P6_TA(2006)0243

Energijos vartojimo efektyvumas (Žalioji knyga)

Europos Parlamento rezoliucija dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (Žalioji knyga) (2005/2210(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (KOM(2005)0265),

- atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo [1],

- atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje [2] (termofikacijos skatinimo direktyva),

- atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą [3],

- atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl efektyvaus energijos galutinio naudojimo ir energijos paslaugų [4],

- atsižvelgdamas į 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį [5],

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013) (KOM(2005)0119) (Septintoji pagrindų programa),

- atsižvelgdamas į savo 2001 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Energijos vartojimo efektyvumo didinimo Europos Sąjungoje veiksmų planas" [6],

- atsižvelgdamas į savo 2000 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos antrojo pranešimo Tarybai ir Europos Parlamentui dėl energetikos rinkos liberalizavimo padėties [7],

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos ir Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A6-0160/2006),

A. kadangi energijos naudojimo efektyvumas išreiškiamas tiekiamos energijos ir sunaudojamos energijos santykiu,

B. kadangi energijos naudojimas istoriškai susijęs su ekonominiu augimu, o energijos naudojimo efektyvumo padidėjimas lemia teigiamos koreliacijos tarp energijos sunaudojimo ir ekonominės išeigos atskyrimą, sumažėja energijos svarba ekonomikai,

C. kadangi energijos taupymą gali lemti energijos naudojimo efektyvumo didinimas,

D. kadangi energijos naudojimo efektyvumas yra didžiausias, greičiausias ir pigiausias sprendimas, leidžiantis išspręsti energijos saugumo, didėjančių ir nepastovių energijos kainų ir aplinkosaugos klausimų keliamus uždavinius,

E. kadangi energijos sunaudojimas Europos Sąjungoje kasmet padidėja vidutiniškai 1 proc. ir energijos svarba ekonomikai per pastaruosius 35 metus sumažėjo trečdaliu, bet neseniai šis rodiklis smarkiai pablogėjo,

F. kadangi Komisija suskaičiavo, kad ES galėtų rentabiliai sutaupyti 20 proc. šiuo metu sunaudojamos elektros, remdamasi tyrimais, kuriuose neatsižvelgiama į dabartines ir būsimas aukštas energijos kainas,

G. kadangi energijos svarbos ekonomikoje sumažėjimas nelemia BVP augimo sumažėjimo,

H. kadangi energijos naudojimo efektyvumas svarbus siekiant padidinti ES konkurencingumą ir užimtumo lygį bei įgyvendinti Lisabonos tikslus,

I. kadangi apytikslis bendrasis energijos sunaudojimas pastatuose siekia iki 27 proc., transporto srityje - iki 20 proc. ir pramonėje - iki 18 proc. bendro sunaudojamos energijos kiekio,

J. kadangi galutinis energijos sunaudojimas 25 ES valstybių narių 2004 m. pramonės sektoriuje siekė 28 proc., transporto sektoriuje - 31 proc. ir pastatuose - 41 proc.,

K. kadangi elektros perdavimo ir paskirstymo nuostoliai siekia vidutiniškai iki 10-12 proc., atsižvelgiant į atstumą tarp tiekėjo ir vartotojo, o šilumos perdavimo ir paskirstymo nuostoliai skiriasi labiau ir priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo izoliacijos būdo,

L. kadangi visoje Europos Sąjungoje suderinta ir nebiurokratinė energetikos sistemos darbo rodiklių sistema gali būti naudinga priemonė energijos naudojimo efektyvumo padidėjimui matuoti,

M. kadangi galioja keletas teisinių dokumentų, susijusių su energijos naudojimo efektyvumu, kurie jau taikomi, ir vienas, kurį reikia perkelti per metus, ir valstybių narių pirmieji energijos naudojimo efektyvumo veiksmų planai turi būti parengti iki 2007 m. birželio 1 d.,

N. kadangi tinkamas esamų direktyvų perkėlimas ir visiškas įgyvendinimas labai prisidėtų prie energijos naudojimo efektyvumo padidėjimo ir taip rentabiliai sumažintų energijos svarbą mūsų ekonomikai,

O. kadangi apskaičiuojant rentabilumą būtina atsižvelgti į neveikimo išlaidas ir numatomą anksti įgyvendinamų veiksmų ir naujovių teikiamą ekonominę naudą bei technologijų plėtrą, kuri mažins sąnaudas,

P. kadangi nėra efektyvaus energijos naudojimo transporto srityje pagrindų direktyvos,

Q. kadangi naujasis susitarimas dėl finansinės struktūros gerokai sumažino biudžeto dalį, skirtą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai,

R. kadangi energijos naudojimo efektyvumą didinantys prietaisai ir technologijos, pvz., lempos, į judesį reaguojantys šviestuvų jungikliai, šilumos siurbliai, realiuoju laiku naudojamą energiją rodantys matuokliai ir išoriniai dujų skaitikliai, taip pat energijos paslaugos prieinami vartotojams, tačiau šių prekių ir paslaugų skvarba į rinką nežymi, nors Lisabonos strategijoje itin pabrėžiama parama įmonėms, pradedančioms savo veiklą švariųjų technologijų srityje, kurios yra vertinamos kaip naujas potencialus darbo vietų šaltinis,

S. kadangi turi būti parengta ambicinga energijos naudojimo efektyvumo politika siekiant panaikinti spragą tarp techninių galimybių ir jų naudojimo praktiškai,

