52006PC0382

Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiantis Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos {SEK(2006) 925} {SEK(2006) 926} /* KOM/2006/0382 galutinis - COD 2006/0133 */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.7.2006

KOM(2006) 382 galutinis

2006/0133 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiantis Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (pateikta Komisijos)

{SEK(2006) 925}{SEK(2006) 926}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Judriojo elektroninio ryšių paslaugų vartotojų gebėjimas naudotis savo mobiliaisiais telefonais – skambinti ir priimti skambučius keliaujant užsienyje („tarptautinis tarptinklinis ryšys“) – yra svarbi sudedamoji tų paslaugų dalis, padedanti užtikrinti socialinę ir ekonominę gerovę visoje Bendrijoje. Tačiau visos Bendrijos vartotojų organizacijos, reguliavimo institucijos ir politikos formuotojai nurodė, kad aukštos kainos, kurias judriojo ryšio vartotojai moka už šią paslaugą, yra nuolatinė problema. Per kelerius pastaruosius metus imtasi įvairių priemonių šiam klausimui spręsti pagal egzistuojančią teisinę sistemą, tačiau turimos priemonės nebuvo veiksmingos siekiant sumažinti kainas iki tokio lygio, kuris atspindėtų pagrindines atitinkamų paslaugų teikimo išlaidas.

Tad šio pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti galiojančius elektroninių ryšių reguliavimo sistemą nustatant būtiną teisinį pagrindą veiksmingoms ir laiku taikomoms priemonėms, kuriomis būtų galima suderintai gerokai sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčių lygį judriojo ryšio tinkluose visoje Bendrijoje. Tai bus įgyvendinta taikant metodą, pagal kurį kainos, mokamos viešųjų judriojo ryšio tinklų vartotojų už tarptinklinio ryšio paslaugas keliaujant Bendrijoje, neturėtų būti nepagrįstai didesnės už mokesčius, mokėtinus skambinant savo šalies teritorijoje („Europos vidaus rinkos principas“).

Palaipsniui siekiant šio tikslo antžeminių judriojo ryšio operatoriams Bendrijoje bus taikomos apsauginės didžiausios tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo balso ryšiams tarp valstybių narių kainų ribos mažmeniniu ir didmeniniu lygiu.

- Bendrosios aplinkybės

Apie didelių tarptinklinio ryšio mokesčių, taikomų judriojo ryšio vartotojams, keliaujantiems po Europą, problemą pirmą kartą prabilta 1999 m. viduryje, kai Komisija nusprendė atlikti sektoriaus tyrimą, skirtą nacionalinio ir tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugoms. Pagal šio tyrimo rezultatus Komisija iškėlė bylą įtarusi, kad tam tikri Jungtinės Karalystės ir Vokietijos judriojo ryšio operatoriai anksčiau pažeidė Sutarties 82 straipsnio nuostatas.

Be to, priimant 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo paketą ir 2003 m. vasario 11 d. nustačius Komisijos rekomendacijoje dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų didmeninę nacionalinę tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinką, buvo pripažinta, kad tarptautiniam tarptinkliniam ryšiui gali prireikti ex ante reguliavimo.

2005 m. gegužės mėn. Europos reguliuotojų grupė (ERG) pažymėjo, kad mažmeniniai mokesčiai buvo labai dideli be aiškaus pagrindimo, ir kad tai lėmė dideli didmeniniai mokesčiai, taikomi užsienio priimančiojo tinklo operatoriaus, o daugeliu atvejų – ir dideli mažmeniniai antkainiai, kuriuos nustatė vartotojams tinklo operatorius; kad sumažinus didmeninius mokesčius mažmeniniams vartotojams mokesčiai nebuvo sumažinti; kad vartotojai dažnai neturėjo aiškios informacijos apie tarptinklinio ryšio mokesčius.

2005 m. spalį Komisija atkreipė dėmesį į didelių tarptautinio tarptinklinio ryšio mokesčių problemą ir kainų skaidrumo stoką, pristačiusi vartotojams skirtą tinklavietę, kurioje patvirtinta, kad mokesčiai daugeliu atvejų akivaizdžiai per dideli, ir parodyti kainų svyravimai Bendrijoje, kurie negali būti grindžiami tas pačias savybes turinčių skambučių atvejais.

2005 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų 2004 m. Europos Parlamentas pritarė Komisijos iniciatyvai dėl skaidrumo tarptautinio tarptinklinio ryšio sektoriuje ir paragino Komisiją rengti naujas iniciatyvas, kad būtų sumažintos didelės išlaidos tarpvalstybinio judriojo telefono ryšio srautui.

2005 m. gruodžio mėn. Europos reguliuotojų grupė atkreipė Europos Komisijos dėmesį į rūpestį keliantį dalyką, kad nacionalinių reguliavimo institucijų įgyvendinamos priemonės neišspręs aukštų kainų problemos, ir pažymėjo, kad tarptinklinis ryšys yra išskirtinis atvejis, nes taikant šią sistemą nepavyks pašalinti problemos dėl akivaizdžios vartotojams daromos žalos.

2006 m. kovo mėn. išvadose dėl būtinybės įgyvendinti tikslinę, veiksmingą ir integruotą informacijos ir ryšių technologijų ( IRT) politiką tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu siekiant įgyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos ekonominio augimo ir našumo tikslus, Europos Vadovų Taryba pabrėžė konkurencingumo mažinant tarptinklinio ryšio mokesčius svarbą.

Nors atsakydami į ES iniciatyvas kai kurie operatoriai paskelbė planuojantys sumažinti tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų kainas, pramonės atstovai nepateikė bendro atsakymo, kuris leistų pasiekti šio pasiūlymo tikslus nesiimant reguliavimo veiksmų. Visų pirma, nėra jokių garantijų, kad naudos iš pasiūlyme numatytų mažesnių kainų gautų visi tarptautinio tarptinklinio ryšio vartotojai.

Todėl šiame pasiūlyme siekiama nustatyti suderintą teisinę tokių veiksmų sistemą, kuri sudarytų palankias sąlygas užbaigti elektroninių ryšių vidaus rinkos kūrimą.

- Su pasiūlymu susijusios galiojančios nuostatos

Pagal Bendrijos ir nacionalinės konkurencijos teisės priemones kompetentingos institucijos gali nustatyti sankcijas už atskirų įmonių veiksmus, pažeidžiančius konkurencijos taisykles. Tačiau tokios konkurencijos teisės priemonės būtų taikomos atskirų įmonių veiklai ir todėl negalėtų užtikrinti sprendimo, kuris apsaugotų visų elektroninių ryšių vartotojų ir rinkos dalyvių Bendrijoje interesus.

Galiojančioje elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje numatytas mechanizmas, skirtas nustatyti ex ante reguliavimo įsipareigojimus elektroninių ryšių sektoriaus įmonėms vadovaujantis atitinkamų rinkų, kurioms reikalingas ex ante reguliavimas, apibrėžimu ir reguliavimo institucijų atliekamos rinkos analizės procesu. Šis mechanizmas suteikia galimybę nustatyti reguliavimo įsipareigojimus tada, kai nustatoma, kad įmonės dominuoja atitinkamoje rinkoje. Nustatyta, kad tokia rinka yra didmeninė nacionalinė tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinka. Kita vertus, nė viena mažmeninė rinka nebuvo pripažinta tinkama rinka tokioms paslaugoms teikti, nes mažmeniniu lygiu tarptinklinio ryšio paslaugos neperkamos atskirai, jos yra tik viena didesnio mažmeninio paketo dalis. Todėl taikydamos šias procedūras reguliavimo institucijos negali spręsti aukštų tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų klausimo dėl ypatingų tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų savybių ir tarpvalstybinio tokių paslaugų pobūdžio.

