[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.2.2006

KOM(2006) 57 galutinis

2004/0055 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO,

nustatantis Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą

(pateikta Komisijos pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PAGRINDINIAI FAKTAI

2004 m. kovo 19 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą[1]. 2004 m. kovo 19 d. pasiūlymas buvo perduotas Parlamentui ir Tarybai. 2005 m. vasario 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė savo nuomonę dėl šio pasiūlymo[2]. Europos Parlamentas perdavė pasiūlymą Teisės reikalų komitetui (atsakingam už ataskaitos pateikimą) ir Piliečių laisvių ir teisių komitetui (atsakingam už nuomonės pateikimą). 2005 m. birželio 13 d. Piliečių laisvių ir teisių komitetas patvirtino nuomonę. Teisės reikalų komitetas 2005 m. liepos 14 d. patvirtino ataskaitą. 2005 m. gruodžio 2 d. susitikimo metu Taryba pasiekė bendrą sutarimą dėl reglamento straipsnių teksto. 2005 m. gruodžio 13 d. vykusios plenarinės sesijos metu Europos Parlamentas priėmė nuomonę, kuria patvirtino Komisijos pasiūlymą su tam tikrais pakeitimais. Europos Parlamento priimti pakeitimai atitinka tekstą, dėl kurio 2005 m. gruodžio 2 d. sutarė Taryba. Iš esmės jais pakeičiami pirminio Komisijos pasiūlymo straipsniai.

2. IŠ DALIES PAKEISTO PASIŪLYMO TIKSLAS

Šiuo iš dalies pakeistu pasiūlymu pirminis reglamento, nustatančio Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą, pasiūlymas suderinamas su Europos Parlamento priimtais pakeitimais.

3. KOMISIJOS NUOMONĖ DĖL EUROPOS PARLAMENTO PRIIMTŲ PAKEITIMŲ

3.1 Pakeitimai, kuriems Komisija visiškai pritaria

Gali būti pritarta 26, 27, 28, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 48, 49, 50, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67 ir 73 pakeitimams, kokius pateikė Parlamentas, kadangi jais supaprastinama pasiūlyta procedūra, pateikiamas papildomas aspektas, susijęs su Europos vykdomųjų raštų dėl apmokėjimo laisvu judėjimu, taip pat patobulinamas dokumento aiškumas ir konkretūs klausimai bei pridedamos nuostatos, kurios galėtų būti naudingos įgyvendinant pasiūlytą reglamentą.

Reglamente numatant exequatur panaikinimą, taip pat reikėtų įtraukti papildomas konstatuojamąsias dalis, iš esmės numatytas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 805/2004, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą.

3.2 Pakeitimai, kuriems Komisija iš esmės pritarė juos performulavus

Gali būti iš esmės pritarta 30, 31, 33, 47, 51, 52, 53, 68, 69, 70, 72, 74 ir 75 pakeitimams, juos performulavus:

30 pakeitimu siekiama paaiškinti, kad skaičiuojant terminus taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles. Reikėtų šiek tiek pataisyti konstatuojamojoje dalyje vartojamą kalbą, siekiant nepažeisti Europos Teisingumo Teismo aiškinimo dėl Reglamento Nr. 1182/71 taikymo civilinės teisenos srityje galiojančių dokumentų atžvilgiu.

31 pakeitimu siūloma naudojant atitinkamą standartinę formą pranešti atsakovui, kad terminai skaičiuojami remiantis Reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71. Kadangi šiam pakeitimui pritariama iš esmės, nereikia šiuo klausimu įtraukti konstatuojamosios dalies; šis pakeitimas turi būti tiesiogiai įgyvendintas atitinkamoje standartinėje formoje.

33 pakeitimu teismai įpareigojami atsižvelgti į visus atsakovo prieštaravimus, jei jie aiškiai išreikšti. Atsižvelgiant į gynybos teisių apsaugą, svarbu pabrėžti šio įpareigojimo svarbą. Todėl konstatuojamosios dalies kalba turėtų būti griežtesnė.

47 pakeitime nuoroda turėtų būti daroma į Parlamento teksto 4b straipsnį, o ne į 4b straipsnio 3 dalį.

51 pakeitime 2 dalies b punkte po žodžių „kilmės teismas“ trūksta žodžio „pateikiant“.

52 ir 53 pakeitimai būtini atsižvelgiant į tai, kad numatoma panaikinti exequatur Europos vykdomiesiems raštams dėl apmokėjimo. Tai yra lygiai tokie patys minimalūs reikalavimai įteikimui, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 805/2004. Tačiau reikėtų atlikti vieną techninį pataisymą, susijusį su 39 pakeitimu pasiūlytu „tarpvalstybinės bylos“ apibrėžimu (Parlamento teksto 1a straipsnio 1 dalis). Pagal šį apibrėžimą įmanoma, kad atsakovo nuolatinė buveinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje, nepriklausančioje Europos Sąjungai. Tokiu atveju tos valstybės taisyklės dėl įteikimo bus taikomos įteikiant atsakovui Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo. 52 ir 53 pakeitimuose reikia atsižvelgti į šią galimybę ir todėl turėtų būti nurodytos „valstybės“, o ne „valstybės narės" taisyklės dėl įteikimo.

68 pakeitime b punkte turėtų būti pateikiama nuoroda į Parlamento teksto 12d–12f straipsnius.

69 pakeitime 1 dalies b punkte nuoroda turi būti daroma į Parlamento teksto 12c straipsnį.

70 pakeitime turėtų būti nurodomi priedai (daugiskaita), kadangi šiame reglamente yra keli priedai.