T. kadangi pramonės įsipareigojimai prisidėti didinant energijos naudojimo efektyvumą ir pažabojant CO2 išmetimus turėtų būti vertinami užtikrinant paramą gamybai esant aukštiems našumo ir išmetimų standartams ir pažangių technologijų plėtrą,

U. kadangi dauguma vartotojų mano, kad jie neturi reikiamos informacijos apie efektyvų energijos naudojimą ir realias energijos kainas, bet norėtų atitinkamai keisti savo įpročius, jeigu jiems būtų pasiūlyti skirtingi įkainių variantai ir jeigu jiems būtų suteikta reikiama informacija ženklinant prietaisus ir transporto priemones etiketėmis su išsamia informacija apie energijos naudojimo efektyvumą,

V. kadangi ES turėtų tapti tvariausia ir efektyviausiai energiją vartojančia ekonomika pasaulyje iki 2020 m.,

W. kadangi Europos, valstybių narių, vietos ir regioniniu lygmenimis visos suinteresuotosios šalys ir nepriklausomi ekspertai turi glaudžiai bendradarbiauti, siekdami efektyviai naudoti energiją,

1. ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas dėl energijos naudojimo efektyvumo, ypač susijusias su pastatų energiniu naudingumu, termofikacijos skatinimu, energetikos rinkos liberalizavimu ir galutinio energijos sunaudojimo efektyvumu bei energijos paslaugomis;

2. prašo Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės visiškai įgyvendintų visas galiojančias ES direktyvas energijos srityje; siūlo paspartinti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad institucijos įgytų pasitikėjimo įgyvendindamos Europos teisės aktus;

3. primena, kad jeigu valstybės narės būtų turėjusios visiškai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus, 50 proc. ES tikslo sutaupyti 20 proc. energijos iki 2020 m. būtų jau pasiekta;

4. ragina Komisiją pateikti aiškią ir prieinamą informaciją apie ES direktyvų energijos srityje įgyvendinimo būklę ir prašo Komisiją kas mėnesį rengti atnaujintos informacijos pranešimus, skelbsimus Komisijos energetikos ir transporto generalinio direktorato tinklalapyje;

5. prašo Komisiją išnagrinėti įvairių teisės aktų sąveiką (pvz., direktyvų dėl prekybos išmetamaisiais teršalais, stambių deginimo gamyklų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, kombinuotosios šilumos ir energijos gamybos (angl. CHP) ir kt.) skatinant energijos naudojimo efektyvumą ir jo poveikį apimamiems sektoriams;

6. prašo Komisiją, kur ji gali veikti remdamasi galiojančiomis direktyvomis pagal komitologijos procedūrą, padaryti tai nedelsiant; šiuo atžvilgiu pažymi Komisijos pareigą pagal Direktyvą 2005/32/EB priimti vadinamąsias įgyvendinimo priemones iki 2007 m. gegužės mėn. grupėms produktų, kurie turi didelį potencialą rentabiliai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą;

7. susidomėjęs laukia Komisijos energijos naudojimo efektyvumo veiksmų plano ir bus ypač įdėmus užtikrindamas, kad šis planas derėtų su ankstesniais įstatymais;

8. prašo Komisiją aprašyti įvairius energijos naudojimo efektyvumo variantus Europos energijos naudojimo efektyvumo veiksmų plane, ypač siekiant numatyti energijos naudojimo pasekmes, užtikrinti skirtingų energijos šaltinių derinio naudojimą ir CO2 mažinimą;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad naftos kaina, kuria Žaliojoje knygoje pagrįstas siekis sutaupyti 20 proc. energijos, labai išaugo. Tai lėmė žymų sąnaudų, skirtų energijos naudojimo efektyvumo priemonėms, padidėjimą; todėl ragina Komisiją atitinkamai padidinti taupymo lygį;

10. prašo Komisiją energijos naudojimo efektyvumo veiksmų plane pasiūlyti praktines priemones, kurių reikėtų imtis Europos ir valstybių narių lygmenimis;

11. ragina Komisiją pateikti tinkamą energijos tiekimo užtikrinimo strategiją, skirtą efektyviam energijos naudojimui didinti ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui skatinti; mano, kad įvairios politikos sritys turi veikti darniai šioje srityje ir kad dažnai dėl ES lygmeniu iškeltų iniciatyvų, taisyklių ir projektų įvairovės vartotojai negali suprasti atitinkamų savo užduočių;

12. mano, kad būtina didinti investicijas į atsinaujinančios energijos šaltinius ir energiją tausojančias technologijas, nes jos yra pagrindinės priemonės energijos paklausai mažinti, kovoti su klimato kaita ir energijos tiekimui užtikrinti, ir kad Europos Sąjungai būtų itin naudinga eksportuoti šias technologijas į šalis, kurios dėl numatomo proporcingai didėjančio sunaudojamos energijos kiekio bus priverstos investuoti daug lėšų į ekologiškas technologijas; taigi ragina, kad Septintoji pagrindų programa užtikrintų dideles lėšas šioms technologijoms;

13. ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu bei visiškai atsižvelgiant į mokslinius ir ekonominius aspektus, nustatyti toli siekiantį, bet realų tikslą padidinti energijos naudojimo efektyvumą mažiausiai 20 proc. iki 2020 m. ir apsvarstyti galimybę nustatyti atskirus tikslus skirtingiems sektoriams, atsižvelgiant į aplinkybes valstybėse narėse ir šių valstybių ankstesnius pasiekimus, tai pat jų gebėjimą prisitaikyti prie priimsimų arba galiojančių teisės aktų, kurie dar turi būti įgyvendinti;

