P6_TA(2006)0096

Plėtros strategija (2005)

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2005 m. plėtros strategijos dokumento (2005/2206(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. Plėtros strategijos dokumentą (KOM(2005)0561),

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Stojimo partnerystėje su Kroatija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0556),

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Stojimo partnerystėje su Turkija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0559),

- atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pareiškimo dėl narystės Europos Sąjungoje (KOM(2005)0562) ir jos susijusio pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos partnerystėje su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0557),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai dėl Bosnijos ir Hercegovinos pažangos įgyvendinant prioritetus, nurodytus "Ekonominio pagrįstumo analizės studijoje dėl Bosnijos ir Hercegovinos pasirengimo deryboms dėl Stabilizavimo ir asociacijos sutarties su Europos Sąjunga" (KOM(2005)0529),

- atsižvelgdamas į Komisijos pranešimus apie pažangą derybose su Albanija (SEK(2005)1421), Kosovu (SEK(2005)1423), Bosnija ir Hercegovina (SEK(2005)1422), Serbija ir Juodkalnija (SEK(2005)1428), Turkija (SEK(2005)1426) ir Kroatija (SEK(2005)1424),

- atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 27 d. Komisijos komunikatą pavadinimu "Vakarų Balkanai kelyje į ES: didėjantis stabilumas ir gerovė" (KOM(2006)0027),

- atsižvelgdamas į. 2005 m. rugsėjo 28 d. savo rezoliuciją dėl derybų su Turkija pradžios [1],

- atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 16 d. [2] ir 2005 m. rugsėjo 29 d. [3] savo rezoliucijas dėl etninių ir tautinių mažumų padėties Serbijoje, Vojvodinos regione, ir į savo 2005 m. sausio ir vasario mėn. faktinės padėties nustatymo misijos ataskaitą,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0025/2006).

1. džiaugiasi tuo, kad Komisijos strategijos dokumente remiama į išorę orientuota Sąjunga, kuri ir toliau lieka patikima kaimyninių valstybių partnere, atsidavusia stabilios demokratijos ir klestinčios ekonomikos šalininke;

2. ragina valstybes nares ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti sudarant informavimo strategiją, leidžiančią patenkinti su Europos plėtra ir integracija susijusius teisėtus Europos visuomenės interesus;

3. su pasitenkinimu pažymi, kad Europos Sąjungos plėtros strategijos sukurtos paskatos neabejotinai prisidėjo prie reformų pradžios Turkijoje, Kroatijoje ir Vakarų Balkanų valstybėse;

4. pritaria ir remia Komisiją, pabrėžiančią teisingą ir griežtą sąlygotumą, kuriuo vadovaudamasi ji kiekviename stojimo proceso etape nustato aiškius ir objektyvius reikalavimus ir leidžia deryboms vykti toliau tik tuomet, kai neturi jokių priekaištų dėl atitinkamų sąlygų vykdymo; todėl patvirtina, kad kiekvienos valstybės kandidatės pažanga priklausys nuo jos pasiekimų;

5. primena, kad Sąjungos gebėjimas įsisavinti, kaip buvo numatyta 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos, išlieka viena iš naujų šalių priėmimo sąlygų; įsitikinęs, kad apibrėžiant Europos Sąjungos pobūdį, įskaitant ir jos geografines sienas, yra iš esmės svarbu suprasti gebos įsisavinti koncepciją; ragina Komisiją iki 2006 m. gruodžio 31 dienos pateikti pranešimą, kuriame būtų nustatyti šios koncepcijos principai; kviečia Komisiją numatyti šį faktorių bendrame derybų tvarkaraštyje; ragina įgalioti Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetą kartu su Konstitucinių reikalų komitetu savo iniciatyva parengti pranešimą šiuo klausimu;

6. mano, kad padėtis be išeities, susidariusi ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, neleidžia Sąjungai didinti gebos įsisavinti;

7. primena Tarybai, kad prieš priimdama galutinį sprendimą dėl bet kurios naujos valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą, ji turi užtikrinti atitinkamus biudžeto išteklius, reikalingus Sąjungos politikos sritims tinkamai finansuoti;

8. pakartoja savo raginimą 2,5 milijardais euro padidinti biudžetą ir 1,2 milijardus euro perkelti į 4 biudžeto eilutę ("ES kaip visuotinė partnerė"), lyginant su atitinkamu Komisijos pasiūlymu, ypač Pasirengimo narystei (IPA) bei Kaimynystės ir partnerystės (EKKP) priemonių atžvilgiu;

