P6_TA(2006)0340

Būsimas Europos socialinis modelis

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ateities socialinio modelio (2005/2248(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europos vertybės globalizuotame pasaulyje" (KOM(2005)0525),

- atsižvelgdamas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai [1],

- atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,

- atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pozicijos finansinės perspektyvos ir tarpinstitucinio susitarimo atnaujinimo 2007-2013 m. klausimais [2],

- atsižvelgdamas į TDO konvencijas dėl Tarptautinių darbo ir aplinkos standartų,

- atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės apsaugos ir įtraukties [3],

- atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės mėn. Aukšto lygio grupės pranešimą dėl socialinės politikos ateities išsiplėtusioje Europos Sąjungoje,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2006-2010 m. socialinės darbotvarkės (KOM(2005)0033),

- atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl tvaraus socialinės politikos finansavimo Europos Sąjungoje (SEK(2005)1774),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių "Europos jaunimo reikalų sprendimas - Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas" (KOM(2005)0206),

- atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl socialinės padėties Europos Sąjungoje 2004 m. (SEK(2004)0636),

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6-0238/2006),

A. kadangi Europos socialinis modelis atspindi bendras vertybes, grindžiamas taikos, socialinio teisingumo, lygybės ir solidarumo išsaugojimu, laisvės ir demokratijos skatinimu bei pagarba žmogaus teisėms,

B. kadangi vienas iš kertinių Europos socialinio modelio akmenų yra socialinė ekonomika,

C. kadangi per pastaruosius 60 metų šios bendros Europos socialinio modelio atspindimos vertybės suteikė augančiai Europos Sąjungai galimybę sėkmingai tapti didesnės ekonominės gerovės ir socialinio teisingumo erdve,

D. kadangi, nors valstybių narių socialinės sistemos skiriasi ir jos skirtingai įgyvendina minėtas vertybes, valstybės narės paprastai siekia aktyvia tarpusavio priklausomybe grindžiamos ekonomikos augimo ir socialinio solidarumo pusiausvyros, kuri atsispindi Europos socialiniame modelyje kaip bendros vertybės skirtingose sistemose,

E. kadangi valstybės narės ir ES teikia prioritetą skatinti su Europos socialiniu modeliu susijusias vertybes, o tai rodo Lisabonos strategijos, įtvirtinančios socialinę plėtrą kaip vieną iš tvarios plėtros ramsčių, tikslai,

F. kadangi siekiant geriau atremti demografijos pokyčius ir globalizacijos iššūkius ypač svarbu modernizuoti ir reformuoti Europos socialinį modelį bei geriau pritaikyti žmogiškuosius išteklius prie sparčios technologijų evoliucijos, kad būtų pasiekta socialinė integracija, socialinis teisingumas ir panaikintas skurdas,

G. kadangi Europos socialinis modelis turi apimti priemones padidėjusios migracijos bei imigracijos keliamoms problemoms spręsti ir šiomis priemonėmis turi būti kovojama su jų padariniais socialinei sanglaudai,

H. kadangi bet kokia Europos socialinio modelio reforma neturi susilpninti esminių jo vertybių,

I. kadangi Europos socialinio modelio pagrindas yra vienodas atlygis už vienodą darbą darbo vietoje,

J. kadangi didesnis ekonomikos augimas yra ypač svarbus Europos socialinių standartų tvarumo požiūriu, o socialiniai standartai labai svarbūs tvaraus augimo požiūriu,

K. kadangi socialinės integracijos ir aktyvaus dalyvavimo visuomeniniame gyvenime bei oraus gyvenimo požiūriu yra būtinos pakankamos pajamos,

L. kadangi tinkamo pobūdžio socialinė politika turi būti suvokiama ne kaip išlaidos, o kaip teigiamas ES ekonominio augimo veiksnys, ne tik didinantis produktyvumą bei konkurencingumą, bet ir stiprinantis socialinę sanglaudą, gerinantis gyvenimo lygį ir užtikrinantis pagrindines teises ir lygybę, taigi svarbus veiksnys užtikrinant visuomenės ramybę ir politinį stabilumą, be kurių nebūtų įmanoma ilgalaikė ekonomikos pažanga,