72 pakeitime pateikiama peržiūros nuostata dėl šio reglamento veikimo atsižvelgiant į nacionalines vykdomojo rašto dėl apmokėjimo procedūras. Tokia peržiūra atliekama praėjus penkeriems metams nuo reglamento įsigaliojimo. Atsižvelgiant į 73 pakeitimu pasiūlytą skirtingą reglamento įsigaliojimo ir taikymo pradžios datą, 72 pakeitime būtų geriau nurodyti taikymo pradžios, o ne įsigaliojimo datą. Tai taip pat suderinama su svarstymais, vykusiais Taryboje.

74 pakeitimas turi būti iš esmės techniškai pagrįstas ir turi būti iš naujo parengtas, remiantis programine įranga, reikalinga užtikrinti elektroninį Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo tvarkymą.

75 pakeitimu pateikiamas pasiūlymas dėl prašymo formos priedo. Šis priedas techniškai yra prašymo formos dalis, todėl turėtų būti numatytas 74 pakeitime.

3.3 Pakeitimai, kuriems Komisija iš dalies pritarė

Gali būti iš dalies pritarta 29, 39 ir 76 pakeitimams:

29 pakeitimu siekiama paaiškinti atsakovui suteikiamos peržiūros galimybės ypatingais atvejais, praėjus terminui pareikšti prieštaravimą dėl Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo, tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad tokia peržiūra svarbi gynybos teisių apsaugai, ji turėtų būti išsamiau apibūdinta ir turėtų būti paaiškinta, kad sąvoka „kitos išskirtinės aplinkybės“ galėtų apimti atvejį, kai Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo buvo pagrįstas neteisinga informacija, kurią ieškovas nurodė prašymo formoje. Tai taip pat suderinama su svarstymais, vykusiais Taryboje.

39 pakeitimu siekiama šiame reglamente apibrėžti sąvoką „tarpvalstybinė byla“. Komisija gali pritarti, kad reglamentas būtų taikomas tik tarpvalstybinėms byloms, ir iš esmės sutikti su pateiktu apibrėžimu, tačiau ji nepritaria nuorodai į „valstybę narę“ atsižvelgiant į šalių nuolatinę buveinę ar nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuoroda į „valstybę narę“ šalių atžvilgiu turi svarbių teisinių ir politinių padarinių. Ši nuoroda reiškia, kad Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo procedūra negali pasinaudoti ieškovai, kurių nuolatinė buvimo vieta yra ne ES, ar negali būti naudojama atsakovų, kurių nuolatinė buvimo vieta yra ne ES, atžvilgiu konkrečiais atvejais, kai Europos Sąjungos teismai turi jurisdikciją, pirmiausia pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Draudimas pasinaudoti procedūra ieškovams, kurių nuolatinė buveinė ar gyvenamoji vieta yra ne Europos Sąjungoje, yra labai abejotinas atsižvelgiant į Europos Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, ypač į įsipareigojimus pagal 1994 m. GATT, GATS ir TRIPS susitarimą. Be to, būsimą dokumentą bendrai taikant su 1988 m. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, susidarytų labai nepalanki padėtis ieškovų, kurių buveinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra nepriklausančioje ES valstybėje, kuri yra šios konvencijos šalis, atžvilgiu. Galiausiai šis apibrėžimas kelia klausimų atsižvelgiant į Europos ekonominės erdvės susitarimą.

76 pakeitimu siūloma išbraukti pirminio Komisijos pasiūlymo 2 ir 3 priedus. 2 priedas gali būti išbrauktas, tačiau 3 priedas turėtų būti paliktas. 3 priedas, taip pat kaip kiti priedai, kuriuose yra pateikiamos standartinės formos, turi būti pataisytas taip, kad atitiktų iš dalies pakeistą pasiūlymą, remiantis programine įranga, reikalinga užtikrinti elektroninį Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo tvarkymą.

3.4 Atmesti pakeitimai

Negali būti pritarta 71 pakeitimui, kadangi pasiūlyta pataisa formaliai nėra tinkama. Šioje dalyje nuoroda turi būti daroma į atitinkamą straipsnį, ne tik į straipsnio dalį, kurioje pateikiama nuoroda.

4. IŠVADOS

Komisija, atsižvelgdama į EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį, keičia pasiūlymą.

2004/0055 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO,

nustatantis Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 5 dalies antrąją įtrauką,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[3],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos;

kadangi:

(1) Bendrijos tikslas yra išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Šiuo tikslu Bendrija, be kita ko, turi patvirtinti teisminio bendradarbiavimo priemones su užsieniu susijusių civilinių bylų srityje, būtinas, kad vidaus rinka tinkamai veiktų.

(2) 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu Taryba ir Komisija buvo paragintos parengti naujus teisės aktus, susijusius su tomis sritimis, kurios turėtų teigiamos įtakos sklandžiai teismams bendradarbiaujant ir sudarant geresnes sąlygas susipažinti su teisės aktais, bei ypač, atsižvelgiant į šį kontekstą, buvo nurodytas vykdomasis raštas dėl apmokėjimo.

(3) 2000 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino bendrąją Komisijos ir Tarybos priemonių programą dėl abipusio sprendimų pripažinimo civilinėse ir komercinėse bylose principo įgyvendinimo[5]. Programoje numatyta galimybė nustatyti Bendrijoje konkrečią, vienodą arba suderintą procedūrą siekiant, kad būtų priimtas teismo sprendimas įvairiose srityse, taip pat ir neginčytinų reikalavimų atveju. Į tai buvo atsižvelgta 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje Hagos programoje, kurioje raginama aktyviai imtis veiksmų, susijusių su Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūra.

(4) 2002 m. gruodžio 20 d. Komisija patvirtino Žaliąją knygą dėl Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo procedūros ir priemonių, skirtų bylų dėl nedidelės sumos ieškinių nagrinėjimui supaprastinti ir pagreitinti. Žaliąja knyga buvo pradėtos konsultacijos dėl galimų vienodos arba suderintos Europos išieškojimo procedūros neginčytinų reikalavimų atveju tikslų ir ypatybių.

