[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.7.2006

KOM(2006) 425 galutinis

2006/0144 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB ir Tarybos direktyvą 2001/112/EB

(pateikta Komisijos){SEK(2006) 1044}{SEK(2006) 1045}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

( Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Baltojoje knygoje dėl maisto produktų saugos Komisija paskelbė pasiūlymą, iš dalies keičiantį Pagrindų direktyvą 89/107/EEB dėl maisto priedų, siekdama nustatyti konkrečias nuostatas maisto fermentų atžvilgiu. Išsamiai įvertinus padėtį buvo parengtas konkretus pasiūlymas dėl maisto fermentų.

Šiuo metu į Direktyvos 89/107/EEB taikymo sritį patenka tik fermentai, naudojami kaip maisto priedai, ir pagal šią direktyvą leidžiami tik du fermentai. Likusieji fermentai visiškai nereglamentuojami arba reglamentuojami kaip pagalbinės apdorojimo medžiagos pagal valstybių narių teisės aktus, kurie yra skirtingi. Todėl atsirado poreikis suderinti taisykles Bendrijos lygmeniu, kad būtų paskatinta sąžininga prekyba maisto fermentais ir veiksmingas jų vidaus rinkos veikimas bei apsaugota žmonių sveikata ir vartotojų interesai. Naujojo reglamento dėl maisto fermentų pasiūlymas, kaip maistą gerinančių medžiagų paketo dalis, įtrauktas į 2005 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programą.

( Bendrosios aplinkybės

Teisės aktai, kuriais kontroliuojamas fermentų naudojimas maisto perdirbime, ES nėra visiškai suderinti. Nacionalinė valstybių narių reguliavimo sistema, taikoma fermentams, maisto gamyboje naudojamiems kaip apdorojimo medžiagos, labai skiriasi. Tik kelios valstybės narės turi privalomą ar savanorišką leidimų suteikimo procedūrą, daugelis jų tokios procedūros neturi visai. Be to, skiriasi valstybių narių nuomonės dėl fermentų klasifikavimo į maisto priedus arba apdorojimo medžiagas pagal jų funkcijas, atliekamas perdirbant maistą ir galutiniame maiste. Dėl nesuderintų taisyklių Bendrijoje atsirado kliūčių prekiaujant maisto fermentais ir šioje srityje buvo pristabdytas augimas.

Kalbant apie saugą, Europos lygmeniu neatliekamas nei maisto fermentų saugos įvertinimas, nei išduodami leidimai, išskyrus fermentų, kurie laikomi maisto priedais, atvejus. Tradiciškai maisto fermentai nelaikomi toksiškais. Tačiau maisto fermentų pramonė stengiasi nuolat vystyti patobulintas technologijas, o to pasekmė – kiekvienais metais sudėtingesnių ir modernesnių maisto fermentų kūrimas. Gali būti, kad dėl jų cheminio pobūdžio ir šaltinių gali kilti alergeniškumo, su aktyvumu susijusio toksiškumo, likutinio mikrobiologinio aktyvumo ir cheminio toksiškumo pavojai. Todėl visų maisto fermentų, įskaitant fermentus, gautus iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), saugos įvertinimas yra esminis dalykas siekiant užtikrinti vartotojų saugumą.

( Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Direktyva 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, leidžiama naudoti kaip maisto priedus du fermentus: E 1103 invertazę ir E1105 lizocimą.

Be to, Tarybos direktyva 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų, Tarybos direktyva 83/417/EEB dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų laktoproteinų (kazeinų ir kazeinatų) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo reglamentuojamas tam tikrų fermentų naudojimas tuose konkrečiuose maisto produktuose.

( Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siektini politikos tikslai yra šie:

- sąžiningos prekybos maisto fermentais skatinimas siekiant užtikrinti maisto pramonės veiksmingumą ir tarptautinį konkurencingumą;

- žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsauga.

Šie tikslai prisidės prie Lisabonos strategijoje nustatytų Komisijos strateginių tikslų, penkiamečio Komisijos plano ir 2000 m. paskelbtos Komisijos Baltosios knygos dėl maisto saugos.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

( Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijos būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų aprašymas

Valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių nuomonės buvo klausiama konsultuojantis su jomis kelis kartus sušauktose darbo grupėse ir nuo 2000 m. palaikant dvišalius ryšius su suinteresuotomis šalimis. Buvo konsultuojamasi su šiomis suinteresuotosiomis šalimis:

Europos vartotojų organizacija (BEUC)

Europos Sąjungos maisto ir gėrimų pramonės konfederacija (CIAA)

Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC)

Fermentų produktų gamintojų ir fermentų formuluotojų asociacija (AMFEP)

Europos maisto priedų ir maisto fermento gamintojų federacija (ELC)

Tarptautine saldiklių asociacija (ISA)

EEE kepyklų ir konditerijos versle naudojamų tarpinių produktų pramonės federacija (FEDIMA)

ES šokolado, sausainių ir konditerijos pramonės asociacija (CAOBISCO)

Be to, 2005 m. vasario 22 d. įvairioms suinteresuotosioms šalims buvo išsiuntinėtas klausimynas dėl pasiūlymo poveikio, į kurį iki konsultacijos pabaigos buvo gauta 70 atsakymų.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Po konsultacijų komentarai buvo apsvarstyti, o tekstai atitinkamai iš dalies pakeisti. Apskritai, pasiūlymas sulaukė pritarimo. Toliau nurodyti specifiniai iškelti klausimai ir atsakymai į juos:

1. Teisės aktų taikymo sritis ir suvienodinimas

Apskritai, buvo pritarta konkrečių teisės aktų derinimo nuostatų dėl maisto fermentų priėmimui.

2. Saugos vertinimo ir leidimų suteikimo suderinimas:

Visos suinteresuotosios šalys iš esmės palankiai atsiliepė apie maisto fermentų saugos vertinimą ir leidimų suteikimą ES lygmeniu.

3. Fermentų ženklinimas ant maisto produktų:

Pirmiau pasiūlytas fermentų, kurie maiste neatlieka funkcijų, ženklinimas sukėlė maisto pramonės atstovų susirūpinimą. Kita vertus, kai kurios valstybės narės ir vartotojų asociacijos palankiai vertino nuomonę dėl konkretesnio maiste esančių fermentų ženklinimo. Persvarstytos ženklinimo taisyklės reikalauja nurodyti konkretesnę ir išsamesnę informaciją ženklinant fermentus, kurie atlieka technologinę funkciją galutiniame maiste, bet neženklinti fermentų, naudojamų kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos.

4. Riboto galiojimo leidimas:

Pramonės atstovai išreiškė griežtą požiūrį, kad ribotą laikotarpį galiojantis leidimas būtų kliūtis naujovėms. Kita vertus, valstybės narės ir vartotojų organizacijų atstovai mano, kad leidimus naudoti fermentus reikia nuolat persvarstyti siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų tikrovę. Pasiūlytas tarpinis sprendimas: fermentų gamintojai arba naudotojai pateikia Komisijai jos prašomą informaciją apie faktinį naudojimą.

