ir žymėjimo, taip pat dėl medžiagų transporto.

2. 19–24 straipsniuose reikalaujama informacija pateikiama pirkėjams lengvai suprantama kalba.

Valstybė narė, kurioje yra atliekamas produktų žymėjimas, gali, remdamasi sutartimi, savo teritorijoje reikalauti, kad etiketėje tokia informacija būtų nurodoma daugiau negu viena, jos pasirinkta oficialia Bendrijos kalba. Šios dalies pirmosios ir antrosios pastraipos nuostatos nedraudžia, kad tokia informacija būtų pateikiama keliomis kalbomis.

V SKIRSNIS PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS IR ĮGYVENDINIMAS

26 straipsnis Įsipareigojimas informuoti

1. Maisto priedo gamintojas arba vartotojas nedelsiant informuoja Komisiją apie naują mokslinę arba techninę informaciją, kuri gali turėti poveikį maisto priedo saugumo įvertinimui.

2. Komisijai pareikalavus, maisto priedo gamintojas arba vartotojas informuoja ją apie faktinį maisto priedo naudojimą.

27 straipsnis Maisto priedo suvartojimo stebėsena

1. Valstybės narės palaiko maisto priedų suvartojimui ir naudojimui stebėjimo sistemas ir kasmet praneša Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) apie tokio stebėjimo rezultatus.

2. Pasikonsultavus su Tarnyba ir remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra, gali būti nustatyta bendra valstybių narių metodologija dėl informacijos apie maisto priedų naudojimą Bendrijoje, rinkimo.

28 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau − „komitetas“).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

29 straipsnis Bendrijos finansavimas suderintoms politikos sritims

Šiame reglamente nustatytų priemonių finansavimo teisinis pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 882/2004 66 straipsnio 1 dalies c punktas.

VI SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašų sudarymas

1. Iki įsigaliojant šiam reglamentui, pagal direktyvas 94/35/EB, 94/36/EB ir 95/2/EB leistini naudoti maisto priedai ir jų naudojimo sąlygos nurodomi šio reglamento II priede, prieš tai peržiūrint jų atitikimą šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniams pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Tokia peržiūra neapima Tarnybos naujai atliekamo rizikos vertinimo. Peržiūra turi būti atlikta iki […].

2. Direktyvos 95/2/EB V priede nurodyti maisto priedai, leistini naudoti maisto prieduose kaip pagalbinės medžiagos, ir jų naudojimo sąlygos nurodomi šio reglamento III priedo 1 dalyje, prieš tai peržiūrint jų atitikimą šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniams pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Tokia peržiūra neapima Tarnybos naujai atliekamo rizikos vertinimo. Peržiūra turi būti atlikta iki […].

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos maisto priedų specifikacijos tvirtinamos pagal Reglamentą EB [… nustatantį bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms] tada, kai tokie maisto priedai yra nurodomi prieduose, laikantis atitinkamose dalyse nustatytos tvarkos.

4. Visos atitinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti nustatomos remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra.

31 straipsnis Patvirtintų maisto priedų pakartotinas įvertinimas

1. Tarnyba pakartotinai vykdo maisto priedų, kuriuos buvo nuspręsta leisti naudoti prieš įsigaliojant šiam reglamentui, rizikos vertinimą.

2. Pasitarus su Tarnyba, per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo priimama tokių priedų vertinimo pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, programa. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

32 straipsnis Teisės aktų panaikinimas

1. Panaikinami šie teisės aktai:

a) Direktyva 62/2645/EEB;

b) Direktyva 65/66/EEB;

c) Direktyva 78/663/EEB;

d) Direktyva 78/664/EEB;

e) Direktyva 81/712/EEB;

f) Direktyva 89/107/EEB;

g) Direktyva 94/35/EB;

h) Direktyva 94/36/EB;

i) Direktyva 95/2/EB;

j) Sprendimas 292/97/EB;

k) Sprendimas 2002/247/EB.