(5) Greitas ir efektyvus skolų, dėl kurių nėra teisinio ginčo, grąžinimas yra ypatingai svarbus Europos Sąjungos ūkio subjektams, kadangi pavėluoti mokėjimai yra pagrindinė nemokumo priežastis, kelianti grėsmę įmonių, ypač smulkių ir vidutinių, egzistavimui ir dėl to prarandama daug darbo vietų.

(6) Visos valstybės narės bando spręsti neginčytinų reikalavimų išieškojimo problemą, dauguma jų – nustatydamos supaprastintą vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą, tačiau tiek nacionalinės teisės aktai, tiek ir taikomos vidaus procedūros iš esmės skiriasi. Be to, daugumos šiuo metu naudojamų procedūrų dažnai negalima arba neįmanoma taikyti tarpvalstybiniais atvejais.

(7) Kliūtys efektyviai naudotis teise kreiptis į teismą tarpvalstybinių bylų atveju, vidaus rinkos konkurencijos iškraipymas, atsirandantis dėl pusiausvyros pažeidimo, susijusio su kreditoriams suteiktų procedūrinių priemonių veikimu įvairiose valstybėse narėse, sukuria būtinybę priimti Bendrijos teisės aktus, užtikrinančius vienodas sąlygas kreditoriams ir skolininkams visoje Europos Sąjungoje.

(8) Šio reglamento tikslas yra supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinių bylų, susijusių su neginčytinais turtiniais reikalavimais, nagrinėjimą ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas, sukuriant Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą, ir sudaryti galimybę tam, kad, nustačius minimalius reikalavimus, kurių laikantis nereikia pradėti jokių tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje vykdytinas sprendimas, iki sprendimo pripažinimo ir vykdymo, Europos vykdomieji raštai dėl apmokėjimo galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse.

(9) Pagal šį reglamentą sukurta procedūra yra ieškovo, galinčio laisvai pasinaudoti vidaus teisės numatyta procedūra, papildoma ir pasirenkama priemonė. Todėl šis reglamentas nepakeičia ir nesuderina šiuo metu pagal nacionalinę teisę taikomų išieškojimo sistemų neginčytinų reikalavimų atvejais.

(10) Procedūra turėtų būti kiek įmanoma grindžiama standartinių formų teismams ir šalims susirašinėti naudojimu siekiant palengvinti jos įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas naudoti automatinį duomenų tvarkymą.

(11) Valstybės narės, spręsdamos klausimą, kurie teismai turi jurisdikciją išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, turi atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti teisę kreiptis į teismą.

(12) Prašyme išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo ieškovas privalėtų pateikti informaciją, kurios pakaktų aiškiai suprasti reikalavimą ir jo pagrindimą, siekiant, kad atsakovas galėtų priimti gerai apsvarstytą sprendimą pareikšti prieštaravimą reikalavimo atžvilgiu ar jo neginčyti.

(13) Šiuo atžvilgiu ieškovas privalėtų apibūdinti įrodymus, kuriais jis galėtų remtis, siekdamas įrodyti savo tvirtinimų teisingumą, tačiau nereikėtų faktiškai pateikti teismui rašytinių įrodymų.

(14) Prašymo išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo pateikimas reiškia ir nustatytų teismo mokesčių sumokėjimą.

(15) Teismas nagrinėja prašymą, įskaitant klausimą dėl jurisdikcijos ir įrodymų apibūdinimą, remdamasis prašyme pateikta informacija. Tai sudarytų galimybę teismui prima facie ištirti reikalavimo esmę ir inter alia atmesti akivaizdžiai nepagrįstus arba nepriimtinus reikalavimus. Šį tyrimą nebūtinai turi atlikti teisėjas.

(16) Europos vykdomuoju raštu dėl apmokėjimo atsakovas turėtų būti informuojamas apie galimybes grąžinti ieškovui skolą arba per 30 dienų pareikšti prieštaravimą, jei jis nori ginčyti ieškinį. Atsakovas, neskaitant ieškovo pateiktos išsamios informacijos, susijusios su reikalavimu, taip pat turėtų būti informuojamas apie Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo teisinę reikšmę ir ypač apie prieštaravimo nepareiškimo padarinius.

(17) Kadangi peržiūra netrukdys atmesti prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, neatmetama galimybė peržiūrėti sprendimą tos pačios instancijos teisme.

(18) Atsižvelgiant į vidaus teisės skirtumus, susijusius su civilinio proceso taisyklėmis, ypač reglamentuojančiomis dokumentų įteikimą, būtina nustatyti konkrečius minimalius reikalavimus ir juos išsamiai apibūdinti. Pirmiausia bet koks teisine fikcija pagrįstas metodas dėl šių reikalavimų įgyvendinimo negali būti laikomas pakankamu Europos vykdomojo rašto įteikimui.

(19) Visiems 13 ir 14 straipsniuose išvardytiems įteikimo būdams būdinga tai, kad dokumentas tikrai bus įteiktas adresatui (13 straipsnis) arba yra labai didelė tikimybė, kad taip bus padaryta (14 straipsnis).

(20) Laikoma, kad įteikiant asmeniškai kitiems asmenims nei atsakovas pagal 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, tenkinami šių nuostatų reikalavimai, tik jei šie asmenys faktiškai priėmė (gavo) Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo.

(21) 15 straipsnis turėtų būti taikomas tais atvejais, kai atsakovas negali pats dalyvauti teismo posėdyje (pvz., juridinio asmens atveju) ir kai jį atstovaujantis asmuo nustatomas pagal teisės aktus, taip pat tada, kai atsakovas įgalioja kitą asmenį, pirmiausia advokatą, atstovauti jam konkrečiame teismo procese, susijusiame su ginču.

(22) Teismas turėtų užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi minimalių procesinių reikalavimų, ir išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo.