9. primena, kad ilgalaikė Europos perspektyva išlieka tikslas, siektinas jau nustatytų kriterijų ir sąlygų, įskaitant ir Sąjungos gebėjimą įsisavinti, pagrindu, taip pat ir Sąjungos įsipareigojimų, kurie turi būti galimų derybų tvarkaraščio sudedamoji dalis, pagrindu;

10. todėl, jei šiai perspektyvai reikėtų daugiau veikimo galimybių, ragina Komisiją ir Tarybą pateikti visoms Europos šalims, kurios šiuo metu neturi narystės perspektyvų, pasiūlymus palaikyti artimus įvairiapusius santykius su ES; pabrėžia, kad kiekviena šalis, turinti narystės perspektyvą, galėtų prisijungti prie šios įvairiapusės struktūros, ir tai būtų tarpinis žingsnis į visišką narystę;

11. laikosi nuomonės, kad tokia galimybė taip pat suteikia europinę perspektyvą, kuri reikalinga paskatinti minėtose valstybėse daugelį reikalingų vidaus reformų;

12. dar kartą patvirtina, kad ES integracijos procesas negali vykti vadovaujantis techniniais kriterijais, bet besąlygiškai laikantis pagrindinių laisvės, demokratijos, pažangos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje ir teisinės valstybės principų; šių vertybių gerbimą laikys lemiamu veiksniu vertinant pasirengimą narystei Sąjungoje;

13. ragina Europos Sąjungos valstybes nares laikytis įsipareigojimų dėl galimo atitinkamų šalių stojimo; pabrėžia, kad veiksmingas politinio sąlygotumo taikymas taip pat priklauso nuo tikėjimo Europos Sąjunga, kuris smarkiai prisideda prie jos sprendimų dėl Europos perspektyvų tose šalyse;

14. tačiau primena valstybėms kandidatėms ir potencialioms valstybėms kandidatėms, kad svarbiausia yra įgyvendinti ir griežtai laikytis teisės normų, kurios turi atitikti EB teisės reikalavimus; atsižvelgdamas į tai, pareiškia esąs įsitikinęs, kad esminė ir būtina to sąlyga yra nepriklausoma, tinkamai veikianti visuomeninio administravimo ir teisingumo sistema, aprūpinta būtinais logistikos ir finansiniais ištekliais; todėl ragina minėtąsias valstybes su Komisijos pagalba vykdyti konkrečias priemones ta linkme;

15. mano, kad šalys kandidatės, turi įrodyti, kad, prisijungusios prie Šengeno sutarties, jos bus pajėgios apsaugoti Sąjungos išorės sienas;

16. patvirtina poreikį skatinti regioninį bendradarbiavimą tokiais Vakarų Balkanų valstybėms svarbiausiais klausimais, kaip etninis ir religinis susitaikymas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir laisvas asmenų judėjimas, kova su organizuotu nusikalstamumu, pabėgėlių grįžimo palengvinimas, laisvos prekybos erdvės, kuri būtų patraukli užsienio investicijoms, sukūrimas, dalijimasis aplinkos ištekliais ir integruotų tarptautinių tinklų kūrimas; yra įsitikinęs, kad šių valstybių integracijos procesai yra pasiekę nevienodą laipsnį; vis dėlto mano, kad Komisija, vesdama derybas ir naudodama jos kompetencijoje esančias skirtingas paramos programas, turėtų aktyviai įgyvendinti šį uždavinį teikdama realias lengvatas; primena šiuo požiūriu teigiamą Stabilumo Pakto indėlį ir remia pastangas skatinti jame numatytą geresnį regioninės integracijos proceso priemonių Vakarų Balkanų valstybėse įsisavinimą;

17. mano, kad regionų vystymosi ir investicijų programų, jungtinių švietimo ir užimtumo iniciatyvų, jungtinių transporto ir turizmo projektų pagalba iki visų atitinkamų šalių įstojimo į ES galiausiai turėtų būti sukurta jungtinių mechanizmų, pvz., tokių kaip Vakarų Balkanų muitų sąjunga;

18. ragina Vakarų Balkanų šalis užtikrinti tautinių mažumų teises ir šioms mažumoms priklausančių asmenų teisę grįžti į savo kilmės šalį;

