[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 31.5.2006

KOM(2006) 269 galutinis

2006/0088 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms skirtas Bendrąsias konsulines instrukcijas dėl vizų atsižvelgiant į biometrinių duomenų įdiegimą, įskaitant nuostatas dėl prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo organizavimo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šiuo pasiūlymu ketinama sukurti teisinį pagrindą valstybėms narėms imti iš vizų prašančių asmenų privalomas biometrines tapatybės nustatymo priemones – veido atvaizdą ir dešimt pirštų atspaudų – ir įtvirtinti teisines nuostatas dėl valstybių narių konsulinių įstaigų organizavimo siekiant įgyvendinti Vizų informacinę sistemą (VIS). Hagos programoje Komisija raginama pateikti „pasiūlymą įkurti bendrus prašymų išduoti vizą centrus dėmesį skiriant inter alia galimai sąveikai su VIS plėtojimu.“ Ši priemonė numatyta Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, įgyvendinančiame Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje. Kad visoms valstybėms narėms nereikėtų montuoti biometrinių tapatybės nustatymo priemonių įdiegimui būtinos įrangos kiekvienoje konsulinėje įstaigoje, gimė idėja sukurti „bendrus prašymų išduoti vizą centrus“. Bendri prašymų išduoti vizą centrai teikia dvigubą naudą: stiprinamas vietos konsulinis bendradarbiavimas ir racionalizuojamos bei mažinamos valstybių narių išlaidos, kadangi galima sutelkti ir dalytis ištekliais. Valstybės narės taip pat aptarė kitas galimybes organizuoti paraiškų pateikimo tvarką, siekdamos sumažinti su biometrikos naudojimu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, perduoti funkcijų vykdymą trečiosioms šalims, kai konsulinės įstaigos gauna ypatingai daug paraiškų. Pateikiamos įvairios galimybės: atstovavimas ir funkcijų vykdymo perdavimas trečiosioms šalims; kad tinkamai įvykdytų teisinius įsipareigojimus vizų išdavimo srityje, valstybės narės gali rinktis bet kurią iš jų. Šiame pasiūlyme bus atsižvelgta į šias galimybes ir tai galėtų būti pirmasis žingsnis dar labiau stiprinant Bendrųjų konsulinių instrukcijų taikymo derinimą atsižvelgiant į būsimas bendras vizų išdavimo įstaigas, nepažeidžiant būsimos Europos išorės veiksmų tarnybos įgaliojimų. |

Bendrosios aplinkybės Kaip numatyta 2004 m. gruodžio 28 d. Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (COM (2004) 835 galutinis), valstybės narės, be abėcėlinės skaitmeninės informacijos apie vizos prašantį asmenį, paraiškos dėl vizos ir su ja susijusių sprendimų atžvilgiu taip pat naudoja tokias biometrines tapatybės nustatymo priemones kaip pirštų atspaudai ir nuotraukos, kad galėtų patikimai patikrinti ir nustatyti vizos prašančio asmens tapatybę. VIS siekiama pagerinti bendrosios vizų politikos įgyvendinimą palengvinant vizų išdavimo tvarką, užkertant kelią paraiškų dėl vizos teikimui iškart keliose valstybėse narėse, supaprastinant patikrinimus prie išorės sienų bei stiprinant kovą su sukčiavimu, taip pat valstybių narių teritorijoje padedant nustatyti ir sugrąžinti nelegalius imigrantus, supaprastinant Reglamento (EB) Nr. 343/2003 taikymą ir padedant užkirsti kelią bet kurios iš valstybių narių vidaus saugumo grėsmei. Kadangi nuo šiol biometrinių tapatybės nustatymo priemonių paėmimas bus vizos išdavimo procedūros dalis, būtina iš dalies pakeisti Bendrąsias konsulines instrukcijas, kad būtų sukurtas teisinis šios priemonės pagrindas. Biometrinės tapatybės nustatymo priemonės turi būti imamos laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) rekomendacijose nustatytų standartų (Dok. 9303, 1 dalis, 6-asis leidimas, dar nepaskelbtas). Šiuose standartuose tiksliai nurodoma, kaip turi būti daroma nuotrauka ir nuskaitomi pirštų atspaudai. Suderintam biometrinių tapatybės nustatymo priemonių įdiegimui užtikrinti papildomų techninių specifikacijų nereikia. Šis pasiūlymas nesusijęs su bendro pobūdžio Bendrųjų konsulinių instrukcijų pakeitimais. Jis yra išankstinė VIS įgyvendinimo sąlyga, kadangi suteikia teisinį pagrindą būtinų biometrinių tapatybės nustatymo priemonių rinkimui. Todėl šį pasiūlymą tikimasi priimti anksčiau nei naują Bendrųjų konsulinių instrukcijų redakciją. |

Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Bendrosios konsulinės instrukcijos; 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo |

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Pasiūlyme pabrėžiama, kad valstybės narės turi gerbti pagrindines vizos prašančių asmenų teises, ypač duomenų apsaugos srityje. Jis taip pat dera su politiniais planais įsteigti Išorės veiksmų tarnybą. |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis 1) 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo dar kartą patvirtinta, kad „ES reikalinga nuosekli strategija dėl biometrinių tapatybės nustatymo priemonių arba biometrinių duomenų, kuri padėtų priimti suderintus sprendimus dėl trečiųjų šalių piliečių, ES piliečių pasų ir informacinių sistemų (VIS ir SIS II)“. 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisija pateikė du pasiūlymus iš dalies pakeisti vienodą trečiųjų šalių piliečiams išduodamų vizų ir leidimų gyventi formą. Taryboje buvo bendrai sutarta dėl biometrinių tapatybės nustatymo priemonių ir Komisijos pasiūlytos strategijos. 2003 m. lapkričio 27 d. Taryboje (TVR) buvo pasiektas politinis susitarimas, kaip to 2003 m. spalio 16–17 d. pageidavo Europos Vadovų Taryba Briuselyje. Siekdama parodyti pasiektą politinį susitarimą, 2003 m. lapkričio 27 d. Taryba (TVR) savo išvadose nurodė, kad „ji sutinka su Komisijos nuomone, kad norint įgyvendinti pasiūlymą dėl vienodos vizų formos, būtina priimti papildomą teisinę priemonę, kuria būtų nustatytas įpareigojimas įrašyti pirštų atspaudus į vienodos formos vizų laikmenas ir nurodytos tokio įpareigojimo išimtys“ ir „ragina Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą iš dalies pakeisti Bendrąsias konsulines instrukcijas“. Kadangi nebuvo patvirtintos techninės galimybės saugoti biometrines tapatybės nustatymo priemones bekontakčiame luste, įtvirtintame į kiekvieną vizos lipduką, 2005 m. birželio mėnesį Taryba nusprendė vizos prašančių asmenų biometrines tapatybės nustatymo priemones saugoti tik Vizų informacinėje sistemoje (VIS). Iš tiesų testų metu paaiškėjo, kad įmontavus bekontaktį lustą į kiekvienos vizos lipduką, atsiranda vadinamosios „kolizijos problemos“, jei viename pase yra daugiau negu keturios vizos. Skaitlys nebegali nuskaityti galiojančios vizos. 2) Strateginis imigracijos, sienų apsaugos ir prieglobsčio komitetas (SCIFA) aptarė reikalavimo imti pirštų atspaudus išimtis. Reikalavimas imti pirštų atspaudus turėtų būti netaikomas dviem asmenų kategorijoms: nepilnamečiams ir asmenims, kurių pirštų atspaudų neįmanoma paimti fiziškai. Šios išimtys įtrauktos į šį pasiūlymą. 3) 2006 m. sausio 27 d. vykusio specialaus Vizų darbo grupės susitikimo metu valstybės narės, remdamosi pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos dokumentu (2006 m. sausio 27 d. vizų darbo grupės darbo dokumentas Nr. 6/06), aptarė įvairias konsulinių įstaigų organizavimo galimybes atsižvelgiant į biometrikos įdiegimą ir patikrino, ar jos įvykdomos. Buvo pritarta visoms darbo dokumente nurodytoms galimybėms (išskyrus „mobiliuosius padalinius“, kurie atrodė nerealūs) ir todėl jos buvo įtrauktos į šį pasiūlymą. |

Ekspertų žinių kaupimas ir naudojimas |

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais buvo tariamasi Buvo atsižvelgta į bendrąsias Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) paskelbtas rekomendacijas dėl biometrinių tapatybės nustatymo priemonių įdiegimo. |

Poveikio vertinimas Kadangi VIS poveikio vertinimas (Vizų informacinės sistemos išplėstinio poveikio vertinimo tyrimas, 2004 m. gruodžio mėnesio galutinė Europos politikos vertinimo konsorciumo ataskaita) jau buvo atliktas, kuriame visų pirma aptariami biometrinių duomenų tvarkymo ir konsulinių įstaigų valstybėse narėse organizavimo klausimai, papildomas šio pasiūlymo poveikio vertinimas atliktas nebuvo. VIS poveikio vertinime išteklių sutelkimas laikomas teigiamu dalyku (p. 26–27), net jei konsulinės įstaigos, gaunančios daug paraiškų dėl vizų, gali susidurti su sunkumais. 30–31 p. išvardijami bendrų prašymų išduoti vizą centrų privalumai: mažinamas paraiškų dėl vizos teikimas iškart keliose valstybėse narėse; sumažėja išlaidos; dėl vienos centrinės prieigos būtų lengviau tenkinti duomenų apsaugos reikalavimus ir užtikrinti duomenų saugumą bei apsaugą; pagerėtų bendrosios vizų politikos įgyvendinimas. Kalbant apie funkcijų vykdymo perdavimą trečiosioms šalims, kelios valstybės narės jau naudoja šį metodą, neturėdamos bendros teisinės sistemos. Diskusijų pirmiau minėto specialaus vizų darbo grupės susitikimo metu paaiškėjo, kad valstybės narės pasirengusios rimtai apsvarstyti šią galimybę. Suinteresuotosios šalys nurodė, kad dėl didėjančio paraiškų skaičiaus tam tikrose konsulinėse įstaigose ir biudžeto apribojimų būtina rasti naujų būdų šiems sunkumams įveikti. Naudojami įvairūs būdai: nuo susitikimų organizavimo per informacijos telefonu tarnybas iki prašymų išduoti vizą registravimo. Todėl būtina sukurti bendrą teisinę sistemą, ypač atsižvelgiant į duomenų apsaugos reikalavimus. Pirmoji patirtis teigiama net tik valstybių narių, bet ir vizos prašančių asmenų atveju, kadangi jie geriau priimami ir aptarnaujami. Perduoti funkcijų vykdymą trečiosioms šalims siūloma ne nuolat, bet tik tam tikrose konsulinėse įstaigose priklausomai nuo jose susiklosčiusios situacijos. Šiuo atžvilgiu teisinės sistemos nauda pasireiškia tuo, kad tampa aišku, jog valstybės narės ir toliau vykdo „duomenų valdytojo“, o išorės paslaugų teikėjas – „duomenų tvarkytojo“ funkcijas, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46 dėl duomenų apsaugos 16 ir 17 straipsniuose. Todėl su išorės paslaugų teikėju sudarytos sutarties sąlygose turi būti numatyti direktyvoje nustatyti įsipareigojimai dėl duomenų tvarkymo. Be to, pagal Komisijos programą ARGO buvo finansuotas bandomasis projektas BIODEV, kuris buvo vykdomas kai kuriose Prancūzijos ir Belgijos konsulinėse įstaigose siekiant įvertinti biometrikos poveikį nagrinėjant prašymus išduoti vizą. Išbandžius kai kurias iš numatytų priemonių buvo gauti labai geri rezultatai. Šios ataskaitos buvo nusiųstos Tarybai ir Europos Parlamentui. 51 ir tolesniuose VIS tyrimo puslapiuose pateikiamas išsamus VIS naudojant biometrinius duomenis ir jų nenaudojant vertinimas. Kadangi buvo pasirinktas būdas, kuomet naudojami biometriniai duomenys, būtina nustatyti teisinį pagrindą biometrinėms tapatybės nustatymo priemonėms įdiegti. Šiuo pasiūlymu papildomas pasiūlymas įgyvendinti VIS. Duomenų apsaugai taikoma Direktyva 95/46. Šiame pasiūlyme pakartojamos duomenų apsaugą reglamentuojančios nuostatos, visų pirma principas, pagal kurį valstybės narės turi būti atsakingos už duomenų tvarkymą ir saugojimą. |

