52006PC0363




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.7.2006

KOM(2006) 363 galutinis

2006/0122 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Bendrija ir Žaliojo Kyšulio Respublika 2005 m. gruodžio 16 d. vedė darybas ir parafavo žvejybos partnerystės susitarimą, kuriuo Bendrijos žvejams suteikiamos žvejybos galimybės Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje. Partnerystės susitarimas su protokolu ir jo priedu buvo sudarytas šešerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo jo įsigaliojimo dienos ir gali būti pratęstas. Šio susitarimo įsigaliojimo dieną juo panaikinamas ir pakeičiamas 1990 m. liepos 24 d. įsigaliojęs Europos ekonominės bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimas dėl žvejybos prie Žaliojo Kyšulio krantų.

Protokolas ir jo priedas, kuriuose nustatomos techninės ir finansinės EB laivų žvejybos veiklos sąlygos, buvo sudaryti penkerių metų laikotarpiui, kuris prasideda 2006 m. rugsėjo 1 d. Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja naujo susitarimo įsigaliojimo dieną. Bet kuriuo atveju jie negali būti taikomi prieš 2006 m. rugsėjo 1 d.

Apibrėždama savo derybinę poziciją, Komisija, vadovavosi ir nepriklausomų ekspertų atlikto ex-post ir ex-ante įvertinimo rezultatais.

Pagrindinis naujojo partnerystės susitarimo tikslas – sustiprinti Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų užmegzti partnerystės ryšiai plėtojant tausios žvejybos politiką ir atsakingai naudojant žuvininkystės išteklius Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Šalys veda politinį dialogą joms abiems svarbiais žvejybos sektoriaus klausimais. Pagal dabartinius žvejybos politikos prioritetus, siekdamos užtikrinti tausų ir atsakingą sektoriaus valdymą, abi šalys partnerystės susitarime bendru sutikimu galės nustatyti siektinus tikslus ir sudaryti atitinkamas metines ir daugiametes programas.

Partnerystės susitarime taip pat numatoma skatinti ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žvejybos sektoriuje ir su juo susijusiuose sektoriuose.

Finansinio įnašo dydis yra 385 000 eurų per metus. 80 % šio finansinio įnašo sudaro metinė finansinė parama Žaliojo Kyšulio žvejybos sektoriaus politikai plėtoti ir įgyvendinti siekiant užtikrinti tausią ir atsakingą žvejybą. Taigi, susitarime numatytos žvejybos galimybės yra tokios: 1) tunus žvejojančių seinerių šaldiklių žvejybos kategorija: 25 laivai; 2) kartinėmis ūdomis tunus žvejojančių laivų žvejybos kategorija: 11 laivų; 3) ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų žvejybos kategorija: 48 laivai. Protokole nustatomas 5000 tonų tunų per metus orientacinis kiekis. Protokole taip pat numatoma Bendrijai ir laivų savininkams nustatyta papildomo mokėjimo sistema, taikoma, jei viršijamas orientacinis kiekis.

Kiekvienai žvejybos kategorijai buvo nustatyti laivų savininkų mokėtini mokesčiai, kurie Žaliajam Kyšuliui gali sudaryti apie 243 450 eurų papildomų metinių pajamų.

Tuo remdamasi, Komisija siūlo Tarybai priimti reglamentą dėl šio Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo.

2006/0122 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį, siejant su 300 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Parlamento nuomonę,

kadangi:

1. Bendrija ir Žaliojo Kyšulio Respublika vedė derybas ir parafavo žvejybos partnerystės susitarimą, kuriuo Bendrijos žvejams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Žaliojo Kyšulio Respublika turi suverenias teises.

2. Bendrija yra suinteresuota šio susitarimo patvirtinimu.

3. Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu tvirtinamas Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio reglamento.

2 straipsnis

Susitarimo protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

Žvejybos kategorija | Laivo tipas | Valstybė narė | Licencijos arba kvota |

Tunų žvejyba | Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai | Ispanija | 41 |

Portugalija | 7 |

Tunų žvejyba | Tunus žvejojantys seineriai šaldikliai: | Ispanija | 12 |

Prancūzija | 13 |

Tunų žvejyba | Kartinėmis ūdomis tunus žvejojantys laivai | Ispanija | 7 |

Prancūzija | 4 |

Jeigu šių valstybių narių paraiškose licencijai gauti protokole numatytos žvejybos galimybės neišeikvojamos, Komisija gali atsižvelgti į kitos valstybės narės pateiktas paraiškas licencijai gauti.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal šį susitarimą, Komisijai praneša apie Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotą kiekvienų išteklių kiekį pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 500/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės[1], numatytas taisykles.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės SUSITARIMAS

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija, ir

Žaliojo Kyšulio Respublika, toliau – Žaliasis Kyšulys, toliau abi – šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į artimą Bendrijos ir Žaliojo Kyšulio bendradarbiavimą, ypač pagal Kotonu susitarimą, ir į jų abipusį norą tą bendradarbiavimą stiprinti,

ATSIŽVELGDAMOS į abiejų šalių norą bendradarbiaujant skatinti atsakingą savų žuvininkystės išteklių naudojimą,

Atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas,

PRIPAŽINDAMOS, kad Žaliasis Kyšulys turi suverenias teises arba jurisdikciją į zoną, kuri tęsiasi iki 200 jūrmylių nuo bazinių linijų pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,

PASIRYŽUSIOS taikyti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – TATAK (pranc. CICTA )) sprendimus ir rekomendacijas,

SUVOKDAMOS JT MŽŪO 1995 m. konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų principų svarbą,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, atsižvelgdamos į abiejų šalių interesus, kad įgyvendintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą,

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti pagrįstas viena kitą papildančiomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kurias šalys, užtikrindamos politikos darnumą ir vieningas pastangas, įgyvendina kartu arba atskirai,

NUSPRENDUSIOS tuo tikslu palaikyti dialogą dėl Žaliojo Kyšulio vyriausybės priimtos žvejybos sektoriaus politikos bei nustatyti tinkamas priemones, užtikrinsiančias veiksmingą šios politikos įgyvendinimą ir ūkio subjektų bei visuomenės dalyvavimą šiame procese,

NORĖDAMOS nustatyti išsamias Bendrijos laivų žvejybos veiklos Žaliojo Kyšulio vandenyse taisykles ir sąlygas bei Bendrijos paramą atsakingai žvejybai tuose vandenyse įgyvendinti reglamentuojančias taisykles ir sąlygas,

PASIRYŽUSIOS siekti artimesnio ekonominio bendradarbiavimo žvejybos pramonėje ir su ja susijusioje veikloje, tam tikslui kuriant ir plečiant bendras įmones, kurias sudaro abiejų šalių įmonės,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis – Tema

Šiame susitarime yra nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, reguliuojantys:

- ekonominį, finansinį, techninį ir mokslinį bendradarbiavimą žvejybos srityje, siekiant įgyvendinti atsakingą žvejybą Žaliojo Kyšulio vandenyse, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas bei tausus naudojimas, bei plėtojamas Žaliojo Kyšulio žvejybos sektorius;

- Bendrijos žvejybos laivų patekimo į Žaliojo Kyšulio vandenis sąlygas;

- bendradarbiavimą, susijusį su žvejybos Žaliojo Kyšulio vandenyse kontrolės taisyklėmis, siekiant užtikrinti prieš tai minėtų sąlygų laikymąsi, žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir kovą su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba;

- įmonių partnerystę, kurios tikslas – atsižvelgiant į bendrus interesus plėtoti su žvejybos sritimi susijusią ekonominę ir kitokią veiklą.

2 straipsnis – Sąvokų apibrėžimai

Šiame susitarime:

a) „Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos“ – tai Žaliojo Kyšulio vyriausybė;

b) „Bendrijos institucijos“ – tai Europos Komisija;

c) „Žaliojo Kyšulio vandenys“ – vandenys, į kuriuos Žaliasis Kyšulys turi suverenias teises arba jurisdikciją žvejybos srityje;

d) „žvejybos laivas“ – laivas, turintis įrangą, skirtą komerciniam gyvųjų vandens išteklių naudojimui;

e) „Bendrijos laivas“ – su Bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje įregistruotas žvejybos laivas;

f) „bendra įmonė“ – tai komercinė įmonė, kurią Žaliajame Kyšulyje įsteigė šalių laivų savininkai arba nacionalinės įmonės ir kuri skirta žvejybos arba su ja susijusia veiklai vykdyti;

g) „jungtinė komisija“ – komisija, sudaryta iš Bendrijos ir Žaliojo Kyšulio atstovų, kurių funkcijos apibrėžtos šio susitarimo 9 straipsnyje;

h) „perkrovimas“ – viso sugauto kiekio ar jo dalies iškrovimas iš vieno žvejybos laivo į kitą jūroje arba uoste;

i) „laivo savininkas“ – teisiškai už žvejybos laivą atsakingas, jam vadovaujantis ir jį kontroliuojantis asmuo;

j) „AKR šalių jūreiviai“ – jūreiviai, kurie yra Europai nepriklausančių šalių, pasirašiusių Kotonu susitarimą, piliečiai. Todėl Žaliojo Kyšulio jūreivis yra AKR šalių jūreivis.

3 straipsnis – Susitarimo įgyvendinimo principai ir tikslai

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Žaliojo Kyšulio vandenyse, vadovaudamosi JT MŽŪO Atsakingos žuvininkystės kodekse (AŽK – pranc. CCPR ) nustatytais principais ir įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų tarpusavio nediskriminavimo principu.

2. Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti Žaliojo Kyšulio vyriausybės priimtos žvejybos sektoriaus politikos įgyvendinimo rezultatų stebėjimą ir tam tikslui pradeda politinį dialogą dėl būtinų reformų. Priimdamos priemones šioje srityje, jos konsultuojasi tarpusavyje.

3. Šalys taip pat bendradarbiauja atlikdamos pagal šio susitarimo nuostatas įgyvendintų priemonių, programų ir veiksmų įvertinimus. Įvertinimų rezultatus analizuoja 9 straipsnyje numatyta jungtinė komisija.

4. Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas vadovaujantis gero ekonominio ir socialinio valdymo principais, atsižvelgiant į žuvininkystės išteklių būklę.

5. Žaliojo Kyšulio ir (arba) AKR šalių jūreivių įdarbinimą Bendrijos laivuose reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, kuri be apribojimų taikoma atitinkamoms darbo sutartims ir bendroms darbo sąlygoms. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir veiksmingu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4 straipsnis – Bendradarbiavimas mokslo srityje

1. Susitarimo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Žaliasis Kyšulys sieks stebėti išteklių būklės raidą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje;

2. Remdamosi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (TATAK) priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją, šalys tariasi 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje arba atitinkamais atvejais mokslinio pobūdžio posėdyje. Žaliasis Kyšulys, Bendrijai pritariant, gali priimti tausaus žuvininkystės išteklių valdymo priemones.