19. džiaugiasi 2005 m. sausio 31 d. Sarajeve Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Serbijos ir Juodkalnijos pasirašytu pareiškimu dėl pabėgėlių grąžinimo ir nuosavybės atstatymo, nes tai yra svarbus žingsnis imantis tvarkyti maždaug trijų milijonų pabėgusių arba šalies viduje perkeltų asmenų palikimą; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau nebemažinti indėlių į namų rekonstrukcijos ir ekonominio tvarumo projektus ir, kiek tai įmanoma, dovanas, paskolas ir investicijas susieti su grįžusiųjų įdarbinimo galimybėmis;

20. pažymi, kad, nepaisant ekonominio augimo, Vakarų Balkanuose nedarbo lygis yra nepriimtinai aukštas; todėl ragina Komisiją darbo vietų kūrimą įtraukti į pagrindinius šio regiono politikos prioritetus;

Turkija

21. mano, kad demokratinė ir pasaulietinė Turkija galėtų vaidinti konstruktyvų vaidmenį skleisdama supratimą tarp civilizacijų;

22. pažymi, kad, nors Turkijoje tebevyksta politinis pereinamasis procesas, 2005 m. pokyčių sparta sulėtėjo, ir reformų įgyvendinimas išlieka netolygus; išreiškia viltį, kad derybų pradėjimas paspartins tolesnes reformas, reikalingas Turkijai siekiant visiško politinių ir ekonominių kriterijų įgyvendinimo; tikisi, kad Komisija griežtai ir visapusiškai prižiūrės teisinių nuostatų, ypatingai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, teisinės valstybės ir demokratijos srityje, įgyvendinimą Turkijoje;

23. ragina Turkiją pašalinti visas esamas teisines ir praktines kliūtis, kad visiems Turkijos piliečiams būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, ypač žodžio laisve, tikėjimo laisve, kultūrinėmis teisėmis, tautinių mažumų teisėmis apskritai ir ypač ekumeninio patriarchato teisėmis bei graikų mažumų teisėmis Stambule, Imbre ir Tenede;

24. tikisi, kad Turkija užtikrins visišką teisingumo sistemos nepriklausomumą ir jos tinkamą funkcionavimą, dės energingas pastangas stiprinant moterų teises ir kovą su smurtu buityje; ragina Turkiją suteikti prieglobstį moterims, tapusioms smurto aukomis;

25. džiaugiasi pozityviomis Ministro Pirmininko R. T. Erdogano pastabomis dėl poreikio spręsti kurdų problemą demokratinėmis priemonėmis; apgailestauja dėl blogėjančios dabartinės saugumo padėties šalies pietryčiuose, ypač po to, kai buvo atnaujinti teroro išpuoliai; primena visoms su tuo susijusioms partijoms, kad būsimos provokacijos ar prievartos eskalavimas ne tik rimtai paveiks to regiono žmones, bet ir taps derybų proceso kliūtimi;

26. džiaugiasi Turkijos teisėsaugos institucijų sprendimu nutraukti Orhano Pamuko persekiojimą, bet smerkia toliau trunkantį kitų asmenų teisinį persekiojimą dėl jų nesmurtiniu būdu reiškiamų pažiūrų; todėl ragina Turkijos institucijas peržiūrėti kartais teismuose taikomas teisės normas (netgi nesenai priimto Baudžiamojo kodekso pagrindu), kurios leidžia kelti baudžiamąsias bylas ir net nuteisti dėl nesmurtiniu būdu reiškiamų pažiūrų;

27. apgailestauja dėl vienašališkai priimto Turkijos pareiškimo pasirašant papildomą protokolą prie ES ir Turkijos asociacijos susitarimo (Ankaros sutartis); primena Turkijai, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtina sudėtinė stojimo proceso dalis;

28. ragina Turkijos valdžios institucijas įgyvendinti nuostatas, kylančias iš Ankaros sutarties, ir Stojimo partnerystės prioritetus bei nedelsiant pašalinti visus apribojimus dėl laisvo prekių judėjimo, turinčio įtakos, inter alia, laivams, plaukiojantiems su graikų Kipro vėliava arba laivams, atplaukiantiems į Turkijos uostus iš Kipro Respublikos uostų, ar Kipro lėktuvams; ragina Turkijos vyriausybę aiškiai patvirtinti, kad pareiškimas nėra ratifikavimo Turkijos Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje proceso dalis, ir taip leisti Europos Parlamentui ratifikuoti pirmiau paminėtą papildomą protokolą;