Teisiniai pasiūlymo aspektai |

Siūlomų veiksmų santrauka Siekiant visapusiškai įgyvendinti VIS, būtina sukurti teisinį pagrindą. Kadangi reglamentas dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių yra pagrindinė šio teisinio pagrindo priemonė, būtina nustatyti papildomą teisinę priemonę biometrinėms tapatybės nustatymo priemonėms imti iš vizų prašančių asmenų. Šiame pasiūlyme nagrinėjami tam tikri aspektai, kurių nereglamentuoja teisinė priemonė dėl VIS. Šis pasiūlymas susijęs su biometrinių duomenų rinkimu, o pasiūlymas dėl VIS skirtas duomenų perdavimui ir keitimuisi jais. Šiame pasiūlyme svarstoma galimybė prašymų išduoti vizą priėmimo ir biometrinių duomenų rinkimo funkcijas perduoti trečiosioms šalims. Abu pasiūlymai papildo vienas kitą. Siekiant padėti valstybėms narėms susidoroti su papildomu darbo krūviu renkant vizų prašančių asmenų biometrinius duomenis ir sumažinti išlaidas, šiame pasiūlyme nagrinėjami organizaciniai aspektai ir siūlomos naujos galimybės nustatyti vizų išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į bendrą tendenciją palengvinti vizų išdavimo tvarką, Komisija atkreipia dėmesį į bendrąjį principą, pagal kurį vizos prašantis asmuo turėtų atvykti į konsulinę įstaigą tik vieną kartą: prašymų išduoti vizą pateikimo atveju turėtų būti taikoma „vieno langelio“ sistema, t. y. prašymas išduoti vizą turi būti pateikiamas ir biometrinės tapatybės nustatymo priemonės turi būti paimamos toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Vis dėlto tam tikrais atvejais vizos prašančiam asmeniui gali tekti atvykti antrą kartą, ypač kai būtinas pokalbis siekiant patikrinti, ar tenkinamos vizos išdavimo sąlygos, visų pirma, ar teisėtas numatomo trumpalaikio buvimo tikslas. |

Teisinis pagrindas 62 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis. |

Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. |

Valstybės narės pasiūlymo tikslų negali tinkamai pasiekti dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

Norint sukurti suderintas taisykles, reglamentuojančias privalomą biometrinių tapatybės nustatymo priemonių paėmimą, ir taip užtikrinti VIS funkcionavimą, būtina sukurti bendrą teisinę sistemą. |

Kalbant apie konsulinių įstaigų organizavimą diegiant biometrinius duomenis, valstybės narės, siekdamos darnaus požiūrio, turėtų remtis Bendrijos teisės nustatyta sistema. Bendrijos veiksmai leistų geriau pasiekti pasiūlymo tikslus dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

Jei duomenų paėmimą reglamentuojančios taisyklės būtų nustatomos kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, nebūtų garantijos, kad bus naudojami tokie patys standartai ir kad visiems vizos prašantiems asmenims bus taikomos vienodos sąlygos. Jei, pavyzdžiui, valstybės narės skirtingų kategorijų asmenims netaikytų pirštų atspaudų paėmimo reikalavimo, tai atvertų duris paraiškų dėl vizos teikimui iškart keliose valstybėse narėse ir nebūtų galima pasiekti bendrosios vizų politikos tikslų. |

Kuriant bendrus prašymų išduoti vizą centrus arba pasinaudojant bet kuria iš kitų organizacinių galimybių, skatinamas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas. Tokiu būdu dar labiau derinamas vizų politikos įgyvendinimas. |

Sąjunga turi nustatyti bendrą teisinę sistemą biometrinių tapatybės nustatymo priemonių ėmimo standartams įdiegti, kad visos valstybės narės galėtų dalytis ir keistis turimais duomenimis ir kartu užtikrinti, kad visiems vizos prašantiems asmenims būtų taikomos vienodos sąlygos. Kiekviena valstybė narė turėtų pati pasirinkti techninę įrangą, tačiau turėtų laikytis VIS ir ICAO specifikacijų, kad būtų užtikrinta sistemų sąveika. |

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

Kaip ir Komisijos pasiūlymu dėl VIS, šiuo pasiūlymu visos valstybės narės įpareigojamos imti biometrines tapatybės nustatymo priemones iš vizos prašančių asmenų. Vis dėlto kiekviena valstybė narė gali pasirinkti technines sistemas pati, jei užtikrinama sistemų sąveika. |

Valstybėms narėms suteikiant galimybę įsteigti bendrus prašymų išduoti vizą centrus arba pasinaudoti bet kuria iš kitų bendradarbiavimo galimybių, gerokai sumažėja techninės bei programinės įrangos įdiegimo bei personalo kiekvienoje konsulinėje įstaigoje išlaidos. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė – reglamentas. |

Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Reikalavimas imti biometrines tapatybės nustatymo priemones privalomas visoms valstybėms narėms. Todėl vienintelė teisinė priemonė, galinti nustatyti šį reikalavimą, yra reglamentas. Visos kitos priemonės neturėtų tokio paties teisinio poveikio. |