14. pabrėžia, kad 9 proc. tikslas per 9 metus, numatytas Direktyvoje 2006/32/EB, gali būti tik mažiausias tikslas; pabrėžia, kad taupymo tikslas kiekvienoje šalyje, nepaisant skirtingų tendencijų, gerokai viršija vieną procentinį tašką per metus; įžvelgia būtinybę reikalauti didesnio energijos taupymo, jeigu, kaip tikėtasi, energijos naudojimas ir toliau didės;

15. norėtų, kad Komisija įvertintų jos svarstyti pateiktų pasiūlymų dėl nepasiturinčių visuomenės narių poveikį; tam tikri pasiūlymai dėl mokesčių visų pirma uždėtų tokiems žmonėms neproporcingai didelę naštą;

16. pabrėžia poreikį, kad valstybės narės priimtų savo energijos naudojimo efektyvumo veiksmų planus, paremtus dideliais ir tikroviškais metiniais tikslais; ragina valstybes nares pakankamai finansuoti veiksmų ir programų įgyvendinimą savo šalies ir vietos lygmenimis;

17. siūlo Komisijai atlikti energijos naudojimo efektyvumo didėjimo kontrolės sistemos įdiegimo administracinių išlaidų poveikio vertinimą; mano, kad mažesnių sąnaudų principas turėtų būti taikomas kiekvienai teisėkūros iniciatyvai, susijusiai su energijos naudojimo efektyvumu, ir atsižvelgiant į pasaulinio atšilimo bei energijos nesaugumo ekonomines sąnaudas, taip pat nepamirštant, kad energijos naudojimo efektyvumas svarbus mažinant CO2 išmetimą ir didinant tiekimo saugumą;

18. rekomenduoja Komisijai sistemiškai vertinti numatytą naudą ir klasifikuoti siūlomas priemones preferencine tvarka suteikiant prioritetą toms sritims ir iniciatyvoms, kurių pagrindiniai rezultatai pasirodys iš karto ir pateiks gerą pavyzdį valstybėms narėms ir jų piliečiams; laikosi nuomonės, kad tai reikia įtraukti ir į valstybių narių veiksmų programas;

19. mano, kad vietos energijos ir aplinkos srityje veikiančios agentūros turi būti remiamos ir finansiškai sukuriant energijos naudojimo efektyvumo fondą, visų pirma skirtą šalyje vykdomiems projektams ir programoms; mano, kad, be to, yra būtina skatinti ir viešinti pažangą skatinančių profesionalų, ekspertų, puikiai išmanančių energijos klausimus ir atitinkamas technologijas bei daugelį ryšių įvairiuose sektoriuose, kurie taip pat gali veikti kaip viešojo administravimo įstaigų ir sektoriaus investuotojų tarpininkai, funkcijas;

20. mano, kad reikia atsižvelgti į dalyvavimą vietos ir regioniniu lygmenimis konfigūruojant sanglaudos ir struktūrinius fondus ir kad kartu ypač reikia atsižvelgti į dalyvavimą vietos ir regioniniu lygmenimis Europos Sąjungos paramos programose, visų pirma kai programa "Pažangi energetika Europai" įtraukiama į Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą (angl. CIP);

21. ragina Komisiją persvarstyti efektyvaus energijos naudojimo priemones, kad jos būtų priimtinos vartotojams, ir sutelkti savo pastangas tik į tas priemones, kurias akivaizdžiai galima įgyvendinti kaip galima greičiau;

22. ragina įgyvendinti priemones atsižvelgiant į jų poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir šių įmonių konkurencingumui; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka smulkaus ir vidutinio verslo įmonės įgyvendindamos energijos naudojimo efektyvumo galimybes pramonėje; supranta, kad mažosioms ir vidutinėms įmonės gali tekti kovoti, kad įdiegtų efektyvaus energijos naudojimo priemones, kurių reikalauja Europos Sąjungos įstatymai; ragina Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į šią problemą ir teikti paramą šiais klausimais, atsižvelgiant į tai, kiek tai įmanoma techniškai ir kiek perspektyvu ekonomiškai, ne tik kaip Bendrijos paramą, bet ir padedant mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti informaciją ir keistis idėjomis geriausių turimų technologijų ir pažangiosios patirties klausimais;

23. pažymi būtinybę remti pastangas didinti energijos naudojimo efektyvumą pasitelkiant viešąsias lėšas; mano, kad viešosios lėšos turėtų būti leidžiamos naudoti tik tuomet, kai tai būtina, visų pirma pradiniu tam tikrų veiksmų įgyvendinimo etapu, kuriam pasibaigus toks finansavimas turėtų būti nutraukiamas ir pakeičiamas rinkos mechanizmais;

24. supranta, kad naujosios valstybės narės gali turėti sunkumų užtikrindamos tam tikrų rentabilių energijos naudojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo finansavimą dėl avansinių tokių priemonių sąnaudų, visų pirma būsto sektoriuje; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būstui finansuoti būtų prieinamos pakankamos struktūrinės Europos regionų plėtros fondo (ERPF) lėšos, ir mažų mažiausiai užtikrinti, kad naujosios valstybės narės galėtų panaudoti iki 10 proc. visų Europos regionų plėtros fondo lėšų būsto energijos naudojimo efektyvumui didinti;