Bendrijos reguliavimo sistemoje gali būti numatytos valstybėms narėms tam tikros galimybės spręsti tarptautinio tarptinklinio ryšio rinkoje nustatytas problemas kitomis teisinėmis priemones, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos teisės aktais. Tačiau atsižvelgiant į tarpvalstybinį tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų pobūdį, kai didmeniniai paslaugų tiekėjai yra kitose valstybėse narėse negu tomis paslaugomis besinaudojantys vartotojai, bet kokių tokių teisinių priemonių taikymas valstybėse narėse būtų neveiksmingas ir, nesant suderinimo, kurį užtikrintų šis pasiūlymas, Bendrijoje turėtų skirtingų padarinių.

Pagal galiojančią Bendrijos reguliavimo sistemą (Pagrindų direktyvos 2002/21/EB 19 straipsnis) Komisija teikia rekomendacijas dėl suderinto jos nuostatų taikymo. Tačiau tokia rekomendacija šioje srityje nebūtų veiksminga, nes nebūtų teisiškai privaloma, ir valstybės narės, kurioms ji būtų skirta, galėtų naudotis tiktai dabartinėmis reguliavimo priemonėmis.

Mažmeninė ir didmeninė tarptinklinio ryšio rinka turi specifinių savybių, kuriomis galima pagrįsti išskirtines priemones, neįtrauktas į paprastai taikomus 2002 m. reguliavimo sistemos mechanizmus.

- Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas atitinka atnaujintą Lisabonos strategiją dėl augimo ir užimtumo skatinimo užtikrinant didesnį konkurencingumą ir susijusią Komisijos i2010 iniciatyvą. 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba atvirai pripažino tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų mažinimo Bendrijoje svarbą.

2. Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis ir poveikio vertinimas

- Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis

Konsultacijos būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų aprašymas

2006 m. pradžioje Komisijos tarnybos organizavimo du konsultacijų etapus[1]. Pirmajame rate buvo siekiama gauti bendrųjų atsiliepimų apie plataus masto principus. Vėliau tarnybos organizavo antrąjį ratą, kuriame buvo aptarta konkretesnė reguliavimo sąvoka. Per šiuos du etapus iš įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant operatorius, nacionalines reguliavimo institucijas, valstybes nares, prekybos ir vartotojų asociacijas ir kt., gauti 152 atsiliepimai.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Vykstant konsultacijoms paaiškėjo, kad nemažai valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, vartotojų grupių ir net kai kurie operatoriai palaiko Komisijos tikslą – sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius. Nors dauguma operatorių nepritarė reglamentui ir įrodinėjo, kad rinka yra konkurencinga, o kainos mažėja, kai kurie siūlė taikyti savireguliavimą arba kokios nors formos reguliavimą.

Komisija, įvertinusi gautus pareiškimus, pertvarkė savo pradinę „vidaus kainodaros principo“ sąvoką, pagal kurią tarptautinio tarptinklinio ryšio kainos būtų susietos su kainomis, kurias tarptinklinio ryšio vartotojas moka už tapačius skambučius savame tinkle, į „Europos vidaus rinkos principo“ sąvoką, pagal kurią skirtumas tarp tarptinklinio ir vidaus ryšio kainų sumažinamas taikant bendras visoje Bendrijoje galiojančias apsaugines didžiausias kainos ribas, taip užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį ir kartu apsaugant konkurenciją.

- Ekspertų žinių kaupimas ir pritaikymas

Be suinteresuotųjų šalių indėlio, pateikto vykstant konsultacijoms su visuomene, nereikėjo jokios išorės ekspertų pagalbos.

- Poveikio vertinimas

Atliekant šio pasiūlymo poveikio įvertinimą išnagrinėtos tokios galimybės: politikos nekeitimas, savireguliavimas, bendrasis reguliavimas, neprivalomi teisės aktai ir tikslinis reguliavimas.

Taikant „politikos nekeitimo“ požiūrį problemą reikėtų spręsti pasikliaujant rinka ir technologijų plėtra, kartu toliau taikant turimas reguliavimo ir konkurencijos teisės priemones. Pažymėta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos jau pastebėjo, kad galiojančios reguliavimo priemonės yra nepakankamos šiai problemai spręsti.

Taip pat buvo įvertintos savireguliavimo ir bendrojo reguliavimo galimybės, nors iki šiol pramonės dalyviai nesiėmė bendrai siūlyti tokių priemonių. Pavojus, kad tam tikriems vartotojams teks mokėti ypač didelius mokesčius, nors vidutinės kainos ir gali sumažėti, gali pakenkti bendram tikslui, kurio siekiama tokiais metodais.

Išnagrinėta ir galimybė spręsti šį klausimą rekomendacijų ar kitų neprivalomų teisės aktų pagrindu. Tačiau atsižvelgus į struktūrinį vartotojų mokamų aukštų tarptautinio ryšio kainų problemos pobūdį, taip pat į įrodymus, kad galiojančios Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nuostatos yra nepakankamos šiai problemai išspręsti, tapo akivaizdu, kad iniciatyvos, kuriomis nebūtų keičiama teisinė sistema šiai padėčiai ištaisyti, neleistų pasiekti pageidaujamų tikslų.

Vertinant tikslinio reguliavimo galimybę, buvo išnagrinėti trys skirtingi požiūriai: reguliavimas tiktai didmeniniu lygiu, reguliavimas tiktai mažmeniniu lygiu ir reguliavimo didmeniniu ir mažmeniniu lygiu derinimas.

Nustačius reguliavimą didmeniniu lygiu būtų išspręsta didelių mokesčių problema tarp operatorių, tačiau dėl nepakankamo konkurencinio spaudimo operatoriams negarantuotų, kad mažmeniniai tarptinklinio ryšio vartotojai turės naudos iš mažesnių didmeninių kainų. The objective of substantial reductions in retail prices for European roaming customers would therefore not be ensured. Taigi nebūtų įgyvendintas tikslas užtikrinti esminį Europos tarptinklinio ryšio vartotojams taikomų mažmeninių kainų sumažinimą.

Įvertinta ir reguliavimo mažmeniniu lygiu galimybė, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai leistų problemą spręsti tiesiogiai. Tačiau jei reguliavimas didmeniniu lygiu būtų paliktas vienai šaliai, mažesni operatoriai dėl tokio požiūrio galėtų būti verčiami mažinti kainas, todėl paslaugos teikimas gali būti masiškai nutraukiamas.

Galiausiai įvertinta reguliavimo didmeniniu ir mažmeniniu lygiu derinimo galimybė nagrinėjant tam tikrus variantus. Atlikus poveikio vertinimą nuspręsta, kad toks reguliavimo didmeniniu ir mažmeniniu lygiu derinimo būdas, įskaitant bendrų visoje Bendrijoje taikomų didžiausių apsauginių kainų ribų nustatymą didmeniniu ir mažmeniniu lygiu, užtikrina optimalų sprendimą.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

- Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlyme numatyta vadovaujantis „Europos vidaus rinkos principu“ nustatyti bendras visoje Bendrijoje taikytinas didžiausias mokesčių, kuriuos judriojo ryšio tinklo operatoriai gali nustatyti už didmeninį tarptinklinio ryšio per judriojo ryšio tinklus paslaugų teikimą balso telefonijos skambučiams judriojo ryšio tinkluose, pradedamiems pasirinkto lankomos Bendrijos šalies operatoriaus tinkle ir baigiamiems taip pat Bendrijoje esančiame viešajame telefono ryšio tinkle, ribas.

Nustatant didžiausias kainos ribas atsižvelgiama į skirtumą tarp pagrindinių išlaidų teikiant tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas skambučiams į paskirties vietą lankomoje Bendrijos šalyje ir skambučiams į vartotojo šalį ar trečiąją šalį Bendrijos ribose. Todėl pirmajai skambučių kategorijai pasiūlyme nustatoma mažesnė didmeninės kainos riba (judriojo ryšio tinklų operatoriams, kurie paskelbti turintys didelę įtaką rinkoje, nustatytas vidutinis Bendrijos skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokestis, padaugintas iš dviejų), o kitai kategorijai – didesnė kainos riba (tokiems operatoriams nustatytas vidutinis Bendrijos skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokestis, padaugintas iš trijų).