(23) Atsakovas gali pareikšti prieštaravimą, naudodamas 2 priede esančią standartinę formą. Tačiau teismai turi atsižvelgti į kitus raštu pateiktus prieštaravimus, jei jie aiškiai išreikšti.

(24) Nustatytu laiku atsakovui pareiškus prieštaravimą Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūra turėtų būti nutraukta ir byla automatiškai turėtų būti perduodama nagrinėti bendra tvarka, jei ieškovas aiškiai nenurodė tokiu atveju nutraukti procesą. Šiame reglamente įprasto civilinio proceso sąvoka nebūtinai turėtų būti aiškinama pagal nacionalinę teisę.

(25) Išskirtiniais atvejais atsakovui turėtų būti suteikta teisė prašyti peržiūrėti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, nepaisant termino pareikšti prieštaravimą pasibaigimo. Tokia peržiūra išskirtiniais atvejais nereiškia, kad atsakovui suteikiama antra galimybė pareikšti prieštaravimą dėl reikalavimo. Peržiūrėjimo procedūros metu reikalavimo esmė neturėtų būti vertinama plačiau nei atsižvelgiant į pagrindą, atsiradusį dėl išskirtinių aplinkybių, kuriuo remiasi atsakovas. 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos išskirtinės aplinkybės galėtų apimti atvejį, kai Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo buvo pagrįstas neteisinga informacija, kurią ieškovas nurodė prašymo formoje.

(26) Kadangi bendros Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūros ir įprasto civilinio proceso teismo išlaidos, atsirandančios atsakovui pareiškus prieštaravimą, neturėtų viršyti įprasto civilinio proceso, prieš tai netaikius Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūros, išlaidų, į jas neįskaičiuojami, pvz., advokatų honorarai arba dokumentų įteikimo išlaidos, jei juos įteikia ne teismas, o kitas subjektas.

(27) Vienoje valstybėje narėje išduotas Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo, kuris tapo vykdytinu, turėtų būti laikomas, siekiant jį įvykdyti, išduotu valstybėje narėje, kurioje norima įvykdyti. Abipusis valstybių narių pasitikėjimas vykdant teisingumą pagrindžia tai, kad vienos valstybės narės teismas įvertina, jog visos Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo sąlygos yra tenkinamos ir kad vykdomasis raštas gali būti vykdomas visose kitose valstybėse narėse, neatliekant teisminės priežiūros dėl tinkamo minimalių procesinių reikalavimų taikymo valstybėje narėje, kurioje vykdomasis raštas turi būti vykdomas. Nepažeidžiant šio reglamento nuostatų, ypač 22 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 23 straipsnio, Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo vykdymo taisykles toliau reglamentuos nacionalinė teisė.

(28) Primenama, kad terminai ir laikotarpiai skaičiuojami pagal 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantį terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles[6].

(29) Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl šie tikslai gali, dėl šio reglamento masto ir poveikio, būti geriau pasiekiami Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tame pačiame straipsnyje, šis reglamentas neapima daugiau nei yra būtina siekiant šių tikslų.

(30) Reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip bendrų Bendrijos teisės principų. Konkrečiai juo siekiama užtikrinti visišką pagarbą teisei į nešališką teismą, kuri pripažįstama Chartijos 47 straipsnyje.

(31) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[7].

(32) Jungtinė Karalystė ir Airija, atsižvelgiant į Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(33) Pagal Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, dėl to neprivalo jo laikytis, ir jis neturi būti jai taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Dalykas

1. Šio reglamento tikslas yra:

- sukuriant Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą, supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinių bylų, susijusių su neginčytinais turtiniais reikalavimais, nagrinėjimą ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas; ir

- sudaryti galimybę tam, kad, nustačius minimalius reikalavimus, kurių laikantis nereikia pradėti jokių tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje vykdytinas sprendimas, iki sprendimo pripažinimo ir vykdymo, Europos vykdomieji raštai dėl apmokėjimo galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse.

2. Šis reglamentas nedraudžia ieškovui pareikšti reikalavimą pagal 4 straipsnio nuostatas, pasinaudojant kita procedūra pagal valstybės narės ar Bendrijos teisę.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas tarpvalstybinėms civilinėms ir komercinėms byloms, nepriklausomai koks teismas jas nagrinėja. Reglamentas netaikomas visų pirma mokestinėms byloms, byloms dėl muitų ar administracinėms byloms arba byloms dėl valstybės atsakomybės už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės valdžią ( acta iure imperii ).

2. Šis reglamentas netaikomas:

a) turtinėms teisėms, kylančioms iš santuokinių santykių, testamentams ir paveldėjimui;

b) bankrotui, byloms, susijusioms su nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimu, teismų susitarimams ir susitarimams tarp kreditorių ir skolininkų ir analogiškoms byloms;

c) socialiniam draudimui;

d) iš nesutartinių prievolių kylantiems reikalavimams, išskyrus:

i) kai prievolės buvo šalių susitarimo dalykas arba yra skolos pripažinimas; arba

ii) prievolės susijusios su apmokėtinomis skolomis ir kyla dėl bendros nuosavybės.

3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ – tai valstybės narės, išskyrus Daniją.

3 straipsnisTarpvalstybinės bylos

1. Šiame reglamente „tarpvalstybinė byla“ – tai byla, kurios bent vienos iš šalių nuolatinė buvimo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje nei valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi.

2. Nuolatinė buvimo vieta nustatoma pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[8] 59 ir 60 straipsnius.

3. Tinkamas momentas nustatyti, ar tai tarpvalstybinė byla, – tai laikas, kai pagal šio reglamento nuostatas pateikiamas prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo.

4 straipsnis

Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūra

Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo procedūra nustatoma siekiant patenkinti konkrečios sumos piniginius reikalavimus, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs prašymo išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo pateikimo metu.