25. ir toliau mano, kad baigti liberalizuoti energijos rinką labai svarbu siekiant padidinti konkurencingumą, sutramdyti energijos kainas ir padidinti tiekimo saugumą ir energijos naudojimo efektyvumą, taigi ragina Komisiją toliau stebėti ir intensyviau skatinti liberalizacijos proceso įgyvendinimą valstybėse narėse, bet pritaria darnesnės struktūros, kurios tikslas skatinti investicijas į naujovių naudojimo ir konkurencingumo didinimą, sukūrimui; pažymi, kad sukūrus minėtą struktūrą valstybių narių ir ES reguliavimo galimybės turėtų padidėti;

26. mano, kad ekonominės paskatos ir finansavimo priemonės yra itin svarbios skatinant naujas investicijas į naujus energijos produktus ir paslaugas; mano, kad finansinių paskatų tikslas turėtų būti nustatytas tiksliai ir aiškiai, turint omenyje, be kitų dalykų, Europos produktų ir paslaugų konkurencingumą;

27. ragina Komisiją skatinti teisinę aplinką, kuri visiškai palaikytų ir remtų visą didelio našumo kombinuotosios gamybos įrenginių potencialą, visų pirma pramonės tikslais ir kombinuotajai gamybai mikromastu mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir prašo valstybių narių įgyvendinti direktyvą dėl kombinuotosios gamybos taip, kad atsispindėtų realistinis ir ekonomiškai įmanomas požiūris ir kad būtų vengiama barjerų tokioms investicijoms; be to, ragina valstybes nares iki galo pasinaudoti esama technologija, įskaitant trigubą gamybą, kuri naudoja energiją, šiuo metu prarandamą pramonėje ir gaminant energiją, ir išplėsti šios technologijos taikymo sritį;

28. mano, kad mokestinės priemonės galėtų būti veiksminga paskata ir atgrasymas ir turėtų būti naudojamos kaip viena iš priemonių energijos naudojimo efektyvumui skatinti ir efektyvų energijos naudojimą užtikrinančių sprendimų įgyvendinimui spartinti; pabrėžia, kad į mokesčių sistemą taip pat turėtų būti įtrauktas principas "teršėjas moka";

29. mano, kad siekiant didesnio energijos naudojimo efektyvumo apmokestinimas yra ypač svarbus; laikosi nuomonės, jog reikia siekti, kad valstybės narės imtų taikyti mokesčių lengvatas efektyvaus energijos naudojimo metodams;

30. ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti direktyvą dėl kombinuotosios gamybos siekiant realizuoti didelį energijos taupymo potencialą gaminant energiją kombinuotuoju būdu ir ragina sukurti Europos kombinuotosios gamybos iniciatyvą direktyvai papildyti siekiant užtikrinti aiškius ir skaidrius rezultatus ateinančiais metais; mano, kad termofikacijos skatinimas turėtų būti įtrauktas į visas su šiais klausimais susijusias ES politikos sritis: aplinką, mokslinius tyrimus, švietimą, konkurenciją, pramonę, prekybą ir regioninę politiką;

31. mano, kad daugiašaliai bankai ir viešosios finansinės institucijos turėtų įkurti Energijos naudojimo efektyvumo fondą, finansuosiantį energijos naudojimo efektyvumo projektus; laikosi nuomonės, kad energijos naudojimo efektyvumo tikslai taip pat turėtų būti įtraukti į kitų sektorių politiką, ypač mokestinę politiką, transporto ir sanglaudos politiką; tikisi, kad pažangios finansavimo schemos ir sutartinės priemonės, pvz., mikropaskolos ir bendros privačių bendrovių ir savivaldybių įmonės, turi būti siūlomos siekiant paskatinti aktyvų vietos partnerių ir sprendimus priimančių pareigūnų dalyvavimą;

32. remdamasis teigiama su buities prietaisais susijusia patirtimi mano, kad būtina nagrinėti galimybes praplėsti energijos naudojimo efektyvumo ženklinimą arba kitus vartotojų informacijos sprendimus, taikant šią patirtį ir kitiems gaminiams;

33. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vietos valdžios institucijas imtis novatoriškų veiksmų, siekiant užtikrinti efektyvų energijos šaltinių naudojimą, įskaitant paramą energijos gavybai iš alternatyvių šaltinių, mokesčių mažinimo politiką ir didesnę finansinę ES pagalbą;

34. mano, kad turėtų būti iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti infrastruktūrą ir tarpusavio ryšius, siekiant sumažinti perdavimo ir paskirstymo nuostolius; mano, kad energijos gaminimo punktai turėtų būti racionaliai paskirstyti po valstybių narių teritorijas kiek įmanoma arčiau tų vietų, kur naudojama elektra; pažymi, kad atsinaujinantys energijos ištekliai ypač tinkami gaminti energiją decentralizuotu būdu;

35. pastebi, kad perdavimo ir paskirstymo metu prarandama iki 10 proc. pagamintos elektros energijos; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse šie nuostoliai viršija 20 proc. pagamintos elektros energijos; ragina valstybes nares imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant sumažinti elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklų nuostolius;

36. ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti Direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo; prašo Komisiją greitai įvertinti jos poveikį energijos sunaudojimui ir ekonomikai ir, jei bus gauti teigiami rezultatai, apsvarstyti galimybę laipsniškai išplėsti šios direktyvos taikymo sritį, kad ji visiškai apimtų visus pastatus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad visiems turimiems pastatams, kurie yra mažesni kaip1000m2, taip pat būtų nustatyta norma suderinti sudedamųjų dalių (pvz., stogo izoliacijos, langų) energijos naudojimo efektyvumo standartus su naujais statybų standartais, kai tam tikra sudedamoji dalis yra renovuojama, remiantis valstybėse narėse jau taikomomis panašiomis iniciatyvomis;

37. ragina Komisiją, kai Direktyva 2002/91/EB bus persvarstoma kitą kartą, padaryti daugiau siekiant paskatinti pasyviųjų arba natūralių apšvietimo, vėsinimo ir šildymo šaltinių naudojimą ir pasiūlyti, kad direktyvos taikymo sritis būtų išplėsta ir būtų griežtai taikoma miestų komunalinėms paslaugoms ir kitoms vietoms, ne pastatams;

38. pabrėžia išskirtinę valstybių narių energijos naudojimo efektyvumo veiksmų planų svarbą ir būtinybę padaryti juos itin žinomais plačiajai visuomenei, kad visuomenė, nevyriausybinės organizacijos, pramonės atstovai ir politikai taip pat galėtų turėti įtakos juos rengiant ir stebint jų vykdymą;

39. ragina sukurti vadinamąją Europos pastatų iniciatyvą, kurią pasitelkus būtų koordinuojamas energijos naudojimo efektyvumo standartų atnaujinimas ir būtų kuriamos paskatos paspartinti turimų pastatų renovaciją; mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pasyviam šildymui ir vėsinimui; taip pat mano, kad, siekiant padidinti ekonominį naudingumą iki aukščiausio lygio, iniciatyva taip pat turi koordinuoti architektų, statybų vykdytojų, savininkų, vietos politikų pastangas ir turi apimti pastatų valdytojų mokymą;

40. pabrėžia, kad kartu su poreikiu išplėsti Direktyvos 2002/91/EB taikymo sritį reikėtų, kad ji apimtų pastatų energinį naudingumą, įtraukiant visų pastatų atnaujinimą, ir skirti atitinkamą finansavimą siekiant pagreitinti pastatų kvartalų atnaujinimą mažiausiomis sąnaudomis; mano, kad ten, kur įmanoma, šie projektai turėtų būti sujungti su rajonų šildymo sistemų šiuose pasatuose atnaujinimu, tačiau mano, kad gyventojų skaičiui sumažėjus ir peržengus šio skaičiaus kritinę ribą, rajonų šildymo sistemos tampa neperspektyviomis;

41. mano, kad rajonų šildymo sistemų atnaujinimą ir modernizavimą bei kombinuotosios gamybos diegimą būtina paremti nustatant aiškius tikslus ir skatinamąsias priemones;

42. perspėja, kad Europos institucijų pastatai turi atitikti aukščiausius efektyvaus energijos naudojimo standartus, kad taptų naujovių centrais;

43. mano, kad valstybės narės turėtų rodyti pavyzdį taikydamos privalomas energijos naudojimo efektyvumo didinimo priemones viešajame sektoriuje, inter alia, pirkdamos efektyviai energiją naudojančias transporto priemones, atnaujindamos viešojo transporto parkus ir taikydamos energijos naudojimo efektyvumo standartus, kai iš pagrindų atnaujinami pastatai, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo kriterijus viešųjų darbų sutartyse; todėl džiaugiasi, kad įgyvendinami valstybių narių energijos naudojimo efektyvumo veiksmų planai;

44. mano, kad šie veiksmų planai turėtų kiek įmanoma nustatyti struktūrą, rentabilias, nuoseklias ir su rinka suderinamas sąlygas remiantis poveikio vertinimu; taip pat mano, kad veiksmų planai turėtų atitikti kiekvieno energijos rinkos struktūros veikėjo vaidmenį;

45. džiaugiasi viešojo ir privataus sektorių partneryste, nes ji gali padėti pasiekti reikšmingus rezultatus; pažymi, kad turint bendrą tikslą padidinti energijos naudojimo efektyvumą ES, bendras viešojo ir privataus sektorių jėgų sujungimo poveikis yra didesnis kaip aritmetinė atskirų pastangų suma (pavyzdžiui, informacinėse kampanijose ir skleidžiant pažangiąją patirtį);

46. ragina Komisiją skatinti laisvos energetikos paslaugų rinkos sukūrimą, kad visiems rinkos subjektams būtų suteiktos vienodos galimybės ir iš visų vienodai reikalaujama skaidrumo, ir tai galėtų paskatinti energijos bendroves plėtoti alternatyvų energijos naudojimo efektyvumo verslą ir itin padėti mažinti naudojimą;

47. ragina Europos institucijas rodyti gerą pavyzdį ir riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą įvairiose veiklos srityse didinant energijos naudojimo efektyvumą biurų pastatuose ir visoje naudojamoje įrangoje, keliaujant naudoti mažai anglies ir pan.; mano, kad reikia ypatingų pastangų, susijusių su Europos Parlamento narių kelionėmis, persvarstant Europos Parlamento išdėstymą skirtingose vietose, mažai anglies išmetančių transporto priemonių suteikimo vairuotojų tarnybai klausimus ir pan.;