Poveikis biudžetui |

Pasiūlymas neturi jokio poveikio Bendrijos biudžetui. |

Papildoma informacija |

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas o Įvairių prie sutarčių pridedamų protokolų pasekmės Teisinį pasiūlymų dėl priemonių, susijusių su trumpalaikes ir tranzitines vizas reglamentuojančiomis taisyklėmis, pagrindą sudaro EB sutarties IV antraštinė dalis, t. y. taikoma kintamos geometrijos sistema, numatyta protokoluose dėl Jungtinės Karalystės, Airijos bei Danijos pozicijos ir Šengeno protokole. Šiuo pasiūlymu plėtojamas Šengeno acquis. Todėl turi būti paisoma toliau nurodytų su įvairiais protokolais siejamų padarinių: Islandija ir Norvegija: Taikomos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame asociacijos susitarime dėl šių valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis nustatytos procedūros, kadangi šis pasiūlymas pateikiamas Šengeno acquis pagrindu, kaip apibrėžta minėto Susitarimo A priede. Danija: Remiantis Protokolu dėl Danijos pozicijos, pridedamu prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, Danija nedalyvaus priimant šį reglamentą ir todėl nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentas yra teisės aktas, kuriuo siekiama plėtoti Šengeno acquis pagal EB sutarties IV antraštinės dalies nuostatas, taikomas pirmiau minėto Protokolo 5 straipsnis. Jungtinė Karalystė ir Airija: Pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą 4 ir 5 straipsnius, 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant reglamentą, nėra jo saistomos ir neprivalo jo taikyti. ES 10: Kadangi siūloma teisinė priemonė yra Šengeno acquis plėtojantis arba kitaip su juo susijęs teisės aktas, kaip apibrėžta Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje, reglamentas taikomas 10 naujųjų ES valstybių narių tik remiantis šią nuostatą atitinkančiu Tarybos sprendimu. Šveicarija: Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis Tarybos sprendimo dėl šio susitarimo pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų jo nuostatų taikymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoje srityje. o Pasiūlymo straipsnių aiškinimas 1 straipsnis Bendrųjų konsulinių instrukcijų II dalies 1.2 b pastraipoje nurodyta nauja atstovavimo forma. Šis „ribotas atstovavimas“ turėtų suteikti valstybei narei galimybę tik priimti prašymą ir įvesti biometrines tapatybės nustatymo priemones ir po to persiųsti šiuos duomenis atstovaujamos valstybės narės diplomatinei arba konsulinei įstaigai, kad ši priimtų sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Taip pat taikomos atitinkamos atstovavimą reglamentuojančios nuostatos, išdėstytos 1.2 pastraipos c ir e punktuose. Bendrųjų konsulinių instrukcijų naujosios III dalies 1.2 pastraipoje nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms, įgyvendinant vizos išdavimo tvarką, rinkti biometrines tapatybės nustatymo priemones. Pirštų atspaudai paimami, kai pirmą kartą pateikiamas prašymas išduoti vizą. Kai ketverių metų laikotarpiu pateikiami nauji prašymai išduoti vizą, šis reikalavimas netaikomas, kadangi vizos prašančio asmens vėl registruoti nereikia: galima dar kartą panaudoti ir nukopijuoti pirmame prašyme išduoti vizą esančius pirštų atspaudus ir nuotrauką. Ketverių metų laikotarpis buvo pasirinktas atsižvelgiant į pasiūlyme dėl VIS reglamento nustatytą penkerių metų duomenų saugojimo laikotarpį. Turi būti užtikrinta, kad sistemoje vis dar būtų saugojami pirmajame prašyme išduoti vizą esantys biometriniai duomenys. Asmens, teikiančio pakartotinį prašymą išduoti vizą, papildomai tikrinti nereikia, kadangi jei asmuo neteisėtai naudotųsi kitam asmeniui priklausančiu pasu, kuriame jau yra viza, sienos perėjimo punkte būtų iš karto nustatyta, kad tai ne tas pats asmuo, kuris kreipėsi dėl pirmosios vizos, nes biometrinės tapatybės nustatymo priemonės neatitiktų VIS esančios informacijos. Išimtys numatytos Bendrųjų konsulinių instrukcijų naujosios III dalies 1.2 pastraipos b punkte remiantis vizų darbo grupės ir strateginio komiteto (SCIFA) diskusijų šiuo klausimu rezultatais. Išimtys taikomos jaunesniems nei šešerių metų vaikams: siekiant saugoti patikimus duomenis, jaunesnių nei šešerių metų vaikų pirštų atspaudai neimami, kadangi jie nepakankamos kokybės, kad būtų galima atlikti paiešką duomenų bazėse. Vaikų nuo šešerių iki dvylikos metų amžiaus pirštų atspaudai naudingi tik lyginant juos vieną su kitu (atliekant plataus masto paieškas duomenų bazėse šiais pirštų atspaudais pasinaudoti sudėtingiau). Kadangi Reglamentas (EB) 539/2001 numato galimybę netaikyti vizų reikalavimo diplomatinius, tarnybinius ir (arba) oficialius bei specialius pasus turintiems asmenims, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę šių kategorijų asmenims netaikyti biometrinių tapatybės nustatymo priemonių paėmimo reikalavimo. Kiekvieną kartą, kai šis reikalavimas netaikomas, VIS sistemoje turi būti įrašoma „netaikytina“, kad sienų kontrolės pareigūnai būtų įspėti, jog pirštų atspaudai nebuvo paimti. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti paimtos biometrinės tapatybės nustatymo priemonės, vizos prašantis asmuo prašymą, bent pirmą kartą, turi pateikti asmeniškai. Tačiau šiuo metu galiojančių Bendrųjų konsulinių instrukcijų VIII dalies 5.2 pastraipoje numatyta galimybė pasinaudoti kelionių agentūromis ir kt. išlieka teikiant pakartotinius prašymus, kadangi vizos prašantys asmenys prašymus išduoti vizą nebūtinai turi pateikti asmeniškai. Pavyzdžiui, teikdami prašymą antrą kartą, jie gali jį perduoti per kelionių agentūrą. Galimybė perduoti funkcijų vykdymą trečiosioms šalims bendrai svarstoma siekiant sukurti teisinį pagrindą. Pažymėtina, kad perduoti funkcijų vykdymą trečiosioms šalims galima tik neviršijant tam tikrų ribų, kadangi teisė išduoti vizą turi priklausyti valstybei narei. Vis dėlto suorganizuoti susitikimą ar net priimti prašymo išduoti vizą formą bei paimti biometrines tapatybės nustatymo priemones galėtų ir išorės paslaugų teikėjas, jei tai būtina, kad valstybės narės galėtų tinkamai įgyvendinti EB teisės nustatytus įsipareigojimus dėl vizų išdavimo, ypač atsižvelgiant į vietos aplinkybes, įskaitant prašymų išduoti vizą skaičių. Privalu užtikrinti, kad būtų laikomasi visų atitinkamų duomenų apsaugos nuostatų tiek renkantis išorės paslaugų teikėją, tiek sudarant reikiamą sutartį. Todėl sudarydamos sutartis, valstybės narės turi užtikrinti, kad jose būtų atitinkamos nuostatos dėl duomenų apsaugos, už kurių įgyvendinimo priežiūrą atsako konsulinės įstaigos pareigūnai. Valstybės narės turi būti atsakingos už duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi ir tais atvejais, kai funkcijų vykdymas perduodamas trečiosioms šalims. Be to, pasinaudojant galimybe perduoti funkcijų vykdymą trečiosioms šalims, bendra iš vizos prašančio asmens imamo mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą suma negali viršyti 12 priede nurodytos sumos. Todėl iš vizos prašančio asmens neturėtų būti imamas joks papildomas mokestis. VII dalies pakeitime numatoma valstybių narių bendradarbiavimo ir bendrų prašymų išduoti vizą centrų sukūrimo galimybė. Be to, numatoma „išankstinio patikrinimo“ sistema, pagal kurią vizos prašantis asmuo būtų nukreipiamas į valstybę narę, atsakingą už jo(s) prašymo nagrinėjimą. Organizuodamos konsulines paslaugas, valstybės narės turėtų turėti galimybę bendradarbiauti, įskaitant bendrų prašymų išduoti vizą centrų sukūrimą, taip pat atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančias atstovavimo galimybes ir į naują „riboto atstovavimo“ formą, kaip numatyta II dalies 1.2 pastraipos b punkte. Tam tikrose vietovėse, dėl didelio prašymų išduoti vizą skaičiaus ir kai kiekviena valstybė narė įsteigia atskirą konsulinę įstaigą, kurti bendrus prašymų išduoti vizą centrus gali būti netikslinga. Jei nenori, valstybės narės bendradarbiauti ir dalyvauti bendro prašymų išduoti vizą centro veikloje neprivalo. Spręsti, ar nori ir kokia forma bendradarbiauti, valstybės narės turi derybų keliu. Vis dėlto, jei valstybės narės nori bendradarbiauti, jos turi pasinaudoti viena iš galimybių, kurios teisinis pagrindas numatytas Bendrosiose konsulinėse instrukcijose. Siekiant pagerinti bendrą VIS įgyvendinimą, valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir dalyvauti organizuojant bendrus prašymų išduoti vizą centrus arba paslaugų teikimą bendroje vietoje. Bendradarbiaujančios valstybės narės turėtų susitarti dėl bendradarbiavimo tvarkos, pavyzdžiui, išlaidų pasidalijimo, t. t. Jos turėtų apibrėžti kiekvienos šalies ar trečiosios šalies regiono atžvilgiu priimtą sprendimą. Turėtų būti sudaromas ir paskelbiamas tokių kiekvienos šalies ar trečiosios šalies regiono atžvilgiu priimtų sprendimų sąrašas. Šis sąrašas turi būti nuolat atnaujinamas. 2 straipsnis Siekdama nustatyti bendrų prašymų išduoti vizą centrų sukūrimo veiksmingumą ir kitas bendradarbiavimo formas, Komisija pateiks šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. 3 straipsnis Tai yra tipinis straipsnis. |

