P6_TA(2006)0366

Teminė oro taršos strategija

Europos Parlamento rezoliucija dėl Teminės oro taršos strategijos (2006/2060(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Teminės oro taršos strategijos (KOM(2005)0446),

- atsižvelgdamas į Šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (6-oji AVP) [1],

- atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją (Europos Vadovų Tarybos, susitikusios 2002 m. kovo 15- 16 d. Barselonoje, išvados),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl programos "Švarus oras Europoje (angl. CAFE): siekiant Teminės oro kokybės strategijos" (KOM(2001)0245),

- atsižvelgdamas į Teminės oro taršos strategijos ir Direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje poveikio vertinimą (SEK(2005)1133),

- atsižvelgdamas į pranešimą dėl oro taršos sveikatos aspektų - PSO Europoje vykdyto projekto "Sisteminė oro taršos sveikatos aspektų apžvalga" rezultatus [2],

- atsižvelgdamas į Europos aplinkosaugos politikos instituto pasitarimą šios politikos klausimu [3],

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl naujos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (KOM(2005)0447),

- atsižvelgdamas į daugybę dabartinių ES teisės aktų dėl oro kokybės kontrolės, emisijos į orą, įskaitant Oro kokybės pagrindų direktyvą [4] ir jos antrines direktyvas, Nacionalinių išmetimo ribų direktyvą [5], Didelių kurą deginančių įrenginių direktyvą [6], Direktyvas, kontroliuojančias transporto priemonių išmetamų dujų ir kuro kokybę, Tirpiklių emisijos direktyvą [7] ir Direktyvą dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės (TIPK) [8],

- atsižvelgdamas į Europos aplinkos tarybos 2006 m. kovo 9 d. išvadas,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6-0235/2006),

A. kadangi oro tarša yra pagrindinė Europos gyventojų mirčių ir ligų priežastis, taip pat dėl to kiekvieno asmens statistinė vidutinė gyvenimo trukmė sumažėja vidutiniškai 8 mėnesiais; kadangi vaikai, pagyvenę žmonės, nuo kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų kenčiantys žmonės ir žmonės, gyvenantys didelio poveikio zonose, pvz., miesto teritorijose, prie pagrindinių kelių, patiria ypatingą žalą sveikatai,

B. kadangi Teminės oro taršos strategijos pagrindinis tikslas - parengti ilgalaikę integruotą strateginę politiką kovai su oro užterštumu, kad būtų pasiekti 6-osios AVP tikslai, susiję su žmogaus sveikatos ir aplinkos apsauga,

C. kadangi pastaraisiais dešimtmečiais jau buvo padaryta didelė pažanga mažinant žalingiausių sveikatai teršalų išmetimą į orą,

D. kadangi smulkiosios dalelės PM2,5 ir pažemio ozonas yra daugiausia sveikatos problemų sukeliantys oro teršalai,

E. kadangi oro tarša pakenkė 55 % Europos ekosistemų,

F. kadangi oras teršiamas visose valstybėse narėse ir tai yra tarptautinė problema, nes smulkiosios dalelės ir kiti teršalai pasklinda šimtus kilometrų, todėl reikalingas sprendimas Europos mastu ir ryžtingesnės tarptautinės priemonės; kadangi tai nepanaikina valstybių narių konkrečios atsakomybės laikytis oro kokybės ribinės vertės dydžių,

G. kadangi efektyviai kovoti su oro tarša galima tik pasitelkus suderintą priemonių rinkinį, apimantį Europos, nacionalinio ir vietos lygmens priemones, kuriomis visų pirma siekiama panaikinti pačius teršalų išmetimo šaltinius,

H. kadangi 6-osios AVP 7 straipsnyje teigiama, kad vienas iš jos tikslų - pasiekti "tokią oro kokybę, kuri neleistų reikštis neigiamam poveikiui ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai",

I. kadangi tarp pagrindinių priemonių, kurios išvardytos 6-osios AVP 7 straipsnyje, yra numatyta parengti Teminę oro taršos strategiją, persvarstyti ir atnaujinti oro kokybės standartus ir išmetimo nacionalines ribas, kuriomis siekiama ilgalaiko tikslo neviršyti kritinio kiekio ir lygio, kadangi oro tarša yra sudėtinga problema, kuri gali būti išsprendžiama tik taikant sisteminės metodikos priemones, kuriomis atsižvelgiama į sąveiką,