5. Pereinamieji laikotarpiai:

Pasiūlyme nustatoma procedūra, leidžianti sklandžiai pereiti prie Bendrijos leistinų medžiagų sąrašo. Konsultuojantis buvo pažymėta, kad per šį pereinamąjį laikotarpį pramonė turėtų toliau galėti tęsti naujų fermentų kūrimą ir prekybą. Kad šiame sektoriuje nebūtų stabdomos naujovės, pasiūlyme nustatomos papildomos pereinamojo laikotarpio priemonės.

( Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Aptariamos mokslo ir (arba) tyrimo sritys

Tyrimas, pavadintas „maisto produktuose naudotų fermentų tyrimas ir duomenų apie jų saugą sulyginimas“ (study of the enzymes used in foodstuffs and collation of data on their safety) buvo atliktas pagal mokslinio bendradarbiavimo procedūrą remiantis Tarybos direktyvos 93/5/EEB dėl valstybių narių pagalbos Komisijai ir dėl jų bendradarbiavimo moksliškai nagrinėjant su maistu susijusius klausimus (SCOOP), teisiniu pagrindu.

Naudota metodika

Iš 9 valstybių narių buvo surinkti duomenys apie patvirtinimo sistemas, saugos vertinimo procedūras ir fermentų naudojimą ES.

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

9 valstybių narių ekspertai ir AMFEP.

Gautų ir panaudotų patarimų santrauka

Galimų didelių pavojų su negrįžtamomis pasekmėmis nebuvo paminėta.

SCOOP darbo grupė priėjo prie išvados, kad buvo bendrai sutarta pareikšti, jog visais atvejais, neatsižvelgiant į fermentų statusą ar klasifikavimą, būtina logiškai pagrįsti saugos vertinimą.

Priemonės, kurių buvo imtasi, kad visuomenė galėtų sužinoti konsultacijų su ekspertais rezultatus

Ataskaita paskelbta http://europa.eu.int/comm/food/fs/scoop/7.4.1_en.pdf

( Poveikio vertinimas

Laukiamas įvairių sprendimų poveikis yra susijęs su ekonominiais ir socialiniais aspektais. Nesitikima, kad įvairūs sprendimai darys poveikį aplinkai, nes konkrečioje pramonėje – maisto pramonėje – atliekamas antrinis ar tretinis maisto produktų perdirbimas. Fermentai jau yra plačiai naudojami.

1. Veiksmų nesiimama

1.1 Ekonominis poveikis

Dėl skirtingų valstybių narių reguliavimo metodų atsiradęs teisinis nesaugumas išlieka, kartu iškraipoma dabartinė prekybos maisto fermentais rinka. Fermentų gamintojai toliau siekia gauti to paties fermento leidimą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, o dėl to pramonė patiria administracinę ir finansinę naštą.

1.2 Socialinis poveikis

Dėl skirtingo valstybių narių rizikos suvokimo, saugos vertinimo ir maisto fermentų reglamentavimo atsirastų skirtingi vartotojų apsaugos lygiai. Nebūtų atliekamas iš GMO pagamintų fermentų, pavyzdžiui, mikrobinių fermentų, kuriems netaikomas Reglamentas 1829/2003, saugumo įvertinimas.

2. Ne reguliavimo priemonė

2.1 Ekonominis poveikis

Savireguliavimas suteiktų lankstumo; kita vertus, kaip maisto priedai naudojami maisto fermentai jau reglamentuojami Bendrijos teise, o nacionaliniais teisės aktais – fermentai, naudojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Dėl to pramonė galėtų patekti į prieštaringą ir keblią padėtį ir todėl atsirastų neigiamas ekonominis poveikis.

2.2 Socialinis poveikis

Visuomenė skirtingai priimtų saugos vertinimą, kurį atliko ne nepriklausoma institucija. Savireguliavimo sistema pagrįstų procedūrų skaidrumas būtų ribotas. Neaiškios teisinės padėties pasekmė – vartotojų pasitikėjimo praradimas, visų pirma kalbant apie iš GMO gautus fermentus.

3. Reguliavimo metodas

3.1 Ekonominis poveikis

Maisto fermentų saugos vertinimo ir leidimų suteikimo suderinimas galėtų paskatinti didesnes pradines investicijas prieš pateikiant maisto fermentus į rinką, nes sumažėtų su leidimų gavimu susijusios išlaidos, kurios sudarytų apie 150-250 EUR už fermentą. Tačiau kai kurios valstybės narės jau turi leidimų suteikimo procedūras ir todėl įmonės, tose valstybėse narėse prekiaujančios savo produktais, patiria panašaus dydžio išlaidas. Priėmus šį pasiūlymą pramonė, užuot naudojusis daugybe nacionalinių procedūrų, turėtų naudos iš suderintos Bendrijos procedūros, kurioje nustatyti terminai.

Pasiūlyme numatyta netaikyti ženklinimo reikalavimų maisto fermentams, naudojamiems kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Tokiu pačiu būdu kaip ir maisto priedai naudojami maisto fermentai, skirti atlikti technologinę funkciją galutiniame maisto produkte, turėtų būti ženklinami nurodant jų funkciją (pvz., stabilizatorius ir kt.) ir konkretų pavadinimą. Dėl šios nuostatos įmonės neturėtų ekonominių pasekmių, nes reikėtų ženklinti tik nedaugelį fermentų (šiuo metu tik 2, o ateityje ne daugiau kaip dvylika). Taigi, palyginti su dabartine situacija didelių pokyčių nebus.

Namų ūkiams šis pasiūlymas turės labai nedidelį poveikį. Nors įvertinimo išlaidos atrodo didelės, bet mažai tikėtina, kad dėl tų išlaidų labai padidės vartotojų mokama kaina už maisto produktus.

3.2 Socialinis poveikis

Gali būti, kad pasiūlyta išsami maisto fermentų vertinimo sistema turės teigiamos įtakos visuomenės sveikatai ir vartotojų pasitikėjimui.

Komisija parengė poveikio vertinimą, pateiktą darbo programoje, kurios ataskaitą galima rasti pagal http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/additives/index_en.htm nuorodą.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

( Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlytame reglamente nustatytos maisto fermentų naudojimo sąlygos, numatyta parengti patvirtintų maisto fermentų Bendrijos sąrašą ir išdėstytos tų fermentų ženklinimo taisyklės. Šis pasiūlymas papildys pagrindinius genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų teisės aktus.

( Teisinis pagrindas

EB sutarties 95 straipsnis

( Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išskirtinei Bendrijos kompetencijai.