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų kainų spaudimo teikiant tarptinklinio ryšio paslaugas judriojo ryšio tinkluose mažmeniniame lygmenyje, pasiūlyme tų pačių kategorijų skambučiams tarptinkliniu ryšiu nustatomos ir apsauginės kainų ribos mažmeniniu lygiu, siekiančios 130% taikytinų didmeninių kainų.

Vadovaujantis „Europos vidaus rinkos principu“ ir siekiant užtikrinti, kad vartotojų, kurie naudojasi tarptinkliniu ryšiu užsienio šalyje Bendrijoje, už priimamus skambučius mokami mokesčiai geriau atspindėtų pagrindines sąnaudas, kurias patiria vartotojų šalies judriojo ryšio tiekėjas teikdamas tokią paslaugą, pasiūlyme taip pat numatoma, kad tokie mokesčiai neviršytų didžiausios kainos ribos.

Reguliuojamiems tarptinkliniams skambučiams numatytos didžiausios kainos ribos teisiškai įsigalios po šešių mėnesių nuo siūlomų priemonių įsigaliojimo.

Pasiūlyme skatinamas mažmeninių kainų skaidrumas įpareigojant judriojo ryšio tiekėjus teikti tarptinklinio ryšio vartotojams nemokamą asmeninę informaciją apie mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius, kai vartotojai to pageidauja. Vartotojai gali pasirinkti kokiu būdu norėtų gauti informaciją – naudodamiesi SMS (trumpųjų pranešimų) paslauga, ar žodžiu mobiliuoju telefonu. Be to, judriojo ryšio tiekėjai yra įpareigoti teikti informaciją apie tarptinklinio ryšio mokesčius, kai pasirašoma paslaugos teikimo sutartis, taip pat reguliariais laikotarpiais ir tuomet, kai tarptinklinio ryšio mokesčiai keičiami iš esmės.

Pasiūlyme taip pat suteikiama teisė nacionalinėms reguliavimo institucijoms įgyvendinti atitiktį ir už tai atsako vykdydamos pareigas, joms skirtas remiantis Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo pagrindais. Taip pat jie turi stebėti mažmeninių ir didmeninių balso ir duomenų perdavimo, įskaitant SMS (trumpųjų pranešimų) ir MMS (daugiaformačių pranešimų), paslaugų, teikiamų vartotojams, kurie naudojasi tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje, kainų pokyčius.

Galiausiai šiame pasiūlyme iš dalies keičiamos galiojančių reguliavimo pagrindų, ypač Pagrindų direktyvos (2002/21/EB) nuostatos siekiant pripažinti ypatingą pasiūlyme pateiktų priemonių padėtį tuose pagrinduose ir užtikrinti, kad bendrosios tų pagrindų nuostatos ir toliau bus taikomos pasiūlymo reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms (atsižvelgiant į konkrečių pasiūlymo reikalavimus).

- Teisinis pagrindas

EB 95 straipsnis.

- Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tada, kai šis pasiūlymas nesusijęs su išskirtine Bendrijos kompetencija.

Atsižvelgiant į ypatingą tarpvalstybinį siūlomuose veiksmuose numatytų tarptinklinio ryšio paslaugų pobūdį – tai, kad operatoriai, teikiantys didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, veikia kitoje valstybėje narėje negu vartotojo savojo tinklo operatorius, taip pat į tai, kad siūlomiems veiksmams įgyvendinti būtina iš dalies pakeisti galiojančią Bendrijos reguliavimo sistemą, vienos valstybės narės taikomų veiksmų nepakaktų arba jos nepajėgtų įgyvendinti šio pasiūlymo tikslų.

Atskirai valstybei narei įgyvendinant priemones, skirtas šiame pasiūlyme aptariamai problemai spręsti, gali kilti klausimų dėl atitikties galiojančiai Bendrijos reguliavimo sistemai (jeigu ji nebus iš dalies pakeisti) ir (arba) būtų gauti skirtingi rezultatai, tada kiltų pavojus vidaus rinkos kūrimui.

Judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas Bendrijoje dėl savo pobūdžio turi įtakos visoms valstybėms narėms ir kartu yra susijęs su šalių interesais skirtingose valstybėse narėse, todėl suderintą požiūrį būtina taikyti Bendrijos lygiu, kad būtų garantuotas taikymo nuoseklumas ir užtikrinta vartotojų ir įmonių interesų apsauga visose valstybėse narėse.

Siūlomiems veiksmams įgyvendinti būtina iš dalies pakeisti galiojančią Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, o judriojo ryšio vartotojams ir operatoriams nustatyti nediskriminacines bendrąsias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, todėl valstybės narės negalėtų saugiai, suderintai ir tinkamu laiku įgyvendinti šio pasiūlymo tikslų, juos Bendrija gali įgyvendinti geriau.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

- Proporcingumo principas

Šiam pasiūlymui pasirinkta reguliavimo priemonė užtikrina kiek įmanoma mažesnį kišimąsi į komercinius susijusių įmonių veiksmus. Apsauginių didžiausių kainų ribų nustatymas didmeniniu ir mažmeniniu lygiu užtikrina mažiausią tikslus atitinkančių konkurencijos sąlygų iškraipymą, nes nevaržo operatorių laisvės konkuruoti ir diferencijuoti savo siūlomas paslaugas nustatytose apsauginėse ribose. Palyginti su visomis apsvarstytomis reguliavimo priemonėmis ši priemonė kelia mažiausią pavojų, kad atsiras iškraipymų susijusiose, tačiau atskirose judriojo ryšio paslaugų rinkose mažmeniniu ar didmeniniu lygiu. Be to, pagal siūlomą priemonę stebėsenos ir atitikties užtikrinimo užduotis, kaip ir anksčiau, skiriama institucijoms, atsakingoms už elektroninius ryšius kiekvienoje valstybėje narėje, nes jos arčiausiai susijusioms rinkoms ir operatoriams.

Atsižvelgiant į mechanizmo, kuris bus sukurtas pagal šį pasiūlymą, paprastumą ir tiesioginį jo taikymą Bendrijoje, kurį užtikrins jo, kaip reglamento, statusas, administracinė ir finansinė našta Bendrijai, nacionalinėms vyriausybėms ir institucijoms, bus kiek įmanoma sumažinta. Nebus reikalaujama perkelti pasiūlymo reikalavimų į nacionalinius teisės aktus ar užtikrinti išsamų jų įgyvendinimą pagal tuos aktus, o atitikties stebėsena vyks įprastoje nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos srityje. Pasiūlymu iš esmės bus sumažinta administracinė nacionalinių reguliavimo institucijų našta, nes toms institucijoms nereikės periodiškai tirti ir persvarstyti nacionalinių didmeninių tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinkų savo teritorijoje.

- Pasirinktos priemonė

Siūloma priemonė: reglamentas.

Atsižvelgiant į nustatytos problemos skubumą ir tai, kad ji yra nuolatos, visoje Bendrijoje būtina suderintai taikyti Europos vartotojams skirtą paprastą, veiksmingą ir laiku priimtą sprendimą, kurio nereikėtų perkelti į teisės aktus ar išsamiai įgyvendinti nacionaliniu lygiu. Toks nacionalinis įgyvendinimo procesas galėtų gerokai užvilkinti šios priemonės poveikį kai kuriose valstybėse narėse, todėl judriojo ryšio operatorių konkurencijos sąlygos skirtingose valstybėse narėse galėtų būti iškreiptos. Dėl to reglamentas yra vienintelė priemonė pageidaujamam tikslui pasiekti.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Šis pasiūlymas neturi jokio poveikio Bendrijos biudžetui.