2006/0088 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms skirtas Bendrąsias konsulines instrukcijas dėl vizų atsižvelgiant į biometrinių duomenų įdiegimą, įskaitant nuostatas dėl prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo organizavimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka[2],

kadangi:

1. Siekiant užtikrinti patikimą vizos prašančių asmenų tikrinimą ir jų tapatybės nustatymą, būtina tvarkyti biometrinius duomenis, esančius Vizų informacinėje sistemoje (VIS), sukurtoje 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimu 2004/512/EB[3], ir numatyti teisinį pagrindą šių biometrinių tapatybės nustatymo priemonių ėmimui. Be to, norint įgyvendinti VIS, būtina sukurti naujas prašymų išduoti vizą priėmimo organizavimo formas.

2. Biometrinių tapatybės nustatymo priemonių įvedimas į VIS yra svarbus žingsnis link naujų elementų naudojimo, kurie padeda nustatyti patikimesnį ryšį tarp vizą turinčio asmens ir paso, kad būtų išvengta tapatybės klastojimo. Todėl asmeninis vizos prašančio asmens atvykimas – bent jau pirmą kartą pateikiant prašymą išduoti vizą – turėtų būti vienas iš pagrindinių reikalavimų išduoti vizą registruojant biometrines tapatybės nustatymo priemones VIS.

3. Biometrinių tapatybės nustatymo priemonių pasirinkimas numatytas [Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių]. Šiame reglamente apibrėžiami tokių biometrinių tapatybės nustatymo priemonių rinkimo standartai atsižvelgiant į atitinkamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) priimtas nuostatas. Sistemų sąveikai užtikrinti papildomų techninių specifikacijų nereikia.

4. Siekiant palengvinti vizos prašančių asmenų registravimą ir sumažinti valstybių narių išlaidas, be jau esančios „atstovavimo“ sistemos būtina numatyti naujas organizacines galimybes. Pirma, į Bendrąsias konsulines instrukcijas turėtų būti įtraukta speciali atstovavimo rūšis, taikoma tik prašymų išduoti vizą priėmimui ir biometrinių tapatybės nustatymo priemonių registravimui.

5. Reikėtų numatyti ir kitas galimybes, pavyzdžiui, paslaugų teikimą bendroje vietoje, bendrus prašymų išduoti vizą centrus ir funkcijų vykdymo perdavimą trečiosioms šalims. Tam reikėtų sukurti tinkamą teisinį pagrindą, visų pirma atsižvelgiant į duomenų apsaugos klausimus. Pagal nustatytą teisinę sistemą valstybės narės turėtų turėti teisę pačios nuspręsti, kokios rūšies organizacinę struktūrą naudoti kiekvienoje trečiojoje šalyje. Duomenis apie tas struktūras turėtų skelbti Komisija.