3. Šalys įsipareigoja konsultuotis tarpusavyje tiesiogiai arba kompetetingose tarptautinėse organizacijose, kad užtikrintų biologinių išteklių valdymą bei išsaugojimą Atlanto vandenyne, ir bendradarbiauti atliekant atitinkamus mokslinius tyrimus.

5 straipsnis – Bendrijos laivų žvejybos Žaliojo Kyšulio vandenyse galimybės

1. Žaliasis Kyšulys įsipareigoja suteikti Bendrijos laivams leidimus užsiimti žvejybos veikla jo žvejybos zonoje pagal šio susitarimo, įskaitant jo protokolą ir priedą, nuostatas.

2. Pagal šį susitarimą vykdomai žvejybos veiklai taikomi Žaliajame Kyšulyje galiojantys įstatymai ir teisės aktai. Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos Bendrijai praneša apie minėtų teisės aktų ir kitų teisės aktų, galinčių turėti įtakos žvejybos teisės aktams, pakeitimus.

3. Žaliasis Kyšulys prisiima atsakomybę už veiksmingą protokole pateiktų žvejybos kontrolės nuostatų taikymą. Bendrijos laivai bendradarbiauja su už šios kontrolės vykdymą atsakingomis Žaliojo Kyšulio valdžios institucijomis.

4. Bendrija įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi šio susitarimo nuostatų ir žvejybą Žaliojo Kyšulio jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse reglamentuojančių teisės aktų.

6 straipsnis – Licencijos

1. Bendrijos laivai gali užsiimti žvejybos veikla Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje tik tada, jei jie turi pagal šį susitarimą išduotą žvejybos licenciją.

2. Žvejybos licencijos suteikimo laivui tvarka, taikytini mokesčiai ir laivo savininkų atsiskaitymo būdas yra nustatomi protokolo priede.

7 straipsnis – Finansinis įnašas

1. Bendrija, laikydamasi protokole ir prieduose nurodytų terminų ir sąlygų, skiria Žaliajam Kyšuliui finansinį įnašą. Šis vienkartinis įnašas nustatomas atsižvelgiant į du susijusius komponentus:

a) Bendrijos laivams suteikiamas žvejybos galimybes Žaliajame Kyšulyje ir

b) Bendrijos finansinę paramą, skirtą atsakingai žvejybai skatinti ir žuvininkystės ištekliams tausiai naudoti Žaliojo Kyšulio vandenyse.

2. Pirmoje dalyje nurodyta finansinio įnašo dalis nustatoma ir administruojama atsižvelgiant į abipusiu Šalių sutikimu pagal Protokolą nustatytus tikslus, kurių turi būti siekiama Žaliojo Kyšulio žvejybos sektoriaus politikoje, ir į metines bei daugiametes šios politikos įgyvendinimo programas.

3. Bendrijos skiriamas finansinis įnašas mokamas kiekvienais metais pagal protokole nustatytas taisykles ir pagal šio susitarimo bei protokolo nuostatas, pagal kurias šio finansinio įnašo suma gali būti pakeista:

a) dėl neįprastų įvykių, išskyrus gamtos reiškinius, užkertančių kelią žvejybos veiklai Žaliojo Kyšulio vandenyse;

b) bendrai sutarus sumažinti Bendrijos laivams skirtas žvejybos galimybes, taikant atitinkamų išteklių valdymo priemones, kurios pagal patikimiausią mokslinę informaciją laikomos būtinomis siekiant išsaugoti ir tausiai naudoti išteklius;

c) bendrai sutarus Bendrijos laivams padidinti žvejybos galimybes, jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją tai nepakenktų išteklių būklei;

d) pakartotinai įvertinus žvejybos politikai Žaliajame Kyšulyje įgyvendinti skirtos Bendrijos finansinės paramos sąlygas, jei tai pateisina abiejų Šalių pateikti metinių ir daugiamečių programų rezultatai;

e) denonsavus šį susitarimą pagal 12 straipsnio nuostatas;

f) sustabdžius šio susitarimo taikymą pagal 13 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis – Ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimo ir visuomenės bendradarbiavimo skatinimas

1. Šalys skatina ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žvejybos sektoriuje ir su juo susijusiuose sektoriuose. Jos tariasi tarpusavyje, siekdamos derinti įvairias šioje srityje numatytas priemones.

2. Šalys skatina keistis informacija apie žvejybos būdus ir įrankius, išsaugojimo būdus ir pramoninį žuvininkystės produktų perdirbimą.

3. Šalys siekia kurti tinkamas sąlygas šalių įmonių ryšiams technikos, ekonomikos ir prekybos srityse užmegzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

4. Šalys įsipareigoja įgyvendinti Žaliojo Kyšulio ir Bendrijos ūkio subjektų veiksmų planą, kuriuo siekiama plėtoti Bendrijos laivų iškrovimo vietoje sistemą.

5. Šalys ypač skatina kurti bendras įmones, kurios, atsižvelgdamos į abiejų šalių interesus, nuosekliai laikytųsi Žaliajame Kyšulyje ir Bendrijoje galiojančių teisės aktų.

9 straipsnis – Jungtinė komisija

1. Šio susitarimo taikymui kontroliuoti įsteigiama jungtinė komisija. Jungtinė komisija atlieka šias funkcijas:

a) kontroliuoja, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas šis susitarimas ir pirmiausia apibrėžia bei vertina 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų metinių ir daugiamečių programų įgyvendinimą;

b) palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiems šalims svarbius žvejybos klausimus;

c) yra draugiško ginčų dėl susitarimo aiškinimo ir įgyvendinimo sprendimo forumas;

d) prireikus iš naujo įvertina žvejybos galimybių apimtį ir atitinkamai finansinį įnašą;

e) atlieka visas kitas funkcijas, kurias bendru sutarimu jam skiria šalys.

2. Jungtinė komisija posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis Bendrijoje ir Žaliajame Kyšulyje, jai pirmininkauja ta šalis, kurioje vyksta susitikimas. Vienos iš šalių prašymu jungtinė komisija šaukia specialų posėdį.

10 straipsnis – Geografinė teritorija, kurioje taikomas susitarimas

Šis susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis pagal joje nustatytas sąlygas, ir Žaliojo Kyšulio teritorijoje.

11 straipsnis – Trukmė

Šis susitarimas taikomas 5 metus nuo jo įsigaliojimo dienos; jis kaskart pratęsiamas dar 5 metams, jei nėra denonsuodamas pagal 12 straipsnio nuostatas.

12 straipsnis – Denonsavimas

1. Bet kuri iš šalių gali denonsuoti šį susitarimą, susidarius neįprastoms aplinkybėms, pavyzdžiui, išsekus atitinkamiems žuvų ištekliams, nustačius, kad sumažėjo Bendrijos laivams suteiktų žvejybos galimybių išnaudojimo lygis, arba šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.

2. Apie savo ketinimą denonsuoti susitarimą atitinkama šalis kitai šaliai praneša raštu iki pradinio laikotarpio pabaigos arba kiekvieno papildomo laikotarpio pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams.

3. Antroje dalyje minėto pranešimo pateikimas yra šalių konsultacijų pradžia.

4. 7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka tais metais, kuriais įsigalioja Susitarimo denonsavimas, yra mažinama proporcingai ir pro rata temporis .

13 straipsnis – Galiojimo sustabdymas

1. Vienos iš šalių iniciatyva šio susitarimo taikymas gali būti sustabdytas, jei kyla rimtų nesutarimų dėl jame numatytų nuostatų taikymo. Norėdama sustabdyti susitarimo taikymą, suinteresuotoji šalis turi ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią sustabdymas įsigaliotų, raštu pranešti apie savo ketinimą. Gavusios tokį pranešimą, šalys pradeda tarpusavio konsultacijas, siekdamos ginčą išspręsti draugiškai.

2. 7 straipsnyje minėto finansinio įnašo išmoka mažinama proporcingai ir pro rata temporis , atsižvelgiant į sustabdymo trukmę.

14 straipsnis – Protokolas ir priedas

Protokolas ir priedas yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

15 straipsnis – Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Žaliojo Kyšulio vandenyse veiklą vykdantiems Europos bendrijos žvejybos laivams yra taikomi Žaliajame Kyšulyje galiojantys teisės aktai, išskyrus, jei susitarime, protokole ir jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

16 straipsnis – Panaikinimas

Šio susitarimo įsigaliojimo dieną juo panaikinamas ir pakeičiamas Europos ekonominės bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimas dėl žvejybos prie Žaliojo Kyšulio krantų, įsigaliojęs 1990 m. liepos 24 d.

17 straipsnis – Įsigaliojimas

Šis Susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais vokiečių, anglų, danų, ispanų, estų, suomių, prancūzų, graikų, vengrų, italų, latvių, lietuvių, maltiečių, olandų, lenkų, portugalų, slovakų, slovėnų, švedų ir čekų kalbomis; visi tekstai yra autentiški. Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai šalys praneša viena kitai apie įsigaliojimui būtinų procedūrų užbaigimą.

Protokolas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos partnerystės susitarime dėl žvejybos prie Žaliojo Kyšulio krantų 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d.

1 straipsnis Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. 5 metų laikotarpiui susitarimo 5 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės paskirstomos taip:

Toli migruojančios rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų konvencijos 1 priede išvardytos rūšys)

- tunus žvejojantys seineriai šaldikliai: 25 laivai,

- kartinėmis ūdomis tunus žvejojantys laivai: 11 laivų,

- ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 48 laivai.

2. 1 dalis yra taikoma nepažeidžiant šio protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatų.

3. Su Europos bendrijos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje tik turėdami žvejybos licenciją, išduotą laikantis šio protokolo ir šio protokolo priede nurodytų sąlygų.

2 straipsnis Finansinis įnašas – mokėjimo tvarka

1. Susitarimo 7 straipsnyje nurodytą finansinį įnašą 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui sudaro 325 000 eurų metinė suma, atitinkanti 5000 t per metus orientacinį kiekį, ir 60 000 eurų per metus speciali suma, skirta Žaliojo Kyšulio žvejybos sektoriaus politikos iniciatyvoms remti ir įgyvendinti. Ši speciali suma yra neatskiriama susitarimo 7 straipsnyje nurodyto vienkartinio finansinio įnašo dalis.

2. 1 dalis yra taikoma, laikantis šio protokolo 4, 5 ir 7 straipsnių nuostatų.

3. 1 dalyje nurodytas sumas, kurios bendrai sudėjus sudaro 385 000 eurų, Bendrija išmoka kasmet šio protokolo taikymo laikotarpiu.

4. Jei Bendrijos laivais Žaliojo Kyšulio vandenyse sužvejotas bendras kiekis viršija 5000 t per metus, 325 000 eurų finansinis įnašas yra didinamas 65 eurais už kiekvieną papildomą sužvejotą toną. Tačiau metinis Bendrijos mokamo finansinio įnašo dydis negali būti daugiau nei dvigubai didesnis už 1 dalyje nurodytą sumą (650 000 eurų). Jei Bendrijos laivais sužvejotas kiekis viršija kiekį, kuris atitinka dvigubą bendrą metinę sumą, suma už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokamos kitais metais.