29. džiaugiasi, kad Bendrųjų reikalų taryba 2006 m. vasario 27 d. susitikime susitarė priimti reglamentą, kuriuo nustatoma finansinės paramos priemonė, skirta Kipro turkų bendruomenės ekonomikos vystymuisi skatinti; ragina Tarybą iš naujo imtis pastangų, kad Tarybos 2004 m. balandžio 26 d. susitikimo išvadų pagrindu ir atsižvelgiant į Liuksemburgo pirmininkavimo metu vykusias konsultacijas bei Kipro Respublikos Stojimo akto Protokolo Nr. 10 pagrindu būtų pasiektas susitarimas dėl prekybai su šiaurine Kipro dalimi palankesnes sąlygas nustatančio reglamento;

30. pakartoja savo poziciją dėl to, kad Stojimo partnerystės dokumente numatyti prioritetai, susiję su politiniais kriterijais, turi būti nustatyti pirmuoju derybų etapu; su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija šiuo metu taip pat remia tokį požiūrį, kartu pabrėždama, kad šie kriterijai turi būti patenkinti per vienus arba dvejus metus; ragina Turkiją kiek galima greičiau pateikti planą su tvarkaraščiu ir konkrečiomis priemonėmis šiam tvarkaraščiui įgyvendinti; ragina Komisiją ir Tarybą susieti derybų pažangą su savalaikiu šių prioritetų įgyvendinimu;

31. tikisi, kad Turkija netrukdys ES ir NATO "Berlin Plus" susitarimui;

Kroatija

32. džiaugiasi ES sprendimu 2005 m. spalio mėn. pradėti derybas dėl stojimo su Kroatija po Tarptautinio baudžiamojo teismo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) vyriausiojo prokuroro pateikto vertinimo dėl visiško Kroatijos bendradarbiavimo ir giria Kroatiją dėl pasiektos pažangos; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau tęsti savo reformų programos įgyvendinimą, besąlygiškai bendradarbiauti su TBTBJ ir bendrai stiprinti administracinės ir teisingumo sistemos gebėjimus;

33. džiaugiasi, kad Ispanijos valdžios institucijos sučiupo generolą A. Gotoviną; tikisi, kad papildomas spaudimas privers Serbiją ir Republika Srpska visapusiškai bendradarbiauti su TBTBJ, ir jo teismo procesas prisidės prie atviros diskusijos apie karo įvykius buvusioje Jugoslavijos Respublikoje, kuriuose generolas A. Gotovina dalyvavo;

34. su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija atitinka būtinus politinius kriterijus, tačiau nurodo, kad ji susiduria su daugybe didelių problemų teisingumo reformos srityje, ypatingai atsižvelgiant į daugybę nebaigtų bylų ir sprendimų, parodančių etninį nusiteikimą prieš serbus bylose dėl karo nusikaltimų; be to, pabrėžia būtinybę stiprinti pastangas mažinti korupciją ir tai, kad, nežiūrint priimto konstitucinio įstatymo dėl nacionalinių mažumų, turėtų būti imtasi skubių veiksmų toliau gerinti čigonų padėtį;

35. pripažįsta pasiektą pažangą regioninio bendradarbiavimo srityje tiek santykiuose su Kroatijos kaimynais, tiek plėtojant regionines iniciatyvas; mano, kad reikalingas didelis postūmis siekiant spręsti aktualius dvišalius klausimus, ypač tuos, kurie susiję su sienomis ir nuosavybe; prašo Kroatijos ir Slovėnijos savo dvišales problemas spręsti vadovaujantis geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais; apgailestauja dėl to, kad nepaisant Kroatijos vyriausybės sprendimo perduoti Parlamentui ratifikuoti sutarties dėl valstybinės sienos tarp Kroatijos Respublikos bei Bosnijos ir Hercegovinos projektą, sutartis negalėjo būti ratifikuota dėl Republika Srpska prieštaravimo tam tikriems sutarties aspektams; ragina abiejų šalių vyriausybes tęsti diplomatines pastangas siekiant galutinai išspręsti sienų klausimą;