Valstybės narės negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Kadangi teisės aktai nėra suderinti, o dabartinių mokslinių tyrimų, pirmiausia naujų technologijų sektorių, pavyzdžiui, maisto fermentų srityje, tebevyrauja šioks toks netikrumas, valstybės narės turi pačios spręsti, kokį žmonių sveikatos apsaugos lygį jos pageidauja užtikrinti ir reikalauti arba nereikalauti išankstinių maisto produktų prekybos leidimų, atsižvelgiant į laisvo prekių judėjimo Bendrijoje reikalavimus. Kalbant apie rizikos vertinimą, valstybės narės dažnai vadovaujasi skirtingomis mokslinėmis prielaidomis ir joms gali reikėti skirtingų mokslinių duomenų. Todėl valstybėms narėms priėmus savo įstatymus, dėl skirtingų reikalavimų atsirastų kliūčių prekybai ir gali susidaryti našta pramonei bei skirtingi vartotojų apsaugos lygiai valstybėse narėse.

Bendrijos veiksmai leis geriau pasiekti pasiūlymo tikslus dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Kadangi vyksta tarptautinė prekyba fermentais ir maisto produktais, kurių sudėtyje yra tų fermentų, valstybės narės negali pačios tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų. Reikia administruoti 300 maisto fermentų. Tam reikia suderinto ir centralizuoto požiūrio.

Veiksminga leidimų suteikimo procedūra ir veiksmingas vidaus rinkos, kurioje visiems ekonominės veiklos vykdytojams bus suteiktos vienodos sąlygos, veikimas bus įrodymas, kad tikslai geriausiai pasiekiami Bendrijos veiksmais.

Pasiūlymo tikslai bus pasiekti, jei jo aprėptis apsiribos maisto fermentų saugaus naudojimo bendrosiomis sąlygomis, nuostatomis dėl maisto fermentų Bendrijos sąrašo parengimo ir vienodomis nuostatomis dėl ženklinimo.

Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

( Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau išvardytų priežasčių.

Pasiūlymas yra pagrindų reglamentas, kuriame nustatytos bendrosios maisto fermentų saugaus naudojimo ir leidimų suteikimo taisyklės, pasinaudojant Bendrijos sąrašu. Kalbant apie vartotojų informavimą, pasiūlyme numatytas suderintas maisto fermentų ženklinimas; pramonės patiriamos ženklinimo išlaidos yra riboto dydžio, o tuo pačiu metu vartotojams suteikiama, jei būtina, pakankamai informacijos.

Bendrijos maisto fermentų saugos įvertinimo procedūra turės finansinį ir administracinį poveikį Europos maisto saugos tarnybai. Tačiau dėl šios procedūros valstybės narės, šiuo metu turinčios maisto priedus reglamentuojančius teisės aktus, nebepatirs saugos įvertinimo naštos, o daugiau išteklių galės skirti teisės aktų įgyvendinimui ir kontrolės veiklai. Ekonominės veiklos vykdytojai patirs mažiau neigiamų finansinių ir administracinių pasekmių, nes jiems reikės pateikti tik vieną paraišką gauti Bendrijos leidimą, užuot pateikus daug nacionalinių leidimų paraiškų.

( Pasirinktos priemonė

Siūlomos priemonės: reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Šio pasiūlymo nuostatos yra techninio pobūdžio. Reglamento, kaip teisinės priemonės, naudojimu bus užtikrintas vienodas ir tiesioginis taisyklių, skirtų apsaugoti vartotojų interesus ir pramonės konkurencingumą, taikymas.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Maisto fermentų srityje Komisija gali finansuoti suderintos politikos ir sistemos kūrimą, įskaitant:

duomenų bazės, skirtos kaupti ir saugoti informacijai, susijusiai su fermentus reglamentuojančiais Bendrijos teisės aktais, kūrimą, taip pat tyrimus, kurie būtini teisės aktams parengti, procedūroms, sprendimų priėmimo kriterijams ir duomenų reikalavimams suderinti, kad būtų palengvintas darbo pasidalijimas valstybėse narėse ir parengtos tų sričių gairės.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

( Imitacija, bandymų etapas ir pereinamasis laikotarpis

Pasiūlymo pereinamasis laikotarpis buvo arba bus.

( Supaprastinimas

Pasiūlyme numatyta supaprastinti administracines procedūras valdžios institucijoms (EB arba nacionalinėms) ir supaprastinti administracines procedūras privačiosioms šalims.

Nacionalinių institucijų atliekamą maisto fermentų vertinimą ir leidimų suteikimą pakeis Bendrijos procedūra.

Privačiosioms šalims sumažės administracinė našta, nes joms reikės pateikti tik vieną paraišką gauti Bendrijos leidimą, užuot pateikus daug nacionalinių leidimų paraiškų.

Pasiūlymas yra įtrauktas į šiuo metu Komisijos vykdomą Bendrijos acquis atnaujinimo ir supaprastinimo programą ir Komisijos darbo ir teisės aktų leidybos programą, kurios nuoroda 2005/SANCO/032.

( Europos ekonominė erdvė

Siūlomas aktas yra susijęs su EEE, ir todėl turėtų būti jai taikomas.

( Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

I skyrius – Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

Pasiūlytas reglamentas bus taikomas fermentams, technologiniais tikslais naudojamiems gaminant, perdirbant, ruošiant, tvarkant, pakuojant, vežant arba saugant maisto produktus, įskaitant fermentus, naudojamus kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos („maisto fermentus“). Maisto fermentų sauga vertinama ir jie tvirtinami pasitelkus Bendrijos sąrašą.

II skyrius – Bendrijoje leistinų naudoti maisto fermentų sąrašai

Bus vertinami maisto fermentų ir jų naudojimo maisto produktuose sauga, technologinis poreikis, nauda vartotojams ir tai, ar naudojant tam tikrą fermentą vartotojai nėra klaidinami. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) atliks saugos vertinimus laikydamasi sprendimo atskirti rizikos valdymą ir rizikos vertinimą. Remdamasi EMST nuomone ir atsižvelgdama į kitus bendrus kriterijus (technologinį poreikį, su vartotojais susijusius aspektus) Komisija svarstys, ar maisto fermentą įtraukti į Bendrijos sąrašą. Bus nustatytos kiekvieno į leistinų fermentų sąrašą įtraukto maisto fermento specifikacijos, įskaitant grynumo ir maisto fermento kilmės kriterijus.

III skyrius. Žymėjimas

Pasiūlytu reglamentu bus nustatyti gamintojui arba tiesiogiai vartotojui parduodamų maisto fermentų ženklinimo reikalavimai. Ženklinant maisto produktuose naudojamus fermentus, juos reikėtų laikyti ingredientais, panašiai kaip priedus pagal Direktyvą 2000/13/EB dėl maisto produktų ženklinimo, pateikimo ir reklamavimo. Daugeliu atvejų maisto fermentai bus naudojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos, t. y. maisto produktuose bus likučių forma, arba apskritai nebus, ir galutiniam produktui technologinio poveikio neturės. Atsižvelgiant į tai, kad visų maisto fermentų sauga bus įvertinta, siūloma neženklinti maisto fermentų, naudojamų kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Maisto fermentai, skirti atlikti technologinę funkciją galutiniame maisto produkte, bus ženklinami nurodant jų funkciją (pvz., stabilizatorius ir kt.) ir konkretų pavadinimą.