5. 1 dalyje nurodyta finansinio įnašo išmoka už pirmuosius metus mokama ne vėliau kaip 2006 m. lapkričio 30 d., o už kitus metus – ne vėliau kaip 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. birželio 30 d.

6. Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, šio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Žaliojo Kyšulio valdžios institucijų kompetencija.

7. Finansinis įnašas yra pervedamas į Valstybės iždo sąskaitą Žaliojo Kyšulio valdžios institucijų paskirtoje finansinėje įstaigoje.

3 straipsnis Bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos – mokslinio pobūdžio posėdis

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Žaliojo Kyšulio vandenyse, vadovaudamosi JT MŽŪO Atsakingos žuvininkystės kodekse (AŽK) nustatytais principais ir įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų tarpusavio nediskriminavimo principu.

2. Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos sieks stebėti išteklių būklės raidą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje;

3. Kaip nustatyta susitarimo 4 straipsnyje, remdamosi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (TATAK) priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją, šalys konsultuojasi tarpusavyje susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje arba atitinkamais atvejais mokslinio pobūdžio posėdyje. Žaliasis Kyšulys, Bendrijai pritariant, gali priimti tausaus žuvininkystės išteklių, su kuriais susijusi Bendrijos laivų veikla, valdymo priemones.

4 straipsnis Žvejybos galimybių persvarstymas bendru sutarimu

1. 1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės bendru sutarimu gali būti padidintos, jei 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto mokslinio pobūdžio posėdžio išvadomis šis padidinimas nepaveiks tausaus Žaliojo Kyšulio išteklių valdymo. Tokiu atveju 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas yra didinamas proporcingai ir pro rata temporis . Tačiau bendra Europos bendrijos mokamo finansinio įnašo suma negali 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos viršyti daugiau nei dvigubai. Jei Bendrijos laivais sužvejoti kiekiai dvigubai viršija kiekį, atitinkantį persvarstytą bendrą metinę sumą, suma už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokamos kitais metais.

2. Ir priešingai, jei Šalys susitaria patvirtinti 1 straipsnyje nustatytų žvejybos galimybių sumažinimą, finansinis įnašas mažinamas proporcingai ir pro rata temporis .

3. Žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams taip pat gali būti abiejų šalių bendru sutarimu persvarstytas iš naujo, laikantis visų 3 straipsnyje nurodyto mokslinio pobūdžio posėdžio rekomendacijų dėl išteklių, kurie galėtų būti paveikti perskirsčius galimybes, valdymo. Šalys susitaria dėl atitinkamo finansinio įnašo koregavimo, jei to reikia perskirsčius žvejybos galimybes.

5 straipsnis Naujos žvejybos galimybės

1. Jei Bendrijos žvejybos laivai yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, prieš Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms išduodant leidimą, šalys konsultuojasi tarpusavyje. Atitinkamais atvejais šalys susitaria dėl tokioms naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir, jei reikia, iš dalies pakeičia šį protokolą ir jo priedą.

2. Šalys turėtų skatinti bandomąją žvejybą, ypač Žaliojo Kyšulio vandenyse esančių giliavandenių rūšių. Šiuo tikslu, vienai iš šalių paprašius, jos konsultuojasi tarpusavyje ir kiekvienu atveju atskirai nustato rūšis, sąlygas ir kitus reikiamus kriterijus.

Šalys vykdo bandomąją žvejybą, remdamosi kriterijais, dėl kurių abi šalys, jei reikia, sutarė administraciniu sprendimu. Bandomosios žvejybos leidimai turėtų būti skiriami daugiausia 6 mėnesiams.

Jei šalys nusprendžia, kad bandomosios žvejybos rezultatai teigiami, Žaliojo Kyšulio vyriausybė Bendrijos laivynui gali skirti naujų rūšių žvejybos galimybių, kurios galiotų iki šio protokolo galiojimo pabaigos. Šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas būtų atitinkamai padidintas.

6 straipsnis Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir persvarstymas dėl force majeure

1. Susidarius neįprastoms aplinkybėms, išskyrus gamtos reiškinius, kurios užkerta kelią žvejybos veiklai Žaliojo Kyšulio išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEE), Europos bendrija gali sustabdyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo mokėjimą, prieš tai abiems šalims pasikonsultavus tarpusavyje per du mėnesius nuo vienos iš šalių prašymo pateikimo ir su sąlyga, kad Europos bendrija mokėjimo sustabdymo metu jau yra pervedusi visą mokėtiną sumą.

2. Finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tik šalys, pasikonsultavusios tarpusavyje, bendru sutarimu nustato, kad žvejybos veiklai kelią užkirtusių aplinkybių nebėra ir (arba) kad padėtis yra tinkama žvejybos veiklai toliau vykdyti.

3. Pagal susitarimo 6 straipsnio sąlygas Bendrijos laivams išduotų licencijų galiojimo laikas yra pratęsiamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam buvo sustabdyta žvejybos veikla.

7 straipsnis Atsakingos žvejybos skatinimas Žaliojo Kyšulio vandenyse

1. Aštuoniasdešimt procentų (80 %) bendros 2 straipsnyje nustatyto finansinio įnašo sumos kasmet skiriama tausios ir atsakingos žvejybos skatinimo iniciatyvoms, priimtoms pagal Žaliojo Kyšulio vyriausybės nustatytą žvejybos sektoriaus politiką, remti ir įgyvendinti.

Žaliasis Kyšulys administruoja atitinkamą sumą, remdamasis abiejų šalių sutarimu nustatytais siektinais tikslais ir susijusiomis metinėmis ir daugiametėmis programomis.

2. Siekdamos įgyvendinti 1 dalies nuostatas, Bendrija ir Žaliasis Kyšulys susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje, įsigaliojus protokolui ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio protokolo įsigaliojimo, susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, pirmiausia įskaitant:

a) metines ir daugiametes gaires dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos finansinio įnašo procentinės dalies ir specialių išmokų 2007 m. iniciatyvoms panaudojimo;

b) metinius ir daugiamečius tikslus, kuriuos įgyvendinant būtų skatinama tausi ir atsakinga žvejyba, atsižvelgiant į Žaliojo Kyšulio nustatytus nacionalinės žvejybos politikos arba kitų sričių politikos, susijusios su atsakingos ir tausios žvejybos skatinimu arba turinčios jam poveikio, prioritetus;

c) kasmetinio rezultatų vertinimo kriterijus ir tvarką.

3. Siūlymus keisti daugiametę sektoriaus programą arba 2007 m. iniciatyvoms skirtų specialių sumų panaudojimą turi patvirtinti abi šalys jungtinėje komisijoje.

4. Žaliasis Kyšulys kasmet nusprendžia, kaip daugiametės programos įgyvendinimo tikslais bus paskirstyta 1 dalyje nurodyta finansinio įnašo dalis. Pirmaisiais protokolo galiojimo metais apie šį paskirstymą turi būti pranešta Bendrijai tuo metu, kai jungtinėje komisijoje patvirtinama daugiametė sektoriaus programa. Apie paskirstymą visais kitais metais Žaliasis Kyšulys Bendrijai praneša ne vėliau kaip prieš tai einančių protokolo galiojimo metų gegužės 1 d.

5. Europos bendrija gali prašyti šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo koregavimo, kad daugiametės sektoriaus programos įgyvendinimui skirtų lėšų faktinė suma būtų pritaikyta pagal šios programos įgyvendinimo rezultatus, jei kasmetinis šių rezultatų įvertinimas tai pagrindžia.

8 straipsnis Ginčai – protokolo taikymo sustabdymas

1. Šalių ginčai dėl šio protokolo nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo sprendžiami šalims konsultuojantis susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje, jei būtina, šaukiamas neeilinis posėdis.

2. Nepažeidžiant 9 straipsnio nuostatų, protokolo taikymas gali būti sustabdytas bet kurios šalies iniciatyva, jei nusprendžiama, kad tarp šalių kilęs ginčas yra rimtas ir jei jungtinėje komisijoje vykusiose konsultacijose, numatytose 1 dalyje, jis nebuvo išspręstas draugiškai.

3. Norėdama sustabdyti protokolo taikymą, suinteresuota šalis praneša raštu apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius nuo dienos, kurią turėtų būti sustabdytas protokolo taikymas.

4. Jei protokolo taikymas sustabdomas, šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Jei draugiškas sprendimas randamas, protokolą vėl pradedama taikyti ir finansinio įnašo suma yra proporcingai ir pro rata temporis sumažinama, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis Protokolo taikymo sustabdymas dėl nemokėjimo

Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, Bendrijai neatlikus 2 straipsnyje nurodytų mokėjimų, šio protokolo taikymas gali būti sustabdytas tokiomis sąlygomis:

a) Žaliojo Kyšulio kompetentingos valdžios institucijos Europos Komisijai praneša apie nesumokėjimą. Komisija atlieka būtinus patikrinimus ir, jei reikia, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo minėto pranešimo gavimo atlieka šį mokėjimą.

b) Jei mokėjimas nėra atliktas ir nėra pateiktas tinkamas nesumokėjimo pateisinimas iki šio protokolo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytų terminų, Žaliojo Kyšulio kompetentingos valdžios institucijos turi teisę sustabdyti protokolo taikymą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Europos Komisiją.

c) Protokolas vėl pradedamas taikyti, kai tik atliekamas atitinkamas mokėjimas.

10 straipsnis Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Pagal šį protokolą Žaliojo Kyšulio vandenyse veiklą vykdantiems Europos bendrijos žvejybos laivams yra taikomi Žaliajame Kyšulyje galiojantys teisės aktai, išskyrus, jei susitarime, šiame protokole ir jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

11 straipsnis Persvarstymo sąlyga

Šalys gali persvarstyti protokolo, priedo ir priedėlių nuostatas ir prireikus juos iš dalies pakeisti jų galiojimo laikotarpiu.

12 straipsnis Panaikinimas

Europos ekonominės bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo dėl žvejybos prie Žaliojo Kyšulio krantų priedas yra panaikinamas ir pakeičiamas šio protokolo priedu.

13 straipsnis Įsigaliojimas

1. Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja tą dieną, kurią šalys praneša viena kitai apie tam įsigaliojimui būtinų procedūrų užbaigimą.

2. Jie taikomi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

PRIEDAS

BENDRIJOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ŽALIOJO KYŠULIO ŽVEJYBOS ZONOJE SĄLYGOS

I SKYRIUS – PARAIšKų LICENCIJAI GAUTI TEIKIMO IR LICENCIJų IšDAVIMO FORMALUMAI

1 skirsnis Licencijų išdavimas

1. Žvejybos Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje licencija gali būti išduota tik reikalavimus atitinkantiems laivams, remiantis protokolu, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos ekonominės bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Žaliojo Kyšulio krantų 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d.