48. ragina Komisiją ir valstybes nares į viešųjų pirkimų pasirinkimo kriterijus įtraukti aukšto lygio efektyvaus energijos naudojimo kriterijų;

49. pabrėžia, kad energijos paslaugų bendrovės, sudarydamos sutartis dėl energijos naudojimo efektyvumo, gali teikti pastatų atnaujinimo paslaugas, susijusias su energijos naudojimo efektyvumo didinimu ir nereikalaujančias pradinių rangovo investicijų;

50. mano, kad persvarstant Bendrijos gaires dėl valstybės paramos aplinkosaugos srityje reikėtų imtis veiksmų ir siekti toliau skatinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumo priemones;

51. atkreipia dėmesį į tai, kad ES regionų politikos fondus galima naudoti ir jų lėšas skirti tarpregioniniams projektams, skirtiems informacijai perduoti valstybėms narėms ir regionams, stokojantiems išvystytų efektyvaus energijos naudojimo technologijų;

52. primena valstybėms narėms, kad kartu su Komisija ir jos vadinamosiomis iniciatyvomis švietimo energijos srityje teikti informaciją gyventojams iš esmės yra valstybių narių, regionų ir vietinių institucijų pareiga ir ragina įdėti daugiau pastangų, kad informacija lengviau pasiektų gyventojus ir privatų sektorių; mano, kad ši informacija turėtų apimti informaciją apie visų esamų technologijų, taip pat esamų rentabilių technologijų, prieinamumą ir augantį išteklių trūkumą; ragina Komisiją kartu su valstybių narių, vietos ir regioninėmis institucijomis remti ES lygmeniu vykdomą informacijos ir visuomenės informuotumo apie pažangiausią efektyvaus energijos naudojimo patirtį didinimo kampaniją ir remti puikiai veikiančius tinklus;

53. dar kartą pabrėžia 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą Bendrijoje [8] (vadinamosios ES prekybos emisijomis sistemos (PES) direktyvos) svarbą siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą pramonėje mažinant CO2 išmetimą ir vykdant ES įsipareigojimus pagal Kioto protokolą iki ir po 2012 m.; ragina įtraukti į ES prekybos emisijomis sitemą aviacijos sektorių;

54. ragina valstybes nares, regioninės ir vietos valdžios įstaigas vengti biurokratijos, trukdančios piliečiams ir privačiajam sektoriui taikyti viešąsias paskatas naudoti energiją efektyviau;

55. pažymi, kad komunalines atliekas sudaro didelis cheminės energijos kiekis, kuris galėtų būti ekonomiškai naudojamas, jeigu būtų pagerintos aplinkos apsaugos sąlygos;

56. pabrėžia, kad yra dideli anglies energijos rezervai ir technologinės galimybės efektyviai ir švariai deginti anglį ir paversti ją dujomis ir dyzeliniu kuru;

57. atkreipia valstybių narių dėmesį į būtinybę modernizuoti senus šildymo ir gamybos įrenginius;

58. mano, kad, kadangi ES apima kelias laiko juostas, sienas kertantys elektros tinklai palengvintų energijos tiekimą didžiausio naudojimo laikotarpiais ir gerokai sumažintų nuostolius dėl būtinybės palaikyti rezervinius gamybos pajėgumus;

59. ragina valstybes nares ir regionus, kuriuose yra didelės miestų aglomeracijos, įvertinti kombinuotosios gamybos galimybes ir regione iš atliekų galimus gauti energijos kiekius;

60. ragina Komisiją visiškai panaudoti projektų SAVE ir "Pažangi energetika Europai" patirtį valstybėse narėse ir paremti jų pastangas skleidžiant pažangiausią patirtį ir ja keičiantis;

61. džiaugiasi Komisijos iniciatyva CARS21 ir mano, kad būtinas kompleksinis požiūris į transportą; tačiau taip pat teigia, kad laikantis šio požiūrio suinteresuotiems asmenims neturėtų būti leista manyti, kad bus sumažinti jų įsipareigojimai; pabrėžia pagrindų direktyvos dėl efektyvaus energijos naudojimo transporto sektoriuje būtinybę; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti valstybių narių ilgalaikes transporto iniciatyvas, skirtas miestų mobilumui, traukinių infrastruktūrai, efektyviai energiją naudojantiems automobiliams ir transporto rūšių kaitai; mano, kad ES turėtų pasiūlyti naujus efektyvumo standartus automobiliams įvertinus savanoriškus susitarimus su automobilių gamintojais;

62. mano, kad miestų funkcionavimo įvertinimas energijos vartojimo požiūriu kalbant apie miesto transportą, visų pirma transporto jungtis, turėtų būti prioritetinis, ir į jį turi būti tinkamai atsižvelgiama rengiant struktūrinių fondų paramos suteikimo kriterijus;

63. atkreipia dėmesį į tai, kad nauji modernūs lėktuvai jau šiuo metu suvartoja gerokai mažiau degalų, ir ragina spartinti mokslinius tyrimus šioje srityje;

64. primena, kad 2004 m. maždaug 59 proc. naftos Europoje buvo sunaudota transporto sektoriuje, likę 17 proc. sunaudota pastatams, 16 proc. su energetika nesusijusiems poreikiams, o 8 proc. pramonei; pažymi, kad iki 2030 m. Komisija tikisi energijos poreikį transporto sektoriuje išaugsiant ne mažiau kaip 30 proc., taip pat iki 5 proc. kasmet padidės oro transporto sąnaudos, o tai padidins kenksmingų dujų išmetimą ir priklausomybę nuo energijos importo;