5. Papildoma informacija

- Supaprastinimas

Šiuo pasiūlymu bus užtikrintas teisinis aiškumas tiek judriojo ryšio vartotojams, tiek rinkos dalyviams, pagal reguliavimo sistemą pakeičiant šiuo metu taikomus mechanizmus, kurių taikymas balso telefonijos tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugoms yra neapibrėžtas, paprastu mechanizmu, skaidriu ir iš anksto žinomu visoms susijusioms šalims.

Šiuo pasiūlymu bus panaikintas nacionalinėms reguliavimo institucijoms taikomas reikalavimas įgyvendinti išsamią ir sudėtingą duomenų rinkimo procedūrą, kuria siekiama tirti didmeninę nacionalinę tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinką, todėl nacionalinės vyriausybės ir institucijos galės neeikvoti išteklių ieškodamos alternatyvių sprendimų ir strategijų nacionaliniu lygiu.

Siūlomoje priemonėje reguliuojamiems skambučiams tarptinkliniu ryšiu nustatoma paprasta ir skaidri kainos riba, todėl ši priemonė nebus įmonėms ar kitoms suinteresuotosioms šalims reikšminga administracinė našta. Įdiegus šią priemonę nacionalinėms institucijoms ateityje nebereikės atlikti didmeninės tarptautinio tarptinklinio ryšio rinkos analizės, tad sumažės ir rinkos persvarstymo procesui reikalingų periodiškų duomenų rinkimo ir konsultacijų procedūrų našta. Operatoriai jau teikia tokio pobūdžio duomenis, kokių reikia pasiūlymo taikymui, todėl jiems tenkanti našta nepadidės.

- Persvarstymo, pakeitimo, laikinojo galiojimo sąlyga

Pasiūlyme numatyta, kad Reglamentas gali būti persvarstytas po dvejų metų. Tai reiškia, kad jeigu per tą laikotarpį pakitus rinkai taps aišku, kad reglamentas nebereikalingas, Komisija svarstys pasiūlymą jį panaikinti atsižvelgdama į geresnio reguliavimo principus.

- Europos ekonominė erdvė

Siūlomas aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti jai taikomas.

- Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

1 straipsnyje nustatomas reglamento tikslas ir taikymo sritis: pateikiamas viešųjų judriojo ryšio tinklų vartotojams skirtas Europos vidaus rinkos principas, taikytinas naudojimuisi tarptautinio tarptinklinio balso ryšio paslaugomis keliaujant Bendrijoje Europos vidaus rinkos principo tikslas – užtikrinti aukštą tų vartotojų apsaugos lygį nustatant didžiausią didmeninių ir mažmeninių kainų, kurias judriojo ryšio operatoriai gali taikyti už Bendrijoje teikiamas tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas, ribą.

2 straipsnyje pateikiami reglamente vartojami apibrėžimai. Pagrindiniai nauji apibrėžimai: „paslaugų savajame tinkle tiekėjas“, „savasis tinklas“, „tarptautinis tarptinklinis ryšys“, „reguliuojamas skambutis naudojantis tarptinkliniu ryšiu“, „tarptinklinio ryšio vartotojas“ ir „pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklas“.

3 straipsnyje nustatomos didžiausios kainų, kurias judriojo ryšio tinklų operatoriai taiko didmeniniu lygiu už teikiamas reguliuojamų skambučių tarptinkliniu ryšiu paslaugas, ribos. Reguliuojamiems skambučiams tarptinkliniu ryšiu į tarptinklinio ryšio vartotojo šalį ar į trečiąją šalį Bendrijos ribose taikytinas didžiausias didmeninis mokestis – tai vidutinis Bendrijos skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokestis, padaugintas iš trijų, o reguliuojamiems skambučiams tarptinkliniu ryšiu į paskirties vietą lankomoje šalyje taikytinas didžiausias didmeninis mokestis – tai vidutinis Bendrijų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokestis, padaugintas iš dviejų.

4 straipsnyje nustatomos didžiausios kainų, kurias paslaugų savajame judriojo ryšio tinkle tiekėjas gali taikyti mažmeniniu lygiu už teikiamas reguliuojamų skambučių tarptinkliniu ryšiu paslaugas, ribos. Ši riba yra 130% tam skambučiui taikytino didžiausio didmeninio mokesčio (neįskaitant PVM).

5 straipsnyje numatyta, kad 4 straipsnyje nurodytos didžiausios mažmeninės kainos ribos įsigalios po šešių mėnesių.

6 straipsnyje nurodytos didžiausios mažmeninės kainos, kuria judriojo ryšio paslaugų savajame tinkle tiekėjas gali apmokestinti tarptinklinio ryšio vartotoją už priimamus skambučius Bendrijoje naudojantis tarptinkliniu ryšiu, ribos. Ši riba yra 130 % vidutinio skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle mokesčio, skelbiamo pagal 10 straipsnį (neįskaitant PVM).

7 straipsnyje numatyta pagerinti mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių skaidrumą įpareigojant paslaugų savajame tinkle tiekėją paprašius tarptinklinio ryšio vartotojui nemokamai suteikti informaciją apie mokesčius trumposiomis pranešimų žinutėmis (SMS) arba žodžiu. e to, siekiant didesnio skaidrumo, paslaugų savajame tinkle tiekėjas turės teikti informaciją apie tarptinklinio ryšio mokesčius, kai pasirašoma paslaugos teikimo sutartis, taip pat reguliariais laikotarpiais ir tuomet, kai tarptinklinio ryšio mokesčiai keičiami iš esmės

8 straipsnyje nustatomos nacionalinių reguliavimo institucijų teisės ir pareigos ir prižiūrėti, kaip Reglamento laikomasi jų teritorijoje ir jį įgyvendinti.

9 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų baudų, kurios turi būti skiriamos už šio Reglamento pažeidimą, taisykles.

10 straipsnyje nustatomos taisyklės, reglamentuojančios vidutinio skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose koeficiento, naudojamo nustatyti aukščiausią kainos ribą 3 ir 6 straipsnyje, nustatymą ir paskelbimą.

11 straipsnyje pateikiamas būtinas Pagrindų direktyvos pakeitimas siekiant užtikrinti sklandų direktyvų, kuriomis nustatyta reguliavimo sistema ir pats reglamentas, taikymą.

12 straipsnyje nustatomas Reglamento persvarstymo terminas.

13 straipsnyje numatyta, kad Komisijai padeda Pagrindų direktyva įsteigtas Ryšių komitetas.

14 straipsnyje valstybės narės įpareigojamos nurodyti Komisijai savo nacionalines reguliavimo institucijas, kurioms pavesta atlikti Reglamente nustatytas užduotis.

15 straipsnyje numatytos Reglamento įgyvendinimo priemonės, kurios bus priimtos remiantis 13 straipsnyje nurodyta Komiteto darbo tvarka.

16 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentas įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2006/0133 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiantis Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[4],

kadangi:

(1) Aukštas kainų, kurias viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų vartotojai moka naudodamiesi savo mobiliaisiais telefonais keliaudami užsienyje Bendrijoje, lygis kelia nacionalinių reguliavimo institucijų susirūpinimą. Europos reguliuotojų grupė[5] pastebėjo 2005 m. gegužės mėn. plenariniame posėdyje ( inter alia ), kad mažmeninės kainos yra labai didelės be aiškios priežasties; kad taip yra ir dėl didelių didmeninių kainų, kurias nustato užsienio priimančiojo tinklo operatorius, ir daugeliu atvejų dėl didelių mažmeninių antkainių, kuriuos taiko vartotojo savojo tinklo operatorius; kad didmeninių kainų sumažinimas dažnai nebuvo naudingas mažmeniniam vartotojui ir kad tarp rinkų skirtingose valstybėse narėse egzistavo glaudūs ryšiai.