2. Kad laivas atitiktų reikalavimus, jo savininkui, kapitonui ir pačiam laivui negali būti uždrausta vykdyti žvejybos veiklą Žaliajame Kyšulyje. Jie negali būti padarę pažeidimų Žaliojo Kyšulio administracijos atžvilgiu, t. y. turi būti įvykdę visus įsipareigojimus, susijusius su žvejybos veikla Žaliajame Kyšulyje, vykdoma pagal su Bendrija sudarytus žvejybos susitarimus.

3. Licencijos prašantiems Bendrijos žvejybos laivams gali atstovauti Žaliajame Kyšulyje įsisteigęs agentas. Agento pavardė ir adresas nurodomi paraiškoje licencijai gauti. Laivams, prašantiems licencijos, kurioje numatoma teisė iškrauti laivo krovinį arba jį perkrauti į kitą laivą Žaliojo Kyšulio uoste, privalo atstovauti Žaliajame Kyšulyje įsisteigęs agentas.

4. Bendrijos kompetentingos institucijos už žvejybą atsakingai Žaliojo Kyšulio ministerijai pateikia paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip 15 dienų iki licencijos galiojimo pradžios, prašomos paraiškoje.

5. Paraiškos už žvejybą atsakingai ministerijai parengiamos pagal I priedelyje pateiktą formos pavyzdį.

6. Prie paraiškos licencijai gauti pridedami tokie dokumentai:

- įrodymas, kad buvo sumokėtas mokestis už licencijos galiojimo laikotarpį,

- jei pagal šį protokolą paraiška licencijai gauti pateikiama pirmą kartą, neseniai padaryta spalvota laivo nuotrauka, kurioje jis būtų esamos būklės ir nufotografuotas iš šono. Nuotrauka turi būti ne mažesnė kaip 15 cm x 10 cm,

- kiti dokumentai ar pažymėjimai, kurių reikalaujama, remiantis specialiomis nuostatomis, pagal šį Protokolą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.

7. Mokestis yra parvedamas į Žaliojo Kyšulio valdžios institucijų nurodytą sąskaitą pagal protokolo 2 straipsnio 6 dalį.

8. Į šį mokestį įskaitomi visi nacionaliniai ir vietiniai mokesčiai. Tačiau uosto, perkrovimo ir paslaugų mokesčiai į jį neįskaitomi.

9. Licencijos visiems laivams yra išduodamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai už žvejybą atsakinga Žaliojo Kyšulio ministerija gauna visus 6 punkte nurodytus dokumentus; jos laivų savininkams arba jų atstovams yra perduodamos per Europos Bendrijų Komisijos delegaciją Žaliajame Kyšulyje.

10. Jei licencijos pasirašymo metu Europos Komisijos delegacijos tarnybos nedirba, atitinkamais atvejais licencija yra perduodama tiesiogiai laivo agentui, o jos kopija nusiunčiama delegacijai.

11. Licencija išduodama konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiama.

12. Tačiau Europos Komisijai paprašius įrodytu force majeure atveju, vieno laivo licencija pakeičiama nauja kitam tokios pat kategorijos laivui skirta licencija, nemokant naujo mokesčio. Šiuo atveju, nustatant, ar reikia mokėti papildomai, sužvejoti kiekiai skaičiuojami atsižvelgiant į bendrą abiejų laivų sužvejotą kiekį.

13. Keičiamo laivo savininkas arba jo atstovas per Europos Komisijos delegaciją perduoda panaikintą licenciją už žvejybą atsakingai Žaliojo Kyšulio ministerijai.

14. Nauja licencija įsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas už žvejybą atsakingai Žaliojo Kyšulio ministerijai grąžina panaikintą licenciją. Europos Komisijos delegacija Žaliajame Kyšulyje informuojama apie licencijos perleidimą.

15. Licencija visą laiką turi būti laikoma laive. Tačiau, kai Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos gauna Europos Komisijos išsiųstą pranešimą apie atliktą mokėjimą, laivas yra įtraukiamas į laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą, išsiunčiamą už žvejybos kontrolę atsakingoms Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms. Kol bus atsiųsta pati licencija, šio sąrašo kopiją galima gauti faksu; kopija laikoma laive.

2 skirsnis Licencijavimo sąlygos – mokesčiai ir avansai

1. Licencijos galioja vienerius metus. Jos gali būti pratęstos.

2. Nustatytas mokestis tunus žvejojantiems seineriams ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams yra 35 eurai už Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotą toną, o kartinėmis ūdomis tunus žvejojantiems laivams – 25 eurai už Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotą toną.

3. Licencijos yra išduodamos, kai kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms pervedamos tokios nustatyto dydžio sumos:

- 3 950 eurų už vieną tunus žvejojantį seinerį suma (iš jų 100 eurų skiriama stebėtojų programai finansuoti), kuri atitinka mokesčius, mokėtinus už per metus sužvejotų 110 tonų toli migruojančių rūšių ir su jomis susijusių rūšių žuvų;

- 2 900 eurų už vieną ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantį laivą suma (iš jų 100 eurų skiriama stebėtojų programai finansuoti), kuri atitinka mokesčius, mokėtinus už per metus sužvejotų 80 tonų toli migruojančių rūšių ir su jomis susijusių rūšių žuvų;

- 500 eurų už vieną kartinėmis ūdomis tunus žvejojantį laivą suma (iš jų 100 eurų skiriama stebėtojų programai finansuoti), kuri atitinka mokesčius, mokėtinus už per metus sužvejotų 16 tonų toli migruojančių rūšių ir su jomis susijusių rūšių žuvų.

4. Galutinę už metus n mokėtinų mokesčių ataskaitą Europos Bendrijų Komisija parengia ne vėliau kaip iki n+1 metų liepos 31 d., remdamasi laivų savininkų parengtomis ir mokslo institutų, įgaliotų tikrinti valstybių narių sužvejotų kiekių duomenis, patvirtintomis sužvejotų kiekių deklaracijomis; minėti institutai – tai IRD ( Institut de Recherche pour le Développement ), IEO ( Instituto Español de Oceanografia ), IPIMAR ( Instituto de Investigação das Pescas e do Mar ) ir INDP ( l'Instituto Nacional de Desenvolvimento das Pescas du Cap Vert ) tarpininkaujant Europos Komisijos delegacijai.

5. Ataskaita tuo pat metu perduodama už žvejybą atsakingai Žaliojo Kyšulio ministerijai ir laivų savininkams patikrinti ir patvirtinti. Remdamosi tinkamai pagrįstais argumentais, Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ataskaitos perdavimo gali ją užginčyti. Nesutarimo atveju įsikiša jungtinė komisija. Jei iki nustatyto termino nepateikiama prieštaravimų, ataskaita priimama.

6. Papildomus mokėjimus laivų savininkai Žaliojo Kyšulio nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms į šio skyriaus 1 skirsnio 7 dalyje nuodytą sąskaitą perveda ne vėliau kaip kitų metų rugsėjo 30 d.

7. Jeigu galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už šio skirsnio 3 punkte nurodytą avanso sumą, laivo savininkui likutis negrąžinamas.

II SKYRIUS – ŽVEJYBOS ZONOS

1. Bendrijos laivai gali vykdyti žvejybos veiklą šiose zonose:

- už 12 jūrmylių nuo bazinių linijų.

III SKYRIUS – SUžVEJOTų KIEKIų DEKLARAVIMO TVARKA

1. Šiame priede Bendrijos laivo reiso trukmė apibrėžiama taip:

- laikotarpis nuo įplaukimo į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos;

- laikotarpis nuo įplaukimo į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną iki laivo iškrovimo į kitą laivą;

- arba laikotarpis nuo įplaukimo į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną iki laivo iškrovimo Žaliajame Kyšulyje;

2. Laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti Žaliojo Kyšulio vandenyse, už žvejybą atsakingai Žaliojo Kyšulio ministerijai praneša apie sužvejotus kiekius, kad ši valdžios institucija galėtų kontroliuoti sužvejojamus kiekius, kuriuos patvirtina kompetentingi mokslo institutai pagal šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 4 punkte nurodytą procedūrą. Pranešimo apie sužvejotus kiekius taisyklės yra tokios:

2.1 Vienerių metų licencijos galiojimo laikotarpiu, kaip nurodyta I skyriaus 2 skirsnio 1 dalyje, deklaracijose nurodomi kiekvieno laivo reiso metu sužvejoti kiekiai. Popieriuje spausdinti deklaracijų originalai perduodami už žvejybą atsakingai Žaliojo Kyšulio ministerijai per 30 dienų nuo paskutinio minėto laikotarpio reiso pabaigos. Kopijos elektroniniu būdu arba faksu tuo pat metu išsiunčiamos vėliavos valstybei narei ir už žvejybą atsakingai Žaliojo Kyšulio ministerijai.

2.2 Laivai deklaruoja sužvejotus kiekius, naudodami atitinkamą formą laivo žurnale pagal 2 priedėlyje pateiktą pavyzdį. Pildant laivo žurnalą už laikotarpius, kuriais laivas nebuvo (pakrantės valstybės) vandenyse, reikia pažymėti „Ne Žaliojo Kyšulio IEZ“.

2.3 Formos pildomos įskaitomai didžiosiomis raidėmis, jas pasirašo laivo kapitonas arba jo teisinis atstovas.

3. Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, žaliojo Kyšulio vyriausybė pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio laivo licencijos galiojimą, kol bus atlikti formalumai ir laivo savininkui skirta Žaliajame Kyšulyje galiojančiuose teisės aktuose numatyta bauda. Apie tai pranešama vėliavos valstybei narei ir Europos Komisijai.

IV SKYRIUS – IšKROVIMAS

Šalys bendradarbiauja siekdamos pagerinti perkrovimo ir iškrovimo Žaliojo Kyšulio uostuose galimybes.

1. Iškrovimai:

Bendrijos tunų žvejybos laivams, savanoriškai iškraunantiems sužvejotus kiekius Žaliojo Kyšulio uoste, suteikiama priedo I skyriaus 2 skirsnio 2 dalyje nurodytas mokestis sumažinamas 5 eurais už iškrautą toną.

Jei žuvininkystės produktai parduodami Žaliojo Kyšulio perdirbimo įmonei, mokestis sumažinamas dar 5 eurais už toną.

Šis mechanizmas bus taikomas visiems Bendrijos laivams nuo pirmųjų šio protokolo galiojimo metų, neviršijant 50 % galutinėje sužvejotų kiekių ataskaitoje (nurodytoje Priedo III skyriuje) nurodytų sužvejotų kiekių.

2. Iškrauto arba perkrauto kiekio tonomis kontrolės taisyklės bus apibrėžtos pirmajame jungtinės komisijos posėdyje.

3. Įvertinimas:

Finansinių paskatų lygis ir didžiausias galutinės sugautų kiekių ataskaitos procentas bus nustatytas jungtinėje komisijoje, priklausomai nuo atitinkamais metais iškrautų kiekių socialinio ekonominio poveikio.