5 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente vartojamos šios sąvokos:

1. kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje išduotas Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo;

2. valstybė narė, kurioje vykdytinas teismo sprendimas – valstybė narė, kurioje siekiama vykdyti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo;

3. teismas – valstybės narės valdžios institucija, kompetentinga spręsti Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo ir kitus su juo susijusius klausimus;

4. kilmės teismas – teismas, išduodantis Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo.

6 straipsnisJurisdikcija

1. Taikant šį reglamentą jurisdikcija nustatoma vadovaujantis atitinkamomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis, ypač Reglamentu (EB) Nr. 44/2001.

2. Tačiau jei reikalavimas susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, t.y. vartotojas, ne verslo ar profesiniais tikslais, ir jei atsakovas yra vartotojas, jurisdikciją turi tik tos valstybės narės teismai, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnio nuostatas.

7 straipsnisPrašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo

1. Prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo pateikiamas naudojant standartinę formą, pridedamą priede.

2. Prašyme pateikiama tokia informacija:

a) šalių vardai ir pavardės ar pavadinimai ir adresai, jei reikia, jų atstovų vardai ir pavardės, bei teismas, kuriam pateikiamas prašymas;

b) ieškinio suma, įskaitant pagrindinę skolą ir, jei reikia, palūkanas ir sutartyje numatytas baudas;

c) jei reikalaujama palūkanų, nustatyta palūkanų norma ir laikotarpis, už kurį jų reikalaujama, nebent jei palūkanos pagal įstatymą automatiškai pridedamos prie pagrindinės skolos pagal kilmės valstybės narės teisę;

d) pagrindas pareikšti ieškinį, įskaitant aplinkybių, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, apibūdinimą ir, prireikus, reikalaujamas palūkanas;

e) reikalavimo įrodymų apibūdinimas;

f) pagrindimas dėl jurisdikcijos; ir

g) tarpvalstybinis bylos pobūdis pagal 3 straipsnį.

3. Prašyme ieškovas patvirtina, kad, ieškovo žiniomis ir įsitikinimu, jo pateikta informacija yra teisinga, ir pripažįsta, kad bet koks sąmoningai melagingas pareiškimas galėtų sąlygoti atitinkamų poveikio priemonių taikymą pagal kilmės valstybės narės teisę.

4. Prašymo priede ieškovas gali pareikšti teismui savo prieštaravimą dėl bylos perdavimo nagrinėti bendra civilinio proceso tvarka, kaip nustatyta 17 straipsnyje, tuo atveju, jei atsakovas pareikštų prieštaravimą. Tai neužkerta ieškovui galimybės informuoti apie tai teismą vėliau, tačiau bet kuriuo atveju prieš išduodant vykdomąjį raštą.

5. Prašymas pateikiamas raštu arba bet kokiu kitu kilmės valstybei narei priimtinu ir kilmės teismui prieinamu būdu, įskaitant elektroninį.

6. Prašymą pasirašo ieškovas arba, jei reikia, jo atstovas. Jei vadovaujantis 5 dalimi prašymas pateikiamas elektroniniu būdu, jis pasirašomas pagal 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/93/EB dėl bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos[9] 2 straipsnio 2 dalį. Parašas pripažįstamas kilmės valstybėje narėje ir jam negalima taikyti papildomų reikalavimų.

Tačiau elektroninio parašo nereikia, jei kilmės valstybės narės teismuose įdiegta alternatyvioji elektroninė ryšių sistema, kuria gali naudotis tam tikra grupė iš anksto užsiregistravusių patvirtintų naudotojų ir kurioje galima saugiai nustatyti šių naudotojų tapatybę. Apie tokią ryšių sistemą valstybės narės informuoja Komisiją.

8 straipsnisPrašymo nagrinėjimas

Teismas, gavęs prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, remdamasis prašymo forma kaip įmanoma greičiau patikrina, ar tenkinami 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose nurodyti reikalavimai ir ar ieškinys pagrįstas ir priimtinas. Šis patikrinimas gali būti atliekamas automatiškai.

9 straipsnis

Prašymo papildymas ir ištaisymas

1. Jei 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai nėra įvykdyti ir jei prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar nepriimtinas, teismas ieškovui suteikia galimybę papildyti arba pataisyti šį prašymą. Teismas naudoja standartinę prašymo formą, pateiktą priede.

2. Jei teismas prašo ieškovo papildyti arba pataisyti prašymą, jis nurodo aplinkybes atitinkantį terminą. Teismas savo nuožiūra gali pratęsti terminą.

10 straipsnis Prašymo pakeitimas

1. Jei tik dalis prašymo atitinka 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, teismas, naudodamas priede pateiktą standartinę formą, apie tai informuoja ieškovą. Ieškovui siūloma priimti teismo pasiūlymą dėl Europos vykdomojo rašto tam tikrai pinigų sumai arba atsisakyti jo ir jis informuojamas apie savo sprendimo padarinius. Ieškovas atsako, grąžindamas teismo atsiųstą standartinę formą, per teismo nustatytą terminą pagal 9 straipsnio 2 dalį.

2. Jei ieškovas priima teismo pasiūlymą, teismas, vadovaudamasis 12 straipsniu, išduoda Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo dėl tos prašymo dalies, su kuria sutinka ieškovas. Pasekmes, susijusias su likusia pirminio reikalavimo dalimi, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai.

3. Jei ieškovas neatsiunčia atsakymo per teismo nustatytą terminą ar atsisako teismo pasiūlymo, teismas, vadovaudamasis 11 straipsniu, atmeta visą prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo.

11 straipsnis Prašymo atmetimas

1. Teismas atmeta prašymą, jei

a) ieškovas nepateikia atsakymo per teismo nustatytą terminą pagal 9 straipsnio 2 dalį; arba

b) ieškovas nepateikia atsakymo per teismo nustatytą terminą arba atmeta teismo pasiūlymą pagal 10 straipsnį; arba

c) nesilaikoma 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose išdėstytų reikalavimų; arba

d) ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas arba nepriimtinas.