36. pabrėžia, kad daugiau reikia padaryti kuriant tvarias pabėgėlius grįžimą skatinančias sąlygas pagal pirmiau minėtą Sarajevo deklaraciją dėl pabėgėlių grąžinimo; turėdamas tai omenyje, džiaugiasi jungtine ESBO misijos Kroatijoje, Kroatijos vyriausybės, Jungtinių Tautų Vyriausiojo komisaro pabėgėlių klausimais ir Europos Komisijos delegacijos Kroatijoje iniciatyva pradėti visuomenės informavimo kampaniją pabėgėlių grįžimo klausimu; yra įsitikinęs, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama aktyviai skatinti skirtingų etninių grupių susitaikymą, yra esminės siekiant šių šalių ir viso regiono stabilumo ateityje;

37. džiaugiasi tuo, kad Kroatija gali būti laikoma veikiančia rinkos ekonomika ir tuo, kad tol, kol joje įgyvendinamos reformos, ji yra pajėgi išlaikyti savo konkurencingumą; atkreipia Kroatijos dėmesį į tokias silpnąsias puses, kaip pernelyg aktyvus valstybės dalyvavimas ekonomikoje, sudėtingos viešojo administravimo taisyklės ir trūkumai, stabdantys visuomeninio sektoriaus plėtrą ir tiesiogines užsienio investicijas; ir ragina Kroatijos valdžios institucijas visiems be išimties ES piliečiams nediskriminuojant leisti patekti į būsto rinką;

38. džiaugiasi, kad yra pasirašytas ketinimų protokolas dėl nacionalinio fondo įsteigimo, kuriame pateikiamas ES rengimosi stojimui pagalbos decentralizuotos taikymo sistemos teisinis pagrindas;

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

39. palankiai vertina Tarybos sprendimą suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai šalies kandidatės statusą; mano, kad tai yra pelnytas pastangų visiškai įgyvendinti Ohrido susitarimą bei sukurti stabilią, demokratinę, etniniu požiūriu daugiatautę valstybę ir visuomenę, reformuoti jos teisingumo ir policijos struktūras ir įtvirtinti veiksmingą rinkos ekonomiką įvertinimas;

40. mano, kad ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tolesnių strategijų, skirtų Ohrido susitarimui ir tuo pačiu šalies stabilumui stiprinti, vystymą;

41. su pasitenkinimu pažymi pažangą, kurios pasiekė Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija prisitaikydama prie ES standartų ir ES teisės; reiškia susirūpinimą dėl atsilikimo tokiose srityse, kaip laisvas prekių judėjimas, intelektinės nuosavybės teisė, konkurencijos politika ir finansų kontrolė; prisideda prie Komisijos raginimo Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijoms stiprinti pastangas įgyvendinant teisės aktus tokiose pagrindinėse srityse kaip teisingumo ir vidaus reikalų sistema ir iki kitų rinkimų įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos pateiktas rekomendacijas; todėl pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Rinkimų komisija ir jai pavaldžios įstaigos būtų visiškai nepriklausomos nuo politinio kišimosi tuo pat metu išlikdamos atidžiomis visų politinių partijų interesams ir nuomonėms;

42. reiškia įsitikinimą, kad acquis communautaire priėmimo sparta turėtų eiti išvien su reikalingų įgyvendinimo ir vykdymo gebėjimų stiprinimu, siekiant visuomenės akyse išlaikyti pasitikėjimą ES teisės aktais; atsižvelgdamas į tai, giria didėjantį Kroatijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos bendradarbiavimą keičiantis patirtimi ir žiniomis;

43. ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją su Graikija konstruktyviai ir lanksčiai surasti skaidrų bei abiem šalims priimtiną sprendimą dėl neišspręsto šalies pavadinimo klausimo; mano, kad respublikos pavadinimo klausimas nekliudo jos tolesnei integracijai į Europos šalių šeimą;

Kitos Vakarų Balkanų šalys

44. primena ir visiškai pritaria 2003 m. birželio 19 — 20 d. Salonikų Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadoms, kai valstybių ir vyriausybių vadovai pakartojo savo ryžtą iki galo veiksmingai palaikyti Vakarų Balkanų šalių, kurios, išpildžius nustatytus kriterijus, taps sudedamąja ES dalimi, europinę perspektyvą;