6. Organizuodamos bendradarbiavimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vizos prašantis asmuo būtų nukreipiamas į valstybę narę, atsakingą už jo(s) prašymo nagrinėjimą.

7. Būtina nustatyti tvarką, taikytiną situacijose, kai valstybių narių centrinės valdžios institucijos nusprendžia perduoti dalį prašymų išduoti vizą nagrinėjimo funkcijų išorės paslaugų teikėjui. Tokia tvarka turėtų būti nustatoma griežtai laikantis bendrųjų vizų išdavimo principų ir atsižvelgiant į duomenų apsaugos reikalavimus, nustatytus 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

8. Valstybės narės su išorės paslaugų teikėjais sudaro sutartis, kuriose turėtų būti įtvirtintos nuostatos, tiksliai reglamentuojančios jų atsakomybę, tiesioginę ir visapusišką prieigą prie jų patalpų; pateiktą informaciją apie vizos prašančius asmenis, konfidencialumo reikalavimus, sutarties sustabdymo arba nutraukimo aplinkybes, sąlygas ir tvarką.

9. Siekiant užtikrinti duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi, buvo konsultuotasi su 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 29 straipsniu įsteigta darbo grupe ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

10. Valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti tam tikroms vizos prašančių asmenų kategorijoms arba visiems vizos prašantiems asmenims tiesiogiai patekti į savo konsulines įstaigas arba diplomatines atstovybes dėl humanitarinių ar kitokių priežasčių.

11. Siekiant supaprastinti vėlesnių prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką, turėtų būti numatyta galimybė kopijuoti pirmajame prašyme išduoti vizą esančius biometrinius duomenis, jei nuo pirmojo prašymo pateikimo praėjo ne daugiau kaip 48 mėnesiai, atsižvelgiant į VIS reglamente numatytą duomenų saugojimo laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui, biometrines tapatybės nustatymo priemones reikėtų paimti iš naujo.

12. Dėl nustatyto reikalavimo paimti biometrines tapatybės nustatymo priemones, komerciniais tarpininkais, pavyzdžiui, kelionių agentūromis, galima naudotis tik tuomet, kai prašymai išduoti vizą pateikiami ne pirmą kartą.

13. Todėl būtina atitinkamai iš dalies pakeisti diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms skirtas Bendrąsias konsulines instrukcijas dėl vizų.

14. Komisija turėtų pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo, kurioje turėtų būti aprašytas biometrinių tapatybės nustatymo priemonių įdiegimo įgyvendinimas, „pirmojo prašymo išduoti vizą“ principas ir prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo organizavimas.

15. Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Laikantis Sutarties 5 straipsnio trečios pastraipos, šis reglamentas nenumato daugiau negu reikia numatytiems tikslams pasiekti.

16. Laikantis proporcingumo principo ir norint pasiekti pagrindinį tikslą įdiegti bendrus standartus ir sąveikias biometrines tapatybės nustatymo priemones, būtina ir tikslinga nustatyti taisykles, taikytinas visoms Šengeno konvenciją įgyvendinančioms valstybėms narėms. Laikantis Sutarties 5 straipsnio trečios pastraipos, šis reglamentas nenumato daugiau negu reikia numatytiems tikslams pasiekti.

17. Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu plėtojamas Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priims šį reglamentą, turi nuspręsti, ar jį perkels į savo nacionalinę teisę.

18. Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą[4] 1 straipsnio B punkte nurodytoje srityje.

19. Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, nedalyvauja. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma arba neprivalo jo taikyti.

20. Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija, remdamasi 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, nedalyvauja. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma arba neprivalo jo taikyti.

21. Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis Tarybos sprendimo dėl šio susitarimo pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų jo nuostatų taikymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoje srityje.

22. Šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis , ar yra kitaip su juo susijęs aktas, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms skirtos Bendrosios konsulinės instrukcijos dėl vizų iš dalies keičiamos taip:

(1) II dalies 1.2 pastraipa iš dalies keičiama taip:

(a) b) punkte pridedama tokia dalis:

„Valstybė narė taip pat gali atstovauti vieną ar daugiau valstybių narių tik prašymų išduoti vizą priėmimo ir biometrinių tapatybės nustatymo priemonių paėmimo tikslais. Taikomos atitinkamos 1.2 pastraipos c ir e punktų nuostatos. Dokumentai ir duomenys priimami ir persiunčiami atstovaujamai konsulinei įstaigai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos ir saugumo taisyklių“.

(b) d punktas pakeičiamas taip:

„Apie atstovavimą išduodant vienodo pavyzdžio vizas, kaip numatyta a ir b punktuose, nurodyta 18 priede pateiktoje atstovavimo išduodant vienodo pavyzdžio vizas lentelėje.“

(2) III dalies 1 pastraipa pakeičiama taip:

1.1 Prašymų išduoti vizą formos – prašymų skaičius

Užsieniečiai taip pat turi užpildyti vienodo pavyzdžio vizos formą. Prašymai išduoti vienodo pavyzdžio vizą turi būti pateikiami naudojant suderintą formą, kurios pavyzdys yra pateiktas 16 priede.

Būtina užpildyti bent vieną prašymo išduoti vizą egzempliorių, kad juo būtų galima pasinaudoti konsultuojantis su centrinės valdžios institucijomis. Susitariančiosios šalys gali reikalauti užpildyti kelis prašymo egzempliorius, jei tą numato nacionalinės administracinės procedūros.

1.2. Biometrinės tapatybės nustatymo priemonės

a) Valstybės narės iš vizos prašančio asmens ima biometrines tapatybės nustatymo priemones – veido atvaizdą ir dešimt pirštų atspaudų – laikydamosi apsaugos sąlygų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

Kiekvienas vizos prašantis asmuo, pateikdamas prašymą pirmą kartą, turi dalyvauti asmeniškai. Tokiu atveju imamos šios biometrinės tapatybės nustatymo priemonės:

- nuotrauka, nuskaityta arba padaryta teikiant prašymą;

- dešimt pirštų atspaudų, paimtų ir nuskaitytų skaitmeniniu būdu.