Ieškovas apie atmetimo priežastis informuojamas naudojant standartinę priede pateikiamą formą.

2. Dėl prašymo atmetimo negali būti pateikiama apeliacija.

3. Prašymo atmetimas nedraudžia ieškovui pareikšti reikalavimą pateikiant naują prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo arba pagal bet kurią kitą procedūrą, kurią numato valstybės narės teisės aktai.

12 straipsnisEuropos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimas

1. Jei 8 straipsnyje išdėstytos sąlygos tenkinamos, teismas kaip įmanoma greičiau ir paprastai per 30 dienų nuo prašymo pateikimo išduoda Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, naudodamas priede pateikiamą standartinę formą.

Į 30 dienų laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kuris ieškovui buvo reikalingas prašymui papildyti, pataisyti arba pakeitimams atlikti.

2. Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo išduodamas kartu su prašymo formos kopija. Jame nepateikiama informacija, ieškovo suteikta vadovaujantis 7 straipsnio 4 dalimi.

3. Europos vykdomajame rašte dėl apmokėjimo atsakovui pranešama apie teisę pasirinkti:

a) sumokėti ieškovui vykdomajame rašte nurodomą sumą; arba

b) nepritarti vykdomajam raštui, pateikiant prieštaravimą kilmės teismui per 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą

4. Europos vykdomuoju raštu dėl apmokėjimo atsakovas informuojamas apie tai, kad:

a) vykdomasis raštas buvo išduotas remiantis tik informacija, kurią suteikė ieškovas ir kurios teismas netikrino;

b) vykdomasis raštas bus vykdomas, nebent vadovaujantis 16 straipsniu teismui buvo pateiktas prieštaravimas;

c) kai pateikiamas prieštaravimas, procesas tęsiamas kompetentinguose valstybės narės kilmės teismuose vadovaujantis įprasta civilinio proceso tvarka, nebent ieškovas aiškiai pareikalavo tokiu atveju nutraukti procesą.

5. Teismas privalo užtikrinti, kad vykdomasis raštas atsakovui bus įteiktas vadovaujantis nacionaline teise būdu, atitinkančiu minimalius reikalavimus, nustatytus 13–15 straipsniuose.

13 straipsnisĮteikimas su atsakovo gavimo patvirtinimu

Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo gali būti įteiktas atsakovui vadovaujantis valstybės, kurioje jis teikiamas, nacionaline teise, vienu iš šių būdų:

a) įteikiamas asmeniškai su gavimo patvirtinimu, kurį pasirašo atsakovas, nurodant gavimo datą;

b) įteikiamas asmeniškai, kompetentingam asmeniui, kuris jį įteikė, patvirtinus pasirašytu dokumentu, nurodančiu, kad atsakovas gavo dokumentą arba atsisakė jį priimti be jokio teisinio pagrindo, bei nurodančiu įteikimo datą;

c) įteikiamas paštu, su gavimo patvirtinimu, nurodant gavimo datą, kurį atsakovas pasirašo ir grąžina;

d) įteikiamas elektroninėmis priemonėmis, kaip, pvz., faksas arba elektroninis paštas, su gavimo patvirtinimu, nurodant gavimo datą, kurį atsakovas pasirašo ir grąžina.

14 straipsnisĮteikimas be atsakovo gavimo patvirtinimo

1. Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo taip pat gali būti įteiktas atsakovui vadovaujantis valstybės, kurioje jis teikiamas, nacionaline teise, vienu iš šių būdų:

a) įteikiamas asmeniškai atsakovo asmeniniu adresu tuose pačiuose namuose kaip ir atsakovas gyvenantiems arba ten įdarbintiems asmenims;

b) jeigu atsakovas dirba savarankiškai – įteikiamas asmeniškai atsakovo verslo patalpose ten dirbantiems atsakovo įdarbintiems asmenims;

c) vykdomasis raštas paliekamas atsakovo pašto dėžutėje;

d) vykdomasis raštas paliekamas pašto skyriuje arba kompetentingoje valdžios institucijoje, atsakovo pašto dėžutėje paliekant tai patvirtinantį raštišką pranešimą su sąlyga, kad raštiškame pranešime aiškiai nurodoma, kad tai yra teismo dokumentas, arba teisinės pranešimo pasekmės: atliekamas įteikimas ir pradedamas skaičiuoti termino laikas;

e) įteikiamas paštu be patvirtinimo, vadovaujantis 3 dalimi, kai atsakovas turi adresą savo kilmės valstybėje narėje;

f) įteikiamas elektroninėmis priemonėmis su automatiniu gavimo patvirtinimu, su sąlyga, kad atsakovas iš anksto sutiko su tokiu pateikimo būdu.

2. Pagal šį reglamentą 1 dalyje minimas įteikimo būdas yra nepriimtinas, jeigu atsakovo adresas nėra tiksliai žinomas.

3. Įteikimas, vadovaujantis 1 dalies a–d punktais turi būti patvirtintas:

a) paslaugą atlikusio atsakingo asmens pasirašytu dokumentu, nurodant:

i) panaudotą įteikimo būdą;

ii) įteikimo datą;

iii) kai raštas buvo įteiktas kitam nei atsakovas asmeniui, to asmens pavardę, bei jo ryšį su atsakovu;

arba

b) asmens, kuriam įteikta, gavimo patvirtinimą, jei įteikiama pagal 1 dalies a ir b punktus.

15 straipsnisĮteikimas atstovui

Vadovaujantis 13 ir 14 straipsniais vykdomasis raštas taip pat gali būti įteikiamas atsakovo atstovui.

16 straipsnisPrieštaravimas Europos vykdomajam raštui dėl apmokėjimo

1. Atsakovas gali pareikšti prieštaravimą Europos vykdomajam raštui dėl apmokėjimo kilmės teismui, naudodamasis priede pateikta standartine forma, kuri jam įteikiama kartu su Europos vykdomuoju raštu dėl apmokėjimo.