2. Nuorodos į panaikintus teisės aktus yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

33 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nukrypstant nuo 32 straipsnio, iki […] bus taikomos toliau nurodytos nuostatos:

a) Direktyvos 94/35/EB 2 straipsnio 1), 2) ir 4) dalys, ir jos priedas;

b) Direktyvos 94/36/EB 2 straipsnio 1 – 6, 8, 9 ir 10 dalys, ir jos I–V priedai;

c) Direktyvos 95/2/EB 2 ir 4 straipsniai ir jos I–VI straipsniai.

Nepaisant c) punkto, Direktyvoje 95/2/EB suteikti leidimai naudoti E 1103 invertazę ir E 1105 lizocimą, yra panaikinami nuo tos datos, kai pagal [Reglamento dėl maisto fermentų] 18 straipsnį yra pradedamas taikyti Bendrijos leistinų maisto fermentų sąrašas.

34 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas praėjus [vieneriems metams nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Tačiau 4 straipsnio 2 dalis yra taikoma III priedo 2 ir 3 daliai nuo [2011 m. sausio 1 d.].

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Maisto produktuose naudojamų maisto priedų ir maisto prieduose ir maisto fermentuose naudojamų maisto priedų funkcinės grupės

1. „saldikliai“ – medžiagos (mažai kalorijų turintys saldikliai ir kalorijų neturintys saldikliai) yra naudojami siekiant suteikti saldumą maisto produktams arba siekiant pasaldinti maistą valgant.

2. „dažikliai“ – medžiagos, suteikiančios maistui spalvą arba atstatančios ją, turinčios natūralių maisto ir natūralių išteklių, kurie paprastai nėra vartojami kaip maisto produktai ir ingredientai, sudedamųjų dalių.Šioje direktyvoje dažais yra laikomi preparatai, gauti iš maisto medžiagų ir kitų natūralių pagrindinių medžiagų fiziškai ir (arba) chemiškai jas ekstrahuojant, o to ekstrahavimo rezultatas - atrankinis maistinių ar aromatinių sudedamųjų dalių pigmentų išgavimas.

3. „konservantai“ – medžiagos, kurios prailgina maisto produktų vartojimo laiką ir apsaugo juos nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo;

4. „antioksidantai“ – medžiagos, kurios prailgina maisto produktų vartojimo laiką ir apsaugo juos nuo gedimo, kurį sukelia oksidacija, pavyzdžiui, riebalų gaižumo ir spalvos pakitimų;

5. „pagalbinės medžiagos“ – medžiagos, naudojamos maisto priedams tirpinti, praskiesti, skaidyti ar kitaip fiziškai pakeisti, nepakeičiant jų funkcijos (bet nedarant jokio tiesioginio technologinio poveikio), palengvinančios maisto priedų tvarkymo, taikymo ar naudojimo sąlygas;

6. „rūgštys“ – medžiagos, padidinančios maisto produkto rūgštingumą ir (arba) suteikiančios jam rūgštų skonį;

7. „rūgštingumą reguliuojančios medžiagos“ – medžiagos, keičiančios ar suteikiančios maisto produktui rūgštingumą ar šarmingumą;

8. „lipnumą reguliuojančios medžiagos“ – medžiagos, sumažinančios atskirų maisto produktų dalelių galimybę sulipti vienai su kita;

9. „medžiagos nuo putojimo“ – medžiagos, apsaugančios maisto produktą, kad neputotų, ar mažinančios putojimą;

10. „užpildai“ – medžiagos, didinančios maisto produkto tūrį, beveik nedidindamos jo energinės vertės;

11. „emulsikliai“ – medžiagos, padedančios sudaryti ar išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų (pavyzdžiui, aliejaus ir vandens) pastovų mišinį maisto produkte;

12. „emulsinimo druskos“ – medžiagos, išsklaidančios sūryje esančius baltymus ir taip padedančios vienodai pasiskirstyti riebalams bei kitiems komponentams;

13. „kietinančios medžiagos“ – medžiagos, išlaikančios ar suteikiančios vaisiams ar daržovėms stangrumą ar trapumą arba sąveikaujančios su stingdančiomis medžiagomis, skatinant ir stiprinant želatinizaciją;