M. kadangi įgyvendinant tokią socialinę politiką reikia atsižvelgti į tai, kad dauguma darbdavių yra mažos ir vidutinės įmonės ir kad jos įdarbina didžiąją dalį darbuotojų,

N. kadangi visuotinės svarbos paslaugos (VSP) ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) Amsterdamo sutartyje pirmą kartą buvo aiškiai pripažintos labai svarbiomis būdo, kuriuo valstybės narės užtikrina socialinę ir teritorinę sanglaudą, požiūriu ir sritimis, kurias valstybės narės ir toliau turi teisę pačios apibrėžti ir finansuoti, ir ši pozicija buvo pakartota Sutartyje dėl Konstitucijos Europai,

O. kadangi Europos socialinio modelio koncepciją atspindi siūloma Sutartis dėl Konstitucijos Europai, ir ji grindžiama lygybės, solidarumo ir nediskriminavimo principais,

P. kadangi valstybės narės turi laikytis Moterų ir vyrų lygybės gairių 2006-2010 m. (KOM(2006)0092) ir Europos lyčių lygybės pakto bei perkelti į nacionalinę teisę visus galiojančius Bendrijos teisės aktus dėl diskriminavimo draudimo,

Q. kadangi ES savo prekybos būdais gali daryti teigiamą arba neigiamą įtaką daugelio kitų pasaulio dalių ekonomiai, t. y. ir savo vaidmeniu PPO, ir sąlygomis, kurias ji taiko, ir sutartimis, kurias ji sudaro su mažiau išsivysčiusiais regionais bei šalimis,

R. kadangi Europos Sąjungos kolektyvinėmis preferencijomis ir visuotinėmis vertybėmis grindžiamos prekybos politikos ir paramos politikos, kuria siekiama plėtoti švietimą ir panaikinti vaikų darbą, plėtoti pagrindinius darbo ir aplinkos standartus bei skaidrumo ir gero valdymo standartus, įgyvendinimas padės didinti ES politinę jėgą tarptautinėse institucijose,

Europos socialinio modelio reforma

1. pabrėžia būtinybę išsaugoti bei plėtoti su Europos socialiniu modeliu susijusias vertybes - lygybę, solidarumą, asmens teises ir atsakomybę, nediskriminavimą, dalijimąsi gerove ir galimybę visiems piliečiams naudotis aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis - ir jau pasiektus aukštus socialinius standartus;

2. pabrėžia, kad tik ekonomine ir socialine sanglauda grindžiama Europos Sąjunga, ginanti bendras savo vertybes, gali būti pajėgi apsaugoti savo interesus;

3. yra įsitikinęs, kad nėra kitų būdų, tik kuo skubiau reformuoti ekonomines ir socialines sistemas, jei jos neatitinka veiksmingumo ir socialiai tvaraus vystymosi kriterijų ir nėra tinkamos demografijos pokyčių, globalizacijos ir IT revoliucijos keliamiems iššūkiams atremti;

4. reiškia didelį nusivylimą dabartiniu ES augimo lygiu, dėl kurio darosi labai sunku vykdyti struktūrines reformas;

5. supranta ES piliečių susirūpinimą dėl nedarbo (ypač jaunimo), atskirties, skurdo, nesaugumo darbo rinkoje ir galimo socialinės apsaugos sistemų žlugimo;

6. mano, kad jei demografijos pokyčiai ir nedarbas neproporcingai veikia tam tikras grupes, Europos Sąjunga turi stengtis užtikrinti, kad visi turėtų vienodas galimybes gauti aukštos kokybės darbą;

7. mano, kad siekiant grąžinti piliečių pasitikėjimą ES projektu, skatinančiu darbo vietų kūrimą, augimą ir gerovę, labai svarbu atnaujinti ES įsipareigojimus sukurti socialinę Europą;