IV skyrius – Procedūrinės nuostatos ir įgyvendinimas

Prireikus, visi maisto fermentų gamintojai ir naudotojai bus įpareigoti pranešti Komisijai visą naują informaciją, kuri gali turėti įtakos to maisto fermento saugos įvertinimui.

Reglamente siūlomas priemones įgyvendina Komisija, remdamasi Tarybos sprendime 1999/468/EB nustatyta reglamentavimo tvarka.

V skyrius – Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

Kadangi daug maisto fermentų jau yra Bendrijos rinkoje, reikėtų sklandžiai pereiti prie Bendrijos leistinų medžiagų sąrašo, kad fermentų gamintojai nesusidurtų su nevienodomis sąlygomis. Todėl pasiūlyme numatytas pradinis 24 mėnesių laikotarpis, per kurį galima pateikti paraiškas; jis skaičiuojamas nuo įgyvendinimo priemonių, numatytų bendros procedūros reglamente, taikymo dienos. Bendrijos sąrašas bus parengtas naudojant vieno etapo procedūrą, po to, kai Tarnyba pareikš nuomones dėl visų produktų, apie kuriuos buvo pateikta pakankamai informacijos per 24 mėnesių laikotarpį. Kol bus parengtas Bendrijos sąrašas, maisto fermentai ir maisto produktai, pagaminti naudojant maisto fermentus, gali būti pateikiami į rinką ir naudojami laikantis nacionalinių taisyklių. Taip pat numatytas pereinamasis laikotarpis pasiūlytiems ženklinimo reikalavimams.

2006/0144 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB ir Tarybos direktyvą 2001/112/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos,

kadangi:

(1) Laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas yra pagrindinis vidaus rinkos aspektas, svarbus gyventojų sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.

(2) Įgyvendinant Bendrijos politiką, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių gyvenimo ir sveikatos lygis.

(3) Valstybių narių teisės aktais šiuo metu nereglamentuojami fermentai, išskyrus fermentus, naudojamus kaip maisto priedai, arba reglamentuojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Dėl nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, susijusių su maisto fermentų leidimų suteikimu, skirtumų gali būti trukdoma jų laisvam judėjimui, sukuriant sąlygas atsirasti nelygiai ir nesąžiningai konkurencijai. Todėl būtina priimti Bendrijos taisykles, suderinančias nacionalines nuostatas, susijusias su fermentų naudojimu maisto produktuose.

(4) Šis reglamentas turėtų apimti tik į maisto produktus dedamus fermentus, siekiant pagerinti technologinę funkciją gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant tokius maisto produktus, įskaitant fermentus, naudojamus kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos („maisto fermentus“). Šio reglamento taikymo sritis neturėtų apimti fermentų, kurių nededama į maisto produktus siekiant pagerinti technologinę funkciją, bet kurie skirti žmonėms vartoti, pavyzdžiui, mitybos tikslais. Maisto produktų gamyboje tradiciškai naudojamos mikrobų kultūros, pavyzdžiui, sūris ir vynas gali turėti fermentų, bet jos nėra specialiai naudojamos gaminant fermentus, todėl jų nereikėtų laikyti maisto fermentais.

(5) Maisto fermentus, išimtinai naudojamus gaminti maisto priedus, kurie įeina į [...] Reglamento dėl maisto priedų taikymo sritį, kvapiosioms medžiagoms, įeinančioms į [...] Reglamento dėl kvapiųjų medžiagų taikymo sritį, ir naujus maisto produktus, įeinančius į 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų[3] taikymo sritį, reikėtų išbraukti iš šio reglamento taikymo srities, nes tų maisto produktų sauga jau įvertinta ir reglamentuota. Tačiau kai tokie maisto fermentai naudojami maisto produktuose, jiems taikomas šis Reglamentas.

(6) Maisto fermentai turėtų būti tvirtinami ir naudojami tik tada, jei jie atitinka šiame reglamente nurodytus kriterijus. Naudojami maisto fermentai turėtų būti saugūs, turėtų būti technologinis jų naudojimo poreikis, o jų naudojimas neturėtų klaidinti vartotojo.

(7) Kai kuriuos maisto fermentus yra leidžiama naudoti specifiniais atvejais, pavyzdžiui, vaisių sultyse ir kituose panašiuose produktuose bei kai kuriuose žmonėms vartoti skirtuose laktoproteinuose, taip pat tam tikruose vynininkystės technologijose ir procesuose. Tokius maisto fermentus reikėtų naudoti laikantis šio reglamento nuostatų ir atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose nustatytų specifinių nuostatų. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų[4], 1983 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 83/417/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrais žmonėms vartoti skirtais laktoproteinais (kazeinais ir kazeinatais) suderinimo[5] ir 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo[6].

(8) Bendrijoje leidžiamus naudoti maisto fermentus reikėtų įtraukti į Bendrijos sąrašą, kuriame fermentai turėtų būti aiškiai aprašyti, patikslinti jų naudojimą reglamentuojantys reikalavimai ir prie kurio pridėtos specifikacijos, visų pirma maisto fermentų kilmės ir grynumo kriterijai. Jei maisto fermente yra genetiškai modifikuoto organizmo (GMO) arba jis yra iš jo sudarytas, kaip apibrėžta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančiame Direktyvą 2001/18/EB[7], į specifikacijas taip pat reikėtų įtraukti pagal tą reglamentą GMO priskirtą unikalųjį identifikavimo kodą.

(9) Siekiant suderinimo, maisto fermentų rizikos įvertinimas ir jų įtraukimas į Bendrijos sąrašą turėtų būti atliekamas laikantis procedūros, nustatytos [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą[8].

(10) Remiantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras[9], su Europos maisto saugos tarnyba (Tarnyba) turi būti konsultuojamasi klausimais, kurie gali daryti poveikį visuomenės sveikatai.

(11) Į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų[10], taikymo sritį įeinantys maisto fermentai turi būti tvirtinami pirma pagal minėtą reglamentą, o po to – pagal šį reglamentą.

(12) Jau patvirtintas pagal šį reglamentą maisto fermentas, kuris yra paruoštas naudojantis gamybos metodais arba pradinėmis medžiagomis, labai besiskiriančiomis nuo Tarnybos rizikos įvertinime arba specifikacijose nurodytų metodų arba pradinių medžiagų, turi būti pateiktas Tarnybai, kad ji jį įvertintų pirmiausia atsižvelgdama į specifikacijas. Jei gamybos metodai arba pradinės medžiagos labai skiriasi, tai gali reikšti gamybos metodo pakeitimą, kai fermentas nebėra išgaunamas iš augalų, bet pagaminamas fermentacijos būdu, pasinaudojant mikroorganizmu arba pirminio mikroorganizmo genetine modifikacija.