V SKYRIUS – JūREIVIų PRIėMIMAS į LAIVą

1. Tunus žvejojančių seinerių ir ilgosiomis paviršiaus ūdomis žvejojančių laivų savininkai AKR šalių, įskaitant Žaliojo Kyšulio, piliečius samdo pagal šias sąlygas ir apribojimus:

- tunus žvejojančių seinerių laivyne tunų žvejybos Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sezonu į laivus priimami mažiausiai šeši AKR šalių jūreiviai,

- kartinėmis ūdomis tunus žvejojančiame laivyne tunų žvejybos Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sezonu į laivus priimami mažiausiai trys AKR šalių jūreiviai,

- ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančiame laivyne tunų žvejybos Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sezonu į laivus priimami mažiausiai keturi AKR šalių jūreiviai.

2. Laivų savininkai stengiasi priimti papildomų Žaliojo Kyšulio jūreivių.

3. Laivų savininkai jūreivius į savo laivus laisvai pasirenka iš AKR šalių, įskaitant Žaliąjį Kyšulį, kompetentingų valdžios institucijų pateikto sąrašo.

4. Jei su Žaliojo Kyšulio piliečiais pasirašoma darbo sutartis pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, laivo savininkas arba jo atstovas Žaliojo Kyšulio kompetentingai valdžios institucijai praneša į jo laivą priimtų jūreivių vardus ir pavardes, nurodydamas jų pareigas įguloje.

5. Į Bendrijos žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir veiksmingu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

6. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sudarytas Žaliojo Kyšulio jūrininkų darbo sutartis, kurių kopijas gauna jas pasirašę asmenys, sudaro laivų savininkų agentas (-ai) ir jūreiviai bei (arba) jų profesinės sąjungos arba atstovai, pasitarus su Žaliojo Kyšulio jūrų reikalų institucija. Šios sutartys užtikrina jūreiviams jiems taikomas socialines garantijas, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

7. Atlyginimą jūreiviams moka laivo savininkas. Atlyginimas yra nustatomas prieš išduodant licenciją bendru laivo savininko arba jo atstovo ir atitinkamų AKR šalių valdžios institucijų sutarimu. Tačiau, vietos jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės, nei taikomos Žaliojo Kyšulio laivų įguloms, ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

8. Visi Bendrijos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas yra savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

9. Tačiau, jei AKR šalių jūreiviai į laivą nepriimami dėl 8 punkte nenurodytų priežasčių, atitinkamo Bendrijos laivo savininkas privalo sumokėti nustatyto dydžio 20 eurų sumą už kiekvieną reiso į atitinkamos AKR šalies vandenis dieną. Ši suma yra sumokama ne vėliau kaip iki šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 6 punkte nurodyto termino.

10. Šios lėšos yra skiriamos vietos jūreiviams žvejams apmokyti ir yra pervedamos į atitinkamos AKR šalies valdžios institucijų nurodytą sąskaitą.

VI SKYRIUS – TECHNINėS PRIEMONėS

Laivai turi laikytis TATAK priimtų priemonių ir rekomendacijų regionui dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų priemonių.

VII SKYRIUS – STEBėTOJAI

1. Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti Žaliojo Kyšulio vandenyse, priima kompetentingos regioninės žvejybos organizacijos (RŽO) paskirtus stebėtojus toliau nurodytomis sąlygomis.

1.1 RŽO paprašius, Bendrijos laivai priima jos paskirtą stebėtoją, kurio užduotis – tikrinti žaliojo Kyšulio vandenyse sužvejotus kiekius.

1.2 Kompetentinga RŽO sudaro laivų, į kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, ir į laivus paskirtų stebėtojų sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Europos Komisijai sąrašai pateikiami, tik juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3 Kompetentinga RŽO laivų savininkams arba jų atstovams praneša laivui paskirto stebėtojo vardą ir pavardę tuo metu, kai išduodama licencija arba ne vėliau kaip 15 dienų prieš numatytą stebėtojo priėmimo į laivą datą.

2. Stebėtojas laive būna vieną reisą. Tačiau, kompetentingai RŽO aiškiai paprašius, stebėtojas laive gali būti kelis reisus, priklausomai nuo konkrečiam laivui numatytos vidutinės reiso trukmės. Kompetentinga RŽO tokį prašymą pateikia, kai pranešami konkrečiam laivui paskirto stebėtojo vardas ir pavardė.

3. Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir kompetentinga RŽO.

4. Stebėtojas į laivą įlipa laivo savininko pasirinktame uoste pirmojo reiso Žaliojo Kyšulio vandenyse pradžioje, po to, kai yra praneštas paskirtų laivų sąrašas.

5. Atitinkamų laivų savininkai per dvi savaites, ir įspėję apie tai prieš dešimt dienų, praneša datas ir regiono uostus, kuriuose numatė priimti stebėtojus.

6. Jei stebėtojas į laivą priimamas regionui nepriklausančioje šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra stebėtojas iš regiono, išplaukia iš regioninės žvejybos zonos, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų sugrįžti į regioną, o išlaidas padengia laivo savininkas.

7. Jeigu stebėtojas nepasirodo sutartu laiku ir sutartoje vietoje per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

8. Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Jis atlieka tokias užduotis:

8.1 stebi laivų žvejybos veiklą;

8.2 tikrina žvejybos operacijas vykdančių laivų padėtį;

8.3 atlieka biologinių mėginių ėmimo operacijas pagal mokslo programas,

8.4 registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

8.5 tikrina į laivo žurnalą įrašytus Žaliojo Kyšulio žvejybos vandenyse sužvejotų kiekių duomenis;

8.6 tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina į jūrą išmetamų pardavimui tinkamų žuvų rūšių kiekį;

8.7 laivui vykdant veiklą Žaliojo Kyšulio vandenyse, kartą per savaitę tinkamomis priemonėmis (radijo bangomis, faksu arba elektroniniu būdu) praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančiu sužvejotus kiekius ir priegaudą.

9. Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

10. Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti užduotis.

11. Būdamas laive, stebėtojas:

11.1 privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog sąlygos, pagal kurias jis priimamas į laivą, ir jo buvimas laive nenutrauktų žvejybos operacijų ir netrukdytų jų vykdyti,

11.2 privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą, bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo,

12. Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išvykdamas iš laivo, stebėtojas parengia veiklos ataskaitą, kuri yra perduodama kompetentingai RŽO, o jos kopija – laivo kapitonui.

13. Laivų savininkai padengia stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas. Apgyvendinimo ir maitinimo sąlygos yra tokios pat kaip pareigūnų ir atitinka praktines laivo galimybes.

14. Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka kompetentinga RŽO.

15. Šalys kuo skubiau konsultuojasi tarpusavyje ir su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis dėl regionų stebėtojų sistemos nustatymo ir kompetentingos regioninės žvejybos organizacijos parinkimo. Kol įgyvendinama regionų stebėtojų sistema, laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti Žaliojo Kyšulio vandenyse, vietoj regiono stebėtojų priima stebėtojus, paskirtus kompetentingų Žaliojo Kyšulio valdžios institucijų pagal pirmiau nurodytas taisykles.

VIII SKYRIUS – KONTROLė

1. Europos bendrija atnaujina jos turimą laivų, kuriems pagal šio protokolo nuostatas yra išduota žvejybos licencija, sąrašą. Šis sąrašas, jį sudarius ir kaskart atnaujinus, yra perduodamas už žvejybos kontrolę atsakingoms Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms.

2. Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos:

2.1 Bendrijos laivai ne vėliau kaip prieš 3 valandas praneša kompetentingoms Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms apie savo ketinimą įplaukti į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną arba iš jos išplaukti. Jie taip pat deklaruoja laive esančius sužvejotus kiekius ir žuvų rūšis.

2.2 Pranešdami apie išplaukimą, laivai nurodo ir savo buvimo vietą. Pageidautina, kad šie pranešimai būtų siunčiami faksu, o jei laive jo nėra, perduodami radijo bangomis ir elektroniniu paštu.

2.3 Nustačius, kad laivas žvejoja apie tai nepranešęs Žaliojo Kyšulio kompetentingai valdžios institucijai, laikoma, kad jis įvykdė pažeidimą.

2.4 Fakso ir telefono numeriai bei el. pašto adresas taip pat pateikiami žvejybos licencijos išdavimo metu.

3. Kontrolės procedūros

3.1 Žaliojo Kyšulio vandenyse žvejojančių Bendrijos laivų kapitonai sudaro galimybę ir padeda Žaliojo Kyšulio pareigūnams, įgaliotiems atlikti žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę, patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

3.2. Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina užduotims atlikti.

3.3. Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui įteikiama pažyma.

4. Kontrolė naudojant palydovinį ryšį

4.1 Pagal šį susitarimą žvejojantys Bendrijos laivai bus stebimi naudojant palydovinį ryšį, laikantis nuostatų, kurios bus priimtos pirmaisiais protokolo galiojimo metais. Šios nuostatos įsigalios dešimtą dieną po to, kai Žaliojo Kyšulio vyriausybė Europos bendrijos delegacijai Žaliajame Kyšulyje praneš, kad pradėjo veikti už Žaliojo Kyšulio žvejybos laivų kontrolę naudojant palydovinį ryšį atsakinga institucija.

5. Laivo sulaikymas apžiūrai

5.1 Žaliojo Kyšulio kompetentingos valdžios institucijos ne vėliau, kaip per 24 valandas informuoja Europos Komisiją ir vėliavos valstybę apie Bendrijos laivo sulaikymą apžiūrai ir jam taikomas sankcijas Žaliojo Kyšulio žvejybos vandenyse.

5.2 Vėliavos valstybė ir Europos Komisija tuo pat metu gauna trumpą aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių laivas buvo sulaikytas apžiūrai, ataskaitą.

6. Laivo sulaikymo apžiūrai protokolas

6.1 Laivo kapitonas turi pasirašyti Žaliojo Kyšulio kompetentingos valdžios institucijos surašytą protokolą.

6.2 Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, dėl kurio jis kaltinamas.

6.3 Kapitonas turi nuplukdyti laivą į Žaliojo Kyšulio valdžios institucijų nurodytą uostą. Jei pažeidimas nedidelis, Žaliojo Kyšulio kompetentinga valdžios institucija gali leisti sulaikytam laivui tęsti žvejybos veiklą.

7. Suderinimo posėdis laivo sulaikymo atveju

7.1 Prieš nusprendžiant imtis kokių nors priemonių laivo kapitono ar įgulos atžvilgiu, ar veiksmų dėl laivo krovinio ir įrangos, išskyrus veiksmus, būtinus išsaugoti įtariamo pažeidimo įrodymams, per vieną darbo dieną nuo pirmiau minėtos informacijos gavimo sušaukiamas Europos Komisijos ir Žaliojo Kyšulio kompetentingų valdžios institucijų suderinimo posėdis, kuriame, esant galimybei, dalyvauja atitinkamos valstybės narės atstovas.