(2) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)[6]; 2002 m. kovo 7 d. Direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva)[7]; 2002 m. kovo 7 d. Direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva)[8]; 2002 m. kovo 7 d. Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)[9]; ir 2002 m. liepos 12 d. Direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje[10] kartu sudaro „2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą“, skirtą elektroninių ryšių vidaus rinkai Bendrijoje sukurti užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą remiantis didesne konkurencija.

(3) 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema pagrįsta principu, kad ex ante reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatomi tik tuomet, kai nėra veiksmingos konkurencijos, numatant[11] nacionalinių reguliavimo institucijų periodiškos rinkos analizės ir įpareigojimų persvarstymo procesą, kurio pagrindu nustatomi ex ante įpareigojimus operatoriams, kurie nurodyti kaip turintys didelę įtaką rinkoje. Šį procesą sudaro atitinkamų rinkų apibrėžimas pagal 2003 m. vasario 11 d. Komisijos rekomendaciją dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų[12] (toliau – rekomendacija), apibrėžtų rinkų analizė pagal Komisijos gaires[13], didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių nustatymas ir ex ante įpareigojimų nustatymas tiems operatoriams.

(4) Rekomendacijoje kaip atitinkama rinka, kuriai taikomas ex ante reguliavimas, nurodoma didmeninė nacionalinė tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinka[14]. Tačiau nacionalinių reguliavimo institucijų atliekamas darbas (ir atskirai, ir Europos reguliuotojų grupėje) analizuojant didmenines nacionalines tarptautinio tarptinklinio ryšio rinkas parodė, kad nacionalinė reguliavimo institucija dar negalėjo veiksmingai spręsti aukšto didmeninių tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų lygio problemos, nes sunku nustatyti didelę įtaką rinkoje turinčias įmones dėl specialių tarptautinio tarptinklinio ryšio ypatybių, įskaitant jo tarpvalstybinį pobūdį.

(5) Kita vertus, vertinant mažmeninį tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą, nė viena mažmeninė tarptautinio tarptinklinio ryšio rinka rekomendacijoje nėra pripažinta atitinkama rinka, nes (be kitų dalykų) tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugos mažmeniniu lygiu neperkamos atskirai, o yra tik viena didesnio mažmeninio paketo, kurį vartotojai įsigyja iš paslaugų savajame tinkle teikėjo, dalis.

(6) Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už judriojo ryšio vartotojų, kurie paprastai nuolatos gyvena jų teritorijoje, interesų apsaugą ir rėmimą, negali kontroliuoti pasirinkto lankomos šalies tinklo operatorių, kurie veikia kitose valstybėse narėse ir nuo kurių tie vartotojai priklauso naudodamiesi tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis, veiksmų. Šis apribojimas taip pat sumažintų valstybių narių tokių priemonių veiksmingumą, kurios pagrįstos joms likusia kompetencija priimti vartotojų apsaugos taisykles.

(7) Todėl valstybės narės patiria spaudimą imtis priemonių tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų lygio problemai spręsti, tačiau 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje numatytas nacionalinių reguliavimo institucijų ex ante reguliavimo intervencijos mechanizmas pasirodė nesąs pakankamas, kad tos institucijos galėtų ryžtingai veikti gindamos vartotojų interesus šioje konkrečioje srityje.

(8) Be to, Europos Parlamentas 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų 2004 m.[15] paragino Komisiją parengti naujas iniciatyvas, kad būtų sumažintos didelės tarpvalstybinio judriojo telefono ryšio srauto kainos, o 2006 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga, veiksminga ir integruota informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politika tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu yra būtina siekiant įgyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos[16] ekonomikos augimo ir produktyvumo tikslus, ir šiame kontekste pažymėjo, koks svarbus tarptinklinio ryšio kainų mažinimas konkurencingumui.

(9) Nors 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje, remiantis tuo metu akivaizdžiomis aplinkybėmis, buvo numatytas visų prekybos kliūčių pašalinimas ja derinamoje srityje, tai negali trukdyti suderintų taisyklių pritaikymui prie kitų aplinkybių siekiant rasti veiksmingiausias priemones aukšto lygio vartotojų apsaugai pasiekti ir vidaus rinkos veikimo sąlygoms pagerinti.

(10) Todėl būtina iš dalies pakeisti 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, kad būtų galima nukrypti nuo kitu atveju taikytinų taisyklių, tai yra, kad siūlomų paslaugų kainos, nesant didelės įtakos rinkoje, turėtų būti nustatomos komerciniu susitarimu, ir taip leisti nustatyti papildomus reguliuojamuosius įpareigojimus, kurie atspindi specialias tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų savybes.

(11) Mažmeninės ir didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios pateisina išskirtines priemones, platesnes nei pagal 2002 m. reguliavimo sistemą nustatyti mechanizmai.

(12) Reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatomi ir mažmeniniu, ir didmeniniu lygmeniu siekiant apsaugoti tarptinkliniu ryšiu besinaudojančių vartotojų interesus, nes patirtis parodė, kad tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų didmeninių kainų sumažinimas gali nesąlygoti tarptinklinio ryšio mažmeninių kainų sumažėjimo, nes nėra paskatų to daryti. Kita vertus, mažmeninių kainų lygio mažinimo veiksmai nesprendžiant su šių paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų lygio problemos galėtų kelti pavojų sutrikdyti sklandų tarptautinio tarptinklinio ryšio rinkos veikimą.

(13) Šie įpareigojimai turėtų įsigalioti kuo greičiau, kartu atitinkamiems operatoriams turėtų būtų suteikiamas tinkamas laikotarpis, per kurį jie pritaikytų savo kainas ir siūlomas paslaugas, kad galėtų laikytis įpareigojimų; jie turėtų būti tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

(14) Turėtų būti taikomas bendras mechanizmas, vadinamas Europos vidaus rinkos principu, siekiant užtikrinti, kad viešojo judriojo telefono ryšio tinklų naudotojai keliaudami Bendrijoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptautinio tarptinklinio ryšio balso paslaugas skambindami arba priimdami balso skambučius, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir apsaugant judriojo ryšio operatorių konkurenciją. Bendro mechanizmo reikia atsižvelgiant į tarpvalstybinį atitinkamų paslaugų pobūdį, kad judriojo ryšio operatoriai turėtų objektyviai nustatytais kriterijais pagrįstą vieną nuoseklią reguliavimo sistemą.

(15) Veiksmingiausias ir proporcingiausias kainų lygio reguliavimo mechanizmas siekiant, kad tarptautinio tarptinklinio ryšio skambučiai atitiktų pirmiau pateiktas aplinkybes, yra didžiausios minutės kainos nustatymas Bendrijos mastu tiek mažmeniniu, tiek ir didmeniniu lygmenimis.

(16) Šis bendras mechanizmas turėtų užtikrinti, kad mažmeninės tarptautinio tarptinklinio ryšio kainos pagrįsčiau atspindėtų pagrindines tos paslaugos teikimo išlaidas nei anksčiau, kartu paliekant operatoriams laisvę konkuruoti diferencijuojant savo siūlomas paslaugas ir derinant kainodaros struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų pageidavimų.

(17) Bendras mechanizmas turėtų būti lengvai įgyvendinamas ir kontroliuojamas siekiant sumažinti ir operatorių, kuriems taikomi jo reikalavimai, ir nacionalinių reguliavimo institucijų, kurioms pavesta prižiūrėti, kaip prižiūrimas ir užtikrinamas jo įgyvendinimas, administracinę naštą.

(18) Didžiausiomis kainų ribomis turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus veiksnius, susijusius su skambinimu naudojantis tarptautiniu tarptinkliniu ryšiu (įskaitant pridėtines išlaidas, signalų perdavimą, skambučio inicijavimą, persiuntimą ir užbaigimą), ir į pagrindinių išlaidų, patiriamų teikiant tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas, skirtumus skambinant į paskirties vietą lankomoje šalyje ir skambinant atgal į tarptinklinio ryšio vartotojo šalį arba į trečiąją šalį Bendrijoje.