8. visiškai supranta, kad užimtumas bei socialinė politika ir toliau iš esmės priklauso nacionalinei valstybių narių kompetencijai, tačiau pabrėžia, kad, kaip išdėstyta Sutartyse, ES taip pat turi kompetenciją šioje srityje, todėl ES turi sukurti stipresnį ekonominį ir socialinį pagrindą, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į vidaus ekonomines, socialines ir politines aplinkybes, galėtų nacionaliniu lygiu įgyvendinti reikiamas reformas;

9. prašo Komisiją toliau imtis iniciatyvų siekiant visiškai įgyvendinti vidaus rinką, kuri, ją visiškai įgyvendinus, skatintų ekonomikos augimą ir konkurencingumą, bet taip pat prašo atsižvelgti į būtinybę užtikrinti, kad nepablogėtų socialiniai, vartotojų ir aplinkos standartai;

10. palaiko Komisijos pastangas skatinti Europos įmonių kūrimąsi ir sėkmingą jų, ypač MVĮ, kurios labai prisideda prie ES ekonomikos ir kuriose dirba didžioji privačiojo sektoriaus darbuotojų dalis, veiklą;

11. ragina Komisiją ir Tarybą laikytis pirminio Lisabonos strategijos "lygiakraščio trikampio" ir sukurti koncepciją, kuria geriau išlaikoma pusiausvyra tarp ekonominio koordinavimo ir užimtumo bei socialinės politikos;

12. išreiškia nusivylimą tuo, kad daugelis valstybių narių vėluoja įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus; todėl pakartoja raginimą valstybėms narėms visiškai įgyvendinti atnaujintą Lisabonos strategiją, kuri yra vienintelis tvarus būdas siekti ekonomikos augimo, didinti konkurencingumą ir kurti daugiau bei geresnių darbo vietų; ragina valstybes nares ypač siekti specifinių užimtumo, visų pirma - moterų, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, vaikų priežiūros ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programų tikslų; mano, kad Lisabonos strategijos tikslai yra minimalūs tikslai, kurie yra būtini, jei valstybės narės ketina imtis reikalingų struktūrinių reformų;

13. rekomenduoja valstybėms narėms gilinti bendradarbiavimą ir keistis pažangiąja patirtimi, vadovaujantis tvirtesniu atviru koordinavimo metodu, taip suteikiant veiksmingą politikos formavimo priemonę užimtumo, socialinės apsaugos, socialinės atskirties, lyčių lygybės darbo rinkoje, pensijų srityse; mano, kad atviras koordinavimo metodas turėtų padidinti parlamentų, socialinių partnerių ir atsakingų organizacijų vaidmenį;

14. ragina Komisiją demokratizuoti atvirą koordinavimo metodą, užtikrinant, kad ne tik Europos Parlamentas, bet ir nacionaliniai parlamentai galėtų imtis vaidmens apibrėžiant ir įgyvendinant valstybių narių vyriausybių tikslus;

15. pabrėžia būtinybę rengti viešas kampanijas, skirtas paaiškinti reformų tikslų pagrindą ir dėl jo pasitarti, kuriose aktyviai dalyvautų ES institucijos, nacionalinės vyriausybės, valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir NVO;

16. dar kartą patvirtina savo 2005 m. sausio 12 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai [4] ir Komisijos "3D" (dialogo, debatų ir demokratijos) kampaniją; ragina Komisiją, nepažeidžiant Sutartyje dėl konstitucijos pateiktos socialinės nuostatos, į savo poveikio analizes įtraukti socialinę sferą;

17. ragina Komisiją gerbti socialinę ekonomiką ir parengti komunikatą dėl šio esminio Europos socialinio modelio elemento bei parengti Europos savidraudos draugijos ir Europos asociacijos statutą;

Reformos finansavimas

18. ragina valstybes nares imtis reformų siekiant užtikrinti finansinį nacionalinių socialinių sistemų tvarumą, nepakenkiant įgytoms teisėms, abipusei paramai ir kartų solidarumui, atsižvelgiant į besikeičiančią visuomenę ir darbo rinką, demografinius pokyčius, globalizaciją ir technologines naujoves; nurodo, kad labiausiai pasiturinčios valstybės narės jau įgyvendino šias reformas, išlaikydamos tvarumą ir savo socialinių sistemų veiksmingumą; todėl mano, kad reikėtų atlikti jau įgyvendintų reformų lyginamąją analizę, kartu su reformų, kurios dar tik bus vykdomos, SWOT (stipriųjų ir silpnųjų pusių, galimybių ir grėsmių) analizėmis; pabrėžia kompetencijos skatinimo svarbą, inter alia sujungiant pažangiąją patirtį;