J. kadangi efektyvus dabartinių teisės aktų įgyvendinimas yra pagrindinė priemonė, galinti padėti pagerinti oro kokybę iki 2020 m. ir kadangi kai kurie teisės aktai dar tik pradedami įgyvendinti,

K. kadangi plataus užmojo oro kokybės tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei valstybės narės nuosekliai įgyvendins galiojančius teisės aktus ir jei naujų teisės aktų pasiūlymuose bus pabrėžiama, kad teršėjai turi mažinti emisiją,

L. kadangi Komisija savo poveikio vertinime pristatė tris scenarijus (A, B ir C), atspindinčius skirtingų lygių siekius, ir maksimaliai techniškai įmanomą taršos mažinimo scenarijų,

M. nors poveikio vertinimas rodo, kad dauguma Europos gyventojų palankiai vertina Europos oro kokybės gerinimo politiką pagal siekių lygį, atitinkantį C scenarijų, tačiau Komisija Strategijoje pasirinko žemesnio lygio siekį, kuris galėtų būti priskiriamas A+ scenarijui,

N. kadangi oro taršos lygių sumažinimo kaštai pagal visus scenarijus yra mažesni už finansinę naudą; kadangi nė vienas scenarijus nekenkia bendram ES konkurencingumui ir kadangi pagal scenarijų, kuriame keliami plataus užmojo tikslai, skatinama kurti darbo vietas,

O. kadangi Komisija įvykdė išsamų poveikio įvertinimą atsižvelgdama ir į geresnį reglamentavimą, ir į Tvaraus vystymosi strategiją; tačiau siūlomoje Strategijoje ir su ja susijusioje Oro kokybės direktyvoje yra didelių sisteminių trūkumų, kadangi, pvz., nėra numatyta toliau mažinti CO2 išmetimą, o tai, be abejonių, sąlygoja per didelį išlaidų įvertinimą ir nepakankamą Strategijos naudos įvertinimą, kadangi tęsiamas išmetimo mažinimas po 2012 m., be kita ko, prisidės prie oro kokybės gerinimo,

P. kadangi poveikio vertinimas rodo, kad optimalus scenarijus, kai ribinės sąnaudos lygios ribiniam pelnui, būtų derinant B ir C scenarijus, nepaisant to, kad nuostolių piniginė vertė ekosistemoms, javų kultūroms ir tam tikram žalingam poveikiui sveikatai nėra įtraukti į išlaidų skaičių,

Q. kadangi Švaraus oro Europoje (angl. CAFE) darbo grupė, tirianti PM (kietosios dalelės), pažymėjo, kad yra pavojus sveikatai, susijęs su PM2,5, kai koncentracija didesnė nei 10 μg/m3, ir kad ribinė vertė neturėtų siekti 20 μg/m3,

R. kadangi, kaip pažymėjo Europos aplinkosaugos politikos institutas, siūlydama 25 μg/m3 PM2,5 dydį Komisija nenustato griežtesnių reikalavimų valstybėms narėms dėl PM, o suteikdama privilegijas šiek tiek sumažina įpareigojimus,

S. kadangi oro kokybės gerinimas apskritai teikia naudos visai visuomenei, o sąnaudas padengia tam tikri sektoriai; kadangi dėl šios priežasties būtina rasti sąnaudų suderinimo būdus, kai principas "teršėjas moka" tam tikram sektoriui sudaro nepriimtinas sąnaudas,

T. kadangi visi sektoriai privalo prisidėti prie oro kokybės gerinimo, ypač tie, kurie iki šiol dar nepakankamai prisidėjo prie švaraus oro išsaugojimo,

U. kadangi vidaus rinkos nuostatos skatina ES aplinkosaugos tikslų ir ribinės vertės dydžių siekimą, jeigu tik užduotys yra vienodai įgyvendinamos įvairiose valstybėse narėse,