(13) Kadangi daug maisto fermentų jau pateikta į Bendrijos rinką, reikėtų priimti nuostatas siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie Bendrijos maisto fermentų sąrašo, o dabartinė maisto fermentų rinka nebūtų sutrikdyta. Reikėtų pareiškėjams duoti pakankamai laiko pateikti tų produktų rizikos įvertinimui būtiną informaciją. Todėl reikėtų suteikti pradinį dviejų metų laikotarpį nuo įgyvendinimo priemonių, kurias reikia nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. […], [nustatančio bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą], 9 straipsnio 1 dalį, taikymo dienos, kad pareiškėjai turėtų pakankamai laiko pateikti informaciją apie esamus fermentus, kurie gali būti įtraukti į parengtiną pagal šį reglamentą Bendrijos sąrašą. Pareiškėjams taip pat turėtų būti suteikta galimybė per pradinį dviejų metų laikotarpį pateikti paraiškas gauti naujų fermentų leidimus. Tarnyba turėtų nedelsdama įvertinti visas maisto fermentų, apie kuriuos tuo laikotarpiu buvo pateikta pakankamai informacijos, paraiškas.

(14) Siekiant visiems pareiškėjams užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas, Bendrijos sąrašas turėtų būti parengtas vienu etapu. Šis sąrašas turėtų būti parengtas po to, kai baigiama įvertinti visų maisto fermentų, apie kuriuos pradiniu dviejų metų laikotarpiu buvo pateikta pakankamai informacijos, rizika.

(15) Per pradinį dviejų metų laikotarpį tikimasi sulaukti daug paraiškų. Todėl gali prireikti ilgesnio laikotarpio, kol bus baigta vertinti fermentų pagal tas paraiškas rizika ir parengtas Bendrijos sąrašas. Siekiant užtikrinti vienodas naujų fermentų pateikimo į rinką sąlygas pradiniu dviejų metų laikotarpiu, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo maisto fermentai ir maisto produktai, pagaminti naudojant maisto fermentus, gali būti pateikti į rinką ir naudojami laikantis valstybėse narėse galiojančių nacionalinių taisyklių iki to laiko, kol bus parengtas Bendrijos sąrašas.

(16) Maisto fermentų E 1103 invertazės ir E 1105 lizocimo, kuriems buvo duotas leidimas kaip maisto priedams pagal 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius[11], naudojimą reglamentuojančios sąlygos turėtų būti perkeltos iš Direktyvos 95/2/EB į Bendrijos sąrašą, kai jis bus sudarytas pagal šį reglamentą. Be to, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 leidžia naudoti ureazę, beta-gliukanazę ir lizocimą vyne pagal 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1622/2000, nustatančiame tam tikras išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisykles ir nustatančiame Bendrijos vynininkystės metodų ir procesų kodeksą[12], nustatytas sąlygas. Šios medžiagos yra maisto fermentai ir joms turėtų būti taikomas šis reglamentas. Jos turėtų būti įrašytos į Bendrijos sąrašą, kai jis bus parengtas, dėl jų naudojimo vyne pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 ir Reglamentą (EB) Nr. 1622/2000.

(17) Maisto fermentams toliau taikomi, kai tinka, bendrieji ženklinimo reikalavimai, nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 ir Reglamente (EB) Nr. 1830/2003. Be to, šiame reglamente turi būti nustatytos specifinės nuostatos dėl gamintojams arba vartotojui parduodamų maisto fermentų ženklinimo.

(18) Maisto fermentams taikoma Reglamente (EB) Nr. 178/2002 pateikta maisto apibrėžtis; todėl kai tie fermentai naudojami maisto produktuose, tų produktų ženklinimo etiketėse juos reikia nurodyti kaip ingredientus laikantis 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo[13]. Maisto fermentus reikėtų žymėti pagal jų technologinę funkciją maisto produkte, kartu pateikiant specifinį maisto fermento pavadinimą. Tačiau turėtų būti numatyta nuo ženklinimo nuostatų leidžianti nukrypti nuostata tais atvejais, kai fermentas neatlieka technologinės funkcijos galutiniame produkte, bet į maisto produktą perkeliamas tik kaip vienas ar keli maisto produktų ingredientai arba kai jis panaudotas kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga. Todėl Direktyvą 2000/13/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(19) Maisto fermentus reikia nuolat stebėti ir prireikus iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias jų naudojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją.

(20) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[14].

(21) Siekiant proporcingai ir veiksmingai tobulinti ir atnaujinti maisto fermentus reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus, reikia rinkti duomenis, dalintis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tuo tikslu gali būti naudinga atlikti tyrimus specifiniais klausimais, taip siekiant palengvinti sprendimų priėmimų tvarką. Todėl būtų tinkama, kad biudžeto procedūros dalis būtų Komisijos tokiems tyrimams teikiamas finansavimas. Šių priemonių finansavimas yra reglamentuojamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, todėl teisinis pirmiau minėtų priemonių finansavimo pagrindas yra Reglamentas (EB) Nr. 882/2004.[15]

(22) Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas valstybės narės vykdo oficialią kontrolę.

(23) Kadangi valstybės narės negali pakankamai gerai įgyvendinti šios siūlomos priemonės tikslo, t. y. nustatyti Bendrijos maisto fermentų taisykles, ir, siekiant rinkos bendrumo bei aukšto lygio vartotojų apsaugos, tai būtų galima padaryti geriau Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nesiimama jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžimai

1 straipsnis Dalykas

Siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ir vartotojų apsaugą, šiame reglamente yra nustatomos maisto produktuose naudojamų maisto fermentų taisyklės.

Tokiais tikslais reglamente pateikiami:

a) Bendrijoje leistinų maisto fermentų sąrašas;

b) maisto fermentų naudojimo maisto produktuose sąlygos;

c) parduodamų maisto fermentų ženklinimo taisyklės.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas maisto fermentams.

2. Šis reglamentas netaikomas maisto fermentams, išimtinai naudojamiems gaminant:

a) maisto priedus, įeinančius į Reglamento (EB) Nr. ... [dėl maisto priedų] taikymo sritį;

b) kvapiąsias medžiagas, įeinančias į Reglamento (EB) Nr. ... [dėl kvapiųjų medžiagų] taikymo sritį;

c) naujus maisto produktus, įeinančius į Reglamento (EB) Nr. 258/97 taikymo sritį.

3. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant jokių specifinių Bendrijos taisyklių, susijusių su maisto fermentų naudojimu:

a) specifiniuose maisto produktuose;

b) kitiems nei šiame reglamente numatytiems tikslams.

4. Šio reglamento nereikėtų taikyti maisto produktų gamyboje tradiciškai naudojamoms mikrobų kultūroms, kurios gali turėti fermentų, bet kurios nėra specialiai naudojamos fermentams gaminti.

5. Prireikus, remiantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti svarstoma, ar konkreti medžiaga įeina į šio reglamento taikymo sritį.

3 straipsnis Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos apibrėžtys, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 178/2002, Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 ir Reglamente Nr. [...] [Reglamentas dėl maisto priedų].