(19) Didžiausia kainų riba teikiant skambučių tarptautiniu tarptinkliniu ryšiu paslaugą didmeniniu lygiu turėtų būti pagrįsta vidutine judriojo ryšio skambučio užbaigimo minutės kaina didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams, nes tokioms skambučio užbaigimo kainoms jau taikoma reguliavimo institucijų priežiūra pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, ir todėl jos turėtų būti nustatomos pagal orientavimosi į išlaidas principą. Atsižvelgiant į skambučio užbaigimo atskiruose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos savybes ir tarptautinio tarptinklinio ryšio tarpvalstybinį pobūdį, šios kainos taip pat suteikia tvirtą pagrindą reguliavimui, kuris atspindi judriojo ryšio tinklų išlaidų struktūras visoje Bendrijoje. Vidutinė judriojo ryšio skambučio užbaigimo kaina suteikia patikimą pagrindą esminiams išlaidų veiksniams didmeniniu lygiu, todėl tokios vidutinės judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainos atitinkamu kartotiniu pagrįsta didžiausia didmeninės kainos riba turėtų užtikrinti, kad faktinės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo išlaidos gali būti susigrąžintos.

(20) Mažmeniniu lygiu taikytina didžiausia kainų riba turėtų užtikrinti tarptinkliniu ryšiu besinaudojančius vartotojus, kad iš jų nebus reikalaujama mokėti pernelyg didelės kainos atliekant reguliuojamą skambutį naudojantis tarptinkliniu ryšiu, kartu paliekant savojo tinklo operatoriams pakankamą veiksmų laisvę diferencijuoti vartotojams siūlomus produktus.

(21) Šiame reglamente nurodytų tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų skambučiams naudojantis tarptinkliniu ryšiu užsienyje teikėjai turėtų turėti laiko savanoriškai pritaikyti savo mažmenines kainas, kad jos atitiktų šiame reglamente numatytas didžiausias ribas. Šiuo tikslu tikslinga suteikti šešių mėnesių laikotarpį, kad rinkos dalyviai galėtų padaryti būtinus pritaikymus.

(22) Panašiai didžiausia riba turėtų būti taikoma kainoms, kurias iš tarptinklinio ryšio vartotojų gali būti reikalaujama mokėti už priimamus balso telefonijos skambučius naudojantis tarptautiniu tarptinkliniu ryšiu užsienyje Bendrijos ribose, siekiant užtikrinti, kad tos kainos geriau atspindėtų tokios paslaugos teikimo kainą, ir suteikti vartotojams daugiau tikrumo dėl kainų, kurias jie mokės atsiliepdami savo mobiliuoju telefonu užsienyje.

(23) Šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma teikti vartotojams novatoriškas paslaugas, kurios yra pigesnės nei šiame reglamente numatytos didžiausios minutės kainos.

(24) Šiame reglamente nustatyti kainodaros reikalavimai turėtų būti taikomi nepriklausomai nuo to, ar tarptinklinio ryšio vartotojai yra sudarę išankstinio mokėjimo, ar apmokėjimo po paslaugos suteikimo sutartį su paslaugų savajame tinkle teikėju, taip užtikrinant, kad reglamento nuostatos būtų naudingos visiems judriosios balso telefonijos vartotojams.

(25) Šiame reglamente vidutinė judriojo ryšio skambučio užbaigimo kaina turėtų būti pagrįsta nacionalinių reguliavimo institucijų pateikta ir Komisijos periodiškai skelbiama informacija. Operatoriams, kuriems taikomi šiame reglamente nustatyti įpareigojimai, turėtų būti suteikiamas tinkamas laikas užtikrinti, kad jų kainos neviršytų pakeistų ir paskelbtų didžiausių ribų.

(26) Siekiant pagerinti mažmeninių kainų skambinant arba priimant skambučius tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje skaidrumą bei padėti tarptinklinio ryšio vartotojams priimti sprendimus dėl naudojimosi savo mobiliaisiais telefonais užsienyje, judriosios telefonijos paslaugų teikėjai turėtų suteikti galimybę savo tarptinklinio ryšio vartotojams paprašius ir nemokamai lengvai gauti informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas, jiems taikomas atitinkamoje lankomoje valstybėje narėje. Siekiant skaidrumo taip pat reikia, kad teikėjai pateiktų informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas sudarant abonentines sutartis ir kad jie taip pat savo vartotojams reguliariai praneštų naujausią informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas bei esminius pakeitimus.

(27) Už užduočių pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą vykdymą atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus, būtinus šiame reglamente numatytiems įpareigojimams prižiūrėti ir jų vykdymui užtikrinti savo teritorijoje. Jos taip pat turėtų prižiūrėti balso ir duomenų perdavimo paslaugų kainų nustatymo pokyčius tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje besinaudojantiems judriojo ryšio vartotojams, ypač atsižvelgdamos į specialias išlaidas, susijusias su skambučiais naudojantis tarptinkliniu ryšiu Bendrijos tolimiausiuose regionuose, ir būtinybę užtikrinti, kad tos išlaidos galėtų būti tinkamai padengtos didmeninėje rinkoje. Jie turėtų užtikrinti, kad judriojo ryšio vartotojams būtų suteikiama naujausia informacija apie šio reglamento taikymą.

(28) Valstybės narės turėtų numatyti nuobaudų sistemą, kuri būtų taikoma pažeidus šio reglamento nuostatas.

(29) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[17].

(30) Kadangi valstybės narės negali saugiai, suderintai ir tinkamu laiku pasiekti siūlomų priemonių tikslų − įsteigti bendrą mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad viešojo judriojo telefono ryšio tinklų naudotojai keliaudami Bendrijoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas skambindami arba priimdami balso skambučius, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir apsaugojant judriojo ryšio operatorių konkurenciją, − ir juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali priimti priemones. Pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis sprendimas apima tik tas priemones, kurios yra būtinos nustatytiems tikslams pasiekti.

(31) Šis reglamentas turėtų būti persvarstomas ne vėliau kaip po dvejų metų nuo jo įsigaliojimo, taip užtikrinant jo būtinumą ir tinkamumą atsižvelgiant į tuo metu elektroninių ryšių rinkoje vyraujančias sąlygas.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomas bendras mechanizmas, vadinamas Europos vidaus rinkos principu, siekiant užtikrinti, kad viešojo judriojo telefono ryšio tinklų naudotojai keliaudami Bendrijoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas skambindami arba priimdami skambučius, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir apsaugojant judriojo ryšio operatorių konkurenciją. Jame nustatomos taisyklės kainoms, kurias judriojo ryšio operatoriai gali nustatyti už tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą balso skambučiams, inicijuojamiems ir užbaigiamiems Bendrijoje, ir jis taikomas tiek kainoms, kurias tinklų operatoriai nustato vieni kitiems didmeniniu lygiu, tiek kainoms, kurias paslaugų savajame tinkle teikėjas nustato mažmeniniu lygiu.

2. Šis reglamentas sudaro specialią priemonę, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/21/EB, iš dalies pakeistos šiuo reglamentu, 1 straipsnio 5 dalyje.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1. Šiame reglamente taikomos Direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 2002/19/EB 2 straipsnyje ir Direktyvos 2002/22/EB 2 straipsnyje nustatytos apibrėžtys.