19. žino, kad kai kuriose valstybėse narėse dabartiniai įnašai į socialinę sistemą gali būti nepakankami, kad atitiktų piliečių lūkesčius; mano, kad valstybės narės, laikydamosi solidarumo ir subsidiarumo principų, turi apsvarstyti alternatyvius būdus finansuoti tas sistemas, kurie skatintų dinamiškas reformas, tačiau nedarytų neigiamos įtakos atlyginimams, pvz., panaudojant įmonių kuriamą pridėtinę vertę ir skatinant subsidiarumo principo taikymą tarp institucijų ir piliečių vertikaliu ir horizontaliu lygmenimis;

20. ragina geriau koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką siekiant išvengti žalingos mokesčių konkurencijos, užtikrinti tvarų socialinės apsaugos finansavimą ir įgyvendinti užimtumui palankesnę mokesčių politiką; pažymi, kad kapitalo ir vartojimo mokesčių norma per pastaruosius 30 metų išliko stabili, tačiau su darbu susijusi mokesčio norma per tą patį laikotarpį išaugo; rekomenduoja, kad valstybės narės koordinuotai apsvarstytų galimybes tobulinti dabartines Sąjungos mokesčių sistemas, kadangi tokio pobūdžio mokesčių reformos būtų naudingos siekiant nacionalinių socialinių sistemų finansinio tvarumo;

21. pabrėžia poreikį stiprinti struktūrinius bei sanglaudos fondus, siekiant atsižvelgti į ekonominę ir socialinę sanglaudą, ir ragina valstybes nares naudotis ES fondais, pvz., Struktūriniais fondais, veiksmingiau, siekiant bendrai finansuoti nacionalines reformas; apgailestauja, kad dabartinis susitarimas dėl finansinės struktūros akivaizdžiai nepakankamas, kad galima būtų veiksmingai finansuoti programas, kuriomis siekiama sanglaudos, švietimo ir mokymo, visą gyvenimą trunkančio mokymo, mobilumo ir socialinio dialogo;

22. pabrėžia, kad visas reformas reikia svarstyti atsižvelgiant į valstybių narių biudžetų lankstumo galimybes, bet teigia, kad reformuotas Stabilumo ir augimo paktas teikia anksčiau neegzistavusias galimybes socialinėms investicijoms;

VSP ir VESP

23. primena, kad VSP ir VESP yra pagrindinis Europos socialinio modelio elementas ir yra svarbios visiems piliečiams vienodai užtikrinant sveikatos apsaugą, švietimą, viešąjį transportą, vandens ir energijos tiekimą; mano, jog ypač svarbu, kad reformuojant mūsų socialines sistemas, VSP ir VESP būtų teikiama didelė reikšmė ne tik dėl to, kad jos gerina piliečių gyvenimo kokybę, bet ir todėl, kad jos didina verslo pajėgumus dirbti efektyviai ir teikia aukštos kokybės darbo jėgą;

24. pažymi būtinybę tinkamai spręsti naujų šeimos formų klausimą pagal subsidiarumo principą ir didinti socialinių paslaugų, pvz., prieinamos vaikų priežiūros, specialių poreikių turinčių arba neįgalių žmonių priežiūros ir ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros, sritį, kartu išlaikant aukštą konsultacijų lygį vidutinio ir ilgojo planavimo laikotarpiu;

Socialinis dialogas

25. primena, kad socialinis dialogas skirtinga forma yra pagrindinis valstybių narių tradicijų elementas, ir kad bet kuri sėkminga socialinių sistemų reforma, atsižvelgiant į nacionalinius papročius ir tradicijas, turi įtraukti visus suinteresuotus subjektus, ypač socialinius partnerius; kviečia atnaujinti socialinį dialogą visais lygiais - tiek nacionaliniu, tiek europiniu - ir didesnį vaidmenį suteikti trišaliam dialogui Europos lygmeniu;