Taip pat taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

„maisto fermentas“ reiškia produktą, pagamintą ekstrahuojant augalus arba gyvūnus, arba pagamintą fermentacijos būdu, pasinaudojant mikroorganizmais:

a) kuriuose yra vienas ar keli fermentai, galintys katalizuoti specifinę biocheminę reakciją bei

b) kurie dedami į maisto produktus siekiant pagerinti technologinę funkciją gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant tokius maisto produktus.

II skyrius Bendrijoje leistinų maisto fermentų sąrašas

4 straipsnis Bendrijoje leistinų maisto fermentų sąrašas

Tik į Bendrijos sąrašą įtraukti maisto fermentai gali būti pateikti į rinką ir naudojami maisto produktuose, laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų specifikacijų ir sąlygų.

5 straipsnis Maisto fermentų naudojimo ir įtraukimo į Bendrijos sąrašą bendrosios sąlygos

Maisto fermentas gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą tik tuomet, jei atitinka šias sąlygas:

a) remiantis turimais moksliniais įrodymais, jis, jei naudojamas taip, kaip siūloma, nekelia pavojaus vartotojų sveikatos saugai;

b) yra pagrįstas technologinis poreikis;

c) jų naudojimas yra aiškus vartotojui.

6 straipsnis Bendrijoje leistinų maisto fermentų sąrašo turinys

1. 5 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantis maisto fermentas gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą remiantis tvarka, nustatyta Reglamente (EB) Nr. […], [nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą].

2. Įtraukiant maisto fermentą į Bendrijos sąrašą nurodoma:

a) maisto fermento pavadinimas;

b) maisto fermento specifikacijos, įskaitant jo grynumo kriterijus ir kitą būtiną informaciją; jei maisto fermentas patenka į Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 taikymo sritį, genetiškai modifikuotam organizmui priskirtas unikalusis identifikavimo kodas pagal tą reglamentą įtraukiamas į specifikacijas;

c) prireikus, maisto produktai, į kuriuos gali būti dedamas maisto fermentas;

d) prireikus, sąlygos, kuriomis maisto fermentas gali būti naudojamas;

e) prireikus, visi maisto fermento tiesioginio pardavimo vartotojams apribojimai;

f) kai taikoma, specifiniai reikalavimai, susiję su maisto produktų, kuriuose buvo naudoti maisto fermentai, ženklinimu siekiant užtikrinti, kad galutinis vartotojas būtų informuotas apie fizinę maisto produkto būklę ar to produkto specifinį apdorojimo būdą.

3. Bendrijos sąrašas iš dalies keičiamas laikantis tvarkos, numatytos Reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą.

7 straipsnis Genetiškai modifikuotų fermentų įtraukimas į Bendrijos sąrašą

Maisto fermentas, įeinantis į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį, gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašą tik tuomet, jeigu to reglamento 7 straipsnyje nustatyta tvarka jam yra suteiktas leidimas.

III skyrius Ženklinimas

1 skirsnis MAISTO FERMENTų, NESKIRTų PARDUOTI GALUTINIAMS VARTOTOJAMS, žENKLINIMAS

8 STRAIPSNIS Maisto fermentų, neskirtų parduoti galutiniams vartotojams, ženklinimas

Galutiniams vartotojams neskirtais parduoti maisto fermentais, kai jie yra parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu ir (arba) su kitais komponentais, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 4 dalyje, gali būti prekiaujama tik tuomet, jei ant jų pakuočių ar talpų yra nurodyta šio reglamento 9–12 straipsniuose minima informacija, kuri turi būti lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir neištrinama.

9 straipsnis Informacijos reikalavimai, susiję su maisto fermentų identifikavimu

1. Jei galutiniams vartotojams neskirti parduoti maisto fermentai parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu, ant jų pakuočių ar talpų pateikiama ši informacija apie kiekvieną maisto fermentą:

a) šiame reglamente nurodytas pavadinimas arba

b) jei a punkte minėto pavadinimo nėra – maisto fermento aprašymas, pakankamai tikslus, kad jį būtų galima atskirti nuo kitų produktų, su kuriais tą fermentą galima lengvai supainioti.

2. Jei maisto fermentai parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu, 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama apie kiekvieną maisto fermentą mažėjančia pagal svorio procentinę dalį visame produkte tvarka.

10 straipsnis Reikalaujama pateikti informacija, kai į maisto fermentus yra įterptos kitos medžiagos arba maisto ingredientai

Kai į galutiniams vartotojams neskirtus parduoti maisto fermentus įterpiamos kitos medžiagos arba maisto ingredientai, išskyrus maisto fermentus, kurie padeda saugoti, parduoti, standartizuoti, atskiesti ar ištirpinti, ant pakuočių, talpų arba maisto fermentų lydimuosiuose dokumentuose pateikiama 9 straipsnyje nurodyta informacija ir kiekvienas komponentas nurodomas mažėjančia pagal svorio dalį visame produkte tvarka.

11 straipsnis Reikalaujama pateikti informacija, kai maisto fermenti yra sumaišyti su kitais maisto fermentais

Kai galutiniams vartotojams neskirti parduoti maisto fermentai yra sumaišyti su kitais maisto fermentais, ant maisto fermentų pakuočių ar talpų nurodomas visų komponentų sąrašas, pateikiant mažėjančia pagal svorio dalį visame produkte tvarka.

12 straipsnis Bendrieji maisto fermentų informacijos reikalavimai

1. ant galutiniams vartotojams neskirtų parduoti maisto fermentų pakuočių ar talpų pateikiama ši informacija:

a) užrašas „naudoti maisto produktuose“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maisto produktuose;

b) jei reikia, konkrečios laikymo ir naudojimo sąlygos;

c) naudojimo rekomendacijos, jeigu jų nebuvimas užkirstų kelią tinkamam maisto fermentų naudojimui;

d) partiją arba siuntą nurodantis ženklas;

e) gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas;

f) kai maisto produktuose ribojamas koks nors maisto fermento komponento kiekis – to komponento procentinė dalis maisto fermente arba pakankamai informacijos apie maisto fermento sudėtį, kad pirkėjas galėtų užtikrinti kiekybinių apribojimų maisto produkte laikymąsi; kai tokie patys kiekybiniai apribojimai yra taikomi visai komponentų, vartojamų po vieną ar derinant vieną su kitais, grupei, bendrą procentą galima nurodyti vienu skaičiumi; kiekio didžiausia riba nurodoma skaičiais arba pagal quantum satis principą;

g) grynasis (net) kiekis;

h) prireikus, informacija apie maisto fermentus ir kitas medžiagas, pateikta šio reglamento 9, 10 ir 11 straipsniuose ir išvardyta Direktyvos 2000/13/EB IIIa priede.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies c, d, e, f ir h punktuose nurodyta informacija gali būti paprasčiausiai nurodyta su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie turi būti pateikiami atvežus arba prieš atvežant prekes, tačiau tokiu atveju ant aptariamų produktų pakuotės arba talpos matomoje vietoje yra užrašas, kad tokie produktai "skirti maisto produktų gamybai, o ne mažmeninei prekybai".