14. „aromato ir skonio stiprikliai“ – medžiagos, suteikiančios ar maisto produkto aromatą ir (arba) skonį,arba sustiprinančios jį;

15. „putų medžiagos“ – medžiagos, kurios padeda susidaryti vienalytei dispersinei dujų būklei skystame ar kietame maisto produkte;

16. „stingdančios medžiagos“ – medžiagos, suteikiančios maisto produktui gelio savybių;

17. „glazūravimo medžiagos“ (įskaitant užtepus) – medžiagos, suteikiančios maisto produkto paviršiui blizgesį arba sudarančios apsauginę plėvelę;

18. „drėgmę išlaikančios medžiagos“ – medžiagos, apsaugančios maisto produktą nuo išdžiūvimo sumažėjus drėgmei atmosferoje, arba palengvinančios milteliams ištirpti vandenyje;

19. „modifikuoti krakmolai“ – medžiagos, gautos vieną ar kelis kartus chemiškai paveikus valgomąjį krakmolą, kuris galėjo būti apdorotas fiziškai arba fermentais, taip pat galėjo būti praskiestas šarmais arba išbalintas;

20. „pakavimo dujos“ – dujos, išskyrus orą, įleidžiamos į talpą prieš įdedant maisto produktą į jį, dėjimo į jį metu arba jau jį įdėjus;

21. „stumiančios dujos“ – dujos, išskyrus orą, išstumiančios maisto produktą iš talpos;

22. „tešlos kėlimo medžiagos“ – medžiagos arba medžiagų deriniai, išlaisvinantys dujas ir taip keliančias tešlą arba plaktą tešlą;

23. „izoliuojančios medžiagos“ – medžiagos, sudarančios cheminius kompleksus su metalo jonais;

24. „stabilizatoriai“ – medžiagos, leidžiančios išlaikyti pastovią fizinę bei cheminę maisto produkto būseną; stabilizatoriai apima medžiagas, leidžiančias išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų vienalytę dispersiją maisto produkte, taip pat medžiagas, stabilizuojančias, išlaikančias ar sustiprinančias maisto produkto esamą spalvą, ir medžiagas, padidinančias maisto rišamąsias savybes, įskaitant baltymų kryžminius ryšius, padedančius atskiras maisto dalis apjungti į atskirą naujai gaminamą produktą.

25. „tirštikliai“ – medžiagos, sutirštinančios maisto produktą;

26. „miltų apdorojimo medžiagos“ – medžiagos, dedamos į miltus ar tešlą ir gerinančios miltų ar tešlos kepimo savybes.

II PRIEDAS

Bendrijos leistinų naudoti maisto produktuose maisto priedų sąrašas ir jų naudojimo sąlygos.

III PRIEDAS

Bendrijoje leistinų naudoti maisto prieduose ir maisto fermentuose maisto priedų sąrašas ir jų naudojimo sąlygos.

1 dalis Pagalbinės medžiagos maisto prieduose

2 dalis Maisto prieduose naudojami priedai, išskyrus pagalbines medžiagas

3 dalis Priedai maisto fermentuose

IV PRIEDAS

Tradiciniai maisto produktai, kuriems valstybės narės gali toliau neleisti naudoti tam tikrų maisto priedų grupių

Valstybė narė | Maisto produktai | Priedų grupės, kurios gali būti toliau neleidžiamos naudoti |

Vokietija | Tradicinis vokiškas alus („Bier nach deutschem Reinheitsgebot gebraut“) | Visos, išskyrus stumiančias dujas |

Prancūzija | Tradicinė prancūziška duona | Visos |

Prancūzija | Tradiciniai prancūziški konservuoti triufeliai | Visos |

Prancūzija | Tradicinės prancūziškos konservuotos sraigės | Visos |

Prancūzija | Tradiciniai prancūziški žąsienos ir antienos konservai („confit“) | Visos |

Austrija | Tradicinis austriškas sūris „Bergkäse“ | Visos, išskyrus konservantus |