Kai pateikiami nauji prašymai, nukopijuojamos pirmajame prašyme esančios biometrinės tapatybės nustatymo priemonės, jei nuo jų įrašymo nepraėjo daugiau negu 48 mėnesiai. Kiekvienas prašymas, teikiamas pasibaigus šiam laikotarpiui, turi būti laikomas „pirmuoju prašymu“.

Nuotraukai ir pirštų atspaudams taikomi techniniai reikalavimai turi atitikti tarptautinius standartus, išdėstytus ICAO dokumento 9303 1 dalyje (pasai), 6-asis leidimas[5].

Biometrines tapatybės nustatymo priemones ima kvalifikuotas ir tinkamai įgaliotas diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos personalas, arba jam prižiūrint – 1.B pastraipoje minėtas išorės paslaugų teikėjas.

Duomenis į Vizų informacinę sistemą (VIS) įveda tik tinkamai įgaliotas konsulinės įstaigos personalas pagal VIS reglamento 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį ir 6 straipsnio 5 ir 6 dalis.

b) Išimtys

Reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas šiems vizos prašantiems asmenims:

- Vaikams iki 6 metų;

- Asmenims, kurių pirštų atspaudų neįmanoma paimti fiziškai. Tačiau jei įmanoma paimti mažiau nei dešimties pirštų atspaudus, paimami atitinkamo pirštų skaičiaus atspaudai.

Valstybė narė gali numatyti reikalavimo imti biometrines tapatybės nustatymo priemones iš diplomatinius, tarnybinius ir (arba) oficialius bei specialius pasus turinčių asmenų taikymo išimtis;

Kiekvienu tokiu atveju VIS sistemoje įrašoma „netaikytina“.

(3) VII dalyje: 1 pastraipa pakeičiama taip:

1 A Prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo organizavimas

Kiekviena valstybė narė atsako už prašymų išduoti vizą priėmimo ir nagrinėjimo organizavimą.

Kiekvienoje vietoje valstybės narės aprūpina savo konsulinę įstaigą reikiama įranga biometrinėms tapatybės nustatymo priemonėms imti ir (arba) rinkti arba, nepažeisdamos pirmiau minėtų atstovavimo galimybių, nusprendžia bendradarbiauti su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis. Bendradarbiavimas vyksta teikiant paslaugas bendroje vietoje vienoje iš šalių, įsteigiant bendrą prašymų išduoti vizą centrą arba bendradarbiaujant su išorės partneriais.

a) Kai pasirenkama teikti paslaugas bendroje vietoje, vienos ar kelių valstybių narių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojai nagrinėja jiems pateiktus prašymus (įskaitant biometrinių tapatybės nustatymo priemonių paėmimą) kitos valstybės narės diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ir naudojasi tos valstybės narės įranga. Atitinkamos valstybės narės susitaria dėl paslaugų teikimo bendroje vietoje trukmės ir nutraukimo sąlygų, taip pat dėl administracinio mokesčio, kuris turi būti mokamas valstybei narei, kurios diplomatine atstovybe ar konsuline įstaiga naudojamasi.

b) kai steigiami „bendri prašymų išduoti vizą centrai“, dviejų ar daugiau valstybių narių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalas dirba kartu viename pastate ir priima jiems pateiktus prašymus išduoti vizą (įskaitant biometrinių tapatybės nustatymo priemonių paėmimą). Vizos prašantys asmenys nukreipiami į valstybę narę, atsakingą už jų prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. Valstybės narės susitaria dėl tokio bendradarbiavimo trukmės ir nutraukimo sąlygų, taip pat dėl išlaidų padalijimo tarp bendradarbiaujančių valstybių narių. Viena valstybė narė atsakinga už sutartis, susijusias su logistika, ir diplomatinius santykius su priimančiąja šalimi.

c) Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais pagal 1.B pastraipą

1.B Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais

Kai dėl priežasčių, susijusių su vietos sąlygomis konsulinėje įstaigoje, įrengti konsulinę įstaigą, kad ji galėtų imti ir (arba) rinkti biometrines tapatybės nustatymo priemones, organizuoti paslaugų teikimą bendroje vietoje arba steigti bendrą prašymų išduoti vizą centrą netikslinga, viena arba kelios valstybės narės kartu gali bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėju priimant prašymus išduoti vizą (įskaitant biometrinių tapatybės nustatymo priemonių paėmimą). Tokiu atveju atitinkama (-os) valstybė(s) narė(s) atsako už tai, kad būtų laikomasi prašymų išduoti vizą nagrinėjimui taikytinų duomenų apsaugos taisyklių.

1.B.1 - Bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais rūšys

Su išorės paslaugų teikėjais bendradarbiaujama šiais būdais [arba vienu iš jų]:

a) išorės paslaugų teikėjas vykdo informacijos telefonu tarnybos funkcijas, teikdamas bendro pobūdžio informaciją apie vizos išdavimo reikalavimus ir atsako už susitikimų organizavimo sistemą;

b) išorės paslaugų teikėjas teikia bendro pobūdžio informaciją apie vizos išdavimo reikalavimus, renka prašymus, patvirtinamuosius dokumentus ir biometrinius duomenis iš vizos prašančių asmenų ir prašymų išduoti vizą nagrinėjimo mokestį (kaip numatyta VII dalies 4 pastraipoje ir 12 priede) ir perduoda užpildytus dokumentus bei duomenis valstybės narės, kompetentingos nagrinėti prašymą, diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai.