26. pripažįsta teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti įmonių socialinė atsakomybė skatinant socialinę sanglaudą, dažniau vertinant įmonių elgesio poveikį kasdieniniam bendruomenių, kuriose jos veikia, gyvenimui ir didinant įmonių atsakomybę suinteresuotiesiems subjektams; siekdamas paskatinti atsakingą įmonių elgesį rekomenduoja taikyti reikalavimus rengti ataskaitas socialine ir aplinkos temomis bei viešosios politikos priemones, pvz., viešuosius pirkimus;

Žmogiškieji ištekliai

27. reikalauja Komisijos ir valstybių narių bendradarbiauti kuriant konkrečias programas ir iniciatyvas, sutelktas į darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimą ir tvarų žmogiškųjų išteklių vystymą, pvz., nustatant geresnės sveikatos priežiūros tikslus ir standartus, kaip pagrindinį socialinių sistemų modernizavimo elementą;

28. ragina imtis visuotinių diskusijų dėl visų žmonių teisės į priimtiną pensiją; pripažįsta grėsmę, kad dėl pensijų reformų, kurios pradėtos daugelyje valstybių narių, padaugės pensininkų, gyvenančių skurde; nurodo skubų poreikį imtis teigiamų veiksmų skatinant pagyvenusio amžiaus darbuotojus ir jiems leidžiant likti darbo rinkoje arba į ją sugrįžti, suteikti tinkamas galimybes ir didesnį lankstumą renkantis pensijų planus; ragina Komisiją stebėti nacionalines pastangas kovoti su demografinių pokyčių poveikiu pensijų tvarumui ir veiksmingiau prižiūrėti teisės aktų, susijusių su diskriminacija dėl amžiaus, įgyvendinimą;

29. atkreipia dėmesį į moterų padėtį - jų teisė į pensiją neturėtų sumažėti dėl šeimyninės padėties ar darbo pertraukų, atsiradusių dėl motinystės (tėvystės) atostogų arba dėl vaikų priežiūros;

30. pripažįsta vadinamosios lanksčios socialinės apsaugos sistemos privalumus, valstybės narės ją turėtų patvirtinti atsižvelgdamos į vidaus aplinkybes, saugodamos darbuotojų pajėgumą išlaikyti darbo vietą ir rasti naują gerinant profesinius sugebėjimus dalyvaujant mokymuose ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose, ir laiko ją priemone, skirta suderinti darbo ir gyvenimo pusiausvyros bei darbo ir gyvenimo ciklo sąvokas;

31. pažymi, kad buvo įsteigtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, galintis papildyti Europos socialinį fondą bei valstybių narių pastangas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant teikti specialią paramą naujo arba geresnio darbo ieškantiems darbuotojams;

32. primena, kad lyčių ir rasių lygybė ir nediskriminavimo religijos, lyties, amžiaus ar negalios pagrindu principas pagal EB sutarties 13 straipsnį turi būti sistemingai įtraukiami į visą socialinę politiką; mano, kad besiformuojanti ES integracijos politika iš tiesų yra aiški socialinės politikos forma, kurią būtina vystyti; tiki, kad visų - moterų, vyrų, mažumų grupių ir imigrantų - tvirto integravimo užtikrinimas būtų naudingas visuomenei ir socialinei sričiai sanglaudos ir pasirengimo darbo vietai prasme;

33. ypač pabrėžia, kad svarbu imtis socialinės įtraukties ir pagalbos priemonių, skirtų asmenims, kurie neturi palankių sąlygų ir kuriems sunku be kitų pagalbos susirasti darbą, kaip numatyta 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui [5], siekiant tiek imtis praktinių veiksmų kovojant su diskriminacija, tiek suteikti minėtiems asmenims galimybę, pakeičiančią ar papildančią gerovei skirtos paramos teikiamą naudą, užsitikrinti pajamų šaltinį, nepriklausomumą, tobulėti ir integruotis;