45. yra įsitikinęs, kad Europos integracijos strategija, kurioje numatyta ES narystės perspektyva, yra didžiausia paskata įgyvendinti reformas, kurių reikia norint įtvirtinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Vakarų Balkanuose — Europos regione, kuris netrukus bus visiškai apsuptas ES valstybių narių;

46. mano, kad būsimas Vakarų Balkanų stojimas turi būti laikomas kitu Europos suvienijimo po šaltojo karo etapu;

47. pažymi, kad Vakarų Balkanų pasirengimo narystei programa reikia detalesnio ir konkretesnio, o taip pat labiau į politiką orientuoto bei iniciatyva pagrįsto požiūrio, kuris būtų pritaikytas atitinkamoms šalims, bendrai turinčioms silpnas centrinės valdžios institucijas, ir galėtų išlaikyti reformų pagreitį numatomam ilgam laikotarpiui;

48. ragina Komisiją ir toliau perorientuoti Bendrijos paramą šiame regione bei sutelkti ES paramą į veiksmingos valstybės administravimo ir teisingumo sistemos vystymą, šiuolaikinės, nesegregacinės švietimo sistemos kūrimą ir socialinių bei ekonominių priemonių sugrįžtančiųjų įtraukimui skatinimą; tiki, kad ši parama taip pat turėtų būti naudojama įgyvendinti labiau į ateitį orientuotą vizų politiką tose šalyse, kuriose siekiama įveikti organizuotą nusikalstamumą, tačiau taip, kad tai netrukdytų tarptautiniams verslo bendruomenės, socialinių partnerių, akademinės bendruomenės ir studentų mainams;

49. pažymi, kad Albanija priartėjo prie derybų dėl Stabilizavimo ir Asociacijos sutarties (SAS) pabaigos, tuo akivaizdžiai patvirtinant šios šalies pastangas įgyvendinti europinius standartus, tačiau ragina politines valdžios institucijas įgyvendinti priimtus teisės aktus ir tikisi, kad prieš sudarant SAS bus pasiekta realių rezultatų kovojant su korupcija ir stiprinant laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą; ragina Albanijos vyriausybę ir parlamentą prieš būsimus rinkimus pakeisti rinkimų įstatymą, kad parlamente būtų užtikrintas teisingas atstovavimas politinėms jėgoms, kurias remia Albanijos piliečiai, ir užkirstas kelias dabar praktikuojamam vadinamajam taktiniam balsavimui;

50. ragina Komisiją padėti Albanijai užbaigti vykstančią tautų nesantaiką, kuri, be kita ko, trukdo vaikams lankyti mokyklą, o kitiems įgyvendinti balsavimo teisę;

51. džiaugiasi Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos sprendimu pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina dėl SAS, tačiau ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas, padedant Komisijai ir Vyriausiajam įgaliotiniui, persvarstyti Deitono sutarties konstitucines nuostatas ir toliau stiprinti valstybės lygmens institucijas bei tuo pat metu užtikrinti, kad kompetencijos perdavimas teisingumo, gynybos ir policijos sektoriuose būtų palydėtas perduodant atitinkamą finansavimą; pabrėžia, kad konstitucinės reformos turi derinti demokratiją ir efektyvumą su atstovavimu ir daugiaetniškumu; apgailestaudamas pažymi, kad partijų derybose dėl šalies konstitucinės reformos yra susidariusi padėtis be išeities ir ragina naująjį Vyriausiąjį įgaliotinį tarpininkauti, kad šis procesas būtų atnaujintas; primena Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms, kad visiškas bendradarbiavimas su (TBTBJ) išlieka vienu pagrindinių reikalavimų derybose su ES dėl SAS;

52. primena buvusiojo Vyriausiojo įgaliotinio pareiškimus, kad Bosnija ir Hercegovina nuo Deitono sutarties pagaliau ryžtingai pasuko Europos kryptimi; palankiai vertina naujojo Vyriausiojo įgaliotinio Schwarzo Schillingo ryžtą padėti šiai šaliai pasiekti esminės pažangos politinėje, socialinėje ir ekonomikos srityse; mano, kad šiame lemiamame etape turėtų būti glaudžiau koordinuojamos Bendrijos paramos programos bei bendros užsienio ir saugumo politikos misijos; todėl ragina atitinkamus ES dalyvius imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga išsakytų vieningą nuomonę;