2 skirsnis GALUTINIAMS VARTOTOJAMS SKIRTų PARDUOTI MAISTO FERMENTų žENKLINIMAS

13 STRAIPSNIS Galutiniams vartotojams skirtų parduoti maisto fermentų ženklinimas

Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB, galutiniams vartotojams skirti parduoti maisto fermentai gali būti ženklinami tik tuo atveju, jei ant jų pakuočių pateikta toliau minima informacija, kuri turi būti lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir neištrinama:

a) pavadinimas, kuriuo maisto fermentas parduodamas; tas pavadinimas yra bet kokiose aptariamam maisto fermentui taikytinose Bendrijos nuostatose numatytas pavadinimas;

b) 9, 10 straipsniuose ir 11 straipsnio a, b, c, d, e, g ir h punktuose bei 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

3 SKIRSNIS KITI žYMėJIMO REIKALAVIMAI

14 STRAIPSNIS Kiti žymėjimo reikalavimai

1. 8–13 straipsniais neturi būti pažeisti išsamesni ar plačiau apibūdinantys įstatymai ir kitų teisės aktai dėl svorio ir matmenų ar taikomi pavojingų medžiagų ar preparatų pateikimui, klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui arba tokių medžiagų pervežimui.

2. 8–13 straipsniuose nurodyta informacija pateikiama pirkėjams lengvai suprantama kalba.

Valstybė narė, kurioje yra atliekamas produktų žymėjimas, gali, remdamasi sutartimi, savo teritorijoje reikalauti, kad etiketėje tokia informacija būtų nurodoma daugiau negu viena, jos pasirinkta oficialia kalba.

Šios dalies pirmosios ir antrosios pastraipos nuostatos nedraudžia, kad tokia informacija būtų pateikiama keliomis kalbomis.

IV skyrius Procedūrinės nuostatos ir įgyvendinimas

15 straipsnis Įsipareigojimas informuoti

1. Maisto fermentų gamintojai ir naudotojai nedelsdami perduoda Komisijai visą naują mokslinę ir techninę informaciją, kuri gali turėti įtakos maisto fermentų saugos įvertinimui.

2. Komisijos prašymu maisto fermentų gamintojai ir naudotojai pateikia informaciją apie faktinį maisto fermento naudojimą.

16 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau − Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

17 straipsnis Bendrijos suderintos politikos finansavimas

Teisinis šiame reglamente nustatytų priemonių finansavimo pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 882/2004 66 straipsnio 1 dalies c punktas.

V skyrius Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

18 straipsnis Bendrijoje leistinų maisto fermentų sąrašo rengimas

1. Bendrijos maisto fermentų sąrašas rengiamas remiantis paraiškomis, pateiktomis pagal 2 dalį.

2. Suinteresuotosios šalys gali pateikti paraiškas įtraukti maisto fermentą į Bendrijos sąrašą.

Galutinis paraiškų pateikimo terminas yra 24 mėnesiai nuo įgyvendinimo priemonių, kurios nustatomos pagal Reglamento (EB) Nr. […], [nustatančio bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą], 9 straipsnio 1 dalį.

3. Komisija parengia visų svarstytinų įtraukti į Bendrijos sąrašą maisto fermentų, kurių paraiškos pateiktos pagal 2 dalį ir atitinka tinkamumo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. […], [nustatančio bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą], 9 straipsnio 1 dalyje, registrą (toliau – registras). Šis registras paskelbiamas viešai.

Komisija perduoda paraiškas Tarnybai, kad gautų jos nuomonę.

4. Reglamente (EB) Nr. […], [nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą], nustatyta tvarka Komisija patvirtina sąrašą po to, kai gauna Tarnybos nuomonę dėl kiekvieno į registrą įtraukto maisto fermento.

Tačiau nukrypstant nuo šios tvarkos:

a) Reglamento (EB) Nr. […], [nustatančio bendrą procedūrą], 5 straipsnio 1 dalis netaikoma Tarnybai priimant nuomonę;

b) Komisija pirmą kartą patvirtina Bendrijos sąrašą po to, kai Tarnyba pateikia nuomones dėl visų į registrą įtrauktų maisto fermentų.

5. Prireikus, 16 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti priimtos bet kokios tinkamos pagal šį straipsnį pereinamojo laikotarpio priemonės.

19 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos tam tikriems fermentams, kurie jau reglamentuojami Bendrijos teisės aktais

Nepaisant šio reglamento 6 ir 18 straipsnių nuostatų, į Bendrijos sąrašą, kai jis bus parengtas, įtraukiami šie maisto fermentai:

a) E 1103 invertazė ir E1105 lizocimas, kurių naudojimą reglamentuojantys reikalavimai nurodyti Direktyvos 95/2/EB I priede ir III priedo C dalyje;

b) ureazė, betagliukanazė ir lizocimas, skirti naudoti vyne pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 ir to reglamento įgyvendinimo taisykles.

20 straipsnis Dalinis Direktyvos 83/417/EEB keitimas

Direktyvos 83/417/EEB I priedo III skirsnio d punkto įtraukos pakeičiamos taip:

“– šliužo fermentai, atitinkantys Reglamento […/..] dėl maisto priedų pasiūlyme numatytus reikalavimus,

- pieno koaguliacijos fermentai, atitinkantys Reglamento […/..] dėl maisto priedų pasiūlyme numatytus reikalavimus.“

21 straipsnis Dalinis Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 keitimas

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 43 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

“3. Fermentai ir fermentiniai preparatai, naudojami IV priede nurodytose leistinose vynininkystės technologijose ir procesuose, turi atitikti Reglamento […/..] dėl maisto priedų pasiūlyme numatytus reikalavimus.“

22 straipsnis Dalinis Direktyvos 2000/13/EB keitimas

Direktyva 2000/13/EB iš dalies keičiama taip:

1. 6 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

a) a punktas pakeičiamas taip:

„a) „Komponentas“ - tai bet kuri medžiaga, įskaitant maisto priedus ir fermentus, naudojama gaminti arba ruošti maisto produktą ir išliekanti gatavame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu.

b) c punkto ii papunktyje įžanginis žodis „maisto priedai“ pakeičiami žodžiais „maisto priedai ir fermentai“;

2. 6 straipsnio 6 dalis papildoma šia įtrauka:

“− fermentai, išskyrus 4 dalies c punkto ii papunktyje paminėtus fermentus, turi būti pavadinti vienos iš II priede išvardytos komponentų grupės pavadinimu, po to nurodant jų specifinį pavadinimą,“;

23 straipsnis Dalinis Direktyvos 2001/112/EB keitimas

Direktyvos 2001/112/EEB I priedo II skirsnio 2 punkto ketvirta, penkta ir šešta įtraukos pakeičiamos taip:

“– Pektolitiniai fermentai, atitinkantys Reglamento […/..] dėl maisto priedų [pasiūlyme] numatytus reikalavimus,

- Proteolitiniai fermentai, atitinkantys Reglamento […/..] dėl maisto priedų [pasiūlyme] numatytus reikalavimus,

- Amilolitiniai fermentai, atitinkantys Reglamento […/..] dėl maisto priedų [pasiūlyme] numatytus reikalavimus,

24 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

4 straipsnis taikomas nuo Bendrijos sąrašo taikymo dienos. Iki tos dienos valstybėse narėse toliau taikomos galiojančios nacionalinės nuostatos dėl maisto fermentų ir maisto produktų, pagamintų naudojant maisto fermentus, pateikimo į rinką.