V. kadangi daug valstybių narių nesilaiko ribinės vertės dydžių pagal dabartinius oro kokybės teisės aktus: daugiausia problemų pasitaiko Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Šiaurės Italijoje, Lenkijoje ir didžiuosiuose miestuose; kadangi iki šiol priimtų taršos šaltiniams taikomų priemonių nepakanka, kad būtų pasiekti ribinės vertės dydžiai,

W. kadangi ne visada ribinės vertės dydžių nesilaikoma dėl priemonių, kurių imasi valstybė narė, stokos, bet dėl tinkamų Bendrijos priemonių stokos,

X. kadangi reikalinga strategija, kurioje būtų numatyti daug siekiantys tikslai, vėliau įtvirtinti daug siekiančiuose oro kokybės teisės aktuose, ir juos sektų priemonės, sukoncentruotos į taršos šaltinius, o tai leistų valstybėms narėms pasiekti oro kokybės standartus tuo pat metu suteikiant daugiau laiko valstybėms narėms, kurios ėmėsi visų reikalingų priemonių, tačiau vis dar negali pasiekti ribinių verčių,

Y. kadangi siekiant sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų, Nacionalinių išmetimo ribų direktyvą reiktų papildyti išmetimo sumažinimo priemonėmis vietos, nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis,

Tinkamo siekio lygio nustatymas, siekiant valdyti oro teršimą

1. džiaugiasi Komisijos Temine oro taršos strategija, kurioje pabrėžiama, kad oro tarša yra didelė sveikatos ir aplinkosaugos problema;

2. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Strategijoje nenurodoma, kaip gali būti pasiekti 6-osios AVP tikslai; taigi ragina Komisiją įgyvendinant šiuos tikslus užsibrėžti daug platesnio užmojo siekius sumažinti oro taršą iki 2020 m.;

3. supranta, kad Strategijos 2 punkte numatytas siektinas NH3 A+ lygis yra gana ambicingas žemės ūkio sektoriui, bet prašo Komisijos, kad ji, peržiūrėdama BŽŪP, visapusiškai atsižvelgtų į dėl NH3 kylančias rūgštėjimo problemas ir toliau laikytųsi siektino C lygio;

4. apgailestaudamas pažymi, kad į Strategiją neįtraukti jokie teisiniai reikalavimai mažinti sveikatai žalingų dalelių išmetimą, kaip rekomendavo Europos aplinkos agentūra, o paprasčiausiai pasiūlomi tik orientaciniai tikslai;

5. reikalauja strategijos su didesniais taršos mažinimo uždaviniais, kurie atitiktų C scenarijaus lakiuosius organinius junginius (LOJ), PM2,5 ir azoto oksidą (NOX), nes ji būtų naudingesnė sveikatai ir užimtumui, taip pat užtikrintų kaštų ir naudos balansą; reikalauja tokių taršos mažinimo normų, kaip numatyta šioje lentelėje:

| 2020 galiojantys teisės aktai | 2020 TOTS [9] | 2020 EP tikslai ir juos atitinkantis scenarijus |

SO2 | 68 % | 82 % | 82 % (B) |

NOX | 49 % | 60 % | 65 % (C) |

VOC | 45% | 51% | 55% (C) |

NH3 | 4 % | 27 % | 27 % (A+) |

PM2,5 | 45 % | 59 % | 61 % (C) |

Bendrosios išlaidos (per metus) | | 7100 milijonų papildomai | +/- 11000 milijonų eurų papildomai |

6. ragina Komisiją atnaujinti įtrauktus duomenis, kurie naudojami integruotame vertinimo modelyje, kad būtų atsižvelgta į struktūrines priemones, prieš naudojant modelį Nacionalinių išmetimo ribų direktyvos persvarstymui visapusiškai atsižvelgti į tarptautinio laivyno emisijos mažinimo potencialą, įtraukti visus svarbius esamus teisės aktus į vadinamąjį pagrindinį planą ir naudoti energijos planą, kuris atitinka ES klimato politiką; mano, kad atnaujinus įtrauktus duomenis, kurie buvo naudoti šiam tyrimui, taip pat įtraukiant papildomas struktūrines ne technines išmetimo mažinimo priemones, būtų galima gerokai sumažinti numatomas tarpinių tikslų pasiekimo išlaidas ir taip būtų pasiektas kur kas didesnis išmetimo mažinimo potencialas;