2. Prieštaravimas turi būti išsiųstas per 30 dienų nuo vykdomojo rašto įteikimo atsakovui.

3. Atsakovas prieštaravime nurodo, kad jis ginčija ieškinį ir jis neprivalo pateikti ginčijimo priežasčių.

4. Prieštaravimas pareiškiamas raštu arba bet kokiu kitu kilmės valstybei narei priimtinu ir kilmės teismui prieinamu būdu, įskaitant elektroninį.

5. Prieštaravimą pasirašo atsakovas arba, jei reikia, jo atstovas. Jei vadovaujantis 4 dalimi prieštaravimas pareiškiamas elektroniniu būdu, jis pasirašomas pagal Direktyvos 1999/93/EB 2 straipsnio 2 dalį. Parašas pripažįstamas kilmės valstybėje narėje ir jam negalima taikyti papildomų reikalavimų.

Tačiau elektroninio parašo nereikia, jei kilmės valstybės narės teismuose įdiegta alternatyvioji elektroninė ryšių sistema, kuria gali naudotis tam tikra grupė iš anksto užsiregistravusių patvirtintų naudotojų ir kurioje galima saugiai nustatyti šių naudotojų tapatybę. Apie tokią ryšių sistemą valstybės narės informuoja Komisiją.

17 straipsnisPrieštaravimo pareiškimo vykdomajam raštui padariniai

1. Jei prieštaravimas pareiškiamas per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, procesas toliau vyksta kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose pagal paprasto civilinio proceso taisykles, jei ieškovas prašyme aiškiai nenurodė tokiu atveju nutraukti procesą pagal 7 straipsnio 4 dalį.

Jei ieškovas savo reikalavimui patenkinti pradėjo Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo procedūrą, šis faktas pagal nacionalinę teisę neturi jokios neigiamos įtakos bylą toliau nagrinėjant bendra tvarka.

2. Ieškinys perduodamas nagrinėti bendra tvarka, kaip apibrėžta 1 dalyje, vadovaujantis kilmės valstybės narės teisės aktais.

3. Ieškovui pranešama, ar atsakovas pareiškė prieštaravimą ir ar byla buvo perduota nagrinėti bendra tvarka.

18 straipsnisVykdomumas

1. Jei per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nebuvo pareikštas prieštaravimas, atsižvelgiant į laiką, kurio reikia, kad prieštaravimas pasiektų gavėją, teismas nedelsdamas paskelbia Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo vykdytinu, naudodamas priede pateiktą standartinę formą. Kilmės teismas turi patikrinti įteikimo datą.

2. Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, formalūs vykdomumo reikalavimai reglamentuojami kilmės valstybės narės teisės aktais.

3. Teismas išsiunčia vykdytiną Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo ieškovui.

19 straipsnis

Exequatur panaikinimas

Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo, kuris tapo vykdytinu kilmės valstybėje narėje, kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nepaliekant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui.

20 straipsnis Peržiūrėjimas išimtiniais atvejais

1. Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas turi teisę kreiptis į kilmės valstybės narės kompetentingą teismą, kad būtų peržiūrėtas vykdomasis raštas dėl apmokėjimo, jei:

a) i) vykdomasis raštas dėl apmokėjimo buvo įteiktas vienu iš 14 straipsnyje numatytų būdų; ir

ii) dokumentai buvo įteikti per vėlai ir jis ne dėl savo kaltės negalėjo pasirūpinti savo gynyba,

arba

b) atsakovas ne dėl savo kaltės negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl force majeure arba dėl ypatingų aplinkybių,

su sąlyga, kad bet kuriuo iš šių atvejų jis veikia nedelsdamas.

2. Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas taip pat turi teisę kreiptis į kilmės valstybės narės kompetentingą teismą, kad būtų peržiūrėtas vykdomasis raštas dėl apmokėjimo, jei jis buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitų išskirtinių aplinkybių.

3. Jei teismas atmeta atsakovo prašymą remdamasis tuo, kad nei viena iš 1 ir 2 dalyse išvardytų priežasčių peržiūrėti vykdomąjį raštą nėra taikytina, Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad dėl vienos iš 1 ir 2 dalyje išvardytų priežasčių galima peržiūrėti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, jis nustoja galioti.

21 straipsnisVykdymas

1. Nepažeidžiant šio reglamento nuostatų, vykdymo tvarką reglamentuoja vykdančiosios valstybės narės teisės aktai.

Įsigaliojęs Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo vykdomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir įsigaliojęs vykdančioje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl vykdymo.

2. Siekdamas, kad raštas būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje, ieškovas tos valstybės narės atsakingoms vykdančiosioms institucijoms pateikia:

a) Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo, kurį kilmės teismas paskelbė vykdytinu, kopiją, atitinkančią būtinus dokumento autentiškumą patvirtinančius reikalavimus; ir

b) jei reikia, Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo vertimą į vykdančiosios valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, naudojamų teismo procese ten, kur reikalaujama vykdyti teismo sprendimą, arba į kitą valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, nurodymu jai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą, nei jos, valstybinę Europos bendrijos institucijų kalbą ar kalbas, kurią ji gali pripažinti tinkama Europos vykdomajam raštui dėl apmokėjimo. Vertimą patvirtina asmuo, turintis teisę tai daryti vienoje iš valstybių narių.

3. Iš ieškovo, kuris vienoje valstybėje narėje paduoda prašymą, kad būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje Europos vykdomasis raštas, nereikalaujama jokių garantijų, pasižadėjimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama, remiantis tuo, kad jis yra užsienio pilietis arba nėra nuolatinis valstybės narės, kurioje vykdytinas minėtas raštas, gyventojas.