8–14 straipsniai taikomi nuo [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto fermentų pasiūlymas.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys): Sveikatos ir vartotojų apsauga

Veikla/veiklos: Maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė bei augalų sveikata

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

17.01.04.05: Pašarų ir maisto sauga ir susiję veiklos — Administravimo išlaidos

3.2. Veiklos ir finansinio poveikio trukmė:

Neribota

3.3. Biudžeto charakteristika ( jei reikia, pridėti eilutes ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

17.01.04.05 | Prival. | Dif.[16] | NE | NE | NE | Nr. 1 a |

Siekiant proporcingai ir veiksmingai tobulinti ir atnaujinti maisto fermentus reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus, būtų naudinga atlikti tyrimus duomenims surinkti, dalintis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tokio pobūdžio paramos išlaidos, nurodytos 4.1 ir 8.1 punktuose, nustatomos Reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios pašarų ir maisto kontrolės jo įgyvendinimui 2007–2013 metais numatytose asignavimų ribose.

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA )ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai | n+1 | n+2 | n+3 | n+4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[17] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Administracinės išlaidos, neviršijančios orientacinės sumos[18] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[19] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima įterpti papildomų eilučių):

mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n+1 | n+2 | n+3 | n+4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali reikėti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[20] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

NB:

mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikantpriemonę[n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Siūlomu Reglamentu dėl maisto fermentų siekiama suderinti maisto fermentų naudojimą ES viduje. Reglamentas nustato, tarp kita ko, Bendrijoje leidžiamų maisto fermentų, kuriuos jų saugos požiūriu įvertino Europos maisto saugos tarnyba (EMST), sąrašą. Apie 200 maisto fermentų jau įteisinti Bendrijos rinkoje pagal valstybių narių nacionalinius įstatymus. Jų saugos vertinimas ir įtraukimas į Bendrijos sąrašą turėtų būti sklandus ir sąžiningas visiems gamintojams. Todėl, kol bus nustatytas pradinis Bendrijoje leidžiamas sąrašas, nustatyti pereinamieji laikotarpiai. Šiuo laikotarpiu Komisija turėtų tvarkyti ir padaryti viešai prieinamą maisto fermentų, dėl kurių pateikta galiojanti paraiška su informacija apie jų vertinimą, duomenų bazę.

Ateityje maisto fermentų naudojimo duomenys gali būti reikalingi kai kuriais atvejais priimant sprendimus dėl rizikos valdymo.

Siekiant užtikrinti priemonių, kurių bus imtasi įgyvendinant pasiūlytą reguliavimo sistemą, proporcingumą ir atitiktį Reglamento (EB) 882/2004 dėl oficialios pašarų ir maisto kontrolės tikslams, reikalingos šios priemonės:

• atitinkama visos su Bendrijos teisės aktais dėl maisto fermentų susijusios informacijos saugojimui ir laikymui reikalinga duomenų bazė,

• tyrimų, būtinų teisės aktų projektams dėl maisto fermentų parengti ir toliau tobulinti, atlikimas,

• tyrimų, būtinų norint suderinti procedūras, sprendimų priėmimo kriterijus ir duomenų reikalavimus, palengvinti darbo pasidalijimą tarp valstybių narių ir parengti šių sričių gaires, atlikimas.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Gauti duomenys ir informacija padės užtikrinti geriausią vartotojų sveikatos apsaugą, o pramonei leis toliau kurti ir naudoti maisto fermentus.

Suderintoje rinkoje tai gali būti pasiekta tik pasitelkus koordinuotą metodą, leidžiantį keistis valstybėms narėms lygiaverte informacija.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

1 tikslas. Sukurti ir tvarkyti duomenų bazę ir atlikti atitinkamus tyrimus bendradarbiaujant bendradarbiaujant su išorės organizacijomis, atrinktomis taikant atitinkamas procedūras.

2 tikslas. Užtikrinti, kad maisto fermentų naudojimas nesukeltų nepriimtinos rizikos vartotojams ir tuo pačiu nesukurtų nesukurtų bereikalingų barjerų gamintojams.

3 tikslas. Efektyvus ir skaidrus maisto fermentų paraiškų valdymas iki Bendrijos teigiamo sąrašo patvirtinimo panaudojant tam centralizuotą duomenų bazę, turinčioje atnaujinamą informaciją apie paraiškų ir saugos vertinimų būklę.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

X Centralizuotas valdymas:

X Tiesioginis, vykdomas Komisijos

( Netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms), teikiančia (-ioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Duomenų bazės turinys ir tyrimų rezultatų išvados gali būti vertinami pagal jų panaudojimo galimybes geroms įgyvendinimo priemonėms pasiūlyti. Bazinė priemonė bus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Numatytos išlaidos nėra reikšmingos ir todėl duomenys išankstiniam vertinimui šiuo metu nėra pateikti.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

6.2.3. Būsimų vertinimų atlikimo terminai ir dažnumas

Vertinimai bus vykdomi atsižvelgiant į poreikį pasiūlyti įgyvendinimo priemones.

7. KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai pagal jų finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai, mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai (17 01 01)[25] | A*/AD | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 |

B*, C*/AST | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str.[26] |

Kiti darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 04/05 str.[27] |

IŠ VISO | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Techninių ir finansinių ataskaitų tikrinimas, įsipareigojimų parengimas ir perėjimas prie mokėjimų

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių šaltiniai (numatyti teisės aktuose)

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams.

( Darbo vietų, kurių prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 Administravimo išlaidos)

mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė(numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metaiir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

intra muros |

extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir kitos susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln.eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metaiir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metaiir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[29] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Viso kitos valdymo išlaidos(XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą. |

[pic][pic][pic]

[1] OL C […],[…], p. […].

[2] OL C […],[…], p. […].

[3] OL L 43, 1997 2 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[4] OL L 10, 2002 12 1, p. 58.

[5] OL L 237, 1983 8 26, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

[6] OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2165/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 1).

[7] OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

[8] OL L […], […], p. […].

[9] OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003, (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

[10] OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

[11] OL L 61, 1995 3 18, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[12] OL L 194, 2000 7 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1163/2005 (OL L 188, 2005 7 20, p. 3).

[13] OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).

[14] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[15] OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta versija (OL L 191, 2004 5 28, p. 1).

[16] Diferencijuoti asignavimai.

[17] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[18] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[19] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[20] Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[21] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[22] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[23] Sukuriama duomenų bazė.

[24] Duomenų bazės atnaujinimas ir palaikymas ir susijusių tyrimų organizavimas.

[25] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[26] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[27] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[28] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[29] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.