7. pritaria, kad 2010 m. būtų nustatyta metinė ribinė 33 μg/m3 PM10 vertė ir palaiko Komisijos pasiūlymą sumažinti PM2,5 koncentraciją, kadangi iš PM10 PM2,5 dalis labiausiai kenkia sveikatai; ragina 2010 m. nustatyti 20 μg/m3 siektiną PM2,5 vertę ir ją 2015 m. padaryti ribine verte bei pagal PSO rekomendacijas ilgainiui nustatyti 10 μg/m3 siektiną PM2,5 vertę; sutinka, kad toms valstybėms narėms, kurios gali įrodyti, kad jos ėmėsi visų įmanomų priemonių, turėtų būti galima suteikti daugiau laiko ribinei ir siektinai vertėms pasiekti;

8. mano, kad reikia labiau suvienodinti skirtingų valstybių narių naudojamus smulkiųjų dalelių koncentracijos matavimo ir skaičiavimo metodus; inter alia, mano, kad korekcijos veiksniai turi būti tinkamai taikomi;

9. yra įsitikinęs, kad siūlomo taršos sumažinimo galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu ES tobulins teisės aktus, reglamentuojančius teršalų išmetimą, ir ragina nustatyti didesnius ir labiau įpareigojančius ribinės vertės dydžius;

10. palaiko Komisijos pasiūlymą nustatyti siektiną 20 % PM2,5 poveikio sumažinimą 2020 m., palyginti su vidutiniu 2010 metų poveikio indeksu; vis dėlto skatina diferencijuoti mažinimo uždavinius, kuriuos nustatant būtų atsižvelgiama į skirtingus valstybių narių pradinius lygius ir į priemones, kurių imtasi anksčiau, ypač atsižvelgiant į didesnį tų valstybių narių, kuriose pradinis poveikio lygis yra aukštas, mažinimo potencialą;

11. ragina taikyti įspėjimo apie smogą, kai smogas būna ypač didelis, sistemas ir skatinti žmones tomis dienomis nenaudoti atvirų ugniakurų bei mažiau naudotis automobiliais;

12. yra įsitikinęs, kad siūlomo mažinimo galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu ES tobulins teisės aktus, reglamentuojančius teršalų išmetimą, pabrėžia, kad oro taršą galima sumažinti tik susiejant didelę ribinę vertę su ryžtinga teršalų išmetimo politika;

Priemonės pagal sektorius

13. ragina Komisiją ir valstybes nares kiek įmanoma greičiau imtis būtinų priemonių siekiant sumažinti teršalų išmetimą įvairiuose prie oro taršos prisidedančiuose sektoriuose, o šiuo atžvilgiu ypatingą pirmenybę teikti tiems sektoriams, kurių tarša anksčiau nebuvo reglamentuota ir kuriuose toliau mažinti teršalų išmetimą galima mažesne kaina;

14. ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl Nacionalinių išmetimo ribų direktyvos persvarstymo ir užtikrinti, kad ji atitiktų Parlamento siekiamą užmojų lygį;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis priemonių mažinti laivybos sektoriuje išmetamus teršalus ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip:

- nustatyti azoto oksido (NOX) išmetimo standartus ES uostais besinaudojantiems laivams;

- nustatyti Viduržemio jūros ir Šiaurės Rytų Atlanto išmetalų sieringumo kontrolės zonas (angl. SEKAs) pagal Tarptautinę apsaugos nuo teršimo iš laivų konvenciją (MARPOL konvenciją);

- nuo 1,5 % iki 0,5% sumažinti maksimalų leidžiamą sieros kiekį išmetalų sieringumo kontrolės zonose naudojamų laivų ir keleivinių laivų kure;

- nustatyti finansines priemones, tokias kaip mokesčiai už SO2 ir NOX išmetimą iš laivų;

- paskatinti diferencijuotų uostų ir farvaterių mokesčių ar rinkliavų, palankesnių tiems laivams, kurie išmeta mažiau SO2 ir NOX, įvedimą;