22 straipsnisAtsisakymas vykdyti

1. Atsakovo prašymu, vykdančiosios valstybės narės kompetentingas teismas atsisako vykdyti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, jei jis nesuderinamas su bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu, jeigu:

a) ankstesnis teismo sprendimas buvo susijęs su tuo pačiu ieškinio pagrindu ir tomis pačiomis šalimis; ir

b) ankstesnis teismo sprendimas tenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdančioje valstybėje narėje; ir

c) kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu dėl nesuderinamumo negalėjo būti prieštaraujama.

2. Taip pat, pateikus prašymą, atsisakoma vykdyti sprendimą, jei atsakovas jau sumokėjo ieškovui Europos vykdomajame rašte dėl apmokėjimo nurodytą sumą.

3. Vykdančiojoje valstybėje narėje jokiomis aplinkybėmis Europos vykdomasis raštas dėl apmokėjimo negali būti peržiūrimas dėl jo esmės.

23 straipsnisVykdymo atidėjimas arba apribojimas

Jei atsakovas, remdamasis 20 straipsnio nuostatomis, kreipėsi dėl peržiūrėjimo, vykdančiosios valstybės narės kompetentingas teismas, atsakovui paprašius, gali:

a) apriboti vykdymo procesą iki apsaugos priemonių; arba

b) vykdymą paskelbti sąlyginiu su tokia saugumo sąlyga, kokią jis nustato; arba

c) esant išskirtinėms aplinkybėms, atidėti vykdymo procesą.

24 straipsnisTeisinis atstovavimas

Neprivaloma, kad advokatas ar kitas teisininkas atstovautų:

a) ieškovui pateikiant prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo;

b) atsakovui pareiškiant prieštaravimą dėl Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo.

25 straipsnisTeismo išlaidos

1. Bendros Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūros ir paprasto civilinio proceso teismo išlaidos, atsirandančios atsakovui pateikus atsiliepimą ar pareiškus prieštaravimą dėl Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo valstybėje narėje, neviršija paprasto civilinio proceso, prieš tai netaikius Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūros, išlaidų toje valstybėje narėje.

2. Šiame reglamente teismo išlaidos apima teismui mokėtinus rinkliavas ir mokesčius, kurių dydis yra nustatomas remiantis valstybių narių teisės aktais.

26 straipsnisRyšys su nacionaline proceso teise

Visi procesiniai klausimai, kurie nėra konkrečiai nagrinėjami šiame reglamente, reglamentuojami valstybių narių teisės aktais.

27 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1348/2000

Šis Reglamentas nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 1348/2000 taikymui.

28 straipsnis

Informacija, susijusi su dokumentų įteikimo išlaidomis ir vykdymo užtikrinimu

Valstybės narės bendradarbiauja tam, kad plačiajai visuomenei ir specialistams teiktų informaciją apie

a) dokumentų įteikimo išlaidas; ir

b) kokios institucijos yra kompetentingos užtikrinti įgyvendinimą taikant 21–23 straipsnius,

ypač naudojantis Europos teisminių institucijų tinklu civilinėse ir komercinėse bylose, įsteigtu pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB.

29 straipsnisInformacija, susijusi su jurisdikcija, peržiūros procedūromis, komunikacijos priemonėmis ir kalbomis

1. Iki 200_m. _______________ __d. valstybės narės Komisijai praneša:

a) kokių teismų jurisdikcijai priklauso Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimas;

b) apie peržiūros procedūrą ir kompetentingus teismus taikant 20 straipsnį;

c) apie komunikacijos priemones, kurios yra priimtinos naudoti taikant Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą ir kuriomis gali naudotis teismai; ir

d) apie kalbas, priimtinas pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą.

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius šios informacijos pasikeitimus.

2. Komisija užtikrina, kad pagal 1 dalies reikalavimus skelbiama informacija būtų viešai prieinama, paskelbiant ją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ar kokiu kitu tinkamu būdu.

30 straipsnisPriedų pakeitimai

Standartinės formos, pateikiamos priede, atnaujinamos ar techniškai adaptuojamos užtikrinant, kad visiškai atitiktų šio reglamento nuostatas pagal 31 straipsnyje nurodytą procedūrą.

31 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 75 straipsnyje.

2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

32 straipsnis

Peržiūra

Iki 200_m. _______________ __d.[10] Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui pateikia išsamų pranešimą, kuriame nagrinėjamas Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūros veikimas. Šiame pranešime pateikiamas įvertinimas, kaip veikė procedūra, ir išplėstinis poveikio kiekvienai valstybei narei įvertinimas.

Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti, jog į pažangiausią praktiką Europos Sąjungoje būtų tinkamai atsižvelgiama ir ji atspindėtų geresnės teisėkūros principus, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo tarpvalstybinį vykdymą. Ši informacija turėtų apimti teismo mokesčius, procedūros greitį, veiksmingumą, paprastumą naudoti ir valstybių narių taikomas vidaus vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūras.

Jei reikia, prie Komisijos pranešimo pridedami pasiūlymai dėl adaptacijos.

33 straipsnisĮsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 200_m. _______________ __d.

Jis taikomas nuo 200_m. _______________ __d., išskyrus 29, 30 ir 31, straipsnius, kurie taikomi nuo 200_m. _______________ __d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu,

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] 2004 m. kovo 19 d. KOM (2004) 173 galutinis ir 2004 m. gegužės 25 d KOM (2004) 173 galutinis/3.

[2] EESK/2005/133, OL C 221, 2005 9 8, p. 77.

[3] 2004 m. kovo 19 d. KOM (2004) 173 galutinis ir 2004 m. gegužės 25 d KOM (2004) 173 galutinis/3.

[4] EESK/2005/133, OL C 221, 2005 9 8, p. 77.

[5] OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

[6] OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

[7] OJ L 184, 1999.7.17, p. 23.

[8] OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

[9] OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

[10] Praėjus penkeriems metams nuo reglamento taikymo pradžios dienos.