Suomija | Tradicinis suomiškas „Mämmi“ | Visos, išskyrus konservantus |

Švedija.Suomija | Tradiciniai švediški ir suomiški vaisių sirupai | Dažikliai |

Danija | Tradicinis daniškas „Kødboller“ | Konservantai ir dažikliai |

Danija | Tradicinis daniškas paštetas „Leverpostej“ | Konservantai (išskyrus sorbo rūgštį) ir dažikliai |

Ispanija | Tradicinis ispaniškas „Lomo embuchado“ | Visos, išskyrus konservantus ir antioksidantus |

Italija | Tradicinis itališkas sūris „Mortadella“ | Visos, išskyrus konservantus, antioksidantus, rūgštingumą reguliuojančias medžiagas, aromato ir skonio stipriklius, stabilizatorius ir pakavimui naudojamas dujas |

Italija | Tradicinis itališkas „Cotechino e zampone“ | Visos, išskyrus konservantus, antioksidantus, rūgštingumą reguliuojančias medžiagas, aromato ir skonio stipriklius, stabilizatorius ir pakavimui naudojamas dujas |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto priedų pasiūlymas.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys): Sveikatos ir vartotojų apsauga

Veikla/Veiklos: .Maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė bei augalų sveikata

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios B..A eilutės)) su pavadinimais:

17.01.04.05: Pašarų ir maisto sauga ir susiję veiklos sritys – Administravimo išlaidos

3.2. Veiklos ir finansinio poveikio trukmė:

Neribota

3.3. Biudžeto charakteristika ( jei reikia, pridėti eilutes ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

17.01.04.05 | Prival. | Dif.[29] | NE | NE | NE | Nr. 1 a |

Siekiant proporcingai ir veiksmingai tobulinti ir atnaujinti Bendrijos tesės aktus dėl maisto priedų, reikia rinkti duomenis, dalintis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tokio pobūdžio paramos išlaidos, nurodytos 4.1 ir 8.1 punktuose, yra reglamentuotos Reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios pašarų ir maisto kontrolės jo įgyvendinimui 2007–2013 metais numatytose asignavimų ribose.

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA )ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai | n+1 | n+2 | n+3 | n+4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[30] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Administracinės išlaidos, neviršijančios orientacinės sumos[31] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[32] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima įterpti papildomų eilučių):

mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n+1 | n+2 | n+3 | n+4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali reikėti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[33] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

NB: Visa išsami informacija ir pastabos, susijusios su poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodais, turėtų būti pateiktos atskirame priede.

mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikantpriemonę[n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pažymos skyriuje pateikiama ši konkreti papildoma informacija:

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Teisės aktai dėl maisto priedų yra suderinti ES viduje. Šiuo metu yra apie 330 maisto priedų, kurių naudojimas yra įteisintas, ir nuolat teikiamos naujos paraiškos leisti naudoti naujus maisto papildus arba pagal naują paskirtį naudoti jau įteisintus. Naujų priedų ir jau įteisintų priedų naudojimo pagal kitą paskirtį duomenų vertinimas reikalingas rizikos valdymo sprendimų priėmimui.

Siekiant užtikrinti priemonių, kurių bus imtasi įgyvendinant pasiūlytą reguliavimo sistemą, proporcingumą ir atitiktį Reglamento (EB) 882/2004 dėl oficialios pašarų ir maisto kontrolės tikslams, reikalingos šios priemonės:

• atitinkama visos su Bendrijos teisės aktais dėl maisto priedų susijusios informacijos saugojimui ir laikymui reikalinga duomenų bazė,

• tyrimų, būtinų teisės aktams dėl maisto priedų parengti ir toliau tobulinti, atlikimas,

• tyrimų, būtinų norint suderinti procedūras, sprendimų priėmimo kriterijus duomenų reikalavimus, palengvinti darbo pasidalijimą tarp valstybių narių ir parengti šių sričių gaires, atlikimas

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Gauti duomenys ir informacija padės užtikrinti geriausią vartotojų sveikatos apsaugą, o pramonei leis toliau kurti ir naudoti maisto priedus.