- skatinti, kad uostuose esantys laivai naudotų elektros srovę iš kranto;

- parengti ES direktyvą dėl jūrinio kuro kokybės;

toliau ragina Komisiją pasiūlyti koordinuotus veiksmus, kad būtų garantuotos vienodos galimybės, ir reikalauti Tarptautinės jūrų organizacijos veiksmų; yra įsitikinęs, kad reikia geriau suderinti laivų išmetamų teršalų ir sausumoje išmetamų teršalų mažinimo sąnaudas;

16. pažymi, kad žemės ūkiui yra nedaug įpareigojimų mažinti išmetamų teršalų kiekį, nors šis sektorius yra vienas iš didžiausių amoniako sukeltos oro taršos šaltinių; džiaugiasi, kad po naujausios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos buvo pradėtas taikyti žemės ūkio paramos sąlygiškumo principas, kuris turėtų prisidėti prie žymaus aplinkai kenkiančių išmetamų medžiagų sumažinimo; ragina valstybes nares kovoti prieš oro taršą, susijusią su galvijų auginimu, ypač su intensyviu ūkininkavimu, trąšų naudojimu ir šiltnamių šildymo įranga, bei pasinaudoti žemės ūkio subsidijomis sprendžiant amoniako problemą; ragina atnaujinti amoniako kiekio mažinimo uždavinius koreguojant BŽŪP; ragina Komisiją į Tarybos direktyvą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (angl. IPPC) įtraukti intensyvų ūkininkavimą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares puoselėti priemones, kuriomis kaip kaimo plėtros politikos dalis skatinama ekologinė žemdirbystė ir integruotas žemės ūkis;

17. pažymi, kad dėl žemės ūkio veiklos į aplinką išmetama daug amoniako; sutinka su Komisija dėl poreikio sumažinti šių išmetamų teršalų kiekį; ragina Komisiją skubiai pateikti specialių pasiūlymų, kaip sumažinti dėl žemės ūkio veiklos išmetamo amoniako kiekį; ragina Komisiją susieti BŽŪP subsidijas su griežtais reikalavimais, susijusiais su dėl ūkininkavimo veiklos vykstančiu amoniako išmetimu;

18. pažymi, kad dažnai NH3 išmetimo sumažinimo sąnaudos yra pervertinamos, pvz., rengdama BŽŪP reformos projektą Europos aplinkos agentūra (EAA) numato mažesnį gyvulių skaičių nei CAFE programoje, kurios prognozėse, įdėmiau įsižiūrėjus, taip pat numatomos mažesnės nei tikėtasi išmetamo amoniako kiekio sumažinimo sąnaudos;

19. ragina Komisiją įvertinti prieštaringą įvairių aplinkosaugos direktyvų, pvz., Nitratų direktyvos, Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos, poveikį; atsižvelgdamas į tai, ypač pabrėžia, jog skatinama naudoti mineralines trąšas (jos buvo apibūdintos kaip pagrindinis amoniako išmetimo šaltinis žemės ūkio sektoriuje) vietoj gyvulinių trąšų, tai galima suprasti iš Nitratų direktyvos;

20. ragina Komisiją kiek galima greičiau pasiūlyti priemones, skirtas pramoninių šaltinių taršai mažinti, įskaitant TIPK direktyvos, pagal kurią turėtų būti veiksmingiau atlyginama už naujoves ir kurioje turėtų būti aptariami mažesnio nei 50 MW/h mažų gabaritų deginimo įrenginiai, persvarstymą;

21. ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti priemones, skirtas buitinių šaltinių taršai mažinti, įskaitant šildymo įrangos standartus; kviečia valstybes nares siūlyti priemones ir programas, skirtas buitinių šaltinių, pvz., ugniakurų, taršai mažinti;