65. transporto sektoriuje ragina sukurti išsamią iškastinio kuro naudojimo laipsniško nutraukimo ir CO2 išmetimo mažinimo strategiją, kuri apimtų didelį naujausių biodegalų technologijų gamybos ir naudojimo augimą, remiantis Komisijos biodegalų strategija ir sukuriant gerokai didesnes netaršių transporto priemonių naudojimo mokestines skatinamąsias priemones, kaip Komisija siūlo savo pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių (KOM(2005)0261);

66. mano, kad Komisijai būtina skubiai pateikti pasiūlymus dėl tausojamojo ir ilgalaikio energijos naudojimo efektyvumo didinimo bei apsaugos transporto sektoriuje, įskaitant įstatymų projektų pasiūlymus, kuriais siekiama: a) naudoti dvigubai ekonomiškesnius automobilius ir furgonus, b) perkelti eismą iš kelių ir oro į geležinkelius ir vandenį, ir c) padidinti naudojimąsi viešuoju transportu;

67. mano, kad transporto, ypač kelių transporto, augimas yra viena iš pagrindinių Europos energijos poreikio mažinimo kliūčių; ragina Komisiją ištirti pažangą, paremtą savanorišku susitarimu su Europos automobilių gamintojais ir, jei reikia, numatyti papildomas priemones užsibrėžtiems tikslams pasiekti;

68. mano, kad transporto parkai, ypač didžiuosiuose miestuose, suteikia gerų galimybių naujiems ir veiksmingiems miestų susisiekimo sprendimams diegti; ragina valstybes nares naudoti viešuosius pirkimus ir mokesčių mažinimą efektyvesnėms transporto priemonėms diegti ir taip skatinti švaresnių ir efektyvesnių transporto priemonių ir degalų rinkos sukūrimą;

69. ragina valstybes nares skatinti rinkos keitimo programas, spartinančias efektyviausių turimų technologijų, pvz., kombinuotosios gamybos, ir naujausių technologijų, pvz., efektyvių "A+/A++" klasės prietaisų, sklaidą rinkoje ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę taikyti Europoje vadinamąjį geriausio bėgiko požiūrį;

70. pritaria nuostatai derinti vidaus rinkos standartus, nustatant ženklinimo etiketėmis būdus ir gaires, bet pabrėžia, kad šiuos standartus būtina įtvirtinti tarptautiniu lygiu per tarptautines derybas dėl prekybos;

71. prašo Komisiją reguliariai persvarstyti ženklinimo etiketėmis ir energijos vartojimo efektyvumo standartų priemones, kad jose būtų atsižvelgiama į technologijų plėtrą;

72. pabrėžia Europos rinkos transformavimo svarbą siekiant padidinti prietaisų, biuro įrangos, vartotojų elektroninių prietaisų ir pramonės variklių energijos naudojimo efektyvumą; mano, kad tai galima būtų įgyvendinti nustatant griežtesnius minimalius standartų reikalavimus, progresyviąsias viešųjų pirkimų programas, tikslines informacines kampanijas ir patobulintą energijos ženklinimą;

73. pabrėžia, kad prieš įdiegiant taip vadinamųjų baltųjų sertifikatų sistemą, reikia kruopščiai įvertinti galimą jos poveikį, pastebi, kad tiek pat sutaupyti galima ir kitais būdais;

74. laikosi nuomonės, kad apyvartinių vadinamųjų baltųjų sertifikatų sistema kol kas neturėtų būti įgyvendinama, nes reikia palaukti prekybos emisijomis rezultatų, ir pirmiausia reikia optimizuoti prekybos emisijomis sistemą ir atsižvelgti į turimą patirtį;

75. ragina Komisiją ištirti energijos taupymo galimybes žemės ūkio sektoriuje ir įtraukti jas į savo iniciatyvas šioje srityje;

76. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sklaidą produktų ir technologijų, užtikrinančių, kad energiją naudojančios prekės ir prietaisai naudotų energiją tik tada, kai to tikrai reikia (pavyzdžiui, į judesius reaguojantys šviestuvai ir prietaisai be parengties režimo);

77. ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų rinkos stebėjimo sistemos būtų griežtos ir efektyvios, kad ES galiojančių ženklinimo etiketėmis sistemų neatitinkantys prietaisai nebūtų išleidžiami į ES rinką;

78. ragina anksčiau sukurti vadinamąją energijos sąnaudų kilometrui etiketę transporto sektoriui, kad vartotojai galėtų rinktis, pvz., keliones geležinkeliu, oru arba automobiliu, atsižvelgdami į energijos sąnaudų kriterijų ir jį suprasdami;

79. taip pat mano, kad siekiant remti Europos automobilių ženklinimo sistemą būtina imtis priemonių, skatinančių automobilių, išmetančių mažai CO2 ir (arba) turinčių atsinaujinančio vandenilio variklius, skverbimąsi į rinką bei išplėsti priemonių didesniam greičio apribojimui, kelių ir eismo valdymo sistemų bei infrastruktūros gerinimui ir geresnių vairavimo įgūdžių įgijimo paramai taikymą;