Socialinė apsauga

34. pabrėžia, kad socialinės apsaugos sistemos turi veiksmingai siekti užkirsti kelią skurdui, socialinei atskirčiai ir su jais kovoti, ypatingą dėmesį skiriant skurdo spąstų šalinimui;

35. mano, kad užimtumas yra lemiamas veiksnys siekiant socialinės integracijos; todėl ragina daryti reformas, kurios nukreiptų valstybės lėšas į užimtumo ir sugrįžimo į darbą didinimą ir suteiktų paskatas dirbti, pašalindamos skurdo spąstus ir kitas socialinės atskirties formas, ir kuo skubiau spręstų nedirbančių moterų ir kai kurių tautinių mažumų atstovų, kurių dauguma susiduria su visuomenės ir (arba) struktūrinėmis kliūtimis įsidarbinant, problemą; be to, mano, kad reikėtų tirti ir spręsti specialias problemas, su kuriomis susiduria moterys, priklausančios tautinėms mažumoms, ir imigrantės;

36. pripažįsta, kad lanksčios socialinės apsaugos metodas, tinkamų socialinės apsaugos priemonių sukūrimas ir išlaikymas yra būtinos lankstumo sąlygos, nes jos tvirtai apsaugo nuo neteisėto atleidimo iš darbo;

Išorinė dimensija

37. dar kartą patvirtina, kad ES gali apsaugoti savo interesus tarptautiniu lygmeniu tik tuomet, jei pajėgs išsaugoti ekonominę ir socialinę sanglaudą;

38. pripažįsta, kad nepaisant teigiamo poveikio dėl globalizacijos atsiranda ekonominis ir socialinis disbalansas, sąlygojantis gilius Europos piliečių nuogąstavimus, ypač tose valstybėse narėse, kuriose yra aukštas nedarbo lygis, ir tuose regionuose, kuriuos labiausiai paveikė įmonių persikėlimas; ragina valstybes nares kartu vykdyti struktūrines reformas, kurios bus reikalingos, jeigu ES nori išlikti patrauklia pasaulio dalimi, teikiančia aukštos kokybės prekes ir paslaugas;

39. pabrėžia, kad ES turi tvirtai propaguoti savo socialines vertybes - solidarumą ir socialinį teisingumą - visose derybose ir susitarimuose dėl prekybos ir vystymosi;

40. kviečia ES ir valstybes nares imtis politinių veiksmų trečiųjų šalių, kurių ekonominis augimas didelis, atžvilgiu (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos) siekiant vystymosi modelio, pagal kurį būtų laikomasi žmogaus teisių, demokratijos, laisvės, darbo ir aplinkosaugos standartų ir socialinio teisingumo; primygtinai ragina ES padėti rasti pasaulinę ekonominio augimo ir aukštų socialinių ir aplinkosaugos standartų pusiausvyrą;

41. mano, kad siekdamos puoselėti Europos vertybes Komisija ir valstybės narės turi susitarti dėl nuoseklios pozicijos, kurios būtų laikomasi dalyvaujant TDO, EBPO ir daugiašalių aplinkos apsaugos agentūrų forumuose; mano, kad ypač TDO veikla turi būti glaudžiau siejama su PPO sutartimis ir kad pagrindiniai TDO darbo standartai (išbraukta) turėtų būti įtraukti į ES santykių su PPO ir dvišalių derybų strategijas; ragina Komisiją dvišaliais susitarimais užtikrinti, kad būtų bent jau laikomasi TDO standartų, siekiant panaikinti vaikų darbą ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas;

42. džiaugiasi, kad buvo sukurta nauja Bendroji lengvatų sistema (GSP+), kuria skatinama siekti pažangos socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, taip pat ragina vadovautis šiuo požiūriu sudarant dvišalius prekybos susitarimus; pažymi, kad Komisija turėtų įdėmiai stebėti šios programos įgyvendinimą, norėdama užtikrinti, jog šių standartų būtų laikomasi;

*

* *

43. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL C 310, 2004 12 16, p. 1.

[2] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0010.

[3] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0089.

[4] OL C 247 E, 2005 10 6, p. 88.

[5] OL L 337, 2002 12 13, p. 3.

--------------------------------------------------