22. ragina Komisiją 2006 m. pasiūlyti Euro 6 standartus, taikomus keleiviniams automobiliams, su tolesnio NOX mažinimo standartu, taikomu nuo 2011 m. dyzeliniams keleiviniams automobiliams ir furgonams, ir taip pat nurodyti Euro VII standarto kryptį sunkiosioms transporto priemonėms; ragina Komisiją įdiegti Euro VI normas sunkiosioms transporto priemonėms vėliausiai 2012 m. kartu su panašiais standartais kaip ir Jungtinėse Valstijose; tai padeda valstybėms narėms pasiekti oro kokybės tikslų; kviečia valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad palaipsniui būtų atsisakyta senesnių teršiančių automobilių, išskyrus istorinę vertę turinčias senovines transporto priemones, arba, jei galima, skatinti juos modifikuoti, ragina Komisiją, valstybes nares ir transporto sektorių įsitraukti į esmines diskusijas dėl aplinką tausojančio mobilumo 21-ame amžiuje;

23. kviečia nacionalines, regionines ir vietines valdžios institucijas patikrinti savo vidaus transporto sistemas ir rasti novatoriškus sprendimus, kad būtų sumažintas automobilių srautas senamiesčiuose; yra įsitikinęs, kad transporto priemonių naudojimo mokesčiai teikia naudos ekonomikai ir aplinkai ir kad aplinkosaugos zonos, kliudančios daugeliui teršiančių automobilių įvažiuoti į senamiesčius, teikia stiprią paskatą modernizuoti automobilių parką; pabrėžia, kad vietos vyriausybės gali itin paskatinti atsinaujinimą pirkdamos neteršiančius automobilius (EEV, Euro 6 ir VI) viešajam ir pusiau valstybiniam transporto parkui ir remdamos darbuotojus, naudojančius labiau aplinką tausojančias transporto priemones;

24. pažymi, kad trūksta sąsąjų tarp vystymosi, alternatyvių energijos šaltinių naudojimo ir oro taršos mažinimo, o planuojant strategijas nėra pabrėžiamas poreikis plėtoti viešąjį transportą ir naudoti alternatyvius energijos šaltinius;

25. ragina Komisiją siūlyti priemones, padėsiančias spręsti oro taršos klausimą, kurios pagal EB sutarties 95 straipsnio 3 dalį užtikrintų aukštą aplinkosaugos lygį; ragina Komisiją leisti valstybėms narėms, kurios nori imtis ryžtingesnių priemonių nei dabartiniai ES standartai, taikyti vidaus rinkos nuostatų išimtis; yra įsitikinęs, kad tos valstybės narės, kurios įgyvendina griežtesnius standartus, teikia svarbias paskatas naujovėms;

Geresnė teisėkūra

26. ragina Komisiją ir Tarybą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą su Parlamentu, kuriame visos trys institucijos išreikštų savo įsipareigojimą įgyvendinti šiame veiksmų plane nurodytas oro kokybės gerinimo užduotis, ir atitinkamai ryžtingai persvarstyti Nacionalinių išmetimo ribų direktyvą; į susitarimą įtrauktinos visos ES priemonės, kurių reikia imtis, kad su teršalų išmetimu susiję Strategijos ir anksčiau 13-24 pastraipose išvardyti tikslai būtų tinkamai įvykdyti, sąrašą; sąrašas turėtų būti suderintas su kita Bendrijos politika ir su klimato veiksmų planu; yra įsitikinęs, kad toks susitarimas pagerintų atskaitomybę ir dėl tos pačios priežasties prisidėtų prie geresnio teisės aktų kūrimo;

27. ragina Komisiją 2012 m. dar kartą apsvarstyti pažangą, padarytą siekiant šios Strategijos tikslų, ir įvertinti, kokios yra tolesnio veiksmingo mažinimo galimybės atsižvelgiant į išlaidas;

*

* *

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

[1] OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

[2] http://www.euro.who.int/document/E83080.pdf.

[3] http://www.europarl.europa.eu/comparl/envi/pdf/externalexpertise/ieep_6leg/air_pollution.pdf.

[4] Direktyva 96/62/EB (OL L 296, 1996 11 21, p. 55).

[5] Direktyva 2001/81/EB (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).

[6] Direktyva 2001/80/EB (OL L 309, 2001 11 27, p. 1).

[7] Direktyva 1999/13/EB (OL L 85, 1999 3 29, p. 1).

[8] Direktyva 96/61/EB (OL L 257, 1996 10 10, p. 26).

[9] Teminė oro taršos strategija.

--------------------------------------------------