80. mano, kad būtinos didelės išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai nacionaliniu ir ES lygmenimis siekiant užtikrinti galimybę efektyviai vartoti energiją, ir dėl to kritikuoja valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimą dėl 2007-2013 m. finansinės struktūros bei to įtakotą septintosios pagrindų programos lėšų mažinimą; mano, kad labai svarbu, jog ES rodytų išlaidų moksliniams tyrimams, nustatytų pagal Septintąją pagrindų programą, išlaikymo pavyzdį, atsižvelgdama į dideles energijos naudojimo efektyvumo didinimo galimybes, emisijos mažinimą ir efektyviai energiją naudojančių įrengimų ir sistemų pasaulinę rinką ir susilaikydama nuo Septintosios pagrindų programos biudžeto mažinimo energijos naudojimo efektyvumo sektoriuje, taip pat ragina valstybes nares, pramonininkus ir Septintosios pagrindų programos dalyvius pasiekti pastebimų rezultatų šiose srityse; mano, kad Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa turėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant ir išleidžiant į rinką naujas technologijas;

81. pabrėžia, kad svarbios Europos finansavimo priemonės: struktūriniai fondai, sanglaudos fondai, mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir KIP turėtų teikti žymiai didesnį prioritetą investicijoms į energijos išsaugojimą ir energijos naudojimo efektyvumą; ragina tarptautines finansines institucijas: Europos investicijų banką, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, Pasaulio banką ir viešuosius bankus valstybių narių lygmeniu įtraukti energijos audito procedūras į visas savo veiklos sritis, turėti atskirus specializuotus energijos išsaugojimo skyrius ir inicijuoti specialiąsias kreditų sistemas savo investicijoms, pavyzdžiui, pagreitintam pastatų arba viešojo transporto infrastruktūros atnaujinimui, supaprastinti prieigą prie rizikos kapitalo investicijoms į energijos naudojimo efektyvumą ir įvesti standartizuotą rizikos vertinimą investicijoms į energijos naudojimo efektyvumą siekiant sumažinti administracinę naštą;

82. ragina išplėsti Sanglaudos fondą ir naudoti jį energijos naudojimo efektyvumui ir švariųjų miesto komunikacijų ir viešojo transporto sistemų skatinimo priemonėms, tai bus ypač naudinga naujosioms valstybėms narėms, kuriose yra didžiausi energijos taupymo skirtumai;

83. ragina Komisiją taikyti horizontalų požiūrį rengiant būsimą politiką arba teisės aktų pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad visais atvejais atsižvelgiama į energijos naudojimo efektyvumo kriterijus; taip pat mano, kad energijos naudojimo efektyvumas turėtų būti laikomas pageidautinu požymiu Bendrijos paramos suteikimo procedūrose;

84. pripažįsta, kad Komisijos ištekliai energijos naudojimo efektyvumo srityje neatitinka jos ambicijų šioje srityje arba veiksmų skubumo; ragina Komisijos pirmininką užtikrinti, kad būtų sukurti didesni ištekliai siekiant garantuoti, jog Komisijos siekius šioje srityje atitiktų jos turimi ištekliai;

85. ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą energijos naudojimo efektyvumo srityje ir užtikrinti, kad naujieji reglamentai ir standartai nesuskaldytų pasaulio rinkos;

86. mano, kad energijos naudojimo efektyvumo skatinimas pasaulio lygmeniu turėtų būti bent jau tiek pat svarbus, kaip ir dialogas su energiją gaminančiomis šalimis; mano, kad energijos naudojimo efektyvumas turi būti integruojamas į ES užsienio politiką, į jos bendradarbiavimą plėtros srityje ir dialogus su energiją gaminančiomis šalimis bei kolegomis besivystančios ekonomikos sektoriuose (įskaitant Kiniją, Indiją ir Braziliją) Rytų Europos, Balkanų, Viduržemio jūros, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono šalyse;

87. pažymi, kad šiuo metu apie 188 milijonai buities prietaisų Europoje yra senesni kaip dešimties metų ir apie 50 proc. jų sunaudojamos energijos galima būtų sutaupyti šiuos prietaisus pakeičiant naujais; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti prietaisų keitimą naujais taikant tinkamas ekonomiškai orientuotas priemones: mokestines paskatas gamintojams arba nuolaidų akcijas pirkėjams;

88. ragina Komisiją ištirti IRT (informacijos ir ryšių technologijų) pažangaus naudojimo potencialą, siekiant padidinti energijos ir medžiagų naudojimo efektyvumą dematerializavimo, pažangių pastatų statymo, transporto keitimo ir kt. būdais bei pateikti reikiamą politikos sistemą, skatinančią tokią raidą;

89. ragina Komisiją ištirti efektyvesnio energijos naudojimo galimybes, kurias siūlo elektros energijos vidaus rinka, siekianti kuo geriau panaudoti tam tikrų šalių lyginamuosius efektyvumo privalumus bei mažai anglies dvideginio išskiriančią elektros energijos gamybą ir kartu nustatyti, ar išmetamų dujų kiekio mažinimo valstybių narių mastu normų sistema turi prasmės išaugus tarptautinei prekybai;

90. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 1, 2003 1 4, p. 65.

[2] OL L 52, 2004 2 21, p. 50.

[3] OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

[4] OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

[5] OL L 297, 1992 10 13, p. 16.

[6] OL C 343, 2001 12 5, p. 190.

[7] OL C 121, 2001 4 24, p. 451.

[8] OJ L 275, 25.10.2003, p. 32.

--------------------------------------------------