2. Be 1 dalyje nurodytų apibrėžčių, naudojamos tokios apibrėžtys:

(a) „paslaugų savajame tinkle teikėjas“ – įmonė, teikianti tarptinklinio ryšio vartotojui antžeminės viešosios judriosios telefonijos paslaugas mažmeniniu lygiu;

(b) „savasis tinklas“ – valstybėje narėje esantis antžeminis viešasis judriojo ryšio tinklas, kuriuo paslaugų savajame tinkle teikėjas naudojasi teikdamas antžeminės viešosios judriosios telefonijos paslaugas tarptinklinio ryšio vartotojui;

(c) „tarptautinis tarptinklinis ryšys“ – tarptinklinio ryšio vartotojo naudojimasis mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu skambinti arba priimti skambučius už valstybės narės, kurioje yra vartotojo savasis tinklas, ribų pagal savojo tinklo operatoriaus ir pasirinkto lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

(d) „reguliuojamas skambutis naudojantis tarptinkliniu ryšiu“ – tarptinklinio ryšio vartotojo atliekamas judriosios balso telefonijos skambutis, inicijuojamas pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle ir užbaigiamas viešajame telefono ryšio tinkle Bendrijoje;

(e) „tarptinklinio ryšio vartotojas“ – antžeminių viešųjų judriojo ryšio telefonijos paslaugų teikėjo, per antžeminį viešąjį judriojo ryšio tinklą teikiančio paslaugas Bendrijoje, klientas, kuris naudojasi mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu skambindamas arba priimdamas skambučius pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle pagal savojo tinklo operatoriaus ir pasirinkto lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

(f) „pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklas“ – kitoje valstybėje narėje, nei toje, kurioje yra savasis tinklas, esantis antžeminis viešasis judriosios telefonijos tinklas, per kurį tarptinklinio ryšio vartotojas gali skambinti arba priimti skambučius dėl susitarimų su savojo tinklo operatoriumi.

3 straipsnis

Didmeninės reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu kainos

Bendra didmeninė kaina, kurią pasirinkto lankomos šalies tinklo operatorius gali nustatyti tarptinklinio ryšio vartotojo savojo tinklo operatoriui už reguliuojamo skambučio naudojantis tarptinkliniu ryšiu paslaugos teikimą, įskaitant inter alia inicijavimą, persiuntimą ir užbaigimą, neviršija pagal I priedą nustatytos taikytinos minutės kainos.

4 straipsnis

Mažmeninės reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu kainos

Atsižvelgiant į 5 straipsnį visa mažmeninė kaina, neįskaitant PVM, kurią paslaugų savajame tinkle teikėjas gali nustatyti savo tarptinklinio ryšio vartotojui už teikiamą reguliuojamo skambučio naudojantis tarptinkliniu ryšiu paslaugą, negali būti didesnė kaip 130 % tam skambučiui taikytinos didžiausios didmeninės kainos, nustatytos pagal I priedą. Į šiame straipsnyje nurodytas kainų ribas įskaičiuojamos bet kokios fiksuotos kainos dalys, susijusios su reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu paslaugos teikimu, pavyzdžiui, skambučio sudarymo mokesčiai arba mokesčiai už pasirenkamas paslaugas.

5 straipsnis

Reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu didžiausių mažmeninių kainų ribų taikymo pradžia

4 straipsnio įpareigojimai įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo.

6 straipsnis

Skambučių priėmimo naudojantis tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje mažmeninės kainos

Visa mažmeninė minutės kaina, neįskaitant PVM, kurią paslaugų savajame tinkle teikėjas gali nustatyti savo tarptinklinio ryšio vartotojui už šio tarptinkliniu ryšiu priimamus balso telefonijos skambučius pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle, negali būti didesnė kaip 130 % vidutinės judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainos, paskelbtos pagal 10 straipsnio 3 punktą. Į šiame straipsnyje nurodytas kainos ribas įskaičiuotos bet kokios fiksuotos kainos dalys, susijusios su reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu teikimu, pavyzdžiui, vienkartiniai mokesčiai arba mokesčiai už pasirenkamas paslaugas.

7 straipsnis

Mažmeninių kainų skaidrumas

1. Kiekvienas paslaugų savajame tinkle teikėjas paprašius pateikia savo tarptinklinio ryšio vartotojui asmeninę kainodaros informaciją apie mažmenines kainas, kurios taikomos tam vartotojui skambinant ir priimant skambučius lankomoje valstybėje narėje.

2. Vartotojas gali pasirinkti pateikti tokį prašymą judriojo ryšio balso skambučiu arba siųsdamas SMS (trumpųjų pranešimų paslauga) abiem atvejais paslaugų savajame tinkle teikėjo šiuo tikslu nurodytu numeriu, ir gali pasirinkti gauti informaciją arba to skambučio metu, arba SMS (pastaruoju atveju nedelsiant).

3. Pirmiau nurodyta informacijos teikimo paslauga teikiama nemokamai ir teikiant prašymą, ir priimant prašomą informaciją.

4. Šiame straipsnyje nurodyta asmeninė kainodaros informacija yra kainos, taikomos pagal atitinkamo tarptinklinio ryšio vartotojo tarifų sistemą skambinimui ir skambučių priėmimui bet kuriame pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle valstybėje narėje, kurioje vartotojas naudojasi tarptinkliniu ryšiu.

5. Paslaugų savajame tinkle teikėjai pateikia naujiems vartotojams visą informaciją apie taikomas tarptinklinio ryšio kainas sudarant abonentinę sutartį. Paslaugų savajame tinkle teikėjai savo vartotojams taip pat reguliariai pateikia atnaujintą informaciją apie taikomas tarptinklinio ryšio kainas bei praneša jiems kiekvieną kartą šioms kainoms iš esmės pasikeitus.

8 straipsnis

Priežiūra ir vykdymo užtikrinimas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi ir prižiūri, kaip šio reglamento laikomasi jų teritorijoje.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi įgaliojimus nurodyti įmonėms, kurioms taikomi įpareigojimai pagal šį reglamentą, pateikti visą su šio reglamento įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu susijusią informaciją. Šios įmonės paprašius pateikia tokią informaciją nedelsdamos ir tokiais terminais bei taip išsamiai, kaip nurodo nacionalinė reguliavimo institucija. Nacionalinės reguliavimo institucijos prašoma informacija turi būti proporcinga jos vykdomoms užduotims.

3. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali įsikišti savo iniciatyva, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi.

4. Kai nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad buvo pažeisti šiame reglamente nustatyti įpareigojimai, ji turi įgaliojimus reikalauti nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą.

5. Nacionalinės reguliavimo institucijos viešai skelbia su šio reglamento taikymu susijusią naujausią informaciją tokiu būdu, kad suinteresuotosios šalys galėtų lengvai gauti tą informaciją.

6. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi tarptinklinio ryšio vartotojams teikiamų balso ir duomenų perdavimo paslaugų, įskaitant trumpųjų pranešimų paslaugą (SMS) ir daugiaformačių pranešimų paslaugą (MMS), didmeninių ir mažmeninių kainų pokyčius, ypač Bendrijos tolimiausiuose regionuose, ir Komisijai paprašius perduoda jai tokio monitoringo rezultatus.

7. Elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančių įmonių ginčai dėl į šį reglamentą įtrauktų klausimų sprendžiami pagal Direktyvos 2002/21/EB 20 ir 21 straipsniais nustatytas nacionalines ginčų sprendimo procedūras.

8. Taip pat taikomos pagal Direktyvos 2002/22/EB 34 straipsnį nustatytos neteisminio ginčų sprendimo procedūros sprendžiant neišspręstus ginčus dėl į šį reglamentą įtrauktų klausimų su vartotojais ir (jei taikytina pagal šalies teisę) su kitais galutiniais vartotojais.

9 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti jų įgyvendinimą. Numatytos nuobaudos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos, ir nedelsiant jai praneša apie bet kokius vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

10 straipsnis

Vidutinė judriojo ryšio skambučio užbaigimo kaina

1. Vidutinė judriojo ryšio skambučio užbaigimo kaina nustatoma pagal II priede nustatytus kriterijus ir metodiką remiantis nacionalinių reguliavimo institucijų pagal 2 ir 4 dalis perduodama informacija.

2. Kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai paprašius ir per Komisijos tame prašyme nurodytą terminą perduoda jai II priede nurodytą informaciją.

3. Komisija reguliariai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia vidutinę judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainą, nustatomą pagal 1, 2 ir 4 dalis.