1.B.2 - Valstybių narių įsipareigojimai

Atitinkama (-os) valstybė(s) narė(s) pasirenka išorės paslaugų teikėją, kuris gali užtikrinti visas technines ir organizacines saugumo priemones ir tinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalauja valstybė(s) narė(s), skirtas apsaugoti, kad asmens duomenys nebūtų netyčia ar neteisėtai sunaikinti ar netyčia prarasti, pakeisti, neleistinai atskleisti ar palikti prieinami, ypač, kai tvarkomus duomenis tenka perduoti tinklu ir priimti bei perduoti dokumentus ir duomenis į konsulinę įstaigą, taip pat apsaugoti nuo bet kokių kitų neteisėtų tvarkymo būdų.

Rinkdamosi išorės paslaugų teikėjus, valstybių narių diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos kruopščiai patikrina įmonės mokumą ir patikimumą (įskaitant būtinas licencijas, registraciją įmonių registre, įmonės įstatus, sutartis su bankais) ir patikrina, ar nėra interesų konflikto.

Išorės paslaugų teikėjai jokiomis aplinkybėmis negali naudotis Vizų informacine sistema (VIS). Teisė naudotis VIS išimtinai priklauso tinkamai įgaliotam diplomatinių atstovybių arba konsulinių įstaigų personalui.

Atitinkama (-os) valstybė(s) narė(s) sutartį su išorės paslaugų teikėju sudaro pagal Direktyvos 95/46 17 straipsnį. Prieš sudarydama tokią sutartį, atitinkamos valstybės narės diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga, bendradarbiaudama vietos konsuliniu lygiu, informuoja kitų valstybių narių diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas ir Komisijos delegaciją, kodėl reikia tokios sutarties.

Be Direktyvos 95/46 17 straipsnyje nustatytų įpareigojimų, sutartyje taip pat turi būti numatytos nuostatos, kurios:

a) tiksliai apibrėžia paslaugų teikėjo atsakomybę,

b) įpareigoja paslaugų teikėją vykdyti funkcijas laikantis atsakingų valstybių narių nurodymų ir tvarkyti duomenis tik vizos prašančių asmenų asmens duomenų tvarkymo tikslais atsakingų valstybių narių vardu laikantis Direktyvos 95/46 reikalavimų,

c) įpareigoja paslaugų teikėją teikti vizos prašantiems asmenims būtiną informaciją, kaip apibrėžta Reglamente .......... [VIS reglamento projekte],

d) suteikia konsulinės įstaigos personalui teisę bet kada patekti į paslaugų teikėjo patalpas,

e) įpareigoja paslaugų teikėją laikytis konfidencialumo reikalavimų (įskaitant duomenų, surinktų nagrinėti prašymui išduoti vizą, apsaugą),

f) nustato sutarties sustabdymo ir nutraukimo sąlygas.

Atitinkama (-os) valstybė(s) narė(s) kontroliuoja sutarties įgyvendinimą, visų pirma:

a) paslaugų teikėjo teikiamą bendro pobūdžio informaciją vizos prašantiems asmenims;

b) technines ir organizacines saugumo priemones ir tinkamas technines ir organizacines priemones, skirtas apsaugoti, kad asmens duomenys nebūtų netyčia ar neteisėtai sunaikinti ar netyčia prarasti, pakeisti, neleistinai atskleisti ar palikti prieinami, ypač, kai tvarkomus duomenis tenka perduoti tinklu ir priimti bei perduoti dokumentus ir duomenis į konsulinę įstaigą, taip pat apsaugoti nuo bet kokių kitų neteisėtų tvarkymo būdų;

c) biometrinių tapatybės nustatymo priemonių paėmimą;

d) priemones, kurių imamasi siekiant užtikrinti duomenų apsaugos nuostatų laikymąsi.

Bendra mokesčio, kurį išorės paslaugų teikėjas gali imti už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą, suma negali viršyti 12 priede nustatytos sumos.

Atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) konsulinės įstaigos personalas rengia mokymo kursus paslaugų teikėjui, kurie būtini norint vizos prašantiems asmenims pasiūlyti atitinkamas paslaugas ir suteikti pakankamos informacijos.

1.B.5 - Informacija

Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos viešai skelbia tikslią informaciją apie susitikimų organizavimo tvarką ir prašymų išduoti vizą pateikimą.

1.C Galimybės vizos prašantiems asmenims tiesiogiai patekti į valstybių narių diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užtikrinimas

Neatsižvelgiant į pasirinktą bendradarbiavimo formą, valstybės narės gali nuspręsti ir toliau užtikrinti galimybę vizos prašantiems asmenims pateikti prašymą išduoti vizą tiesiogiai savo diplomatinių atstovybių arba konsulinių įstaigų patalpose. Valstybės narės užtikrina, kad jei staiga nutrūktų bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis arba išorės paslaugų teikėju, prašymai išduoti vizą būtų toliau priimami ir nagrinėjami.

1.D Sprendimų priėmimas ir skelbimas

Valstybės narės informuoja Komisiją, kaip jos ketina organizuoti prašymų išduoti vizą priėmimą ir nagrinėjimą kiekvienoje konsulinėje įstaigoje. Komisija užtikrina, kad tokia informacija bus tinkamai paskelbta.

Valstybės narės nusiunčia Komisijai sudaromų sutarčių kopijas.

(4) VIII dalies 5.2 pastraipa iš dalies keičiama taip:

a) pavadinimas pakeičiamas taip:

5.2. Valstybių narių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų bendradarbiavimas su komerciniais tarpininkais

b) tarp pavadinimo ir 5.2 pastraipos a punkto įterpiamas šis sakinys:

Kai prašymai išduoti vizą teikiami ne pirmą kartą, kaip apibrėžta III dalies 1.2 pastraipoje, valstybės narės gali leisti savo diplomatinėms atstovybėms arba konsulinėms įstaigoms bendradarbiauti su komerciniais tarpininkais (t. y. privačiomis administracinėmis, transporto ar kelionių agentūromis (turizmo kelionių operatoriais ir mažmeniniais prekybininkais)).

2 straipsnis

Praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija pateikia jo įgyvendinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL L 213, 2004 6 15; p. 5.

[4] OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

[5] Techniniai reikalavimai yra tokie patys kaip ir valstybių narių savo piliečiams išduodamiems pasams taikomi reikalavimai pagal Reglamentą (EB) 2252/2004.