7.2 Siderinimo posėdyje šalys pasikeičia naudingais dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo atstovui pranešami suderinimo posėdžio rezultatai ir galimos priemonės, sąlygotos laivo apžiūros.

8. Laivo sulaikymo apžiūrai reguliavimas

8.1. Prieš pradedant teismo procedūrą, dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti taikant kompromiso procedūrą. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laivo sulaikymo apžiūrai.

8.2. Jei taikoma kompromiso procedūra, mokėtina baudos suma yra nustatoma, remiantis Žaliojo Kyšulio teisės aktais.

8.3. Jei nepavykta susitarti kompromiso būdu ir atvejį toliau nagrinėja kompetentinga Žaliojo Kyšulio teismo institucija, laivo savininkas Žaliojo Kyšulio kompetentingų valdžios institucijų paskirtam bankui pateikia banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į laivo sulaikymo apžiūrai sąnaudas ir į baudų sumą bei dėl pažeidimo kaltos pusės mokamas kompensacijas.

8.4. Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei procedūra baigiama be nuteisimo. Jei teismo sprendimu skiriama bauda yra mažesnė už banko užstatą, Žaliojo Kyšulio kompetentingos valdžios institucijos grąžina jo skirtumą.

8.5. Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

- jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai;

- arba, jei pateikiamas 8.3 punkte nurodytas banko užstatas ir kompetentingos Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos jį priima, laukiant teismo procedūros pabaigos.

9. Perkrovimas iš laivo į laivą

9.1 Bendrijos laivai, pageidaujantys perkrauti sužvejotus kiekius Žaliojo Kyšulio vandenyse, šią operaciją atlieka Žaliojo Kyšulio uostų akvatorijose.

9.2. Tokių laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas turi Žaliojo Kyšulio kompetentingoms valdžios institucijoms pateikti tokią informaciją:

- perkrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus;

- krovininio laivo pavadinimą;

- perkraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis);

- perkrovimo datą;

- laivo, į kurį perkraunama, sanitarinį pažymėjimą.

9.3. Perkrovimas laikomas išvykimu iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos. Todėl laivai Žaliojo Kyšulio kompetentingoms valdžios institucijoms turi pateikti sužvejotų kiekių deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimus tęsti žvejybą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

9.4. Pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos sužvejotų kiekių iškrovimo operacijos Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje yra draudžiamos. Už šios nuostatos pažeidimą taikomos galiojančiuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose numatytos sankcijos.

10. Laivų, atliekančių iškrovimo ir perkrovimo operacijas Žaliojo Kyšulio uoste, kapitonai sudaro galimybes ir palengvina sąlygas Žaliojo Kyšulio inspektoriams atlikti šių operacijų kontrolę. Atlikus patikrinimą ir kontrolę uoste, laivo kapitonui įteikiama pažyma.

PRIEDėLIAI

1. Paraiškos licencijai gauti forma

2. TATAK laivo žurnalas

3. Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos koordinatės (pateikia Žaliojo kyšulio valdžios institucijos prieš įsigaliojant susitarimui ir LSS protokolui).

1 priedėlis

ŽUVININKYSTĖS MINISTERIJA

Paraiška licencijai užsienio pramoninės žvejybos laivui gauti:

1. Laivo savininko vardas, pavardė:

2. Laivo savininko adresas:

3. Laivo savininko atstovo arba vietinio agento vardas, pavardė:

4. Laivo savininko atstovo arba vietinio agento adresas:

5. Kapitono vardas, pavardė:

6. Laivo pavadinimas:

7. Registracijos numeris:

8. Laivo pastatymo data ir vieta:

9. Vėliavos valstybė:

10. Laivo įregistravimo uostas:

11. Laivo įrangos sumontavimo uostas:

12. Bendras ilgis:

13. Plotis:

14. Laivo talpa registrinėmis tonomis:

15. Grynoji laivo talpa registrinėmis tonomis:

16. Talpyklos tūris:

17. Šaldymo ir užšaldymo pajėgumas:

18. Variklio tipas ir galingumas:

19. Žvejybos įrankiai:

20. Jūreivių skaičius:

21. Pranešimų sistema:

22. Radijo šaukinys:

23. Atpažinimo požymiai:

24. Numatytos žvejybos operacijos:

25. Sužvejotų kiekių iškrovimo vieta:

26. Žvejybos zonos:

27. Žvejojamos rūšys:

28. Galiojimo laikas:

29. Specialios sąlygos:

30. Kita pareiškėjo veikla Žaliajame Kyšulyje:

Žuvininkystės generalinio direktorato nuomonė:

Žuvininkystės, žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos pastabos:

2 priedėlis

TATAK LAIVO ŽURNALAS TUNŲ ŽVEJYBAI |

Ilgoji ūda Gyvas jaukas Gaubiamasis tinklas Tralas (Kita) |

Vėliavos šalis: ……………..……………………………………………………........................... | Grynoji laivo talpa registrinėmis tonomis: ..........................……………………………………………........ |

Registracijos numeris: ……………………………………………………………….................................. | Kapitonas: ………………..............……………………………………….... |

Laivo savininkas: ..............………………………………………………………….......................... | Įgulos narių skaičius: ….……………………..…………………………........................ |

Adresas: ………………………………………………………………………….... | Įrašo data: …………….......…………………………………...... |

(Duomenis įrašęs asmuo): | Dienų jūroje skaičius: | Žvejybos dienų skaičius: Žvejybos įrankių panaudojimų skaičius: | Reiso numeris: |

Data | Žvejybos rajonas | Vandens paviršiaus temperatūra (ºC) | Žvejybos pastanga Panaudotų kabliukų skaičius | (Sužvejoti kiekiai) | Isco usado na pesca (Naudotas jaukas) |

1 – Pildykite vieną lentelę per mėnesį ir vieną eilutę per dieną. | 3 – „Diena“ – tai diena, kurią buvo panaudota ūda. | 5 - Apatinė eilutė (Iškrautų žuvų svoris) užpildoma tik reiso pabaigoje. Turėtų būti įrašytas tikrasis svoris, užfiksuotas iškrovimo metu. |

2 – Kiekvieno reiso pabaigoje nusiųskite žurnalo kopiją savo korespondentui arba TATAK, Calle Corazón de María, 8, 28002 Madrid. España. | 4 – Langelyje „Žvejybos rajonas“ nurodykite laivo padėties duomenis. Nurodydami laiką, suapvalinkite iki minučių. Nepamirškite pažymėti Š/P ir R/V. | 6 – Visa ataskaitoje pateikta informacija yra griežtai konfidenciali. |

Protokolas (LSS)

nustatantis Bendrijos žvejybos laivų, žvejojančių Žaliojo Kyšulio IEZ, stebėjimo naudojant palydovinį ryšį nuostatas

1. Šio protokolo nuostatos papildo protokolą, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos partnerystės susitarime dėl žvejybos prie Žaliojo Kyšulio krantų 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d., ir yra taikomas, laikantis priedo VII skyriaus „Kontrolė“ 4.1 punkto nuostatų.

2. Visi žvejybos laivai, kurių bendras ilgis daugiau kaip 15 metrų, žvejojantys pagal EB – Žaliojo Kyšulio susitarimą, Žaliojo Kyšulio IEZ bus stebimi naudojant palydovinį ryšį.

Tam, kad laivus būtų galima stebėti naudojant palydovinį ryšį, Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos perduoda Bendrijai Žaliojo Kyšulio IEZ koordinates (platumos ir ilgumos).

Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos perduoda šiuos duomenis elektronine forma, išreikštus dešimtainiais laipsniais (WGS 84).

3. Šalys pasikeis informacija apie X.25 adresus ir kontrolės centrų keitimosi informacija elektroniniu būdu reikalavimus, laikantis 5 ir 7 punktuose nustatytų sąlygų. Į šią informaciją kiek įmanoma bus įtraukti vardai ir pavardės, telefonų, teleksų ir faksų numeriai bei elektroninio pašto adresai (internetas arba X.400), kuriuos kontrolės centrai galės naudoti keisdamiesi bendrais pranešimais.

4. Laivo buvimo vieta nustatoma ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinumo intervalu.

5. Jei laivas, žvejojantis pagal Susitarimą ir pagal Bendrijos teisės aktus stebimas naudojant palydovinį ryšį, įplaukia į Žaliojo Kyšulio IEZ, vėliavos valstybės kontrolės centras nedelsdamas kas 3 valandas siunčia Žaliojo Kyšulio žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC – angl. FMC ) laivo buvimo vietos ataskaitas (laivo identifikaciniai duomenys, ilguma, platuma, kryptis ir greitis). Šie pranešimai laikomi buvimo vietos ataskaitomis.

6. 5 punkte minimi pranešimai yra perduodami elektroniniu būdu naudojant X.25 formatą arba bet kurį kitą saugų protokolą. Šie pranešimai pateikiami faktiniu laiku, laikantis II lentelėje nurodytų formatų.

7. Jei patiriama techninių trukdžių arba gedimų, kurie paveikia žvejybos laive įmontuotą nuolatinio stebėjimo naudojant palydovinį ryšį prietaisą, laivo kapitonas laiku faksu vėliavos valstybės kontrolės centrui ir Žaliojo Kyšulio ŽSC perduoda 5 punkte nurodytą informaciją. Šiomis aplinkybėmis kas 9 valandas būtina siųsti bendrą buvimo vietos ataskaitą. Į šią bendrą buvimo vietos ataskaitą įtraukiamos kas tris valandas kapitono užregistruotos buvimo vietos ataskaitos, nurodytos 5 punkte.

Vėliavos valstybės kontrolės centras šiuos pranešimus nusiunčia Žaliojo Kyšulio ŽSC. Sugedusi įranga turi būti pataisyta arba pakeista kita ne vėliau kaip per 1 mėnesį. Šiam terminui praėjus, laivas turi išplaukti iš Žaliojo Kyšulio IEZ.

8. Vėliavos valstybių kontrolės centrai stebi savo laivų judėjimą Žaliojo Kyšulio vandenyse. Jei laivai nėra stebimi nustatytomis sąlygomis, apie šį faktą nedelsiant informuojamas Žaliojo Kyšulio ŽSC ir taikoma 7 punkte numatyta procedūra.

9. Jei Žaliojo Kyšulio ŽSC nustato, kad vėliavos valstybė neteikia 5 punkte nurodytos informacijos, apie tai nedelsiant informuojamos Europos Komisijos kompetetingos tarnybos.

10. Stebėjimo duomenys pagal šias nuostatas kitai šaliai bus suteikiami tik Žaliojo Kyšulio valdžios institucijų vykdomo Bendrijos laivyno, žvejojančio pagal EB – Žaliojo Kyšulio susitarimą, kontrolės ir stebėjimo tikslais.