4. Pirmą kartą po šio reglamento įsigaliojimo skelbiant vidutinę judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainą, Komisija gali remtis naujausia informacija pagal II priedą, kuri buvo surinkta pagal Direktyvos 2002/21/EB 5 straipsnio 2 dalį vykdant 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimo monitoringo uždavinį.

5. Įmonės, kurioms taikomi šio reglamento reikalavimai, užtikrina, kad bet kokie jų kainų pakeitimai, reikalingi siekiant užtikrinti atitiktį 3, 4 ir 6 straipsniams, įsigaliotų per du mėnesius nuo kiekvieno paskelbimo pagal šio straipsnio pirmesnes dalis.

6. Pakeitimus, būtinus pritaikant II priedą prie technikos arba rinkos pokyčių, Komisija patvirtina laikydamasi 13 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

11 straipsnis

Direktyvos 2002/21/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2002/21/EB 1 straipsnyje pridedama ši 5 dalis:

„5. Šia direktyva ir specialiosiomis direktyvomis nepažeidžiama jokia speciali priemonė, priimta reguliuojant judriosios balso telefonijos skambučių tarptautinio tarptinklinio ryšio kainas.“

12 straipsnis

Peržiūros tvarka

Komisija persvarsto šio reglamento veikimą ir teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip po dvejų metų nuo jo įsigaliojimo. Į ataskaitą Komisija įtraukia argumentus, ar reguliavimo tebereikia, ar jį galima panaikinti atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir konkurencijos požiūriu. Šiuo tikslu Komisija gali prašyti valstybių narių ir nacionalinių reguliavimo institucijų pateikti informaciją, kurią jos pateikia nedelsdamos.

13 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Direktyvos 2002/21/EB 22 straipsniu įsteigtas Ryšių komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Pranešimo reikalavimai

Valstybės narės praneša Komisijai per du mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo nacionalines reguliavimo institucijas, atsakingas už šiame reglamente nustatytų užduočių atlikimą.

15 straipsnis

Įgyvendinimas

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės priimamos 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

3 straipsnyje nurodytų reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu didmeninė kaina

Bendra didmeninė kaina, kurią pasirinkto lankomos šalies tinklo operatorius gali nustatyti tarptinklinio ryšio vartotojo savojo tinklo operatoriui už reguliuojamą skambutį naudojantis tarptinkliniu ryšiu, inicijuojamą tame pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle, neviršija pagal 10 straipsnio 3 dalį paskelbtą vidutinę judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainą atitinkančios minutės kainos, padaugintos:

a) iš dviejų, jeigu tai reguliuojamas skambutis naudojantis tarptinkliniu ryšiu į numerį, priklausantį valstybės narės, kurioje yra pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklas, viešajam telefono ryšio tinklui; arba

b) iš trijų, jeigu tai reguliuojamas skambutis naudojantis tarptinkliniu ryšiu į numerį, priklausantį kitos valstybės narės negu valstybė narė, kurioje yra pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklas, viešajam telefono ryšio tinklui.

Į šiame priede nurodytas kainų ribas įskaičiuotos bet kokios fiksuotos kainos dalys, pavyzdžiui, skambučio sudarymo mokesčiai.

II PRIEDAS

10 straipsnyje nurodytos vidutinės judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainos nustatymo metodika

(1) Šiame priede toliau išdėstytos apibrėžtys turi tokią reikšmę:

a) „Nacionalinis judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainos svertinis vidurkis“ − judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainų vienam DĮR operatoriui svertinis vidurkis, apskaičiuojamas remiantis aktyvių abonentų skaičiumi vienam DĮR operatoriui;

b) „Vidutinė judriojo ryšio skambučio užbaigimo kaina vienam DĮR operatoriui“ − vidutinė minutės kaina (įskaitant skambučio sudarymo mokesčius), pagrįsta trijų minučių trukmės skambučiu piko metu, neįskaitant PVM ir išreikšta atitinkamos valstybės narės nacionaline valiuta, apskaičiuojama pagal kainas, kurias kiekvienas DĮR operatorius nustato už balso skambučių užbaigimą savo judriojo ryšio tinkle, kaip apibrėžta pagal nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtintą metodiką;

c) „DĮR operatorius“ − antžeminių viešųjų judriojo ryšio tinklų operatorius, kuris pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį buvo nustatytas kaip didelę įtaką rinkoje turintis operatorius skambučių užbaigimo tokiame tinkle rinkoje atitinkamoje valstybėje narėje;

d) „Aktyvūs abonentai vienam DĮR operatoriui“ − bendras skaičius, kurį sudaro kiekvieno DĮR operatoriaus aktyvių abonentų skaičius ir kiekvieno kito judriojo ryšio paslaugų teikėjo, kuris naudoja DĮR operatoriaus tinklą balso skambučių užbaigimui savo vartotojams, aktyvių abonentų skaičius;

e) „aktyvūs abonentai“ − aktyvūs judriojo ryšio abonentai (įskaitant ir išankstinio apmokėjimo, ir apmokėjimo po paslaugos suteikimo abonentines sutartis), nustatomi pagal nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtintą metodiką.

(2) Pagal 10 straipsnio 3 dalį skelbiama vidutinė judriojo ryšio skambučio užbaigimo kaina yra nacionalinis judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainų svertinis vidurkis, kuris yra pats apskaičiuojamas remiantis bendru aktyvių abonentų kiekvienoje valstybėje narėje skaičiumi. Ji apskaičiuojama naudojantis toliau 3 dalyje nurodyta informacija, kurią nacionalinės reguliavimo institucijos perdavė Komisijai pagal 10 straipsnio 2 arba 4 dalyje nurodytą prašymą.

(3) Nacionalinės reguliavimo institucijos perduoda Komisijai tokią informaciją:

a) nacionalinį judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainos svertinį vidurkį ir

b) visų aktyvių abonentų vienam DĮR operatoriui jų valstybėje narėje bendrą skaičių;

kiekvienu atveju Komisijos šiuo tikslu jos prašyme nurodytą datą.

(4) Valstybių narių, kurių valiuta yra kita nei euras, atveju Komisija konvertuoja praneštąjį nacionalinį judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainos svertinį vidurkį į eurus naudodamasi Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu valiutų kursu Komisijos pagal 3 dalį nurodytai datai.

[1] Pirmoji konsultacija vyko nuo 2006 m. vasario 20 d. iki 2006 m. kovo 22 d., antroji – nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. Rezultatus galima rasti http://ec.europa.eu/information_society/activities/roaming/internal_market/consultation/index_en.htm

[2] OL C, , p. .

[3] OL C, , p. .

[4] OL C, , p. .

[5] Žr. 2002 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimą 2002/627/EB dėl Europos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliuotojų grupės įsteigimo (OL L 200, 2002 7 30, p. 38) su pakeitimais, padarytais 2004 m. rugsėjo 14 d. Komisijos sprendimu 2004/641/EB (OL L 293, 2004 9 16, p. 30).

[6] OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

[7] OL L 108, 2002 4 24, p. 7.

[8] OL L 108, 2002 4 24, p. 21.

[9] OL L 108, 2002 4 24, p. 51.

[10] OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

[11] Žr. visų pirma Pagrindų direktyvos 14–16 straipsnius, Prieigos direktyvos 7 ir 8 straipsnius, Universaliųjų paslaugų direktyvos 16 ir 17 straipsnius.

[12] 2003 m. vasario 11 d. Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos taikomas ex ante reguliavimas, (C(2003) 497) OL L 114, 2003 5 8, p. 45.

[13] Komisijos rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gairės pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą (2002/C 165/03), OL C 165, 2002 7 11, p. 6.

[14] 17-oji rinka priede.

[15] EP rezoliucija 2005/2052 (INI).

[16] Pranešimas Pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“, COM (2005) 24, 2005 2 2, ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvados 2005 m. kovo 22−23 d.

[17] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.