53. mano, kad derybose dėl SAS sudarymo prioritetu turi tapti tolesnis tarptautinės intervencijos į Bosnijos ir Hercegovinos valdymą poreikio mažinimas; ragina Tarybą ir Komisiją kruopščiai pasirengti palaipsniui uždaryti Vyriausiojo įgaliotinio biurą;

54. atsižvelgia į Juodkalnijos valdžios institucijų pageidavimą, vadovaujantis Serbijos ir Juodkalnijos konstitucinėmis nuostatomis bei Europos standartais, pateikti visuotiniam referendumui Juodkalnijos statuso valstybių sąjungoje klausimą; yra įsitikinęs, kad vyriausybė ir opozicija, tarpininkaujant Europos Sąjungai, bendrai nustatys referendumo datą ir procedūras taip, kad rezultatas būtų visiškai legitimus tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu; nepriklausomai nuo rezultato, ragina dviejų respublikų valdžios institucijas glaudžiai ir konstruktyviai bendradarbiauti derantis dėl SAS ir įgyvendinti priemones, reikalingas siekiant jų rinkų visiškos ekonominės integracijos;

55. pripažįsta reikšmingą Belgrado valdžios institucijų ir TBTBJ bendradarbiavimo pažangą; patvirtina ir pakartoja JT vyriausiosios prokurorės Carla del Ponte raginimą, kad buvęs vadas Ratko Mladic ir buvęs Republika Srpska lyderis Radovan Karadzic būtų nedelsiant perduoti TBTBJ; primena, kad visiškas ir aktyvus bendradarbiavimas su TBTBJ yra būtina sąlyga tęsti derybas dėl SAS; todėl ragina Serbijos valdžios institucijas nepraleisti joms suteiktos progos ir ryžtingai tęsti tolesnės integracijos į Europą politiką; (išbraukta) primena joms, jog ypač svarbu, kad vyriausybės politikos parama TBTBJ būtų užtikrinta visais administracijos, policijos, teisingumo ir kariuomenės lygiais;

56. pažymi, kad strategiškai labai svarbu išsaugoti dabartinį daugiaetninį Vojvodinos regiono pobūdį;

57. džiaugiasi, kad pirmosios derybų diskusijos vyko laikantis abipusės pagarbos principų; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pažymima JT Generalinio Sekretoriaus specialaus pasiuntinio ataskaitoje, etninių santykių ir mažumų teisių padėtis, o ypač — serbų ir romų mažumų padėtis, (išbraukta) tebėra prasta; (išbraukta) ragina laikinąsias savivaldos institucijas, atsižvelgiant į diskusijas dėl decentralizacijos, pateikti šios problemos sprendimo pasiūlymų;

58. pritaria Komisijai, nurodančiai Kosovo padarytą progresą bei daugelį trūkumų įgyvendinant JT standartus;

59. primena, kad išankstinė derybų dėl statuso pabaigos sąlyga yra visiškas JT standartų laikymasis ir sutinka su Taryba, kad vienintelis Kosovo statuso klausimo sprendimas yra daugiatautis Kosovas, kuriame visiems piliečiams užtikrinama teisė laisvai gyventi, dirbti ir keliauti, Kosovas, kurio teritorinis nedalumas yra saugomas JT ir Europos Sąjungos; pabrėžia, kad galutinis rezultatas turėtų būti priimtinas Kosovo gyventojams; laikosi požiūrio, kad šis klausimas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į Kosovo integraciją į ES ir turi sutvirtinti taiką, saugumą ir stabilumą regione;

60. taip pat mano, kad sprendimas dėl galutinio statuso turėtų būti susietas su įgyvendinimo programa, kurioje būtų nustatytos sąlygos, reikalingos siekiant išvengti destabilizacijos regione;

61. ragina Europos Sąjungą ir Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir visomis kontaktinės grupės narėmis (Prancūzija, Vokietija, Rusija, Didžiąja Britanija, JAV), imtis vadovaujamo vaidmens derybose dėl būsimo Kosovo statuso; tiki, kad šios derybos yra viso regiono problema, ir visos suinteresuotos šalys turi dalyvauti procese, jį remti ir palaikyti galutinį sprendimą;

*

* *

62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Turkijos, Kroatijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos parlamentams ir vyriausybėms, laikinosioms Kosovo savivaldos institucijoms ir Jungtinių Tautų misijai Kosove.

[1] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0350.

[2] OL C 140 E, 2005 6 9, p. 163.

[3] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0369.

--------------------------------------------------