11. Stebėjimo naudojant palydovinį ryšį sistemos programinė ir techninė įranga turi būti patikimos, apsaugotos nuo padėties buvimo vietos klastojimo ir negali būti valdomos rankiniu būdu.

Sistema turi būti visiškai automatizuota ir nuolat veikianti nepriklausomai nuo aplinkos ar klimato sąlygų. Draudžiama stebėjimo naudojant palydovinį ryšį sistemą sunaikinti, sugadinti, išjungti ar sukelti jos trikdžius.

Laivų kapitonai užtikrina, kad:

- duomenys nėra pakeisti,

- stebėjimo naudojant palydovinį ryšį sistemos antenos(-ų) veikimui niekas netrukdo,

- nenutrūkęs stebėjimo naudojant palydovinį ryšį įrangos elektros maitinimas,

- stebėjimo naudojant palydovinį ryšį įranga neišmontuota.

12. Šalys susitaria, jei kita šalis paprašo, keistis informacija apie stebėjimo naudojant palydovinį ryšį įrangą, siekdamos užtikrinti, kad visos įrangos dalys visapusiškai atitinka kitos šalies reikalavimus, kai taikomos šios nuostatos.

13. Bet koks dėl šių nuostatų aiškinimo ar taikymo kylantis ginčas sprendžiamas šalims konsultuojantis tarpusavyje susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje.

14. Šalys susitaria, kad, jei reikia, šios nuostatos gali būti persvarstytos.

LSS PRANEŠIMŲ PERDAVIMAS ŽALIAJAM KYŠULIUI

BUVIMO VIETOS ATASKAITA

Duomenys | Kodas | Privaloma (O)/Neprivaloma (F) | Pastabos |

Registravimo pradžia | SR | O | Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia |

Gavėjas | AD | O | Duomenys, susiję su pranešimu – gavėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas |

Siuntėjas | LT | O | Duomenys, susiję su pranešimu – siuntėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas |

Vėliavos valstybė | FS | F |

Pranešimo tipas | TM | O | Duomenys, susiję su pranešimu – pranešimo tipas „POS“ |

Radijo šaukinys | RC | O | Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys |

Susitariančios šalies vidaus kodo numeris | IR | F | Duomenys, susiję su laivu – susitarimo šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir numeris) |

Išorės registravimo numeris: | XR | O | Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto |

Platuma | LA | O | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis Š/P DD MM (WG-S84) |

Ilguma | LO | O | Duomenys, suiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis R/V DD MM (WGS-84) |

Kursas | CO | O | Laivo kursas 360° skalėje |

Greitis | SP | O | Laivo greitis 0,1 mazgo tikslumu |

Data | DA | O | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMM/MM/DD) |

Valanda | TI | O | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo valanda UTC (VVMM) |

Registravimo pabaiga | ER | O | Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pabaiga |

Šriftas: ISO 8859.1

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

- dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas rašomi perdavimo pradžioje,

- viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys.

Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

ŽALIOJO KYŠULIO IEZ RIBOS

IEZ KOORDINATĖS

ŽALIOJO KYŠULIO ŽSC KOORDINATĖS

ŽSC pavadinimas:

LSS tel. :

LSS faksas:

LSS el. paštas:

DSPG tel.:

DSPG faksas:

X25 adresas =

Pranešimas apie įplaukimą, išplaukimą:

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Tarybos reglamento pasiūlymas dėl Europos ekonominės bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo.

VEIKLA PAGRĮSTO VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

11. Žvejyba

1103. Tarptautiniai žvejybos susitarimai

BIUDŽETO EILUTĖS

Biudžeto eilutės:

110301 : „Tarptautiniai susitarimai žvejybos srityje“

11010404 : „Tarptautiniai žvejybos susitarimai: administracinės išlaidos“

3.2 Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Protokolo, pridėto prie EB ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos susitarimo galiojimo laikas baigėsi 2005 m. birželio 30 d. Naujas protokolas sudarytas penkeriems metams nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

Protokole nustatomas finansinis įnašas ir Bendrijos laivų žvejybos kategorijos bei sąlygos Žaliojo Kyšulio žvejybos zonose.

3.3 Biudžetinės charakteristikos ( jei reikia, įterpti eilučių ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | FP antraštė |

11.0301 | PI | DIF[2] | NE | NE | NE | Nr. 4 |

11.010404 | PI | NDIF[3] | NE | NE | NE | Nr. 4 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1 Finansiniai ištekliai

4.1.1 Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (keturių dešimtųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai | n + 1 | n +2 | n + +3 | n + +4 | Iš viso |

Veiklos išlaidos[4] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a min. a maks. | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 1,925 3,25 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b min. b maks. | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 1,925 3,25 |

Administracinės išlaidos, neviršijančios orientacinės sumos[5] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | 0.04 | 0.04 |

BENDRA ORIENTACINĖ SUMA |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c min. a+c maks. | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,425 0,69 | 1,965 3,29 |

Mokėjimų asignavimai | b+c min. b+c maks. | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,385 0,65 | 0,425 0,69 | 1,965 3,29 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administravimo išlaidos[6] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,297 |

Administravimo išlaidos, nepriskiriamos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | e | 0,0215 | 0,0215 | 0,0215 | 0,0215 | 0,0215 | 0,1075 |

Bendra orientacinė intervencijos finansinių išlaidų suma

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ (ĮA) įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | 0,4659 0,7309 | 0,4659 0,7309 | 0,4659 0,7309 | 0,4659 0,7309 | 0,5059 0,7709 | 2,3695 3,6945 |

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ (MA) įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | 0,4659 0,7309 | 0,4659 0,7309 | 0,4659 0,7309 | 0,4659 0,7309 | 0,5059 0,7709 | 2,3695 3,6945 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą: bendro finansavimo nėra.

Mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n +1 | N +2 | n +3 | n+ 4 | Iš viso |

F |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2 Suderinamumas su finansinėmis programomis:

X Pasiūlymas atitinka esamas finansines programas.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti tarpinstitucinio susitarimo[7] nuostatas (t. y. panaudoti lankstumo priemonę arba pertvarkyti finansinę perspektyvą).

4.1.3 Finansinis poveikis pajamoms:

X Kovos su sukčiavimu priemonės išsami informacija apie išteklius

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Pastaba: Visa išsami su įtakos pajamoms skaičiavimo metodais susijusi informacija ir pastabos turėtų būti pateiktos atskirame priede.

Mln. EUR (vienos dešimtosios tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Biudžeto eilutė | Pajamos | [n metai] | [n+1] | [n+2] | [n+3] |

a) pajamos, išreikštos absoliučiais skaičiais |

b) pajamų pokytis | ( |

(Nurodyti kiekvieną naudojamą biudžeto eilutę. Jei įtakojama daugiau nei viena biudžeto eilutė, lentelėje pridėti reikiamą eilučių skaičių.)

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinus ir išorės darbuotojus) – išsamią informaciją žr. 8.2.1. punkte.

Poreikiai metams | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 0,55 | 0,55 | 0,55 | 0,55 | 0,55 |

5. CHARAKTERISTIKOS IR TIKSLAI

5.1 Poreikis, kurį reikia patenkinti per trumpą ar ilgą laikotarpį.

Buvusio protokolo, pridėto prie EB ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos susitarimo galiojimo laikas baigėsi 2005 m. birželio 30 d. Naujas protokolas galioja 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 30 d.

Pagrindinis naujojo partnerystės susitarimo tikslas – sustiprinti Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų užmegzti partnerystės ryšiai plėtojant tausios žvejybos politiką ir atsakingai naudojant žuvininkystės išteklius Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje. Pagrindiniai naujo protokolo elementai:

- Žvejybos galimybės: 25 tunus žvejojančių seinerių šaldiklių, 11 kartinėmis ūdomis tunus žvejojančių laivų ir 48 dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų (28 % mažiau, nei pagal buvusį protokolą) žvejybos galimybės paskirstomos taip (remiamasi buvusio protokolo paskirstymo būdu, valstybių narių paraiškomis ir kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos kategorijos galimybių panaudojimo praeityje rodikliais):

( tunus žvejojantys seineriai: Prancūzija: 13, Ispanija: 12

( kartinėmis ūdomis tunus žvejojantys laivai: Prancūzija: 4, Ispanija: 7

( ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: Ispanija: 41, Portugalija: 7

- Metinis orientacinis kiekis tonomis: 5 000 tonų tunų (29 % mažiau nei pagal buvusį protokolą)

- Metinis finansinis įnašas: 385 000 EUR.

- Laivų savininkų mokami avansai ir mokesčiai : Seinerių ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų savininkai moka 35 eurus (25 eurai pagal buvusį protokolą) už Žaliojo Kyšulio zonoje sužvejotą tunų toną. Kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų savininkams paliekamas 25 eurų mokestis dėl smulkaus pobūdžio žvejybos. Metiniai avansai sudaro 3 950 eurų vienam tunus žvejojančiam seineriui, 500 eurų vienam kartinėmis ūdomis tunus žvejojančiam laivui ir 2 900 eurų vienam ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančiam laivui (atitinkamai +38 %, +25 % ir +38 %).

5.2 Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija.

Naujas žvejybos partnerystės susitarimas (ŽPS) yra svarbus, nes, jei Bendrija neįsikiš, paplis privatūs susitarimai, o jie negarantuoja tausios žvejybos. Bendrija taip pat tikisi, kad pasirašiusi ŽPS, Žaliojo Kyšulio Respublika bendradarbiaus su Bendrija regioninėse organizacijose, pvz., tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (TATAK), kovojant su neteisėta žvejyba ir siekiant tinkamo toli migruojančių rūšių išteklių valdymo. Be to, protokole numatoma finansinė paskata už iškrovimą Žaliojo Kyšulio uostuose ir taip spartinamos persitvarkymo struktūros Žaliajame Kyšulyje. Žvejybos susitarimu taip pat užtikrinama Žaliojo Kyšulio žvejybos sektoriaus politikos finansinių išteklių dalis.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu (ABM)

Derybos dėl žvejybos susitarimų ir jų sudarymas su trečiosiomis šalimis atitinka pagrindinį tikslą – toliau vykdyti ir išsaugoti Bendrijos laivyno tradicinės žvejybos veiklą, įskaitant tolimosios žvejybos laivyną, ir plėtoti partnerystės ryšius, siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne Bendrijai priklausančiuose vandenyse, atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir ekonominius klausimus.

Užtikrinant susitarimo įgyvendinimo priežiūrą, veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu bus naudojami tokie rodikliai:

( žvejybos galimybių naudojimo lygio stebėjimas,

( duomenų apie sužvejotus kiekius ir apie susitarimo komercinę vertę rinkimas ir analizė,

( įnašas kuriant darbo vietas ir pridėtinę vertę Bendrijoje,

( įnašas stabilizuojant Bendrijos rinką,

( įnašas siekiant bendrų skurdo mažinimo Žaliajame Kyšulyje tikslų, įskaitant įnašą kuriant darbo vietas, plėtojant infrastruktūrą ir remiant valstybės biudžetą,

( techninio pobūdžio posėdžių ir jungtinės komisijos posėdžių skaičius.