Suderintoje rinkoje tai gali būti pasiekta tik pasitelkus koordinuotą metodą, leidžiantį keistis valstybėms narėms lygiaverte informacija.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

1 tikslas. Sukurti ir tvarkyti duomenų bazę ir atlikti atitinkamus tyrimus bendradarbiaujant bendradarbiaujant su išorės organizacijomis, atrinktomis taikant atitinkamas procedūras.

2 tikslas. Užtikrinti, kad maisto priedų naudojimas nesukeltų nepriimtinos rizikos vartotojams ir tuo pačiu nesukurtų nesukurtų bereikalingų barjerų gamintojams.

3 tikslas. Priimti rizikos valdymo sprendimus remiantis atitinkamais vertinimais panaudojant tam centralizuotą duomenų bazę, turinčioje atnaujinamą informaciją apie maisto priedų sudėtį ir paskirtį.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

Toliau nurodykite metodą (-us)[35], kurį (-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

X Centralizuotas valdymas

X Tiesioginis, vykdomas Komisijos

( Netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms), teikiančia (-ioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Duomenų bazės turinys ir tyrimų rezultatų išvados gali būti vertinami pagal jų panaudojimo galimybes geroms įgyvendinimo priemonėms pasiūlyti. Bazinė priemonė bus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Numatytos išlaidos nėra reikšmingos ir todėl duomenys išankstiniam vertinimui šiuo metu nėra pateikti.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

6.2.3. Būsimų vertinimų atlikimo terminai ir dažnumas

Vertinimai bus vykdomi atsižvelgiant į poreikį pasiūlyti įgyvendinimo priemones.

7. KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai pagal jų finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai, mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinasis personalas[39] (XX 01 01) | A*/AD | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 |

B*, C*/AST | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str.[40] |

Kiti darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 04/05 str.[41] |

IŠ VISO | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Techninių ir finansinių ataskaitų tikrinimas, įsipareigojimų parengimas ir perėjimas prie mokėjimų

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių šaltiniai (numatyti teisės aktuose)

(Pateikus daugiau kaip vienas šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių darbo vietų skaičių)

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams.

( Darbo vietų, kurių prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orentacinę sumą (XX 01 04/05 – Administravimo išlaidos)

mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė(numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metaiir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

intra muros |

extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir kitos susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metaiir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą |

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metaiir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[43] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Viso kitos valdymo išlaidos(XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL L 186, 1989 6 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[4] *[OL L […], metai/mėnuo/diena, p. […].

[5] OL L 178, 1995 7 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/46/EB (OL L 114, 2004 4 21, p. 15).

[6] OL L 226, 1995 9 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/47/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 24).

[7] OL L 339, 1996 12 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/45/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 19).

[8] OL L […], […], p. […].

[9] OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

[10] OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

[11] OL L 208, 1992 7 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[12] OL L 208, 1992 7 24, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

[13] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[14] OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta versija (OL L 191, 2004 5 28, p. 1).

[15] OL L 115, 1962 11 11, p. 2645/62. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/45/EB (OL L 226, 1995 9 22, p. 1).

[16] OL 22, 1965 2 9, p. 373. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 96/77/EB (OL L 339, 1996 12 30, p. 1).

[17] OL L 223, 1978 8 14, p. 7. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 92/4/EB (OL L 55, 1992 2 29, p. 96).

[18] OL L 223, 1978 8 14, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 96/77/EB.

[19] OL L 257, 1981 9 10, p. 1.

[20] OL L 40, 1989 2 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[21] OL L 237, 1994 9 10, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[22] OL L 237, 1994 9 10, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[23] OL L 61, 1995 3 18, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[24] OL L 48, 1997 2 19, p. 13.

[25] OL L 84, 2002 3 28, p. 69.

[26] OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

[27] OL L 268. 1991 9 24, p. 69.

[28] OL L 121, 1991 5 16, p. 11.

[29] Diferencijuoti asignavimai.

[30] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[31] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[32] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[33] Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[34] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[35] Jei nurodomas daugiau kaip vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

[36] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[37] Sukuriama duomenų bazė.

[38] Duomenų bazės atnaujinimas ir palaikymas ir susijusių tyrimų organizavimas.

[39] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[40] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[41] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[42] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[43] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.