5.4 Įgyvendinimo metodai (preliminarūs)

X ٱ Centralizuotas valdymas:

X Tiesioginis, vykdomas Komisijos

6. STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

6.1 Stebėjimo sistema.

Komisija (Žuvininkystės GD, bendradarbiaudamas su EK delegacija Dakare ir jos padaliniu Prajoje) užtikrins nuolatinę šio ŽPS įgyvendinimo kontrolę, ypač operatorių naudojimosi juo ir sužvejotų kiekių duomenų kontrolę.

6.2 Vertinimas:

Išsamus 2001–2005 m. protokolo įvertinimas padedant nepriklausomų konsultantų konsorciumui buvo atliktas 2004 m. rugsėjo mėnesį, kad būtų įmanoma pradėti derybas dėl naujojo protokolo.

6.2.1 Ex-ante vertinimas

Toliau pateikiama 2004 m. rugsėjo mėnesį atlikto tyrimo (nurodyto 6.2 punkte) duomenų apie ankstesnio protokolo (2001–2004 m.) vertę.

EB – Žaliojo Kyšulio žvejybos susitarimo panaudojimas (laivų skaičius):

Laivo tipas | Teikiamos žvejybos galimybės | Panaudojimas 2001–2002 m. | Panaudojimas 2002–2003 m. | Panaudojimas 2003–2004 m. | Vidutinis panaudojimas |

Tunus žvejojantys seineriai | 37 laivai | 54 % | 57 % | 57 % | 56 % |

Paviršiaus ūdomis žvejojantys laivai | 62 laivai | 96 % | 95 % | 71 % | 87.6 % |

Kartimis ir valais žvejojantys laivai | 18 laivų | 66.6% | 94 % | 88.8 % | 83.3 % |

2001–2005 m. sužvejoti kiekiai svyravo nuo 1100 iki 2100 tonų per metus – orientacinis kiekis buvo 7000 tonų. Susitarimas yra išlieka naudingas, nes sužvejotų kiekių vertė viršija protokolo išlaidas. Vidutinė tuno rinkos vertė yra 800 –1000 EUR už toną.

Be tiesioginės komercinės sužvejotų kiekių vertės laivams, susitarimas turi kitos akivaizdžios naudos, t. y.:

- darbo žvejybos laivuose užtikrinimas;

- darbo vietų pagausėjimas uostuose, aukcionuose, perdirbimo gamyklose, laivų statyklose, paslaugų įmonėse ir t. t.;

- tokių darbo vietų galimybė regionuose, kur nėra kitokių galimybių;

- įnašas tiekiant žuvis Bendrijai.

Susitarimas su Bendrija, kuriuo abiems šalims suteikiami teisiniai įsipareigojimai, taip pat užtikrina tinkamą žuvininkystės išteklių valdymą.

–Pavojai ir alternatyvos:

Žvejybos protokolo įgyvendinimas susijęs su tam tikra rizika, pavyzdžiui: žvejybos sektoriaus politikai finansuoti skirtos sumos ir laivų savininkų mokesčiai nepaskirstomi kaip sutarta (sukčiavimas), užsienio laivynas nepaiso licencijų sistemos ir kontrolės. Siekiant išvengti tokios rizikos, pageidautina pagerinti jūrų kontrolės veiklą, sustiprinti stebėjimą naudojant palydovinį ryšį (LSS), finansuoti vietos žvejams skirtas priemones ir kt.

6.2.2 Susitarimo ekonominės reikšmės ex-ante įvertinimas ir Bendrijos finansinis įnašas

Pagal naująjį žvejybos partnerystės susitarimą skiriamas Bendrijos finansinis įnašas yra vienkartinė suma, nustatyta pagal 385 000 eurų metinį finansinę sumą 2006–2011 m. protokolui.

6.2.3 Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Kadangi žvejyba dugninėmis ūdomis nebuvo plačiai taikoma, Bendrija išbraukė šią kategoriją iš naujojo ŽPS ir įtraukė išimties sąlygą licencijoms Žaliojo Kyšulio IEZ.

Naujajame susitarime nebėra nustatytų kryptingų veiksmų, tačiau numatyta bendra finansinė parama, skirta Žaliojo Kyšulio vyriausybės priimtos žvejybos sektoriaus politikos iniciatyvoms įgyvendinti. Bendrija ir Žaliojo Kyšulio vyriausybė turi susitarti dėl daugiametės sektoriaus programos, susijusios su šia finansine parama (80 % viso finansinio įnašo, t. y. 308 000 eurų).

6.2.4 Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Tęsiant 2004 m. atliktą tyrimą (nurodytą 6.2 punkte) ir siekiant užtikrinti tausią žvejybą regione, prieš pratęsiant protokolus ateityje bus atliekamas ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai įvertinimas. Atliekant ex-post įvertinimą bus naudojami 5.3 punkte išvardyti rodikliai.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Už pagal susitarimą pervesto finansinio Bendrijos įnašo naudojimą yra atsakinga tik atitinkama trečioji šalis, kuri yra suvereni valstybė.

Komisija įsipareigoja pabandyti užmegzti nuolatinį politinį dialogą ir vesti konsultacijas, kad būtų galima pagerinti protokolo pratęsimo administravimą ir sustiprinti Bendrijos įnašą tausiai valdant išteklius.

Visais atvejais visiems Bendrijos mokėjimui pagal žvejybos susitarimą yra taikomos Komisijos taisyklės ir įprastos biudžetinės bei finansinės procedūros. Taip galima tiksliai identifikuoti trečiųjų šalių banko sąskaitas, į kurias pervedamos finansinio įnašo sumos.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1 Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal jų finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (keturių dešimtųjų tikslumu)

(Turėtų būti pateikti šių tikslų antraštinės dalys, priemonės ir rezultatai) | Rezultato rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | Iš viso |

1 priemonė ………………. |

2 priemonė............. |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai |

Pareigūnai arba laikinas personalas[9] (11 01 01) | A*/AD | 0,25 | 0,25 | 0,25 | 0,25 | 0,25 |

B*, C*/AST | 0,3 | 0,3 | 0,3 | 0,3 | 0,3 |

Personalas, finansuojamas[10] pagal 11 01 02 str. |

Kitas personalas, finansuojamas[11] pagal 11 01 04 04 str. |

IŠ VISO | 0,55 | 0,55 | 0,55 | 0,55 | 0,55 |

8.2.2 Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

- padėti derybininkui rengti ir baigti derybas dėl žvejybos susitarimo:

- dalyvauti derybose su trečiosiomis šalimis siekiant sudaryti žvejybos susitarimus;

- rengti įvertinimo ataskaitų projektus ir strateginius derybų dokumentus Komisijos nariui;

- pristatyti ir ginti Komisijos poziciją Tarybos darbo grupėje „Išorinė žvejyba“;

- dalyvauti ieškant kompromiso su valstybėmis narėmis, nurodytomis galutiniame susitarimo tekste.

- Susitarimų įgyvendinimo kontrolė:

- kasdien stebėti, kaip taikomi žvejybos susitarimai;

- rengti ir tikrinti įsipareigojimų ir finansinės kompensacijos mokėjimą bei numatytus veiksmus arba atsakingą žvejybos plėtros finansavimą;

- nuolat rengti susitarimų įgyvendinimo ataskaitas;

- vertinti susitarimus: moksliniai ir techniniai aspektai;

- rengti Tarybos reglamento ir sprendimo pasiūlymų projektus ir kurti susitarimų tekstus;

- inicijuoti ir stebėti priėmimo procedūras.

- Techninė pagalba:

- rengti Komisijos poziciją jungtinėje komisijoje.

- Tarpinstituciniai ryšiai:

- atstovauti Komisijai Taryboje, Europos Parlamente ir valstybėse narėse derybų proceso metu;

- rengti atsakymus į Europos Parlamento klausimus žodžiu ir raštu.

- Tarnybų tarpusavio konsultacijos ir koordinavimas:

- užtikrinti ryšį su kitais generaliniais direktoratais sprendžiant su derybomis ir susitarimų stebėjimu susijusius klausimus;

- organizuoti tarnybų tarpusavio konsultacijas ir teikti atsakymus.

- Vertinimas

- dalyvauti atnaujinant poveikio įvertinimą;

- nagrinėti pasiektus tikslus ir įvertinimo rodiklius.

8.2.3 Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių pareigybių skaičių).

X Šiuo metu programos valdymui skirtos pareigybės gali būti pakeistos arba joms skirtas laikas pratęstas.

( Pareigybės, preliminariai skirtos 2006 metų MPS/PBP vykdyti

( Pareigybės, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu

( Pareigybės, kurios bus perskirstytos, naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Pareigybės, reikalingos n metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS/PBP.

8.2.4 Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą

(11 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė: 11010404 (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant susijusias išlaidas darbuotojams) |

Vykdomosios agentūros[12] |

Kita finansinė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros (1)º | 0,04 | 0,04 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0,04 | 0,04 |

(1) galiojančio protokolo ex-post įvertinimo ir būsimo protokolo ex-ante įvertinimo tyrimas

8.2.5 Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (keturių dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | IŠ VISO |

Pareigūnai ir laikinas personalas (11 01 01) | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,297 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. (pagalbinis personalas, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, personalas, dirbantis pagal sutartis ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTOMS į orientacinę sumą) | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,0594 | 0,297 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Jei tinka, pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

- 1A = 108 000 EUR X 0,25 = 27 000 EUR

1B = 108 000 EUR*0,15 = 16 200 EUR

1C = 108 000 EUR* 0,15 = 16 200 EUR

Tarpinė suma: 59 400 EUR (0,0594 mln. EUR per metus)

Iš viso: 59 400 EUR per metus (0,0594 mln. EUR per metus)

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str.

Jei tinka, pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą

8.2.6 Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | IŠ VISO |

11 01 02 11 01 – Misijos | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,1 |

11 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0,0015 | 0,0015 | 0,0015 | 0,0015 | 0,0015 | 0,0075 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[13] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą) | 0,0215 | 0,0215 | 0,0215 | 0,0215 | 0,0215 | 0,1075 |

[1] OL L 73, 2001 3 15, p. 8.

[2] Neprivalomosios išlaidos.

[3] Nediferencijuoti asignavimai.

[4] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos 11 antraštinės dalies 11 01 skyriui.

[5] Išlaidos pagal 11 antraštinės dalies 11 01 04 straipsnį.

[6] Išlaidos pagal 11 01 skyrių, nepriskiriamos 11 01 04 straipsniams.

[7] ˇr. tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[8] Kaip apibūdinta 5.3 punkte.

[9] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[10] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[11] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[12] Prie atitinkamos(-ų) vykdomosios(-ų) agentūros(-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią teisinę galią turinčią pažymą.

[13] Nurodykite komiteto tipą ir kuriai grupei jis priklauso.